CP v2

Category: Finansai

  • Rusija griežtina spaudimą emigrantams: be paso, be konsulinių paslaugų ir su įšaldomomis sąskaitomis

    Rusijos parlamentas patvirtino įstatymų paketą, kuriuo smarkiai apribojamos užsienyje gyvenančių Rusijos piliečių teisės, jei jie Rusijoje nuteisti už akių arba laikomi susiję su politinio pobūdžio bylomis. Tokie asmenys būtų įtraukiami į Rusijos teisingumo ministerijos registrą, o tai praktiškai atvertų kelią plačiam valstybinių paslaugų ir teisinių veiksmų blokavimui.

    Naujos nuostatos taikomos byloms, kuriose dažnai vartojami kaltinimai ekstremizmu, terorizmu ar valstybės išdavyste. Žmogaus teisių gynėjai ir nepriklausomi stebėtojai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad tokios formuluotės Rusijoje neretai naudojamos politiniams oponentams persekioti, ypač po 2022 metais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą.

    Kas keičiasi emigrantams?

    Įtraukti į registrą asmenys, pagal siūlomą modelį, nebegalėtų naudotis konsulinėmis paslaugomis, įskaitant dokumentų tvarkymą ir paso galiojimo pratęsimą. Praktikoje tai reikštų papildomas kliūtis legalizuojant buvimą užsienyje, kai priimančios šalys reikalauja galiojančių tapatybės dokumentų.

    Taip pat numatomi ribojimai, susiję su turtu ir finansais Rusijoje: būtų sudėtingiau disponuoti paliktu nekilnojamuoju turtu, o bankų sąskaitos galėtų būti naudojamos teismo paskirtoms sankcijoms ar baudoms išieškoti. Be to, įstatymų paketas gali apriboti paveldėjimo procedūras, o atstovavimas per įgaliotinius būtų iš esmės paralyžiuotas.

    Kremliaus tikslas – nutildyti kritiką

    Rusijos politinę emigraciją atstovaujantys pašnekovai pabrėžia, kad pagrindinis šių priemonių tikslas – mažinti viešą kritiką užsienyje ir sukurti papildomą spaudimą tiems, kurie pasitraukė nuo represijų. Tai veikia ne tik aktyviai pasisakančius opozicionierius, bet ir plačiau – visus, kurie po išvykimo gali tapti nepatogūs režimui.

    „Pagrindinis šių taisyklių uždavinys yra užčiaupti emigrantams burnas, kad jie nedrįstų viešai kritikuoti Putino ir jo politikos“, – sakė opozicinės žiniasklaidos leidėjas Igoris Rudnikovas.

    Pašnekovai taip pat atkreipia dėmesį į antrinį efektą – spaudimą emigrantų artimiesiems, likusiems Rusijoje. Žinutė paprasta: kontaktai su užsienyje gyvenančiais kritiškai nusiteikusiais asmenimis gali tapti rizika, todėl visuomenė skatinama atsiriboti ir bijoti net kasdienių ryšių.

    Europa gali susidurti su naujais iššūkiais

    Jeigu daugiau Rusijos piliečių užsienyje liktų be galiojančių dokumentų, Europos Sąjungos šalims tai gali tapti praktiniu administraciniu iššūkiu. Migracijos institucijoms tektų ieškoti sprendimų, kaip identifikuoti ir dokumentuoti asmenis, kuriems grįžimas į Rusiją reikštų realią grėsmę, o Rusijos konsulatai atsisakytų teikti paslaugas.

    Ši situacija jau dabar didina teisinį neapibrėžtumą: žmogus gali gyventi Europos šalyje, dirbti ir mokėti mokesčius, tačiau be galiojančio paso ar konsulinių procedūrų gali susidurti su ribojimais keliauti, pratęsti leidimus gyventi ar atlikti kitus formalius veiksmus. Dalis politinės emigracijos atstovų viešai kelia klausimą, ar valstybės neturės plėsti alternatyvių dokumentavimo mechanizmų.

    „Tokie administracijos veiksmai labai apsunkina kiekvieno emigranto gyvenimą. Šios taisyklės smogia kiekvienam užsienyje gyvenančiam rusui ir yra skirtos jį nutildyti“, – sakė politinė komentatorė Oksana Akmajeva.

    Ekspertai pastebi, kad teisinių suvaržymų griežtinimas dera su platesne Kremliaus kryptimi – didinti kontrolę, stigmatizuoti režimo kritikus ir plėsti vadinamųjų „užsienio įtakos“ naratyvų taikymą. Tokios priemonės ne tik apsunkina emigrantų kasdienybę, bet ir siunčia signalą šalies viduje: net pasitraukimas iš Rusijos negarantuoja, kad valstybė nustos daryti įtaką žmogaus gyvenimui.

  • Saudo Arabija plečia kasybą: valstybės „Ma’aden“ taikosi į pasaulio gavybos lyderių trejetą

    Saudo Arabija, dešimtmečius rėmusi savo ekonomiką nafta, vis aktyviau stato antrąjį ramstį – kasybą. Karalystė siekia, kad iki 2030 metais šis sektorius taptų vienu svarbiausių pajamų ir investicijų šaltinių, o valstybės valdoma bendrovė „Ma’aden“ būtų matoma tarp didžiausių pasaulio gavybos įmonių.

    Šis posūkis yra platesnės Saudi Vision 2030 strategijos dalis, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo angliavandenilių. Ropa ir dujos artimiausiais metais vis tiek liks pagrindinis finansavimo šaltinis, tačiau uždirbti pinigai nukreipiami į pramonę, infrastruktūrą, energetikos projektus ir naujas technologijas.

    Po dykuma – milžiniškas mineralų potencialas

    Saudo Arabijos valdžia skelbia, kad šalyje identifikuotų mineralinių išteklių vertė siekia apie 2,3 trilijono eurų. Per pastarąjį dešimtmetį įverčiai augo dėl intensyvesnių geologinių tyrimų, naujų atradimų ir išaugusios kritinių metalų paklausos.

    Dalis šio potencialo siejama su vadinamąja Arabijos skydo zona šalies vakaruose, kur aptinkama aukso, vario, cinko, sidabro bei retųjų žemių elementų. Būtent šios žaliavos tampa vis svarbesnės energetikos pertvarkai, elektromobilumui, elektronikai ir gynybos pramonei.

    „Ma’aden“ ambicijos: nuo regiono lyderio iki pasaulinio čempiono

    Valstybinė „Ma’aden“ įkurta 1997 metais, tačiau didžiausias augimo etapas siejamas su Saudi Vision 2030 įsibėgėjimu. Bendrovė siekia ne tik plėsti gavybą, bet ir kurti didesnę pridėtinę vertę šalies viduje – nuo rūdos iki perdirbtų medžiagų ir komponentų.

    Viešai skelbiama, kad 2025 metais „Ma’aden“ uždirbo apie 1,8 milijardo eurų grynojo pelno, o pajamos viršijo 9,4 milijardo eurų. Tokie rezultatai stiprina valdžios siekį paversti bendrovę kasybos sektoriaus atitikmeniu tam, kuo „Saudi Aramco“ tapo naftos pramonei.

    Kodėl kritiniai metalai keičia žaidimo taisykles

    Saudo Arabija savo strategijoje akcentuoja kritinius metalus, kurių paklausa auga sparčiau nei tradicinių žaliavų. Varis būtinas elektros tinklams ir gamybai, litis ir kiti metalai reikalingi baterijoms, o retųjų žemių elementai – aukštosioms technologijoms bei gynybai.

    Papildomą impulsą suteikia geopolitinė aplinka: Europa ir JAV ieško tiekimo grandinių, mažiau priklausomų nuo vienos šalies dominavimo. Rijadas siekia pasinaudoti šia tendencija, pritraukti partnerius ir kapitalą, kartu plėsdamas perdirbimo pajėgumus vietoje.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis kasybos sektorius kelia riziką sukurti naują priklausomybę – tik jau nuo kitų žaliavų. Saudo Arabijos planas šią riziką mažinti grindžiamas ne vien eksportu, o platesnės pramonės grandinės kūrimu šalies viduje, kad didesnė vertė liktų nacionalinėje ekonomikoje.

  • JAV darbdaviai netikėtai apkarpė 23 000 darbo vietų: nedarbas krito, bet signalai neramina

    JAV darbdaviai netikėtai apkarpė 23 000 darbo vietų: nedarbas krito, bet signalai neramina

    JAV darbdaviai per liepos mėnesį netikėtai sumažino apie 23 000 darbo vietų, o ankstesnių mėnesių statistika buvo pakoreguota žemyn. JAV Darbo statistikos biuras nurodė, kad gegužės ir birželio rodikliai bendrai sumažinti dar 103 000 darbo vietų.

    Rinkos lūkesčiai buvo priešingi: daugelis analitikų tikėjosi maždaug 100 000 naujų darbo vietų augimo. Staigus posūkis sustiprino diskusijas, ar JAV darbo rinka neperžengia iš lėto vėsimo į ryškesnį silpimą.

    Tuo pat metu nedarbo lygis liepą smuktelėjo iki 4,1 proc., kai birželį siekė 4,2 proc. Visgi šį sumažėjimą daugiausia lėmė tai, kad dalis žmonių pasitraukė iš darbo rinkos, o ne spartesnis įsidarbinimas.

    Skaičiuojama, kad per mėnesį iš darbo rinkos pasitraukė 264 000 žmonių. Darbo jėgos dalyvavimo lygis krito iki 61,4 proc. ir tapo žemiausias nuo 2021 metų vasario.

    Kur darbo vietos dingo greičiausiai?

    Didžiausias kritimas fiksuotas viešajame sektoriuje: vietos valstybinės mokyklos per mėnesį sumažino apie 50 000 darbo vietų. Silpnėjimas matėsi ir paslaugų sektoriuje, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių užimtumo variklių.

    Restoranai ir barai atsisakė apie 26 000 darbo vietų, o mažmeninės prekybos įmonės – dar 19 000. Tokie pokyčiai dažnai rodo atsargesnius vartotojų įpročius, nes paslaugų ir prekybos sektoriai jautriai reaguoja į namų ūkių biudžetų spaudimą.

    Tuo metu statybų bendrovėse darbo vietų skaičius didėjo maždaug 22 000, o gamyklose – apie 5 000. Baltieji rūmai akcentavo būtent šiuos segmentus, siejant juos su administracijos ekonomine kryptimi.

    „Trumpo pramoninis atsigavimas vyksta pagal planą. Gamybos ir gamyklų statybų darbo vietos liepą vėl augo, nors valstybės sektoriaus darbo užmokestis ir toliau reikšmingai mažėjo“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai.

    No hire, no fire ekonomika: kodėl ieškantiems darbo sunkiau?

    Ekonomistai vis dažniau vartoja „no hire, no fire“ apibūdinimą: atleidimų mastas istoriškai išlieka santykinai mažas, tačiau įdarbinimas taip pat vangus. Įmonės nenori prarasti turimų žmonių po pandemijos laikotarpio, kai daugelyje sektorių trūko darbuotojų.

    Tačiau naujai darbo ieškantys ar jį praradę žmonės susiduria su prastesnėmis galimybėmis. Šiemet darbdaviai vidutiniškai sukuria apie 61 000 darbo vietų per mėnesį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 9 700 – tai vienas silpniausių tempų ne recesijos metu per kelis dešimtmečius.

    Papildomą įtampą kuria struktūriniai pokyčiai: griežtesnė migracijos politika ir spartėjantis kūdikių bumo kartos pasitraukimas į pensiją mažina potencialių darbuotojų skaičių. JAV Federalinio rezervo tyrimai rodo, kad darbo rinkai palaikyti reikalingas naujų darbo vietų „lūžio taškas“ pastaraisiais metais galėjo smukti gerokai žemiau anksčiau įprasto lygio.

    Dar viena ilgalaikė tendencija – produktyvumo augimas ir technologijų diegimas, kai dalį užduočių perima automatizacija ir DI sprendimai. Tai gali padėti įmonėms išlaikyti rezultatus su mažesniu darbuotojų skaičiumi, bet kartu mažina poreikį aktyviai samdyti.

    Neapibrėžtumą didina ir geopolitika: įtampa Persijos įlankoje ir dėl jos brangstanti energija spaudžia šeimų išlaidas. Tokiose sąlygose darbo rinka gali ilgiau išlikti paradoksali – su palyginti nedideliu nedarbu, bet prastesnėmis įsidarbinimo galimybėmis tiems, kurie bando sugrįžti į rinką.

  • „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    Akcininkų žinutė: delsti nebegalima

    Didžiausias „Volkswagen“ akcininkas „Porsche SE“ paragino Vokietijos automobilių gamintoją nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, kad bendrovė neprarastų konkurencingumo. Pasak „Porsche SE“, tai gali virsti vienu didžiausių pokyčių per visą „Volkswagen“ istoriją.

    „Porsche SE“ priminė, kad per holdingą kontroliuojančios Porsche ir Piëch šeimos valdo reikšmingą „Volkswagen“ akcijų paketą. Tai reiškia, kad spaudimas pertvarkai ateina iš paties įmonės savininkų branduolio.

    „„Volkswagen“ grupė atsidūrė istoriniame kryžkelėje. Sprendimai, kuriuos ji priims dabar, nulems jos ateitį“, – sakė „Porsche SE“ valdybos pirmininkas Hansas Dieteris Pötschas.

    Jo teigimu, kritiškai svarbu sprendimus priimti kuo greičiau, nes delsimas tik didina problemas. Akcininkai pabrėžia, kad artimiausiu metu prioritetas turi būti aiškūs verslo ir ekonominiai sprendimai.

    Kur matoma pagrindinė problema?

    „Porsche SE“ įvardijo kelias kryptis, kuriose, jų manymu, būtina veikti nedelsiant: mažinti perteklinius pajėgumus, stiprinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo greitį bei reikšmingai mažinti sąnaudas. Tokios priemonės dažniausiai reiškia ir struktūrinius pokyčius gamyboje bei administracijoje.

    Viešai skambantys signalai rodo, kad pertvarkos laikotarpiu bendrovė gali labiau koncentruotis į pelningumą ir veiklos efektyvumą. Tai atspindi platesnę Europos automobilių pramonės tendenciją, kai gamintojai peržiūri gamybos geografiją ir modelių portfelį, siekdami išlaikyti maržas.

    „Konkurencingumas yra tikslas. Siekiant jo turi būti svarstomas kiekvienas variantas, kitaip „Volkswagen“ rizikuoja visam laikui prarasti pozicijas“, – sakė „Porsche SE“ valdybos narys, už finansus ir IT atsakingas dr. Johannesas Lattweinas.

    Konkurencija ir tarifai spaudžia visą sektorių

    „Volkswagen“ spaudimą didina auganti Kinijos gamintojų konkurencija, ypač elektromobilių segmente. Tokie prekių ženklai kaip BYD, „Geely“ ir SAIC plečia pasiūlą ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų, o kainos bei modelių atnaujinimo tempas verčia tradicinius gamintojus reaguoti greičiau.

    Prie konkurencinio spaudimo prisideda ir tarifų poveikis bei su prekybos politika susijusios rizikos, kurios gali kainuoti milijardus eurų per tiekimo grandines, importą ir eksporto planus. Tai verčia gamintojus ieškoti, kur galima mažinti kaštus ir didinti gamyklų pajėgumų panaudojimą.

    Darbo vietos ir gamyklos – po didinamuoju stiklu

    „Volkswagen“ jau yra patvirtinusi, kad svarsto galimybę mažinti iki 100 000 darbo vietų, siekdama reaguoti į prastėjančius pelningumo rodiklius. Tai yra dvigubai daugiau, nei anksčiau buvo komunikuota viešai, todėl rinkoje tokia žinutė vertinama kaip ženklas apie gilesnes struktūrines problemas.

    Finansų rinkos reakcija kol kas mišri: įmonės akcijos trumpuoju laikotarpiu fiksavo nedidelį augimą, tačiau per metus jų vertė buvo reikšmingai smukusi. Investuotojams svarbiausia, ar „Volkswagen“ sugebės suderinti kaštų mažinimą, technologinę transformaciją ir konkurencingą kainodarą.

  • Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Kas nutiko pasienyje?

    Bulgarijoje, netoli sienos su Rumunija, šeštadienį sprogo kol kas neatpažintas dronas. Incidentas užfiksuotas prie buvusio Kardamo pasienio punkto, o įvykio vietoje pradėtas tyrimas.

    Bulgarijos pareigūnai nurodė, kad sprogimas įvyko maždaug už 1 000 metrų nuo Transbalkaninio dujotiekio kompresorių stoties. Teigiama, jog žmonės per incidentą nenukentėjo, taip pat neužfiksuota žalos pastatams ar infrastruktūrai.

    Kaip dronas nebuvo pastebėtas?

    Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas teigė, kad dronas į Bulgarijos oro erdvę įskrido iš Rumunijos. Pasak jo, nei Bulgarijos, nei Rumunijos institucijos laiku neužfiksavo objekto judėjimo per jų oro erdves.

    „Drono keliamą triukšmą užfiksavo Rumunijos pasienio policija, o vėliau General Toševo patrulis išgirdo garsų sprogimą“, – sakė Rumenas Radevas.

    Po įvykio paskelbta, kad regione bus stiprinamos stebėjimo ir kontrolės priemonės. Tyrėjai aiškinasi, kokio tipo dronas buvo panaudotas, kokiu maršrutu jis skrido ir ar incidentas susijęs su platesniais saugumo iššūkiais Juodosios jūros regione.

    Kodėl svarbi dujų infrastruktūra?

    Opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas atkreipė dėmesį, kad Kardamo apylinkės siejamos su Vertikaliuoju dujų koridoriumi. Tai strateginis maršrutas, skirtas gamtinių dujų srautams per Pietryčių ir Vidurio Europą, jungiantis Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Ukrainą.

    Tokių objektų apsauga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos darbotvarkių dėl karo Ukrainoje, diversijų grėsmės ir dažnėjančių incidentų prie kritinės infrastruktūros. Energetikos tinklai laikomi itin jautriais, nes net ir ribotas sutrikimas gali turėti poveikį tiekimui bei kainoms regione.

    Fonas: incidentų daugėja

    Šis atvejis įvyko po to, kai Rumunija liepos pabaigoje per kelias dienas pranešė numušusi tris dronus savo oro erdvėje. Rumunijos pareigūnai yra nurodę, kad bent vienas iš jų buvo Shahed tipo, siejamas su Rusijos pajėgų naudojamomis sistemomis kare prieš Ukrainą.

    Rumunija ir Bulgarija, esančios NATO rytiniame flange ir turinčios priėjimą prie Juodosios jūros, pastaruoju metu susiduria su padidėjusia oro erdvės pažeidimų bei klaidžiojančių dronų rizika. Tokie incidentai dažniausiai siejami su kovinių veiksmų geografija, elektroninės kovos trikdžiais ir maršrutų nukrypimais.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra pabrėžusi, kad panašūs įvykiai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiame kontekste Bulgarijos ir Rumunijos institucijoms didėja spaudimas stiprinti oro erdvės stebėseną ir greito reagavimo procedūras.

    Kol kas neatsakyta į esminį klausimą, kieno dronas sprogo Bulgarijoje ir ar tai buvo atsitiktinis nukrypimas, ar sąmoningas bandymas priartėti prie strateginės infrastruktūros. Tyrimo išvados turėtų paaiškinti tiek drono kilmę, tiek jo užduotį.

  • Kanye West sugrįžo į sceną Portugalijoje: į Algarvės stadioną suplūdo 34 000 gerbėjų

    Kanye West sugrįžo į sceną Portugalijoje: į Algarvės stadioną suplūdo 34 000 gerbėjų

    Koncertas įvyko nepaisant spaudimo

    Portugalijoje, Algarvės stadione, įvyko Kanye West, dar žinomo kaip Ye, koncertas, sutraukęs apie 34 000 žiūrovų. Renginys įvyko po to, kai kitose šalyse dalis jo turo pasirodymų buvo atšaukti, o kai kur jis susidūrė ir su papildomais ribojimais.

    Viešojoje erdvėje skambėjo raginimų pasirodymą atšaukti, tačiau Portugalijoje toks sprendimas nebuvo priimtas. Remiantis vietos žiniasklaidos ir socialinių tinklų liudijimais, koncertas praėjo sklandžiai ir be didesnių incidentų.

    Scenografija, vėlavimas ir repertuaras

    Pasirodymas prasidėjo vėluodamas maždaug 45 minutes nuo numatyto laiko. Koncerto metu atlikėjas pasirodė ant didžiulį gaublį primenančios konstrukcijos, įrengtos stadiono aikštėje.

    Skambėjo gerai žinomi kūriniai, tarp jų Stronger ir Gold Digger, taip pat kelių metų laikotarpį apimantis repertuaras, kuris ir toliau išlieka vienu stipriausių Ye traukos veiksnių. Į sceną jis pakvietė ir dukrą North West bendrai dainai.

    Šįkart, pasak renginį stebėjusiųjų, atlikėjas apsiribojo muzika ir nuo scenos nesakė kontraversiškų kalbų. Būtent tokie pasisakymai pastaraisiais metais dažnai tapdavo pagrindine kritikos priežastimi jo pasirodymų kontekste.

    Kontroversijos šešėlis ir bandymas atsiprašyti

    Ye tarptautinis turas pastaruoju metu lydimas ginčų dėl ankstesnių viešų pareiškimų, kuriuos kritikai vertino kaip antisemitinę neapykantos kalbą ir kraštutinių ideologijų romantizavimą. Dėl to kai kuriuose Europos miestuose pasirodymai buvo atšaukti arba susidūrė su politiniu ir visuomeniniu pasipriešinimu.

    „Žmogus, kuris šlovino Hitlerį, skatino antisemitizmą ir yra pasakęs, kad vergovė buvo pasirinkimas, neprovokuoja, o skleidžia neapykantą“, – sakė Izraelio ambasadorius Lisabonoje Orenas Rozenblatas.

    Tuo pat metu pats atlikėjas pastaruoju laikotarpiu viešai mėgino sušvelninti toną ir atitaisyti reputacinę žalą, atsiprašydamas už ankstesnius antisemitinius komentarus. Jis teigė, kad tuo metu jo elgesį veikė sunkus psichikos sveikatos epizodas, dėl kurio buvo praradęs ryšį su realybe.

    Portugalijoje koncertą organizavusi komanda anksčiau yra teigusi, kad vietos kontekste tai nėra viešosios tvarkos ar saugumo problema, o dalis įtampos kyla iš dezinformacijos ir politizuojamų interpretacijų. Vis dėlto paties atlikėjo reputacija išlieka vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip skirtingos šalys vertina tokių renginių rizikas.

    Koncertas Portugalijoje buvo jau trečias Ye pasirodymas šioje šalyje. Anksčiau jis čia koncertavo 2006 metais ir 2011 metais, o dabartinis turas siejamas su naujesne kūryba ir pastarųjų metų viešais skandalais, kurie daro tiesioginę įtaką jo koncertų geografijai.

  • Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Kas yra Andrásas Baka?

    Vengrijos parlamente konstitucinę daugumą turinti Tisza partija šeštadienį nusprendė kandidatu į prezidentus teikti tarptautiniu mastu žinomą teisės ekspertą Andrásą Baką. Balsavimas dėl naujo šalies vadovo numatytas antradienį.

    A. Baka karjerą pradėjo Vengrijos mokslų akademijos Teisės studijų institute, vėliau ėjo Viešojo administravimo kolegijos generalinio direktoriaus pareigas. Didžiausias jo tarptautinis etapas siejamas su darbu Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre, kur jis dirbo 1991–2008 metais.

    Grįžęs į Vengriją 2009 metais A. Baka buvo išrinktas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. 2010 metais į valdžią atėjusi Viktoro Orbáno vadovaujama politinė stovykla, pertvarkydama teismų sistemą ir pervadindama Aukščiausiąjį Teismą į Kuriją, faktiškai nutraukė jo kadenciją ir paskyrė naują vadovą.

    EŽTT sprendimas ir teisės viršenybės fonas

    Vėliau A. Baka kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laimėjo bylą prieš Vengrijos valstybę. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos laisvė.

    Pastaraisiais metais jis nuosekliai pasisakė dėl teisės viršenybės klausimų tiek Vengrijoje, tiek tarptautinėse diskusijose. Dėl atviros kritikos Orbáno politinei sistemai jo galimybės būti visus vienijančiu prezidentu gali tapti politinių ginčų objektu.

    Vengrijos prezidento vaidmuo daugiausia yra ceremoninis, o reali vykdomoji galia sutelkta Vyriausybės rankose. Vis dėlto prezidentas turi konstitucinių instrumentų, pavyzdžiui, gali grąžinti įstatymus pakartotiniam svarstymui ar kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Kaip keitėsi prezidentai Vengrijoje

    Tisza lyderis Péteras Magyaras dar prieš rinkimus buvo užsiminęs, kad gavus konstitucinę daugumą bus siekiama pakeisti dalį Fidesz paskirtų aukštų pareigūnų. Jo teigimu, dalis jų tapo politiškai lojalūs ir po rinkimų galėtų trukdyti naujos valdžios darbui.

    Per Fidesz valdymo laikotarpį prezidento institucija dažnai buvo vertinama kaip politiškai artima Vyriausybei. Iš ankstesnių prezidentų du kadencijos terminus iki galo išėjo tik Jánosas Áderis, ilgą laiką buvęs ryškus Fidesz politikas.

    László Sólyomas, iškeltas Fidesz dar opozicijoje, antrai kadencijai nebuvo perrinktas, o jo įpėdinis Pális Schmittas pasitraukė dėl plagiato skandalo. Vėliau prezidento pareigas ėjo Katalin Novák, kuri atsistatydino kilus rezonansui dėl malonės sprendimo byloje, susijusioje su seksualiniu smurtu prieš vaikus.

    Po jos prezidentu tapęs Tamásas Sulyokas ilgai poste neišbuvo: jo kadencijos pabaiga buvo įtvirtinta konstitucijos pataisa. Ši politinė turbulencija sustiprino diskusijas, ar prezidento institucija Vengrijoje iš tiesų veikia kaip nepriklausomas konstitucinis stabdis.

    Tisza planai ir politinės rizikos

    Tisza yra pranešusi, kad per šią parlamento kadenciją sieks naujos konstitucijos, taip pat svarstys galimybę prezidentą rinkti tiesiogiai. Tokie siūlymai Vengrijoje vertinami kaip potencialiai keičiantys politinę pusiausvyrą, nes tiesiogiai išrinktas prezidentas paprastai įgyja stipresnį politinį mandatą.

    Vis dėlto partija jau patyrė ir pirmą rimtesnį komunikacinį suklupimą, kai buvo pažadėta visuomenės konsultacija dėl kandidato, tačiau netrukus paskelbta apie šachmatų legendos Judit Polgár kandidatūrą. Kilus kritikai dėl skaidrumo, ji pasiūlymo atsisakė, o apklausos fiksavo pastebimą Tisza palaikymo smuktelėjimą.

    Galiausiai partija rinkosi iš trijų pavardžių ir apsistojo ties A. Baka. Kiti svarstyti kandidatai buvo istorikas Ignácas Romsicsas ir nepriklausomas teisininkas Botondas Fülöpas, viešai rašantis slapyvardžiu Vidéki Prókátor ir siejamas su informacijos paviešinimu, prisidėjusiu prie K. Novák pasitraukimo.

  • Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusijos valdžia uždraudė „Euronews“ interneto svetainę, priskirdama ją „ekstremistinei“ medžiagai ir įtraukdama į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Po šio sprendimo prieiga prie „Euronews“ skaitmeninių platformų Baltarusijos teritorijoje buvo apribota, ką fiksavo ir paties transliuotojo srautų stebėsenos duomenys.

    Apie sprendimą viešai pranešta per Baltarusijoje veikiančias žiniasklaidos priemones, tačiau iki šiol nebuvo pateikta detalesnio pagrindimo, kodėl būtent šis kanalas pripažintas „ekstremistiniu“. Taip pat nurodoma, kad „Euronews“ oficialaus pranešimo iš Baltarusijos institucijų iš karto negavo, nors sprendimas, kaip skelbiama, priimtas rugpjūčio 4 dieną.

    Buvę ribojimai jau kartojasi

    Tai ne pirmas kartas, kai Baltarusija riboja „Euronews“ veiklą. 2021 metų balandį šalyje buvo sustabdytos „Euronews“ televizijos transliacijos, o tuometiniai argumentai siejosi su licencijos galiojimu ir reklamos pateikimo kalba.

    Žiniasklaidos laisvės organizacijos tokias priemones vertina kaip dalį platesnės nepriklausomos žiniasklaidos spaudimo politikos, kuri suaktyvėjo po masinių protestų Baltarusijoje. Praktikoje „ekstremizmo“ etiketė dažnai tampa teisiniu pagrindu blokuoti turinį, riboti auditorijų pasiekiamumą ir didinti riziką vartotojams, kurie dalijasi ar platina draudžiamą medžiagą.

    Rusijos pavyzdys ir informacinio lauko kontrolė

    „Euronews“ primena, kad Rusija dar 2022 metų kovą uždraudė šio kanalo televizijos transliacijas ir skaitmenines platformas. Sprendimas priimtas netrukus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Kremlius sugriežtino taisykles žiniasklaidai ir pradėjo kriminalizuoti informaciją, kurią valdžia laiko kariuomenę „diskredituojančia“.

    Tuomet „Euronews“ atmetė kaltinimus dėl tariamai melagingos informacijos ir pabrėžė, kad ribojimai smogia auditorijoms, kurios ieško faktinės, ne propagandinės informacijos. Toks modelis, kai pasitelkiami reguliuotojai, prokuratūros ir baudžiamosios atsakomybės grėsmė, yra vienas dažniausiai minimų šiuolaikinės cenzūros instrumentų autoritarinėse valstybėse.

    „Mes griežtai smerkiame netoleruotiną ribojimą žmonėms, kurie labiau nei bet kada turi teisę gauti nešališkas, faktais paremtas naujienas“, – sakė „Euronews“ atstovai.

    Nauja tendencija: blokavimai ir kova su VPN

    Pastaraisiais metais informacijos ribojimai vis dažniau apima ne tik atskiras žiniasklaidos priemones, bet ir priemones, kurios leidžia apeiti blokavimus. Rusijoje fiksuojamos plataus masto VPN paslaugų ribojimo bangos, o tai rodo siekį uždaryti alternatyvius informacijos kanalus ir sumažinti galimybes pasiekti užblokuotas svetaines.

    Lygiagrečiai daugėja ir dezinformacijos kampanijų, kai socialiniuose tinkluose platinami klastoti reportažai, imituojantys žinomų redakcijų vizualinį stilių ir pateikimo manierą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios operacijos gali būti nukreiptos ne tik į konkrečių žiniasklaidos priemonių reputaciją, bet ir į visuomenių pasitikėjimo pačia informacija ardymą.

    Autokratiški režimai, siekdami kontroliuoti informacinę erdvę, dažniausiai derina kelias priemones vienu metu: teisinius draudimus, techninius blokavimus, spaudimą platformoms, o kartu ir propaganda grįstas naratyvų kampanijas. „Euronews“ blokavimas Baltarusijoje šį modelį dar kartą išryškino, o platesnės pasekmės gali būti jaučiamos tiek pačioje šalyje, tiek regione.

  • Prezidentūra dėl CPK: siūloma grįžti prie pirminio plano, o valdžios veiksmai kelia nerimą

    Ką prezidentas siūlo dėl CPK?

    Lenkijos prezidento kanceliarija artimiausiomis savaitėmis ketina į Prezidentūrą pakviesti suinteresuotas puses aptarti per pastaruosius metus prezidento parlamentui teiktus įstatymų projektus. Pirmasis konferencijų ciklo renginys skirtas Centraliniam komunikacijos uostui (CPK) ir tolesniems projekto sprendimams.

    Valstybės sekretorius Prezidento kanceliarijoje ir prezidento kabineto vadovas Pawelas Szefernakeris pabrėžė, kad nuo CPK projekto krypties priklausys ne tik konkreti investicija, bet ir platesnė Lenkijos ekonomikos bei transporto sistemos raida. Pasak jo, prezidento pozicija išlieka aiški: CPK turi būti įgyvendinamas kaip strateginis nacionalinis projektas.

    Kritika dėl apimčių mažinimo

    P. Szefernakeris teigė, kad prezidento iniciatyva paremta pilietiniu projektu, kurį, pasak jo, ankstesniais sprendimais ignoravo valdantieji, nors jį palaikė daugiau kaip 200 000 pasirašiusiųjų. Prezidento pateiktame variante siūloma CPK įgyvendinti pirminiu mastu, nesiimant, jo žodžiais, esminių karpymų.

    Pagrindinis Prezidentūros akcentas yra siekis išvengti infrastruktūros sumažinimo oro uosto dalyje ir drastiško geležinkelių tinklo apkarpymo. P. Szefernakerio vertinimu, viešojoje erdvėje pasirodanti informacija rodo sistemingą projekto apimčių mažinimą ir terminų slinkimą, o tai kelia nerimą dėl strateginio tikslo išlaikymo.

    Kodėl CPK laikomas strateginiu?

    Prezidento aplinkos atstovas pabrėžė, kad CPK sumanymas apima ne vien naują didelės pralaidos oro uostą, bet ir transporto tinklo pertvarką, kurios dalis yra greitesni geležinkelių ryšiai. Tokia koncepcija siejama su ambicija sutrumpinti kelionių laiką tarp didžiųjų miestų ir pagerinti susisiekimą regionuose.

    Anot P. Szefernakerio, viena svarbiausių projekto dalių yra transporto atskirties mažinimas, kai kai kurios teritorijos turi ribotas galimybes patogiai pasiekti didžiuosius centrus. Jo teigimu, būtent todėl prezidentas ragina vertinti CPK ne kaip atskirą statybą, o kaip ilgalaikę mobilumo ir konkurencingumo programą.

    „Vietoje dinamiškos statybos ir gerų žinių girdime apie terminų stūmimą ir projekto apkarpymą“, – sakė Pawelas Szefernakeris.

    Jis taip pat kritikavo, kad, jo vertinimu, daug dėmesio skiriama įvaizdiniams pokyčiams, tokiems kaip pavadinimų ar vizualinės tapatybės keitimas, tačiau tai nekuria apčiuopiamos pažangos pačiame projekte. Prezidento kanceliarija signalizuoja, kad artimiausios diskusijos Prezidentūroje turėtų padėti aiškiau apsibrėžti politinę kryptį ir sprendimų tempą.

  • Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija pasirašė gynybos paktą: kas keičiasi regione ir kodėl dabar

    Netikėtas susitarimas Mekoje

    Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija Mekoje pasirašė bendrą gynybos susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti saugumo bendradarbiavimą. Pakistanо užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad susitarimas yra gynybinio pobūdžio ir nėra nukreiptas prieš jokią kitą valstybę ar valstybių grupę.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dokumente įtvirtinta kolektyvinės gynybos logika: ginkluotas išpuolis prieš vieną iš pasirašiusiųjų būtų laikomas išpuoliu prieš visas. Kartu akcentuojama, kad tarpusavio pagalba būtų teikiama tik gynybos apimtyje.

    Ką numato kolektyvinė gynyba?

    Agentūros „Reuters“ cituotas Turkijos pareigūnas teigė, kad paktas turi kolektyvinės gynybos nuostatą ir yra „grynai gynybinis“. Pasak jo, susitarimas palieka erdvės kitoms regiono valstybėms prisijungti ir nepanaikina jau galiojančių dvišalių ar daugiašalių susitarimų.

    Vis dėlto paktas palieka daug neatsakytų klausimų, nes viešai neatskleidžiama, kokie konkretūs įsipareigojimai įsigalioja krizės atveju. Tokiais atvejais svarbiausia detalė paprastai būna praktiniai mechanizmai: sprendimų priėmimo tvarka, greitojo reagavimo planai, žvalgybos ir oro gynybos koordinavimas.

    Regiono įtampa ir platesnis fonas

    Susitarimas pasirašytas intensyvėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose fone, kai regiono valstybės vis dažniau ieško papildomų saugumo garantijų. „Reuters“ primena, kad pastaruoju metu buvo fiksuota daugiau atakų ir apšaudymų, o tai didina spaudimą stiprinti oro gynybą ir keistis operatyvine informacija.

    Tuo pačiu Saudo Arabija yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, o bet kokie saugumo sukrėtimai Persijos įlankos regione paprastai greitai atsiliepia energijos tiekimo rizikoms. Pakistanas turi branduolinį arsenalą, o Turkija disponuoja viena didžiausių kariuomenių NATO ir išlieka svarbiu regiono saugumo žaidėju.

    „Susitikimo politinė simbolika yra reikšminga. Trys įtakingos musulmonų pasaulio valstybės susitinka didėjančio neapibrėžtumo metu ir rodo augantį pasirengimą glaudžiau koordinuoti saugumo klausimus“, – sakė Saudo Arabijos tyrimų centro „Gulf Research Center“ vadovas Abdulaziz Sager.

    Analitikai tokį formatą vertina kaip signalą, kad vidutinės ir regioninės galios nori daugiau savarankiškumo saugumo politikoje, ypač kai konfliktų židiniai persidengia su prekybos maršrutais, energetikos infrastruktūra ir didėjančia raketų bei bepiločių grėsme.