Category: Aplinka

JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ paskelbė apie naują investiciją Lenkijoje. Bendrovė planuoja išplėsti jau veikiančią gamyklą Rzeszove, kur bus kuriamas pažangios gamybos padalinys, skirtas kritinių variklių detalių medžiagoms ir jų apdirbimui.

Apie projektą pranešė „Pratt & Whitney Polska“ vadovas Piotras Owsickis, kalbėdamas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Investicija yra platesnio RTX grupės plano dalis, o bendra jo vertė siekia apie 280 mln. eurų.

Kas bus gaminama Rzeszove

Naujasis padalinys turėtų pilnu pajėgumu pradėti veikti 2028 metų pradžioje. Jame planuojama gaminti iš sukepintų miltelių formuojamas medžiagas, kurios vėliau naudojamos vienoms labiausiai apkraunamų aviacinių variklių dalių, įskaitant turbinų diskus, gaminti.

„Šios dalys dirba ekstremaliomis sąlygomis: temperatūroje, viršijančioje 1 000 laipsnių Celsijaus, esant labai dideliems sūkiams ir apkrovoms, tačiau privalo išlikti patikimos tūkstančius darbo valandų“, – sakė Piotras Owsickis.

Darbo vietos ir tiekimo grandinė

„Pratt & Whitney“ priklauso RTX grupei, kurioje taip pat veikia „Collins Aerospace“ ir „Raytheon“. RTX Lenkijoje dirba beveik 10 000 žmonių, iš jų apie 4 500 – Rzeszove, kur sutelkta reikšminga aviacijos pramonės kompetencijų bazė.

Įmonė nurodo, kad Rzeszovo vietą lėmė darbuotojų kompetencijos, aukšta techninė kultūra ir valstybės parama, įskaitant nacionalines dotacijas bei mokestines lengvatas. Pagamintos medžiagos turėtų būti toliau apdirbamos kituose bendrovės padaliniuose Lenkijoje ir pas tiekėjus, veikiančius Europos tiekimo grandinėje.

Kodėl projektas svarbus Europai

Bendrovė pabrėžia, kad kuriama technologija turi dvejopą paskirtį. Komponentai iš Rzeszovo būtų naudojami GTF varikliuose, montuojamuose, be kita ko, į „Airbus“ A220 civilinius lėktuvus, taip pat kariniuose F-35 orlaiviuose.

Pasak įmonės, dabartinė geopolitinė situacija didina poreikį stiprinti pramoninius pajėgumus Europoje, ypač kritinių technologijų ir gynybos sektoriuose. „Pratt & Whitney“ pažymi, kad technologiniai sprendimai ir toliau liks bendrovės nuosavybė.

Šaltiniai:

– https://www.rtx.com/our-businesses/pratt-whitney

– https://www.rtx.com/who-we-are

– https://www.prattwhitney.com/en/products-and-services/products/commercial-engines/gtf

Iranui pareiškus apie Ormuzo sąsiaurio atvėrimą, Lenkijos užsienio reikalų ministerija (URM) akcentuoja poreikį tęsti dialogą ir pratęsti paliaubas, kad būtų užtikrinta laisva laivyba. Apie tai pranešta po tarptautinės vaizdo konferencijos, skirtos krizės regione suvaldymui ir praktinių sprendimų paieškai.

Lenkijai susitikime atstovavo vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. Iniciatyvą surengti konferenciją, pasak oficialios informacijos, koordinavo Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos lyderiai, siekdami sutarti dėl priemonių, kurios leistų atkurti normalų krovinių ir energetinių žaliavų judėjimą vienu svarbiausių pasaulio maršrutų.

Lenkijos URM pabrėžė, kad įtampa regione faktiškai paralyžiuoja sąsiaurį kaip tarptautinių tiekimo grandinių arteriją. Ministerijos vertinimu, tokios situacijos kainą sumoka ne tik regiono valstybės, bet ir visa tarptautinė bendruomenė, įskaitant skurdžiausias šalis, kurioms energijos ir transporto brangimas turi tiesioginių socialinių pasekmių.

„Dabartinė situacija paralyžiuoja Ormuzo sąsiaurį kaip tarptautinių tiekimo grandinių ir strateginių žaliavų maršrutą, o šios krizės kainą moka visa tarptautinė bendruomenė, įskaitant skurdžiausias valstybes“, – sakė Lenkijos URM.

Varšuva taip pat aiškiai susiejo ilgalaikę paramą tvariam sąsiaurio atvėrimui su realia įtampos deeskalacija tarp Teherano ir Vašingtono. Lenkijos diplomatijos vadovas išreiškė viltį, kad paliaubos bus pratęstos, o politinės derybos taps pagrindiniu instrumentu siekiant išvengti naujų incidentų jūroje.

Ryšys su karu Ukrainoje

Lenkijos URM teigimu, konferencijoje atskirai pabrėžta, jog tarptautinė bendruomenė neturėtų silpninti budrumo dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje. Ministerija įspėja, kad platesnė regiono destabilizacija ir energijos kainų šuoliai gali netiesiogiai būti naudingi Maskvai, nes globalios krizės dažnai nukreipia politinį dėmesį ir apsunkina sankcijų bei spaudimo politiką.

„Būtina išlaikyti tolesnį spaudimą Maskvai, kad ji negalėtų naudotis globaliomis krizėmis, stiprindama savo karo pastangas“, – sakė Lenkijos URM.

Ormuzo sąsiauris laikomas vienu kritiškiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga Persijos įlankos energijos išteklių dalis. Dėl to bet koks sutrikimas šioje zonoje paprastai greitai atsispindi naftos ir suskystintų dujų kainų lūkesčiuose, laivybos draudimo kaštuose ir tiekimo grandinių planavime.

Bręsta daugiašalė iniciatyva

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė, kad keliolika šalių išreiškė pasirengimą prisidėti prie galimos būsimos daugiašalės gynybinės misijos, skirtos užtikrinti laisvą laivybą Ormuze. Jis taip pat pranešė apie kitą savaitę Londone planuojamą konferenciją, kurioje būtų detalizuojami karinio planavimo aspektai ir galimos misijos sudėtis.

„Ormuzo sąsiaurio atvėrimas yra pasaulinė būtinybė ir pasaulinė atsakomybė“, – sakė Keiras Starmeris.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino, kad Berlynas svarsto prisidėjimą prie iniciatyvos, tačiau pabrėžė, jog tam reikalingas federalinės vyriausybės sprendimas, Bundestago mandatas ir aiški karinė koncepcija. Jis taip pat išsakė pageidavimą, kad prie tokios misijos prisidėtų ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni nurodė, kad bet kokia misija turėtų būti išimtinai gynybinio pobūdžio ir, jos vertinimu, realistiškai galėtų startuoti tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams. Ji akcentavo praktinius saugumo prioritetus, tarp jų laivų apsaugą regione ir rizikų, susijusių su galimomis minomis, mažinimą.

Tarptautinių iniciatyvų kontekste pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar pavyks užtikrinti, kad sąsiauris būtų atvertas ne epizodiškai, o stabiliai, kartu sumažinant karinės eskalacijos riziką. Nuo to tiesiogiai priklauso ir pasaulinės energetikos rinkų nervingumas, ir logistikos grandinių stabilumas.

Šaltiniai:

– https://www.reuters.com/world/middle-east/

– https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/SafetyOfNavigation.aspx

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

Europoje daugėja signalų apie įtampą aviacinių degalų rinkoje, tačiau sisteminio kuro trūkumo požymių kol kas nefiksuojama. Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonnen pabrėžė, kad nėra indikacijų, jog situacija galėtų masiškai lemti skrydžių atšaukimus.

Vis dėlto dalis oro vežėjų jau praneša apie planuojamus pajėgumų mažinimus. EK atkreipia dėmesį, kad tai dažniau susiję su operaciniais ir kaštų sprendimais, o ne su fiziniu degalų neprieinamumu.

Rezervai ir jautri importo dalis

Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis yra nurodęs, kad Europoje aviacinių degalų atsargų gali pakakti maždaug šešioms savaitėms. Pasak jo, jei naftos tiekimo sutrikimai užsitęstų, rizika aviacijai didėtų, įskaitant ir skrydžių atšaukimus.

Europos Komisija šias prognozes vertina atsargiai ir pabrėžia, kad rinka remiasi ne vien atsargomis, bet ir nuolatine gamyba bei importu. Kartu pripažįstama, jog struktūrinė rizika išlieka, nes dalį poreikio ES tenkina įvežtiniu kuru ir žaliava.

EK duomenimis, ES naftos perdirbimo įmonės padengia apie 70 proc. aviacinių degalų poreikio, o likusi dalis priklauso nuo importo. Tai reiškia, kad bet kokie logistikos sutrikimai ar staigus kainų šuolis gali greitai persiduoti avialinijoms.

Brangimas jau keičia avialinijų planus

Nors apie tiesioginį kuro stygių nekalbama, kylanti kaina jau verčia vežėjus peržiūrėti planus. KLM paskelbė atšaukianti 160 skrydžių Europoje, o „Lufthansa“ informavo kuriam laikui stabdysianti 27 savo dukterinės bendrovės „CityLine“ orlaivių eksploatavimą.

„Tai yra verslo ir operaciniai atskirų rinkos dalyvių sprendimai, o ne fizinio kuro trūkumo rezultatas“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

ES taip pat turi papildomą saugiklį: valstybės narės privalo palaikyti ne mažesnes nei 90 dienų naftos produktų atsargas. Prireikus dalis šių rezervų gali būti panaudota rinkai stabilizuoti, tačiau sprendimai dėl jų aktyvavimo paprastai priimami tik esant aiškiam tiekimo sutrikimui.

„Orlen“: Lietuvoje ir Lenkijoje tiekimas stabilus

Lenkijoje situacija dėl aviacinių degalų tiekimo šiuo metu vertinama kaip stabili. „Orlen“ teigia vykdanti tiekimą pagal sutartis ir šiuo metu nematanti rizikų tiekimo tęstinumui, o pristatymai vyksta pagal planą.

Koncernas taip pat pažymi, kad žaliava aviacinių degalų gamybai nėra gabenama per Ormūzo sąsiaurį, todėl geopolitinė įtampa šiame regione, bendrovės vertinimu, neturi tiesioginio poveikio gamybos tęstinumui. „Orlen“ priklausanti „Orlen Aviation“ aptarnauja 11 pagrindinių Lenkijos oro uostų ir, pasak įmonės, šiuo metu rinkos bei logistikos rizikos tiekimui įtakos nedaro.

Lenkijos valdžia taip pat ragina nepanikuoti, nors pripažįsta, kad rinka įtempta. Energetikos ministras Miłoszas Motyka teigė, jog situacija „labai sudėtinga“, tačiau šaliai pakanka atsargų artimiausioms savaitėms, o dalis vežėjų jau mažina maršrutų tinklus, todėl bilietų kainos gali augti.

„Šiuo metu nėra prielaidų, kad reikėtų šias atsargas išleisti į rinką“, – sakė energetikos viceministras Wojciechas Wrochna.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad aviacinių degalų rinka itin jautri ne tik tiekimui, bet ir kainai, nes kuras sudaro reikšmingą skrydžių savikainos dalį. Dėl to net ir be realaus trūkumo vežėjai gali laikinai mažinti skrydžių apimtis, kad apsisaugotų nuo nuostolių, o tai keleiviams dažniausiai reiškia mažiau reisų ir brangesnius bilietus.

Šaltiniai:

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/energy-and-climate/energy-security/oil-stocks_en

– https://www.iea.org/reports/oil-2024

Jungtinės Valstijos pratęsė laikinojo leidimo galiojimą, kuris leidžia vykdyti dalį su rusiška nafta susijusių sandorių, nors Rusijai dėl karo Ukrainoje taikomos plataus masto sankcijos. JAV Iždo departamentui pavaldi Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) nurodė, kad išimtis taikoma naftai, kuri į tanklaivius buvo pakrauta iki balandžio 17 dienos.

Pagal OFAC paskelbtą licenciją tokie sandoriai gali būti užbaigiami iki gegužės 16 dienos. Tai jau antras panašus sprendimas per pastarąjį laikotarpį, o ankstesnės išimties galiojimas buvo pasibaigęs balandžio 11 dieną.

Dar prieš kelias dienas JAV administracijos atstovai viešai signalizavo, kad išimtys gali nebebūti pratęsiamos. Vis dėlto naujas OFAC dokumentas rodo kitą kryptį, o oficialaus sprendimo motyvai kol kas nėra išsamiai paaiškinti.

Kas yra sankcijų išimtis

Tokia licencija praktiškai reiškia „langą“, per kurį rinkos dalyviai gali atsiskaityti ir užbaigti anksčiau pradėtus sandorius, susijusius su rusiškos naftos pirkimu ir gabenimu. Tai nėra visiškas sankcijų panaikinimas, tačiau net ir laikinas atlaisvinimas gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek kainoms, tiek Rusijos pajamoms.

Leidimas, kaip pabrėžiama dokumente ir ankstesnėse analogiškose išimtyse, netaikomas naftos tiekimui ar sandoriams, susijusiems su subjektais Irane, Šiaurės Korėjoje, Kuboje ir okupuotuose Ukrainos regionuose. Vis dėlto ankstesnio laikotarpio metu JAV buvo leidusios pristatyti rusišką naftą į Kubą, sprendimą argumentuojant humanitariniais motyvais.

Kaip tai gali paveikti Rusijos pajamas

Sprendimas pratęsti išimtį priimtas energetikos rinkoms jautriu metu, kai kainas smarkiai veikia įtampa dėl tiekimo grandinių ir rizikos Persijos įlankoje. Pirmą kartą išduodant tokią licenciją buvo aiškinama, kad tikslas yra mažinti naftos kainas ir stabilizuoti rinką.

JAV Senato demokratų vertinimu, dėl sugriežtėjusios krizės ir sankcijų išimčių Rusija galėjo papildomai uždirbti apie 150 mln. JAV dolerių per dieną iš prekybos nafta. Perskaičiavus apytikriu 0,93 euro už 1 JAV dolerį kursu, tai sudarytų apie 140 mln. eurų per dieną, o bendra papildoma nauda, jų teigimu, galėjo viršyti 4 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,7 mlrd. eurų.

Tokie skaičiavimai politinėje diskusijoje naudojami pabrėžti sankcijų tikslą: riboti Kremliaus galimybes finansuoti karinius veiksmus Ukrainoje. Kita vertus, energetikos rinkoje sprendimai dažnai balansuoja tarp geopolitinių tikslų ir praktinio poreikio išvengti staigių kainų šuolių, kurie atsiliepia infliacijai ir vartotojams.

Rinkos fonas: kainų kritimas ir Ormuzo sąsiauris

Sprendimo paskelbimas sutapo su ryškiu naftos kainų kritimu pasaulio biržose. Pranešta, kad kainos smuko maždaug 10 proc. po signalų apie atnaujintą laivybą Ormuzo sąsiauryje ir viešų pareiškimų apie galimą artimesnį susitarimą su Iranu.

Tekste minima, kad „Brent“ naftos kaina tą dieną buvo nukritusi apie 9 proc. ir siekė maždaug 90 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 84 eurus. Tokie svyravimai parodo, kaip greitai geopolitinės naujienos pakeičia rinkos lūkesčius ir kartu didina spaudimą sprendimų priėmėjams.

Šaltiniai taip pat primena ankstesnį kontekstą: kai buvo išduota pirmoji licencija, laivuose buvo daugiau nei 140 mln. barelių rusiškos naftos. Dabartinis gabenimo mastas nebuvo įvardytas, tačiau pats sprendimas rodo, kad rinkoje vis dar egzistuoja didelė „užstrigusių“ krovinių ir atsiskaitymų apimtis.

Energetikos ekspertai paprastai pažymi, kad net laikinos išimtys gali būti reikšmingos, jei jos mažina logistikos trukdžius ir rizikos priedą kainose. Kuo ilgiau rinkoje išlieka neapibrėžtumas dėl sankcijų taikymo praktikos, tuo didesnė tikimybė, kad kainos svyruos ne tik dėl pasiūlos ir paklausos, bet ir dėl teisinių bei finansinių kliūčių.

Šaltiniai nurodo, kad informaciją apie OFAC licenciją ir sprendimo apimtį paskelbė dokumentas JAV institucijų svetainėje, o situaciją apžvelgė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Šaltiniai:

– https://ofac.treasury.gov/

– https://www.pap.pl/

Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Novokuibyševske Samaros srityje Rusijoje, po smūgio kilo gaisras. Socialiniuose tinkluose ir „Telegram“ kanaluose vietos gyventojai skelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti bepiločių skrydis ir ugnis pramoninėje teritorijoje.

Vietos valdžia viešai nepatvirtino smūgio detalių ir kol kas nepateikė oficialaus incidento vertinimo. Taip pat nepaskelbta informacijos apie galimas aukas ar žalos mastą.

Rafinerijos reikšmė

Novokuibyševsko rafinerija laikoma didžiausia tokio tipo gamykla Samaros grupėje, priklausančioje Rusijos valstybinei naftos bendrovei „Rosneft“. Skelbiama, kad jos pajėgumai leidžia perdirbti daugiau nei 8,8 mln. tonų naftos per metus.

Toks objektas yra svarbus ne tik civilinei rinkai, bet ir Rusijos karinei logistikai, nes rafinerijos produkcija gali būti naudojama degalų ir kitų naftos produktų tiekimui. Dėl to naftos perdirbimo infrastruktūra pastaraisiais mėnesiais tapo dažnu Ukrainos taikiniu.

Kiti pranešti taikiniai

Pranešama, kad tą pačią naktį dronai galėjo atakuoti ir kitus objektus Rusijoje. Tarp minimų taikinių įvardijama gamykla Tichorecke Krasnodaro krašte, kur taip pat yra infrastruktūros, susijusios su naftos transportu į terminalus prie Juodosios jūros.

Be to, pranešta apie smūgį degalų saugyklai Sevastopolyje okupuotame Kryme, kur po atakos taip pat kilo gaisras. Nepriklausomai patvirtinti visų epizodų detales sudėtinga, nes oficialūs pranešimai dažnai būna riboti.

Kodėl smūgiai svarbūs naftos rinkai?

Ukraina teigia, kad smūgiais naftos infrastruktūrai siekiama silpninti Rusijos karo mašinos užnugarį ir mažinti Kremliaus pajamas, kurios reikšminga dalimi priklauso nuo energijos išteklių eksporto. Tokios atakos sutampa su jautresniu laikotarpiu pasaulinėse rinkose, kai naftos kainas veikia įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo rizikos.

JAV politikos kontekste viešojoje erdvėje cituoti JAV Senato demokratų vertinimai, kad dėl sukrėtimų rinkoje ir sankcijų režimo spragų Rusija iš naftos prekybos galėjo gauti papildomų pajamų. Įvardytas skaičius siekė apie 150 mln. JAV dolerių per dieną, tai yra maždaug 140 mln. eurų, o bendra suma esą viršijo 4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų.

Tuo pat metu JAV iždo institucijos buvo priėmusios laikinus sprendimus dėl sankcijų taikymo apimties tam tikroms operacijoms, susijusioms su rusiška nafta, kas didina diskusijas, kiek efektyviai pavyksta riboti Rusijos pajamas karo metu. Šie klausimai išlieka svarbūs tiek Ukrainai, tiek jos partneriams, vertinantiems ekonominio spaudimo Rusijai priemones.

Šaltinis: Lenkijos naujienų agentūros PAP informacija.

Šaltiniai:
– https://www.reuters.com/world/europe/
– https://www.eia.gov/international/analysis/country/RUS
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

Iranas paskelbė, kad paliaubų laikotarpiu Ormūzo sąsiauris atveriamas visiems prekybiniams laivams. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tai patvirtino, tačiau kartu pareiškė, kad Irano uostų blokada bus tęsiama iki galutinio susitarimo su Teheranu.

Pirmieji signalai iš jūros rodo, kad dalis laivybos pradeda testuoti atnaujintą koridorių. Remiantis laivų judėjimą fiksuojančiais duomenimis, per sąsiaurį jau juda kelių tanklaivių konvojus, plaukiantis pietine trajektorija netoli Larako salos prie Irano krantų.

Viešai prieinamuose laivybos stebėjimo įrašuose matyti, kad konvoje yra laivų, gabenančių suskystintas dujas, taip pat naftos produktus ir chemijos krovinius. Kiti tanklaiviai telkiasi Persijos įlankoje ir artėja Ormūzo kryptimi, tačiau bendra situacija išlieka trapi.

Derybos ir įspėjimai

Kalbėdamas su žurnalistais skrydžio metu, Donaldas Trumpas teigė atsargiai vertinantis naujausią informaciją iš regiono ir pabrėžė, kad kontaktai su Teheranu tęsiasi. Pasak jo, artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar pavyks pasiekti ilgalaikį susitarimą.

„Turime labai šviežių žinių, situacija dėl Irano atrodo gana gera. Greitai sužinosime daugiau, kalbamės toliau“, – sakė Donaldas Trumpas.

JAV vadovas taip pat kartojo anksčiau išsakytą poziciją dėl Irano praturtinto urano kontrolės, nenurodydamas detalių, kaip tai būtų įgyvendinama. Kartu jis leido suprasti, kad paliaubų pratęsimas nėra garantuotas, o nesutarimų atveju JAV galėtų grįžti prie karinių veiksmų.

Teherano ultimatum ir rinkų nervingumas

Irano pusė taip pat pateikė savo ultimatumą: parlamento pirmininkas Muhammadas Bagheras Ghalibafas perspėjo, kad Ormūzo sąsiauris gali būti vėl uždarytas, jei JAV išlaikys Irano uostų blokadą. Jis akcentavo, kad laivų judėjimas esą būtų leidžiamas tik su Irano institucijų pritarimu ir pasirinktu maršrutu.

„Jei blokada bus tęsiama, Ormūzo sąsiauris neliks atviras“, – pareiškė Muhammadas Bagheras Ghalibafas.

Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulyje sunaudojamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Dėl bet kokių trikdžių šiame maršrute draudimo įkainiai, frachtas ir žaliavų kainos reaguoja praktiškai iš karto.

Po pranešimų apie sąsiaurio atvėrimą rinkoje fiksuotas naftos kainos kritimas, tačiau rizikos premija išliko, nes laivybos bendrovės vertina ne tik politinius pareiškimus, bet ir realią saugumo situaciją. Analitikai pabrėžia, kad net ir formaliai atnaujinus tranzitą, grėsmę gali kelti galimi minų pavojai ar netikėti incidentai, todėl dalis vežėjų delsia grįžti į maršrutą.

Paliaubos artėja prie pabaigos

Dabartinė krizė regione tęsiasi nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui, o Teheranas atsakė atakomis Persijos įlankos valstybėms. Tuomet Iranas smarkiai apribojo Ormūzo sąsiaurio pralaidumą, dalį laivų praleisdamas pasirinktinai, o šimtus kitų sulaikydamas.

Paliaubos galioja nuo balandžio 8 dienos ir turėtų tęstis iki balandžio 22 dienos. JAV tuo metu paskelbė Irano uostų blokadą kaip ekonominio spaudimo priemonę, siekdamos paskatinti Teheraną priimti galutinio susitarimo sąlygas.

Artimiausios dienos bus kritinės: jei šalių ultimatumai nesuderinami, rizika, kad Ormūzo tranzitas vėl bus ribojamas, išliks didelė. Toks scenarijus greitai atsilieptų tiek žaliavų kainoms, tiek energijos tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje.

Šaltiniai:

– https://www.reuters.com/world/middle-east/

– https://www.marinetraffic.com/en/ais/home/centerx:54.5/centery:26.5/zoom:8

– https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=

Lenkijos koncernas „Orlen“ dar kartą sumažino didmenines degalų kainas. Tai jau penktas dyzelino kainos mažinimas per savaitę, o labiausiai atpigo „Ekodiesel“.

Nuo balandžio 11 dienos „Ekodiesel“ didmeninė kaina krito nuo 6 720 iki 6 104 zlotų už kubinį metrą. Perskaičiavus į eurus, tai reiškia kritimą nuo maždaug 1 557 iki 1 416 eurų už kubinį metrą, arba apie 141 eurą per šį laikotarpį.

Dieną prieš tai „Orlen“ taip pat koregavo kainyną: „Ekodiesel“ atpigo 99 zlotais iki 6 247 zlotų, o „Eurosuper 95“ – 6 zlotais iki 5 287 zlotų už kubinį metrą. Šeštadienį benzino didmeninė kaina siekė 5 252 zlotus, arba apie 1 216 eurų už kubinį metrą.

Maksimalios kainos degalinėse

Nuo kovo 31 dienos Lenkijoje degalinėse taikomos maksimalios degalų kainos pagal programą Ceny Paliwa Niżej. Energetikos ministerija jas apskaičiuoja pagal vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje, papildomai įskaičiuodama akcizą, degalų mokestį, 0,30 zloto pardavimo maržą už litrą, taip pat pridėtinės vertės mokestį.

Skelbta, kad nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai kainų „lubos“ degalinėse yra 6,03 zloto už litrą Pb95, 6,57 zloto už litrą Pb98 ir 7,07 zloto už litrą dyzelino. Tai mažiau nei penktadienį, kai atitinkamos ribos buvo 6,04, 6,59 ir 7,18 zloto.

Energetikos ministerija pranešimus skelbia kasdien, o nauji tarifai įsigalioja kitą dieną po publikavimo oficialiame leidinyje. Pirmąją programos dieną, kovo 31 dieną, maksimalios kainos buvo 6,16 zloto Pb95, 6,76 zloto Pb98 ir 7,60 zloto dyzelinui už litrą.

Kas lemia kainų svyravimus?

Degalų kainas regione pastaruoju metu veikia geopolitinė įtampa ir naftos kainų šuoliai tarptautinėse rinkose. Straipsnyje minima, kad po vasario 28 dieną įvykusio JAV ir Izraelio smūgio Iranui pabrango nafta ir gatavi degalai, o tai persidavė tiek didmeninėms, tiek mažmeninėms kainoms ir Lenkijoje.

Vėliau naftos kainos ėmė slūgti dėl deeskalacijos Vašingtono ir Teherano santykiuose, tačiau rinkos jautriai vertina, ar šis atoslūgis bus tvarus. Tokiais atvejais didmeninės kainos gali svyruoti greičiau nei mažmeninės, o pokyčiai degalinėse dažnai vėluoja dėl atsargų ir tiekimo grandinės.

„Tai yra poveikis, kuris taip pat stabdo infliaciją ir garantuoja, kad kainos kituose sektoriuose taip pat nebus didesnės“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka.

Ministerija taip pat skelbė vertinanti, kad priemonė vairuotojams galėjo atnešti apie 3 mlrd. zlotų sutaupymų, tai yra maždaug 695 mln. eurų. Kartu pabrėžiama, kad šalis turi pakankamas degalų atsargas, įskaitant aviacinį kurą.

Šaltinio pateiktais duomenimis, konflikto pradžios dieną „Ekodiesel“ didmeninė kaina „Orlen“ siekė 4 809 zlotus už kubinį metrą, o „Eurosuper 95“ – 4 466 zlotus. Tai rodo, kad nors pastarosiomis dienomis kainos mažinamos, jos vis dar išlieka aukštesnės nei prieš geopolitinį kainų šuolį.

Šaltiniai:

– https://www.money.pl/mobility/orlen-obnizyl-hurtowe-ceny-paliw-diesel-potanial-najmocniej-7276165333612896a.html

– https://www.money.pl/gospodarka/usa-negocjuja-z-iranem-strony-postawily-ultimatum-ale-pierwsze-tankowce-juz-plyna-7276501760227680a.html

JAV Iždo departamentui pavaldi Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) pratęsė leidimą Serbijos naftos bendrovei NIS tęsti veiklą iki birželio 16 dienos. Sprendimas suteikia papildomo laiko įmonei susitvarkyti nuosavybės struktūrą, kad ji atitiktų JAV sankcijų reikalavimus.

Apie pratęsimą Serbijos visuomeniniam transliuotojui RTS pranešė energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović. Pasak jos, tai svarbu tiek kasdieniam įmonės darbui, tiek deryboms dėl nuosavybės pokyčių, kurie laikomi esmine sąlyga sankcijoms sušvelninti.

„Licencija NIS veiklai pratęsta 60 dienų, o tai labai svarbu stabilesniam naftos pirkimų planavimui, saugiam Pančevo perdirbimo gamyklos darbui ir patikimam naftos produktų tiekimui“, – sakė Dubravka Djedović Handanović.

Derybos dėl savininko keitimo

Serbijos valdžia ir rinkos dalyviai situaciją sieja su derybomis, kuriose figūruoja rusiška „Gazprom Neft“ ir Vengrijos energetikos grupė „MOL“. Aptariama galimybė, kad „MOL“ perimtų rusišką dalį NIS, tačiau bet kokiam sandoriui reikėtų ir OFAC pritarimo.

Pagal viešai skelbtą derybų grafiką, galutiniams susitarimams dėl naujos NIS nuosavybės struktūros numatytas terminas iki gegužės 22 dienos. Lygiagrečiai minima ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovė „ADNOC“, su kuria, kaip skelbta, aptariamas mažumos paketo įsigijimas.

Kodėl JAV daro spaudimą

NIS į JAV sankcijų sąrašą pateko siekiant apriboti Rusijos naftos ir dujų sektoriaus galimybes gauti finansavimą, kuris, Vašingtono vertinimu, padeda tęsti karą Ukrainoje. Pagrindinis kelias į sankcijų sušvelninimą įvardijamas aiškiai: Rusijos kapitalas turi visiškai pasitraukti iš Serbijos bendrovės akcininkų struktūros.

Belgradas viešai akcentuoja tikslą išbraukti NIS iš sankcionuojamų subjektų sąrašo, kad įmonė galėtų grįžti prie ilgalaikių žaliavos tiekimo sutarčių. Taip pat skelbiama apie planus didinti valstybės turimą paketą 5 proc., siekiant sustiprinti kontrolę įmonės valdyme.

Ilgametė priklausomybė nuo rusiško kapitalo

Serbijos degalų sektoriaus priklausomybė nuo rusiško kapitalo siekia 2008 metus, kai su „Gazprom“ grupe susijusios bendrovės įgijo kontrolinį NIS akcijų paketą. Pastaraisiais mėnesiais buvo pranešimų apie akcininkų perskirstymą, tačiau faktinės įtakos klausimas, Serbijos ir JAV santykių kontekste, išlieka vienu jautriausių.

Ši istorija taip pat atspindi platesnį regiono energetikos paveikslą, kuriame Vengrija, skirtingai nei dauguma Europos Sąjungos valstybių, palaiko glaudesnius ekonominius ryšius su Maskva. Dėl to bet koks sandoris, kuriame dalyvautų „MOL“, būtų vertinamas ne tik kaip verslo, bet ir kaip geopolitinis sprendimas.

Rinkoje anksčiau buvo minėta, kad galimo sandorio vertė gali siekti apie 1 000 000 000 eurų. Tačiau reali kainodara ir sandorio struktūra priklausytų nuo to, kaip greitai pavyktų įvykdyti OFAC keliamas sąlygas ir gauti formalų JAV institucijų pritarimą.

Šaltiniai:

– https://ofac.treasury.gov/sanctions-programs-and-country-information/russia-related-sanctions

– https://home.treasury.gov/policy-issues/financial-sanctions/sanctions-programs-and-country-information

– https://www.rts.rs/

Prie Hormūzo sąsiaurio įvyko išpuolis prieš tanklaivį, o Iranas netrukus perdavė signalus apie sugriežtintą laivybos kontrolę šiame strategiškai svarbiame regione. Incidentas, remiantis kapitono pateikta informacija, įvyko maždaug 20 jūrmylių į šiaurę nuo Omano pakrantės.

Skelbiama, kad padėtis laive buvo suvaldyta, o tanklaivis ir jo įgula šiuo metu yra saugūs. Ankstesniuose panašiuose incidentuose šiame rajone buvo pranešta ir apie sužeistuosius, todėl naujas išpuolis rinkose vėl sustiprino įtampą dėl energijos išteklių tiekimo.

Iranas: sąsiauris vėl kontroliuojamas

Irano kariuomenė, kurią citavo valstybinė agentūra „Tasnim“, teigė perėmusi griežtesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje. Tuo pat metu dalis regione esančių prekybinių laivų per radijo ryšį gavo perspėjimus, kad sąsiauris esą vėl uždaromas ir šiuo maršrutu naudotis draudžiama.

„JAV nuolat laužo pažadus ir, prisidengdamos vadinamąja blokada, tęsia banditizmą bei piratavimą“, – sakoma Irano kariuomenės pranešime.

Irano pusė taip pat skelbė, kad padėtis akvatorijoje „grįžo į ankstesnę būseną“, o ginkluotosios pajėgos užtikrina „griežtą kontrolę“ šiame ruože. Ši retorika sutapo su suintensyvėjusia Irano kariškių komunikacija, didinančia neapibrėžtumą tarptautinei laivybai.

Trumpa atokvėpio pauzė baigėsi

Nauji pareiškimai žymi staigų posūkį po ankstesnių signalų, kad sąsiauris laikinai atveriamas prekybinei laivybai. Teheranas buvo deklaravęs, jog pralaidumas visiems prekybiniams laivams turėtų galioti ribotą laiką, tačiau dabar situacija vėl grįžo prie ribojimų.

JAV administracija viešai laikėsi pozicijos, kad spaudimas Iranui jūroje būtų tęsiamas iki galutinio susitarimo. Iranas savo ruožtu yra siejęs Hormūzo sąsiaurio režimą su JAV veiksmais regione, įspėdamas apie galimus pakartotinius ribojimus.

Kodėl Hormūzas svarbus pasauliui

Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl kiekvienas incidentas čia greitai atsiliepia naftos ir dujų kainų lūkesčiams, draudimo kaštams bei laivybos maršrutams. Net ir pavieniai apšaudymai ar grasinimai riboti tranzitą verčia vežėjus perskirstyti riziką ir brangina gabenimą.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione jau buvo sumažinusi tranzito apimtis ir privertusi rinkos dalyvius ieškoti alternatyvų, nors jos dažnai yra lėtesnės ir brangesnės. JAV buvo ėmusios taikyti papildomas saugumo priemones, tarp jų ir komercinių laivų palydą, tačiau naujausias incidentas rodo, kad net padidinta karinė apsauga neužtikrina visiškai sklandžios laivybos.

Kol kas neaišku, kiek plačiai realiai bus taikomi Irano paskelbti ribojimai ir ar jie reiškia faktinį sąsiaurio uždarymą, ar tik sugriežtintą patikrą ir selektyvų pralaidumą. Vis dėlto pats signalas pakako, kad tarptautinė prekyba ir energijos rinkos vėl pradėtų vertinti naują tiekimo sutrikimų rizikos bangą.

Šaltiniai:

– https://www.reuters.com/world/middle-east/

– https://www.eia.gov/international/analysis/regions-of-interest/Hormuz

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

Lenkijoje įsibėgėja pirmosios didelio greičio geležinkelio atkarpos parinkimo procesas: dėl projekto ruožo tarp Kotovicų ir oro uosto mazgo dalyvauti konkurenciniame dialoge paraiškas pateikė šeši rangovų konsorciumai. Ši atkarpa yra prioritetinės Varšuvos–Lodzės KDP linijos dalis, kurią koordinuoja valstybės valdoma bendrovė „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK).

Pasak CPK, artimiausiu metu bus vertinami pateikti dokumentai, o į kitą etapą gali būti pakviesti visi šeši dalyviai. Investuotojas planuoja sutartį pasirašyti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį, o tai reikštų, kad statybų ir projektavimo grafikas būtų tvirtinamas dar iki pagrindinių darbų įsibėgėjimo.

Kas varžosi dėl pirmojo ruožo?

Į konkurencinį dialogą pretenduoja tiek Lenkijos rinkos lyderiai, tiek tarptautinę patirtį turintys konsorciumai. Tarp pateikusių paraiškas minimos „Budimex“ ir kelių bendrovių grupės, kuriose dalyvauja ZUE, „Duna Polska“, „Polaqua“, „Torpol“, „Mirbud“, „Kobylarnia“, „Trakcja“, „PORR“, „Mostostal Warszawa“, NDI, „Intercor“, „Gülermak“, „UNIBEP“ ir kitos įmonės.

CPK nurodo, kad atrankos etape svarbiausia yra patirtis įgyvendinant panašius statybos projektus, įskaitant darbus Lenkijos teritorijoje. Taip pat vertintas pagrindinės komandos gebėjimas dirbti lenkų kalba, o galutiniame pasiūlymų vertinime didžiausią svorį turės kaina ir siūlomos garantijos trukmė.

„Pagrindinis atrankos kriterijus yra patirtis įgyvendintuose statybos darbuose, taip pat Lenkijoje. Vienas iš atrankos kriterijų buvo pagrindinės komandos lenkų kalbos mokėjimas, o pasiūlymų vertinime bus svarbiausia kaina ir garantijos laikotarpio pratęsimas“, – informavo CPK.

120 kilometrų naujų bėgių ir 350 km/h projektinis greitis

CPK skaičiuoja, kad kartu su šiuo ruožu planuojami dar penki Varšuvos–Lodzės linijos segmentai sudarys apie 120 kilometrų naujų bėgių, kurių projektinis greitis sieks 350 kilometrų per valandą. Tai būtų vienas techniškai ambicingiausių geležinkelio projektų regione, reikalaujantis griežtų saugos, trasavimo ir triukšmo kontrolės sprendimų.

Be pačios trasos statybų, CPK žada atskirus pirkimus ir gretutinei infrastruktūrai. Tarp jų numatomi sprendiniai eismo valdymui ir teletechnikai, taip pat kontaktinio tinklo ir elektros tiekimo infrastruktūrai visai Varšuvos–Lodzės linijai, o archeologinių tyrimų procedūros jau yra komisijos analizės stadijoje.

Kada planuojama pirmoji linija?

CPK teigia, kad Varšuvos–Lodzės maršrutui jau pateiktos visos 12 paraiškų dėl lokalizacijos sprendimų, o 2025 metais bendrovė yra gavusi pirmąjį tokį sprendimą atkarpai Varšuvos Zachodnios rajone. Tai vienas svarbiausių žingsnių, nes lokalizacijos procedūros paprastai lemia, kaip greitai projektas pereina nuo planavimo prie realių statybų.

Pagal dabartinį grafiką Varšuvos–Lodzės didelio greičio linija turėtų pradėti veikti 2032 metais, kartu su naujo centrinio oro uosto atidarymu. CPK investicijų programoje numatyta, kad oro uosto statybos teritorijose tarp Varšuvos ir Lodzės turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojama sertifikacija, o 2032 metais oro uostas turėtų priimti pirmuosius keleivius.

„Vėlesniuose geležinkelio pirkimuose taip pat tikimės didelio vietos įmonių dalyvavimo, o tai reikštų reikšmingą impulsą Lenkijos ekonomikai“, – pridūrė CPK atstovas Maciejus Lasekas.

Ilgesnėje perspektyvoje CPK sieja projektą su vadinamąja „Y“ linija, kuri turėtų sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus. Skelbiama, kad 2035 metais keleiviai turėtų pasiekti Poznanę ir Vroclavą, o dabartinis konkursas įvardijamas kaip pirmasis tokio masto KDP linijos statybų pirkimas ne tik Lenkijoje, bet ir platesniame Vidurio ir Rytų Europos kontekste.

Europos kontekstas: greitesni tarpvalstybiniai ryšiai

Lenkijos projektas vystomas platesniame Europos transporto politikos fone, kai Europos Sąjunga siekia spartinti transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtrą. Europos Komisija yra pateikusi siūlymus, kuriais siekiama greičiau plėtoti didelio greičio geležinkelių tinklą ir trumpinti kelionių laiką tarp pagrindinių miestų.

Europos vizijoje akcentuojami ir nauji tarpvalstybiniai maršrutai, įskaitant jungtis Baltijos regione, pavyzdžiui, Talinas–Ryga–Vilnius–Varšuva. Tokios kryptys svarbios ir Lenkijai, nes didelio greičio infrastruktūra didina šalies tranzitinę reikšmę, o keleiviams suteikia alternatyvą aviacijai vidutiniais atstumais.

Šaltiniai:

– https://www.money.pl/gospodarka/szesciu-chetnych-do-budowy-pierwszego-odcinka-kolei-duzych-predkosci-

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/sustainable-and-smart-mobility_en

– https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/infrastructure-and-investment/trans-european-transport-network-ten-t_en