Category: Ekonomika

JAV ir Europos Sąjunga pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo išgaunant ir užsitikrinant kritinių mineralų tiekimą. Šis žingsnis siejamas su augančia įtampa dėl pasaulinių žaliavų grandinių ir didėjančiu siekiu mažinti priklausomybę nuo Kinijos.

Susitarimas apima koordinuotą darbą tiek dėl pačios gavybos, tiek dėl perdirbimo ir tiekimo diversifikavimo. Kritiniai mineralai laikomi būtinais puslaidininkių, elektromobilių baterijų ir dalies gynybos technologijų gamybai, todėl jų prieinamumas tampa ekonominio saugumo klausimu.

Rizika dėl koncentracijos

Pasirašant memorandumą, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad pernelyg didelė šių išteklių koncentracija vienoje ar dviejose vietose kelia nepriimtiną riziką. Pasak jo, JAV ir ES yra vieni didžiausių šių medžiagų vartotojų, todėl interesas sutelkti pajėgas yra abipusis.

„Turime užtikrinti, kad šie ištekliai ir mineralai ateityje būtų mums prieinami taip, kad nebūtų monopolizuoti ar sutelkti vienoje vietoje“, – sakė Marco Rubio.

Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, pasirašęs dokumentą JAV vardu, susitarimą pristatė kaip praktinį žingsnį stiprinant transatlantinę partnerystę strateginėse tiekimo grandinėse. Tokie susitarimai dažnai orientuoti ne į vieną projektą, o į ilgesnio laikotarpio koordinavimą, investicijų skatinimą ir reguliacinių kliūčių mažinimą.

Platesnė JAV strategija

Agentūros AFP vertinimu, šis susitarimas yra retas atvejis, kai JAV administracija pripažįsta ES vaidmenį srityje, kurioje Vašingtonas anksčiau dažnai akcentuodavo dvišalius, o ne daugiašalius sprendimus. Praktinis motyvas aiškus: kritinių mineralų paklausa auga sparčiau nei naujų gavybos ir perdirbimo pajėgumų pasiūla.

JAV pastaraisiais metais taip pat siekė sudaryti panašias tiekimo ir prekybos sąlygas su kitais partneriais. AFP nurodo, kad Vašingtonas yra pristatęs veiksmų kryptis dėl kritinių mineralų bendradarbiaujant su Meksika ir Japonija, taip pat aptaręs tiekimo rėmus su Australija bei kitomis valstybėmis.

Kodėl tai svarbu Europai?

ES kritinių žaliavų politika remiasi prielaida, kad vien tik rinka ne visada užtikrina patikimą tiekimą, ypač geopolitinių sukrėtimų laikotarpiais. Todėl Bendrija skatina daugiau gavybos ir perdirbimo projektų Europoje, spartesnį leidimų išdavimą ir partnerystes su sąjungininkais.

Nors susitarimas tiesiogiai neįvardija konkrečių mineralų sąrašo šiame pranešime, į kritinių žaliavų kategoriją paprastai patenka ličio, nikelio, kobalto, grafito ir retųjų žemių elementų tiekimo grandinės. Būtent šiose srityse Kinijos vaidmuo dažnai dominuoja perdirbimo ir rafinavimo etapuose, o tai ir tampa pagrindine Vakarų šalių pažeidžiamumo vieta.

Ekspertai pabrėžia, kad greitų pokyčių tikėtis nereikėtų: naujų kasyklų ir perdirbimo gamyklų plėtra užtrunka metus, o kartais ir ilgiau dėl finansavimo, aplinkosauginių reikalavimų bei vietos bendruomenių pritarimo. Vis dėlto JAV ir ES susitarimas signalizuoja, kad kritiniai mineralai tampa vienu pagrindinių transatlantinės darbotvarkės klausimų.

Šaltiniai:

https://www.afp.com/en

https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/critical-raw-materials_en

https://www.whitehouse.gov/briefing-room/

Lenkijos Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) vadovybės atstovas Jakubas Szulcas Europos ekonomikos kongrese pareiškė, kad minimalų darbo užmokestį sveikatos apsaugos įstaigose reglamentuojantis įstatymas kelia vis daugiau įtampos sistemos finansams. Pasak jo, problema nėra pats atlyginimų augimas, o tai, kaip jis įtvirtintas ir kaip už jį sumokama.

J. Szulcas pabrėžė, kad kasmet nuo liepos 1 dienos įstatymas automatiškai įpareigoja kelti bazinius atlygius, o tai ligoninėms sukuria papildomą finansinį spaudimą. Tuo pat metu atsiranda lūkesčiai, kad didesnes sąnaudas kompensuos paslaugų apmokėjimo sistema, nes didesni atlyginimai virsta brangesnėmis sveikatos paslaugomis.

Augančios išlaidos ir finansavimo spraga

NFZ atstovas teigė, kad didžiausia rizika slypi tame, jog reguliavimas priimtas neužtikrinus aiškaus, kasmetinio finansavimo šaltinio. Tokia konstrukcija, jo vertinimu, sukuria kumuliacinį efektą, kai išlaidos didėja ne vienkartinai, o kaupiasi metai iš metų.

Pasak J. Szulco, vien 2026 metais šio įstatymo įgyvendinimo kaštai gali viršyti 70 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 16 mlrd. eurų. Jis aiškino, kad ši suma siejama su paslaugų įkainių perskaičiavimu, nes didesni atlyginimai įtraukiami į sveikatos paslaugų savikainą ir galiausiai daro spaudimą visam viešajam mokėtojui.

„Minimalų atlyginimą nustatantis įstatymas tampa rimtu išbandymu sveikatos apsaugos sistemai, nes nebuvo užtikrintos lėšos jo įgyvendinimui“, – sakė Jakubas Szulcas.

Ar įstatymas grąžina lygiavą?

J. Szulcas taip pat kritikavo mechanizmą, kuris, jo teigimu, nėra siejamas nei su darbo efektyvumu, nei su paslaugų kokybe. Automatinės algų korekcijos, pasak jo, mažina gydymo įstaigų vadovų galimybes lanksčiau formuoti atlygio politiką ir motyvuoti geriausiai dirbančius.

„Grįžtame į laikus, kai atlygis nepriklauso nuo rezultatų: vadovai negali mokėti mažiau nei nustatyta riba, o kai efektyvumas ne visada atitinka algų lygį, daug darbuotojų realiai atsiduria ties minimaliomis nustatytomis ribomis“, – teigė jis.

NFZ atstovas pabrėžė, kad palaiko diskusiją dėl įstatymo korekcijų, tačiau akcentavo, kad tai neturėtų reikšti jau įgytų garantijų atėmimo. Jo teigimu, esminis principas turėtų būti paprastas: jei valstybė nustato pareigą didinti atlyginimus, kartu turi aiškiai nurodyti ir tvarų finansavimo šaltinį.

Nuo liepos 1 dienos numatytas augimas

Pagal Lenkijoje taikomą tvarką nuo liepos 1 dienos sveikatos sektoriaus minimalūs atlyginimai turėtų didėti 8,8 proc. Tarp minimalių ribų, apie kurias viešai kalbama, numatytos sumos apima skirtingas medicinos profesijų grupes, nuo gydytojų rezidentų iki slaugytojų, kineziterapeutų ar medicinos priežiūros darbuotojų.

Šis automatinis augimas yra viena iš priežasčių, kodėl paslaugų apmokėjimo sistemoje kyla įkainių perskaičiavimo poreikis. Būtent per šį kanalą, kaip aiškino J. Szulcas, didesnės algos persiduoda į NFZ biudžetą ir didina bendrą finansinį spaudimą sveikatos apsaugai.

Diskusija dėl minimalių atlyginimų sveikatos sektoriuje Lenkijoje vyksta platesniame Europos kontekste, kuriame daug valstybių susiduria su personalo trūkumu, senėjančia visuomene ir didėjančiomis gydymo išlaidomis. Tačiau NFZ vadovybės atstovo žinutė aiški: atlyginimų augimas turi būti derinamas su ilgalaikiu ir patikimu finansavimo modeliu, antraip sistema rizikuoja prarasti stabilumą.

Šaltiniai:
https://biznes.interia.pl/gospodarka/news-ponad-70-mld-zl-na-podwyzki-ustawa-o-minimalnych-zarobkach-do,nId,7962043
https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU20210001777
https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html

Jungtinės Valstijos įšaldė apie 315 mln. eurų vertės kriptovaliutų lėšų, kurios, kaip teigiama, gali būti susijusios su Iranu. Apie tai pranešta po to, kai stabiliosios kriptovaliutos USDT leidėja „Tether“ nurodė prisidėjusi prie blokavimo veiksmų.

„Tether“ informavo, kad padėjo JAV institucijoms įšaldyti lėšas dviejuose blokų grandinės adresuose. JAV pareigūnas žiniasklaidai sakė, kad valdžia turi informacijos, siejančios šiuos aktyvus su Iranu.

Finansinis spaudimas ir sankcijų kontekstas

Šis žingsnis siejamas su platesnėmis JAV pastangomis stiprinti ekonominį spaudimą Teheranui. Pastaraisiais metais sankcijų vykdymas vis dažniau persikelia ir į skaitmeninę erdvę, kur atsiskaitymai gali vykti greičiau, o tarpvalstybiniai pervedimai neapsiriboja tradicinėmis bankų procedūromis.

„Mes seksime pinigus, kuriuos Teheranas desperatiškai bando išgabenti iš šalies, ir smogsime visoms su režimu susijusioms finansinėms gelbėjimosi grandims“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Kodėl kriptovaliutos tampa sankcijų taikiniu

Analitikai pažymi, kad griežtų sankcijų veikiamos valstybės, tokios kaip Iranas, Rusija ar Šiaurės Korėja, vis dažniau remiasi kriptovaliutomis. Skaitmeniniai aktyvai gali būti naudojami tiek tarptautiniams atsiskaitymams, tiek pajamoms generuoti, o sudėtingos pinigų judėjimo schemos apsunkina tradicinę priežiūrą.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad net ir įspūdinga suma nebūtinai keičia strateginius sprendimus. Atlantic Council tyrėjas Danielis Tannebaumas yra sakęs, kad toks įšaldymas yra reikšmingas, tačiau, vertinant visą Iranui taikomų sankcijų mastą, vien jo gali nepakakti realiai pakeisti Teherano elgesį.

Ką rodo „Tether“ vaidmuo

Atvejis išryškina svarbią tendenciją: didžiosios kriptovaliutų ekosistemos dalys tampa vis labiau priklausomos nuo atitikties reikalavimų. Stabiliosios kriptovaliutos, tokios kaip USDT, veikia per emitento valdomą infrastruktūrą, todėl esant teisėsaugos ar sankcijų rizikai galima greičiau identifikuoti ir apriboti tam tikrų adresų naudojimą.

Kartu tai signalizuoja ir platesnį požiūrį į sankcijų vykdymą, kai valdžios institucijos vis dažniau remiasi ne tik bankais, bet ir technologijų bendrovėmis. Kriptovaliutų rinkai tai reiškia didesnį spaudimą skaidrumui, o naudotojams primena, kad dalis skaitmeninių aktyvų nėra visiškai atsieti nuo reguliavimo.

JAV institucijos kol kas detaliai neįvardijo, kokiu būdu lėšos esą siejamos su Iranu, ir ar įšaldymas turės apčiuopiamą poveikį Teherano sprendimams. Tačiau pati suma ir viešas „Tether“ įsitraukimas rodo, kad kriptovaliutų kanalai sankcijų politikoje tampa vis svarbesni.

Šaltiniai:
https://tether.io/news/tether-supports-us-government-in-freezing-344-million-linked-to-illicit-activity/
https://home.treasury.gov/news/press-releases
https://www.atlanticcouncil.org/programs/geoeconomics-center/

Europos Sąjunga vienbalsiai pritarė 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai mechanizmui ir 20-ajam sankcijų paketui Rusijai. Sprendimas įformintas po to, kai Vengrija ir Slovakija atsiėmė anksčiau reikštas abejones, o procedūra užbaigta rašytiniu būdu.

Šis paketas laikomas vienu didžiausių finansinių sprendimų Ukrainai artimiausiems metams, nes pinigai būtų skirti ir biudžeto stabilumui, ir gynybiniams pajėgumams. Kartu sankcijomis siekiama dar labiau riboti Rusijos galimybes finansuoti karą ir apeiti ankstesnius apribojimus.

Kaip bus naudojama paskola

Pagal patvirtintą schemą Europos Komisija skolintųsi kapitalo rinkose visų valstybių narių vardu, o įsipareigojimai būtų dengiami ES biudžeto garantijomis. Numatyta, kad pirmosios išmokos Ukrainą galėtų pasiekti netrukus, kai bus užbaigti techniniai sprendimo įgyvendinimo žingsniai.

Originaliame sprendimo projekte numatyta, kad 30 mlrd. eurų dalis būtų skiriama biudžeto paramai, o 60 mlrd. eurų – gynybos gebėjimų stiprinimui. Parama būtų orientuota į 2026–2027 metų laikotarpį, kad Ukraina galėtų planuoti finansus ilgesniam horizontui.

Numatoma, kad Ukrainai lėšų nereikėtų grąžinti iki tol, kol Rusija sumokės reparacijas, o palūkanų kaštus dengtų valstybės narės, išskyrus Vengriją ir Slovakiją. Skolos aptarnavimo išlaidos 2027–2028 metais vertintos maždaug 1,3 mlrd. eurų per metus.

Naujos sankcijos ir šešėlinis laivynas

20-asis sankcijų paketas nukreiptas į vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną ir schemas, leidžiančias apeiti ribojimus naftos eksportui. Tikslas – mažinti galimybes slėpti kilmę, perregistruoti laivus ar naudotis tarpininkais, taip palaikant Rusijos karo ekonomikos pajamas.

Dokumentuose taip pat akcentuojama, kad sankcijos turi parengti dirvą griežtesniems sprendimams dėl rusiškos naftos gabenimo jūra. ES institucijos pastaraisiais metais nuosekliai stiprina ribojimus, nes būtent energijos eksporto srautai išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto pajamų šaltinių.

„Akavietė baigėsi. Rusijos karo ekonomika patiria vis didesnį spaudimą, o Ukraina gauna reikšmingą paramą“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

Kodėl pasikeitė pozicijos

Tekste nurodoma, kad susitarimą palengvino ir infrastruktūrinė situacija: Ukraina pranešė užbaigusi po atakos apgadinto naftotiekio „Družba“ remonto darbus, o naftos srautai per Ukrainos teritoriją atnaujinti. Tai sumažino dalies valstybių spaudimą dėl energetinio saugumo ir tiekimo stabilumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo pačiu perspėjo, kad rizika išlieka, nes Rusija gali pakartotinai taikytis į kritinę infrastruktūrą. Todėl ES sprendimai dėl finansinės paramos ir sankcijų vertinami kaip tarpusavyje susiję: paramos tikslas – didinti Ukrainos atsparumą, o sankcijomis – mažinti Rusijos resursus karui tęsti.

Numatyta, kad finansinė parama bus siejama su aiškiais reikalavimais, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių standartų laikymąsi ir kovą su korupcija. Šie kriterijai išlieka esmine ES paramos sąlyga, ypač kai kalbama apie didelės apimties skolinimąsi bendrijos vardu.

Šaltiniai:

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/long-term-eu-budget/eu-borrowing-and-lending_en

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/eu-response-ukraine-invasion/eu-support-ukraine/

Vengrijos energetikos grupė MOL pranešė, kad naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ į Vengriją ir Slovakiją atnaujintas po beveik trijų mėnesių pertraukos. Tranzitas buvo sustabdytas sausio pabaigoje, kai per rusų smūgį Vakarų Ukrainoje buvo apgadinta infrastruktūra, reikalinga naftos transportavimui.

Pasak MOL, nafta ketvirtadienio rytą pasiekė pumpavimo stotis Fényeslitke (Vengrijoje) ir Budkovce (Slovakijoje). Kiek anksčiau Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Saková taip pat informavo, kad šalis vėl pradėjo priimti naftą „Družba“ linija.

Kodėl pertrauka tapo politine tema

Tiek Budapeštas, tiek Bratislava viešai teigė, kad tiekimo atnaujinimas užtruko pernelyg ilgai, ir kėlė klausimą, ar procesas nebuvo vilkinamas sąmoningai. Šis ginčas išaugo už energetikos ribų ir persimetė į Europos Sąjungos politinę darbotvarkę, kurioje Rusijos naftos klausimas išlieka itin jautrus.

Tekste minima, kad į tiekimo pertrūkį Budapeštas reagavo blokuodamas dalį ES sprendimų, tarp jų ir 20-ąjį sankcijų paketą Rusijai bei su Ukraina susijusius finansinius sprendimus. Tokia taktika pabrėžia, jog naftos tranzito klausimas Vengrijai ir Slovakijai yra ne tik ekonominis, bet ir derybinis svertas Briuselyje.

Ukrainos pozicija ir išliekanti rizika

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad pažeista naftotiekio atkarpa sutvarkyta ir infrastruktūra gali vėl veikti. Kartu jis akcentavo, kad išlieka grėsmė, jog Rusija gali pakartotinai smogti energetikos infrastruktūrai, todėl ilgalaikio stabilumo garantijų nėra.

„Nors niekas šiandien negali garantuoti, kad Rusija nepakartos atakų prieš vamzdynų infrastruktūrą, mūsų specialistai užtikrino bazines sąlygas, kad veikla būtų atnaujinta“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Naftotiekis „Družba“ yra viena didžiausių naftos transportavimo sistemų Europoje, o jo pietinė atšaka istoriškai buvo svarbi tiekimo grandinės dalis Vidurio Europai. Dėl karo ir sankcijų didžioji Europos dalis spartina atsitraukimą nuo rusiškų energetikos išteklių, tačiau kai kurios šalys vis dar išlieka labiau priklausomos nuo šio maršruto.

ES lygiu tuo pat metu tvirtinami nauji sprendimai dėl paramos Ukrainai ir spaudimo Rusijai didinimo. Straipsnyje taip pat minima, kad ES galutinai patvirtino 90 milijardų eurų paskolą Ukrainai, kuri turėtų padėti dengti svarbiausius biudžeto poreikius ir išlaikyti valstybės funkcijų tęstinumą.

„Išmokėjimai prasidės kuo greičiau, kad būtų suteikta būtina parama skubiausiems Ukrainos biudžeto poreikiams“, – sakė Kipro finansų ministras Makis Kerawnosas.

Energetikos infrastruktūros pažeidžiamumas, politinis spaudimas sankcijų klausimais ir skirtingas priklausomybės nuo rusiškos naftos lygis ES viduje rodo, kad „Družba“ tema ir toliau bus stebima ne tik rinkų, bet ir politikos kabinetų.

Šaltiniai:

– https://apnews.com/article/european-union-ukraine-loan-sanctions-russia-5f9f0d9f41e8a2d9c7a3b5c0d7a5f2d1

– https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-says-repairs-completed-enabling-oil-transit-via-druzhba-2025-04-23/

„Warner Bros. Discovery“ akcininkai specialiame susirinkime patvirtino bendrovės pardavimą „Paramount Skydance“. Sandorio vertė siekia apie 102 mlrd. eurų, o vienos akcijos kaina numatyta 31 JAV doleris, tai yra maždaug 29 eurai pagal pastarųjų metų valiutų kursų intervalą.

Šis sprendimas atveria kelią vienam didžiausių pastarųjų metų žiniasklaidos ir pramogų sektoriaus susijungimų. Įsigijimas apimtų ne tik kino ir televizijos studijas, bet ir svarbius transliavimo bei naujienų kanalus, todėl poveikis bus juntamas tiek JAV, tiek Europoje.

Ką perima „Paramount Skydance“?

Pagal viešai skelbtą informaciją, kartu su „Warner Bros. Discovery“ „Paramount Skydance“ perimtų „Warner Bros.“ filmų ir TV gamybos pajėgumus, taip pat transliavimo infrastruktūrą ir turinio bibliotekas. Tarp svarbiausių aktyvų minimos ir tokios žinomos televizijos kaip CNN bei TNT, o taip pat Lenkijoje veikiantis TVN.

Sandorio kontekstas svarbus ir dėl srautinių platformų konkurencijos. Nors rinkoje dažnai kalbama apie pelningumo spaudimą ir prenumeratų augimo lėtėjimą, didelės turinio bibliotekos bei sporto ir naujienų kanalai išlieka strategiškai vertingi, nes leidžia pritraukti auditoriją ir geriau derėtis dėl reklamos bei platinimo sąlygų.

Dar laukia reguliuotojų sprendimai

Akcininkų pritarimas nereiškia, kad sandoris užbaigtas. Pranešama apie galimas papildomas teisines kliūtis, įskaitant svarstomus antimonopolinius veiksmus Kalifornijoje, o JAV Teisingumo departamentas yra signalizavęs, kad politiniai ryšiai nesuteiks lengvatinės ar pagreitintos procedūros.

Reguliuotojų tempas šiuo atveju turi ir finansinę kainą. Sutartyje numatytos papildomos išmokos už kiekvieną ketvirtį, jei sandorio užbaigimas vėluotų, todėl abiem pusėms svarbu kuo greičiau pereiti teisinį ir konkurencijos patikrų etapą.

Politinis fonas ir galimos permainos redakcijose

„Paramount Skydance“ vadovauja Davidas Ellisonas, o sandorį finansiškai remia Larry Ellisonas, siejamas su JAV politine aplinka. Dėl to viešojoje erdvėje daugėja diskusijų, ar naujoji struktūra nesukels papildomų klausimų dėl naujienų kanalų nepriklausomumo, ypač turint omenyje CNN vaidmenį JAV politinėje darbotvarkėje.

Taip pat anksčiau buvo užsiminta apie galimą kai kurių naujienų TV veiklų jungimą, o tai gali reikšti pertvarkas ir darbuotojų skaičiaus mažinimą. Tokios priemonės pastaraisiais metais tapo įprastos visame sektoriuje, nes tradicinė televizija spaudžiama auditorijų migracijos į internetą, o reklamos pajamų struktūra keičiasi.

„Šiandieninis akcininkų pritarimas yra dar vienas svarbus žingsnis, kad galėtume užbaigti šį istorinį sandorį ir kurti naujos kartos žiniasklaidos bei pramogų bendrovę“, – sakė „Warner Bros. Discovery“ vadovas Davidas Zaslavas.

Artimiausi mėnesiai bus lemiami: nuo reguliuotojų sprendimų priklausys, kada ir kokiomis sąlygomis sandoris įsigalios. Tuo pat metu rinkos dalyviai stebės, ar naujasis savininkas pasirinks konsolidacijos strategiją, ar bandys didinti investicijas į turinį ir srautinių paslaugų plėtrą.

Šaltiniai:

– https://www.justice.gov/atr

– https://www.gov.uk/government/organisations/competition-and-markets-authority

Ūkininkų organizacijos, reaguodamos į įtampą Artimuosiuose Rytuose ir dėl to svyruojančias naftos bei degalų kainas, pastarosiomis savaitėmis ragino valdžią svarstyti papildomą paramą kurui. Pasak jų, brangstantis dyzelinas ypač skaudžiai smogia pavasarį, kai vyksta sėja, tręšimas ir pirmieji augalų apsaugos darbai.

Nacionalinė žemdirbių savivaldos institucija kreipimesi į ministrą pirmininką akcentavo, kad transporto ir energijos brangimas tiesiogiai persiduoda maisto kainoms, paslaugoms ir prekių savikainai. Ūkininkų teigimu, tai gali tapti vienu veiksnių, palaikančių infliacinį spaudimą ir mažinančių gyventojų perkamąją galią.

Ko prašė ūkininkai?

Ūkininkų atstovai ragino Vyriausybę įvesti tikslines doplatas žemės ūkyje naudojamam kurui ir azotinėms trąšoms, argumentuodami, kad daliai ūkių sąnaudų augimas tapo sunkiai pakeliamas. Pabrėžta, kad lauko darbų kalendorius neleidžia išlaidų „perkelti“ vėlesniam laikui, todėl trumpalaikiai kainų šuoliai greitai virsta realiomis finansinėmis problemomis.

Žemdirbiai taip pat išskyrė riziką konkurencingumui: kai sąnaudos kyla sparčiau nei žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, pelningumas mažėja, o investicijos į techniką ir ūkio modernizavimą atidedamos. Tokia dinamika ypač aktuali didesnį degalų kiekį sunaudojantiems augalininkystės ūkiams.

Ministerijos atsakymas dėl kompensacijų

Energetikos ministerija, atsakydama į ūkininkų kreipimąsi, nurodė, kad jau taikomi bendrieji kainų stabilizavimo mechanizmai, skirti mažinti degalų kainų spaudimą ir didinti sąnaudų prognozuojamumą. Tačiau atskiros, vien žemės ūkiui skirtos papildomos kompensacijos už kurą šiuo metu nenumatomos.

Ministerija priminė, kad degalų rinkai taikomos priemonės apima maksimalios mažmeninės kainos nustatymo mechanizmą, laikiną pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimą ir akcizų korekcijas iki minimalių lygių, leidžiamų Europos Sąjungos taisyklėmis. Pasak ministerijos, šios priemonės, taikomos visai rinkai, prisideda prie kainų mažėjimo ir stabilumo ne tik gyventojams, bet ir verslui, įskaitant žemės ūkį.

„Taikomi sprendimai leido ne tik sumažinti mažmenines degalų kainas, bet ir pristabdyti kainų augimo spiralę bei padidinti sąnaudų prognozuojamumą verslui, įskaitant žemės ūkio veiklą“, – sakė Energetikos ministerijos atstovai.

Ką žada toliau?

Energetikos ministerija teigia toliau stebėsianti situaciją tarptautinėse naftos rinkose, degalų tiekimo grandinėse ir geopolitinę riziką. Taip pat pabrėžiama, kad šalis turi veikiančią logistikos infrastruktūrą, o tiekimas, ministerijos teigimu, vyksta be trikdžių.

Kartu priminta, kad esant poreikiui gali būti svarstomos papildomos intervencinės priemonės, jei rinkos ar geopolitinė situacija reikšmingai pablogėtų. Vis dėlto kol kas ūkininkams, kurie tikėjosi atskiro finansinio instrumento kurui, žinutė aiški: specialių doplatų artimiausiu metu neplanuojama.

Ministerija taip pat paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas. Nurodyta, kad benzino ir dyzelino kainų „lubos“ didėja, o tai reiškia, jog degalinėse gali brangti visų rūšių degalai.

Skaičiuojant pagal pateiktus zlotų įkainius ir taikant apytikrį 0,23 euro kursą už 1 zlotą, maksimali benzino 95 litro kaina siektų apie 1,39 euro, benzino 98 – apie 1,52 euro, o dyzelino – apie 1,56 euro.

Šaltiniai rodo, kad degalų kainų lygis regione ir toliau išlieka jautrus tiek žaliavinės naftos kainų svyravimams, tiek geopolitinėms naujienoms. Ūkininkų bendruomenei tai reiškia, kad pavasario darbų metu sąnaudų rizika išlieka, o derybų ašis, tikėtina, persikels į platesnį diskusijų lauką apie mokesčių politiką ir tikslinę paramą energijai imliuose sektoriuose.

Šaltiniai:

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report-june-2024

– https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Oil_and_petroleum_products_-_a_statistical_overview

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/energy-prices-and-security-of-supply/

Jungtinės Valstijos viešai kelia klausimą, ar užsienio subjektai, daugiausia siejami su Kinija, sistemingai perima amerikiečių sukurtas dirbtinio intelekto technologijas. Kaip skelbiama, Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovo Michaelo Kratsioso parengtame memorandume minima vadinamoji destiliacija, kai mažesnis modelis mokomas remiantis didesnio modelio išvestimis.

Destiliacija pati savaime yra plačiai taikomas techninis metodas, leidžiantis sumažinti skaičiavimo sąnaudas ir perkelti dalį didelio modelio gebėjimų į kompaktiškesnį sprendimą. Tačiau JAV pareigūnų ir dalies pramonės atstovų teigimu, problema kyla tuomet, kai tai daroma pažeidžiant naudojimo sąlygas ar neteisėtai atkartojant saugomus gebėjimus bei komercines paslaptis.

„JAV analizuos priemones, kurios leistų patraukti atsakomybėn užsienio subjektus, vykdančius plataus masto destiliacijos kampanijas“, – sakoma memorandume, kurį citavo „Financial Times“.

Kas yra destiliacija ir kodėl ji kelia įtampą

Technologijų sektoriuje destiliacija suprantama kaip būdas sukurti pigiau veikiantį modelį, pasitelkiant „mokytojo“ modelio atsakymus, tarpinius ženklinimus ar kitą grįžtamąjį ryšį. Tai gali būti teisėta, kai naudojami savi modeliai, leidžiami duomenų rinkiniai arba turimi aiškūs leidimai.

Ginčas prasideda tada, kai „mokytojo“ vaidmenį atlieka komerciškai teikiamas modelis, o jo išvestys masiškai renkami automatizuotais užklausų srautais. Tokia praktika, technologijų bendrovių teigimu, gali būti prilyginama bandymui atkurti modelio funkcionalumą neinvestuojant į brangiausią dalį, t. y. mokymą ir skaičiavimo infrastruktūrą.

Pramonės nerimas: nuo konkurencijos iki saugumo

JAV dirbtinio intelekto sektorius taip pat akcentuoja rizikas, susijusias su vadinamaisiais destiliuotais modeliais, jei jie kuriami be įprastų saugumo patikrų ir apsaugų. Tokiu atveju, pasak kritikų, gali didėti tikimybė, kad modeliai bus pritaikomi žalingoms veikloms, pavyzdžiui, kibernetinėms atakoms ar pavojingų medžiagų kūrimui.

Ši tema pastaraisiais mėnesiais dažniau aptariama ir dėl viešų kaltinimų, kad kai kurie Kinijos sukurti pokalbių robotai ar modeliai galėjo būti mokomi naudojant destiliaciją, remiantis JAV bendrovių pasiekimais. Be to, atskiros įmonės yra skelbusios apie bandymus masiškai užklausti jų modelius, siekiant išgauti kuo daugiau mokymo pavyzdžių.

„Kinijos bendrovės šią praktiką naudoja tam, kad kompensuotų skaičiavimo pajėgumų trūkumą ir neteisėtai atkartotų svarbiausius JAV modelių gebėjimus“, – „Financial Times“ cituojamas Chrisas McGuire iš JAV Tarptautinių santykių tarybos.

Kokios priemonės galėtų būti svarstomos

Nors detalės viešai neatskleidžiamos, praktikoje JAV atsakas dažniausiai sukasi apie kelias kryptis: griežtesnį eksporto kontrolės taikymą, sankcijas konkretiems subjektams, didesnį dėmesį kibernetiniam saugumui ir intelektinės nuosavybės apsaugai. Lygiagrečiai stiprėja spaudimas DI tiekėjams diegti technines apsaugas, kurios apsunkintų masinį išvesčių rinkimą ir modelių „atkūrimą“ per automatizuotą užklausimą.

Ekspertai pažymi, kad riba tarp teisėtos inžinerinės praktikos ir piktnaudžiavimo gali būti ne visada aiški, todėl augant konkurencijai vis daugiau reikšmės įgauna ne tik technologiniai, bet ir teisiniai bei diplomatiniai instrumentai. Tikėtina, kad artimiausiu metu ši tema dažniau persikels ir į reguliuotojų darbotvarkę, nes DI modelių kūrimas tampa strategine ekonomikos ir nacionalinio saugumo sritimi.

Šaltiniai:

– https://www.ft.com/content/0a1a3c2c-3f2b-4b5e-9b8c-6f6e2d8a8f3b

– https://www.anthropic.com/news/terms-of-service

– https://www.cfr.org/technology-and-innovation

Europos Komisija ketvirtadienį 18 Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir Lenkijai, pateikė SAFE paskolos sutarties šabloną. Šios šalys jau turi patvirtintus nacionalinius gynybos investicijų planus, todėl gali pereiti prie kito žingsnio – formalių paskolų sutarčių derinimo ir pasirašymo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino, kad dokumentas perduotas Lenkijai, ir pabrėžė šalies vaidmenį Europos saugumo architektūroje. Pasak jos, SAFE turėtų atverti daugiau kaip 43,7 mlrd. eurų finansavimą gynybos projektams, todėl Lenkija laikoma didžiausia programos naudos gavėja.

„Šiandien perdavėme Lenkijai SAFE paskolos sutartį, kuri leis atverti daugiau kaip 43,7 mlrd. eurų gynybos projektams“, – sakė Ursula von der Leyen.

Kada sutartis bus pasirašyta?

Kol kas neaišku, kada Lenkija realiai pasirašys paskolos sutartį su Europos Komisija. Anksčiau Komisijos atstovai buvo užsiminę, kad tai galėtų įvykti balandžio viduryje, tačiau terminas nusikėlė, o dabar dažniau minimos balandžio pabaigos ar gegužės pradžios datos.

Europos Komisija nurodo, kad pasirašymas priklausys nuo to, kaip greitai kiekviena valstybė narė užbaigs nacionalines procedūras. Tai reiškia, kad net gavus sutarties tekstą, procesas gali užtrukti dėl vidaus derinimų ir formalių įgaliojimų.

„Kai kiekviena valstybė narė užbaigs savo nacionalinę procedūrą, Komisija nedelsdama pradės pasirašyti paskolų sutartis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

Kas lėtina procesą?

Remiantis Europos Sąjungos institucijų aplinkoje cituojamais šaltiniais, vėlavimus galėjo lemti pačios Europos Komisijos sprendimas parengti vieningą sutarties šabloną. Teigiama, kad valstybės narės pateikė apie 250 pastabų ir siūlomų pataisų, todėl derinimas užsitęsė.

Tekste taip pat akcentuojama, kad vidaus politiniai sprendimai Lenkijoje neturėjo būti lemiamas veiksnys, nes Europos Komisija nereikalavo konkretaus teisinio įtvirtinimo nacionaliniu įstatymu. Lenkijos vyriausybė pasirinko kitą kelią – priėmė sprendimą, kuriuo įgaliojo atsakingus ministrus pasirašyti paskolos sutartį.

Kodėl Lenkija – didžiausia naudos gavėja?

Europos Komisija Lenkijai yra numačiusi 43,7 mlrd. eurų, kurie turėtų būti nukreipti į nacionaliniame plane numatytus gynybos projektus. Kuo greičiau sutartis bus pasirašyta, tuo greičiau šalis galės gauti ir pradinę išmoką – 15 proc. avansą, kuris siektų apie 6,6 mlrd. eurų.

SAFE iniciatyva Europos Sąjungoje apskritai numato iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia lengvatinių paskolų forma. Programos logika – paspartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir skatinti bendrus pirkimus bei, kiek įmanoma, europietiškos gynybos pramonės produkcijos įsigijimą.

Tarp šalių, kurių SAFE planai jau patvirtinti, minimos beveik visos programoje dalyvaujančios valstybės, o išimtimi įvardijamos Vengrija, kurios planas dar nebuvo patvirtintas. Skelbiama, kad priežastis – Komisijos prašymas pakoreguoti finansavimo apimtis ir pateiktą planą.

Artimiausiu metu pagrindinis klausimas išlieka praktinis: kada Lenkija užbaigs nacionalinius derinimus ir ar pasirašymas įvyks dar balandį, ar jau gegužės pradžioje. Nuo šio termino priklausys ir tai, kada realiai pradės judėti SAFE lėšos gynybos projektams.

Šaltiniai:
https://commission.europa.eu/topics/defence_en
https://www.consilium.europa.eu/en/policies/defence-security/
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/home/en

Buvę Estijoje registruotos bendrovės BB Trade Estonia OU, siejamos su kriptovaliutų biržos prekės ženklu „Zondacrypto“, stebėtojų tarybos nariai pranešė apie kreipimąsi į Estijos prokuratūrą. Jie taip pat informavo Estijos finansinės žvalgybos padalinį, kad situaciją įvertintų atsakingos institucijos.

Viešame pareiškime buvę tarybos nariai teigė, kad po kilusių įtarimų ir viešo rezonanso siekė gauti aiškius atsakymus dėl išmokėjimų, įmonės likvidumo bei turto, kuris buvo pristatomas kaip priklausantis bendrovei. Pasak jų, gauta informacija esą buvo nepakankamai aiški, sunkiai patikrinama ir tarpusavyje prieštaringa.

„Nuo pat incidento pradžios nuolat prašėme aiškių paaiškinimų dėl išmokėjimų, likvidumo ir turto statuso, tačiau negavome pakankamai patikimos ir nuoseklios informacijos“, – sakė buvę BB Trade Estonia OU stebėtojų tarybos nariai.

Pasak jų, svarbūs klausimai dėl turto nuosavybės, kontrolės ir prieinamumo liko neatsakyti, o dalis pateikiamų detalių esą nesutapo su viešais pareiškimais ar anksčiau viduje pristatyta informacija. Dėl to, vertindami galimą poveikį klientams, kreditoriams, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, jie nusprendė, kad reikalingas nepriklausomas institucijų vertinimas.

Visi tarybos nariai atsistatydino

BB Trade Estonia OU Estijos verslo registre buvo nurodyta kaip turinti trijų asmenų stebėtojų tarybą. Pranešta, kad visi trys nariai atsistatydino, o sprendimą, anot jų, kiekvienas priėmė savarankiškai.

Buvę tarybos nariai taip pat akcentavo, kad apie problemų mastą, jų teigimu, išsamiau sužinojo jau situacijai tapus viešai aptariamai žiniasklaidoje. Tai tapo papildomu argumentu, kodėl, jų vertinimu, būtina institucijų patikra ir aiškus faktų nustatymas.

Kontekstas: įtarimai ir skaičiai Lenkijoje

Lenkijos žiniasklaidoje anksčiau pasirodė informacija apie galimas „Zondacrypto“ likvidumo problemas ir vartotojų skundus dėl lėšų išmokėjimų. Publikacijose minėta analizė, kurioje teigta, kad biržos bitkoinų rezervai galėjo sumažėti net 99 proc.

„Zondacrypto“ vadovas Przemysławas Kralas viešai tvirtino, kad bendrovė esą yra stabili, moki ir saugi, o minėta analizė, jo vertinimu, yra klaidinga. Tuo metu Lenkijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo klientų apgaulės, o viešai skelbta, kad bendra žala gali siekti apie 80 000 000 eurų ir kad galimai nukentėjusiųjų skaičius gali būti labai didelis.

Ši istorija atkreipė dėmesį į visam sektoriui aktualią problemą: kriptoturto paslaugų teikėjams ypač svarbus skaidrus rezervų, turto kontrolės ir klientų lėšų atskyrimo nuo įmonės turto klausimas. Europos Sąjungoje šią kryptį stiprina MiCA reglamento įsigaliojimas, numatantis griežtesnius reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams, įskaitant rizikos valdymą ir vartotojų apsaugą.

Kol kas viešai nėra pateiktos institucijų išvados Estijoje, todėl situacijos vertinimai išlieka preliminarūs. Aiškesnį atsakymą, ar buvo pažeidimų ir kokio masto, turėtų pateikti tyrimus ir patikras atliekančios institucijos.

Šaltiniai:
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/crypto-assets/
– https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj