CP v2

Category: Ekonomika

  • TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva perspėja, kad dabartinis energetinis šokas nėra trumpalaikis epizodas, kurį ekonomikos greitai „peraugs“. Pasak jos, dalis valstybių ir sprendimų priėmėjų vis dar linkę situaciją vertinti kaip laikiną, nors rizikos signalai rodo priešingai.

    Georgijeva pabrėžia, kad ši krizė turi globalų mastą: net energijos išteklius eksportuojančios šalys patiria kainų šuolius pasaulinėse rinkose, o tai persiduoda į infliaciją. Tuo pat metu smūgis nevienodas, nes importuotojams jis skausmingesnis, o labiausiai pažeidžiamos ekonomikos, turinčios ribotas biudžeto galimybes.

    Kas šį kartą svarbiausia?

    TVF vadovės teigimu, vertinant situaciją reikia stebėti tris pagrindinius dalykus: kiek ilgai užtruks energetinis sukrėtimas, kokį poveikį jis darys infrastruktūrai ir kaip keisis kainos bei infliacija. Ji atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros pažeidimai kol kas gali būti santykinai riboti, tačiau rizika išlieka, o blogesnis scenarijus reikštų papildomą spaudimą tiek energijos tiekimui, tiek kainoms.

    Ekonominiu požiūriu aukštos energijos kainos veikia kaip mokestis namų ūkiams ir verslui: mažėja perkamoji galia, brangsta gamyba ir logistika, silpnėja konkurencingumas. Dėl to lėtėja augimas, o centriniams bankams darosi sudėtingiau mažinti infliaciją neįstumiant ekonomikos į gilesnį nuosmukį.

    Du scenarijai ekonomikai

    Georgijeva taip pat apibūdina du galimus raidos kelius, kuriuos lems geopolitinės įtampos trukmė ir jų poveikis energijos rinkoms. Jei sukrėtimas baigtųsi greitai, ekonominis aktyvumas galėtų atsistatyti per kelis mėnesius, tačiau užsitęsus krizinei fazei, augimas tikėtina lėtėtų labiau, o infliacija išliktų aukštesnė.

    „Mums tenka susidurti su dideliu, globaliu ir nevienodai šalis veikiančiu sukrėtimu“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    TVF vadovė ragina vyriausybes atsargiai naudoti ribotas fiskalines priemones ir paramą taikyti tiksliai, nes jų gali prireikti ilgiau, nei tikimasi. Praktikoje tai reiškia, kad plačios, visiems taikomos kompensacijos ar lengvatos gali tapti pernelyg brangios ir mažiau veiksmingos nei pagalba labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei kritiškai svarbiems sektoriams.

    Kodėl ilgainiui gali atsirasti ir pliusų?

    Nors perspektyva artimiausiu metu išlieka įtempta, Georgijeva įžvelgia ir vieną dėsningumą: po energetinių šokų šalys paprastai greičiau didina energijos vartojimo efektyvumą ir ieško alternatyvų. Tai gali reikšti spartesnes investicijas į renovaciją, technologijų atnaujinimą, tiekimo diversifikavimą ir vietinę gamybą.

    „Dažniausiai po metų ar pusantrų matome gerokai didesnį energijos efektyvumą ir daugiau alternatyvų, tačiau tam laikotarpiui turime būti pasirengę“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    Tokios tendencijos pastaraisiais metais matomos ir Europoje: augo suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumai, didėjo atsinaujinančios energetikos projektų apimtys, o pramonė ėmė aktyviau mažinti energijos intensyvumą. Vis dėlto TVF vadovės akcentas išlieka aiškus: trumpuoju laikotarpiu energetinis šokas ir su juo susijusi infliacijos rizika gali tęstis, todėl sprendimai turi būti paremti realistiškomis prielaidomis.

  • Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinanti programa „Ceny Paliwa Niżej“ pratęsta iki gegužės pabaigos. Ji remiasi mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu degalams, todėl vairuotojai laikinai moka mažiau, o skirtumą dengia valstybės biudžetas.

    Ministras teigė, kad sprendimai dėl programos tęstinumo priklauso nuo padėties tarptautinėse rinkose. Pasak jo, Lenkija stebi naftos ir gatavų produktų kainas, taip pat geopolitines rizikas, įskaitant situaciją Hormūzo sąsiauryje, kuri gali staigiai paveikti tiekimą ir kainodarą.

    „Analizuojame padėtį degalų rinkose ir situaciją Hormūzo sąsiauryje. Mums svarbu, kad kainos degalinėse būtų kuo mažesnės, tačiau naftos kainų pasaulinėse rinkose nevaldome“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kartu ministras patvirtino, kad per artimiausias septynias dienas bus paskelbti sprendimo kontūrai dėl naujo mokesčio, nukreipto į degalų sektoriaus įmonių viršpelnius. Vyriausybė šį instrumentą svarsto kaip būdą kompensuoti biudžeto išlaidas, patiriamas finansuojant pigesnių degalų paketą.

    Paklaustas, kiek ilgai biudžete pakaks lėšų programai, ministras konkretaus termino neįvardijo. Jis pabrėžė, kad priemonė yra brangi ir reikalauja atsargaus planavimo, nes didesnės išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali reikšti spaudimą deficitui arba poreikį ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

    „Tai nėra pigi programa. Ji biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl mokesčių mokėtojų pinigus turime naudoti atsakingai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Diskusijos dėl skaitmeninio mokesčio

    Ministras taip pat pakomentavo skaitmeninio mokesčio klausimą, kuris Lenkijoje vėl įtrauktas į politinę darbotvarkę. Pagal Vyriausybės planus, trečiąjį metų ketvirtį turėtų būti svarstomas projektas dėl 3 proc. skaitmeninio mokesčio, kurį koordinuoja Skaitmeninimo ministerija, o Finansų ministerija dalyvaus konsultacijose.

    Ši tema jautri tarptautiniu mastu, nes panašūs mokesčiai įvairiose šalyse dažnai paliečia didžiąsias technologijų bendroves ir sukelia partnerių reakciją. Lenkijos valdžia pabrėžia principą, kad mokesčių politika yra nacionalinės kompetencijos klausimas, tačiau investicinės aplinkos konkurencingumas išlieka svarbi derybų ašis.

    „Kokie mokesčiai galioja Lenkijoje, sprendžia Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas. Norime sudaryti sąlygas užsienio investicijoms ir plėtrai, ypač pažangioms įmonėms, bet mokesčius mokėti reikia“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Dėmesys gynybos pramonei

    Kalbėdamas apie ekonomikos prioritetus, ministras išskyrė ir SAFE programą, akcentuodamas, kad Lenkijai svarbu turėti modernią gynybos pramonę. Jo teigimu, tai yra ne tik saugumo, bet ir ekonomikos augimo klausimas, nes investicijos į gamybą ir tiekimo grandines kuria naujas darbo vietas.

    Ministras pabrėžė, kad patirtis iš karo Ukrainoje rodo vietinės gamybos svarbą, kai greitas tiekimas ir pramoniniai pajėgumai tampa strateginiu pranašumu. Pasak jo, tikslas yra stiprinti gamybinę bazę šalies viduje, kad investicijos kuo daugiau vertės sukurtų Lenkijos įmonėms ir darbuotojams.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.

  • TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    Ką perspėja Tarptautinis valiutos fondas

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva konferencijoje „Impact’26“ teigė, kad pasaulio ekonomikos perspektyvos šiemet ir kitąmet labai priklausys nuo to, kaip ilgai užsitęs energijos žaliavų brangimas. Pasak jos, recesijos rizika didėja, jei naftos kainos negrįžta į stabilesnį lygį ir jei trikdžiai tiekimo grandinėse tampa ilgalaikiai.

    Georgieva išskyrė tris veiksnius, kuriuos TVF atidžiai stebi: ar žaliavų pasiūlos šokas bus trumpas, kokią žalą patirs kritinė infrastruktūra Persijos įlankoje ir kaip brangimas persiduos į bendrą infliaciją. Kuo ilgiau išlieka aukštos kainos, tuo daugiau spaudimo patiria namų ūkiai ir verslai, o finansų rinkose didėja neapibrėžtumas.

    „Tai, ar pasaulis nuslys į recesiją, priklauso nuo pasiūlos šoko trukmės, poveikio kritinei infrastruktūrai ir to, kaip tai atsispindės infliacijoje bei centrinių bankų sprendimuose“, – sakė K. Georgieva.

    Infliacija ir palūkanos: kas gali pasikeisti

    TVF vadovė atkreipė dėmesį, kad centriniai bankai paprastai vengia skubotų sprendimų, kai energijos kainas kelia geopolitinės priežastys. Vis dėlto, jei infliacijos lūkesčiai vėl pradėtų ryškiau augti, palūkanų normos galėtų būti didinamos arba išlaikomos aukštesnės ilgiau, nei tikisi rinkos.

    Ši rizika ypač jautri dėl didelio pasaulinio įsiskolinimo: brangesnis skolinimasis didina valstybių ir įmonių skolos aptarnavimo išlaidas, o tai gali slopinti investicijas ir vartojimą. TVF vertinimu, tokioje aplinkoje bet koks papildomas infliacijos pagreitis gali tapti rimtu stabdžiu ekonomikos augimui.

    Remiantis TVF scenarijais, pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti apie 2,9–3,3 proc. Vis dėlto nepalankiu atveju, kai nafta ilgiau išlieka brangi, augimas gali reikšmingai sulėtėti, o kai kuriose ekonomikose didėtų techninės recesijos tikimybė.

    Kritika kainų šaldymui: kodėl tai vadinama rizika

    Kalbėdama apie vyriausybių sprendimus dirbtinai riboti degalų kainas, K. Georgieva pabrėžė, kad tokios priemonės gali turėti priešingą efektą nei tikimasi. Kai susiduriama su pasiūlos trūkumu, kainų signalas natūraliai mažina paklausą, tačiau plataus masto subsidijos ar kainų „užšaldymas“ šį mechanizmą silpnina.

    Jos teigimu, ilgiau trunkant brangimui, visuotinės priemonės tampa brangios biudžetams ir gali uždelsti prisitaikymą, nes vartojimas išlieka didesnis nei leistų reali pasiūla. TVF nuosekliai rekomenduoja, kad parama būtų nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas grupes, o ne taikoma visiems vartotojams vienodai.

    „Nedeginkite ugnies benzinu. Kai traukiasi naftos ir dujų pasiūla, paklausa taip pat turėtų mažėti, o subsidijos to neleidžia ir neleidžia kainoms atkurti pusiausvyros“, – sakė K. Georgieva.

    Toje pačioje konferencijoje Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis aiškino, kad sprendimai dėl degalų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimo buvo laikini. Pasak jo, tokios priemonės pratęsiamos trumpais laikotarpiais, siekiant išlaikyti lankstumą reaguojant į rinkos situaciją.

  • SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    Didžiausias SAFE paketas ES

    Lenkija pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos programą SAFE, pagal kurią šaliai numatyta 43,7 mlrd. eurų. Dokumentus pasirašė Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos gynybos bei finansų ministerijų vadovai.

    Ši suma Lenkiją daro didžiausia SAFE lėšų gavėja visoje Europos Sąjungoje. Bendras programos dydis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – spartinti valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus.

    Kada tikimasi avanso?

    Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis Briuselyje pranešė, kad avanso pervedimo galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Pasak jo, formalūs reikalavimai jau įvykdyti, o likę sprendimai – administracinio lygmens.

    „Visi formalūs reikalavimai jau įvykdyti, todėl dabar tai tik sprendimų priėmimo klausimas, ir manome, kad artimiausiomis dienomis sulauksime tų 15 proc.“, – sakė Pawelas Zalewskis.

    Skelbiama, kad Europos Komisijos avansas sudarys apie 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 15 proc. nuo Lenkijai numatytos SAFE sumos ir turėtų tapti pirmuoju realiu pinigų srautu, leidžiančiu greičiau startuoti projektams.

    Kas bus finansuojama ir kas toliau?

    Lenkija nurodo, kad SAFE lėšos bus naudojamos tokioms kryptims kaip „Tarcza Wschód“ projektai, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimas. Šios sritys atitinka platesnę ES kryptį didinti gynybos parengtį ir sutrumpinti tiekimo grandines.

    Vyriausybė taip pat teigia, kad 89 proc. programos lėšų turėtų likti Lenkijos pramonėje ir ekonomikoje. Kartu pabrėžiama, kad iki gegužės pabaigos šalys dar galės vykdyti savarankiškus ginkluotės užsakymus SAFE rėmuose, o vėliau daugeliui pirkimų reikės partnerių iš kitų valstybių.

    Viceministras taip pat kalbėjo apie galimą SAFE tąsą naujame ES daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metų laikotarpiui. Tarp prioritetų įvardyta karinė mobilumo infrastruktūra, svarbi pajėgų tranzitui į Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis per Vokietiją.

    Be to, Zalewskis užsiminė apie galimybę atlaisvinti kompensacijas už Ukrainai perduotą ginkluotę pagal Europos taikos priemonę. Dėl Vengrijos blokados Lenkija, kaip nurodoma, nebuvo atgavusi apie 450 mln. eurų išlaidų, todėl sprendimai šioje srityje gali tapti papildomu finansiniu impulsu.

  • „Nitro-Chem“ gamins „Hydra“ 70 mm raketas Lenkijos kariuomenei: susitarimas su JAV partneriais

    „Nitro-Chem“ gamins „Hydra“ 70 mm raketas Lenkijos kariuomenei: susitarimas su JAV partneriais

    Bydgoščiuje veikianti gynybos pramonės bendrovė „Nitro-Chem“, priklausanti Lenkijos ginkluotės grupei PGZ, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl 70 mm „Hydra“ raketų gamybos. Sutartis sudaryta Varšuvoje su „General Dynamics Ordnance and Tactical Systems“ ir „Paramount Enterprises“.

    PGZ teigimu, projektas gali tapti reikšmingu žingsniu kuriant Lenkijoje gamybos ir logistikos centrą, kuris užtikrintų stabilų šių raketų tiekimą šalies ginkluotosioms pajėgoms. Pirmiausia jis siejamas su Lenkijos užsakytu 96 atakos sraigtasparnių AH-64E „Apache“ paketu, kuriam tokio tipo amunicija yra viena iš standartinių opcijų.

    Kam reikalingos „Hydra“ raketos?

    70 mm „Hydra“ raketos yra plačiai naudojama, palyginti nebrangi nenaudomos valdymo sistemos (nevaldomų) raketų šeima, dažniausiai leidžiama iš sraigtasparnių ir lengvųjų orlaivių. Pastaraisiais metais augant bepiločių grėsmei, daug dėmesio skiriama ir valdomoms šių raketų versijoms su papildomais valdymo moduliais, leidžiančiais tiksliau smogti mažesnėmis sąnaudomis.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius pabrėžė, kad „Hydra“ raketos gali būti naudojamos ne tik „Apache“ ginkluotei, bet ir kaip ekonomiškesnis sprendimas kovoje su dronais, kai prireikia didelio šaudmenų kiekio. Toks argumentas tampa vis aktualesnis NATO šalims, ieškančioms būdų subalansuoti brangių sistemų panaudojimą ir masinių taikinių neutralizavimą.

    „Tai didelė galimybė „Nitro-Chem“ dėl kelių priežasčių: „Hydra“ gali tapti „Apache“ ginkluote, ji pasiteisina kaip pigesnis sprendimas prieš dronus, o jos naudojimą matome ir kare Ukrainoje“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Gamyba: nuo surinkimo iki lokalizacijos

    Pagal planuojamą schemą pradiniame etape „Nitro-Chem“ turėtų vykdyti „Hydra“ 70 mm raketų surinkimą iš komponentų, kuriuos tiektų JAV partneriai. Vėliau numatomas laipsniškas gamybos lokalizavimas, įtraukiant daugiau Lenkijos tiekėjų ir kitų PGZ grupės įmonių.

    Tokio modelio tikslas – per kelerius metus sukaupti daugiau technologinių ir pramoninių kompetencijų šalies viduje bei sumažinti priklausomybę nuo importo, ypač geopolitinės įtampos ar tiekimo grandinių sutrikimų atvejais. Taip pat neatmetama galimybė ateityje dalį pajėgumų skirti sąjungininkų poreikiams, jei susidarytų paklausa regiono rinkoje.

    „Paramount Enterprises“ vadovas Johnas Coney pabrėžė, kad didelės apimties programoms būtina griežta tiekimo grandinės ir logistikos koordinacija. Jo teigimu, bendrovė yra pasirengusi remti ilgalaikį šių pajėgumų vystymą Lenkijoje, stiprinant transatlantinį pramoninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas PGZ grupėje

    „Nitro-Chem“ yra viena žinomiausių PGZ grupės bendrovių, siejama su sprogmenų ir su jais susijusių sprendimų gamyba bei eksportu. PGZ komunikacijoje nurodoma, kad įmonės produkcija pasiekia daugelį rinkų, o tarp klientų minima ir Šiaurės Amerika bei Europa.

    Tuo pat metu įmonėje vyksta valdymo pokyčiai: PGZ skelbė, kad 2026 metų balandžio pabaigoje iš „Nitro-Chem“ vadovo pareigų pasitraukė Arkadiuszas Miszukas, o bendrovėje pradėta naujo vadovo atranka. Grupė sprendimą siejo su tolesniu profesiniu augimu PGZ struktūroje.

    Ekspertai pastebi, kad Europoje spartėjant gynybos pramonės pajėgumų plėtrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sudėtingoms platformoms, bet ir amunicijos gamybos mastui bei patikimumui. Todėl tokie projektai kaip „Hydra“ raketų gamyba dažnai vertinami kaip praktiškas žingsnis, leidžiantis greičiau stiprinti realius kariuomenės pajėgumus ir tiekimo atsparumą.

  • Seime – keturi kriptovaliutų įstatymų projektai: Czarzasty kelia klausimus dėl ZondaCrypto įtakos

    Seime – keturi kriptovaliutų įstatymų projektai: Czarzasty kelia klausimus dėl ZondaCrypto įtakos

    Lenkijos Seimas artimiausią posėdį planuoja 2026 metų gegužės 12–15 dienomis, o prieš jam prasidedant Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzastys viešai komentavo kriptovaliutų rinkos reguliavimo kryptį. Pasak jo, parlamentarams bus pateikti svarstyti keturi skirtingi teisės aktų projektai, susiję su kriptoturto sektoriumi.

    Włodzimierzas Czarzastys teigė, kad projektų gausą iš dalies lėmė politiniai viražai: vienas ankstesnis pasiūlymas buvo atsiimtas, o vietoje jo pateiktas naujas. Anot maršalkos, tarp svarstytinų idėjų atsirado ir itin griežta iniciatyva, kuria siūloma uždrausti kriptovaliutų naudojimą Lenkijoje.

    Skirtingi keliai, tas pats tikslas

    Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad dalis projektų siejami su Europos Sąjungos kriptoturto reguliavimu, ypač MiCA reglamentu, kuris nustato bendrus reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams ir emisijoms. Šis reglamentas taikomas visoje Europos Sąjungoje, todėl nacionaliniai įstatymai daugelyje šalių tampa praktiniu įgyvendinimo mechanizmu.

    Kaip nurodoma, Lenkijoje lygiagrečiai aptariami skirtingų politinių jėgų, taip pat Vyriausybės ir prezidento aplinkos siūlymai. Pagrindiniai skirtumai, apie kuriuos kalbama diskusijose, siejami su priežiūros institucijų galiomis, įskaitant galimą sąskaitų ar lėšų blokavimą, bei atsakomybės priemonėmis už pažeidimus.

    Czarzastys: tai primena užburtą ratą

    Maršalka viešai kėlė ir politinės atsakomybės klausimus, teigdamas, kad diskusija apie kriptovaliutas esą tampa panaši į chaotišką procesą, kuriame daug neatsakytų klausimų. Ypač jis akcentavo įtarimus dėl galimo kriptovaliutų sektoriaus atstovų ryšių su politinių renginių finansavimu bei galimų interesų konfliktų.

    „Tai primena užburtą ratą: lieka neatsakyta, kas ir ką finansavo, kas gavo lėšų, už ką jos buvo mokamos ir kodėl kai kurie sprendimai kartojasi nepaisant turimos informacijos“, – sakė Włodzimierzas Czarzastys.

    Jis taip pat abejojo, kodėl vienos politinės jėgos pozicija šiuo klausimu keitėsi, o dėmesį nukreipė į skaidrumo poreikį, kai kalbama apie bet kokį galimą privataus kapitalo poveikį teisėkūrai. Tuo pat metu Czarzastys leido suprasti, kad prioritetas gali būti teikiamas jau esamiems keturiems projektams, o papildomos iniciatyvos galėtų būti svarstomos tik vėliau.

    Kodėl kriptovaliutų reguliavimas kelia tiek įtampos?

    Kriptovaliutų ir platesnio kriptoturto reguliavimas Europoje pastaraisiais metais tapo viena jautriausių finansų politikos temų dėl kelių priežasčių. Reguliuotojai siekia mažinti pinigų plovimo riziką, užtikrinti vartotojų apsaugą ir aiškesnes taisykles biržoms, tarpininkams bei žetonų leidėjams, tačiau rinkos dalyviai perspėja apie riziką pernelyg sugriežtinti sektorių ir išstumti inovacijas.

    MiCA įsigalėjimas Europos Sąjungoje didina spaudimą valstybėms suderinti nacionalines taisykles, tačiau praktiniai sprendimai gali skirtis: vienur akcentuojama griežtesnė kontrolė, kitur – rinkos plėtra ir licencijavimas. Lenkijoje, sprendžiant iš politinių pareiškimų, kertinis ginčas kyla dėl to, kiek plačios turėtų būti priežiūros institucijų galios ir kokios sankcijos laikytinos proporcingomis.

  • JAV delegacija apžiūrėjo Lenkijos Rytų skydą: Varšuva pabrėžia strateginį ryšį su Vašingtonu

    JAV delegacija apžiūrėjo Lenkijos Rytų skydą: Varšuva pabrėžia strateginį ryšį su Vašingtonu

    Vizitas prie Rytų skydo

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija pranešė, kad gegužės 12 dieną šalyje lankėsi JAV delegacija, kuri kartu su gynybos viceministru Cezary Tomczyku vyko į Rytų skydo teritorijas. Vizito metu buvo apžiūrimos vietos, kur saugomi projekto elementai, taip pat dalis Lenkijos ir Baltarusijos sienos apsaugos infrastruktūros.

    Ministerijos pateiktame plane numatyta, kad delegacija atliko rekognoskavimą ir aptarė praktinius įgyvendinimo klausimus. Tokie vizitai paprastai vertinami kaip politinis signalas ir galimybė suderinti tolesnį darbą dėl atgrasymo priemonių rytiniame NATO flange.

    Akcentas – Lenkijos ir JAV partnerystė

    Viešų pareiškimų metu Cezary Tomczykas pabrėžė, kad Lenkijai aljansas su Jungtinėmis Valstijomis yra esminis nacionalinio saugumo ramstis. Jis taip pat dėkojo už JAV karių buvimą Lenkijoje, teigdamas, kad jų dislokavimas yra viena svarbiausių atgrasymo priemonių regione.

    „Mums aljansas su Jungtinėmis Valstijomis turi fundamentalų reikšmingumą, o JAV karių buvimas Lenkijoje yra vienas mūsų saugumo pagrindų“, – sakė Cezary Tomczykas.

    JAV Valstybės departamento pareigūnas Thomas G. DiNanno, atsakingas už ginkluotės kontrolę ir tarptautinį saugumą, akcentavo, kad bendradarbiavimas su Lenkija turėtų būti tęsiamas. Jis taip pat išskyrė sienų kontrolės svarbą ir teigė matantis abipusį supratimą dėl glaudesnės kooperacijos.

    „Labai svarbu turėti galimybę kontroliuoti, kas patenka į šalies teritoriją, ir valdyti savo sienas. Matome bendrą Lenkijos ir JAV supratimą, kuris pasireiškia glaudžia kooperacija“, – sakė Thomas G. DiNanno.

    Kas yra Rytų skydas?

    Rytų skydas yra Lenkijos saugumo stiprinimo projektas, numatytas 2024–2028 metų laikotarpiui. Jo esmė – didinti atgrasymo efektą, apsunkinti potencialaus priešininko mobilumą ir, krizės ar konflikto atveju, geriau apsaugoti kariškius bei civilius rytinėje valstybės dalyje.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad projektas nėra orientuotas į migracijos srautų valdymą, o į karinio saugumo architektūrą. Planuojama įrengti įvairias fortifikacijas, išnaudoti ir sustiprinti natūralias kliūtis, taip pat statyti slėptuves, logistikos centrus ir medžiagų sandėlius.

    Numatoma ir technologinė dalis: dronų aptikimo bei sekimo sprendimai, paremti termovizija, radarais ir pasyvaus stebėjimo priemonėmis. Tokie pajėgumai tampa ypač aktualūs, nes bepiločių panaudojimas kare sparčiai plečiasi, o oro erdvės stebėjimas prie sienų tampa kasdieniu saugumo uždaviniu.

    Apimtys, teritorijos ir finansai

    Lenkijos institucijų teigimu, Rytų skydas apima rytinę ir šiaurinę šalies sieną, o pagrindinės teritorijos siejamos su šiaurės ir rytų regionais, įskaitant sritis, esančias arčiausiai Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado. Taip pat pabrėžiama, kad tai svarbu ne tik Lenkijai, bet ir visos Europos Sąjungos bei NATO rytinei sienai.

    Skelbiama, kad bendra projekto vertė gali siekti apie 2,3 milijardo eurų, o pirmuosius elementus Lenkija pradėjo įgyvendinti 2024 metų spalio mėnesį. Ministerija nurodo, jog darbus daugiausia vykdo ginkluotosios pajėgos, ypač inžineriniai daliniai, tačiau įtraukiamos ir kitos institucijos bei savivalda.

    Taip pat deklaruojama, kad jei tik įmanoma, projekto elementai bus užsakomi iš Lenkijos įmonių. Tai leidžia vienu metu siekti dviejų tikslų: spartinti tiekimo grandines ir stiprinti vietos gynybos pramonės pajėgumus, kurie regione laikomi vienu svarbiausių ilgalaikio atsparumo veiksnių.

  • „H. Cegielski“ vadovas atsistatydino: ARP skelbs konkursą, bet 300 vagonų sutartis nestoja

    „H. Cegielski“ vadovas atsistatydino: ARP skelbs konkursą, bet 300 vagonų sutartis nestoja

    Netikėtas pokytis vadovybėje

    Poznanėje veikiančios geležinkelio riedmenų gamintojos „H. Cegielski“ (FPS) generalinis direktorius Jerzy Woliński pateikė atsistatydinimą. Informaciją patvirtino Pramonės plėtros agentūra (ARP), kuriai priklauso 100 proc. bendrovės akcijų.

    ARP atstovė spaudai Katarzyna Frendl nurodė, kad atsistatydinimas pateiktas gegužės 11 dieną. Artimiausiu metu stebėtojų taryba paskelbs konkursą naujam vadovui atrinkti, o iki tol pareigas laikinai eis vienas iš valdybos narių.

    ARP: įsipareigojimai vykdomi be trikdžių

    ARP pabrėžė, kad vadovų kaita įmonėse yra įprastas rinkos mechanizmas ir neturėtų paveikti strateginių įsipareigojimų. Agentūros teigimu, įmonės valdymas užtikrina pilną operacinį ir vykdomąjį pajėgumą.

    Ypač akcentuojama, kad tęsiamas pagrindinis kontraktas dėl 300 naujų vagonų tiekimo PKP Intercity. Taip pat, pasak ARP, be sutrikimų vykdomos ir kitos sutartys, įskaitant elektrinių traukinių tiekimą Liublino ir Liubušo vaivadijoms, o suderinti terminai nėra keliami į riziką.

    Kas žinoma apie įmonę ir valdybą

    Lenkijos geležinkelių sektorių stebintys šaltiniai nurodo, kad J. Woliński pareigas ėjo tik kelis mėnesius. Šiuo metu bendrovės valdyba dirba dviejų asmenų sudėtyje: finansų sričiai atstovauja Wojciech Pyka, techninei krypčiai – Piotr Wasilewski.

    FPS yra viena seniausių geležinkelio riedmenų gamintojų Lenkijoje: pirmieji „Cegielski“ ženklu pažymėti vagonai pagaminti 1921 metais, o 1926 metais pradėta garvežių gamyba. Po Antrojo pasaulinio karo įmonė veikė skirtingais pavadinimais, o 1997 metais reorganizavus sukurta dabartinė „H. Cegielski“ – Fabryka Pojazdów Szynowych struktūra, tęsianti gamybos ir remonto veiklą.

  • Dopłaty do ubezpieczeń rolnych: rząd upraszcza zasady i podnosi limity, ważne zmiany dla rolników

    Dopłaty do ubezpieczeń rolnych: rząd upraszcza zasady i podnosi limity, ważne zmiany dla rolników

    Uproszczenie dopłat do składek

    Rząd przyjął projekt nowelizacji przepisów dotyczących ubezpieczeń upraw rolnych i zwierząt gospodarskich. Zmiany mają uprościć zasady dopłat do składek i sprawić, kad rolnikai aiškiau suprastų, kaip apskaičiuojama valstybės parama.

    Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi wskazało, kad dabartinis mechanizmas yra per sudėtingas, o daliai ūkininkų neaišku, kodėl dopłata nesiekia 65 proc. należnej składki. Projektas numato, kad dopłatų skaičiavimui nebereikės teikti papildomų deklaracijų apie dirvožemio klasę.

    Nauji limitai ir 65 proc. dopłata

    Pagal projektą dopłata ma siekti 65 proc. składki ubezpieczenia, o limity stawek taryfowych mają być jednakowe nepriklausomai nuo klasės gleby. Tai reiškia, kad riba, iki kurios valstybė finansuoja dalį įmokos, nebesikeis dėl dirvožemio kategorijos.

    Projektas numato, kad tam tikrų kultūrų, tokių kaip tytoń, warzywa gruntowe, drzewa i krzewy owocowe bei truskawki, atveju limitas būtų 25 proc. sumy ubezpieczenia. Kitoms uprawoms limitas būtų 15 proc. sumy ubezpieczenia.

    Taip pat siūloma įtvirtinti dopłatą prie gyvūnų draudimo įmokų: 65 proc. nuo sumos, atitinkančios 0,5 proc. sumy ubezpieczenia, jei taikoma tarifinė norma viršija 0,5 proc. sumy ubezpieczenia. Tikslas – palengvinti draudimo prieinamumą, kai įmokos dėl rizikų tampa didesnės.

    Daugiau kultūrų ir nauja franšizė

    Projektas plečia kultūrų, kurioms taikomos dopłatos, sąrašą: įtraukiamos trawy nasienne bei wierzby przeznaczone do wyplatania. Taip pat numatoma patikslinti, kad lnu ir konopių włóknistych atveju būtų apimamos ir ekonomiškai naudojamos dalys.

    Dar viena svarbi naujovė – planuojama pereiti nuo franszyzy integralnej prie franszyzy redukcyjnej. Tai reikštų, kad draudikas, išmokėdamas kompensaciją, galėtų ją sumažinti sutartyje numatyta dalimi, o apdraustasis atitinkamą nuostolio dalį padengtų pats, tačiau už tai mokėtų mažesnę įmoką.

    Pagal siūlomus pakeitimus kompensacija galėtų būti mažinama nuo 10 proc. iki 35 proc. sumy ubezpieczenia. Projektas taip pat numato reikalavimą draudimo įmonėms dokumentus saugoti 10 metų.

    Dar reikės Europos Komisijos procedūros

    Kartu numatyta, kad Vyriausybė svarstys sprendimą dėl pritarimo pakeitimų notifikavimui Europos Komisijai. Notifikacija ES mastu yra įprasta procedūra, kai valstybės narės iš anksto suderina tam tikras nacionalines priemones, susijusias su valstybės pagalba.

    Projektą planuojama toliau svarstyti pagal numatytą teisėkūros grafiką, o priėmimo terminas siejamas su šių metų antruoju ketvirčiu. Galutinis pakeitimų įsigaliojimas priklausys nuo teisėkūros proceso ir suderinimų ES lygmeniu.