CP v2

Category: Energetika

  • Kinijos dykumoje vėjo jėgainių parkas keičia temperatūrą: naktimis šilčiau, dienomis vėsiau

    Kinijos dykumoje vėjo jėgainių parkas keičia temperatūrą: naktimis šilčiau, dienomis vėsiau

    Kinijos Sindziango regione, sausringoje dykumų zonoje, dideli vėjo jėgainių parkai daro poveikį ne tik elektros gamybai, bet ir vietos mikroklimatui. Nuotolinių tyrimų duomenys rodo, kad teritorijose su tankiai išdėstytomis turbinosmis naktimis fiksuojamas šiltesnis paviršius, o dienomis kai kur pastebimas priešingas efektas.

    Tokie pokyčiai nereiškia, kad vėjo energetika „kaitina klimatą“ globaliu mastu, tačiau pabrėžia svarbią detalę: dideli atsinaujinančios energetikos projektai gali pakeisti oro masių judėjimą ir šilumos pasiskirstymą lokaliai. Mokslininkai šį reiškinį aiškina fizikiniais procesais, kuriuos sukelia besisukančios mentės.

    Kas vyksta virš dykumos?

    Pagrindinis mechanizmas siejamas su vadinamuoju vertikaliu oro sluoksnių maišymu. Vėjo turbinos išjudina orą ir „sumaišo“ skirtingų aukščių oro sluoksnius, todėl šiluma ir drėgmė pasiskirsto kitaip, nei būtų natūraliai be jėgainių.

    Dieną žemės paviršių kaitina Saulė, o šiltesnis oras kyla į viršų. Turbinų sukeliamas maišymas gali į paviršių atnešti kiek vėsesnio oro iš aukščiau, todėl kai kuriose vietose dienomis registruojamas mažesnis įšilimas.

    Naktį situacija dažnai apsiverčia. Dykumos paviršius greitai atvėsta, susidaro stabilesni oro sluoksniai, o viršuje gali išlikti šiltesnio oro „kišenės“. Turbinoms maišant sluoksnius, dalis šiltesnio oro nuleidžiama arčiau žemės, todėl naktimis fiksuojamas šiltesnis paviršius.

    Kodėl poveikis skiriasi?

    Rezultatai priklauso nuo paviršiaus tipo ir oro sąlygų: plikas, sausas gruntas reaguoja kitaip nei žolė ar dirbami laukai. Reikšmės turi ir vėjo greitis, oro drėgnumas bei paviršiaus šiurkštumas, kurie lemia, kaip lengvai formuojasi stabilūs naktiniai sluoksniai ir kaip intensyviai jie išmaišomi.

    Tokiuose regionuose kaip Sindziangas vėjo ištekliai dideli, todėl čia kuriami vieni stambiausių parkų, o tai leidžia aiškiau pamatyti statistinius dėsningumus palydoviniuose stebėjimuose. Kuo didesnė teritorija ir didesnis turbinų tankis, tuo ryškesnė tikimybė užfiksuoti nuoseklesnį signalą duomenyse.

    Ką tai reiškia planuojant vėjo parkus?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie mikroklimato pokyčiai paprastai vertinami kaip vietiniai ir palyginti nedideli, lyginant su iškastinio kuro deginimo sukeliamais klimato kaitos veiksniais. Vis dėlto jie svarbūs teritorijų planavimui, poveikio aplinkai vertinimams ir stebėsenai, ypač kai vėjo parkai plečiami dideliais mastais.

    Praktikoje tai reiškia, kad šalia įprastų kriterijų, tokių kaip triukšmas, šešėliavimas ar poveikis paukščiams, vis dažniau analizuojami ir meteorologiniai rodikliai. Šiuolaikinė stebėsena remiasi palydoviniais matavimais, vietinėmis meteorologinėmis stotimis ir skaitmeniniais modeliais, kurie padeda įvertinti, kur poveikis gali būti labiau tikėtinas.

    Vėjo energetika išlieka viena svarbiausių priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau nauji tyrimai primena, kad dideli infrastruktūros projektai neišvengiamai įsiterpia į aplinkos procesus. Dėl to reikalingas nuoseklus duomenų rinkimas ir aiškus poveikio įvertinimas, kad žaliosios energijos plėtra vyktų kuo atsakingiau.

  • EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia 45 mln. JAV dolerių paskolą bendrovei „Energy RTB 2“, kuri yra Ukrainos žemės ūkio grupės „Kernel“ dukterinė įmonė. Pagal šios dienos kursą tai sudaro apie 41 mln. eurų.

    Lėšos bus skirtos 106 MW galios saulės elektrinės ir baterijų energijos kaupimo sistemos statybai. Projektas turėtų kasmet pagaminti apie 141 GWh atsinaujinančios elektros.

    EBRD pabrėžia, kad nauji decentralizuoti generacijos pajėgumai planuojami viename energijos trūkumo labiausiai jaučiamų Ukrainos regionų. Tokie sprendimai karo sąlygomis laikomi atsparesniais rizikoms, nes mažesni ir geografiškai išskaidyti objektai padeda stabilizuoti tiekimą.

    Kas finansuoja ir kaip mažinama rizika

    EBRD finansavimas bus iš dalies užtikrintas Europos Sąjungos garantijomis, suteiktomis per Ukraine Investment Framework. Šios garantijos per HI-BAR programą skirtos paskatinti investicijas į klimato kaitos švelninimo technologijas ir sumažinti riziką investuotojams.

    Tokio tipo garantijų mechanizmai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi infrastruktūros projektams, kai privatūs ar instituciniai finansuotojai vertina didesnę geopolitinę ir veiklos riziką. Praktikoje tai leidžia pritraukti kapitalą palankesnėmis sąlygomis ir greičiau įgyvendinti kritiškai svarbius energetikos projektus.

    Kodėl svarbios baterijos

    Prie saulės elektrinės numatyta baterijų sistema reikšminga ne tik dėl galimybės kaupti perteklinę gamybą. Ji padeda subalansuoti generacijos svyravimus, greičiau reaguoti į tinklo poreikius ir mažinti elektros tiekimo pertrūkių poveikį, ypač kai infrastruktūra patiria papildomą apkrovą.

    Ukrainoje baterijų sprendimai įgauna papildomą reikšmę dėl saugumo situacijos ir tinklo patikimumo iššūkių. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad kaupimas kartu su atsinaujinančia generacija gali tapti vienu iš greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą regionuose, kur naujų didelių pajėgumų įrengimas užtruktų.

    Papildomi įsipareigojimai darbuotojams ir švietimui

    „Kernel“ kartu su EBRD taip pat įsipareigoja diegti darbo vietų prieinamumo priemones darbuotojams, patyrusiems karo sužeidimų ar įgijusiems negalią. Be to, numatoma plėsti jaunimo rengimo galimybes, kuriant šiuolaikines inžinerijos ir energetikos laboratorijas profesinio mokymo įstaigose.

    EBRD primena, kad „Kernel“ yra ilgametė banko partnerė, o pats EBRD išlieka vienu didžiausių institucinių investuotojų Ukrainoje. Nuo plataus masto karo pradžios bankas yra mobilizavęs milijardines investicijas, nukreiptas į ekonomikos atsparumą ir infrastruktūros atnaujinimą.

  • „Samsung SDI“ stiprina Vengrijos gamyklą: LFP baterijos ir planas šiemet perkopti 70 proc. apkrovą

    „Samsung SDI“ stiprina Vengrijos gamyklą: LFP baterijos ir planas šiemet perkopti 70 proc. apkrovą

    „Samsung SDI“ ketvirčio ataskaitoje skelbia, kad baterijų verslo rezultatai gerėja, o vienas svarbiausių postūmių – auganti didelių energijos kaupimo sistemų paklausa. Bendrovė pabrėžia, kad Europos rinkai vis daugiau dėmesio skiria LFP, arba ličio geležies fosfato, technologijai.

    LFP baterijos paprastai vertinamos dėl didesnio saugumo ir ilgesnio tarnavimo ciklo, taip pat dėl mažesnės savikainos, palyginti su dalimi kitų ličio jonų chemijų. Tai ypač aktualu Europos gamintojams, spaudžiamiems mažinti elektromobilių kainas ir užtikrinti stabilią tiekimo grandinę.

    Per ketvirtį „Samsung SDI“ taip pat pasirašė strateginį susitarimą su Mercedes-Benz. Bendrovė akcentuoja, kad tai sustiprina jos pozicijas tarp Vokietijos premium segmento gamintojų ir sudaro prielaidas naujiems užsakymams Europoje.

    Strateginis fokusas į Vengriją

    Ataskaitoje nurodoma, kad Europos elektromobilių rinka rodo atsigavimo ženklus, ypač vidutinės klasės segmente. „Samsung SDI“ tai sieja su kai kuriose šalyse sugrąžintomis valstybės subsidijomis ir išlikusiomis aukštomis naftos kainomis, kurios skatina vartotojus svarstyti alternatyvas vidaus degimo varikliams.

    Šios tendencijos tiesiogiai veikia „Samsung SDI“ gamyklos Vengrijoje planus. Dalis gamybos linijų pertvarkoma LFP baterijų gamybai, o tai turėtų didinti bendrą pajėgumą ir leisti lanksčiau reaguoti į gamintojų paklausą skirtinguose segmentuose.

    Bendrovė skelbia, kad antroje metų pusėje gamyklos pajėgumų panaudojimas planuojamas virš 70 proc. Toks tikslas paprastai reiškia siekį stabilizuoti užsakymų srautą, mažinti vieneto kaštus ir užtikrinti didesnį gamybos efektyvumą.

    Naujas projektas Europos rinkai

    „Samsung SDI“ praneša, kad antro ketvirčio laikotarpiu turėtų prasidėti masinė naujo projekto, skirto Europos rinkai, gamyba. Vengrijos bazė įvardijama kaip pagrindinis šio projekto variklis.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios kryptys: didėjanti energijos kaupimo sistemų paklausa elektros tinklų stabilizavimui ir spartėjantis baterijų lokalizavimas dėl tiekimo rizikų bei reguliacinių reikalavimų. Todėl investicijos į regionines gamyklas ir perėjimas prie konkurencingesnių chemijų, tokių kaip LFP, tampa viena pagrindinių žaidėjų strategijų.

  • Čekija derasi dėl 2 mlrd. kub. m dujų iš Azerbaidžano: kada prasidėtų tiekimas ir kokia kaina

    Čekija derasi dėl 2 mlrd. kub. m dujų iš Azerbaidžano: kada prasidėtų tiekimas ir kokia kaina

    Planas – tiekimas nuo 2028–2029

    Čekija planuoja kasmet pirkti apie 2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų iš Azerbaidžano. Apie tai vizito Azerbaidžane metu pranešė šalies pramonės ir prekybos ministras Karel Havlíček, o pirmosios dujų siuntos galėtų pasiekti Čekiją 2028–2029 metais.

    Toks kiekis sudarytų reikšmingą dalį Čekijos poreikio. Šalies Energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, pernai dujų suvartojimas Čekijoje augo 6,5 proc. ir siekė apie 7,2 mlrd. kubinių metrų.

    Kaina ir sutarties trukmė

    Ministro teigimu, metinė sandorio vertė galėtų siekti maždaug 800 mln. eurų, tačiau suma priklausytų nuo sutarties trukmės ir sąlygų. Pasak jo, geresnė kaina realistiškesnė tuomet, kai pirkėjas įsipareigoja ilgesniam laikotarpiui.

    „Jei Čekija nori geros kainos, reikia planuoti 10–15 metų sutartį“, – sakė Karel Havlíček.

    Čekijos atstovai taip pat akcentuoja, kad Europos Sąjungoje jau yra dešimt valstybių, kurios perka dujas iš Azerbaidžano, o Čekija siektų tapti dar viena tokio tiekimo gavėja. Tai atitiktų bendrą ES kryptį diversifikuoti importą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Energetinis kontekstas ir Azerbaidžano galimybės

    Čekija pabrėžia, kad su Azerbaidžanu bendradarbiauja ir kituose energijos segmentuose. Ministro teigimu, šalis jau importuoja naftą iš Azerbaidžano, o reikšminga dalis Čekijoje suvartojamos naftos atkeliauja būtent iš šios krypties.

    Azerbaidžano energetikos ministerijos skelbiamais duomenimis, pernai šalis išgavo apie 51,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Eksportas siekė apie 25,2 mlrd. kubinių metrų, iš kurių 12,8 mlrd. kubinių metrų buvo nukreipta į Europą.

    Šie skaičiai rodo, kad Europa išlieka didžiausia užsienio Azerbaidžano dujų rinka, o tiekimas vyksta ir į Turkiją bei kaimynines šalis. Čekijos planuojamas pirkimas reikštų papildomą ilgalaikį įsipareigojimą, kuriam, be politinių susitarimų, prireiktų ir aiškių logistikos bei tranzito sprendimų.

  • Bosnijos ir Hercegovinos bei Kroatijos dujotiekio jungtis juda į priekį: ką spręs nauja komisija

    Bosnijos ir Hercegovinos bei Kroatijos dujotiekio jungtis juda į priekį: ką spręs nauja komisija

    Žingsnis link pietinės jungties

    Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos Vyriausybė paskyrė komisiją, kuri turės pateikti ekspertinį vertinimą dėl urbanistinio sutikimo išdavimo pietinės dujų jungties su Kroatija statybai. Šis sprendimas laikomas vienu iš praktinių etapų, leidžiančių projektą perkelti iš planavimo į leidimų derinimo fazę.

    Komisijai pavesta įvertinti pateiktas paraiškas ir su urbanistiniu planavimu susijusią medžiagą. Oficialiai nurodoma, kad išvada turi būti pateikta per 15 dienų.

    Ką reiškia urbanistinis sutikimas?

    Urbanistinis sutikimas šiame procese yra vienas svarbiausių tarpinių leidimų, nuo kurio priklauso, ar projektas gali judėti toliau į techninio projektavimo ir statybos leidimų etapą. Tokie sprendimai paprastai apima trasos suderinamumą su teritorijų planavimo dokumentais, infrastruktūros koridorius ir galimus apribojimus.

    Nors komisijos išvada pati savaime dar nereiškia galutinio „taip“, ji dažnai tampa pagrindu tolesniems administraciniams sprendimams. Energetikos infrastruktūros projektuose tai ypač svarbu dėl ilgesnių derinimo terminų ir didesnės suinteresuotų šalių įvairovės.

    Regioninė reikšmė ir rangovų klausimas

    Pietinė Bosnijos ir Hercegovinos bei Kroatijos dujų jungtis siejama su platesniu regiono tikslu stiprinti tiekimo saugumą ir gerinti prieigą prie skirtingų dujų tiekimo maršrutų. Tokios jungtys paprastai didina sistemos lankstumą ir mažina priklausomybę nuo vieno tiekimo kelio.

    Viešojoje erdvėje taip pat aptariama, kad projektą galėtų įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė, tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo procedūrų eigos ir sutartinių sąlygų. Artimiausiu metu pagrindinis dėmesys krypsta į tai, ar urbanistinio sutikimo etapas bus užbaigtas laiku ir be papildomų kliūčių.

  • Saulės elektrinės miestuose kelia vietines karščio salas: ką rodo nauji tyrimai ir ką daryti

    Saulės elektrinės miestuose kelia vietines karščio salas: ką rodo nauji tyrimai ir ką daryti

    Saulės elektrinės ant stogų ir miestuose įrengti fotovoltiniai parkai dažnai pristatomi kaip švaresnės energetikos simbolis, tačiau mokslininkai vis dažniau vertina ir jų mikroklimato poveikį. Naujesni stebėjimai rodo, kad dideli fotovoltinių modulių plotai kai kuriose urbanizuotose teritorijose gali prisidėti prie papildomo vietinio įšilimo.

    Toks efektas paprastai siejamas su miesto šilumos salos reiškiniu, kai asfaltas, betonas ir tamsūs paviršiai sugeria daugiau saulės spinduliuotės ir lėčiau atvėsta. Fotovoltiniai moduliai dalį energijos paverčia elektra, tačiau didelė spinduliuotės dalis virsta šiluma ir per paviršius bei orą grįžta į aplinką.

    Kaip susidaro papildomas įšilimas

    Fotovoltinių modulių paviršiai dažnai yra tamsūs ir gerai sugeria spinduliuotę, todėl kaitrios dienos metu įkaista. Ši šiluma perduodama aplinkiniam orui konvekcija, dalis jos išspinduliuojama atgal infraraudonaisiais spinduliais, o įkaitę paviršiai gali šildyti ir arti esančias dangas.

    Problemą didina tai, kad miestuose trūksta natūralių vėsinimo mechanizmų, ypač evapotranspiracijos, kai augalai garindami vandenį mažina oro temperatūrą. Kai dideli moduliai įrengiami virš mažai želdinių turinčių teritorijų, įšilimo poveikis gali būti ryškesnis, ypač vakare, kai miestas iš lėto atiduoda sukauptą šilumą.

    Ką rodo naujausi duomenys

    Pastaraisiais metais tyrėjai vis dažniau remiasi palydoviniais ir hiperspektriniais stebėjimais, kurie leidžia tiksliau vertinti paviršių temperatūras, spinduliuotės balansą ir šilumos pasiskirstymą mieste. Tokie duomenys padeda atskirti, kur įšilimą lemia įprasti miesto dangų ypatumai, o kur papildomai prisideda energijos infrastruktūra.

    Vertinant rezultatus, svarbu pabrėžti kontekstą: fotovoltika mažina iškastinio kuro deginimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, todėl jos nauda klimato politikai išlieka esminė. Tačiau miesto planavime atsiranda papildomas uždavinys, kaip energijos gamybą suderinti su karščio bangoms atsparesne urbanistine aplinka.

    Kaip sumažinti rizikas miestuose

    Specialistai dažniausiai siūlo sprendimus, kurie leidžia išlaikyti saulės energetikos plėtrą, bet sumažinti vietinį įšilimą. Tai apima geresnę modulių ventiliaciją, tinkamesnį jų aukštį virš stogo ar dangos, taip pat šviesesnes, daugiau spinduliuotės atspindinčias stogų ir aikštelių dangas.

    Ne mažiau svarbus ir želdinimas, nes medžiai bei žalieji stogai realiai mažina aplinkos temperatūrą ir gerina oro kokybę. Miestuose, kuriuose saulės elektrinės planuojamos didesniais masyvais, kartu su energetiniais sprendimais vis dažniau vertinami šešėliavimo, paviršių atspindžio ir lietaus vandens sulaikymo scenarijai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra argumentas stabdyti saulės energetiką, bet signalas projektuoti ją išmaniau. Augant karščio bangų dažniui Europoje, tokie mikroklimato vertinimai gali tapti įprasta praktika, kad miestai būtų ir švaresni, ir vėsesni.

  • Kroatija skiria 2,7 mln. eurų CO2 surinkimui ir saugojimui: rengs geologinį atlasą

    Kroatijos Ekonomikos ministerija pasirašė dotacijos sutartį dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) tyrimų, finansuojamų pagal Nacionalinį gaivinimo ir atsparumo planą 2021–2026 metais. Projektui skiriama 2,7 mln. eurų, o investicija finansuojama 100 proc.

    Numatyta įvertinti, kiek realus ilgalaikis CO2 saugojimas geologinėse struktūrose sausumoje ir jūroje. Praktikoje tai reiškia duomenų rinkimą, potencialių vietų atranką ir techninių sprendimų pagrindimą, kad vėlesni sprendimai dėl infrastruktūros būtų paremti moksliškai patikimais vertinimais.

    Geologinis atlasas ir Bockovac analizė

    Pagrindinė projekto dalis bus geologinis atlasas, apimantis giliuosius sūrymo vandeninguosius horizontus ir kitas struktūras, tinkamas nuolatiniam CO2 saugojimui. Tokie atlasai paprastai naudojami kaip atspirties taškas planuojant gręžinius, rizikų vertinimą ir saugyklų licencijavimą.

    Taip pat bus parengtas išankstinis techninis ir ekonominis parengiamasis vertinimas Bockovac vietovei. Šio etapo tikslas yra apibrėžti galimus sprendinius, darbų apimtis, reikalingus tyrimus ir pradinius kaštų scenarijus prieš pereinant prie detalesnio projektavimo.

    Įrankiai, skirti CCS projektavimui

    Projektas apima ir specializuotos programinės įrangos paketo įsigijimą CCS sistemos projektavimui. Tokie įrankiai leidžia modeliuoti CO2 srautų surinkimą, suspaudimą, transportą ir suleidimą, taip pat vertinti slėgio, sandarumo ir ilgalaikės stebėsenos poreikius.

    Numatytos ir informavimo bei sklaidos veiklos, kurios paprastai reikalingos didelės apimties dekarbonizacijos projektams. CCS plėtra Europos Sąjungoje glaudžiai siejama su pramonės emisijų mažinimu ir infrastruktūros planavimu, todėl ankstyvas visuomenės ir rinkos dalyvių įtraukimas dažnai laikomas kritine sėkmės sąlyga.

    Institucijos akcentuoja sprendimų pagrindimą

    Kroatijos Angliavandenilių agentūros valdybos pirmininkas Marijanas Krpanas teigė, kad iniciatyva stiprina agentūros vaidmenį mažinant sunkiosios pramonės taršą. Jo vertinimu, atlasas taps pagrindu būsimiems CCS projektams, įskaitant sprendinius, kuriuose derinama geoterminė energetika ir CO2 saugojimas.

    Vyriausybės aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką įgyvendinančio fondo vadovas Luka Balenas pabrėžė, kad pirmiausia būtina sukurti ekspertinį pagrindą investiciniams sprendimams. „Geologinių struktūrų, tinkamų nuolatiniam CO2 saugojimui, atlasas ir galimybių studija Bockovac vietoje leis priimti pagrįstus sprendimus dėl būsimų investicijų ir dekarbonizacijos infrastruktūros plėtros“, – sakė L. Balenas.

  • Černobylyje statomas 2 MW saulės parkas: jis turėtų užtikrinti elektrinės poreikius ir remontus

    Černobylyje statomas 2 MW saulės parkas: jis turėtų užtikrinti elektrinės poreikius ir remontus

    Saulės elektrinė Černobylio teritorijoje

    Černobylio atominės elektrinės teritorijoje Ukrainoje statomas 2 megavatų galios saulės parkas, kuris turėtų padėti užtikrinti objekto elektros poreikius. Skelbiama, kad saulės moduliai elektros energiją pradėti gaminti turėtų per maždaug mėnesį nuo projekto užbaigimo.

    Tokie sprendimai siejami su praktiniu poreikiu turėti stabilesnį vietinį energijos šaltinį objektui, kuris tebėra prižiūrimas ir saugomas. Nors Černobylio elektrinė jau seniai nebegamina elektros, teritorijoje vyksta darbai, kuriems reikalingas patikimas elektros tiekimas.

    Kokia Černobylio elektrinės funkcija šiandien

    Černobylio atominės elektrinės vadovas Serhii Tarakanovas Ukrainos žiniasklaidai yra sakęs, kad šiuo metu planų aktyviai dalyvauti elektros rinkoje nėra. Vis dėlto jis neatmetė, kad ateityje, pasikeitus situacijai ir poreikiams, tokia kryptis galėtų atsirasti.

    Anot jo, pagrindinė valdžios užduotis elektrinės komandai išlieka aiški: vykdyti reaktorių blokų eksploatacijos nutraukimą ir pertvarkyti apsaugines konstrukcijas taip, kad jos būtų saugios aplinkai. Būtent šiems tikslams reikalinga infrastruktūra ir nuolatinis energijos tiekimas.

    Kodėl zona vertinama kaip energetikos plėtros erdvė

    Tarakanovas yra pabrėžęs, kad atskirties zonoje yra daug laisvos erdvės, todėl ji teoriškai tinkama žaliosios energijos gamybai. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad teritorijoje egzistuoja energetikos infrastruktūra, įskaitant tinklą, kuris istoriškai buvo pritaikytas dideliems elektros srautams.

    Jo teigimu, papildomas veiksnys yra leidimų procedūrų specifika: atskirties zonoje dėl riboto gyventojų skaičiaus dalis procesų gali būti paprastesni nei tankiai apgyvendintose vietovėse. Tai, pasak elektrinės vadovo, sudaro prielaidas ateityje racionaliau išnaudoti šią unikalią teritoriją.

    Remontas po drono smūgio ir galimos sąnaudos

    Tuo pat metu išlieka rimti darbai, susiję su saugumo užtikrinimu. Pranešta, kad naujoji apsauginė arka, dengiantis senąjį sarkofagą, po Rusijos drono smūgio buvo apgadinta ir jai reikalingas skubus remontas.

    Po smūgio 2025 metų vasarį ir kilusio gaisro konstrukcija, kaip skelbta, prarado pilną sandarumą. Vertinama, kad atkūrimo kaštai gali siekti iki 500 000 000 eurų, o darbai gali užtrukti iki 2030 metų; dalį lėšų jau yra pervedę Ukrainos Vakarų partneriai.

    Elektrinės vadovas taip pat yra pabrėžęs, kad šiuo metu nėra požymių apie neišvengiamą senojo sarkofago griūties riziką. Vis dėlto remontų skubą lemia siekis atkurti maksimalų barjerų patikimumą virš ketvirtojo bloko, kuris sprogo 1986 metais.

    Ar grįžtų branduolinė gamyba?

    Kalbėdamas apie ilgalaikes perspektyvas, Tarakanovas skeptiškai vertino idėją atkurti elektrinės energinį potencialą pasitelkiant mažus modulinius reaktorius. Jo požiūriu, atsižvelgiant į 1986 metų avarijos pamokas, būtų logiška remtis tik patikrintomis technologijomis.

    Jis akcentavo, kad jei kada nors būtų svarstoma branduolinės generacijos plėtra, labiau tiktų didelės galios, plačiai pasaulyje naudojami reaktoriai, kurių saugos lygis yra aukštas. Kol kas realiausias artimiausio laikotarpio sprendimas atrodo saulės parko projektas, orientuotas į vietinius poreikius.

  • Istorinis rekordas: Lietuva savaitę elektros poreikį padengė atsinaujinančia energija

    Istorinis rekordas: Lietuva savaitę elektros poreikį padengė atsinaujinančia energija

    Balandžio 20–26 dienomis Lietuva pirmą kartą pasiekė istorinį rezultatą: per savaitę atsinaujinančių išteklių elektrinės pagamino daugiau elektros, nei jos reikėjo šalies vartojimui. Pagrindiniu šuolio varikliu tapo itin išaugusi vėjo elektrinių gamyba, o situacija rinkoje atnešė ir ryškų kainų kritimą.

    Per minėtą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ zonoje krito iki 36 eurų už megavatvalandę. Tai buvo apie 58 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vidurkis siekė 86 eurus už megavatvalandę, o tokio lygio kainos nematytos nuo praėjusių metų birželio.

    Rinkoje fiksuotos ir neigiamos kainos, kurios paprastai reiškia, kad pasiūla trumpais laikotarpiais viršija paklausą. Neigiamos kainos pasitaikė trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį, o savaitgalį elektra iki nulio ar žemiau kainavo iki penktadalio laiko.

    Kas nulėmė rekordą?

    Vėjo ir saulės elektrinės per savaitę pagamino 206 gigavatvalandes elektros, o kartu su kitais atsinaujinančiais šaltiniais bendras atsinaujinančios energijos kiekis pasiekė 215 gigavatvalandžių. Tuo metu Lietuvos elektros poreikis siekė 210 gigavatvalandžių, tad atsinaujinantys šaltiniai padengė apie 102 proc. paklausos.

    Lyginant su ankstesne savaite, vartojimas buvo maždaug 4 proc. mažesnis. Vis dėlto esminę įtaką padarė gamybos augimas: vėjo elektrinių gamyba šoktelėjo 78 proc. ir pasiekė 151 gigavatvalandę, sudarydama apie 58 proc. visos šalyje pagamintos elektros.

    Saulės elektrinių gamyba augo 19 proc. iki 55 gigavatvalandžių ir sudarė apie 21 proc. Hidroelektrinės pagamino 23 gigavatvalandes, šiluminės elektrinės 18 gigavatvalandžių, o kiti šaltiniai 12 gigavatvalandžių.

    Importas mažėjo, eksportas augo

    Per nagrinėjamą savaitę visos šalies elektrinės pagamino 259 gigavatvalandes, tai yra apie 124 proc. viso poreikio. Tai buvo 43 proc. daugiau nei savaitę prieš tai, kai bendra gamyba siekė 181 gigavatvalandę.

    Importo srautai traukėsi 43 proc. nuo 100 iki 57 gigavatvalandžių. Didžiausia importo dalis atėjo iš Latvijos, mažesnė iš Švedijos, o likusi dalis iš Lenkijos.

    Eksportas tuo pat metu padvigubėjo nuo 52 iki 103 gigavatvalandžių. Daugiausia elektros buvo išvežta į Švediją, taip pat į Latviją ir Lenkiją, o į Švediją Lietuva eksportavo daugiau, nei iš jos importavo.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Tokia savaitė rodo, kaip greitai elektros sistemos balansą gali pakeisti vėjo ir saulės generacija, ypač kai sutampa palankios meteorologinės sąlygos ir mažesnis vartojimas. Trumpalaikėje perspektyvoje tai didina kainų svyravimus, įskaitant laikotarpius, kai kaina biržoje artėja prie nulio ar tampa neigiama.

    Ilgesnėje perspektyvoje rekordai dažniausiai reiškia augantį poreikį lankstumui: tinklų plėtrai, energijos kaupimui, vartojimo valdymui ir eksporto galimybėms. Kai gamyba dažnai viršija vidaus paklausą, gebėjimas efektyviai perduoti energiją per jungtis ir subalansuoti sistemą tampa lemiamu veiksniu tiek kainoms, tiek patikimumui.

  • Saulės elektrinės laukuose naktimis suaktyvėja šikšnosparniai: tyrimas atskleidė netikėtą jų naudą

    Saulės elektrinės laukuose naktimis suaktyvėja šikšnosparniai: tyrimas atskleidė netikėtą jų naudą

    Dieną saulės elektrinių parkai atrodo kaip statiška infrastruktūra, tačiau sutemus jie gali virsti aktyviomis gyvūnų maitinimosi ir slėptuvių vietomis. Naujesni stebėjimai rodo, kad tokiose teritorijose dažniau fiksuojami šikšnosparniai, o jų elgsena skiriasi nuo įprastų migracijos ar atsitiktinio praskridimo scenarijų.

    Šikšnosparniai yra vieni svarbiausių naktinių vabzdžių reguliuotojų, todėl jų gausa konkrečioje vietoje dažnai reiškia ir didesnį vabzdžių kiekį. Saulės modulių eilės sukuria pavėsį, keičia vėjo ir drėgmės režimą prie žemės, o tai gali sudaryti palankesnes sąlygas augalijai ir smulkiems bestuburiams, ypač jei teritorija tvarkoma ne intensyviai.

    Kas traukia šikšnosparnius?

    Vienas dažniausių paaiškinimų yra maisto grandinė: daugiau augalijos reiškia daugiau vabzdžių, o kur vabzdžių daugiau, ten suaktyvėja ir jų medžiotojai. Praktikoje tai gali pasireikšti tuo, kad šikšnosparniai virš saulės parkų medžioja ilgiau, kartoja skrydžio trajektorijas ir toje pačioje vietoje fiksuojami daugelį naktų iš eilės.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra pati konstrukcija. Metaliniai rėmai, tarpai ir atramos sukuria daugiau užuovėjos, o sukaupta šiluma vakare gali padėti palaikyti stabilesnį mikroklimatą, kas kai kurioms rūšims ypač svarbu jauniklių auginimo laikotarpiu.

    Kaip tai tiriama ir ką rodo duomenys?

    Šikšnosparnių aktyvumas dažniausiai vertinamas akustiniais registratoriais, kurie fiksuoja ultragarsinius signalus, pagal juos galima atskirti rūšis ar bent jų grupes. Tokie matavimai leidžia palyginti aktyvumą skirtingose buveinėse, pavyzdžiui, saulės parke, šalia esančiose pievose ar miško pakraščiuose.

    Interpretacija reikalauja atsargumo, nes aukštesnis signalų skaičius nebūtinai reiškia didesnę populiaciją, jis gali rodyti ir intensyvesnį medžioklės elgesį. Vis dėlto pasikartojantys fiksavimai tose pačiose vietose leidžia daryti prielaidą, kad daliai šikšnosparnių saulės parkai tampa ne tik tranzitine, bet ir funkcionalia buveine.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai?

    Atsinaujinančios energetikos plėtra neišvengiamai keičia kraštovaizdį, todėl svarbu vertinti ne tik klimato naudą, bet ir poveikį biologinei įvairovei. Šikšnosparnių atvejis rodo, kad kai kurie žmogaus sukurti objektai gali netikėtai suteikti papildomų ekologinių nišų, tačiau tai nereiškia, jog rizikų nėra.

    Didžiausi skirtumai dažnai priklauso nuo teritorijos priežiūros, apželdinimo sprendimų, apšvietimo ir trikdymo lygio. Tinkamai planuojant, saulės parkai gali būti derinami su gamtai palankesnėmis priemonėmis, kurios didina buveinių įvairovę ir mažina neigiamą poveikį aplinkinėms ekosistemoms.

    Šikšnosparniai dažnai apipinami mitais, tačiau ekologiniu požiūriu jie yra vertingi sąjungininkai, ypač ten, kur gausu vabzdžių. Todėl saulės elektrinių parkai, kurie dieną tiekia energiją, naktį kai kuriose vietovėse gali tapti svarbia grandimi vietinėje ekosistemoje.