CP v2

Category: Energetika

  • Vengrijos MEKH apžvalga: kas Q1 2026 keitė energetikos rinką ir kokių naujų taisyklių tikėtis

    Vengrijos MEKH apžvalga: kas Q1 2026 keitė energetikos rinką ir kokių naujų taisyklių tikėtis

    Vengrijos Energetikos ir komunalinių paslaugų reguliuotojas MEKH pirmąjį 2026 metų ketvirtį išskyrė kelias kryptis, kurios artimiausiais metais formuos elektros ir dujų rinkas. Daugiausia dėmesio skirta inovacijų testavimui, rinkos priežiūros stiprinimui ir pasirengimui tiekimo krizėms.

    Institucija pabrėžia, kad energetikos pertvarka vyksta vienu metu su technologiniais pokyčiais, geopolitiniais sukrėtimais ir augančiais vartotojų lūkesčiais. Todėl reguliuotojai ieško sprendimų, kaip greičiau reaguoti į rizikas, bet kartu išlaikyti rinkos patikimumą ir konkurencingumą.

    Reguliacinė smėlio dėžė inovacijoms

    MEKH pradėjo konsultacijas su rinka dėl pirmųjų energetikos inovacijų, kurios būtų bandomos vadinamojoje reguliacinėje smėlio dėžėje. Tai mechanizmas, leidžiantis riboto masto bandymus vykdyti prižiūrimoje aplinkoje, kai dalis reikalavimų pritaikomi eksperimentui, tačiau išlaikoma vartotojų apsauga.

    Tokie modeliai Europoje siejami su sparčiai augančiu atsinaujinančios energetikos vaidmeniu, lankstesnio vartojimo priemonėmis ir skaitmeninėmis paslaugomis. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį naujų balansavimo, kaupimo ar vartotojų įtraukimo sprendimų kelią į rinką, jei jie įrodo naudą ir saugumą.

    Priežiūra, REMIT ir pasitikėjimas rinka

    MEKH vadovė Edit Juhász viešai akcentavo, kad energetikos sektoriuje besikeičiantis verslo modelis ir technologijos reikalauja tvirtesnės priežiūros. Jos teigimu, konkurencingumą ir vartotojų pasitikėjimą palaiko ne vien kainodara ar investicijos, bet ir gebėjimas laiku pritaikyti tinkamus reguliavimo įrankius.

    Reguliuotojas nurodo, kad priežiūra turi būti planuojama sistemiškai: per stebėsenos planus, tikslinius tyrimus ir metodinį pasirengimą. Atskirai išskiriamas REMIT reguliacinės aplinkos tobulinimas, nes didesnis skaidrumas ir rinkos vientisumas tampa kritiškai svarbūs, kai energijos srautai ir prekyba vis labiau priklauso nuo tarpvalstybinės integracijos.

    Rizikų scenarijai: nuo audrų iki kibernetinių atakų

    MEKH atnaujino elektros tiekimo rizikų parengties planą, parengtą pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Dokumente numatyta 15 krizių scenarijų, apimančių ekstremalius orus, kuro trūkumą, fizines atakas ir kibernetines grėsmes.

    Tokių planų logika paprasta: kuo daugiau atsinaujinančios gamybos, elektrifikacijos ir skaitmenizacijos, tuo svarbesnis tampa sisteminis atsparumas. Reguliuotojų tikslas – užtikrinti, kad operatoriai, rinkos dalyviai ir institucijos turėtų aiškius veiksmų algoritmus, kai sutrinka tiekimas ar kyla koordinuotos grėsmės.

    Q1 2026 apžvalgoje taip pat minimos platesnės Europos tendencijos: gilesnė rinkų integracija, reguliacinio stabilumo siekis, efektyvesnė dekarbonizacija ir nauji vandenilio rinkos dizaino modeliai. Šios kryptys rodo, kad energetikos taisyklės vis dažniau kuriamos kartu su technologija, o ne atsilikdamos nuo jos.

  • „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ paskelbė pradedanti strateginę partnerystę su „Amazon Web Services“ (AWS), kurios tikslas – paspartinti bendrovės skaitmeninę ir energetikos transformaciją. Bendradarbiavimas apima debesijos sprendimų diegimą, DI ir mašininio mokymosi taikymą, siekiant efektyvinti procesus ir greičiau kurti naujas paslaugas.

    Pagal susitarimą „ORLEN“ planuoja perkelti dalį informacinių technologijų sistemų į debesijai pritaikytą architektūrą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų padidinti sistemų mastelio keitimo galimybes, pagreitinti sprendimų diegimą ir stiprinti skaitmeninį saugumą tarptautiniuose padaliniuose.

    Kur bus taikoma debesija?

    „ORLEN“ nurodo, kad pokyčiai apims skirtingas grupės veiklas – nuo energijos išteklių gavybos ir perdirbimo iki mažmeninės prekybos klientams. Praktikoje tai reiškia didesnį duomenų panaudojimą planuojant gamybą, prognozuojant paklausą, optimizuojant logistiką ir gerinant klientų aptarnavimo skaitmeninius kanalus.

    AWS šiuo atveju suteikia prieigą prie globalios infrastruktūros ir debesijos paslaugų ekosistemos, kurią papildo sprendimų rinka ir integracijų galimybės. „ORLEN“ akcentuoja, kad numatomas ir kelių debesijų modelis, kuris paprastai pasirenkamas siekiant lankstumo, atsparumo sutrikimams ir mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    DI – nuo analizės iki automatizavimo

    Įmonės teigimu, DI ir mašininis mokymasis bus naudojami tam, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau, o dalis procesų būtų automatizuota. Energetikos ir pramonės grupėms tai dažniausiai reiškia pažangesnę įrangos būklės diagnostiką, gedimų prevenciją, efektyvesnį energijos vartojimą ir geresnį rizikų valdymą.

    Toks kursas dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai energetikos įmonės vis aktyviau investuoja į skaitmeninimą dėl tiekimo grandinių sudėtingumo, kibernetinių grėsmių augimo ir poreikio greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Debesija šiuose projektuose dažnai tampa pagrindu, ant kurio kuriami duomenų analitikos ir DI sprendimai.

    Investicijos į darbuotojų kompetencijas

    Partnerystė numato ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimą: sertifikavimą bei praktinius mokymus. Tokios programos svarbios todėl, kad debesijos ir DI projektų sėkmė priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo vidinių komandų gebėjimo prižiūrėti sistemas, valdyti duomenis, užtikrinti saugą ir kurti naujus naudojimo scenarijus.

    „Šis bendradarbiavimas yra dar vienas žingsnis kuriant „ORLEN“ kaip modernią, skaitmeninę organizaciją“, – sakė „ORLEN“ valdybos narys, atsakingas už operacijas, Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, skaitmeninė transformacija laikoma vienu iš konkurencingumo ir augimo pagrindų, ypač didelėse grupėse, veikiančiose skirtingose rinkose. Įgyvendinant debesijos migraciją didžiausias iššūkis paprastai būna duomenų valdymas, saugumo standartai ir etapinis perėjimas, kad kritinės veiklos sistemos veiktų be trikdžių.

  • Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Naujas „MOL“ pasiūlymas, bet abejonių liko

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović pranešė, kad vėlai vakare gautas patikslintas Vengrijos bendrovės „MOL“ pasiūlymas dėl Serbijos naftos bendrovės NIS, tačiau Belgrado siūlomi sprendimai vis dar netenkina.

    Ministrės teigimu, derybos dėl galutinio susitarimo tęsiamos ir artimiausiomis dienomis. Pasak jos, Serbija siekia kompromiso, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kurios keltų papildomų rizikų šalies energetikos stabilumui.

    Kas labiausiai stringa derybose?

    Pagrindiniu nesutarimų tašku įvardijama naftos perdirbimo gamyklos ateitis ir su ja susijęs rinkos aprėpties klausimas. Konkrečiai kalbama apie Pančevo perdirbimo gamyklos veiklos tęstinumą ir jos produkcijos realizavimą rinkoje.

    Šis aspektas Serbijai yra jautrus, nes naftos perdirbimas tiesiogiai siejamas su degalų tiekimo patikimumu ir kainodaros stabilumu. Be to, Pančevo gamykla yra reikšminga pramonės ir logistikos grandinės dalis, nuo kurios priklauso ir verslų veiklos sąnaudos.

    „Nerizikuosime tiekimo saugumu ir poveikiu, kurį gamyklos darbas daro ekonomikai bei verslams. Norime kompromiso, bet ne bet kokia kaina“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Lygiagrečiai vyksta pokalbiai su „Gazprom Neft“

    Ministrė taip pat pabrėžė, kad lygiagrečiai tęsiasi derybos tarp „MOL“ ir „Gazprom Neft“. NIS akcininkų struktūra ir su ja susiję geopolitiniai veiksniai išlieka esminiai, nes naftos sektorius regione jautriai reaguoja į sankcijų režimus ir finansinius ribojimus.

    Pasak ministrės, svarbu, kad šios derybos būtų užbaigtos, nes tada savo poziciją galėtų pateikti JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC). Būtent OFAC vertinimas gali turėti lemiamos įtakos galutiniam sprendimui, kokiomis sąlygomis įmanomi susitarimai ir veiklos tęstinumas.

    NIS situacija atidžiai stebima visame regione, nes bet kokie pokyčiai dėl perdirbimo apimčių ar tiekimo grandinių gali paveikti ne tik Serbiją, bet ir kaimynines rinkas, kurios dalį produktų importuoja arba konkuruoja dėl alternatyvių tiekimo maršrutų.

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.

  • Saulės parkai dykumoje tampa paukščių spąstais: mokslininkai aiškina mirtiną „ežero efektą“

    Saulės parkai dykumoje tampa paukščių spąstais: mokslininkai aiškina mirtiną „ežero efektą“

    JAV pietvakariuose, kur saulės elektrinių parkai driekiasi dykumų plotais, vis dažniau fiksuojami masiniai paukščių susidūrimai su infrastruktūra. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kai kurios rūšys, ypač vandens paukščiai, staigiai neria žemyn tarsi link vandens telkinio, tačiau vietoje jo randa stiklo ir metalo paviršius.

    Tokie atvejai registruojami skirtinguose objektuose, o poveikis nėra pavienis: dokumentuojama, kad su saulės energetikos infrastruktūra susijusių susidūrimų aukomis tampa daugiau nei 100 rūšių paukščių. Didžiausia rizika pastebima migracijos laikotarpiais, kai išsekę paukščiai ieško vietų nusileisti ir atsikvėpti.

    Kodėl saulės panelės vilioja?

    Mokslininkų aiškinimu, dalį incidentų lemia vadinamasis „ežero efektas“. Paukščiai vandenį dažnai atpažįsta ne taip, kaip žmonės: jiems svarbi nuo horizontalių paviršių atsispindinti poliarizuota šviesa, kuri ore tampa signalu apie vandens telkinį.

    Fotovoltinės panelės taip pat gali stipriai atspindėti poliarizuotą šviesą, o dideli masyvai iš aukštai kai kada primena ežerą ar šlapynę. Toks optinis klaidinimas ypač pavojingas dykumų regionuose, kur realaus vandens mažai, todėl „tariamas“ telkinys paukščiams gali atrodyti kaip išsigelbėjimas.

    Kodėl nukenčia vandens paukščiai?

    Tyrėjai pastebi, kad tarp žuvusiųjų dažnai pasitaiko vadinamųjų „privalomų“ vandens paukščių, kuriems vandens paviršius būtinas ne tik maitinimuisi, bet ir pakilimui. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių kūno sandara pritaikyta plaukimui, todėl nuo sausumos joms pakilti labai sunku arba beveik neįmanoma.

    Susidūrimas su panelėmis ar nusileidimas į netinkamą vietą gali baigtis ne tik trauma, bet ir tuo, kad paukštis lieka įstrigęs atviroje, įkaitusioje teritorijoje. Karštis, dehidratacija ir plėšrūnai tokiomis sąlygomis dar labiau padidina mirtingumą.

    Ką galima padaryti?

    Specialistai pabrėžia, kad atsinaujinanti energetika išlieka esminė mažinant iškastinio kuro naudojimą, tačiau poveikis biologinei įvairovei tampa vis aktualesnis. Dėl to šalia elektrinių planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo vis dažniau keliami klausimai, kaip sumažinti susidūrimų riziką migruojantiems paukščiams.

    Tarp bandomų sprendimų minimi panelių paviršiaus ar tekstūros pakeitimai, vizualiniai žymėjimai, taip pat dangos ir raštai, galintys „sulaužyti“ klaidinantį atspindį. Tikslas paprastas: padaryti taip, kad iš oro saulės parkas nebeatrodytų kaip vanduo ir neprovokuotų staigių nusileidimų.

    Ekspertų vertinimu, didžiausią efektą gali duoti priemonių derinys: tinkamesnis vietų parinkimas, rizikingų migracijos koridorių įvertinimas ir technologiniai sprendimai, mažinantys poliarizuotos šviesos signalą. Tai sritis, kurioje sparčiai daugėja duomenų, o kartu auga ir spaudimas energetikos projektus pritaikyti gamtai.

  • Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos Aukščiausiasis Teismas 2021 metais vienbalsiai nusprendė, kad vienas didžiausių Europos sausumos vėjo parkų Fosen regione buvo pastatytas pažeidžiant samių, kaip vietos čiabuvių, teises. Teismas konstatavo, kad projektas trukdė tradicinei elnininkystei ir taip pažeidė tarptautiniais įsipareigojimais saugomas kultūrines teises.

    Nors sprendimas buvo griežtas, reali situacija dar ilgai nesikeitė. Po nuosprendžio turbinos kurį laiką ir toliau veikė, o tai sukėlė klausimų, kaip valstybė suderina atsinaujinančios energetikos tikslus ir pareigą užtikrinti teismo sprendimų vykdymą.

    Senos ganyklos ir nauja infrastruktūra

    Fosen plynaukštė šimtmečius buvo svarbi sezoninių ganyklų ir migracijos kelių dalis: elnių bandos čia juda pagal metų laikus, o maršrutų stabilumas yra esminė tradicinės elnininkystės sąlyga. Įrengus vėjo parką, teritorijoje atsirado keliai, statybų ir priežiūros technika, išaugęs žmonių judėjimas.

    Samių bendruomenės teigė, kad elniai vengia tam tikrų zonų dėl triukšmo, šešėlių mirgėjimo ir nuolatinio infrastruktūros buvimo. Kai migracijos kelias tampa fragmentuotas, nukenčia visas sezoninis ciklas: nuo ganymo planavimo iki bandos saugumo ir veršiavimosi laikotarpio.

    Žiemos rizika: ledo mėtymas

    Konfliktą paaštrino ir specifinė šiaurinių vėjo parkų problema žiemą, kai ant menčių susidaro ledas. Esant tam tikroms sąlygoms, ledo gabalai gali būti nusviesti nuo besisukančių menčių, todėl aplink kai kurias zonas taikomi saugos apribojimai.

    Ganytojai teigė, kad tai dar labiau sumažina praktiškai prieinamą teritoriją ir apsunkina bandų vedimą. Energetikos bendrovėms tokie ribojimai yra saugos klausimas, tačiau vietos elnininkystei tai reiškia dar vieną kliūtį jau ir taip susiaurėjusiame migracijos koridoriuje.

    Kodėl byla tapo precedentu Europoje

    Teismo sprendimas atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su žemės naudojimo konfliktais, ypač atokiuose regionuose, kur vėjo sąlygos palankios, o tradicinės veiklos priklauso nuo didelių vientisų teritorijų. Fosen atvejis tapo pavyzdžiu, kad žaliosios energijos projektams neužtenka vien klimato argumentų, jei neįvertinamas poveikis vietos bendruomenių teisėms.

    Vėlesnėse derybose buvo ieškota kompromiso: numatytos kompensacijos ir sąlygos, kurios suteiktų daugiau įtakos sprendžiant dėl būsimų projektų. Tačiau daliai bendruomenės toks modelis kelia abejonių, ar piniginės priemonės gali kompensuoti prarastą migracijos maršrutų vientisumą ir ilgalaikius pokyčius kraštovaizdyje.

    Fosen istorija parodė, kad pereinant prie mažiau taršios energetikos didėja poreikis anksti įtraukti vietos gyventojus, atlikti išsamius poveikio vertinimus ir numatyti realiai įgyvendinamus sprendimus. Priešingu atveju net teismo pripažintos teisės gali virsti ilgai trunkančiu politiniu ir socialiniu konfliktu.

  • Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Startuoja naujo plano rengimas

    Slovėnija pradėjo rengti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEPN) 2030–2040 laikotarpiui. Šalis kviečia visuomenę ir ekspertus įsitraukti į konsultacijas dėl ilgalaikių scenarijų, kurie taps būsimos politikos pagrindu.

    NEPN yra pagrindinis valstybės strateginis dokumentas, apibrėžiantis energetikos ir klimato politikos kryptis dešimtmečiui. Jis derinamas su ilgalaikiais klimato tikslais ir Europos Sąjungos teisine sistema, kuri reikalauja reguliariai atnaujinti planus.

    Kokie terminai ir ko tikisi Europos Komisija

    Pagal ES procesą valstybės narės atnaujinto NEPN projekto versiją Europos Komisijai turi pateikti iki 2028 metų sausio 1 dienos. Galutinis dokumentas turi būti patvirtintas iki 2029 metų sausio 1 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais bus rengiami skaičiavimai ir modeliavimas, o vėliau vyks politiniai sprendimai dėl konkrečių priemonių. Pirmasis etapas yra analitinis pagrindas, įskaitant kelis skirtingus kelius į klimato neutralumą.

    Du įsipareigojimai, kurie formuoja scenarijus

    Slovėnijos rengiami scenarijai remiasi dviem kryptimis, kurios iš anksto užduoda ambicijos lygį. Pirmoji yra ES siekis iki 2040 metų pasiekti 90 proc. grynąjį išmetamųjų teršalų sumažinimą, palyginti su 1990 metų lygiu.

    Antroji kryptis yra nacionalinis Slovėnijos įsipareigojimas klimato neutralumą pasiekti iki 2045 metų. Dėl to 2030–2040 laikotarpis laikomas kritiniu, nes būtent tada dažniausiai priimami sprendimai dėl ilgalaikių investicijų, kurios „užrakina“ emisijų trajektoriją dešimtmečiams.

    Kodėl 2030–2040 laikotarpis laikomas lemiamu

    Per šį dešimtmetį sprendžiama, kokie pajėgumai bus statomi energetikoje, kaip bus modernizuojami elektros tinklai ir kokiu tempu vyks pastatų renovacija. Taip pat tai apima pramonės technologinę kaitą ir transporto elektrifikaciją, kurioms reikia iš anksto suderintų infrastruktūros planų.

    Konsultacijose svarbiausia dalis yra scenarijų pasirinkimas ir prielaidų tikrinimas: energijos vartojimo augimas, elektros paklausos šuolis dėl elektrifikacijos, atsinaujinančių išteklių plėtros tempai ir lankstumo priemonės. Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką tiek energijos kainoms, tiek tiekimo saugumui, tiek klimato tikslų pasiekimui.

    Įtraukdama ekspertus ir visuomenę Slovėnija siekia iš anksto identifikuoti jautriausias sritis ir kompromisus. Būtent nuo to, kaip realistiškai bus įvertinti scenarijai ir investicijų poreikis, priklausys, ar NEPN taps vykdomu planu, o ne vien tik deklaracija.

  • „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    Lenkijos valstybinė energetikos grupė „PGE“ kartu su Danijos bendrove „Ørsted“ pradėjo jūrinio vėjo parko „Baltica 2“ pamatų įrengimo etapą Baltijos jūroje. Įmonės pranešė, kad pirmieji konstrukciniai elementai jau tvirtinami jūros dugne.

    „Baltica 2“ laikomas didžiausiu Lenkijos jūrinio vėjo projektu, o dabartinis etapas yra vienas svarbiausių visame statybų grafike. Pamatų įrengimas atveria kelią vėjo turbinų montavimui ir elektros perdavimo infrastruktūros darbams jūroje.

    Pamatų kampanija ir laivai

    Įrengimo kampaniją vykdo Nyderlandų rangovas „Van Oord“. Planuojama į jūros dugną įkalti ir sumontuoti 111 monopolių, iš jų 107 skirti vėjo turbinoms, o dar 4 numatyti jūrinėms pastotėms.

    Komponentai į projekto vietą gabenami specializuotais įrengimo laivais, tarp jų minimi „Svanen“ ir „Aeolus“. Logistikos grandinėje naudojamas Rionės uostas, iš kurio konstrukcijos gabenamos tiksliam pozicionavimui jūroje.

    Kada planuojama pabaiga?

    Pasak projekto vystytojų, pamatų įrengimas yra kritinis etapas, nuo kurio priklauso tolesni darbai ir viso projekto terminai. Numatyta, kad statybos jūroje tęsis per 2026 metus.

    Skelbiama, kad visus pamatų darbus ketinama užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tuomet projektas galės pereiti į intensyvesnę turbinų montavimo ir kabelių bei pastočių infrastruktūros diegimo fazę.

    Energetinio saugumo argumentas

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska pabrėžė, kad „Baltica 2“ yra svarbus žingsnis įgyvendinant šalies energetikos transformaciją. Jos teigimu, jūrinė vėjo energetika vertinama kaip viena iš atramų siekiant didesnio energetinio saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo importuojamo kuro.

    „Pamatų montavimo pradžia jūrinio vėjo parke „Baltica 2“ yra dar vienas reikšmingas žingsnis įgyvendinant vieną svarbiausių Lenkijos energetikos transformacijos projektų“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministrė taip pat akcentavo platesnį poveikį ekonomikai: Baltijos jūra, jos žodžiais, tampa strateginiu ištekliumi, o tokios investicijos gali skatinti pramonę, uostų plėtrą ir darbo rinką. Projektas pristatomas kaip vietinių kompetencijų ir tarptautinės patirties derinimo pavyzdys.

  • „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    Kas sutarta Ustiurto plokščiakalnyje

    Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrovė „bp“ prisijungė prie Azerbaidžano valstybinės energetikos grupės SOCAR vadovaujamo projekto Uzbekistane. Sutartis apima dujų telkinių žvalgybą, vystymą ir gavybą Ustiurto plokščiakalnyje.

    Gamybos pasidalijimo sutartis apima kelis licencinius blokus: Boyterak, Terengquduq, Birqori, Kharoy, Qoraqalpoq ir Qulboy. Tai reiškia, kad šalys dalinsis tiek investicijų našta, tiek būsima produkcija pagal sutartas sąlygas.

    Kaip pasiskirstė dalys

    „bp“ projekte įsigijo 40 proc. dalyvavimo dalį. Ji buvo suformuota perleidžiant po 20 proc. iš SOCAR ir iš Uzbekistano valstybinės bendrovės Uzbekneftegaz.

    Po sandorio struktūra tapo tokia: SOCAR, likdama projekto operatore, valdo 30 proc., Uzbekneftegaz taip pat turi 30 proc., o „bp“ – 40 proc. Tokia proporcija suteikia „bp“ reikšmingą vaidmenį priimant techninius ir investicinius sprendimus, nors kasdienę veiklą koordinuos operatorius.

    Kokia projekto stadija ir ko tikėtis toliau

    SOCAR ir Uzbekneftegaz konsorciumas bei Uzbekistano Vyriausybė gamybos pasidalijimo sutartį dėl šių blokų pasirašė 2025 metų liepos 24 dieną. Šiuo metu projektas yra ankstyvoje stadijoje.

    Skelbiama, kad SOCAR jau vykdo seisminių tyrimų darbus, kurie paprastai yra pirmasis žingsnis vertinant struktūras, galimus išteklius ir planuojant gręžinius. Tolimesnė eiga priklausys nuo tyrimų rezultatų, leidimų, techninių sprendimų ir rinkos sąlygų, įskaitant regioninę dujų paklausą bei eksporto maršrutų galimybes.

    Energetikos rinkoje tokio pobūdžio partnerystės dažnai laikomos signalu, kad projektui siekiama pritraukti papildomų kompetencijų ir kapitalo. „bp“ dalyvavimas gali sustiprinti technologinę ir finansinę bazę, o Uzbekistano pusei tai yra dar vienas žingsnis plečiant tarptautinių investuotojų dalyvavimą šalies angliavandenilių sektoriuje.

  • Europa 2026 metais rekordiniu tempu perka rusiškas SGD: priklausomybė nuo JAV tik auga

    Europa 2026 metais rekordiniu tempu perka rusiškas SGD: priklausomybė nuo JAV tik auga

    Europa 2026 metais dar labiau atsiremia į suskystintų gamtinių dujų importą, o didžiausia importo dalis tenka JAV. Institute for Energy Economics and Financial Analysis (IEEFA) analizė prognozuoja, kad 2026 metais JAV gali patiekti apie du trečdalius viso Europos SGD importo.

    IEEFA Europos SGD ir ES dujų srautų stebėsenos duomenys rodo, kad 2021–2025 metais JAV SGD importas į Europą išaugo daugiau nei tris kartus. Tai siejama su pastangomis mažinti priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų po Rusijos karo prieš Ukrainą.

    Brangios SGD ir nauji pažeidžiamumai

    IEEFA vertinimu, dėl tiekimo trikdžių ir geopolitinių rizikų Artimuosiuose Rytuose Europa trumpuoju laikotarpiu gali būti priversta dar labiau remtis SGD. Institutas prognozuoja, kad JAV 2026 metais gali aplenkti Norvegiją ir tapti didžiausiu Europos bei ES dujų tiekėju.

    Kartu pabrėžiama, kad JAV SGD Europos pirkėjams vidutiniškai yra brangiausias pasirinkimas, nes galutinę kainą lemia ne tik dujų kaina, bet ir suskystinimo, transportavimo bei išdujinimo kaštai. Dėl to, net diversifikavus tiekėjus, kainų svyravimų rizika ir spaudimas vartotojams bei pramonei išlieka.

    „Europos perėjimas nuo vamzdynais tiekiamų dujų prie SGD turėjo suteikti tiekimo saugumą ir diversifikaciją. Tačiau tiekimo sutrikimai dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir per didelė priklausomybė nuo JAV SGD rodo, kad planas nepasiteisino abiem aspektais“, – sakė IEEFA vyriausioji Europos energetikos analitikė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    „SGD tapo Europos energetinio saugumo strategijos Achilo kulnu, palikdama žemyną pažeidžiamą dėl aukštų dujų kainų ir naujų tiekimo sutrikimų formų“, – sakė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    Paklausos mažinimas ir terminalų dilema

    Energetikos krizė paskatino ES stiprinti paklausos mažinimo kryptį, daugiau dėmesio skiriant energijos efektyvumui, atsinaujinančiai energetikai ir šilumos siurblių diegimui. IEEFA prognozuoja, kad Europos dujų vartojimas gali ir toliau mažėti, o 2025–2030 metais susitraukti apie 14 proc.

    Pagal šią projekciją SGD paklausa per tą patį laikotarpį galėtų mažėti apie 23 proc. Tačiau tuo pat metu dalis šalių vis dar planuoja naujus SGD terminalus, todėl kyla rizika, kad infrastruktūra bus naudojama nepakankamai ir taps finansiškai neefektyvi.

    IEEFA vertinimu, iki 2030 metų Europos SGD importo pajėgumai gali viršyti bendrą dujų paklausą ir būti maždaug tris kartus didesni už prognozuojamą SGD paklausą. Tai sustiprina diskusijas, ar investicijos į naujus terminalus dera su ilgalaike dekarbonizacijos kryptimi ir vartojimo mažėjimo scenarijais.

    Rusiškų SGD importas muša rekordus

    Nors ES yra deklaravusi tikslą palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų, Rusija išlieka viena didžiausių SGD tiekėjų bendrijai. IEEFA skaičiavimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį rusiškų SGD importas į ES, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 16 proc. ir pasiekė ketvirtinį rekordą.

    Augimą labiausiai skatino pristatymai į Prancūziją, Ispaniją ir Belgiją. Tai rodo, kad vamzdyninių dujų sumažėjimas nebūtinai reiškia greitą rusiškų energijos išteklių išstūmimą iš rinkos, nes SGD srautai gali prisitaikyti prie naujų maršrutų ir paklausos.

    2025 metais ES šalys už rusiškas vamzdynais tiekiamas dujas sumokėjo 5,9 milijardo eurų, o už rusiškas SGD – 6,7 milijardo eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kad finansiniai ryšiai per energijos importą išlieka reikšmingi net ir griežtėjant politinei retorikai.

    „Karas Artimuosiuose Rytuose padidino Europos priklausomybę nuo dviejų didžiausių SGD tiekėjų – JAV ir Rusijos. 2026 metų energetikos krizė parodo, kad kol Europos šalys renkasi remtis dujomis, jos privalo priimti ir su tuo susijusias geopolitines rizikas“, – sakė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    IEEFA akcentuoja, kad Europa negali pilnai kontroliuoti išorinių SGD tiekimo sutrikimų, tačiau gali mažinti pažeidžiamumą vidaus priemonėmis. Tarp jų išskiriamas spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, energijos taupymo programos ir šildymo elektrifikacija, mažinanti dujų poreikį.