CP v2

Category: Aplinka

  • LOT atidarė tiesioginius skrydžius Varšuva–San Franciskas: 4 kartus per savaitę, 11,5 valandos ore

    Lenkijos oro linijos LOT pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius iš Varšuvos į San Franciską. Tai antrasis vežėjo maršrutas į JAV Vakarų pakrantę po skrydžių į Los Andželą, o naujasis reisas sustiprina Varšuvos, kaip persėdimo mazgo regione, pozicijas.

    Pirmasis reisas San Francisko tarptautiniame oro uoste nusileido vietos laiku vakare. Maršrutas vasaros sezonu vykdomas 4 kartus per savaitę, o skrydžio trukmė siekia apie 11,5 valandos.

    San Francisko miesto atstovai akcentavo, kad tiesioginis susisiekimas patogesnis tiek vietos lenkų bendruomenei, tiek verslo ryšiams. Miestas taip pat priminė ilgalaikius ryšius su Lenkija, tarp jų ir partnerystę su Krokuva.

    „Džiaugiamės tiesioginiu skrydžiu į San Franciską, nes nebenorime persėdimų Frankfurte dažniau, nei būtina“, – sakė San Francisko mero biuro Prekybos ir ekonomikos reikalų skyriaus vadovas Markas Chandleris.

    LOT teigimu, San Franciskas tampa šeštuoju oro uostu JAV, įtrauktu į reguliarių krypčių tinklą. Be naujojo maršruto, vežėjas skraido į Niujorką, Čikagą, Majamį ir Los Andželą, o Niujorke aptarnaujami ir JFK, ir Newark oro uostai.

    Įmonės atstovai pabrėžė, kad nauja kryptis orientuota ne vien į turizmą, bet ir į verslą bei inovacijas. San Francisko įlankos regionas ir Silicio slėnis laikomi vienu svarbiausių pasaulio technologijų centrų, todėl tiesioginis reisas gali palengvinti kontaktus tarp įmonių, universitetų ir investuotojų.

    „Kai nusprendžiame įeiti į rinką, joje liekame ir nuosekliai plečiame skrydžius. Norime, kad panašiai būtų ir su San Francisku“, – sakė LOT vadovas Michałas Fijołas.

    Pasak jo, ypač svarbi naujo maršruto verslo dedamoji, nes ryšiai su technologijų ekosistema turi reikšmės sparčiai augančiam Vidurio ir Rytų Europos regionui. Vežėjas taip pat priminė, kad skrydžiai į Los Andželą jau vykdomi kasdien, o ilgalaikis tikslas būtų didinti ir San Francisko maršruto dažnį.

    Vasaros sezonu LOT planuoja vykdyti iki 52 reisų per savaitę tarp Lenkijos ir JAV. Skrydžiai į Jungtines Valstijas vykdomi ne tik iš Varšuvos, bet ir iš kitų miestų, o transatlantinis segmentas laikomas vienu svarbiausių vežėjo augimo krypčių.

    Šis maršrutas buvo paskelbtas dar 2019 metais, tačiau startas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltos krizės aviacijoje. Tuo metu buvo minėta ir kita nauja kryptis į Vašingtoną, kurios atidarymas taip pat neįvyko.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijos infrastruktūros ministerija viešai patvirtino, kad Vašingtonas turėtų būti kitas naujas LOT maršrutas į JAV. Tarp svarstomų krypčių minimi ir Bostonas, Hiustonas bei Dalasas, o papildomų maršrutų galimybes vežėjas vertina pagal paklausą, jungčių tinklą ir ilgalaikį lėktuvų parko planavimą.

  • Naftos kaina krenta: Brent nukrito žemiau 100 dolerių, biržos atsargiai reaguoja optimizmu banga

    Žaliavų rinkose ketvirtadienio rytą fiksuotas ryškesnis atoslūgis: „Brent“ naftos kaina nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI laikėsi kiek virš 93 dolerių. Tai juntamas pokytis, palyginti su laikotarpiu prieš kelias savaites, kai „Brent“ buvo pakilusi virš 111 dolerių.

    Tokios korekcijos dažniausiai atspindi ne vien paklausos ir pasiūlos balansą, bet ir geopolitinių rizikų „priemoką“ kainoje. Šį kartą rinkos reagavo į signalus iš Artimųjų Rytų apie galimą derybų pažangą, kuri sumažintų grėsmę vienam svarbiausių pasaulio energetikos „kamščių“ taškų – Hormūzo sąsiauriui.

    Kas keičia naftos kainą?

    Hormūzo sąsiauris yra kritinis maršrutas Persijos įlankos naftai ir daliai suskystintų gamtinių dujų, todėl bet koks jo sutrikdymo scenarijus akimirksniu kelia draudimo, logistikos ir tiekimo kaštus. Pastaruoju metu būtent ši rizika buvo vienas veiksnių, palaikiusių aukštesnes naftos kainas ir stiprinusių infliacinį spaudimą energijai jautriose ekonomikose.

    Rinkos dalyviai taip pat įvertino politinius pareiškimus, jog susitarimas galėtų būti pasiektas artimiausiu metu. Tokie signalai neretai išprovokuoja staigius kainų judesius, nes algoritminė prekyba ir fondų pozicijų perbalansavimas vyksta greitai, o likvidumas konkrečiais momentais gali būti ribotas.

    Biržos kyla, bet euforija ribota

    Pingant naftai, investuotojams paprastai lengviau tikėtis mažesnio spaudimo infliacijai ir švelnesnės palūkanų normų trajektorijos. Tai palaiko akcijų rinkas, ypač sektorius, kurių kaštų struktūroje energija ir logistika sudaro reikšmingą dalį.

    Vis dėlto optimizmas išlieka atsargus: įtampa regione nėra dingusi, o bet koks netikėtas incidentas gali greitai sugrąžinti rizikos „priemoką“ į energijos kainas. Dėl to trumpalaikiai naftos svyravimai išlieka tikėtini, o investuotojai toliau seka tiek politinius pranešimus, tiek realius tiekimo srautų pokyčius.

    Auksas ir valiutos laukia aiškumo

    Valiutų rinkoje ryškesnių judesių paprastai prireikia aiškaus politinio patvirtinimo arba materialaus pokyčio tiekime, todėl prekyba išlieka santūri. Tuo metu auksas, dažnai laikomas „saugia užuovėja“, išlaiko aukštesnius lygius, rodydamas, kad dalis kapitalo vis dar draudžiasi nuo derybų žlugimo ar konflikto eskalacijos.

    Tokioje aplinkoje rinka vienu metu „perka“ geresnį scenarijų akcijoms ir „draudžia“ blogesnį scenarijų per saugesnius aktyvus. Artimiausioms dienoms ir savaitėms didžiausia įtaka išliks naujienų srautas iš regiono bei realūs signalai apie tanklaivių judėjimą ir draudimo įmokų pokyčius.

  • Lenkijos elektromobilio projektas įgauna pagreitį: „Foxconn“ taps EMP partneriu, startas 2029-aisiais

    Lenkijos valstybinio turto ministerija pranešė, kad Taivano technologijų milžinė „Foxconn“ taps strategine bendrovės ElectroMobility Poland (EMP) partnere, vystant pirmojo šalyje kuriamo elektromobilio projektą. Skelbiama, kad Lenkija ketina remtis „Foxconn“ technologiniu užnugariu, o pirmieji automobiliai nuo konvejerio Jaworzno mieste turėtų riedėti 2029 metais.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad planuojamas bendradarbiavimas apimtų technologijų perdavimą ir didesnę vietinės tiekimo grandinės dalį, siekiant vadinamojo local content. Tai reikštų, kad dalis komponentų, inžinerinių sprendimų ir paslaugų būtų perkama iš Lenkijoje veikiančių tiekėjų, o ne vien importuojama.

    Kas keičiasi po Izera?

    Naujas etapas žymi posūkį po ankstesnių EMP bandymų ieškoti partnerių Azijoje ir po projekto Izera tęstinumo problemų. Viešojoje erdvėje nurodoma, kad 2023 metų pabaigoje projekto kryptis buvo peržiūrėta dėl finansavimo stokos, todėl dabar akcentuojamas kitoks modelis: daugiau pramoninės kompetencijos ir aiškesnis partnerio vaidmuo.

    Kartu EMP siekia pritraukti 4,5 mlrd. zlotų iš ES ekonomikos gaivinimo plano lėšų kapitalo įnašo forma, tai sudarytų apie 1 mlrd. eurų. Bendrovė pristato Jaworzno planuojamą elektromobilumo centrą kaip platesnę ekosistemą, kurioje būtų ne tik gamykla, bet ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros pajėgumai.

    Ekspertai: vien partnerio neužtenka

    Rytų studijų centro analitikas Jakubas Jakóbowskis komentaruose pabrėžia, kad strateginė partnerystė su tarptautine korporacija dar nereiškia automatinės sėkmės. Jo vertinimu, kritinis veiksnys yra ne formalios licencijos, o realus gamybinio know-how perėmimas ir gebėjimas jį įtvirtinti vietinėse įmonėse.

    „Galbūt su taivaniečiais bus lengviau sukurti abiem pusėms naudingą modelį, bet tam visada reikės ryžto, gebėjimų ir išradingumo mūsų pusėje“, – sakė Jakubas Jakóbowskis.

    Anot eksperto, technologijų perdavimas praktikoje dažnai reiškia ilgalaikį darbą su procesais, kokybės kontrole, tiekimo grandinės stabilumu ir žmonių kompetencijomis. Jei tai nevirsta vietos pramonės gebėjimų augimu, projektas rizikuoja likti tik surinkimo schema, kuri menkai kuria pridėtinę vertę.

    „Foxconn“ mastas ir interesas Europoje

    „Foxconn“, geriausiai žinoma kaip elektronikos gamybos partnerė, pastaraisiais metais plečia automobilių kryptį per „Foxtron Vehicle Technologies“ ir susijusias tiekimo grandines. Ši strategija siejama su tuo, kad šiuolaikiniai automobiliai vis labiau primena programinės įrangos ir elektronikos platformas, kuriose svarbios puslaidininkių, jutiklių ir skaičiavimo infrastruktūros kompetencijos.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į „Foxconn“ mastą: bendrovė yra įsitvirtinusi ne vien Kinijoje, bet ir Indijoje, Malaizijoje, Vietname, o Europoje veikia, be kita ko, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Tokia geografija leidžia įmonei lanksčiau valdyti gamybą ir tiekimą, o partnerystė su EMP gali tapti jos bandymu sustiprinti pozicijas Europos elektromobilumo grandinėje.

    EMP ir „Foxconn“ partnerystės sėkmė priklausys nuo to, ar bus aiškiai apibrėžta atsakomybių schema, investicijų grafikas ir technologinio turinio gylis. 2029 metų terminas, nors ir tolimas, rinkai būtų svarbus signalas tik tuo atveju, jei iki tol bus parodyti apčiuopiami žingsniai: prototipai, tiekėjų sutartys, infrastruktūra ir stabilus finansavimo modelis.

  • Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Karas su Iranu išjudino ne tik naftos ir dujų rinkas. Kartu jis sustiprino argumentą, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas su atsinaujinančiais ištekliais, o tai vėl kelia vėjo energetikos bendrovių lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis dalis valstybių ir investuotojų iš naujo vertina rizikas, susijusias su importuojamu iškastiniu kuru ir svarbiais jūrų maršrutais. Dėl to vėjo energetika, ypač jūrinė, dažniau pristatoma kaip strateginė infrastruktūra, o ne vien klimato politikos priemonė.

    Netikėtas pelnų šuolis

    Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas“ paskelbė apie didesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio pelno augimą. Bendrovė tai siejo su geresniu projektų įgyvendinimu tiek sausumoje, tiek jūroje, nors politinis neapibrėžtumas rinkose išliko.

    Dar viena Danijos energetikos grupė „Orsted“ taip pat pranešė apie geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmuosius tris metų mėnesius. Bendrovė pastaraisiais metais patyrė spaudimą dėl išaugusių sąnaudų ir tiekimo grandinių sutrikimų, tačiau dabar akcentuoja stabilėjančią veiklą Europoje.

    Norvegijos „Equinor“, kuri tradiciškai siejama su nafta ir dujomis, teigia, kad Artimųjų Rytų krizė gali pagerinti grąžą jos švariosios energetikos padalinyje. Bendrovė nurodo, kad energetikos transformacijos motyvai pasislinko nuo vien dekarbonizacijos link savarankiškumo ir tiekimo patikimumo.

    Europa ieško mažesnės priklausomybės

    „Orsted“ vadovybė teigia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino poreikį spartinti Europos energetikos transformaciją. Ypač išskiriama jūrinė vėjo energetika, kuri gali tiekti vietinę elektros gamybą ir mažinti importo rizikas.

    „Kai matome, kas vyksta pasaulyje, nėra priežasties nestiprinti energetikos transformacijos Europoje. Atsinaujinantys ištekliai gali suteikti saugią, žalesnę energiją ir sumažinti bendras sistemos sąnaudas, kai sprendimai diegiami mastu“, – sakė „Orsted“ vadovas Rasmus Errboe.

    Tuo pat metu bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria Europai ir peržiūri prioritetus už Atlanto, kur vėjo energetika susiduria su politiniu pasipriešinimu. Europos Komisija viešai atmeta kritiką vėjo energetikai ir pabrėžia, kad regionas laikosi kitokio požiūrio į perėjimą nuo iškastinio kuro.

    DI bumas kelia naują paklausą

    „Vestas“ vadovas Henrikas Andersenas pabrėžė, kad geriausi pirmojo ketvirčio rezultatai per kelerius metus gerina visų metų perspektyvą. Jo teigimu, svarbiausia kryptis išlieka elektros tinklų plėtra ir didesnė elektrifikacija.

    Ši tema rinkoje tampa dar aktualesnė dėl sparčiai augančių duomenų centrų poreikių, kuriuos skatina DI plėtra. Vėjo energija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau aptariami kaip vienas realiausių būdų užtikrinti didelius, ilgalaikius elektros tiekimo kiekius, tačiau tam reikia ir tinklų pajėgumų, ir aiškių leidimų procedūrų.

    Vis dėlto dalis analitikų ragina neskubėti daryti išvadų, kad geopolitinė įtampa savaime sukels staigų naujų projektų bumą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu vėjo energetikos plėtrą vis dar riboja finansavimo kaina, rangovų pajėgumai, leidimų terminai ir elektros tinklų pralaidumas.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiais ketvirčiais didžiausią vertę turės ne vien geopolitinės antraštės, o konkreti projektų vykdymo drausmė, rizikų valdymas ir gebėjimas stabiliai tiekti įrangą bei paslaugas. Būtent tai šiuo metu ir leidžia „Vestas“ bei „Orsted“ rezultatams išsiskirti iš ankstesnių metų nuotaikų.

  • „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    Pasaulinės logistikos milžinės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas perspėja, kad JAV ir Irano karo pasekmės pasaulinei prekybai gali tik stiprėti artimiausiais mėnesiais, o didesnes sąnaudas galiausiai pajus ir vartotojai. Pasak jo, šis konfliktas tapo nauju pavojaus signalu tiekimo grandinėms ir jų atsparumui.

    Anot „Maersk“, laivybos sektorius yra itin priklausomas nuo energijos kainų, todėl naftos brangimas tiesiogiai didina pervežimo kaštus. Įmonė skaičiuoja, kad esant maždaug 90–100 JAV dolerių kainai už barelį, papildomos mėnesio sąnaudos siektų apie 460 mln. eurų, o tokio masto šuolio bendrovė negali padengti pati.

    „Tai toks didelis sąnaudų augimas, kad jo nepajėgsime prisiimti vieni, todėl dalį turėsime perkelti klientams“, – sakė Vincentas Clercas.

    Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su Ormūzo sąsiauriu, per kurį įprastai vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir dalies krovinių logistika. Jei judėjimas šiuo keliu ilgiau išliks sutrikęs, didės ne tik degalų, bet ir jūrinių pervežimų kainos, o tai gali persiduoti į platesnę infliaciją įvairiose ekonomikose.

    „Maersk“ taip pat kelia klausimą, ar didesnės logistikos ir energijos sąnaudos nesumažins galutinės paklausos. Jei vartotojai pradės riboti pirkinius, tai vėliau gali atsispindėti mažesniu užsakymų srautu gamybos ir tiekimo grandinėse, ypač metų antroje pusėje.

    Bendrovė, laikoma vienu svarbiausių pasaulinės prekybos barometrų, paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas EBITDA siekė 1,75 mlrd. JAV dolerių, arba apie 1,62 mlrd. eurų. Tai buvo apie 35 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau atitiko rinkos lūkesčius, o pajamos sumažėjo 2,6 proc. iki 13 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 12 mlrd. eurų.

    Įmonė nurodė, kad rezultatams spaudimą darė mažesni frachto tarifai ir išaugusios sąnaudos, nors krovinių apimtys didėjo. „Maersk“ taip pat anksčiau buvo sustabdžiusi dvi svarbias laivybos kryptis, jungiančias Artimuosius Rytus su Azija ir Europa, pabrėždama, kad sprendimai buvo priimti siekiant apsaugoti įgulas ir laivus.

    Nepaisant rizikų, „Maersk“ paliko nepakeistą 2026 metų prognozę ir teigia vis dar matanti galimybę didinti pelningumą, tačiau pabrėžia, kad geopolitika tapo dominuojančiu veiksniu, lemiančiu tiek makroekonominę kryptį, tiek logistikos aplinką. Bendrovės vertinimu, prie rizikų prisideda ir pasaulinė laivyno pasiūlos perteklius dėl naujų laivų pristatymų.

    „Maersk“ skaičiuoja, kad jei naftos kainos išliktų aukštame lygyje, o konfliktas būtų išspręstas palyginti greitai, pasaulinė konteinerių paklausa vis tiek galėtų augti 2–4 proc. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad rizikų balansas išlieka neigiamas, o blogesni scenarijai, ypač užsitęsus trikdžiams, negali būti atmesti.

  • „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    Didžiausios pasaulio logistikos bendrovės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas pranešė, kad vienas įmonės valdomas komercinis laivas sėkmingai kirto Hormūzo sąsiaurį, lydimas JAV karinių pajėgų. Pasak jo, tai buvo kruopščiai parengta operacija, leidusi laivui ir įgulai saugiai pasitraukti iš Persijos įlankos.

    „Maersk“ patvirtino, kad JAV vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Alliance Fairfax“, kurį valdo „Farrell Lines“ ir kuris priklauso „Maersk“ grupei, pirmadienį įveikė siaurą jūrinį ruožą be incidentų. Laivas buvo lydimas JAV kariuomenės, todėl kelionė per vieną jautriausių pasaulio jūrinių koridorių įvyko sklandžiai.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra kritinis pasaulinei prekybai, nes juo plukdoma reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų krovinių. Bet koks įtampos šuolis šiame regione paprastai iškart atsiliepia krovinių draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir pristatymo terminams, o galiausiai ir degalų bei prekių kainoms vartotojams.

    Kaip atsirado palyda

    Vincentas Clercas teigė, kad įmonė per krizę rinkosi ypač atsargų elgesį ir kurį laiką vengė reisų per sąsiaurį, net jei dalis laivų dėl to įstrigo regione. Sprendimas leisti laivui išplaukti buvo priimtas tik po tiesioginio JAV institucijų ir JAV karinio laivyno kreipimosi bei intensyvių pasirengimo procedūrų.

    „Šiuo atveju į mus kreipėsi JAV vyriausybė ir JAV karinis laivynas, aiškiai pasakydami, kad nori išvesti dalį laivų“, – sakė Vincentas Clercas.

    „Kartu rengėmės labai intensyviai, įvertinome visas operacijos detales ir tai, ar galime garantuoti įgulos saugumą, jei siųsime laivą į šią misiją“, – teigė jis.

    JAV Centrinė vadavietė skelbė, kad du JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai sėkmingai perplaukė sąsiaurį, o regione veikė JAV karinio jūrų laivyno raketiniai eskadriniai minininkai. Ši informacija tapo svarbiu signalu rinkoms, nes palyda teoriškai mažina riziką atskiriems laivams, bet kartu parodo, kad laivybai reikalingos išskirtinės saugumo priemonės.

    Laivai įstrigę Persijos įlankoje

    „Maersk“ vadovas nurodė, kad Persijos įlankoje vis dar yra aštuoni bendrovės laivai, kurie dėl saugumo situacijos negali laisvai keisti maršruto. Dalis jų yra reikalingi darbui pačioje įlankoje, tačiau didesnė dalis, pasak įmonės, turėtų dirbti kituose regionuose, o ne prastovėti.

    Tokie priverstiniai sustojimai turi tiesioginę kainą: laivams stovint, logistikos grandinė praranda pajėgumus, didėja vėlavimų rizika, brangsta draudimas ir apsaugos priemonės. Tai ypač svarbu konteinerių pervežimams, kai net kelių dienų sutrikimai gali sukelti krovinių spūstis uostuose ir tiekimo grandinių grandinines reakcijas.

    Finansiniai signalai ir platesnis poveikis

    „Maersk“ taip pat paskelbė, kad metų pirmąjį ketvirtį įmonės pagrindinis pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą siekė apie 1,6 milijardo eurų. Tai buvo maždaug 35 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatas atitiko rinkos lūkesčius.

    Nors vieno laivo palydėjimas per Hormūzo sąsiaurį neišsprendžia visos regiono krizės, tai rodo, kad dalis komercinės laivybos gali būti atnaujinama tik su kariniu užnugariu. Rinkoms tai siunčia dvigubą žinutę: maršrutas teoriškai įmanomas, tačiau jo kaina ir rizika išlieka išskirtinai aukštos, todėl poveikis krovinių tarifams ir tiekimo grandinėms gali stiprėti ir artimiausiais mėnesiais.

  • „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo daugiau, nei prognozavo analitikai. Bendrovė nurodė, kad rezultatams palanki buvo įtampa Artimuosiuose Rytuose, po kurios rinkose brango energijos žaliavos.

    „Shell“ pakoreguotas pelnas 2026 metų sausio–kovo laikotarpiu siekė apie 6,4 mlrd. eurų ir viršijo maždaug 5,7 mlrd. eurų analitikų lūkesčius. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė buvo skelbusi apie maždaug 5,2 mlrd. eurų pakoreguotą pelną.

    „Shell“ generalinis direktorius Waelis Sawanas akcentavo veiklos efektyvumą ir gebėjimą dirbti itin nepastovioje rinkoje.

    „Pasiekėme tvirtus rezultatus dėl nuoseklaus dėmesio veiklos rodikliams, nors pasaulinė energijos rinka patyrė beprecedentį sukrėtimą“, – sakė W. Sawanas.

    Kartu bendrovė pranešė mažinanti ketvirtinį akcijų supirkimo tempą iki maždaug 2,8 mlrd. eurų, kai anksčiau jis siekė apie 3,2 mlrd. eurų. Taip pat „Shell“ padidino dividendą maždaug 5 proc., iki apytikriai 0,36 euro už akciją.

    Rinkos fone tebėra geopolitinė rizika, ypač susijusi su strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks trikdis šiame maršrute paprastai greitai persiduoda degalų, logistikos ir pramonės kaštams.

    Tarptautinė energetikos agentūra pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad tiekimo grandinių pažeidžiamumas ir konfliktų rizika išlieka viena svarbiausių energijos saugumo grėsmių. Tokiais laikotarpiais integruotos energetikos bendrovės, turinčios ir gavybą, ir perdirbimą, dažnai sugeba geriau amortizuoti šokus.

    „Shell“ duomenimis, grynoji skola ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 48,8 mlrd. eurų ir buvo didesnė nei metų pradžioje. Rinkos analitikai tai sieja ir su apyvartinio kapitalo svyravimais, kurie didėjančių naftos kainų aplinkoje gali laikinai „pririšti“ daugiau lėšų atsargose.

    Įmonė taip pat tęsia aktyvius portfelio pertvarkymus ir plėtrą Šiaurės Amerikoje. Balandį „Shell“ paskelbė susitarusi įsigyti Kanados bendrovę „ARC Resources“ sandoryje, kurio vertė, įskaitant skolą ir nuomos įsipareigojimus, siekia apie 14,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė teigia, kad šis įsigijimas sustiprintų jos išteklių bazę ir ilgalaikę gavybos perspektyvą, ypač Montney skalūnų baseine Britų Kolumbijoje ir Albertoje. Investuotojams tai signalizuoja, kad „Shell“ siekia derinti grąžą akcininkams su didesniu dėmesiu gamtinių dujų ir naftos projektams, kurie užtikrina pinigų srautus esant kainų svyravimams.

  • Hormūzo sąsiaurio blokada keičia Irano prekybą: Kaspijos jūra tampa alternatyviu keliu į šiaurę

    Galimas Hormūzo sąsiaurio judėjimo apribojimas ar blokada Irano ekonomikai reikštų smūgį pagrindiniam naftos eksporto ir importo maršrutui. Tokiu scenarijumi Teheranas būtų priverstas sparčiau remtis šiauriniais keliais, o Kaspijos jūra įgytų naują strateginį svorį.

    Kaspijos jūra yra uždaras vandens telkinys, prie kurio turi priėjimą penkios valstybės: Iranas, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Rusija. Analitikų vertinimu, būtent ši geografija leidžia Iranui bent iš dalies perorientuoti logistiką į regioną, kuriame lengviau pasiekti Rusijos ir Vidurio Azijos rinkas.

    Šiaurinis koridorius ir nauja logistika

    Praktinis pagrindas šiai krypčiai yra vadinamasis Tarptautinis Šiaurės–Pietų transporto koridorius, turintis sujungti Indiją, Iraną, Rusiją ir Europos rinkas per kelių, geležinkelių ir jūrų grandinę. Maršrutas iki šiol veikė ribotu pajėgumu, tačiau krizė Persijos įlankoje galėtų paspartinti infrastruktūros plėtrą ir krovinių srautų nukreipimą.

    Iranui tai reikštų didesnį dėmesį uostams Kaspijos pakrantėje, krovinių perkrovimo grandinėms ir sausumos jungtims į šiaurę. Kartu tai būtų ir bandymas sumažinti priklausomybę nuo vieno „butelio kaklelio“ Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai juda reikšminga dalis regiono energijos išteklių eksporto.

    Geopolitinė konkurencija Kaspijoje

    Vis dėlto Kaspijos regionas nėra neutrali erdvė. Rusija čia išlieka dominuojanti karinė jėga, o Azerbaidžano ir Kazachstano vaidmuo transporto ir energetikos grandinėse auga, todėl susikerta ekonominiai interesai ir saugumo skaičiavimai.

    Kazachstano ir kitų regiono valstybių naftos bei dujų ištekliai papildo bendrą strateginę mozaiką: transporto koridoriai tampa ne tik komercijos, bet ir įtakos instrumentu. Dėl to bet koks Irano bandymas plačiau remtis Kaspija neišvengiamai vyktų intensyvesnės regioninės konkurencijos sąlygomis.

    Ką realiai gali pakeisti Kaspijos jūra?

    Kaspijos jūra negali pilnai pakeisti Hormūzo sąsiaurio, nes tai kito tipo maršrutas su ribotesnėmis apimtimis, papildomais perkrovimais ir ilgesnėmis grandinėmis. Tačiau ji gali sušvelninti izoliacijos padarinius, ypač jei būtų sutrikdyti pagrindiniai Irano jūriniai keliai į pasaulines rinkas.

    Analitikų vertinimu, ypatingas vaidmuo tektų Azerbaidžanui, kuris dėl geografinės padėties gali tapti svarbiu tranzito mazgu iranietiškoms prekėms, nukreipiamoms į šiaurę. Tuo pat metu toks posūkis didintų politinę ir ekonominę tarpusavio priklausomybę tarp Irano ir Kaspijos regiono valstybių.

    Po karo veiksmų eskalacijos Artimuosiuose Rytuose ir vėliau įsigaliojus paliauboms, rizika jūrų logistikai išliko vienu svarbiausių veiksnių energijos ir prekybos rinkose. Net ir be visiškos blokados, bet kokie ribojimai Hormūzo sąsiauryje paprastai greitai persiduoda draudimo kainoms, krovinių gabenimo planams ir alternatyvių maršrutų paieškai.

  • Daugiau nei 40 000 „Tauron“ klientų pakeitė elektros tarifą: kiek realiai galima sutaupyti per metus?

    Daugiau nei 40 000 namų ūkių Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios pasirinko daugiatarifes elektros kainodaros grupes, pranešė energetikos bendrovė „Tauron Polska Energia“. Tai maždaug du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, o augimas siejamas su aktyvesniu vartotojų domėjimusi, kaip sumažinti sąskaitas nekeičiant tiekėjo.

    Daugiatarifiai planai veikia paprastai: elektra pigesnė tada, kai sistemoje paklausa mažesnė, ir brangesnė piko valandomis. Tokia schema skatina dalį vartojimo perkelti į naktį ar kitas pigesnes valandas, pavyzdžiui, skalbimą, indaplovių naudojimą ar elektromobilio įkrovimą.

    „Tinkamai parinkta tarifų grupė, net ir su nedideliais įpročių pokyčiais, gali realiai sumažinti sąskaitas iki 20 proc. per metus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos pirmininkas Mariusz Purat.

    Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, gausiausiai klientų grupei, sunaudojančiai iki 2 MWh elektros per metus, sutaupymas gali siekti apie 500 zlotų, tai yra maždaug 115 eurų. Reali nauda priklauso nuo to, kiek vartotojas gali perkelti suvartojimą į pigesnes valandas ir ar namuose yra daugiau energijos imlių įrenginių.

    „Tauron“ siūlo kelias populiarias daugiatarifes grupes, tarp jų G12, G12w ir G13. Pavyzdžiui, G12 taikomos dvi zonos, o mažesnė elektros ir jos paskirstymo kaina galioja aštuonias nakties valandas ir dvi valandas dieną, todėl svarbiausias klausimas vartotojui yra ne pats tarifas, o jo kasdienė vartojimo struktūra.

    Įmonė taip pat vykdo edukacinę kampaniją ir kviečia klientus pasitikrinti, koks planas jiems būtų palankiausias, naudojantis internetiniu energijos patarėju. „Tauron“ teigimu, šiuo įrankiu pasinaudota beveik 700 000 kartų, o tai rodo, kad sprendimas vis dažniau priimamas remiantis skaičiavimais, o ne bendrais įsitikinimais.

    „Tauron Polska Energia“ yra holdinginė bendrovė, valdanti grupę, veikiančią elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo srityse. Koncernas priskiriamas prie didžiausių Lenkijos energetikos įmonių, o grupę sudaro kelios dukterinės bendrovės, atsakingos už atskiras veiklas, įskaitant skirstymą ir klientų aptarnavimą.

  • KGHM ir „Lumina Metals“ derybos dėl vario: kodėl Naujosios Solės projektas gali būti naudingas abiem

    Lenkijos vario pramonėje ryškėja naujas žaidėjas: Kanados bendrovė „Lumina Metals“ svarsto galimybę šalyje vystyti Naujosios Solės apylinkėse planuojamą vario gavybos projektą. Toks scenarijus tiesiogiai paliestų KGHM, vieną svarbiausių Europos vario gamintojų, todėl bendrovės jau pradėjo formalizuoti galimą partnerystę.

    Gegužės 6 dieną KGHM ir „Lumina Metals“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo nusibrėžė derybų gaires dėl strateginio bendradarbiavimo krypčių. Pagrindinė ašis – galimos vario koncentrato tiekimo grandinės iš Naujosios Solės projekto į KGHM valdomas lydyklas.

    Artima lydykla – esminis pranašumas

    Vario rūdos išgavimas yra tik pirmasis etapas, o didžiausia vertė kuriama ją perdirbant – lydant ir rafinuojant. Dalis pasaulio kasyklų apsiriboja koncentrato gamyba ir jį eksportuoja į šalis, turinčias daug lydyklų pajėgumų, tačiau toks modelis stipriai priklauso nuo logistikos ir uostų prieinamumo.

    KGHM išskirtinumas – vertikaliai integruota struktūra ir nuosavos lydyklos. Tokia infrastruktūra mažina priklausomybę nuo eksporto maršrutų ir leidžia didesnę pridėtinę vertę palikti šalyje, ypač kai kasybos projektas yra arti perdirbimo pajėgumų.

    Naujosios Solės projektui tai gali tapti kertiniu argumentu: potencialus pirkėjas yra visai šalia, o koncentrato nereikėtų gabenti į uostus ir plukdyti tūkstančius kilometrų. Praktikoje tai reikštų mažesnę savikainą, paprastesnę tiekimo grandinę ir mažiau rizikų, susijusių su transporto kainų svyravimais.

    Ką laimi „Lumina Metals“ ir KGHM?

    „Lumina Metals“ atveju bendradarbiavimas su KGHM gali reikšti greitesnį projekto komercinį „įžeminimą“: aiškų realizacijos kanalą, kuris ypač svarbus finansuotojams vertinant kasyklos perspektyvas. Kuo trumpesnis kelias nuo koncentrato iki lydyklos, tuo lengviau pagrįsti projekto ekonominį gyvybingumą.

    „KGHM mums yra natūralus partneris. Planuojame gaminti vario koncentratą, kuris galėtų pasiekti Gloguvo lydyklą būdamas visai šalia projekto. Tai didelis pranašumas, nes nereikia eksportuoti produkto dideliais atstumais“, – sakė „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas.

    Pasak bendrovės, transporto sprendimas dar būtų parenkamas pagal efektyvumą, tačiau artimas atstumas palieka daugiau pasirinkimų – nuo geležinkelio iki kitų pramoninių logistikos modelių. KGHM tai atvertų papildomą žaliavos srautą į savo perdirbimo grandinę ir galimybę uždirbti iš rafinavimo maržos, kuri pasaulinėje rinkoje yra viena svarbiausių perdirbėjų pajamų dedamųjų.

    Ne mažiau svarbus aspektas – žaliavos sudėtis. Varinė rūda ir koncentratai dažnai turi lydinčių vertingų metalų priemaišų, kurios gali būti atgaunamos perdirbimo metu ir padidinti viso proceso ekonominę grąžą. KGHM istorijoje reikšmingą dalį vertės sudaro ir šalutiniai produktai, todėl aukštesnė koncentrato kokybė gali būti svarbi derybų dedamoji.

    Kodėl vario paklausa didina spaudimą investicijoms?

    Vario paklausa pasaulyje pastaraisiais metais auga dėl energetikos transformacijos: elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos projektų, elektromobilių ir energijos kaupimo infrastruktūros. Tai vienas iš metalų, be kurio sunkiai įsivaizduojama tolesnė elektrifikacija, todėl vario kasybos projektai Europoje sulaukia daugiau investuotojų dėmesio.

    Šiame kontekste vietinė gamyba ir perdirbimas įgauna papildomą geopolitinį svorį: trumpesnės tiekimo grandinės yra atsparesnės sukrėtimams, o pajėgumų turėjimas regione mažina priklausomybę nuo importuojamo koncentrato ir perdirbimo kituose žemynuose. KGHM, turėdama nuosavas lydyklas, yra patrauklus partneris projektams, kurie nori kuo greičiau pereiti nuo idėjos prie stabilaus pardavimo kanalo.

    KGHM taip pat svarbu diversifikuoti žaliavos bazę ir užtikrinti perdirbimo pajėgumų užimtumą ilguoju laikotarpiu. Net jei bendrovė plečia nuosavą gavybą, papildomi koncentrato kiekiai iš netolimo projekto gali padėti amortizuoti gavybos svyravimus ir sumažinti riziką, susijusią su sudėtingu išteklių atkūrimu senstančiuose telkiniuose.