Category: Ekonomika

Izraelio pareiškimai, kad šalis yra pasirengusi atnaujinti karinius veiksmus prieš Iraną, vėl sujudino pasaulio rinkas. Investuotojai tokias žinutes vertina kaip galimos eskalacijos Artimuosiuose Rytuose riziką, todėl auga vadinamųjų saugių aktyvų paklausa, o naftos kainos kyla.

Rinkų dalyviams svarbus ir politinis signalas iš Vašingtono: Izraelio gynybos ministro Israelio Kaco retorikoje akcentuota, kad sprendimams gali būti reikšminga Jungtinių Valstijų pozicija. Tokia priklausomybė nuo JAV sprendimų didina neapibrėžtumą, nes rinkos įkainoja kelis galimus scenarijus.

Kas palaiko dolerio stiprėjimą?

Valiutų rinkoje doleris stiprėjo ne vien dėl geopolitinės įtampos. Papildomu impulsu tapo naujausi JAV verslo aktyvumo rodikliai PMI, kurie, kaip skelbia S&P Global, balandį pranoko lūkesčius tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuose.

Toks duomenų fonas investuotojams siunčia žinią, kad JAV ekonomika išlieka atspari, o tai paprastai didina lūkesčius dėl griežtesnės pinigų politikos arba ilgesnio aukštų palūkanų laikotarpio. Rezultatas – didesnė dolerio paklausa ir spaudimas kitoms valiutoms.

Naftos kainos kyla dėl rizikos priedo

Naftos kainų dinamika šiuo metu itin jautri bet kokiems signalams apie galimus sutrikimus tiekimo grandinėse. Artimieji Rytai yra vienas svarbiausių pasaulio naftos regionų, todėl net ir be tiesioginių tiekimo trikdžių rinka į kainą įskaičiuoja papildomą rizikos priedą.

Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, geopolitiniai sukrėtimai dažnai sukelia trumpalaikius kainų šuolius, o jų trukmė priklauso nuo to, ar rizika virsta realiais eksporto, logistikos ar infrastruktūros sutrikimais. Dėl to naftos kaina gali svyruoti net ir vien nuo politinių pareiškimų.

Ką tai reiškia investuotojams ir vartotojams?

Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose didėtų, finansų rinkose dažniausiai stiprėja doleris, brangsta nafta, o rizikingesni aktyvai patiria didesnius svyravimus. Vartotojams tai gali reikšti jautresnes degalų kainas, o įmonėms – didesnį neapibrėžtumą dėl energijos sąnaudų.

Artimiausiomis dienomis dėmesys kryps į oficialius JAV ir Izraelio pareiškimus, taip pat į naujus makroekonominius duomenis, kurie lems lūkesčius dėl palūkanų normų. Rinkoms tai bus signalai, ar dabartinis dolerio ir naftos brangimas išliks tendencija, ar virs tik trumpu epizodu.

„Šį kartą smūgiai būtų kitokie, mirtini, ir būtų suduoti į jautriausius taikinius, griaunant Irano režimo pamatus“, – sakė Izraelio gynybos ministras Israelis Kacas.

„Balandžio PMI įverčiai JAV pasirodė geresni nei prognozuota, o tai rodo ekonomikos atsparumą nepaisant sukrėtimų Artimuosiuose Rytuose“, – sakė rinkų analitikas Marekas Rogalskis.

Šaltiniai:

– https://www.spglobal.com/marketintelligence/en/mi/products/us-pmi.html

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

– https://www.reuters.com/world/middle-east/

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (TSUE) atmetė „Lufthansa“ apeliaciją byloje dėl per pandemiją suteiktos valstybės pagalbos. Tai reiškia, kad lieka galioti ankstesnis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Europos Komisijos pritarimas Vokietijos suteiktai pagalbai oro vežėjui.

Ginčas kilo dėl maždaug 6 mlrd. eurų paramos paketo, kurį Vokietija „Lufthansa“ suteikė 2020 metais, siekdama stabilizuoti įmonę COVID-19 krizės įkarštyje. Paketas apėmė ir valstybės dalyvavimą kapitale, ir kitas finansavimo priemones, kurios iš esmės atstojo rekapitalizaciją.

Kas užkliuvo teismui?

TSUE sprendime akcentuota, kad Europos Komisija, vertindama priemonę, padarė klaidų, susijusių su akcijų kainos nustatymo metodika. Teismas pabrėžė, jog tokiose bylose skaičiavimų pagrįstumas ir pasirinkti vertinimo kriterijai yra esminiai, nes nuo jų priklauso, ar valstybės įsikišimas neperžengia leistinų ribų.

Tuo pačiu TSUE nurodė, kad žemesnės instancijos teismas dalį Komisijai mestų priekaištų suformulavo per griežtai, ypač vertindamas „Lufthansa“ rinkos galią ir galimybes krizės metu finansuotis rinkoje. Kitaip tariant, Komisija neprarado diskrecijos, tačiau konkretus sprendimas dėl pagalbos vis tiek liko panaikintas dėl nustatytų trūkumų.

„Ryanair“ spaudžia dėl 200 mln. eurų

Sprendimą palankiai sutiko „Ryanair“, kuris ir inicijavo teisinį ginčą. Pigių skrydžių bendrovė teigia, kad tokia parama iškreipė konkurenciją, nes dalis rinkos dalyvių pandemiją buvo priversti išgyventi daugiausia savo lėšomis, o nacionaliniai vežėjai kai kuriose šalyse gavo reikšmingų valstybės injekcijų.

„Atėjo laikas Europos Komisijai ir Vokietijai nustoti vengti atsakomybės ir nedelsiant susigrąžinti 200 mln. eurų naudą, gautą iš neteisėtos valstybės pagalbos“, – teigė „Ryanair“.

„Lufthansa“ savo ruožtu paskelbė, kad sprendimą priima žiniai ir tikisi naujo Europos Komisijos vertinimo. Bendrovė nurodė ketinanti konstruktyviai dalyvauti procese ir palaikyti ryšį su atsakingomis institucijomis.

Ką tai reiškia rinkai?

Ši byla išryškina platesnę po pandemijos užsitęsusią įtampą dėl valstybės pagalbos aviacijai: vienoje pusėje – argumentas, kad strateginiai vežėjai buvo būtini susisiekimui ir ekonomikos stabilumui, kitoje – konkurencijos iškraipymo rizika bendrojoje ES rinkoje. Teismų praktika rodo, kad net krizės metu Komisijos sprendimai turi būti itin tiksliai pagrįsti, o skaičiavimai ir pasirinktos prielaidos – patikrinami.

Sprendimas priimtas ir „Lufthansa“ vidinių iššūkių fone: bendrovė pastaraisiais mėnesiais viešai kalbėjo apie kaštų spaudimą, darbo ginčus ir korekcijas trumpųjų skrydžių tinkle. Tokie veiksniai didina jautrumą bet kokioms papildomoms finansinėms rizikoms ar neapibrėžtumui dėl ankstesnių paramos priemonių.

Artimiausias praktinis klausimas – kaip Europos Komisija peržiūrės vertinimą ir kokių korekcijų gali prireikti, kad sprendimas atitiktų ES teisės reikalavimus. Nuo to priklausys, ar ir kokia apimtimi gali būti keliamas realus lėšų susigrąžinimo klausimas.

Šaltiniai:
https://curia.europa.eu/juris/recherche.jsf?language=lt
https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid_en

Lenkijos kovos su kibernetiniais nusikaltimais tarnyba CBZC įspėja ZondaCrypto vartotojus, kurie galėjo nukentėti dėl platformos veiklos, saugotis vadinamųjų antrinių sukčiavimų. Pareigūnų teigimu, nusikaltėliai taikosi į žmones, kurie jau patyrė nuostolių, ir siūlo tariamą pagalbą susigrąžinti užblokuotas lėšas.

Tyrimą dėl ZondaCrypto balandžio 17 dieną pradėjo Katovicų regioninė prokuratūra. Jis vykdomas dėl didelės vertės sukčiavimo ir pinigų plovimo įtarimų, o pirminiai nuostoliai buvo vertinami mažiausiai apie 81 000 000 eurų, tačiau ši suma, tyrėjų teigimu, didėja kartu su nukentėjusiųjų skaičiumi.

Kas yra antrinis sukčiavimas?

CBZC skelbia fiksuojanti intensyvią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama pakartotinai apgauti nukentėjusiuosius. Socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose platinami įrašai bei suklastoti pranešimai, žadantys greitą ir paprastą prarastų lėšų susigrąžinimą.

„Matome masinę dezinformacijos kampaniją, kurios tikslas yra dar kartą apvogti žmones, jau patyrusius žalą“, – pranešė CBZC.

DI klastotės ir apsimetimas institucijomis

Pasak pareigūnų, sukčiai vis dažniau naudoja DI generuotas klastotes, imituojančias finansų ekspertų išvaizdą ir balsą. Tokiais vaizdo įrašais kuriamas patikimumo įspūdis ir teigiama, esą atsirado būdas atgauti kriptovaliutas iš užblokuotų piniginių, nors realus tikslas yra išvilioti dar daugiau pinigų.

CBZC taip pat perspėja, kad nusikaltėliai gali prisistatyti valstybės institucijų atstovais ir susisiekti el. paštu ar per susirašinėjimo programėles. Jie dažnai vartoja teisinę ir techninę terminiją, kad atrodytų profesionaliai, tačiau pareigūnai pabrėžia, jog nei prokuratūra, nei policija neprašo atlikti mokėjimų tam, kad būtų „susigrąžintos“ pavogtos lėšos.

„Jokia prokuratūra ar policijos padalinys nesusisiekia su gyventojais, prašydamas įmokų dėl tariamo pavogtų lėšų susigrąžinimo“, – pabrėžė CBZC.

Ką rekomenduoja pareigūnai?

Nukentėjusiesiems rekomenduojama kreiptis į policiją arba prokuratūrą ir kuo greičiau užfiksuoti visą aktualią informaciją apie savo paskyrą. Tarp svarbiausių dalykų – ekrano nuotraukos iš ZondaCrypto paskyros, kuriose matomas piniginės turinys, taip pat prisijungimo duomenys, su paskyra susietas el. pašto adresas ir išsaugota susirašinėjimo su platforma istorija.

CBZC pataria iš platformos sugeneruoti pilną operacijų istoriją ir išsisaugoti ją kaip failą. Taip pat rekomenduojama turėti bankinių pervedimų išklotines, kuriose aiškiai matyti sąskaitos numeriai, pervedimų datos ir sumos, bei informacija apie pateiktus išmokėjimo pavedimus, įskaitant tuos, kurie buvo įvykdyti tik iš dalies arba neįvykdyti.

Žiniasklaidoje anksčiau buvo skelbta, kad ZondaCrypto gali turėti rimtų likvidumo problemų, o analizė esą rodė labai ryškų platformos bitkoinų rezervų sumažėjimą. Taip pat viešai minėta, kad dalis su platforma siejamo kriptovaliutų turto gali būti neprieinamas dėl dingusio asmens, turinčio prieigą prie raktų, todėl situaciją papildo ir valdymo, ir technologinės rizikos.

Nors tyrimas tęsiasi, pareigūnų žinutė aiški: bandymai „greitai atgauti“ prarastas lėšas per tarpininkus, socialinių tinklų vaizdo įrašus ar tariamus ekspertus yra viena dažniausių schemų, kuriomis pasinaudojama nukentėjusiųjų emocijomis. Tokiose situacijose saugiausia remtis oficialiais kanalais ir rinkti dokumentus, kurie gali būti svarbūs teisėsaugai.

Šaltiniai:
– https://www.gov.pl/web/cbzc
– https://www.gov.pl/web/prokuratura-krajowa
– https://europa.eu/youreurope/citizens/consumers/internet-telecoms/data-protection-online-privacy/index_lt.htm

Lenkijoje įsibėgėja ikiteisminis tyrimas dėl kriptovaliutų biržos „Zondacrypto“ veiklos. Katovicų regioninė prokuratūra balandžio 17 dieną pradėjo tyrimą dėl didelės vertės sukčiavimo ir pinigų plovimo įtarimų, o pareigūnai pripažįsta, kad gautų pranešimų srautas kasdien auga.

Pradiniai galimos žalos vertinimai siekė mažiausiai apie 81 mln. eurų, tačiau tyrėjai nurodo, kad suma didėja kartu su naujais duomenimis ir nukentėjusiųjų kreipimais. Dėl didelio skundų skaičiaus prokuratūra rengia specialų puslapį su aiškiomis instrukcijomis, kaip pateikti pranešimą dėl galimos nusikalstamos veikos.

Speciali skiltis prokuratūros svetainėje

Katovicų regioninės prokuratūros atstovas prokuroras Michalas Binkievičius naujienų agentūrai PAP teigė, kad per vieną dieną į tarnybas gali patekti šimtai pranešimų. Dalis jų pateikiami tiesiogiai Katovicuose, tačiau nemažai kreipimųsi pirmiausia užregistruojami kituose prokuratūros padaliniuose ar policijoje ir vėliau persiunčiami tyrimą koordinuojančiai institucijai.

Planuojama, kad informacija bus paskelbta kaip atskira skiltis Katovicų regioninės prokuratūros interneto svetainėje. Konkreti starto data kol kas neįvardijama, tačiau tikslas aiškus: suvienodinti pranešimų teikimą ir sumažinti riziką, kad nukentėjusieji praleis svarbiausias detales.

Ką turėtų pateikti nukentėjusieji?

Prokuratūra aiškina, kad asmuo, laikantis save nukentėjusiuoju, pirmiausia turėtų kreiptis į artimiausią policijos komisariatą arba prokuratūrą. Kad pareiškimas būtų kuo tikslesnis ir lengviau patikrinamas, prašoma surinkti kuo daugiau faktinių duomenų apie paskyrą ir atliktas operacijas.

Tarp svarbiausios informacijos įvardijami prisijungus prie paskyros padaryti ekrano vaizdai, matoma piniginės būklė ir paskyros identifikaciniai duomenys, taip pat su paskyra susieto el. pašto informacija. Taip pat rekomenduojama išsaugoti kuo ilgesnio laikotarpio susirašinėjimą el. paštu su „Zondacrypto“.

Dar viena reikšminga dalis – operacijų istorija, kuri dažnu atveju gali būti sugeneruota pačioje platformoje kaip ataskaitos failas. Prokuratūrai taip pat svarbūs pinigų pervedimų įrodymai: bankinių pavedimų išrašai su aiškiai matomais sąskaitų numeriais, iš kurių lėšos buvo pervestos, ir į kurias jos pateko.

Galiausiai prašoma tiksliai nurodyti, kada ir kokiomis sumomis buvo teikti išmokėjimo nurodymai, įskaitant atvejus, kai išmokėjimai neįvyko arba buvo įvykdyti tik iš dalies. Tokios detalės tyrėjams leidžia greičiau sutikrinti faktus, atsekti pinigų judėjimą ir vertinti galimos žalos mastą.

Šis atvejis vyksta platesniame kontekste, kai Europos Sąjungoje griežtinama kriptoturto paslaugų kontrolė, o vartotojams primenama saugoti operacijų įrodymus ir dokumentuoti komunikaciją su paslaugų teikėjais. Ekspertai pabrėžia, kad ginčuose dėl skaitmeninių aktyvų kritiškai svarbūs būna būtent laiko žymos, operacijų ataskaitos ir bankiniai įrašai.

„Į prokuratūrą nuolat plaukia nauji duomenys, o per vieną dieną sulaukiame šimtų pranešimų“, – sakė prokuroras Michalas Binkievičius.

Prokuratūra kol kas nekomentuoja, kokia tyrimo apimtis gali būti galutiniame etape ir kiek asmenų galėtų būti pripažinti nukentėjusiaisiais. Tyrimo eiga ir informacija apie specialų pranešimų puslapį turėtų būti skelbiama Katovicų regioninės prokuratūros komunikacijos kanaluose.

Šaltiniai:

– https://www.pap.pl/

– https://www.prokuratura.gov.pl/

– https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32023R1114

Europos Sąjungoje artėja vadinamasis ETS2 – atskira apyvartinių taršos leidimų sistema, kuri nuo 2028 metų apims kelių transportą ir pastatų šildymui naudojamą kurą. Skirtingai nei dabartinis ETS, labiausiai taikomas pramonei ir energetikai, ETS2 tiesiogiau palies namų ūkių bei smulkaus ir vidutinio verslo sąnaudas.

ETS2 esmė – į iškastinio kuro kainą įtraukti anglies dioksido taršos kaštą, kad rinkai būtų ekonomiškai naudingiau taupyti energiją ir pereiti prie mažiau taršių sprendimų. Sistema yra „Fit for 55“ paketo dalis, kuria siekiama nuosekliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir didinti atsinaujinančių išteklių bei energijos efektyvumo investicijas.

Kaip veiks ETS2?

Pagal patvirtintas taisykles ETS2 sistemoje taršos leidimai bus platinami aukcionuose, todėl rinkoje iš karto atsiras aiški emisijų kaina. Tai reiškia, kad degalų tiekėjams ir šildymo kuro tiekėjams taršos leidimų kaina taps papildoma sąnaudų eilute, kuri galiausiai gali būti perkelta vartotojams per degalų ir šildymo kainas.

Rinkos dalyviams svarbus ir kitas aspektas: kainų dinamika gali būti nevienoda. Finansų analitikai, vertinę galimą poveikį, pabrėžia dviejų etapų brangimo riziką: pradžioje kainas gali kelti rinkos lūkesčiai, atsargų kaupimas ir spekuliaciniai veiksniai, o vėliau papildomą spaudimą gali sukurti tai, kad emisijų mažinimas darosi vis sudėtingesnis ir brangesnis.

Socialinis klimato fondas ir parama

Kartu su ETS2 Europos Sąjunga numatė Socialinį klimato fondą, kuris turėtų amortizuoti poveikį pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir padėti finansuoti investicijas. Fondo lėšos orientuotos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, pastatų renovaciją, švaresnį šildymą ir judumą, kad ilgainiui vartotojų priklausomybė nuo iškastinio kuro mažėtų.

Praktikoje tai reiškia, kad kainų signalas bus derinamas su paramos priemonėmis, tačiau konkreti nauda gyventojams priklausys nuo to, kaip valstybės parengs socialinius klimato planus, kokio greičio bus renovacija ir kaip sparčiai plėsis alternatyvos, pavyzdžiui, šilumos siurbliai ar viešasis transportas.

Ką tai gali reikšti kainoms?

Daugiausia dėmesio viešojoje erdvėje sulaukia degalų brangimo scenarijai, nes kelių transportas tiesiogiai priklauso nuo naftos produktų, o taršos kaštas tokiu atveju atsiranda kiekviename litre. Šildymo srityje poveikis labiau priklausys nuo to, koks kuras naudojamas, koks pastato energinis efektyvumas ir ar yra galimybė greitai pakeisti technologiją.

Net ir tuomet, kai tiesioginis kainos pokytis vienam pirkiniui atrodo nedidelis, sisteminis efektas gali būti platesnis: brangesnis transportas didina logistikos sąnaudas, o tai gali atsispindėti prekių ir paslaugų kainose. Todėl dalis ekonomistų vertina, kad pirmasis ETS2 veikimo etapas gali turėti matomą, nors ir ribotą, įtaką vartotojų infliacijai.

Verslui rizika dažniau siejama su veiklomis, kuriose daug energijos ir šilumos sunaudojama procesams, o galimybės greitai modernizuoti įrangą yra ribotos. Dėl to spaudimą gali jausti dalis smulkaus ir vidutinio verslo, taip pat sektoriai, kurių savikainoje reikšmingą dalį sudaro šildymo ir transporto sąnaudos.

Galutinis ETS2 poveikis Lietuvoje priklausys nuo kelių veiksnių: taršos leidimų kainos aukcionuose, energijos išteklių rinkos situacijos, mokesčių politikos, paramos priemonių apimties ir gyventojų bei verslo gebėjimo mažinti energijos vartojimą. Kuo daugiau alternatyvų bus prieinama ir kuo greičiau vyks efektyvumo didinimas, tuo mažiau skausmingas bus kainų perėjimas.

„ETS2 tikslas yra ne nubausti vartotoją, o pakeisti ekonominius signalus taip, kad investuoti į mažesnę taršą būtų racionalu“, – sako su klimato politika dirbantys ekonomistai, pabrėždami, kad didžiausią ilgalaikę naudą duoda ne kompensacijos, o sąnaudų mažinimas per renovaciją ir technologijų keitimą.

Artėjant 2028 metams, gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, kaip bus suprojektuotos nacionalinės paramos priemonės ir kokiu tempu bus diegiami sprendimai, mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro. Būtent tai lems, ar ETS2 taps labiau trumpalaikiu kainų sukrėtimu, ar paskata greitesnei modernizacijai.

Šaltiniai:

– https://climate.ec.europa.eu/eu-action/climate-strategies-targets/delivering-european-green-deal/fit-55-package_en

– https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets/ets2_en

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/social-climate-fund_en

Lenkijos valstybinis plėtros bankas „BGK“ pranešė apie geriausius rezultatus savo istorijoje ir kartu pristatė ambicingus planus: bankas deklaruoja galintis prisidėti prie branduolinės energetikos projekto finansavimo iki 2,8 mlrd. eurų. Ši žinia nuskambėjo vertinant praėjusių metų veiklą ir banko vaidmenį strateginėse valstybės programose.

„BGK“ vadovas Mirosławas Czekaj spaudos konferencijoje pabrėžė, kad banko finansavimo prioritetai siejami su konkurencingumu, inovacijomis ir socialinės sanglaudos stiprinimu. Didžiausia finansavimo dalis, kaip teigiama, teko energetikos transformacijai, taip pat paskoloms ir garantijoms verslui, gynybai bei infrastruktūros projektams.

Kur nukeliavo didžiausios sumos

Bankas skelbia, kad energetikos transformacijai buvo skirta 232 mlrd. zlotų, tai yra apie 54 mlrd. eurų. Verslo kreditams ir garantijoms teko 84 mlrd. zlotų, arba apie 20 mlrd. eurų, o gynybos sričiai 65 mlrd. zlotų, arba apie 15 mlrd. eurų.

Infrastruktūrai, keliams ir geležinkeliui „BGK“ nurodo skyręs 30 mlrd. zlotų, arba apie 7 mlrd. eurų. Būsto sričiai, daugiausia termomodernizacijai, teko 19 mlrd. zlotų, arba apie 4 mlrd. eurų, o per programą renovuota 133 000 būstų.

„BGK“ taip pat skaičiuoja, kad dėl jo finansuotų projektų atsinaujinančios energetikos pajėgumai išaugo 4,3 GW. Banko teigimu, kreditinis ir garantijų įsipareigojimas peržengė 202 mlrd. zlotų ribą, tai yra apie 47 mlrd. eurų.

KPO pinigai ir banko augimas

„BGK“ akcentuoja ir savo vaidmenį administruojant Krajowego Planu Odbudowy i Zwiększania Odporności lėšas, kurios siejamos su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis po pandemijos. Pasak banko, per praėjusius metus jis valdė 89 mlrd. zlotų, arba apie 21 mlrd. eurų, vertės srautus, susijusius su šiais instrumentais.

Per dešimtmetį banko balansas, kaip teigiama, išaugo kelis kartus: nuo 40 mlrd. zlotų turto prieš 10 metų iki 291 mlrd. zlotų praėjusiais metais, tai yra iki maždaug 68 mlrd. eurų. Kartu su valdomomis priemonėmis bendra apimtis, banko skaičiavimu, siekė 693 mlrd. zlotų, arba apie 161 mlrd. eurų.

Gynyba ir nauja bendrovė „Chrobry“

Gynybos finansavimas tampa vis svarbesne „BGK“ veiklos dalimi. Bankas nurodo, kad kartu su Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerija pasirašė sutartį dėl specialios paskirties bendrovės „Chrobry“, kuri valdytų saugumo ir gynybos fondą bei finansuotų investicijas, įskaitant dvigubos paskirties infrastruktūrą.

„Registracijos stadijoje yra bendrovė „Chrobry“. Jos užduotis stiprinti savivaldybių atsparumą ir įjungti ilgalaikį finansavimą, įskaitant dvigubos paskirties infrastruktūrą“, – sakė Mirosławas Czekaj.

Pagal viešai pristatytą modelį, „Chrobry“ turėtų papildyti jau veikiančius gynybos finansavimo instrumentus, tarp jų paskolas įmonėms, fondą ginkluotės įsigijimams, naujas kreditų garantijas gynybos sektoriui bei kapitalo investicijas per banko grupės struktūras. Minimos ir Europos Sąjungos iniciatyvos, tokios kaip SAFE, kurioms dar reikalingi tolesni susitarimai.

Rekordinis pelnas ir planai atomui

„BGK“ nurodo, kad net ir mažėjant palūkanų normoms banko pajamos siekė 5,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,3 mlrd. eurų, ir buvo 3,3 proc. didesnės nei metais anksčiau. Grynas pelnas siekė 3,25 mlrd. zlotų, arba apie 800 mln. eurų, o grupės grynasis rezultatas 4,79 mlrd. zlotų, arba apie 1,1 mlrd. eurų.

„Tai buvo geriausi rezultatai banko istorijoje“, – sakė Mirosławas Czekaj.

Bankas akcentuoja stiprius kapitalo rodiklius ir nurodo, kad esami koncentracijos limitai leistų skirti iki 12 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų, branduolinės elektrinės finansavimui. Pasak banko vadovo, tai būtų maksimalus leidžiamas įsipareigojimas pagal taikomus koncentracijos apribojimus.

Kartu „BGK“ tikina nenorintis išstumti komercinių bankų ir sieksiantis teikti papildomą, o ne pakeičiantį finansavimą. Banko vadovas pripažino, kad ankstesniu laikotarpiu dalis savivaldybių pigesnėmis „BGK“ lėšomis grąžino komercinius kreditus, o tai kėlė įtampų rinkoje, tačiau bankas šį etapą laiko užbaigtu.

Platesniame kontekste „BGK“ rezultatai rodo, kaip valstybinės plėtros institucijos regione tampa svarbiu kanalu dideliems pereinamojo laikotarpio projektams, nuo energetikos pertvarkos iki gynybos infrastruktūros. Tuo pat metu branduolinės energetikos finansavimo apimtys išlieka vienas sudėtingiausių klausimų, kuriam paprastai reikia mišraus sprendimo, apimančio valstybės paramą, tarptautinius partnerius ir ilgalaikį kapitalą.

Šaltiniai:

– https://biznes.interia.pl/gospodarka/news-polski-bank-z-najwyzszym-wynikiem-w-historii-chce-wydac-12-mld,nId,2333

– https://www.bgk.pl/aktualnosci/

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-defence-industry_en

Artėjant pajamų deklaravimo pabaigai suaktyvėja sukčiai, kurie bando pasinaudoti gyventojų skubėjimu ir stresu. NASK perspėja, kad plinta apgaulingi laiškai apie tariamą mokesčių permokos grąžinimą, raginantys kuo greičiau pateikti duomenis.

Tokiuose laiškuose dažniausiai pateikiama nuoroda, kuri veda į netikrą elektroninių paslaugų svetainę, vizualiai panašią į oficialią. Patekę į ją žmonės skatinami suvesti asmens duomenis ir banko kortelės informaciją, kuri vėliau gali būti panaudota pinigams pasisavinti.

Kaip atpažinti apgaulę?

NASK atkreipia dėmesį, kad rizika ypač išauga tuomet, kai nuorodos būna sutrumpintos ir iš pirmo žvilgsnio neparodo tikrojo domeno. Net menki adreso skirtumai, papildomi simboliai ar neįprasta galūnė gali reikšti, kad tai suklastota svetainė.

„Jei gaunate panašią žinutę, išlikite ramūs, įsigilinkite į jos turinį ir įvertinkite, ar tai nėra sukčiavimas“, – teigia NASK ekspertai.

Specialistai rekomenduoja nuorodų iš laiškų ar SMS žinučių nespausti, o reikiamą institucijos puslapį susirasti savarankiškai per paiešką arba naudojant anksčiau išsaugotą adresą. Jei kyla abejonių, patariama susisiekti su savo mokesčių administratoriumi ir informaciją pasitikrinti.

Sukčiai apsimeta ir socialinio draudimo įstaigomis

NASK fiksuoja ir kitą scenarijų, kai sukčiai siunčia SMS žinutes, apsimesdami socialinio draudimo institucijų darbuotojais. Tokiose žinutėse pranešama apie tariamą klaidą sveikatos draudimo apskaitoje arba susidariusią skolą ir raginama nedelsiant „sutvarkyti“ situaciją.

Paspaudus nuorodą auka gali būti raginama pateikti asmens identifikavimo duomenis ir banko kortelės informaciją, taip pat patvirtinti tapatybę. Dažnai papildomai daroma psichologinė įtampa, grasinant paslaugų sustabdymu ar delspinigių skaičiavimu, jei žmogus nesiims veiksmų.

Ką daryti, jei jau paspaudėte nuorodą?

Jei nuoroda jau paspausta arba duomenys suvesti, svarbiausia kuo greičiau imtis veiksmų. Rekomenduojama nedelsiant susisiekti su savo banku, blokuoti kortelę ar mokėjimus, pakeisti slaptažodžius ir įsivertinti, ar nebuvo suteiktos papildomos prieigos.

Taip pat verta išsaugoti gautą laišką ar SMS žinutę su siuntėjo informacija ir turiniu, nes tai gali padėti tiriant incidentą. NASK primena, kad oficialios institucijos paprastai neprašo per nuorodas pateikti banko kortelės duomenų, o skubos ir grasinimų tonas yra vienas dažniausių sukčiavimo požymių.

NASK yra valstybinis institutas, dirbantis kibernetinio saugumo, skaitmeninės infrastruktūros ir domenų valdymo srityse. Jo ekspertai reguliariai skelbia perspėjimus apie aktualias sukčiavimo kampanijas, ypač tais laikotarpiais, kai gyventojai dažniau tvarko finansinius reikalus internetu.

Šaltiniai:
https://cert.pl/posts/2024/01/socjotechnika-phishing-smishing-vishing/

Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, pasaulio rinkose vėl brangsta nafta. Investuotojai vertina riziką, kad sutrikimai Persijos įlankoje gali paveikti tiekimą, o kainų šuoliai persiduos ir degalų, ir infliacijos rodikliams.

Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, balandžio 21 dieną, paskelbė pratęsiantis dviejų savaičių paliaubas su Iranu, kad Teheranas galėtų pateikti savo taikos susitarimo pasiūlymą. Kartu JAV tęsia Irano uostų blokadą, o tai rinkose vertinama kaip papildomas neapibrėžtumo veiksnys.

Trečiadienį, balandžio 22 dieną, Iranas, kaip skelbiama, atakavo mažiausiai tris konteinerinius laivus Hormūzo sąsiauryje. Du laivai buvo perimti ir nukreipti į Irano teritorinius vandenis, nurodant, kad jie neturėjo reikiamų leidimų.

Nafta brangsta, rinkos nervinasi

„Brent“ rūšies naftos kaina apie 15.30 Grinvičo laiku pakilo 3,1 proc. ir siekė 101,56 JAV dolerio už barelį, o WTI nafta brango apie 3 proc. iki 92,32 JAV dolerio. Perskaičiavus į eurus, tai atitinka maždaug 89,4 euro už „Brent“ barelį ir apie 81,3 euro už WTI barelį, taikant apytikslį 0,88 euro už JAV dolerį kursą.

Rinkos dalyviai baiminasi, kad dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje atakos prieš laivus gali kartotis, o bet koks transporto srauto sulėtėjimas greitai atsispindėtų energijos žaliavų kainose. Tuo pat metu JAV akcijų rinkoje fiksuojami aukščiausi lygiai nuo konflikto eskalacijos pradžios, nes dalis investuotojų tikisi greito politinio sprendimo.

„Jeigu JAV ir Iranas nepradės realių derybų, išlieka tikimybė, kad kovos veiksmai bus atnaujinti“, – sakė IG rinkų analitikas Chrisas Beauchampas.

„Paliaubų pratęsimas rinkų pernelyg nenuramino, nes išlieka baimė dėl energijos žaliavų brangimo poveikio pasaulio ekonomikai“, – teigė „Wealth Club“ atstovė Susannah Streeter.

Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį iki konfliktų paaštrėjimo buvo gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Dėl to net riboti incidentai ar grasinimai sutrikdyti laivybą šiame maršrute paprastai greitai sukelia kainų reakciją biržose.

Istoriškai panašios įtampos epizodai yra kėlę ne tik naftos, bet ir laivybos draudimo bei krovinių gabenimo kaštus, o tai ilgainiui gali persiduoti ir galutinių prekių kainoms. Dėl šios priežasties rinkos jautriai reaguoja ne tik į faktinius sutrikimus, bet ir į bet kokius signalus apie galimą eskalaciją.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naftos kainos virš 100 JAV dolerių už barelį dažnai tampa psichologiškai svarbia riba: ji skatina diskusijas dėl infliacijos, centrinių bankų palūkanų politikos ir degalų kainų vartotojams. Vis dėlto trumpalaikiai šuoliai gali greitai išsikvėpti, jei sumažėja karinė rizika arba rinkos pamato, kad fizinis tiekimas realiai nesutriko.

Pastaba: straipsnyje nurodytos sumos eurais pateikiamos kaip apytikslės, konvertuojant pagal 0,88 euro už JAV dolerį kursą, todėl realūs dydžiai gali skirtis priklausomai nuo rinkos kurso.

Šaltiniai:

– https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=45591

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

– https://www.cmegroup.com/markets/energy/crude-oil/brent-crude-oil.html

Lenkijos būsto energetinio efektyvumo ir taršos mažinimo programa „Czyste Powietrze“ atsidūrė Europos Komisijos dėmesio centre, o dalis išlaidų teikiama sertifikavimui, kad būtų galima gauti Europos Sąjungos lėšų kompensavimą. Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija skelbia, kad pirmasis patikrintas paketas siekia apie 116 mln. eurų.

Pasak ministrės, išlaidos prieš pateikiant sertifikavimui pereina kelių etapų tikrinimą, į kurį įtrauktos ir atsakingos nacionalinės bei regioninės institucijos. Taip siekiama užtikrinti, kad deklaruojamos sumos atitiktų ES finansavimo taisykles ir būtų tinkamos kompensavimui iš ES biudžeto.

„Rytoj iš mūsų iškeliaus pirmasis daugiais etapais patikrintas išlaidų paketas, kurio vertė apie 116 mln. eurų. Tikriname ir dar daugiau kaip 209 mln. eurų išlaidų, o iki gegužės vidurio planuojame sertifikuoti apie 349 mln. eurų dotacijų“, – sakė ministrė.

Kas stabdo ES refinansavimą?

Lenkijos valdžios atstovai pripažįsta, kad sertifikavimo procesas tapo jautrus dėl dokumentų ir procedūrų neatitikimų dalyje projektų, įgyvendintų po 2023 metų spalio. Dėl to iš valstybės biudžeto iš anksto apmokėtos programos išlaidos iki šiol nebuvo grąžintos per ES refinansavimą.

Lenkijos fondo ir regioninės politikos viceministras viešai aiškino, kad iki 2023 metų spalio 21 dienos pateiktos išlaidos buvo sertifikuotos ir už jas gautos ES lėšos. Tačiau vėlesnėms išlaidoms esą trūksta reikiamos atitikties Europos fondų infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai programos reikalavimams, todėl jų negalima paprastai pateikti Komisijai.

„Kalbame apie maždaug 1 mlrd. eurų, kurie buvo iš anksto finansuoti iš valstybės biudžeto ir šiuo metu neturi ES biudžeto refinansavimo. Tai sąskaitos, kurių negalime tiesiog išsiųsti, nes jose yra reikšmingų neatitikimų“, – sakė viceministras.

Tyrimai ir dokumentų paėmimai

Situaciją kaitina ir teisėsaugos veiksmai: Lenkijos centrinė antikorupcijos tarnyba paėmė dokumentus iš keliolikos įstaigų, susijusių su programos įgyvendinimu. Tai siejama su Europos prokuratūros atliekamu tyrimu dėl programos, kuri buvo bendrai finansuojama ES lėšomis.

Fondo ir regioninės politikos ministerija pabrėžia, kad ji nėra šio tyrimo šalis, o pagrindinis dėmesys tenka klimato institucijoms ir nacionaliniam aplinkos apsaugos fondui. Vis dėlto sertifikavimo stabdžiai reiškia, kad valstybės biudžetas ilgiau negauna grįžtančių ES lėšų, todėl didėja spaudimas greitai sutvarkyti procedūras ir dokumentaciją.

Nauja programos versija po pauzės

2025 metų kovo pabaigoje, po keturių mėnesių pertraukos, Lenkija atnaujino programą „Czyste Powietrze“ ir įvedė griežtesnes taisykles. Valdžios atstovai teigė, kad pauzė buvo susijusi su nustatytais pažeidimais ir būtinybe pertvarkyti procesus, kad sumažėtų piktnaudžiavimo rizika.

Atnaujintoje programoje numatyta, kad dotacija termomodernizacijai skiriama tik vienam namui, taip pat reikia įrodyti nuosavybę arba bendrą nuosavybę mažiausiai trejus metus, išskyrus paveldėjimo atvejus. Kai kurioms investicijoms, ypač kai taikomas išankstinis finansavimas, privalomas operatorių dalyvavimas nuo projekto pradžios iki pabaigos ir nustatytos maksimalių sąnaudų ribos atskiriems darbams.

Dar viena svarbi naujovė – privalomas pastato energinis auditas prieš modernizaciją ir energinio naudingumo sertifikatas po jos, kad būtų galima aiškiai pagrįsti energijos sutaupymą. Šie reikalavimai turėtų sustiprinti kontrolę ir palengvinti sertifikavimą, nuo kurio priklauso ES lėšų grąžinimas į valstybės biudžetą.

Šaltiniai:

– https://commission.europa.eu/about-european-commission/departments-and-executive-agencies/european-anti-fraud-office-olaf_en

– https://www.eppo.europa.eu/en

– https://czystepowietrze.gov.pl/

Švediškų namų apyvokos ir interjero prekių tinklas „Duka“ baigia veiklą Lenkijoje. Per pastaruosius mėnesius uždarytos parduotuvės prekybos centruose, o darbuotojams įteikti atleidimo pranešimai.

Dar 2025 metų liepą investicijų bendrovė „Biesiada Invest“ perėmė „Duka“ finansavimą Lenkijoje ir skelbė planus stabilizuoti veiklą. Tuomet buvo kalbama apie tinklo plėtrą nuo 29 iki maždaug 70 salonų ir franšizės vystymą Vidurio bei Rytų Europoje.

Teismas sustabdė restruktūrizacijos planą

Investuotojų planai rėmėsi restruktūrizacijos procesu ir galimybe perimti organizuotą įmonės dalį. Tačiau 2026 metų vasario pradžioje teismas atmetė sanavimo administratoriaus prašymą dėl tokio sandorio, nors kreditorių taryba buvo palankiai įvertinusi šį sprendimą.

Po teismo nutarties tapo neįmanoma įgyvendinti numatyto restruktūrizacijos plano ir investicinės strategijos. Viešai teigta, kad tai iš esmės užkirto kelią tęsti veiklą pagal anksčiau svarstytą scenarijų, net jei 2025 metų pabaigoje fiksuotas rezultatų pagerėjimas.

Uždarytas ir e. prekybos kanalas

Be fizinių parduotuvių, nebeveikia ir „Duka“ e. parduotuvė. Įmonės interneto svetainėje klientams pateikiamas pranešimas, susijęs su Lenkijos vartotojų ir konkurencijos priežiūros institucijos sprendimu dėl draudžiamų praktinių veiksmų.

Institucija buvo nustačiusi, kad pirkinių krepšeliuose klientams galėjo būti automatiškai pridedami nepageidauti produktai. 2023 metais už tai skirta 1,5 mln. Lenkijos zlotų bauda, kuri pagal to laikotarpio kursą sudaro apie 330 000 eurų.

Ilga istorija, bet sudėtinga pabaiga

„Duka“ prekės ženklas kilo Švedijoje, o jo istorija siekia 1920 metus. Lenkijoje pirmoji tinklo parduotuvė atidaryta 1998 metais, tačiau pastaraisiais metais įmonė susidūrė su finansiniais ir reputaciniais iššūkiais.

Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad mažmeninės prekybos tinklams vis sudėtingiau išlaikyti fizinių parduotuvių apimtis, ypač kai auga nuomos kaštai, keičiasi pirkėjų įpročiai ir didėja reguliacinė rizika. „Duka“ atvejis rodo, kad net ir atsiradus finansuotojui restruktūrizacijos sėkmę gali lemti teisiniai sprendimai bei proceso eiga.

Kol kas nėra skelbiama, ar prekės ženklas planuoja sugrįžti į Lenkijos rinką kitu formatu, pavyzdžiui, per franšizę ar partnerystes. Tačiau faktinis parduotuvių uždarymas ir atleidimai reiškia, kad esamas veiklos modelis šioje šalyje yra nutraukiamas.

Šaltiniai:

– https://biznes.interia.pl/gospodarka/news-duze-problemy-szwedzkiej-marki-w-polsce-topnieje-w-oczach,nId,22426334

– https://biznes.interia.pl/gospodarka/news-duka-z-zarzutami-od-uokik-klienci-placili-za-niezamowione-pr,nId,6869057