Category: Finansai

  • „Tether“ remiama „Twenty One Capital“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,09 mlrd. dolerių iš bitkoino brangimo

    „Tether“ remiama „Twenty One Capital“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,09 mlrd. dolerių iš bitkoino brangimo

    „Tether“ remiama bendrovė „Twenty One Capital“ pranešė trečiąjį ketvirtį uždirbusi 1,087 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – didžiąją jo dalį sudarė bitkoino turto vertės prieaugis.

    Kaip skelbiama JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateiktame dokumente, įmonė užfiksavo 1,093 mlrd. dolerių „sąžiningos vertės“ (fair value) pelną iš turimų bitkoinų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad rugsėjo 30 dieną „Twenty One Capital“ turėjo 43 514 BTC, kurie buvo įvertinti maždaug po 83 700 dolerių už vieną bitkoiną. Bendrovė taip pat turėjo 102,8 mln. dolerių grynųjų ir jų ekvivalentų.

    Vis dėlto įmonės veiklos rezultatai be investicinio turto perkainojimo buvo kuklesni: trečiąjį ketvirtį fiksuotas 4,8 mln. dolerių veiklos nuostolis, o palūkanų sąnaudos siekė 1,34 mln. dolerių.

    Skolos užtikrinimas bitkoinais ir devynių mėnesių rezultatas

    Dokumente taip pat pažymima, kad konvertuojamųjų obligacijų pagrindinė suma siekė 486,5 mln. dolerių. Ši skola buvo užtikrinta maždaug 16 116 BTC.

    Tuo metu per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius bendrovė pranešė patyrusi 186,5 mln. dolerių grynąjį nuostolį – jis siejamas su bitkoino kainos kritimu per šį laikotarpį.

    Vadovo žinutė: balansas nėra verslas

    Bendrovės vadovas Rapha Zagury, komentuodamas ketvirčio rezultatus, pabrėžė, kad vien turto vertės kilimas nėra tas pats, kas pajamos iš vykdomos veiklos.

    „Balansas nėra verslas. Tai tik mūsų pradžia“, – akcininkams skirtame laiške rašė R. Zagury, pridurdamas, jog įmonės užduotis – kurti pajamas iš realiai veikiančių verslų.

    Plėtra į kasybą, skolinimą ir galimi akcijų supirkimai

    Pasak vadovo, bendrovė vertina galimybes keliose srityse – nuo bitkoinų kasimo ir skolinimo iki iždo valdymo bei energetikos.

    Taip pat nurodoma, kad įmonė svarstytų akcijų supirkimą, jei jos biržoje būtų prekiaujamos žemiau nei joms tenkanti turto vertė.

    „Twenty One Capital“ buvo įsteigta praėjusių metų balandį, ją rėmė „Tether“, „Bitfinex“ ir „SoftBank“. Šių metų gegužę „Tether“ įsigijo „SoftBank“ turėtą dalį.

  • Vokietijos „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų greitam duomenų tinklui kosmose kurti

    Vokietijoje, Viurcburge įsikūręs „SpaceTech“ startuolis „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų „pre-seed“ investicijų. Įmonė kuria palydovų tinklą, skirtą spartesniam duomenų perdavimui ir skaičiavimams orbitoje.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundą vedė „Capnamic Ventures“ ir „Bayern Kapital“, prisidėjo ZOHO.VC, „Robin Capital“, BAB – Die Förderbank für Bremen und Bremerhaven, „KIEMIS Holding“ ir „Mission E Capital“.

    „NeuralSat“ vadovas Mohd Bilal viešame pareiškime atkreipė dėmesį, kad daug palydovų į kosmosą vis dar išsiunčiami be tinklo ryšio galimybių. Pasak jo, brangi įranga dažnai neturi priemonių tiesiogiai bendrauti su kitais palydovais ar dalintis resursais.

    Startuolis siūlo idėją, kad palydovų operatoriai galėtų naudotis bendra infrastruktūra, o ne kiekviename aparate diegti vis daugiau ryšio ir skaičiavimo įrangos. Toks modelis, bendrovės teigimu, galėtų sumažinti vėlavimus, kai laikas kritiškai svarbus – nuo ekstremalių situacijų valdymo iki saugumo užduočių.

    Ko siekia „NeuralSat“ tinklas

    „NeuralSat“ vystoma koncepcija apjungia didelės spartos duomenų perdavimą ir paskirstytuosius skaičiavimo resursus orbitoje. Pagrindinė sprendžiama problema – palydovai renka vis daugiau informacijos, tačiau ją perduoti ir apdoroti efektyviai dažnai tampa sudėtinga.

    Pagal planą, palydovai galėtų persiųsti duomenis į „NeuralSat“ mazgus, kur informacija būtų apdorojama, prioritetizuojama ir nukreipiama į prieinamas antžemines stotis. Tai leistų sumažinti „žalių“ duomenų srautą, kurį reikia siųsti į Žemę.

    Skelbiama, kad kuriamas tinklas turėtų palaikyti iki 50 gigabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą, naudojant optinius ir aukšto dažnio radijo ryšio kanalus. Kartu numatoma sudaryti sąlygas dalį skaičiavimų atlikti tiesiog orbitoje.

    Įmonė pabrėžia, kad jos dėmesys – ne orbitinių duomenų centrų kūrimas kaip alternatyvos žemės infrastruktūrai. Tikslas – pagerinti tai, kaip esamos palydovų sistemos komunikuoja, apdoroja ir paskirsto informaciją.

    Palydovų skaičius auga, spaudimas infrastruktūrai didėja

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vertinimu, iki 2030 metų orbitoje gali būti apie 100 000 palydovų. Toks augimas reiškia didesnį krūvį ryšio infrastruktūrai – nuo antžeminių stočių prieinamumo iki perdavimo pajėgumų ir skaičiavimo resursų pačiuose palydovuose.

    „NeuralSat“ teigia siekianti sumažinti šiuos „butelio kakliukus“, suteikdama operatoriams galimybę remtis bendra ryšio ir skaičiavimo infrastruktūra. Tokiu atveju pačiuose palydovuose daugiau vietos ir energijos būtų galima skirti pagrindinėms misijoms.

    Planuojama, kad technologija galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse: Žemės stebėjime, ryšio paslaugose, žvalgyboje, gynyboje ar gelbėjimo operacijose. Laiko jautrioms užduotims svarbu kuo labiau sutrumpinti laiką nuo duomenų surinkimo iki praktiškai panaudojamų įžvalgų.

    Demonstracija – 2027-aisiais, pirmieji veiklos palydovai – nuo 2028 metų

    „NeuralSat“ įkurta 2026 metais. Bendrovę įsteigė Mohd Bilal, Manohar Karnal ir Rishi Jaiswal: Bilal yra vadovas, Jaiswal vadovauja technologijų vystymui, o Karnal eina operacijų vadovo pareigas.

    Su pritrauktu finansavimu įmonė planuoja vystyti 72 palydovų žvaigždyną. Pirmasis demonstracinis mazgas, kaip skelbiama, turėtų pasiekti orbitą 2027 metų spalį – jis bus skirtas pagrindiniams sistemos elementams išbandyti ir pradėti pirmuosius ryšius su palydovų operatoriais.

    Po demonstracijos „NeuralSat“ tikisi 2028 metais pradėti diegti pirmuosius veiklos palydovus, palaipsniui kuriant platesniam tinklui reikalingą infrastruktūrą.

  • „Kraken“ valdytoja „Payward“ skelbia 66 proc. mažesnį Q3 EBITDA ir planuoja prognozių rinkas JAV

    „Kraken“ valdytoja „Payward“ skelbia 66 proc. mažesnį Q3 EBITDA ir planuoja prognozių rinkas JAV

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ patronuojanti bendrovė „Payward“ pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio pakoreguotas EBITDA per metus sumenko maždaug dviem trečdaliais – 66 proc.

    Kaip rašo „The Block“, bendrovė per ketvirtį uždirbo 60 mln. JAV dolerių pakoreguoto EBITDA – tai daugiau nei 23 mln. JAV dolerių antrąjį ketvirtį, tačiau gerokai mažiau nei 178,6 mln. JAV dolerių prieš metus.

    „Payward“ taip pat pakeitė finansinių rezultatų rodiklius: vietoje „pakoreguotų pajamų“ dabar naudoja „bendrą platformos maržą“ (angl. total platform margin), iš kurios atimami ir klientams išmokami staking atlygiai.

    Pagal šį rodiklį trečiąjį ketvirtį pasiekta 487 mln. JAV dolerių – daugiau nei 436 mln. JAV dolerių antrąjį ketvirtį, bet 12 proc. mažiau nei prieš metus.

    Prekybos apimtys augo ketvirčio mastu, bet atsiliko nuo pernykščių

    Per ketvirtį klientai „Payward“ platformose atliko sandorių už 353 mlrd. JAV dolerių. Palyginti su antruoju ketvirčiu, apimtys padidėjo 22 proc., tačiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo 30 proc. mažesnės.

    Bendrovė nurodė rugsėjo pabaigoje turėjusi 7,1 mln. finansuotų (funded) paskyrų – 7 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 37 proc. daugiau nei prieš metus.

    Apmokestinamų (billable) paskyrų skaičius siekė 1,5 mln. – tai 9 proc. augimas per ketvirtį ir 74 proc. augimas per metus.

    Nauji planai: prognozių rinkos JAV ir daugiau produktų

    Tarp artimiausių planuojamų produktų „Payward“ įvardijo prognozių rinkas JAV klientams. Bendrovė atnaujinime nepateikė konkrečios šios paslaugos starto datos.

    Taip pat planuojama pasiūlyti akcijų neterminuotus (perpetual) ateities sandorius per pačios bendrovės CFTC reguliuojamą biržą, kliringo namus ir brokerį, kurti vietinėms rinkoms skirtas programėles bei sudaryti galimybę klientams vienoje paskyroje dalintis užstatu tarp skirtingų produktų.

    Be to, minima ambicija vykdyti JAV dolerių pervedimus per Federalinio rezervo pagrindinę sąskaitą, išbandyti JAV kreditinę kortelę ir Europoje finansuoti skolinimą klientų indėliais.

    DI kryptis: nuo „Kraken AI“ iki asmeninių finansų agento

    „Payward“ teigia, kad dirbtinis intelektas tampa vis svarbesne verslo dalimi. JAV programėlėje jau veikia „Kraken AI“ – per pokalbį klientai gali pirkti, parduoti, konvertuoti ir vykdyti staking, o operacijoms reikalingas patvirtinimas.

    „Kraken Pro“ aplinkoje taip pat veikia asistentas ir strategijų kūrimo įrankis. Kitas planas – atskiras DI agentas asmeniniams finansams, kuris veiktų pagal kliento nustatytas ribas, o kiekvienas sandoris ar procesas būtų paleidžiamas tik po kliento patvirtinimo.

    Dar viena bendrovės kryptis – xStocks pasiūla: šią savaitę „Payward“ pridėjo daugiau nei 200 tokenizuotų Jungtinės Karalystės ir Europos akcijų. Bendrovė taip pat nurodė kurianti su xStocks susietus fondus ir planuojanti xPO projektą, kuris, gavus reguliuotojų pritarimą, leistų privačioms įmonėms pritraukti kapitalą išleidžiant akcijas blokų grandinėje.

  • „Venmo“ bendraįkūrėjas diegia „Solo“ sprendimą: kaip DI pranoksta CAPTCHA testus

    „Venmo“ bendraįkūrėjas diegia „Solo“ sprendimą: kaip DI pranoksta CAPTCHA testus

    DI agentai jau geba įveikti įprastus CAPTCHA testus ir internete apsimesti tikrais vartotojais, todėl platformos ieško naujų būdų atskirti žmogų nuo automatizuotų paskyrų. „Venmo“ bendraįkūrėjas Iqram Magdon-Ismail dabar prie šios problemos sprendimo prisideda socialiniame vaizdo įrašų projekte „JellyJelly“.

    Kaip skelbia „The Block“, į „JellyJelly“ planuojama integruoti „Solo“ sukurtą „proof-of-humanity“ programinės įrangos kūrimo rinkinį (SDK), kuris turėtų leisti patikrinti, ar paskyra priklauso realiam, unikaliam žmogui – be valstybinio asmens dokumento ir be CAPTCHA galvosūkių.

    I. Magdon-Ismail yra „Solo“ patarėjas ir kartu prisidėjo prie sprendimo kūrimo: formavo technologijos architektūrą ir tai, kaip nauji vartotojai būtų prijungiami prie patikros proceso. Idėja – padaryti tapatybės patvirtinimą paprastą vartotojui, bet nerenkant perteklinių duomenų.

    Tokio tipo įrankiai tampa aktualūs socialiniuose tinkluose ir bendruomenėse, kur plinta automatinės paskyros ir DI generuojamas turinys. „JellyJelly“ atveju tai svarbu ir dėl to, kad programėlė orientuota į trumpus vaizdo įrašus bei galimybę vartotojams tarpusavyje atlikti kriptovaliutų mokėjimus.

    Kaip veikia „Solo“ patikra

    Pasak tekste aprašyto sprendimo, patikros procesas prasideda veido nuskaitymu naudojant įprastą išmaniojo telefono kamerą. Sistema nuskaitymą paverčia biometrine reprezentacija, kuri užšifruojama pačiame įrenginyje.

    „Solo“ nurodo naudojanti pilnai homomorfinį šifravimą (FHE) – tai leidžia sulyginti užšifruotus duomenis su esamais įrašais jų neiššifruojant palyginimo metu. Taip siekiama, kad patikra vyktų neatskleidžiant pačių duomenų turinio.

    Sprendimo kūrėjų teigimu, vartotojui nereikia nei specialios aparatinės įrangos, nei valdžios išduoto asmens tapatybės dokumento. Taip pat pabrėžiama, kad neapdorotos veido nuotraukos nėra saugomos, o programėlės gauna tik patikros rezultatą, o ne prieigą prie biometrinės informacijos.

    Eksperimentas: DI agentas „praėjo“ kaip žmogus

    Straipsnyje pateikiamas ir „Solo“ atliktas bandymas: DI agentas, pavadintas Gary, per vieną naktį prisijungė prie daugiau nei 50 „Discord“ serverių ir išsiuntė per 500 žinučių – ir, kaip teigiama, nė vienas dalyvis jo neidentifikavo kaip DI.

    Agentui buvo duotos dvi užduotys: įveikti visus CAPTCHA iššūkius ir sutikti su paslaugų teikimo sąlygomis. „Solo“ tvirtina, kad jis tai padarė įprastu naršymo ir paspaudimų būdu, be specialių pažeidžiamumų išnaudojimo.

    Šis pavyzdys straipsnyje pateikiamas kaip argumentas, kodėl vien CAPTCHA apsauga nebėra pakankama: sudėtinginant užduotis labiau nukenčia teisėti vartotojai, tačiau tai vis tiek negarantuoja, kad už paskyros stovi žmogus.

    Kur dar gali būti pritaikytas sprendimas

    „Solo“ teigia, kad jų SDK gali būti integruojamas ne tik į socialines platformas, bet ir į žaidimų sistemas, skaitmeninių mokėjimų paslaugas bei kitas aplikacijas, kurioms svarbu riboti paskyrų dubliavimą ir automatizuotą aktyvumą.

    Bendrovė taip pat nurodo planuojanti kurti įrankius, kurie leistų patikrintiems vartotojams suteikti įgaliojimus savo DI agentams – kad platformos ir prekybininkai galėtų patvirtinti, jog agento veiksmai yra autorizuoti realaus žmogaus.

    Tekste minima ir ambicingesnė kryptis: galimybė, kad DI agentai ar DI bendrovės galėtų atsiskaityti su patikrintais žmonėmis už darbus, kuriuos, kūrėjų požiūriu, vis dar gali atlikti tik žmonės. Šioje vizijoje I. Magdon-Ismail konsultuoja „Solo“ apie mokėjimų logiką ir patogią vartotojo patirtį.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: šią savaitę fiksuoti finansavimo raundai (lapkričio 9–13 d.)

    Europos startuolių ekosistemoje lapkričio 9–13 dienomis buvo fiksuoti nauji finansavimo raundai – jie atspindi, kur šiuo metu krypsta investuotojų dėmesys.

    Tokios savaitinės apžvalgos dažniausiai apima skirtingų sričių įmones – nuo biotechnologijų iki kosmoso technologijų – ir leidžia vienoje vietoje matyti aktyviausius sandorius.

    Finansavimo raundai startuoliams paprastai reiškia ne tik papildomą kapitalą plėtrai, bet ir rinkos pasitikėjimo signalą: investuotojai vertina produktą, komandą ir augimo potencialą.

    Lietuvos skaitytojams tai aktualu ir praktiškai – tokios tendencijos dažnai nubrėžia kryptį, į kokius sektorius Europoje artimiausiu metu gali plaukti daugiau rizikos kapitalo ir kur atsiranda naujų partnerystės galimybių.

    Ką apima savaitės apžvalga

    Kaip skelbia „EU-Startups“, apžvalgoje surinkti šią savaitę jų stebėti Europos startuolių finansavimo sandoriai.

    Publikacijoje taip pat išskiriamos temos ir raktažodžiai, susiję su investicijų kryptimis, pavyzdžiui, biotechnologijos, kosmoso technologijos ir rizikos kapitalas.

    Ši apžvalga pateikiama kaip nuoseklus savaitės suvestinis vaizdas, orientuotas į tai, kokie finansavimo raundai buvo užfiksuoti per nurodytą laikotarpį.

    Kadangi pateiktame tekste nėra detalių apie konkrečias sumas, įmones ar investuotojus, šiame straipsnyje apsiribojama pačiu apžvalgos faktu ir jos tema.

  • „Baltic Power“ vėjo parkas Baltijoje pasiekė rekordą – per piką pagamino 663,2 MW

    Lenkijos Baltijos jūroje statomas jūrinio vėjo projektas „Baltic Power“ pasiekė iki šiol didžiausią savo generacijos rekordą – per vakarinį elektros paklausos piką galia trumpam šoktelėjo iki 663,2 MW.

    Kaip rašo WNP, tokį rezultatą „Orlen“ ir „Northland Power“ vystomas parkas užfiksavo lapkričio 12 dieną. Tą vakarą elektrinė šešias valandas išlaikė didesnę nei 500 MW galią, o geriausiu momentu per 15 minučių intervalą perkopė 660 MW ribą.

    Šis pasiekimas svarbus ir dėl to, kad rodo artėjančią projekto pabaigą – vėjo parkas vis dar yra techninio paleidimo (bandymų) etape, bet tokia generacija leidžia manyti, jog nemaža dalis turbinų jau turi leidimus eksploatacijai.

    Be to, didžiausia galia pasiekta būtent popietės–vakaro valandomis, kai paprastai kyla elektros poreikis. Tai reiškia, kad papildomi šimtai megavatų į sistemą įsiliejo tuo metu, kai jų labiausiai reikia.

    Ką reiškia 663,2 MW rekordas

    „Baltic Power“ įrengtoji galia siekia 1 140 MW, tad daugiau nei 500 MW generacija jau viršija pusę planuojamo pajėgumo. Rekordiniu ketvirčiu pasiekta 663,2 MW galia yra ryškus šuolis projektui, kuris oficialiai dar nėra pradėjęs komercinės veiklos.

    Tekste pažymima, kad kiekvienos turbinos galia siekia 15 MW. Kad būtų pasiekta 663,2 MW, vienu metu turėjo veikti bent 45 iš 76 pastatytų turbinų, ir tai – artimai jų maksimaliai galiai, ką tą dieną leido palankios sąlygos Baltijoje.

    Vėliau generacija pastebimai krito, tačiau tai siejama ne su projekto problemomis, o su tuo, kad elektrinė dar testuojama, todėl dalis įrenginių gali būti laikinai išjungiami derinimo metu.

    Bandymų etapas – be garantijų pagal CfD

    Kol vyksta techninis paleidimas ir projektas dar neturi koncesijos bei nėra įtrauktas į paramos mechanizmą, vėjo parkas negauna garantuoto atsiskaitymo pagal kontraktų skirtumo sistemą (angl. contract for difference, CfD).

    CfD modelyje pajamos lyginamos su rinkos kaina: jei rinkos kaina mažesnė už sutartyje numatytą, skirtumas kompensuojamas, o jei rinkos kaina didesnė – perviršis grąžinamas atsakingai institucijai. Tačiau iki įėjimo į šią sistemą pajamos priklauso tik nuo rinkos.

    WNP nurodo, kad tokiu laikotarpiu „Baltic Power“ investuotojai uždirbo pagal „grynai rinkos“ taisykles. Taip pat minima, jog jūrinių vėjo projektų iš vadinamosios pirmosios fazės (į kurią įtrauktas ir „Baltic Power“) kontraktuose skaičiuojama maždaug 459 zlotų už MWh kaina po indeksacijos 2026 metams (tai pateikiama kaip supaprastintas skaičiavimas).

    Praktiškai tai reikštų, kad vėliau, jau veikiant įprastu CfD režimu, investuotojams liktų pajamos iki šiame mechanizme numatyto lygio, o viskas, kas virš jo, būtų perskirstoma pagal sistemos taisykles.

  • Suomijos Hyvinkää užlies karjerą 380 mln litrų vandens – statys milžinišką šilumos „bateriją“

    Suomijos Hyvinkää miestas planuoja buvusį žvyro karjerą paversti milžinišku šilumos kaupikliu – teritorija bus užlieta apie 380 000 000 litrų geriamojo vandens.

    Taip siekiama sukurti atvirą šilumos energijos saugyklą, kuri maitintų miesto centralizuoto šildymo tinklą. Apie projektą praneša „EcoNews“, remdamasis miesto šilumos tiekimo įmone „Hyvinkään Lämpövoima Oy“.

    Idėja paprasta: vanduo talpoje bus įkaitinamas ir šiluma kaupiama tada, kai ją pagaminti pigiau (pavyzdžiui, šiltesniu sezonu), o vėliau panaudojama žiemą, kai šilumos poreikis ir kainos paprastai didžiausi.

    Projektas numatytas kaip vienas didžiausių tokio tipo sprendimų pasaulyje, o investicijos vertė siekia 33 mln. eurų. Nurodoma, kad vandens pylimas pradėtas spalį, o procesas turėtų trukti iki 2027 metų balandžio.

    Milžiniškas baseinas miesto šilumai

    Būsimas rezervuaras turėtų būti apie 20 metrų gylio, o jo plotas – maždaug 225 x 165 metrai. Miesto įmonė šį dydį prilygina maždaug penkių futbolo aikščių plotui.

    Vanduo bus laikomas 40–90 laipsnių temperatūros intervale. Skaičiuojama, kad vieno „įkrovimo“ metu sistema galės sukaupti apie 18 000 megavatvalandžių šilumos.

    Per metus planuojama sukaupti 90 000–100 000 MWh, o tai sudarytų beveik ketvirtadalį viso Hyvinkää metinio šilumos poreikio.

    Nauda: mažesnės sąnaudos ir mažiau CO2

    Šilumos tiekėjas teigia, kad tokia saugykla bus įkraunama ir iškraunama ištisus metus, o labiausiai pasitarnaus ruošiantis šaltajam sezonui.

    Bendrovė prognozuoja, kad esant dabartinėms energijos kainoms „vandens“ šilumos sandėlis kasmet leistų sutaupyti kelis milijonus eurų, kurie kitu atveju būtų išleidžiami šilumai pirkti iš išorės šaltinių.

    Taip pat skelbiama, kad projektas sumažins sistemos anglies dioksido emisijas 4,4 tūkst. tonų. Įmonė pabrėžia, jog ateityje miesto šiluma turėtų būti gaminama tik iš atliekamos šilumos ir atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Pasak projekto vykdytojų, pasirengimas ir leidimų gavimas užtruko daugiau nei 3,5 metų, o pati šilumos saugykla turėtų pradėti veikti 2027 metų rudenį.

  • „E.ON“ pritraukė 1,8 mlrd. eurų žaliųjų obligacijų: dalį investuos Lenkijoje

    Vokietijos energetikos koncernas „E.ON“ pritraukė 1,8 mlrd. eurų, išleidęs dvi žaliųjų obligacijų emisijos dalis. Dalis šių lėšų bus nukreipta investicijoms Lenkijoje.

    Kaip nurodoma bendrovės pranešime, investuotojų susidomėjimas buvo didelis, todėl emisijos apimtis padidinta 300 mln. eurų. Emisiją organizavo ir paklausos knygą vedė „Barclays“, „Deutsche Bank“, „NatWest“ ir „UniCredit“.

    Pirmoji emisijos dalis siekė 800 mln. eurų, jos terminas – septyneri metai, o išpirkimas numatytas 2034 metais. Metinė fiksuota palūkanų norma (kuponas) – 4,26 proc.

    Antroji dalis sudarė 1 mlrd. eurų, jai nustatytas vienuolikos metų terminas, o metinis kuponas siekia 4,59 proc. Pritrauktos lėšos bus naudojamos projektams finansuoti ir refinansuoti pagal „E.ON“ žaliojo finansavimo sistemą.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „E.ON“ skelbia, kad pinigai bus skirti, be kita ko, energetikos tinklų modernizavimui ir plėtrai Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Šie projektai priskiriami prie tinkamų finansuoti pagal bendrovės žaliąjį finansavimo pagrindą.

    Bendrovės finansų direktorė Nadia Jakobi teigė, kad obligacijų emisija padėjo pradėti 2027 metų likvidumo poreikių dengimo procesą ir taip mažinti finansinę riziką.

    „E.ON“ veikla Lenkijoje

    „E.ON“ veikia Lenkijos rinkoje: čia įgyvendina investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius ir tiekia elektros energiją, įskaitant žaliąją.

    Taip pat nurodoma, kad koncernui priklauso „Stoen Operator“ – įmonė, valdanti elektros infrastruktūrą daugiausia Varšuvoje ir jos apylinkėse.

    „E.ON“ žaliąsias obligacijas buvo leidęs ir anksčiau – 2022 metų kovą, 2023 metų rugpjūtį bei 2024 metų sausį.

  • Lenkijoje reikalavimus atitinkančių slėptuvių užtektų tik 28 tūkst. žmonių, likusiems – rūsiai ar garažai

    Lenkijoje šiuo metu vos du slėptuvėmis laikomi statiniai atitinka teisinius reikalavimus, o vietos juose ir kituose oficialiai įvardytuose objektuose užtektų tik apie 28 tūkst. žmonių. Likusiai visuomenės daliai realiausios alternatyvos – rūsiai, požeminės aikštelės ar garažai, o daliai gali nelikti ir jų.

    Tokią statistiką, remdamasis Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pateiktais duomenimis, skelbia Lenkijos portalas WNP. Skaičiai pateikti atsakant į parlamentarų pateiktą paklausimą dėl slėptuvių, priedangų ir kitų laikino prieglobsčio vietų.

    Ministerijos duomenimis, šalyje veikia 2 slėptuvės, 52 priedangos ir 160 laikino prieglobsčio vietų, kurių bendra talpa – 28 287 žmonės. Turint omenyje, kad Lenkijos gyventojų yra apie 37,2 mln, tai sudarytų maždaug 0,08 proc. visuomenės.

    Didžioji dalis likusių gyventojų galėtų būti nukreipiami į vadinamuosius „prieglobsčio taškus“ – tai dažnai ne specialiai įrengtos slėptuvės, o įvairūs požeminiai ar tvirtesnių konstrukcijų pastatų plotai, kurie suteikia tik minimalią apsaugą.

    Kuo skiriasi slėptuvė, priedanga ir „prieglobsčio taškas“

    Lenkijos institucijos aiškina, kad slėptuvė – tai nuo pagrindų suprojektuotas arba iš esmės perdarytas apsauginis statinys. Toks objektas turi būti hermetiškas ir saugoti ne tik nuo smūgio bangos ar nuolaužų, bet ir nuo dujų, cheminių, biologinių teršalų bei radiacijos.

    Priedanga (lenk. „ukrycie“) laikoma nuolatine apsaugine konstrukcija, tačiau ne hermetiška. Ji gali apsaugoti nuo dalies fizinių poveikių, tačiau neužtikrina apsaugos nuo cheminės ar biologinės taršos; joje galima būti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    Laikino prieglobsčio vietos – tai ne atskira apsauginė konstrukcija, o specialiai pritaikyta pastato dalis ar infrastruktūra, pavyzdžiui, sustiprintos rūsio patalpos daugiabučiuose, mokyklose ar institucijose. Tokiose vietose, kaip nurodoma, saugiai išbūti paprastai galima tik kelias valandas.

    Tuo metu „prieglobsčio taškai“ apibrėžiami dar plačiau – tai bet koks pastatas ar jo dalis, kuri dėl savo pobūdžio suteikia šiokią tokią priedangą, tačiau nėra konstrukciškai pritaikyta civilinei saugai. Prie tokių vietų gali būti priskiriami rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ar garažai.

    Kiek žmonių realiai galėtų pasislėpti

    Lenkijos Valstybinė priešgaisrinė tarnyba yra identifikavusi 87 576 „prieglobsčio taškus“, kurių bendra numanoma talpa – 23 581 841 žmonėms. Sudėjus su oficialiai įvardytų slėptuvių, priedangų ir laikino prieglobsčio vietų talpa, teoriškai priedangą galėtų rasti apie 63,45 proc. gyventojų.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad didelė dalis šių vietų nėra pilnavertė apsauga ilgesniam laikui – jos tinkamesnės trumpam prisidengimui, kol praeina tiesioginis pavojus.

    Lenkijos viceministras Wiesławas Leśniakiewiczius taip pat priminė, kad tik 2024 metų pabaigoje buvo imtasi plačiau tvarkyti kolektyvinės apsaugos infrastruktūros klausimą, atnaujinant gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos reguliavimą bei nustatant techninius reikalavimus.

    Planuose – šimtai naujų objektų

    Atsakyme parlamentarams nurodoma, kad įvairiose parengiamųjų darbų stadijose visoje šalyje šiuo metu yra 188 slėptuvės, 980 priedangų ir 1 245 laikino prieglobsčio vietos – tai apima ekspertizes, planavimą, projektavimą, remontą, modernizavimą ir naujas investicijas.

    Taip pat minima, kad duomenų bazėje ir specialiame registre suregistruota per 87 tūkst. kolektyvinės apsaugos objektų bei „prieglobsčio taškų“.

  • Tuskas: suvienijusi DI pajėgas ES galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad Europos Sąjunga, suvienijusi pastangas dirbtinio intelekto (DI) srityje ir geriau koordinuodama veiksmus, galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“.

    Apie tai jis kalbėjo po penktadienį Dubline vykusio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio, kuriame DI ir jo potencialas stiprinant Europos konkurencingumą tapo pagrindine tema. Tai buvo pirmoji strateginė ES lyderių diskusija šiuo klausimu.

    D. Tuskas pabrėžė, kad DI lenktynės yra dar vienas „varžymasis“, kuriame dalyvauja ir Europos Sąjunga. Pasak jo, pranašumą dažnai lemia mastas, todėl atskirų valstybių veiksmai, veikdami pavieniui, sunkiau konkuruoja su didžiosiomis pasaulio galiomis.

    Ministro pirmininko teigimu, koordinuotos 27 valstybių narių pastangos galėtų suteikti didesnį paslaugų pasirinkimą ir paspartinti augimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV ir Kinija įgauna persvarą būtent dėl galimybės veikti dideliu mastu.

    Siūlo bendras DI institucijas ir „28-ąjį režimą“

    D. Tuskas ragino stiprinti Europos pozicijas per konkrečius sprendimus – kurti lyderiaujančius DI tyrimų institutus ir geriau paversti mokslo rezultatus pramoniniu potencialu.

    Be to, jis paragino, kad realiai pradėtų veikti 27 valstybių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“. Tai Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės modelis, kuris turėtų palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Ministro pirmininko žinia – Europai verta atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo ir daugiau veikti kartu, kad žemynas užimtų jam priklausančią vietą DI revoliucijoje.

    Susitikimai su „Mistral AI“ vadovu ir Geoffrey Hintonu

    Dubline ES lyderiai taip pat susitiko su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti alternatyvius modelius JAV kuriamiems sprendimams.

    Kitas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.