CP v2

Category: Energetika

  • Į Petrobrazi atgabenti visi žaliojo vandenilio moduliai: „OMV Petrom“ pajėgumą didina iki 55 MW

    Rumunijoje esančioje Petrobrazi naftos perdirbimo gamykloje pristatyti visi septyni po 5 MW galios antrojo žaliojo vandenilio elektrolizerio moduliai. Įgyvendinus šį etapą ir su anksčiau paskelbtu 20 MW įrenginiu, bendra gamyklos vandenilio gamybos galia pasieks 55 MW.

    Naujieji moduliai tiekiami Vokietijos bendrovės „Neuman & Esser“, o jų integracija gamykloje jau vyksta. Statybos, logistikos, komponentų gamybos ir modulių surinkimo darbus koordinuoja „Kraftanlagen Romania“.

    Finansavimas ir planuojama gamyba

    35 MW projektui skirta 29 mln. eurų negrąžinamos paramos pagal Rumunijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Įrenginiui pradėjus veikti, jis per metus turėtų pagaminti apie 4 700 tonų žaliojo vandenilio.

    Abu elektrolizeriai kartu, vertinant planuojamus pajėgumus, galėtų pagaminti apie 8 000 tonų vandenilio per metus. Toks kiekis laikomas reikšmingu pramoniniu mastu, ypač naftos perdirbimo sektoriuje, kuriame vandenilis yra kritiškai svarbi žaliava technologiniams procesams.

    Kam bus naudojamas žaliasis vandenilis?

    „OMV Petrom“ skelbia, kad pagamintas žaliasis vandenilis bus naudojamas perdirbimo procesuose, įskaitant tvariųjų aviacinių degalų SAF ir atsinaujinančio dyzelino HVO gamybą. Šie degalai gaminami iš augalinių ir atliekinių aliejų ir gali būti naudojami esamoje infrastruktūroje.

    Pasak įmonės, SAF ir HVO per visą gyvavimo ciklą gali sumažinti anglies dioksido emisijas bent 65 proc., palyginti su įprastais iškastiniais degalais. Tokie projektai tampa svarbia platesnės Europos pramonės krypties dalimi, kai siekiama mažinti emisijas sunkiai elektrifikuojamuose sektoriuose ir didinti mažo anglies intensyvumo kuro pasiūlą.

    „Mūsų tikslas – žaliojo vandenilio gamybą panaudoti perdirbimo procesuose ir didinti tvariųjų degalų gamybos apimtis“, – sakė „OMV Petrom“ atstovai.

  • „Rotaqua“ keičia vadovą: Gábor Magyar perima generalinio direktoriaus pareigas ir plečia geotermijos kryptį

    „Rotaqua“ keičia vadovą: Gábor Magyar perima generalinio direktoriaus pareigas ir plečia geotermijos kryptį

    Vengrijos valstybei priklausanti geologijos ir gręžinių įmonė „Rotaqua“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 25 dienos generalinio direktoriaus pareigas perima Gábor Magyar. Jis pakeitė iki šiol bendrovei vadovavusį Tamás Csécsei.

    Kartu su šiuo paskyrimu įsigaliojo ir kitas pokytis grupėje: nuo tos pačios datos Gábor Magyar tapo ir „RKR Consult“, „Rotaqua“ dukterinės įmonės, generaliniu direktoriumi. Šiose pareigose jis pakeitė dr. Henrietta Csécsei.

    „Rotaqua“ nurodė, kad įmonė ir jos dukterinė bendrovė tęs darbus išlaikydamos tą patį profesinį įsipareigojimą bei dėmesį sąžiningam ir konstruktyviam bendradarbiavimui su partneriais. Bendrovės komunikacijoje akcentuojamas veiklos tęstinumas ir stabilumas.

    Tamás Csécsei „Rotaqua“ vadovavo nuo 2007 metų, todėl vadovo kaita žymi reikšmingą etapą bendrovės istorijoje. Tokie ilgos trukmės vadovavimo laikotarpiai energetikos ir pramonės sektoriuose dažnai siejami su nuoseklia strategija ir ilgalaikiais projektais.

    Naujasis vadovas Gábor Magyar turi daugiau kaip 40 metų inžinerinės patirties naftos ir dujų pramonėje. Anksčiau jis „Rotaqua“ ėjo technikos ir strategijos direktoriaus pareigas, o vienu svarbiausių jo darbų įvardijamas bendrovės geoterminių projektų portfelio kūrimas.

    Geoterminės energijos kryptis regione pastaraisiais metais sulaukia augančio dėmesio, nes ji leidžia mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir stabilizuoti šilumos tiekimo kaštus. Dėl to naujojo vadovo patirtis geotermijos srityje gali tapti svarbiu veiksniu formuojant tolesnius „Rotaqua“ prioritetus.

  • „ORLEN“ pradėjo dujų gavybą trijuose Norvegijos telkiniuose: ką tai keičia Lenkijai ir regionui

    „ORLEN“ pradėjo dujų gavybą trijuose Norvegijos telkiniuose: ką tai keičia Lenkijai ir regionui

    Lenkijos energetikos grupės „ORLEN“ valdoma bendrovė ORLEN Upstream Norway pradėjo dujų gavybą Idun Nord telkinyje Norvegijos jūroje. Artimiausiomis savaitėmis planuojama įjungti dar du telkinius – Alve Nord ir Ørn, esančius Skarv rajone, kuris laikomas vienu svarbiausių grupės gavybos centrų Norvegijoje.

    Bendrovė skelbia, kad trijų telkinių vystymas turėtų papildyti „ORLEN“ portfelį maždaug 30 mln. barelių naftos ekvivalento, o didžioji dalis šio kiekio – gamtinės dujos. Tokie projektai įprastai vertinami kaip būdas stabilizuoti tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo importo rinkų svyravimų, ypač Europoje po 2022 metų energetikos krizės.

    Bendra infrastruktūra ir greitesnis startas

    Trys telkiniai vystomi kaip integruotas projektas, pasitelkiant bendrą infrastruktūrą ir derinant logistiką bei pirkimus. Tai leidžia sumažinti sąnaudas ir spartinti įgyvendinimą, ypač kai skirtinguose telkiniuose dalyvauja skirtingos partnerių sudėtys.

    Telkiniai prijungti prie esamos Skarv FPSO platformos – plaukiojančio gavybos, saugojimo ir iškrovimo įrenginio, kuris yra pagrindinis šios zonos mazgas. Tokia schema didina infrastruktūros panaudojimą ir, pasak projekto dalyvių, prisideda prie Skarv eksploatacijos laikotarpio pratęsimo bent iki 2040 metų.

    „Kartu šie trys telkiniai „ORLEN“ suteiks daugiau nei 4 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų“, – sakė „ORLEN“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    „Dėl labai gero bendradarbiavimo su partneriais projektą įgyvendinome pigiau ir greičiau, o gavybą pradėjome vienais metais anksčiau, nei planuota“, – pridūrė jis.

    Kokie telkiniai ir kas juose dalyvauja

    Skelbiama, kad trijų telkinių bendri išgaunami ištekliai siekia apie 120 mln. barelių naftos ekvivalento (bendruoju pagrindu), iš jų „ORLEN“ tenkanti dalis – daugiau nei 30 mln. barelių naftos ekvivalento. Apie 80 proc. šių išteklių sudaro dujos, todėl projektas labiau orientuotas į dujų tiekimo balansą nei į naftą.

    Didžiausią grynąjį indėlį „ORLEN“ išteklių bazėje, pasak bendrovės, sudaro Ørn telkinys – apie 22 mln. barelių naftos ekvivalento. „ORLEN“ šiame telkinyje priklauso 40 proc., o operatoriui Aker BP ir bendrovei Equinor – po 30 proc.

    Idun Nord telkinyje ORLEN Upstream Norway turi 11,9 proc. Aker BP (operatorius) valdo 23,8 proc., Equinor – 36,2 proc., o Harbour Energy – 28,1 proc. Alve Nord telkinyje „ORLEN“ dalis taip pat siekia 11,9 proc., Aker BP – 58,1 proc., Harbour Energy – 20 proc., JAPEX Norge – 10 proc.

    Gavyba planuojama didinti palaipsniui, akcentuojant saugią eksploataciją. Kai visi trys telkiniai pasieks pilną režimą, „ORLEN“ valdomų gavybos telkinių skaičius Norvegijos kontinentiniame šelfe, kaip nurodo bendrovė, išaugs iki 24.

    Reikšmė dujų srautams į Lenkiją

    Norvegija yra vienas svarbiausių Lenkijos dujų šaltinių, o dujos į šalį tiekiamos Baltijos dujotiekio Baltic Pipe sistema. Pastaraisiais metais, augant poreikiui užsitikrinti ilgalaikį tiekimą, Norvegijos gavyba tapo strategine alternatyva rusiškoms dujoms, o nuosavi telkiniai leidžia dalį srautų kontroliuoti per gamybos grandinę.

    „ORLEN“ taip pat primena, kad 2026 metais jau plėtė gavybą Norvegijoje pradėdama eksploatuoti Eirin telkinį Šiaurės jūroje. Bendrovės duomenimis, ORLEN Upstream Norway 2025 metais išgavo apie 4,4 mlrd. kubinių metrų dujų, o nauji telkiniai turėtų stiprinti šį indėlį vidutiniu laikotarpiu.

    Energetikos analitikų vertinimu, tokie projektai turi dvejopą poveikį: trumpuoju laikotarpiu jie padeda stabilizuoti fizinį tiekimą ir mažina kainų šokų riziką regione, o ilguoju laikotarpiu išryškina dilemą tarp investicijų į iškastinį kurą ir Europos dekarbonizacijos tikslų. Vis dėlto, kol dujos išlieka pereinamuoju kuru elektros gamyboje ir pramonėje, Norvegijos šelfo projektai išlieka vieni svarbiausių Europos tiekimo saugumo ramsčių.

  • „Enefit“ atidarė didžiausią savo saulės parką Lenkijoje: kiek elektros pagamins 45 MW projektas

    „Enefit“ atidarė didžiausią savo saulės parką Lenkijoje: kiek elektros pagamins 45 MW projektas

    Estijos energetikos grupės Eesti Energia valdoma bendrovė „Enefit“ Lenkijoje pradėjo eksploatuoti iki šiol didžiausią savo atsinaujinančios energetikos projektą šioje šalyje – 45 megavatų galios Strzałkowo saulės elektrinių parką centrinėje Lenkijos dalyje.

    Bendrovės teigimu, naujasis parkas per metus turėtų pagaminti apie 45 gigavatvalandes žaliosios elektros. Tai, anot įmonės, atitinka maždaug 22 000 vidutinių Lenkijos namų ūkių poreikį, nors realus poveikis priklauso nuo vartojimo ir tinklo sąlygų.

    Įgyvendinus Strzałkowo projektą, „Enefit“ bendra atsinaujinančios energetikos galia Lenkijoje išaugo iki 78 megavatų. Įmonė Lenkijos rinkoje veikia nuo 2016 metų ir skelbia šiuo metu tiekianti elektrą daugiau kaip 4 500 verslo klientų.

    Finansinį projekto stabilumą užtikrina 15 metų trukmės skirtumo sutartis, kuri numato kainos garantijas 75 proc. planuojamos elektrinės gamybos. Tokie mechanizmai rinkoje vertinami kaip priemonė mažinti kainų svyravimo riziką ir palengvinti ilgalaikį atsinaujinančių projektų finansavimą.

    „Lenkija yra viena iš keturių „Enefit“ namų rinkų, o per pastaruosius metus čia nuosekliai plėtėme savo veiklą“, – sakė „Enefit“ valdybos pirmininkas Gerrit Mäesalu.

    „Strzałkowo yra mūsų didžiausias saulės parkas Lenkijoje ir vienas didžiausių visame „Enefit“ portfelyje. Ši investicija stiprina mūsų gamybos portfelį ir padeda klientams užtikrinti daugiau švariai pagamintos elektros“, – teigė jis.

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai didina saulės energetikos apimtis, nes siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros tiekimą. Tokiems tikslams svarbus ne tik naujų pajėgumų įrengimas, bet ir ilgalaikės taisyklės, leidžiančios projektams lengviau pritraukti kapitalą bei planuoti gamybą.

    „Enefit“ plėtra Lenkijoje rodo platesnę regiono tendenciją, kai Baltijos ir Šiaurės Europos energetikos įmonės ieško augimo didesnėse kaimyninėse rinkose. Saulės parkai čia tampa vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, o ilgalaikės kainos užtikrinimo sutartys gali lemti, kokiu tempu ateityje bus plečiami nauji projektai.

  • „ČEZ“ atnaujina Kořensko hidroelektrinę ir Vltavos kaskadą: ką pakeis didžiausia modernizacija per 34 metus

    „ČEZ“ atnaujina Kořensko hidroelektrinę ir Vltavos kaskadą: ką pakeis didžiausia modernizacija per 34 metus

    Didžiausia Čekijos energetikos grupė „ČEZ“ pradėjo Kořensko hidroelektrinės modernizaciją, kuri įvardijama kaip didžiausias atnaujinimas per 34 metų šios elektrinės istoriją. Darbai vyksta prie Temelino atominės elektrinės, o pati Kořensko jėgainė priskiriama mažesnėms – jos galia siekia 3,8 megavato.

    Modernizacija apima abiejų agregatų turbinas, generatorius, skirstyklas ir valdymo sistemas. Pirmojo agregato surinkimas jau vyksta, o grįžti į pilną eksploataciją jis turėtų rudenį, kai bus užbaigti bandymai ir derinimas.

    Antrasis agregatas trumpam bus stabdomas valdymo sistemų atnaujinimui, o vėliau jo lauks pilnas kapitalinis remontas. Visą projektą planuojama užbaigti iki kitų metų pavasario, dalį finansavimo numatant iš Europos Sąjungos konkurencingumą skatinančių priemonių.

    „ČEZ“ teigimu, atnaujinta įranga leis efektyviau panaudoti upės debitą ir gaminti elektrą net tuomet, kai vandens srautas gerokai mažesnis nei anksčiau reikalingos minimalios ribos. Tokia technologinė pažanga ypač aktuali dėl dažnėjančių sausrų periodų ir didesnių hidrologinių svyravimų, kuriuos fiksuoja dauguma Europos regionų.

    Kořensko modernizacija yra platesnės vandens energetikos programos dalis: „ČEZ“ skelbia vykdanti daugiau kaip 20 hidroelektrinių atnaujinimus, kurių tikslas – padidinti vidutinį efektyvumą iki 5 proc. Bendra šios programos vertė siekia apie 185 milijonų eurų.

    „Vltavos kaskados elektrinės yra esminė Čekijos hidroenergetikos dalis ir svarbus visos energetikos sistemos valdymo elementas. Modernizacija didina saugą, patikimumą ir efektyvumą“, – sakė „ČEZ“ įprastinės energetikos padalinio vadovas Pavelas Šleška.

    Pasak bendrovės, per pastaruosius metus į Vltavos kaskados atnaujinimą investuota apie 62 milijonus eurų, o modernizuota daugiau nei pusė kaskados agregatų. Tarp paminėtų projektų – Lipno I, Kamýk, Slapy ir Vrané elektrinių atnaujinimai, kurie, bendrovės vertinimu, prailgino jų eksploatacijos laiką dešimtmečiams ir prisideda prie mažesnių emisijų elektros gamybos.

    Užbaigus darbus Kořensko ir Lipno II elektrinėse, „ČEZ“ planuoja tęsti atnaujinimus Hněvkovice objekte bei imtis didesnių Štěchovice ir Orlík elektrinių modernizacijų. Tokios investicijos rodo, kad hidroenergetika Čekijoje išlieka svarbi ne tik kaip atsinaujinantis šaltinis, bet ir kaip lankstus įrankis tinklo balansavimui bei sistemos stabilumui.

  • „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    Saulės elektrinė pradėjo veikti

    Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ pranešė Mažeikiuose, „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, pradėjusi eksploatuoti 42,2 megavato galios saulės elektrinę. Projektas įgyvendintas pačioje gamyklos aikštelėje, todėl pagaminta elektra pirmiausia bus naudojama vietos poreikiams.

    Įmonės teigimu, tai didžiausia „ORLEN“ grupės vietoje įrengta atsinaujinančios energijos generacijos instaliacija. Tokie sprendimai pramonėje vis dažniau pasirenkami siekiant mažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų ir didinti veiklos stabilumą.

    Skaičiai: galia, plotas, gamyba

    Saulės elektrinė užima apie 60 hektarų ir joje sumontuota beveik 68 000 dvipusių saulės modulių, galinčių generuoti elektrą iš abiejų pusių gaunamos šviesos. „ORLEN“ nurodo, kad tokio tipo moduliai ypač efektyvūs, kai išnaudojamas atspindys nuo grunto ir infrastruktūros.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 45 gigavatvalandes elektros. Tai turėtų patenkinti maždaug 7 proc. „ORLEN Lietuva“ gamyklos metinio elektros poreikio, o dalį pirkimų iš rinkos pakeis pačios įmonės pagaminta energija.

    Investicijos, parama ir poveikis sąnaudoms

    Projektą įgyvendino Lenkijos rangovas „Electrum“, o bendra investicijų vertė siekė beveik 35 milijonus eurų. Iš jų 2,5 milijono eurų sudarė Europos Sąjungos Modernizavimo fondo parama, skirta energetikos pertvarkai ir emisijų mažinimui remti.

    „ORLEN“ vertinimu, dėl mažesnių elektros įsigijimo kaštų „ORLEN Lietuva“ kasmet galėtų sutaupyti apie 4 milijonus eurų. Energetikos rinkoje, kur kainos pastaraisiais metais išlieka jautrios geopolitikai ir tinklų balansavimo sąnaudoms, nuosava generacija pramonės įmonėms tampa papildomu konkurencingumo veiksniu.

    „Pirmą kartą Mažeikių gamyklos poreikiams atsinaujinančią elektrą gaminsime vietoje. Tai svarbus žingsnis mažinant mūsų veiklos poveikį aplinkai ir mažinant gamyklos sąnaudas“, – sakė „ORLEN Lietuva“ vadovas Dariusz Zonenberg.

    Anot bendrovės, saulės elektrinė didins dalį elektros, kurią įmonė pasigamina pati iš atsinaujinančių išteklių, ir tai turėtų prisidėti prie ilgalaikių grupės tikslų. Toks modelis tampa vis aktualesnis didelės energijos paklausos pramonei, kuri vienu metu siekia tiek mažesnių kaštų, tiek aiškesnio dekarbonizacijos kelio.

  • Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Sprendimas, kuris keičia rinką

    Slovakijos aplinkos ministerija paskelbė nepritarusi septynioms iš aštuonių siūlytų vadinamųjų vėjo energetikos spartinimo zonų. Tai reiškia, kad didžioji dalis planuotų teritorijų, kuriose leidimų procesai turėjo vykti greičiau, kol kas nejudės į priekį.

    Sprendimas grindžiamas strateginio poveikio aplinkai vertinimo išvadomis, pagal kurias dauguma įvertintų zonų laikomos netinkamomis vėjo energetikos projektams. Ministerija akcentuoja ekspertinių studijų trūkumą ir vietos bendruomenių nepritarimą.

    Ministerijos argumentai ir politinis fonas

    Aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba viešai pabrėžė, kad sprendimas esą priimtas remiantis ekspertų vertinimais, savivaldybių pastabomis ir gyventojų nuomone. Pasak jo, Slovakija energetikos sistemoje pirmiausia remiasi branduoline ir hidroenergija, todėl vėjo projektams keliami itin aukšti reikalavimai.

    Pagal paskelbtą poziciją, spartinimo zonos neturėtų būti tvirtinamos, jei neįrodyta, kad konkretiose vietovėse poveikis aplinkai ir visuomenės interesams yra valdomas. Kartu tai signalas investuotojams, kad reguliacinė rizika šalyje išlieka didelė.

    Verslo atsakas ir ES lėšų klausimas

    Slovakijos tvariosios energetikos asociacija viešai nesutiko su sprendimu ir teigė, kad dalį visuomenės baimių kursto klaidinanti informacija, o ne techninės kliūtys. Asociacija akcentuoja, jog spartinimo zonų tikslas yra aiškiau apibrėžti aplinkosauginius kriterijus ir supaprastinti procedūras, nemažinant viešumo ar savivaldos įsitraukimo.

    Projekto šalininkai įspėja ir apie finansines pasekmes: vėjo energetikos stabdymas gali apsunkinti atsinaujinančios energetikos tikslų vykdymą, o kartu didinti riziką daliai ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Skelbiama, kad su atsinaujinančios energetikos įsipareigojimais siejama suma gali siekti apie 430 000 000 eurų.

    „Mes nepasidavėme jokiam lobistų spaudimui ir šiandien, remdamiesi ekspertų išvadomis, savivaldybių bei visuomenės pastabomis, galime konstatuoti, kad Slovakija neturi tinkamų sąlygų vėjo energetikos plėtrai“, – sakė aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba.

    Iš aštuonių numatytų teritorijų tolesniam vertinimo etapui palikta tik viena pilotinė zona Michalovcės rajone. Toks rezultatas reiškia, kad didžioji dalis būsimų vėjo parkų projektų šalyje bent artimiausiu metu lieka įšaldyti arba persikelia į ilgesnes, sudėtingesnes derinimo procedūras.

  • „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    Nauja saulės jėgainė prie Polsko Kosovo

    Energetikos grupės „Energo-Pro“ valdoma bendrovė Bulgarijoje pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę netoli Polsko Kosovo kaimo. Projektas įgyvendintas per „Energo-Pro Varna“, kuri priklauso Čekijos energetikos grupei.

    Elektrinė įrengta maždaug 21 000 kvadratinių metrų plote. Skelbiama, kad instaliuota galia viršija 2,3 megavato piko, o technologinį sprendimą sudaro 14 inverterių ir betoninė transformatorinė.

    Investicija ir planuojamas metinis rezultatas

    Į projektą investuota daugiau nei 1 000 000 eurų. Bendrovės vertinimu, elektrinė per metus turėtų pagaminti apie 3,325 gigavatvalandės elektros energijos.

    Įmonė taip pat nurodo, kad toks gamybos mastas kasmet leistų sumažinti anglies dioksido emisijas daugiau nei 1 500 tonų. Šie skaičiai pateikiami kaip įmonės tvarumo ir energijos transformacijos tikslų dalis.

    „Energo-Pro“ saulės portfelis Bulgarijoje

    Įjungus naują objektą, „Energo-Pro“ valdomų fotovoltinių elektrinių skaičius Bulgarijoje pasiekė 11. Bendra šių elektrinių eksploatuojama saulės generacijos galia, bendrovės duomenimis, sudaro 33 megavatus piko.

    Įmonė pabrėžia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra nuosekli ilgalaikės strategijos kryptis. Tokie projektai, pasak bendrovės, skirti didinti vietinės gamybos apimtis ir prisidėti prie šalies energetikos perėjimo.

    „Polsko Kosovo fotovoltinės elektrinės paleidimas yra dar vienas žingsnis nuosekliai plečiant mums priklausančių atsinaujinančios energijos šaltinių portfelį“, – sakė vykdomasis direktorius Plamenas Stefanovas.

    „Šios investicijos yra mūsų ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiame kurti tvarius energijos sprendimus, teikiančius vertę tiek bendrovei, tiek klientams. Turėdami šią elektrinę, Bulgarijoje valdome 11 fotovoltinių elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia 33 megavatus piko, ir toliau plėtosime projektus, palaikančius nacionalinę energijos transformaciją“, – pridūrė jis.

  • Slovakija pradeda Nosice užtvankos rekonstrukciją: kaina trečdaliu mažesnė, darbai iki 2027 metų

    Sutartis pasirašyta, finansuos ES

    Slovakijos vandentvarkos institucijos pasirašė sutartį dėl Nosice užtvankos keteros remonto darbų netoli Puchovo. Galutinė konkurso kaina beveik trečdaliu mažesnė nei pirminės sąmatos, todėl projektas laikomas vienu didesnių efektyviai nupirktų infrastruktūros darbų regione.

    Už darbus atsakingą rangovą parinko Slovakijos vandentvarkos įmonė SVP, prižiūrinti valstybinių hidrotechninių statinių eksploatavimą. Rekonstrukcijai numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų pagal Slovakijos programą.

    Ką reiškia mažesnė kaina?

    Konkurso laimėtojo pasiūlymas siekia apie 1 790 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, kai ankstesnė planuota vertė buvo maždaug 2 620 000 eurų. Skirtumas sudaro apie 31 proc., o tai leidžia daugiau dėmesio skirti darbų apimčiai ir kokybės kontrolei neplečiant biudžeto.

    Tokio masto hidrotechninių objektų atnaujinimas dažniausiai apima ne tik dangų ar konstrukcijų sutvarkymą, bet ir vandens poveikiui atsparių mazgų atnaujinimą, deformacinių siūlių ir drenažo sprendinius bei saugos elementų modernizavimą. Tai ypač aktualu statiniams, kurie eksploatuojami kelis dešimtmečius.

    Užtvanka – ir saugai, ir elektrai

    Nosice užtvanka veikia daugiau nei šešis dešimtmečius ir yra Vaho upės hidroenergetinės sistemos dalis. Objektas svarbus ne tik elektros gamybai, bet ir regioninei apsaugai nuo potvynių, todėl rekonstrukcija vertinama kaip kritinės infrastruktūros projektas.

    Prie užtvankos esanti hidroelektrinė turi 67,5 megavato įrengtąją galią, ją užtikrina trys Kaplan turbinos. Vidutinė metinė gamyba siekia apie 157,4 gigavatvalandės, o tai prisideda prie mažesnių iškastinio kuro poreikių ir stabilesnio vietinio elektros balanso.

    „Nosice užtvankos keteros rekonstrukcija yra vienas mūsų ilgalaikių prioritetų“, – sakė SVP generalinis direktorius Jozefas Moravčikas.

    „Džiaugiuosi, kad skaidraus viešojo pirkimo būdu pavyko užsitikrinti rangovą palankesne kaina nei pirminė planuota vertė, ir kad po metų pasirengimo šio svarbaus vandens statinio remontas tampa realybe“, – pridūrė jis.

    SVP skelbia, kad po projekto įgyvendinimo turėtų būti atkurtas ir viešas priėjimas prie užtvankos statinio. Numatoma, kad darbai bus baigti 2027 metų pavasarį, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo techninių darbų eigos ir hidrologinių sąlygų.

  • Geotermija Europoje stringa: kokias reguliavimo taisykles šalys taiko, kad projektai judėtų greičiau

    Geotermija Europoje stringa: kokias reguliavimo taisykles šalys taiko, kad projektai judėtų greičiau

    Geotermijos proveržį stabdo taisyklės

    Europos Sąjungoje geoterminė energija kol kas sudaro tik apie 0,2 proc. elektros gamybos ir maždaug 0,7 proc. šilumos tiekimo. Europos Komisijos užsakymu parengtoje analizėje pažymima, kad technologinis potencialas gerokai didesnis, tačiau pažanga skirtingose valstybėse nevienoda.

    Vertinimai rodo, kad sparčiau diegiant geotermiją iki 2030 metų ji galėtų prisidėti prie reikšmingos šildymo ir vėsinimo paklausos dalies, taip pat prie dalies elektros gamybos. Vis dėlto realybėje daugelis projektų užstringa ne dėl išteklių stokos, o dėl administracinių ir rinkos kliūčių.

    Kur dažniausiai užstringa projektai

    Tyrime pabrėžiama, kad viena didžiausių problemų yra nevienodi reikalavimai skirtingose šalyse ir sudėtingos, ilgai trunkančios leidimų procedūros. Prie to prisideda ribota prieiga prie požeminių duomenų ir sunkumai užsitikrinant pirkėjus projekto pradžioje, ypač ten, kur silpnai išvystyti centralizuotos šilumos tinklai.

    Praktikoje tai reiškia didesnę investuotojų riziką: išlaidos žvalgybai patiriamos anksčiau nei atsiranda aiškumas dėl leidimų, prisijungimo galimybių ar šilumos realizavimo. Dėl to dalis projektų nepasiekia gręžimo etapo arba užsitęsia ilgiau, nei planuota.

    Kas veikia geriausiai: gerosios praktikos pavyzdžiai

    Vienas iš efektyvesnių sprendimų yra griežtesnė žvalgybos licencijų priežiūra, kad teritorijos nebūtų rezervuojamos spekuliatyviai. Pavyzdžiui, Vengrijoje leidimų trukmė ribojama iki ketverių metų, o institucijos aktyviai seka pažangą ir, jei darbai nevyksta, licencijos gali būti atšaukiamos.

    Danijoje žvalgybos leidimai valdomi etapais: vystymas skaidomas į kelias fazes su aiškiais reikalavimais, o nepasiekus nustatytų tikslų leidimas gali būti panaikinamas. Tokia tvarka didina konkurenciją ir užtikrina, kad prioritetą gautų pajėgūs projektų vystytojai.

    Kita kryptis – supaprastinti seklios geotermijos sprendimų diegimą, kai kalbama apie gruntinius šilumos siurblius ar mažesnes sistemas. Prancūzijoje daliai įrenginių taikoma supaprastinta skaitmeninė deklaravimo tvarka, o kai kurios valstybės seklius, uždaros sistemos projektus nukreipia derinti savivaldybių lygiu, išlaikant vietos specifikos patikrą.

    Giliųjų projektų atveju svarbus reguliavimo aiškumas ir institucijų atsakomybės suvienodinimas. Vengrija 2023 metais konsolidavo giliųjų geotermijos projektų priežiūrą pagal kasybos teisinį režimą, sumažindama dubliavimąsi, kai skirtingi gyliai patekdavo į skirtingus įstatymus ir institucijas.

    Leidimų trukmę trumpinti padeda ir integruoti poveikio aplinkai vertinimo sprendimai. Prancūzija leido kai kurias paraiškas teikti lygiagrečiai, mažino pasikartojančių dokumentų kiekį ir vietoj kelių atskirų konsultacijų taikė vieną viešą nagrinėjimą, taip mažindama procedūrų dubliavimą.

    Investuotojų riziką mažina skaidrūs, centralizuoti požeminių duomenų registrai. Danijoje duomenys apie požemį privalomai teikiami atsakingai geologinei institucijai, o po nustatyto termino jie tampa vieši, o Nyderlanduose atvirų duomenų platformos ir privalomas teikimas padeda išlaikyti nacionalinių modelių tikslumą.

    Kai kuriose šalyse taikomi ir fizinių ar virtualių duomenų kambarių modeliai, leidžiantys specialistams peržiūrėti žvalgybos informaciją prieš prisiimant didesnius finansinius įsipareigojimus. Tokie sprendimai perimti iš naftos ir dujų sektoriaus praktikos ir pritaikomi geotermijai, kur gręžinių rizika išlieka reikšminga.

    Ekonominę geotermijos logiką gali sustiprinti ir fiskalinės paskatos, ypač centralizuotos šilumos tinkluose. Prancūzijoje taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai iš tinklų, jei bent 50 proc. energijos sudaro atsinaujinantys šaltiniai arba šilumos atgavimas, taip didinant galutinių vartotojų motyvaciją rinktis mažiau taršius sprendimus.

    Paklausos stabilumą gerina modeliai, kai geoterminė šiluma tiekiama vienam dideliam pramonės vartotojui, nes taip užtikrinamas pastovesnis pajamų srautas. Panašiai veikia ir šiltnamių klasterių sprendimai, kai kelios įmonės dalijasi infrastruktūra ir rizika, o šilumos poreikis išlieka aukštas visą sezoną.

    Galiausiai, kai kuriuose regionuose vystomi dvigubos naudos projektai, kai kartu su geotermine energija iš sūrymų išgaunamas litis. Toks modelis kuria papildomą pajamų šaltinį, tačiau reikalauja aiškaus suderinto reguliavimo, kad energijos ir naudingųjų iškasenų leidimai nebūtų tvarkomi kaip du nesusiję projektai.

    Bendra išvada paprasta: geotermijos plėtra Europoje dažnai priklauso ne nuo technologijų brandos, o nuo to, ar valstybės sugeba sukurti proporcingą, greitą ir skaidrų reguliavimą. Ten, kur leidimai aiškūs, duomenys prieinami, o paklausa užtikrinama per tinklus ar pramonę, projektai juda greičiau ir tampa patrauklesni finansuotojams.