CP v2

Category: Aplinka

  • „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ strategai perspėja, kad Europos akcijų rinkoje garsėja signalai, rodantys padidėjusią staigesnės korekcijos ar kainų kritimo riziką artimiausiomis savaitėmis. Banko vertinimu, tai matyti iš jų stebimo impulso indikatoriaus, kuris nukrito į vadinamąją pavojingą zoną.

    Kalbama apie Europos impulso įsitikinimo indikatorių, kuris matuoja, kiek tvarus yra nesenas akcijų kainų judėjimas ir kokia tikėtina jo kryptis ateityje. Strategų teigimu, rodiklis smuko iki 17, o riba, žemiau kurios istoriškai dažniau didėja staigesnio apsisukimo tikimybė, yra 30.

    Kas stumia signalą į pavojų?

    „Bank of America“ nurodo, kad neigiamą signalą sustiprina visi trys indikatoriaus komponentai: numanomas kintamumas, impulso kintamumas ir tendencijos apsisukimo rizika. Kitaip tariant, rinkoje daugėja požymių, kad kainų kryptis gali tapti labiau priklausoma nuo staigių svyravimų, o ne nuo nuoseklios tendencijos.

    Banko kiekybinės analizės strategė Paulina Strzelinska pabrėžė, kad išryškėja kintamumo nulemtos režimo kaitos rizika, taip pat matyti tendencijos greitėjimo požymių. Vis dėlto, anot jos, tai dar neatrodo kaip pilnai susiformavęs impulso burbulas.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Impulsas yra vienas svarbiausių veiksnių kiekybinėje prekyboje, greta vertės ir kintamumo signalų, kuriais remiasi ir mašininio mokymosi metodus taikantys fondai. Kai impulso signalai silpnėja, tokie fondai dažnai mažina riziką arba perbalansuoja portfelius, o tai gali sustiprinti rinkos judėjimą.

    „Bank of America“ analizė taip pat fiksuoja, kad į Europą orientuoti akcijų fondai per pastarąją savaitę patyrė daugiau nei 1,4 mlrd. eurų išėmimų. Tai jau penkta iš eilės savaitė, kai matomi grynieji pinigų srautai į išėjimą, o tokia dinamika paprastai signalizuoja atsargesnę nuotaiką regione.

    Obligacijų nervingumas persimeta į akcijas?

    Perspėjimas pasirodė tuo metu, kai rinkoje daugėja kalbų apie galimą korekciją, ypač jei obligacijų rinkos svyravimai sustiprėtų. Investuotojai dažnai stebi, ar kylant pajamingumams ir didėjant neapibrėžtumui obligacijų rinkoje, rizikingesnis turtas, įskaitant akcijas, nepradės reaguoti vėluodamas.

    CNBC cituotas „Premier Miton Investors“ investicijų vadovas Neil Birrell akcentavo, kad obligacijų ir akcijų rinkos šiuo metu siunčia skirtingus signalus apie ekonominį foną. Jo teigimu, tai gali būti tik laiko klausimas, kada obligacijų rinkos nervingumas labiau persiduos akcijoms.

    Nors tokie indikatoriai nėra tiksli prognozė, jie dažnai naudojami kaip rizikos termometras, ypač vertinant 4–8 savaičių laikotarpį. Investuotojams tai gali reikšti didesnį poreikį atkreipti dėmesį į portfelio riziką, sektorių koncentraciją ir kintamumo šuolių tikimybę Europos rinkose.

  • Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas ketvirtadienį pranešė peržiūrintis naujausią Jungtinių Valstijų pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti karą. Tai įvyko po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad atsakymo iš Teherano jis pasirengęs laukti dar kelias dienas.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei teigė, kad Islamo Respublika gavo JAV poziciją ir ją vertina. Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, kontaktai tarp Teherano ir Vašingtono pastaruoju metu vyko per tarpininkus.

    Pakistanas lieka tarpininku

    Irano pusė nurodo, kad tarpininkavimo vaidmenį toliau atlieka Pakistanas, kuris anksčiau priėmė JAV ir Irano derybinius kontaktus. Teigiama, kad jau įvyko kelios apsikeitimo žinutėmis bangos, paremtos Irano anksčiau išdėstyta 14 punktų pozicija.

    Iranui svarstant pasiūlymą, diplomatinis fonas išlieka įtemptas, o derybos pastarosiomis savaitėmis nedavė aiškaus proveržio. Abi pusės viešai tęsia griežtą retoriką ir paraleliai demonstruoja pasirengimą eskalacijai.

    Trumpo ultimatumai ir grasinimai

    Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad jei atsakymai iš Teherano netenkins, situacija gali pasikeisti labai greitai. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV esą yra pasirengusios imtis veiksmų, jei susitarimas nebus pasiektas.

    „Patikėkite, jei negausime tinkamų atsakymų, viskas gali vykti labai greitai. Mes visi pasirengę“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Paklaustas, kiek laiko jis pasiruošęs laukti, JAV prezidentas nurodė, kad tai gali būti kelios dienos, tačiau procesas gali ir staiga paspartėti. Pastaruoju metu jis ne kartą skelbė apie galimus terminus, tačiau juos atidėdavo.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos šuolis

    Derybų baigtį atidžiai stebi energijos rinkos, nes konfliktas tiesiogiai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzito kelių. Iki karo per šį sąsiaurį tekėdavo apie penktadalis pasaulinės naftos ir SGD srautų.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba regione smarkiai susitraukė, o tai rinkose didina tiekimo sutrikimų riziką. Ketvirtadienį naftos kainos kilo: „Brent“ rūšies ateities sandoriai pasiekė apie 99 eurus už barelį, o „West Texas Intermediate“ – apie 93 eurus.

    Irano Revoliucinė gvardija tuo pat metu perspėjo, kad nauji smūgiai prieš Iraną galėtų išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Tokie pareiškimai, kartu su neapibrėžtomis derybomis, didina geopolitinę riziką ir spaudimą rinkoms.

  • „Bloom Energy“ ir „Nebius“ sandoris už 2,3 mlrd. eurų: DI centrams žada greitesnę elektrą Europoje

    „Bloom Energy“ ir „Nebius“ sandoris už 2,3 mlrd. eurų: DI centrams žada greitesnę elektrą Europoje

    JAV kuro elementų technologijų bendrovės „Bloom Energy“ akcijos kilo po žinios apie partnerystę su Europoje veikiančia DI debesijos paslaugų bendrove „Nebius“. Įmonės paskelbė susitarimą, kuriuo siekiama greičiau užtikrinti elektros tiekimą augantiems duomenų centrams Europoje.

    Pagal SEC pateiktą informaciją „Nebius“ per visą sutarties laikotarpį gali sumokėti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų paslaugų mokesčių, tačiau galutinės sumos priklausys nuo sąlygų ir įgyvendinimo apimties. Sutartyje numatytas kelių etapų diegimas per 10 metų laikotarpius.

    Kaip veiks partnerystė?

    „Nebius“ planuoja pirkti elektrą, kurią generuos „Bloom Energy“ vietoje įrengiamos kuro elementų sistemos, o pati „Bloom Energy“ turėtų įrangą sumontuoti ir prižiūrėti. Tokia schema leidžia duomenų centrams greičiau gauti reikalingą galią, nelaukiant ilgo prisijungimo prie tinklo ar jo stiprinimo.

    Skelbiama, kad projektas numato apie 250 megavatų garantuotos galios ir 328 megavatus įdiegtos galios. Šie skaičiai reikšmingi, nes DI užduotys, ypač modelių mokymas ir didelės apimties skaičiavimai, reikalauja stabilaus, nuolatinio elektros tiekimo.

    „Elektra išlieka vienu pagrindinių DI infrastruktūros plėtros ribojimų, todėl pasirinkome sprendimą, kuris gali būti įdiegtas vietoje ir per klientams reikalingus terminus“, – sakė „Nebius“ produktų ir infrastruktūros vadovas Andrejus Korolenka.

    Kodėl Europoje tai tampa kritiška?

    Europos duomenų centrų rinka plečiasi, tačiau projektams vis dažniau kliūva tinklo pajėgumų stoka, ilgi prijungimo terminai ir aukštesnės elektros kainos nei JAV. Dėl to didieji skaičiavimo pajėgumų planai neretai susiduria su realybe: vien serverių nepakanka, jei nėra aiškaus ir greito kelio iki patikimos energijos.

    Šiame kontekste vietoje diegiami energijos šaltiniai tampa alternatyva, leidžiančia bent dalį galios užsitikrinti greičiau. Kuro elementų technologija dažnai pristatoma kaip sprendimas, galintis sumažinti lokalią taršą, tačiau jos poveikis klimatui priklauso ir nuo naudojamo kuro, tiekimo grandinės bei veikimo režimo.

    „Nebius“ ambicijos ir platesnis fonas

    „Nebius“ pastaruoju metu stiprina pozicijas kaip skaičiavimo pajėgumų tiekėja Europoje ir skelbia apie didelės apimties projektus. Bendrovė taip pat yra pranešusi apie planus Suomijoje statyti didelio masto DI duomenų centrą, kurio galia siektų 310 megavatų, o veiklos startas numatomas 2027 metais.

    Tokie projektai rodo, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros Europoje pereina į etapą, kuriame lemiamu veiksniu tampa ne tik lustai ar serveriai, bet ir energijos prieinamumas. Rinka vis dažniau ieško modelių, kurie sutrumpintų kelią nuo projekto paskelbimo iki realiai veikiančių skaičiavimo pajėgumų.

  • IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėja prie kritinės ribos: mažėjant atsargoms ir vasarą augant kelionių sezonui paklausai, situacija gali tapti itin įtempta jau liepą ar rugpjūtį.

    IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad svarbiausias žingsnis siekiant sušvelninti su Irano karu siejamą energijos šoką yra visiškas ir besąlygiškas strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio atvėrimas.

    Hormūzo sąsiauris ir pasiūlos smūgis

    Per Hormūzo sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet koks ilgesnis judėjimo sutrikimas greitai persiduoda kainoms, tiekimo grandinėms ir degalų rinkoms.

    Pasak IEA vadovo, jei sąsiauris nebus atvertas, o iš Artimųjų Rytų neatsiras papildomos naftos pasiūlos, rinką vienu metu veiks du nepalankūs veiksniai: toliau mažėjančios atsargos ir sezoninis paklausos šuolis.

    Strateginės atsargos jau buvo pajudintos

    IEA primena, kad tarptautiniu mastu jau buvo imtasi intervencijų: koordinuotai iš strateginių atsargų į rinką nukreipta apie 400 mln. barelių naftos, siekiant amortizuoti karo sukeltą pasiūlos sutrikimą.

    Agentūra pabrėžia, kad tokios priemonės paprastai skirtos laikinam stabilizavimui, tačiau ilgalaikis sprendimas priklauso nuo fizinių tiekimo srautų atkūrimo ir infrastruktūros darbo normalizavimo.

    Kainos kyla, rizikos didėja

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi diplomatinį procesą, nes bet kokios žinios dėl sąsiaurio, gavybos ir perdirbimo pajėgumų gali greitai pakeisti kainų kryptį. Prekyboje matomas kainų šuolis atspindi išaugusią rizikos premiją, kurią pirkėjai moka už neapibrėžtumą.

    Pasak Fatihos Birolio, didžiausią šios krizės kainą gali sumokėti besivystančios Azijos ir Afrikos šalys, kur energijos brangimas greičiau virsta transporto, maisto ir bazinių prekių kainų augimu.

    „Jei sąsiauris nebus atvertas ir neatsiras naujos pasiūlos, rinka liepą ar rugpjūtį gali įžengti į raudonąją zoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    IEA taip pat pabrėžia, kad Artimųjų Rytų gavybai ir perdirbimui grįžti į iki konflikto buvusius lygius gali prireikti daug laiko, todėl agentūra teigia esanti pasirengusi koordinuoti papildomus veiksmus, jei situacija dar labiau pablogėtų.

  • „Stellantis“ skelbia 60 mlrd. eurų planą: 60 naujų modelių ir pažadas grįžti į pliusą

    „Stellantis“ skelbia 60 mlrd. eurų planą: 60 naujų modelių ir pažadas grįžti į pliusą

    Investicijos ir taupymas iki 2028 metų

    Automobilių gamintoja „Stellantis“ pristatė penkerių metų pertvarkos planą, kuriame numatė apie 60 mlrd. eurų investicijų ir 6 mlrd. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki 2028 metų. Bendrovė taip pat išsikėlė tikslą iki 2028 metų vėl generuoti teigiamą laisvąjį pinigų srautą.

    Planą pristatė generalinis direktorius Antonio Filosa, o renginys vyko bendrovės Šiaurės Amerikos būstinėje netoli Detroito. Rinkos reakcija buvo atsargi: investuotojai vertino ir ambicingus skaičius, ir pastarųjų metų finansinius iššūkius.

    Daugiau kaip 60 naujų automobilių

    Didžiausia investicijų dalis, 36 mlrd. eurų, bus skirta gausiam prekės ženklų portfeliui: numatyta pristatyti daugiau kaip 60 naujų modelių ir reikšmingai atnaujinti dar apie 50 esamų. Bendrovė akcentuoja, kad pasiūloje bus ir elektromobilių, ir hibridų, ir vidaus degimo variklių modelių.

    Dar 24 mlrd. eurų planuojama nukreipti į pasaulines platformas ir naujas technologijas, kad skirtingi prekės ženklai galėtų greičiau kurti automobilius ir mažinti gamybos sudėtingumą. Automobilių pramonėje tai laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti savikainą, kai auga konkurencija ir spaudimas maržoms.

    Nauja platforma ir gamyklų užimtumas

    Kaštams mažinti „Stellantis“ ketina 2027 metais pristatyti „STLA One“ platformą, kuri sujungtų penkias esamas architektūras į vieną keičiamo masto sprendimą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų duoti apie 20 proc. efektyvumo prieaugį ir sumažinti kompleksiškumą.

    Iki 2030 metų „Stellantis“ siekia, kad 50 proc. gamybos apimties būtų paremta trimis pasaulinėmis platformomis, o komponentų pakartotinis panaudojimas pasiektų iki 70 proc. Taip pat keliamas tikslas Europoje ir JAV iki 2030 metų pasiekti 80 proc. gamyklų užimtumą.

    Prekės ženklų portfelis ir regionų pertvarkymai

    Bendrovė teigia neplanuojanti atsisakyti nė vieno iš 14 automobilių prekės ženklų, tačiau numato vidinių struktūrų peržiūrą Europoje. Skelbiama, kad prekės ženklų DS ir „Lancia“ veikla Europoje bus integruojama atitinkamai į „Citroen“ ir „Fiat“ struktūras.

    „Stellantis“ taip pat nurodė, kad dalį Europos pajėgumų planuoja sumažinti daugiau kaip 800 000 vienetų, tačiau tai esą bus daroma ne uždarant gamyklas, o perorientuojant veiklą ir pasitelkiant partnerystes. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos rinkos realybę: augančią Kinijos gamintojų įtaką ir poreikį greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    „Norime, kad šiandien išsineštumėte vieną žinią: „Stellantis“, turėdama savo mastą, gebėjimus ir naują strateginį planą, yra gerai pasirengusi sėkmei“, – sakė Antonio Filosa.

    Planas skelbiamas po itin sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė buvo priversta peržiūrėti ankstesnes elektrifikacijos ambicijas ir vykdyti restruktūrizaciją. Automobilių sektoriuje, kur elektromobilių paklausa auga netolygiai, o kainų karai mažina pelningumą, investuotojai paprastai tikisi ne vien pažadų, bet ir aiškių rodiklių, kaip bus atstatomas pinigų srautas bei konkurencingumas.

  • Via Carpatia Lenkijoje stringa: nebaigti S19 ruožai, rangovų ginčai ir Europos Komisijos įspėjimas

    Via Carpatia: ambicija ir realybė

    Tarptautinis kelio koridorius Via Carpatia turėjo sujungti Šiaurės ir Pietų Europą, o Lenkijoje jo ašimi laikoma greitkelio S19 trasa per šalies rytus. Vis dėlto lenkiškas projekto segmentas iki šiol išlieka fragmentuotas, o galutinis užbaigimas nusikelia už šio dešimtmečio ribų.

    Pagal Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA skelbiamą informaciją, iš planuojamų daugiau nei 700 kilometrų koridoriaus Lenkijoje važiuojama maždaug 350 kilometrų. Likusi dalis driekiasi atskirais ruožais nuo Palenkės iki Pakarpatės, o tempo mažėjimą lemia tiek rangovų ginčai, tiek procedūriniai ir aplinkosauginiai klausimai.

    Rangovų konfliktai ir brangstančios sutartys

    Vienas ryškiausių smūgių projektui – konflikto eskalacija dėl S19 atkarpos Domaradz–Iskrzynia. „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartį, argumentuodama užsitęsusiais užsakovo sprendimais ir išaugusiomis sąnaudomis, o GDDKiA savo ruožtu paskelbė sutartį nutraukusi dėl rangovo kaltės.

    Tokie atvejai praktikoje reiškia mėnesius ar net metus, prarandamus dėl inventorizavimo, naujo konkurso ir perėmimo procedūrų. Papildomą įtampą kelia teisiniai ginčai dėl indeksavimo: rangovai visoje rinkoje pastaraisiais metais vis dažniau siekia perskaičiuoti kainas dėl pabrangusių medžiagų ir darbo, o užsakovai stengiasi neperžengti biudžetinių ribų.

    „Kai kuriais atvejais viešai negalime įvardyti kito termino nei sutartyje, nors matome, kad realiai darbai taip greitai nesibaigs“, – sakė GDDKiA atstovas Tomasz Kwieciński.

    Kas daroma regionuose ir kada – realūs terminai

    Pakarpatėje didžioji S19 ruožų dalis yra skirtingose įgyvendinimo fazėse, tačiau bendra kryptis aiški: šio regiono atkarpų užbaigimas prognozuojamas apie 2031 metus. Liublino regione GDDKiA nurodo tikslą S19 ruožus užbaigti iki 2028 metų, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo konkursų, finansavimo ir darbų eigos.

    Mazovijoje situacija sudėtingesnė dėl ankstesnės projekto stadijos: daliai ruožų dar vyksta pirkimai ir projektavimo etapai. Tai reiškia, kad šių atkarpų pabaiga labiau tikėtina apie 2031 metus, o ne anksčiau.

    Palenkėje šiemet planuojama atidaryti kelis naujus S19 fragmentus, kurie iš viso pridėtų apie 58 kilometrus. Vis dėlto net ir čia kelių atidarymas siejamas su techninėmis ir organizacinėmis sąlygomis, nes kai kurie ruožai gali būti atveriami tik tada, kai pavyksta užtikrinti jungtis su greta esančiomis atkarpomis.

    Teismai ir Europos Komisijos signalai

    Ne mažiau svarbi kliūtis – aplinkosauginės procedūros. Daliai S19 trasos Palenkėje anksčiau buvo panaikinti sprendimai dėl poveikio aplinkai, todėl procesai turėjo būti kartojami, o tai automatiškai atideda konkursus ir statybų pradžią.

    Papildomą riziką kelia Europos Komisijos pozicija dėl kelių tinklo šiaurės rytų Lenkijoje. Lenkijos infrastruktūros ministerija viešai yra pripažinusi, kad dėl nepakankamai pagrįstų sprendimų ir galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms Briuselis gali kelti klausimų ne tik dėl atskirų projektų, bet ir dėl platesnio ES finansavimo transporto sektoriui 2021–2027 metų laikotarpiu.

    Diskusijų centre atsidūrė ir kelias tarp Balstogės ir Elko, kur anksčiau buvo svarstomas greitkelio standartas, tačiau dabar dažniau kalbama apie alternatyvius sprendinius, paremtus eismo srautų duomenimis ir mažesniu poveikiu aplinkai. Ministerija skelbia planus peržiūrėti užduočių sąrašą ir atnaujinti nacionalinę kelių programą, kad ji atitiktų ES teisės reikalavimus bei sumažintų finansavimo riziką.

    Via Carpatia Lenkijoje tampa testu, kaip suderinti strateginius mobilumo tikslus, karinio ir civilinio logistikos atsparumo poreikius bei griežtėjančius aplinkosaugos ir viešųjų pirkimų reikalavimus. Kol kas aiškiausias signalas vairuotojams ir rinkai – naujų atkarpų bus, bet viso koridoriaus vientisumo dar teks palaukti.

  • „Mars“ užsitikrino elektrą iš būsimo Skuodo vėjo parko: 158,4 MW projektas planuojamas 2028 metais

    Sutartis dėl didžiosios dalies gamybos

    JAV maisto pramonės grupė „Mars“ paskelbė sudariusi ilgalaikę elektros pirkimo sutartį (PPA) su atsinaujinančios energetikos vystytoja „European Energy“ dėl didžiosios dalies planuojamo Skuodo vėjo parko gamybos Lietuvoje.

    Projekto įrengtoji galia turėtų siekti 158,4 MW, o komercinės veiklos pradžia šiuo metu planuojama 2028 metais. Skelbiama, kad vėjo parkas galėtų pagaminti apie 490 GWh elektros per metus.

    Ką reiškia PPA rinkai

    Tokios sutartys, kai įmonė tiesiogiai susitaria dėl elektros pirkimo iš konkretaus naujo projekto, yra vienas svarbiausių būdų greičiau finansuoti ir įgyvendinti atsinaujinančios energijos plėtrą. PPA dažnai suteikia projektui reikalingą pajamų stabilumą, o pirkėjui padeda planuoti energijos sąnaudas ilgesniam laikotarpiui.

    Lietuvoje ir regione korporatyviniai PPA pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip praktinis instrumentas įmonėms, siekiančioms mažinti su elektra susijusias emisijas ir užtikrinti didesnę energijos tiekimo prognozuojamumo dalį. Tai ypač aktualu pramonei, kur energijos kainų svyravimai gali reikšmingai paveikti savikainą.

    „„Mars“ sutelkia dėmesį į tai, kad klimato įsipareigojimai virstų išmatuojama pažanga ir veiksmais, paremtais realia infrastruktūra“, – sakė „Mars“ pasaulinis tvarumo viceprezidentas Kevinas Rabinovitchas.

    „Šis susitarimas rodo, kaip tokios įmonės kaip „Mars“ aktyviai prisideda prie naujų atsinaujinančios energijos šaltinių atsiradimo“, – sakė „European Energy“ vadovo pavaduotojas Jens-Peteris Zinkas.

    Kontekstas: vėjas ir vartotojai

    158,4 MW galios vėjo parkas pagal Lietuvos mastą priskirtinas prie didesnių sausumos projektų, o 490 GWh metinė gamyba prilygtų reikšmingai daliai šalies metinio elektros poreikio. Praktikoje tiksli įtaka priklausys nuo faktinių vėjo sąlygų, prijungimo prie tinklo sprendimų ir galutinių sutarties apimčių.

    „Mars“ atveju šis sandoris įvardijamas kaip dalis įmonės atsinaujinančios energijos spartinimo programos. „Mars“ yra viena didžiausių pasaulio maisto ir užkandžių gamintojų, turinti plačiai žinomų prekės ženklų portfelį, todėl energetikos sprendimai tampa reikšminga visos tiekimo grandinės tvarumo strategijos dalimi.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.

  • „Moya energia“ pasiekė 10 000 įkrovimo taškų Lenkijoje: tikslą aplenkė daugiau nei trejais metais

    Degalinių tinklą Moya valdanti bendrovė „Anwim“ skelbia peržengusi simbolinę ribą elektromobilumo paslaugose: „Moya energia“ klientams jau prieinama daugiau kaip 10 000 elektromobilių įkrovimo taškų visoje Lenkijoje. Bendrovės teigimu, šį etapą pavyko pasiekti gerokai anksčiau nei buvo numatyta ilgalaikiuose planuose.

    Skelbiama, kad vairuotojai per „Moya energia“ pasiekia daugiau nei 10 600 AC ir DC įkrovimo taškų. Tinklą sudaro tiek pačios „Moya energia“ įrengiamos lokacijos, tiek partnerių infrastruktūra, prie kurios prisijungiama per tarpusavio roamingo susitarimus.

    „10 tūkstančių įkrovimo taškų riba yra svarbus „Anwim“ plėtros etapas ir sąmoningai kuriamo verslo modelio rezultatas, kuriame tradicinė degalų prekyba vystoma kartu su modernios mobilumo ir energijos paslaugomis“, – sakė „Anwim“ vadovas Rafałas Pietrasina.

    Bendrovė pabrėžia ir spartų augimo tempą: prieš maždaug dvejus su puse metų „Moya energia“ esą startavo turėdama apie 1 400 taškų, o dabar save priskiria prie elektromobilumo rinkos lyderių Lenkijoje. Tokia dinamika siejama su dviem kryptimis: nuosavos infrastruktūros plėtra ir plačia partneryste su kitais operatoriais.

    Nuo projekto starto 2024 metų vasarį „Moya energia“ atidarė daugiau kaip 60 nuosavų vietų su beveik 200 DC ir AC įkrovimo taškų. Tuo pat metu įmonė plėtė roamingo bendradarbiavimą, todėl programėlių „super Moya“ ir „Moya firma“ naudotojai gali naudotis partnerių tinklais, tarp jų „Elocity“, „GreenWay“, „Powerdot“, „Tauron“, „Eleport“ ir „ChargeIn“.

    Elektromobilių įkrovimo tinklų plėtra Lenkijoje pastaraisiais metais spartėja, o konkurencija tarp operatorių vis dažniau persikelia iš vien tik stotelių skaičiaus į patogumo kriterijus: įkrovimo greitį, atsiskaitymo paprastumą, kainodarą, patikimumą ir prieinamumą pagrindiniuose transporto koridoriuose. „Anwim“ komunikacijoje akcentuojamas būtent ekosistemos principas, kai vairuotojams siūloma vienoje vietoje apjungiama infrastruktūra ir paslaugos tiek privatiems klientams, tiek įmonių parkams.

  • „Modivo“ ketvirčio rezultatai atitiko lūkesčius, tačiau „Worldbox“ stabdo plėtrą ir slegia pelningumą

    Drabužių ir avalynės prekybos grupė „Modivo“ (anksčiau veikusi kaip CCC) paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus. Rodikliai iš esmės atitiko rinkos lūkesčius, o bendrovė akcentuoja gerėjančias maržas, tačiau dalį pažangos nubraukė vieno prekės ženklo problemos.

    Investuotojų reakcija buvo permaininga: nors dienos pradžioje akcijos brango, prekybos sesiją jos baigė kritimu esant itin didelėms apyvartoms. Tai atspindi įtampą dėl grupės persitvarkymo tempo ir klausimų, ar pagerėjimas tvarus.

    Rezultatai geresni, bet ne visur

    „Modivo“ skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį EBITDA siekė apie 230 mln. zlotų, o veiklos pelnas – apie 22 mln. zlotų. Pajamos augo maždaug 4 proc. iki 2,44 mlrd. zlotų, tačiau buvo kiek mažesnės nei prognozuota analitikų konsensuse.

    Pagal segmentus vaizdas nevienodas: tradicinio CCC tinklo pajamos siekė apie 925 mln. zlotų, o „HalfPrice“ segmentas augo sparčiausiai – maždaug 35 proc. iki 600 mln. zlotų. „Modivo.com“ pajamos sudarė apie 719 mln. zlotų ir buvo apie 8 proc. mažesnės nei prieš metus, kas siejama su sąmoningu išlaidų reklamai ir veiklos optimizavimu, orientuotu į pelningumą.

    Per metus grupė reikšmingai didino fizinę prekybą: prekybinis plotas per ketvirtį, skaičiuojant metinį pokytį, augo apie 40 proc. Skelbiama, kad parduotuvių skaičius metų eigoje didėjo, o 2026 metų balandžio pabaigoje pasiekė 1 286.

    „Worldbox“ smūgis ir planų korekcija

    Didžiausias neigiamas veiksnys ketvirčio rezultatams buvo „Worldbox“ prekės ženklas: jo įtaka, bendrovės vertinimu, sudarė apie minus 49 mln. zlotų. Dėl to „Modivo“ nusprendė iš esmės peržiūrėti plėtros ambicijas ir mažinti atidarymų apimtis.

    Pagal atnaujintą planą 2026 metais „Worldbox“ plėtra bus sumažinta maždaug 70 proc. lyginant su pirminiu planu. Taip pat pristabdoma tarptautinė šio prekės ženklo plėtra, o metų pabaigoje tinklas, kaip skelbiama, turėtų siekti apie 270 parduotuvių.

    Gegužės pardavimai ir nauja „Shockprice“ kryptis

    Tuo pačiu „Modivo“ pateikė optimistiškesnius signalus iš einamojo laikotarpio: per 2026 metų gegužės 1–18 dienas pardavimai augo apie 22 proc., o palyginamojo pardavimo (LFL) rodiklis kilo apie 12 proc. Bendrovė taip pat skelbia, kad veiklos bendroji marža didėjo 2 procentiniais punktais, o bendroji marža priartėjo prie 52 proc. – aukščiausio lygio per dešimtmetį.

    Grupės vadovas pristatė ir naują plėtros idėją – off-price formato tinklą „Shockprice“, orientuotą į mažesnius miestus. Šis modelis Europoje dažnai siejamas su didesniu atsparumu vartojimo sulėtėjimo fazėse, tačiau jo sėkmė priklauso nuo efektyvaus atsargų valdymo ir patrauklaus kainodaros pasiūlymo.

    Investicijų planuose įvardijama, kad 2026 metais kapitalo išlaidos neturėtų viršyti 700 mln. zlotų, kai ankstesniais metais jos buvo didesnės, įskaitant reikšmingas investicijas į logistikos infrastruktūrą. Rinkai tai svarbu, nes investuotojai tikisi, kad augimas bus derinamas su griežtesne kaštų kontrole ir grynųjų pinigų srautų stabilizavimu.