CP v2

Category: Aplinka

  • „Newag“ siūlo dividendą po 0,7 euro akcijai: 2025 metais pelnas augo beveik 3 kartus

    Lenkijos geležinkelių riedmenų gamintoja „Newag“ planuoja pasidalyti 2025 metų pelnu su akcininkais ir išmokėti dividendą. Bendrovės valdybos siūlymui pritarė priežiūros taryba, o galutinį sprendimą tradiciškai priims akcininkų susirinkimas.

    Pagal pateiktą projektą dividendams numatoma skirti apie 31,0 mln. eurų, o vienai akcijai tektų maždaug 0,69 euro. Esant tuometinei akcijos kainai, dividendinis pajamingumas siektų apie 2,75 proc., todėl investuotojams tai būtų labiau stabilumo, o ne itin didelės grąžos signalas.

    Kas gaus didžiausią dalį?

    Didžiausias „Newag“ akcininkas yra Zbigniewas Jakubasas, valdantis 50,25 proc. įmonės kapitalo. Tai reiškia, kad būtent pagrindiniam akcininkui tektų didžiausia siūlomos dividendų išmokos dalis, jei sprendimas bus patvirtintas.

    Kartu valdyba siūlo į rezervinį kapitalą perkelti apie 44,0 mln. eurų. Toks derinys paprastai rodo, kad bendrovė siekia suderinti akcininkų lūkesčius su finansiniu atsparumu ir pasirengimu būsimiems užsakymams.

    2025 metų rezultatai: šuolis į viršų

    „Newag“ 2025 metais fiksavo ryškų veiklos rezultatų augimą. Bendrovės pajamos pasiekė apie 547,8 mln. eurų, kai metais anksčiau sudarė apie 365,2 mln. eurų, tad metinis augimas buvo arti 50 proc.

    Dar ryškesnis pokytis matomas grynojo pelno eilutėje: jis siekė apie 81,9 mln. eurų, palyginti su maždaug 28,2 mln. eurų 2024 metais. Tai reikštų beveik 190 proc. augimą per metus, o tokie skaičiai paprastai siejami su didesniu užsakymų vykdymo tempu ir pelningesniu produktų bei paslaugų portfeliu.

    Ką gamina „Newag“?

    „Newag“ specializuojasi bėginių transporto priemonių gamyboje ir aptarnavime. Įmonės asortimente yra elektriniai traukiniai „Impuls“, dyzeliniai traukiniai, elektriniai lokomotyvai „Dragon“ ir „Griffin“, taip pat tramvajai ir metropoliteno vagonai.

    Bendrovė taip pat vykdo lokomotyvų, keleivinių riedmenų ir vagonų remonto bei modernizavimo darbus. Tokios paslaugos dažnai padeda subalansuoti cikliškumą, kai naujų traukinių užsakymų grafikai svyruoja, o operatoriai siekia prailginti turimo parko eksploatacijos laiką.

  • Muskui nepavyko byloje prieš OpenAI: sprendimas atveria kelią naujai akcijų emisijai ir IPO

    JAV teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI ir bendrovės vadovą Samą Altmaną, nes dalis reikalavimų buvo pateikti praleidus senaties terminus. Tai reiškia, kad byla iš esmės nebuvo nagrinėjama dėl faktinių aplinkybių, o sprendimas priimtas procesiniais pagrindais.

    Musko ieškinys buvo vienas ryškiausių viešų konfliktų DI sektoriuje, susijęs su OpenAI transformacija iš ne pelno siekiančios iniciatyvos į komercinę struktūrą. Verslininkas teigė buvęs klaidinamas dėl organizacijos krypties ir lėšų paskirties, tačiau teismas jo reikalavimų netęsė.

    Ką tai reiškia OpenAI planams?

    Atmestas ieškinys sumažina teisinę riziką, kuri galėjo apsunkinti OpenAI kapitalo pritraukimą ar reorganizaciją. Rinkos dalyviai tokius ginčus dažnai vertina kaip veiksnį, galintį atidėti naują finansavimo etapą, akcijų emisiją ar pasirengimą viešam akcijų platinimui.

    Po sprendimo sustiprėjo lūkesčiai, kad bendrovė gali lengviau judėti link naujos akcijų emisijos ir galimo IPO Niujorke. Tokiems planams svarbus ne tik augantis DI produktų poreikis, bet ir aiškesnė teisinė aplinka, kuri paprastai yra būtina instituciniams investuotojams.

    Vertė auga kartu su DI bumu

    Pastaraisiais metais OpenAI vertinimas sparčiai augo, o tai siejama su DI sprendimų komercinimu ir intensyvia konkurencija dėl talentų, infrastruktūros bei duomenų. Viešose rinkose investuotojai DI temą vertina kaip vieną svarbiausių technologijų variklių, todėl kiekviena žinia apie galimą IPO pritraukia itin daug dėmesio.

    Tuo pat metu ginčai dėl valdymo modelio, pelno paskirstymo ir atsakomybės už DI plėtrą išlieka jautri tema visam sektoriui. Net ir atmetus šį ieškinį, OpenAI sprendimai dėl struktūros, finansavimo ir partnerystės sąlygų toliau formuos rinkos lūkesčius.

    „Teismas ieškinį atmetė dėl procesinių priežasčių, susijusių su senaties terminais, o ne dėl reikalavimų turinio“, – teigiama bylos sprendimo logikoje, kurią cituoja JAV žiniasklaida.

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į tai, ar OpenAI imsis naujo kapitalo pritraukimo ir kokia forma tai bus daroma. Nuo pasirinkto kelio priklausys ir tai, kaip greitai bendrovė galėtų priartėti prie viešo akcijų platinimo.

  • Lenkijos gynybos ministras po pokalbio su Pentagonu: JAV karių buvimas Lenkijoje nemažinamas

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė po telefoninio pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu gavęs patikinimą, kad JAV įsipareigojimai Lenkijos saugumui nesikeičia. Pasak ministro, šiuo metu vyksta JAV pajėgų pergrupavimas Europoje, tačiau sprendimų mažinti pajėgumus Lenkijoje nepriimta.

    Ministras akcentavo, kad Varšuvos ir Vašingtono karinis bendradarbiavimas išlieka tvirtas, o Lenkija ir toliau vertinama kaip svarbi NATO rytinio flango valstybė. Jis taip pat nurodė, jog abi pusės sutarė tęsti darbą dėl ilgalaikio JAV karių buvimo modelio Lenkijoje.

    „Pokalbį su Pete’u Hegsethu baigiau gavęs patvirtinimą: Jungtinių Valstijų įsipareigojimas Lenkijos gynybai ir saugumui nesikeičia“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas vyksta su JAV pajėgomis Europoje?

    Diskusijos dėl JAV karių dislokavimo Europoje suintensyvėjo po viešų signalų, kad Vašingtonas gali koreguoti savo karinį pėdsaką žemyne, labiau remdamasis europiečių indėliu. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas Briuselyje teigė, kad dalies JAV pajėgų judėjimai neturėtų susilpninti Aljanso gynybos planų regione.

    Generolas pabrėžė, kad europiniai sąjungininkai ir Kanada palaipsniui prisiima daugiau atsakomybės už konvencinę gynybą Europoje, o JAV pajėgumai gali būti pritaikomi prie besikeičiančių poreikių. Vis dėlto tai, anot jo, yra kelerių metų procesas, o konkretaus grafiko kol kas neįvardijama.

    Prieštaringi pranešimai dėl rotacijų Lenkijoje

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Pentagonas galėjo koreguoti planus dėl dalies JAV karių rotacinio dislokavimo Lenkijoje. Įvairūs šaltiniai JAV žiniasklaidoje tokius pokyčius siejo su platesniais sprendimais mažinti JAV pajėgų skaičių Europoje ir peržiūrėti dislokavimo planus.

    Lenkijos vadovybė teigė, kad apie bet kokį JAV karių buvimo mažinimą Lenkijoje oficialiai informuota nebuvo, o Varšuva tikisi artimiausiomis dienomis išsklaidyti likusias abejones. Premjeras Donaldas Tuskas taip pat pabrėžė, kad Lenkijai esminė išlieka patikima ir prognozuojama transatlantinė partnerystė.

    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła Briuselyje aptarė situaciją su NATO ir JAV pajėgų Europoje vadovybe bei Baltijos šalių gynybos vadovais. Lenkijos kariuomenės teigimu, dėmesys skirtas JAV pajėgų buvimui NATO rytiniame flange ir praktiniam atgrasymo stiprinimui.

  • Lenkijos geležinkelių pralaidumas gali nebespėti: 2034 metais planuojamas rekordinis traukinių augimas

    Lenkijos infrastruktūros ministerija įspėja, kad geležinkelių tinklo pralaidumas artimiausiais metais gali nebeatitikti augančių keleivių vežimo planų. Projektiniame 2031–2034 metų transporto plane numatoma smarkiai didinti tolimųjų reisų traukinių dažnį, tačiau dalis mazgų ir ruožų jau dabar veikia arti ribos.

    Dokumente prognozuojama, kad 2034 metais valstybės užsakomi ir subsidijuojami tolimųjų reisų traukiniai nuvažiuos daugiau kaip 117 milijonų kilometrų per metus, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kartu akcentuojama siekiamybė įdiegti ciklinį tvarkaraštį, kai traukiniai išvyksta pastoviomis minučių „pabaigomis“.

    Kur pralaidumo trūkumas bus didžiausias

    Didžiausias tolimųjų maršrutų traukinių skaičiaus augimas planuojamas iš Varšuvos išeinančiuose koridoriuose. Ypač jautrus įvardijamas Varšuva–Koliuškiai ruožas, kuriame prognozuojamas vienas ryškiausių papildomų reisų šuolių.

    Augimas numatomas ir pietinėje magistralėje, ypač tarp Vroclavo ir Opolės bei tarp Krokuvos ir Tarnuvo. Ministerija pabrėžia, kad panašias ambicijas deklaruoja ir regioninių bei aglomeracinių vežimų organizatoriai, todėl bendras spaudimas infrastruktūrai didės visais lygiais.

    „Nepaisant vykdomų modernizacijos darbų, geležinkelių tinklo pralaidumo didėjimas gali būti nepakankamas, palyginti su prognozuojamu eismo intensyvumo augimu“, – teigiama ministerijos parengtame transporto plano projekte.

    Problema neapsiriboja vienbėgiais ruožais

    Ministerija akcentuoja, kad kliūtys gali atsirasti ne tik tradiciškai pralaidumą ribojančiose vienbėgėse linijose. Rizikos matomos ir dalyje jau modernizuotų dvibėgių ruožų bei didžiuosiuose geležinkelio mazguose, kur susikerta skirtingų kategorijų traukiniai.

    Varšuvos mazge kaip vienas didžiausių iššūkių išskiriama miesto skersinė linija dėl didelio apkrovimo. Jos modernizacija numatoma 2031–2035 metais, o tai reiškia laikinus pralaidumo ribojimus ir tik vėliau pasimatysiančią naudą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamą srautų atskyrimą, kai tolimieji ir priemiestiniai ar regioniniai traukiniai dalijasi tais pačiais keliais. Tokia situacija, anot ministerijos, gali apsunkinti tvarkaraščių sudarymą ir mažinti sistemos atsparumą vėlavimams.

    Ką tai gali reikšti keleiviams

    Ministerijos vertinimu, pralaidumo stoka ir lygiagrečiai planuojami darbai didžiuosiuose mazguose gali lemti, kad ne visus planuotus tarpregioninius reisus bus įmanoma „įtalpinti“ į tvarkaraštį. Dėl to gali mažėti galimybės suderinti ir komercinius, regioninius bei aglomeracinius reisus tokiais dažniais, kokių tikisi organizatoriai ir keleiviai.

    Kaip galimi sprendimai įvardijami apylankos maršrutai, kai kurių reisų maršrutų trumpinimas, pasirinktų sustojimų praleidimas arba laikinas atskirų jungčių stabdymas. Keleiviams tai gali reikšti ir mažiau patogius išvykimo laikus bei sunkiau išlaikomą ritmiškumą, kai vietoje tolygaus intervalo atsiranda nevienodi tarpai tarp traukinių.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas iš sisteminių veiksnių yra stotys ir infrastruktūra, kurios ne visur leidžia lėtesnius regioninius traukinius efektyviai praleisti greitesnius tolimuosius. Tai didina grandininio vėlavimo riziką ir mažina planuojamo dažnesnio eismo patikimumą.

  • „Mirbud“ siūlo akcininkams 5 mln eurų dividendų: kiek atiteks ir ką planuoja daryti su likusiu pelnu

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ pranešė, kad valdyba siūlo akcininkams iš 2025 metais uždirbto grynojo pelno išmokėti dividendus. Pagal pateiktą projektą dividendams būtų skirta apie 5 mln eurų.

    Bendrovė nurodė, kad tai atitiktų maždaug 0,05 euro dividendą vienai akcijai. Likusi pelno dalis, apie 27 mln eurų, siūloma palikti įmonėje ir perkelti į atsargos (rezervinį) kapitalą.

    Rinkoje investuotojai dividendų dydį dažnai vertina per dividendinį pajamingumą, kuris priklauso nuo akcijos kainos biržoje. Remiantis bendrovės pateiktais skaičiavimais, siūlomas pajamingumas būtų apie 1,9 proc., tačiau galutinis rodiklis gali keistis kartu su akcijos kaina.

    Didžiausias „Mirbud“ akcininkas yra bendrovės vadovas Jerzy Mirgos, valdantis 37,93 proc. kapitalo. Tokia struktūra reiškia, kad sprendimai dėl pelno paskirstymo ir ilgalaikės strategijos reikšmingai priklauso nuo pagrindinio akcininko pozicijos.

    „Mirbud“ taip pat priminė 2025 metų veiklos rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 26 mln eurų, o pardavimo pajamos – apie 677 mln eurų. Palyginti su ankstesniais metais, pelnas ir pajamos mažėjo, o pati įmonė tai siejo su rinkos ciklu ir laukiamu investicijų aktyvumo atsigavimu.

    Vienu svarbiausių ateities pajamų stabilumo veiksnių „Mirbud“ įvardija užsakymų portfelį. 2025 metų pabaigoje statybos ir montavimo darbų užsakymų portfelis, kurį planuojama vykdyti iki 2029 metų, sudarė apie 1,94 mlrd. eurų (be PVM).

    „Toks užsakymų portfelis leidžia artimiausiais metais išlaikyti metines pajamas virš 690 mln eurų, tačiau mūsų tikslas išlieka augimas ir veiklos diversifikavimas, kad vėlesniais metais pajamos viršytų 1,15 mlrd. eurų“, – rašė Jerzy Mirgos laiške akcininkams.

    Bendrovė veikia kaip generalinis rangovas infrastruktūros ir pastatų statybų segmentuose: kelių ir geležinkelių infrastruktūroje, viešosios paskirties objektuose, pramoninėje ir gyvenamojoje statyboje. „Mirbud“ vykdo projektus tiek viešajam sektoriui, tiek privačioms įmonėms.

    Dividendų klausimas galutinai sprendžiamas akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamas metinis finansinių rezultatų paskirstymas. Jei siūlymui būtų pritarta, investuotojams svarbiausios detalės būtų dividendų mokėjimo data ir teisės į dividendus apskaitos (ex-dividend) momentas.

  • Enter Air plečia Boeing 737 parką ir MRO bazes: prieš vasaros piką žada dar vieną lėktuvą

    Naujas MAX 8 ir dar viena pristatymo banga

    Lenkijos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Enter Air“ pranešė tęsianti investicijas į savo lėktuvų parką: prie flotilės prisijungė naujas „Boeing 737 MAX 8“, o artimiausiomis dienomis laukiama dar vieno orlaivio. Bendrovė pabrėžia, kad pristatymai planuojami taip, kad nauji lėktuvai kuo greičiau pradėtų skraidyti vasaros sezono metu.

    Pasak bendrovės, ką tik pristatytas „Boeing 737 MAX 8“ po atvykimo buvo parengtas eksploatacijai, įskaitant salono įrangos ir operacinių procedūrų suvedimą. Pirmuosius komercinius reisus naujas orlaivis atliko gegužės viduryje, įtrauktas į reguliariai vykdomų užsakomųjų maršrutų tinklą.

    Kiek lėktuvų turės per sezono piką?

    „Enter Air“ nurodo, kad prieš pat vasaros piko laikotarpį flotilę dar papildys „Boeing 737-800“. Tai reiškia, kad sezono metu bendrovė tikisi disponuoti 40 orlaivių, įskaitant skirtingas „Boeing 737“ modifikacijas ir dalį lėktuvų, nuomojamų su įgula.

    Bendrovės atstovai aiškina, jog lėktuvų priėmimas prieš sezoną leidžia sumažinti išlaikymo kaštus žiemos laikotarpiu, kai paklausa mažesnė, o vasarą iškart išnaudoti išaugusį kelionių srautą. Aviacijos rinkoje tai įprasta praktika užsakomųjų skrydžių segmentui, kuriame pajamos itin priklauso nuo sezoniškumo ir orlaivių užimtumo.

    „Pristatymai prieš pat sezoną leidžia mažinti žiemos kaštus ir iškart įjungti naujus lėktuvus į skrydžių programą“, – sakė „Enter Air“ atstovas Konradas Dymowskis.

    Bendrovė taip pat yra užsiminusi, kad ateinantiems metams turi suplanuotas papildomas įsigijimo ar nuomos sutartis. Tai rodo, jog vežėjas iš anksto rezervuoja gamintojų ir nuomos rinkos pajėgumus, kurie pastaraisiais metais tapo riboti dėl lėktuvų gamybos grandinių trikdžių ir augančios paklausos Europoje.

    Augimas už Lenkijos ribų ir dėmesys techninei priežiūrai

    „Enter Air“ plečia veiklą ne tik Lenkijoje: bendrovė turi dalį akcijų dviejose užsienio oro linijose, todėl investicijos planuojamos ir jų parkuose. Šveicarijos užsakomųjų skrydžių bendrovėje „Chair Airlines“ numatytas papildomas „Airbus A320“, o tai reikštų flotilės didėjimą iki penkių orlaivių.

    Tuo metu Airijoje registruota FLY4, veikianti kaip lėktuvų nuomos su įgula paslaugų teikėja, šiuo metu turėtų išlaikyti keturių „Boeing 737-800“ parką. „Enter Air“ komunikacijoje akcentuojama, kad ši įmonė dar yra ankstyvoje brandos stadijoje, todėl plėtra siejama su operacinių procesų stabilizavimu ir paklausos užtikrinimu.

    Didėjant parko dydžiui, „Enter Air“ daugiau dėmesio skiria MRO segmentui, tai yra orlaivių techninei priežiūrai, remontui ir periodiniams patikrinimams. Pastaraisiais metais visoje Europoje MRO pajėgumai tapo strategiškai svarbūs dėl augančių darbo sąnaudų, specialistų trūkumo ir riboto hangarų prieinamumo populiariausiuose oro uostuose.

    „Turėdami techninę priežiūrą savo rankose galime geriau valdyti kaštus ir grafikus bei mažiau priklausyti nuo išorinių tiekėjų“, – sakė „Enter Air“ vadovas Marcinas Kubrakas.

    Įmonė jau yra investavusi į hangaro infrastruktūrą regione, taip pat atidariusi techninės priežiūros bazę Lenkijoje. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais MRO pajėgumai bus toliau plečiami, įskaitant papildomų hangarų vystymą, jei orlaivių parkas ir skrydžių apimtys augs pagal planą.

  • Kielcuose griaunamas už milijonus pastatytas biuras: jo vietoje numatyta greitkelio S74 trasa

    Kielcuose, Łódzkos gatvėje, jau kelias dienas vyksta naujo pastato griovimo darbai. Procesas derinamas su pasirengimu tiesti greitkelio S74 atkarpą, todėl teritorijoje dirba sunkioji technika ir vyksta medžių kirtimas.

    Pastatą vystė bendrovė „Kegel-Błażusiak“, į projektą investavusi kelis milijonus eurų, įskaitant sklypo įsigijimą ir projektavimo darbus. Įmonė čia planavo įkurti regioninę atstovybę ir sukurti naujų darbo vietų, tačiau planus pakeitė kelio trasavimo sprendiniai.

    Problema išryškėjo tada, kai paaiškėjo, jog pastatas patenka į projektuojamo greitkelio koridorių. Tokiose situacijose infrastruktūros projektai gali lemti priverstinį turto paėmimą visuomenės poreikiams, o vėliau sprendžiami kompensavimo klausimai.

    „Turėjome ambicingų planų, įmonės plėtrą, naujas darbo vietas. Jaučiamės nuskriausti, nes į šį objektą investavome kelis milijonus eurų“, – sakė bendrovės atstovas Maciej Kusiak.

    Įmonė dabar teigia, kad su atsakingomis institucijomis vyksta derybos ir skaičiavimai dėl kompensacijos dydžio. Pasak bendrovės, didelių lūkesčių dėl sumos ji neturi, o galutinis sprendimas priklausys nuo turto vertinimo ir taikomų procedūrų.

    Vietos žiniasklaida primena, kad sprendimas, leidžiantis pradėti maždaug 5 kilometrų ilgio S74 atkarpos per Kielcų centrą įgyvendinimą, buvo patvirtintas kovo 17 dieną, kai atitinkamą leidimą išdavė Šventojo Kryžiaus vaivadijos vaivada. Tai atvėrė kelią realiems darbams, įskaitant teritorijų perėmimą ir paruošimą statyboms.

  • AeroExpress traukiniai važiuos į Lenkiją: CPK atskleidė maršrutus, dažnį ir planuojamą startą

    Lenkijos Centrinio komunikacijos uosto (CPK) projektas paskelbė planą, pagal kurį specialūs AeroExpress traukiniai turėtų tapti pagrindine jungtimi tarp Varšuvos, naujojo oro uosto ir Lodzės. Projekto atstovai teigia, kad šie reisai bus orientuoti ne tik į oro keleivius, bet ir į kasdienius važiuojančius į darbą ar mokslus.

    CPK įgaliotinis ir infrastruktūros viceministras Maciej Lasek nurodė, kad trumpa trasa ir greitųjų geležinkelių infrastruktūra turėtų užtikrinti patikimumą bei sumažinti apkrovas greičiausiems KDP traukiniams. AeroExpress idėja pristatoma kaip patogus „paskutinės mylios“ sprendimas didžiausiam šalies transporto projektui.

    Dažnis, stotelės ir kelionės laikai

    Pagal pristatytas prielaidas, AeroExpress traukiniai atkarpoje Varšuva Rytinė–oro uostas turėtų kursuoti kas 15 minučių. Tarp Varšuvos ir Lodzės numatomas reisas kas 30 minučių, todėl projektas iš karto taikosi į didelės paklausos priemiestinį ir tarpmiestinį srautą.

    Planuojamas tvarkaraštis numato sustojimus tokiose stotyse kaip Varšuva Centrinė, Varšuva Vakarų, oro uostas, Brzeziny, Lodzė Widzew ir Lodzė Niciarniana, taip pat visuose Lodzės vidinio skersinio tunelio sustojimuose. CPK tikisi, kad tai padidins geležinkelio pasiekiamumą pačioje Lodzėje, net jei greičiausi KDP sąstatai mieste sustotų tik Lodzė Fabryczna stotyje.

    Skelbiama, kad kelionė nuo Varšuvos Centrinės iki oro uosto turėtų trukti apie 22 minutes, iki Brzeziny apie 50 minučių, o iki Lodzė Fabryczna apie 1 valandą 8 minutes. Šie laikai pateikiami kaip argumentas, kodėl dalis keleivių galėtų rinktis traukinį vietoje automobilio.

    Koks bus traukinių greitis ir kodėl

    CPK pabrėžia, kad AeroExpress riedmenys būtų įprastiniai, pritaikyti greičiui iki 200 kilometrų per valandą, o ne iki 350 kilometrų per valandą kaip KDP traukiniai. Tokį pasirinkimą bendrovė aiškina siekiu mažinti įsigijimo ir eksploatacijos sąnaudas, kartu išlaikant didelį pralaidumą.

    CPK valdybos narys Piotr Rachwalski teigė, kad konvencinis parkas iki 200 kilometrų per valandą leistų efektyviai aptarnauti ryšį tarp Varšuvos, naujojo oro uosto ir Lodzės. Tuo metu 350 kilometrų per valandą greitis būtų skirtas ilgesniems maršrutams, pavyzdžiui, Varšuva–Lodzė Fabryczna–Vroclavas ar Poznanė.

    Prognozės, finansavimas ir grafikas

    CPK prognozuoja, kad 2035 metais maršrute Varšuva–Lodzė, įskaitant AeroExpress, KDP ir greituosius traukinius, keliaus daugiau nei 6 mln. keleivių per metus. Bendras AeroExpress srautas visuose ryšiuose, CPK vertinimu, galėtų siekti 10–12 mln. keleivių per metus, o vienas sąstatas pervežtų 400–600 žmonių.

    Numatoma, kad AeroExpress veiktų kaip dotuojama viešoji paslauga (PSO), o ne komercinis produktas, todėl šiuo metu tariamasi dėl organizavimo modelio ir bendro finansavimo. Tokia schema dažnai taikoma, kai siekiama užtikrinti dažną kursavimą ir fiksuotą paslaugos lygį, net jei dalis reisų neatsiperka vien bilietų pajamomis.

    CPK investicijų programa „Port Polska“ numato centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės. Pagal priimtą grafiką statybos Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybių teritorijose turėtų prasidėti 2026 metais, 2031 metais planuojamos sertifikacijos, o 2032 metais oro uostas turėtų būti atidarytas.

  • Rublis šoka į viršų: brangstanti nafta po Artimųjų Rytų konflikto pildo Kremliaus biudžetą

    Rusijos rublis šį pavasarį netikėtai sustiprėjo ir, kaip skelbia „Bloomberg“, pagal tempą tai vienas ryškiausių atšokimų tarp pagrindinių valiutų. Pagrindinė priežastis siejama ne su Rusijos ekonomikos sveikimu, o su staigiai padidėjusiu užsienio valiutos srautu iš naftos eksporto.

    Agentūros vertinimu, rublio šuolį labiausiai pakurstė įtampos Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijęs naftos kainų kilimas. Kai energijos ištekliai brangsta, Rusijos biudžetas, kuris istoriškai labai priklausomas nuo naftos ir dujų pajamų, gauna daugiau įplaukų, o tai trumpuoju laikotarpiu palaiko ir nacionalinę valiutą.

    Daugiau naftos eurų – tvirtesnis kursas

    „Bloomberg“ duomenimis, nuo 2026 metų balandžio pradžios rublis sustiprėjo maždaug 12 proc. Valiutos kursas priartėjo prie lygių, kurie rinkoje nematyti nuo 2023 metų pradžios, o dalis rinkos dalyvių tai sieja su išaugusiomis energijos išteklių eksporto pajamomis.

    Šis mechanizmas gana tiesus: brangesnė nafta reiškia daugiau į Rusiją įplaukiančių eurų ir kitų valiutų, kurios per eksportuotojų konversijas bei mokesčių mokėjimus didina paklausą rubliui. Tuo pat metu rinkos dažnai reaguoja ir į lūkesčius, kad valstybė turės daugiau „pagalvės“ finansuoti išlaidas.

    Kodėl rublis kyla, nors sankcijos niekur nedingo?

    Rublio stiprėjimas išsiskiria tuo, kad jis vyksta nepaisant ilgalaikių ribojimų Rusijos finansams ir prekybai. Dalis analitikų, kuriuos cituoja „Bloomberg“, pripažįsta, kad ankstesnis konsensusas buvo priešingas: tikėtasi laipsniško rublio silpnėjimo dėl sankcijų, izoliacijos ir prastėjančios investicinės aplinkos.

    Šįkart rinka rodo, jog trumpalaikiai kainų šokai žaliavų rinkose gali užgožti fundamentalius veiksnius. Kitaip tariant, rublio stiprumas gali būti labiau „naftos kainos istorija“ nei įrodymas, kad Rusijos ekonomika tapo atsparesnė.

    Trumpalaikė nauda gali maskuoti gilesnes problemas

    Net ir augant įplaukoms iš naftos, dalis ekspertų perspėja, kad toks rublio „raidas“ gali būti trapus. Jei naftos kaina stabilizuotųsi ar kristų, o eksporto srautai susidurtų su papildomais apribojimais, rublio palaikymas išblėstų.

    Be to, „Bloomberg“ minima ir kita rizika: dalis rinkos pradeda svarstyti, ar rublis nėra pervertintas, lyginant su šalies ekonomikos fundamentika. Tokiu atveju bet koks nepalankus geopolitikos ar energijos kainų posūkis galėtų greitai pakeisti nuotaikas valiutų rinkoje.

  • Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 19 dieną atvyksta į Pekiną dviejų dienų susitikimui su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešnagės Kinijoje, todėl dėmesys krypsta į tai, kaip Pekinas balansuos tarp dviejų didžiųjų sostinių.

    Pastaraisiais metais Maskva, po 2022 metais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, tapo itin priklausoma nuo prekybos su Kinija. Vakarų sankcijos riboja Rusijos galimybes skolintis, importuoti technologijas ir uždirbti iš tradicinių rinkų, todėl Pekinas Rusijai tapo svarbiausiu ekonominiu partneriu.

    Kinijos spaudimo svertai

    Analitikų vertinimu, šįkart Kinija turi daugiau derybinės galios, nes būtent ji padeda Rusijai išlaikyti eksporto srautus ir finansinį stabilumą. Tuo pat metu Pekinas siekia mažinti įtampą su Vašingtonu ir išlaikyti manevro laisvę, kad nebūtų įtrauktas į antrinių sankcijų riziką.

    NATO Kiniją yra pavadinusi lemiamu Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju, akcentuodama dvigubos paskirties prekių tiekimą, kuris gali būti naudojamas karinei pramonei. JAV jau ne kartą ragino Pekiną mažinti ekonominę paramą Maskvai, o bet kokie nauji susitarimai Pekine bus atidžiai stebimi Vašingtone.

    Energetika taps pagrindine tema

    Didžiausias darbotvarkės blokas, tikėtina, bus energetika, nes Kinija tapo didžiausia rusiškos naftos ir dujų pirkėja. Po Europos rinkos susitraukimo Rusija vis daugiau žaliavų parduoda Azijai, dažnai siūlydama nuolaidas, kad išlaikytų biudžeto pajamas ir finansuotų ekonomiką.

    Papildomą spaudimą stiprina energetinio saugumo įtampa regione, todėl Pekinui svarbu diversifikuoti tiekimą ir užsitikrinti stabilius srautus. Maskvai tai yra tiesioginė pajamų linija, nes energijos eksportas išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto ramsčių.

    „Esame labai pažengusioje stadijoje dėl rimto, labai reikšmingo žingsnio į priekį dujų ir naftos sektoriuje“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Ekspertai neatmeta, kad bus aptariamos ir Kinijos investicijos į Rusijos valstybinį sektorių bei platesnis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, jog dvišalė prekyba po 2022 metų pasiekė rekordus. Vis dėlto Pekinui svarbiausia išlaikyti kontrolę: gauti ekonomiškai naudingas sąlygas, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti griežtesnį JAV ir sąjungininkų atsaką.

    Šis Putino vizitas iš esmės tampa testu, ar Kinijai pavyks vienu metu demonstratyviai priimti tiek JAV, tiek Rusijos lyderius ir iš to išsiderėti maksimalų geopolitinį bei ekonominį dividendą. Maskvai tuo pat metu tai yra bandymas gauti garantijų, kad Pekino santykių šiltėjimas su Vašingtonu nesusilpnins Rusijai gyvybiškai svarbaus ekonominio užnugario.