CP v2

Category: Finansai

  • Ispanija davė Italijai 2 dienas: jei neatšauks patikrų, žada atsaką dėl Šengeno taisyklių

    Ispanija davė Italijai 2 dienas: jei neatšauks patikrų, žada atsaką dėl Šengeno taisyklių

    Ispanijos vyriausybė pareikalavo, kad Italija iki sekmadienio panaikintų pasienio patikras keliautojams iš Ispanijos. Madridas teigia, kad šios priemonės yra nepagrįstos, diskriminacinės ir kertasi su Šengeno erdvės principais.

    Pasak Ispanijos, jei Roma sprendimo nepakeis, bus imtasi „proporcingų priemonių“ Ispanijos piliečių interesams apginti. Kokios konkrečiai tai būtų priemonės, kol kas neįvardijama, tačiau paprastai tai gali reikšti simetriškus ribojimus arba teisinius veiksmus ES lygmeniu.

    Kas paskatino patikras?

    Italija laikinai atnaujino patikras po masinio migrantų atvykimo į Seutos regioną. Nors viešai buvo akcentuojama migracijos rizika, praktiškai didžiausias poveikis tenka oro ir jūrų susisiekimui tarp dviejų šalių, o tai tiesiogiai veikia turistus ir verslo keliones.

    Ispanija pabrėžia, kad Seuta dėl savo specialaus statuso nėra tokia teritorija, iš kurios asmenys automatiškai galėtų laisvai judėti visoje Šengeno erdvėje. Todėl, Madrido vertinimu, argumentas apie grėsmę Šengenui šiuo atveju yra perdėtas.

    Ką sako Madridas apie migraciją?

    Ispanijos vyriausybė teigia, kad didžioji dalis į Seutą nereguliariai patekusių migrantų jau grįžo į Maroką. Taip pat akcentuojama, kad ši situacija nesukuria papildomos rizikos kitoms ES valstybėms narėms, todėl vidaus sienų kontrolė, nukreipta į ispanus keliautojus, nėra proporcinga.

    Madridas savo pareiškime primena, kad migracijos spaudimas Viduržemio jūros maršrutu dažnai tenka Italijai, o Ispanija anksčiau neretai demonstravo solidarumą, prisidėdama prie humanitarinių sprendimų. Ispanija taip pat kritikuoja Romą dėl bendros migracijos naštos pasidalijimo ir skirtingo ES taisyklių interpretavimo.

    Šengeno taisyklės ir vidaus kontrolės

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę tik išimtiniais atvejais, kai kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ir tokios priemonės turi būti būtinos bei proporcingos. Ispanija būtent šiuos kriterijus ir ginčija, tvirtindama, kad Italijos sprendimas labiau primena politinį signalą nei realų saugumo poreikį.

    Diplomatinė įtampa išryškina platesnę ES problemą: migracijos krizėse valstybės linkusios griebtis nacionalinių sprendimų, kurie greitai persikelia į vidaus rinkos ir laisvo judėjimo ribojimus. Jei šalys nesusitaria dvišaliu keliu, ginčas gali persikelti į Europos Komisijos ir ES Tarybos darbotvarkę.

    Kol kas Italija oficialiai nepatikslino, ar keis sprendimą iki Madrido nustatyto termino. Abi pusės signalizuoja, kad tikisi deeskalacijos, tačiau artimiausios dienos parodys, ar konfliktas virs realiais ribojimais keliautojams ir vežėjams.

  • Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusijos valdžia šią savaitę apribojo prieigą prie „Euronews“ turinio, o kanalo interneto svetainę įtraukė į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Toks žingsnis reiškia ne tik blokavimą šalies viduje, bet ir riziką auditorijai: už turinio laikymą ar platinimą gali grėsti administracinės nuobaudos.

    Sprendimas išprovokavo platų Europos politikų ir žiniasklaidos laisvės gynėjų palaikymą transliuotojui. Kritikai pabrėžia, kad „ekstremizmo“ etiketė autoritarinėse valstybėse dažnai naudojama kaip teisinė priemonė nutildyti nepriklausomą žurnalistiką ir atgrasyti visuomenę nuo alternatyvių informacijos šaltinių.

    „Lukašenkos režimo sprendimas „Euronews“ pavadinti ekstremistine žiniasklaida nėra stiprybės ženklas, tai baimės pripažinimas“, – sakė George’as Papandreou.

    Jo teigimu, autoritariniai režimai labiausiai bijo tos žiniasklaidos, kurios negali kontroliuoti, nes faktai mažina propagandos poveikį. Panašiai pasisakė ir Vokietijos liberalų atstovai, pabrėžę, kad Baltarusijos pilietinei visuomenei tai yra skaudus smūgis, nes mažėja galimybių gauti nepriklausomą informaciją.

    „Euronews“ nurodė, kad toks statusas iš esmės kriminalizuoja auditoriją ir riboja galimybę pasiekti faktinę, patikrintą informaciją. Redakcija teigia nebuvusi oficialiai informuota apie sprendimą ir laukianti Baltarusijos institucijų argumentų, kuriais remiantis priimtas blokavimas.

    „Valstybė, kuri „Euronews“ vadina ekstremistine ir blokuoja nepriklausomą žurnalistiką, parodo savo baimę laisvai informacijai“, – sakė Clausas Strunzas.

    Pasak jo, redakcija ketina ir toliau teikti faktinį, nepriklausomą turinį Baltarusijos auditorijai, kiek tai įmanoma. Tokia laikysena atspindi platesnę Europos žiniasklaidos tendenciją ieškoti alternatyvių kanalų, kai valstybės riboja prieigą prie nepriklausomų naujienų, įskaitant veidrodines svetaines, programėles ar kitus sklaidos būdus.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgalaikiu spaudimu žiniasklaidai Baltarusijoje po 2020 metų politinės krizės, kai šalyje sugriežtėjo kontrolė informacijos erdvėje, uždaryta ar apribota dalis nepriklausomų redakcijų. 2021 metais Baltarusijos institucijos jau buvo sustabdžiusios „Euronews“ televizijos transliaciją, o po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios žiniasklaidos ribojimai regione dar labiau suintensyvėjo.

    Europos Parlamento nariai ir žurnalistų organizacijos tokius veiksmus vertina kaip dar vieną smūgį spaudos laisvei ir laisvam informacijos judėjimui. Jie ragina Europos Sąjungą išlaikyti paramą nepriklausomiems žurnalistams ir demokratinei opozicijai, o Baltarusijos visuomenei užtikrinti prieigą prie patikimos informacijos.

  • Atrodo kaip žaidimas, bet vaikai mokosi programuoti: „Ubbu“ keičia pamokas Portugalijoje

    Atrodo kaip žaidimas, bet vaikai mokosi programuoti: „Ubbu“ keičia pamokas Portugalijoje

    Programavimas prasideda pradinėse klasėse

    Lisabonos PaRK International School pradinukai prieš vasaros atostogas į klasę atsineša planšetes ir, atrodytų, tiesiog žaidžia spalvingus žaidimus. Tačiau užduotys iš tiesų lavina loginį mąstymą, problemų sprendimą ir skaitmeninį raštingumą, o vaikai mokosi programavimo pagrindų.

    Šiose pamokose naudojama portugališka platforma „Ubbu“, skirta 6–14 metų vaikams. Mokiniai koduoja dėliodami vizualius blokelius, todėl pradėti galima dar nemokant sudėtingos sintaksės, o dėmesys sutelkiamas į algoritmų supratimą.

    „Atrodo, kad jie žaidžia, bet iš tiesų dirba su daugybe skirtingų dalykų. Jie turi suprasti, kaip naudotis kompiuteriu, kaip priversti robotą atlikti veiksmą. Tam reikia logikos, o tai iš esmės yra matematika“, – sakė mokytoja Teresa Cary.

    Kas yra „Ubbu“ ir kuo ji išsiskiria

    „Ubbu“ sukūrė startuolis Code for All, kurį 2015 metais įkūrė João Magalhães su bendraminčiais. Idėja gimė iš poreikio mokykloms ir mokytojams pasiūlyti aiškią, lengvai pritaikomą metodiką, kai technologijos vis sparčiau tampa kasdienybe.

    Platforma diegiama mokyklose kaip struktūruota programa: nuo bazinio skaitmeninio raštingumo iki skaičiuojamojo mąstymo, kūrybiškumo, o pastaruoju metu ir DI bei kibernetinio saugumo temų. Tai atliepia ir platesnę Europos kryptį stiprinti skaitmeninius įgūdžius nuo ankstyvo amžiaus.

    „Matėme, kad niekas nebuvo pasiruošęs greičiui, kuriuo technologijos įžengė į mūsų gyvenimus. Sukūrėme sprendimą bet kuriam mokytojui, mokyklai ar valdžios institucijai, norinčiai įdiegti skaitmeninį raštingumą, skaičiuojamąjį mąstymą, kūrybiškumą, o dabar ir DI bei kibernetinį saugumą“, – sakė João Magalhães.

    Poveikis mokyklose ir socialinė misija

    „Ubbu“ veikia keturiomis kalbomis ir, platformos kūrėjų teigimu, pasiekia apie 500 000 vaikų per daugiau nei 8 000 mokytojų 20 šalių. Turinys kuriamas taip, kad technologiniai įgūdžiai būtų siejami su realiomis temomis ir atsakingu technologijų naudojimu.

    Pedagoginio turinio kūrėjai pabrėžia, kad užduočių pasakojimai siejami su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, o mokiniai mokomi kurti etiškai ir galvoti apie technologijų poveikį. Praktikoje tai gali atrodyti kaip projektai, kuriuose robotai koordinuotai gesina miško gaisrą ar sprendžia kitus bendradarbiavimo reikalaujančius scenarijus.

    Vienas deklaruojamų tikslų yra ir lyčių atotrūkio technologijų srityje mažinimas. Projekto vadovai teigia siekiantys, kad mokyklose auditorija būtų apylygė, o mergaitės matytų daugiau pavyzdžių ir drąsiau rinktųsi tiksliuosius mokslus.

    Kita svarbi kryptis yra prieinamumas: per partnerystes su įmonėmis ir fondais „Ubbu“ siūloma nemokamai valstybinėms mokykloms socialiai jautresniuose Portugalijos regionuose. Tokiu būdu siekiama, kad baziniai skaitmeniniai įgūdžiai netaptų privilegija.

    „Platforma prikaustė mano mokinių dėmesį, o nuo to taško galėjome nagrinėti daug skirtingų temų. Po vienerių metų jie jau moka saugiai naudotis kompiuteriais ir planšetėmis, naršyti internete, matau labai aiškų progresą“, – sakė mokytoja Isabel Cunha.

    „Po 10 ar 20 metų nieko nebegalėsi daryti be kodavimo, programavimo ar robotikos. Žmonės, kurie tai moka, bus ateities lyderiai“, – sakė vienos mokinės tėvas.

  • Protestai prieš imigraciją Jungtinėje Karalystėje peraugo į smurtą: suimti 5 žmonės

    Protestai prieš imigraciją Jungtinėje Karalystėje peraugo į smurtą: suimti 5 žmonės

    Smurtas kilo Norfolke

    Jungtinėje Karalystėje, Norfolko grafystėje Rytų Anglijoje, šią savaitę kilus naujiems protestams prieš imigraciją buvo sulaikyti penki žmonės. Policija pranešė, kad neramumai labiausiai įsiplieskė Tefordo mieste.

    Norfolko policijos duomenimis, antradienį dalis protestuotojų apgadino turtą, sulaužė tvoras ir bandė jėga patekti į gyvenamuosius pastatus. Pareigūnai teigia, kad situacija greitai peraugo iš protesto į viešosios tvarkos pažeidimus.

    Kas tapo kibirkštimi?

    Vietos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neramumai siejami su internete paskelbtu būstų sąrašu, kuriame esą nurodytos nuosavybės, turinčios ryšių su nuomotojais, vykdančiais valstybės sutartis dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo. Policija pabrėžia, kad tokios publikacijos gali skatinti bauginimą ir neteisėtus veiksmus.

    Įtampa kilo ir dėl Vyriausybės planų buvusią karinių oro pajėgų bazę RAF Barnham, esančią netoli Tefordo, pritaikyti apgyvendinimui. Vidaus reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad objektas būtų skirtas vienišiems suaugusiems vyrams nuo 18 iki 65 metų.

    Sužeisti pareigūnai ir pareikšti įtarimai

    Policija skelbia, kad trečiadienio vakarą neramumų metu sužeisti du pareigūnai: vienam vyrui į galvą pataikė akmuo, o pareigūnė buvo rimtai sužalota įkandimu. Taip pat pranešta apie pareigūną, į kurį buvo spjaudoma.

    Trečiadienį dėl incidentų buvo sulaikyti trys vyrai, o vienam jų, 68 metų Brianui Thompsonui, pateikti kaltinimai dėl puolamojo ginklo turėjimo, kaip nurodoma, medinės lazdos. Ketvirtadienį papildomai sulaikyti dar du vyrai: vienas įtariamas kurstymu rasinei neapykantai, kitas dėl girtumo ir viešosios tvarkos pažeidimo bei atsisakymo pateikti duomenis pareigūnams.

    „Mes visada užtikrinsime ir palaikysime teisę į taikų protestą, suprantame, kad žmonės gali turėti stiprių nuomonių“, – sakė Norfolko policijos vyriausiojo konsteblio pavaduotoja Julie Dean.

    „Tačiau, kad ir kokios stiprios būtų nuostatos, smurtui, bauginimui ir nusikalstamam elgesiui vietos nėra“, – pridūrė ji.

    Policija pabrėžia, kad renginių metu prioritetas yra visuomenės saugumas, o už viešosios tvarkos pažeidimus, pareigūnų užpuolimą ar kurstymą neapykantai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pastaraisiais metais migracijos ir prieglobsčio politika Jungtinėje Karalystėje išlieka viena labiausiai visuomenę skaldančių temų, o vietos bendruomenėse ginčai dažnai paaštrėja, kai kalbama apie apgyvendinimo vietas ir jų poveikį infrastruktūrai.

  • Baltijos jūroje prie Švinoujščės aptiktas didelis naftos ir dujų telkinys: kodėl kyla ginčai su ekologais?

    Ką atrado ir kur?

    Lenkijos Baltijos jūros dalyje, netoli Švinoujščės, koncesijos „Wolin East“ teritorijoje pernai paskelbta apie didelio naftos ir gamtinių dujų telkinio aptikimą. Skelbiama, kad radinyje gali būti apie 22 mln. tonų naftos ir maždaug 5 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Atradimas sulaukė dėmesio ne tik Lenkijoje, nes Baltijos jūra yra intensyviai naudojamas ir aplinkosaugos požiūriu jautrus regionas. Nors skaičiai atrodo įspūdingi, iki realios gavybos paprastai dar laukia ilgas kelias: papildomi žvalgybos darbai, poveikio aplinkai vertinimai, leidimai ir investiciniai sprendimai.

    Kas vykdo projektą?

    Apie telkinį pranešta po Kanados bendrovės „Central European Petroleum“ darbų, o įmonė siejama su Norvegijos investuotojais. Būtent koncesiją turinti bendrovė paprastai įgyja teisę organizuoti tolimesnius tyrimus ir, gavusi visus leidimus, planuoti gavybą.

    Tokie projektai Baltijos regione dažnai vertinami per dvi prizmes: energetinio saugumo ir klimato politikos. Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje stiprėja kryptis mažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau dalis valstybių siekia užsitikrinti kuo stabilesnius tiekimus pereinamuoju laikotarpiu.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Vokietijos aplinkosauginės organizacijos, tarp jų BUND, viešai reiškia nepritarimą galimai gavybai ir telkia koaliciją, siekiančią procesą sustabdyti. Skelbiama, kad po peticija jau surinkta apie 88 000 parašų iš šalių, esančių prie Baltijos jūros.

    Aplinkosaugininkai argumentuoja, kad planuojami darbai galėtų paveikti vertingas jūrines buveines, o rizikos apimtų povandeninį triukšmą, taršą ir galimų išsiliejimų grėsmę. Taip pat pabrėžiama, kad netoli nuo numatomų darbų zonos yra saugomų jūrinių teritorijų.

    „Tai ypač jautri Baltijos jūros ekosistemos dalis, kuri ir taip patiria didelę taršos bei žmogaus veiklos įtaką“, – sakė viena iš BUND atstovių Corinna Cwielag.

    Kartu su BUND į koaliciją įsitraukė ir kitos organizacijos, tarp jų DUH, WWF bei pilietinė iniciatyva „Lebensraum Vorpommern“. Tokios koalicijos dažnai siekia, kad projektai būtų išsamiai įvertinti Europos Komisijos lygmeniu, ypač jei, jų teigimu, gali būti paliesti tarptautiniai vandenys ar regioninės ekosistemos.

    Ką tai gali reikšti toliau?

    Net ir paskelbus apie telkinio aptikimą, gavybos pradžia paprastai užtrunka kelerius ar net daugiau metų, nes reikia patvirtinti išteklių dydį, parengti techninius sprendimus ir užsitikrinti finansavimą. Paraleliai vyksta derinimai su priežiūros institucijomis ir poveikio aplinkai vertinimai, kurie Baltijos jūroje paprastai yra itin griežti.

    Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip bus įvertintos aplinkosauginės rizikos, kokios sąlygos būtų taikomos projektui ir kaip jis derėtų su Europos Sąjungos klimato tikslais. Dėl to šis telkinys gali tapti ne tik energetikos, bet ir politinių bei teisinių diskusijų objektu visame regione.

  • Karščiai ir sausra stabdo Europos ekonomiką: seklėjančios upės smogia logistikai ir energetikai

    Užsitęsusios karščio bangos ir sausra vis dažniau tampa ne vien gamtos, bet ir ekonomikos problema. Kai Europos upėse vandens lygis krenta iki rekordinių žemumų, nukenčia krovininė laivyba, o pasekmės greitai persiduoda pramonei, tiekimo grandinėms ir elektros kainoms.

    Ryškiausias pavyzdys – Reinas, vienas svarbiausių Vakarų Europos vidaus vandens kelių. Kai kuriuose jo ruožuose baržos priverstos plaukti su smarkiai sumažintu kroviniu, nes seklus farvateris nebeleidžia saugiai gabenti įprastų apimčių.

    Tokie apribojimai reiškia, kad tas pats krovinių kiekis turi būti vežamas daugiau reisų arba perskirstomas į geležinkelius ir kelius. Tai didina logistikos kaštus, ilgina pristatymo terminus ir ypač jautriai paliečia sektorius, kuriems svarbios masinės žaliavos ir tarpiniai produktai.

    Problema neapsiriboja vien Reinu: panašūs iššūkiai fiksuojami ir kitose Europos upėse, tarp jų Dunojuje, Senos, Po, Mozos baseinuose. Žemi vandens lygiai mažina laivybos pralaidumą, o kai kuriose atkarpose žvejyba ar turistinė navigacija taip pat ribojama dėl saugumo.

    Vis dėlto didžiausias smūgis tenka energetikai, nes karščiai ir vandens trūkumas veikia iš karto keliais kanalais. Pirma, upių vanduo naudojamas elektrinių aušinimui, o kai jo per mažai arba kai vanduo per šiltas, jėgaines tenka riboti arba laikinai stabdyti.

    Ypač jautrios yra branduolinės jėgainės ir didelės šiluminės elektrinės, kurioms būtini stabilūs aušinimo srautai ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti išleidžiamo vandens temperatūra. Kai karštis kelia upių temperatūrą, eksploatacija ribojama ne tik dėl techninių, bet ir dėl ekologinių priežasčių.

    Karščiai veikia ir vandens elektrines – kai sumažėja upių debitas bei rezervuarų papildymas, mažėja ir hidroenergijos gamyba. Tai ypač svarbu šalims, kuriose hidroelektrinės sudaro reikšmingą elektros balanso dalį, o svyravimai greitai atsispindi regione prekiaujamos elektros kainose.

    „Mums tiesiog trūksta maždaug trečdalio vandens kiekio, kurį hidroelektrinės įprastai galėtų panaudoti“, – sakė vienos didžiausių Austrijos energetikos grupių vadovas Michaelis Struglis.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad tokie epizodai darosi dažnesni ir intensyvesni, todėl įmonės ir valdžios institucijos vis dažniau kalba apie prisitaikymo priemones. Tarp jų – transporto diversifikavimas, geresnis vidaus vandenų infrastruktūros valdymas, lankstesnės elektros sistemos ir spartesnė generacijos plėtra, mažiau priklausanti nuo vandens aušinimo.

    Ekonominis karščių poveikis paprastai matuojamas ne vien tiesioginiais nuostoliais, bet ir grandininėmis reakcijomis: nuo brangesnės logistikos iki mažesnės pramonės gamybos, nuo elektros pasiūlos sumažėjimo iki didesnio poreikio importui. Dėl to karštis tampa ne sezonine naujiena, o vis reikšmingesniu veiksniu planuojant tiek energijos, tiek tiekimo grandinių atsparumą.

  • Karščiai ir seklėjančios upės stabdo Europos elektrines, tarp jų ir Lenkijoje: EK ramina

    Dalis Europos elektrinių pastarosiomis dienomis buvo priverstos riboti gamybą dėl karščio bangos ir kritusio upių vandens lygio. Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės elektros tiekimo saugumui Europos Sąjungoje nėra, nors situacija išlieka įtempta.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonnen Briuselyje nurodė, kad gamybą mažino arba laikinai stabdė elektrinės Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė priežastis yra mažesnis vandens kiekis upėse ir aukšta vandens temperatūra, ribojanti aušinimo galimybes.

    Lenkijoje apribojimai paliestų „Enea“ valdomas elektrines Kozienicuose ir Polanece, kurios sumažino darbą dėl žemo Vyslos vandens lygio. Upės vanduo šiose jėgainėse naudojamas aušinimui, o per karščius tiek vandens kiekis, tiek jo temperatūra tampa kritiniu veiksniu.

    „Mūsų dabartinis vertinimas toks, kad situacija stabili ir nėra jokių tiesioginių nuogąstavimų dėl tiekimo saugumo“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    Europos Komisija pabrėžia, kad net ir sumažėjus gamybai atskirose elektrinėse, trūkumas gali būti kompensuojamas tarpvalstybiniais elektros jungtimis ir importu iš kaimyninių valstybių. Kaip pavyzdys minėta Prancūzija, kuri, nepaisant dalies pajėgumų apribojimų, vis dar gali eksportuoti elektrą į kaimynines šalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši situacija vis dažniau tampa klimato kaitos pasekmių dalimi: karščio bangos didina elektros poreikį dėl vėsinimo, o tuo pat metu mažina dalies šiluminių ir branduolinių elektrinių efektyvumą, nes aušinimui reikia daugiau vandens. Kai vandens lygis upėse nukrenta, o jo temperatūra pakyla, operatoriai susiduria su technologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais.

    Europos Komisija nurodo, kad padėtį nuolat stebi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas ENTSO-E, palaikantis ryšį su nacionaliniais operatoriais. Taip pat pažymima, kad už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas yra pasirengęs sušaukti ES Elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija prastėtų, tačiau kol kas nė viena valstybė narė tokio susitikimo neprašė.

    Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir hidrologinės situacijos: užsitęsus karščiams, elektrinėms gali tekti ilgiau dirbti su apribojimais, o elektros sistema labiau remsis importu, perdavimo tinklų pralaidumu ir lankstesniais gamybos šaltiniais. Komisija pabrėžia, kad šiuo metu ES turi pakankamai įrankių subalansuoti sistemą, tačiau vasaros ekstremalumai tampa vis svarbesniu išbandymu energetikos infrastruktūrai.

  • LPP prognozuoja 18,5 proc. pajamų šuolį ir plečiasi: laikinai mažins užsakymus Bangladeše

    Lenkijos drabužių prekybos grupė LPP skelbia, kad antrąjį 2026–2027 fiskalinių metų ketvirtį jos konsoliduotos pajamos, preliminariais vertinimais, augo 18,5 proc. Įmonė tuo pat metu tęsė aktyvią plėtrą ir per tris mėnesius atidarė 230 naujų parduotuvių.

    Didžiausią augimo dinamiką LPP fiksuoja Rytų Europos ir Centrinės Azijos rinkose, kurias įvardija strategiškai svarbiomis. Grupė taip pat prognozuoja, kad bendrojo pelningumo marža turėtų siekti apie 56–57 proc., o rezultatams palankiai veikė gerėjantys pardavimai tiek fizinėse parduotuvėse, tiek e. prekyboje.

    Plėtra remiasi Sinsay tempu

    Dauguma naujų prekybos vietų buvo skirtos pagrindinei augimo varomajai jėgai – prekės ženklui „Sinsay“: iš 230 atidarytų parduotuvių daugiau kaip 200 buvo būtent šio formato. LPP nurodo, kad bendras metinis tikslas išlieka panašus – per visus fiskalinius metus planuojama atidaryti apie 750 parduotuvių.

    Įmonė praneša, kad rudens–žiemos sezono asortimentas jau užtikrintas, o pirmosios kolekcijų siuntos vykdomos pagal planą. Detalesnius finansinius rezultatus už ketvirtį ir pirmąjį pusmetį LPP ketina skelbti rugsėjo 17 dieną.

    Ginčas dėl Bangladešo tiekėjų ir laikinas sprendimas

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie atsiskaitymus su Bangladešo gamintojais, LPP teigia laiku vykdanti visus įsipareigojimus savo tiekėjams šioje šalyje. Grupė pabrėžia, kad teiginiai apie LPP skolas vietos fabrikams esą neatitinka tikrovės.

    „LPP nuolat atsiskaito su Bangladešo tiekėjais, o viešojoje erdvėje platinama informacija apie pradelstus mokėjimus yra klaidinanti“, – teigiama bendrovės komentare.

    Pasak LPP, dalis viešų pranešimų siejami su užsakymais, kuriuos vykdė atskiras subjektas FES. Grupė aiškina, kad šis vienetas veikė savarankiškai ir pats atsako už savo prievoles, o ginčuose minimi užsakymai buvo įvykdyti tuo laikotarpiu, kai FES jau veikė kaip nepriklausoma bendrovė.

    LPP taip pat pažymi, kad nė vienas tiekėjas, deklaruojantis patirtą žalą, iki šiol nėra pateikęs formalių reikalavimų LPP nei teismuose, nei arbitraže. Vis dėlto grupė pripažįsta, kad situacija kelia rizikų, kurias reikia valdyti.

    Užsakymų ribojimas kaip rizikos valdymas

    Įmonė skelbia nusprendusi laikinai sumažinti pirkimus Bangladeše, argumentuodama sprendimą darbuotojų saugumu ir bendrovės, klientų bei akcininkų interesų apsauga. LPP pabrėžia, kad priemonės apimtis bus nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į situacijos raidą.

    Toks žingsnis dera su platesne mažmeninės prekybos tendencija: tarptautiniai drabužių prekės ženklai vis dažniau perskirsto gamybos užsakymus, kad sumažintų tiekimo grandinių sutrikimų, reputacijos ir atitikties rizikas. Praktikoje tai paprastai reiškia didesnę gamybos geografijos diversifikaciją, trumpesnius užsakymų ciklus ir griežtesnę tiekėjų kontrolę.

    Rinkai dabar svarbiausias klausimas – ar laikinas pirkimų ribojimas turės įtakos prekių tiekimui ir maržoms artimiausiais sezonais. LPP signalizuoja, kad šio sezono pasiūla užtikrinta, tačiau pabrėžia stebėsianti situaciją ir sprendimus koreguosianti pagal rizikų lygį.

  • Karščiai nekelia grėsmės Belchatovo elektrinei: PGE aiškina, kaip veikia uždaras aušinimas

    Lenkijos energetikos grupė PGE teigia, kad per ekstremalius karščius Belchatovo elektrinė išlieka stabili ir išlieka patikimu šalies elektros sistemos elementu. Bendrovės teigimu, tai lemia uždaras aušinimo ciklas, kuris mažina priklausomybę nuo upių vandens lygio ir temperatūros.

    Belchatovo elektrinė yra viena didžiausių Europoje lignitu kūrenamų jėgainių ir turi svarbų vaidmenį Lenkijos elektros tiekimo grandinėje. Karščio bangos, pastaraisiais metais vis dažnesnės Vidurio Europoje, kelia papildomų rizikų elektrinėms, kurių aušinimas priklauso nuo paviršinių vandens telkinių.

    Kaip veikia uždaras aušinimas?

    PGE aiškina, kad Belchatove įrengtas uždaras aušinimo sprendimas, paremtas aušinimo bokštais, leidžia palaikyti didesnį blokų prieinamumą per kaitras. Tokiame cikle vanduo daugiausia cirkuliuoja sistemoje, o papildymas reikalingas tik kompensuojant natūralius nuostolius.

    Pasak bendrovės, elektrinė turi diversifikuotą vandens tiekimą iš kelių nepriklausomų šaltinių. Pagrindinis vanduo gaunamas iš Belchatovo kasyklos nusausinimo sistemos, o papildomas kiekis gali būti paimamas iš Vartos baseino.

    „Per visą elektrinės eksploatacijos istoriją nefiksavome atvejų, kai gamyba būtų ribota dėl aušinimo vandens trūkumo ar per aukštos jo temperatūros“, – teigė PGE atstovai.

    Kas daroma karščių metu?

    PGE nurodo, kad vasarą elektrinėse kasmet taikomas sustiprintos parengties režimas, apimantis technines ir organizacines priemones. Nuolat stebimos kritinės sistemos, ypač aušinimo, vėdinimo ir kondicionavimo įranga, o eksploatacijos tarnybos dirba padidintos parengties sąlygomis.

    Bendrovė pabrėžia, kad panašiu principu dirba ir kitos PGE valdomos elektrinės, kuriose dauguma blokų taip pat pritaikyti uždaram aušinimui. Toks sprendimas laikomas vienu iš būdų mažinti riziką, kai vasarą upėse nukrenta vandens lygis arba vanduo per daug įšyla.

    Kodėl tai svarbu elektros sistemai?

    Karščiai energetikos sektoriui pavojingi ne tik dėl didesnio vartojimo piko, bet ir dėl aušinimo apribojimų elektrinėse, ypač ten, kur naudojamas atviras aušinimas. Kai upių vanduo įšyla arba sumažėja jo debitas, operatoriai gali būti priversti mažinti galią, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų ir apsaugotos ekosistemos.

    PGE teigia, kad uždaras aušinimas šią riziką sumažina, todėl tikimybė, kad per karščius tektų riboti Belchatovo elektrinės darbą dėl vandens sąlygų, yra gerokai mažesnė. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sistemos patikimumas priklauso nuo koordinacijos su perdavimo sistemos operatoriumi ir nuolatinio pasirengimo vykdyti jo nurodymus.

    „Elektros sistemos saugumas yra bendros rinkos dalyvių atsakomybės rezultatas, o pasirengimas avarinių situacijų scenarijams yra nuolatinė, nors vartotojams dažnai nematoma darbo dalis“, – pabrėžė PGE.

  • Lenkija gelbėja anglies milžinę JSW: suteikiama beveik 190 mln. eurų paskola iki 2038 metų

    Lenkijos anglies ir kokso gamintoja Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pasirašė paskolos sutartį su šalies Pramonės plėtros agentūra (ARP). Paskolos suma siekia apie 190 mln. eurų, o ji skirta paremti JSW grupės finansinio atsigavimo programą.

    Pagal sutartį lėšos turėtų būti išmokamos keturiomis dalimis, o finansavimo laikotarpis numatytas iki 2038 metų birželio 30 dienos. Tokia struktūra, kaip nurodoma bendrovės pranešime investuotojams, pirmiausia turėtų sumažinti trumpalaikį spaudimą įmonės likvidumui.

    Ką reiškia paskola JSW

    JSW vadovybė pabrėžia, kad pasirašyta sutartis yra svarbus žingsnis stabilizuojant finansinę padėtį, tačiau savaime neišsprendžia ilgalaikių problemų. Bendrovės rezultatai išlieka stipriai priklausomi nuo pasaulinių plieno ir koksuojamosios anglies kainų ciklų, taip pat nuo sąnaudų kontrolės pačiose kasyklose.

    „Šiandien pasirašyta sutartis yra pirmas žingsnis, kuris realiai gali stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją vienu sunkiausių laikotarpių jos istorijoje“, – sakė JSW vadovas Bogusławas Oleksy.

    Pasak jo, pritrauktos lėšos labiau veikia kaip laikinas „oro gurkšnis“ pinigų srautams, o ne struktūrinė išeitis. Todėl artimiausi mėnesiai bus kritiški sprendžiant, ar restruktūrizavimo priemonės iš tiesų sumažins kaštus ir pagerins veiklos efektyvumą.

    Tranšų sąlygos ir valstybės vaidmuo

    Kitos paskolos dalys bus siejamos su konkrečiais įsipareigojimais: JSW turės teikti optimizavimo ir taisomųjų veiksmų planus, orientuotus į kaštų mažinimą. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus „uždirbamas“ vykdant pažangą, o ne išmokamas automatiškai.

    Be to, paskolos tęstinumas susietas ir su dotacija iš valstybės biudžeto užduotims, numatytoms anglies kasybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tai rodo, kad pagalbos paketas nėra vien tik rinkos finansavimas, o platesnė valstybės paramos schema, kurioje svarbus politinis ir reguliacinis kontekstas.

    Restruktūrizacija ir parduodamas turtas

    Lygiagrečiai paskolai JSW vykdo restruktūrizaciją ir siekia gauti papildomų lėšų iš turto sandorių. Anksčiau skelbta apie planus parduoti didžiąją dalį šachtų statybos įmonės akcijų paketą ir dalį remonto padalinio, o sandorių užbaigimo terminai buvo nukelti.

    Toks derinys, kai naudojamas valstybės finansavimas ir kartu realizuojamas turtas, paprastai pasirinktas siekiant sumažinti skolų naštą bei atlaisvinti apyvartines lėšas. Vis dėlto investuotojams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar bendrovės veiklos pelningumas atsigaus pakankamai greitai, kad ilgainiui neprireiktų papildomo gelbėjimo.

    Pastaraisiais metais JSW finansiniai rezultatai buvo itin silpni: 2025 metais grupė fiksavo didelį konsoliduotą nuostolį ir neigiamą EBITDA, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį taip pat patyrė nuostolį. Tuo pat metu gamybos apimtys išliko reikšmingos, tačiau rinkos kainos ir sąnaudos lėmė, kad mastas nevirto pelnu.