CP v2

Category: Finansai

  • „Eureka! Venture“ Italijoje startuoja su 20 mln. eurų fondu: dėmesys „DeepTech“ ir ankstyvai stadijai

    20 mln. eurų fondas Lazio regionui

    Milane ir Romoje veikianti rizikos kapitalo valdytoja „Eureka! Venture“ paskelbė pradedanti „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ – 20 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą, skirtą „DeepTech“ startuoliams Italijoje. Fondas investuos nuo koncepcijos patvirtinimo ir pre-seed iki seed bei kitų ankstyvų etapų.

    Pagrindinis investuotojas fonde – Lazio regiono inovacijų agentūra Lazio Innova, įsipareigojusi skirti 16 mln. eurų. Šios lėšos numatytos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų programą 2021–2027 metų laikotarpiui, o likusi dalis planuojama pritraukti iš privačių investuotojų.

    „Su pirmuoju fondu parodėme, kad Italija turi nuosavų technologijų, kurios gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Su antruoju fondu ir kartu su Lazio Innova sieksime pritraukti daugiau investuotojų į „DeepTech“, kuri Italijoje vis dar nepakankamai atstovaujama“, – sakė „Eureka! Venture“ vadovas Stefano Peroncini.

    Pasak fondo valdytojo, vienas iš naujojo fondo tikslų – sumažinti privačių investuotojų įėjimo barjerus. Tam numatomas mechanizmas, pagal kurį pelno ir nuostolių pasidalijimas gali būti suprojektuotas taip, kad privačiam kapitalui rizika būtų mažesnė, o tai svarbu ankstyvos stadijos „DeepTech“ investicijoms.

    „DeepTech“ rinka Europoje juda

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai Europoje tęsiamas finansavimas „DeepTech“ kryptims – nuo robotikos ir pažangios gamybos iki kvantinių technologijų bei medžiagotyros. Italijoje pastaruoju metu taip pat matomos didesnės investicijos į aukštųjų technologijų komandas, ypač pramonės, infrastruktūros ir kibernetinio saugumo srityse.

    „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ bus orientuotas į technologijas, turinčias aiškų mokslinį pagrindą, intelektinę nuosavybę ir aukštas įėjimo kliūtis konkurentams. Tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas sprendimams, kuriems reikalinga ilgesnė kūrimo fazė, tačiau sėkmės atveju jie gali sukurti didesnę vertę ir būti patrauklūs tarptautinei plėtrai.

    Kur bus investuojama?

    Fondo strategijoje įvardijamos sritys, kurios Europoje laikomos prioritetinėmis dėl konkurencingumo ir atsparumo: klimato kaitos mažinimas ir energetikos transformacija, tvarumas bei žiedinė ekonomika. Taip pat numatytos investicijos į pramonę ir pažangią gamybą, mobilumą, infrastruktūrą, logistiką, saugumą ir gynybą.

    Atskira kryptis – sprendimai, susiję su visuomenės senėjimu ir ilgaamžiškumu, kur „DeepTech“ gali pasiūlyti naujus diagnostikos, reabilitacijos, asistentinių sistemų bei automatizavimo modelius. Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad tokios technologijos dažniausiai gimsta akademinėje aplinkoje, bet joms trūksta kapitalo ir pramoninės validacijos ankstyvame etape.

    „Investicija į „Eureka! Venture“ padeda stiprinti Lazio modelį, orientuotą į tyrimų ir nuosavų technologijų komercializavimą. Tai plečia regiono ekosistemos įrankius ir kuria tvirtesnę jungtį tarp mokslo, verslo ir rinkos“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kas yra „Eureka! Venture“?

    „Eureka! Venture“ įkurta 2019 metais kaip nepriklausoma turto valdymo bendrovė, veikianti rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkoje. Bendrovė nurodo, kad iki šiol yra pritraukusi daugiau nei 190 mln. eurų per kelis skirtingos specializacijos fondus – nuo technologijų perdavimo iki programinės įrangos ir investicijų į mažas ir vidutines įmones.

    Naujasis „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ pristatomas kaip tęstinumas po ankstesnio technologijų perdavimo fondo, pradėto 2020 metais. Skelbiama, kad antruoju fondu bus siekiama plačiau investuoti į ankstyvą ir augimo stadiją, daug dėmesio skiriant industrializacijai, produkto validacijai ir komercializavimui.

    Fondas planuoja vykdyti projektų paiešką visos Italijos mastu, tačiau investicijų prioritetas bus teikiamas komandoms, kurios jau veikia Lazio regione arba ketina čia kurti aktyvią veiklą. Taip siekiama ne tik finansuoti technologijų kūrimą, bet ir pritraukti į regioną kompetencijas, įmones bei kapitalą.

  • Bitget ataka: įsilaužėlis prieš 388 mln. eurų vagystę išbandė ribas mažais pervedimais

    Bitget ataka: įsilaužėlis prieš 388 mln. eurų vagystę išbandė ribas mažais pervedimais

    Kriptovaliutų biržą Bitget sudrebinus maždaug 388 mln. eurų vertės incidentui, įmonės vadovė Gracy Chen teigia, kad užpuolikas prieš pagrindinį smūgį atliko du nedidelius bandomuosius pervedimus. Pasak jos, taip buvo patikrinta, ar sistema suveiks, kai sumos neperžengia rizikos kontrolės slenksčių.

    Chen nurodė, kad pirmieji neautorizuoti pervedimai įvyko rugsėjo 24 dieną 18.31 val. koordinuotu pasauliniu laiku. Buvo išsiųsta 0,184 ETH iš „Ethereum“ karštosios piniginės ir 193 TRX iš „Tron“ karštosios piniginės, o tokie dydžiai, anot jos, neaktyvavo automatinių įspėjimų.

    Maždaug po pusvalandžio užpuolikas, pasak Bitget vadovės, perėjo prie didesnių pervedimų ir per 17 operacijų išsiurbė didžiąją dalį lėšų. Operacijos esą vyko keliuose tinkluose, įskaitant „Ethereum“, XRP, Zcash, BNB Chain, Base, Arbitrum, Optimism ir Avalanche.

    Bitget teigimu, neatitikimus suderinimo sistema pastebėjo per kelias minutes nuo didesnių pervedimų pradžios, o rizikos valdymo mechanizmai apribojo vartotojų inicijuotus išėmimus visoje platformoje. Vis dėlto, įmonės aiškinimu, tuo metu užpuolikas jau buvo pasiekęs vidines administravimo sistemas.

    Chen aiškino, kad ataka buvo įvykdyta pasinaudojus nulinės dienos pažeidžiamumu trečiosios šalies saugumo produkte. Tai esą leido suformuoti apgaulingas išėmimo komandas taip, kad jos būtų apdorotos kaip teisėtos, o vėliau užpuolikas mėgino ištrinti pėdsakus, apsunkindamas tyrimą.

    Bitget tikina, kad privatūs raktai ir šaltosios piniginės nebuvo pažeistos. Įmonė pranešė bendradarbiaujanti su kibernetinio saugumo tyrėjais Mandiant ir SlowMist bei ketinanti paskelbti oficialią incidento ataskaitą.

    Nuostolį, pasak biržos, dengs vartotojų apsaugos fondas, o iš įmonės rezervų jis turėtų būti atstatytas iki mažiausiai 300 mln. eurų per savaitę. Chen pabrėžė, kad incidentas yra rimtas, tačiau, jos vertinimu, tai nėra egzistencinė grėsmė įmonės veiklai.

    Tuo pat metu Bitget ėmė etapais atnaujinti išėmimus: pranešta, kad pirmiausia atnaujinti BTC išėmimai, o kitos pagrindinės kriptovaliutos turėtų sekti pagal atskirą grafiką. Tokia praktika po didelių saugumo incidentų dažnai taikoma siekiant stabilizuoti likvidumą ir patikrinti, ar sistemos nebefiksuoja įtartinų komandų.

  • Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Helsingborge įsikūręs švedų dirbtinio intelekto startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų investiciją, o įmonės vertė šiame etape siekė 13,2 mln. eurų. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pokalbius įrašų pavidalu paverčia tekstu, juos apibendrina ir analizuoja, orientuodamasi į susitikimus, interviu ir kitus dialogus.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, palaikė esami akcininkai, o tarp investuotojų minimi technologijų verslininkai ir rizikos kapitalo ekosistemai artimi vardai. „Klang“ teigia, kad lėšas planuoja nukreipti tolesniam DI vystymui, produktų plėtrai ir tarptautinei plėtrai, taip pat numato samdyti apie 10 žmonių.

    Pagrindinis žingsnis: atviras švedų kalbos atpažinimas

    Kartu su investicijų naujiena „Klang“ paskelbė išleidusi atvirą kalbos atpažinimo modelį švedų kalbai, pavadintą „Pianissimo“. Įmonė akcentuoja, kad modelis apmokytas atpažinti švedų kalbą ir dialektus, o svarbi detalė praktiniam naudojimui yra tai, kad jis gali veikti lokaliai įprastame nešiojamajame kompiuteryje.

    Pasak bendrovės, „Pianissimo“ paremtas „Nvidia“ atviru kalbos atpažinimo modeliu „Parakeet“, tačiau buvo papildomai optimizuotas švedų kalbai ir jos tarmėms. „Klang“ teigia, kad vidiniuose testuose tikslumas buvo panašus į Švedijos nacionalinės bibliotekos publikuojamą atvirą modelį „KB Whisper Large“, o sparta esą išaugo maždaug 60 kartų.

    Atviras modelis, ypač kai jis gali veikti lokaliai, yra svarbus dėl kelių priežasčių: mažesnės delsos realiu laiku, mažesnių infrastruktūros kaštų ir galimybės jautresnius duomenis tvarkyti įrenginyje, jų neišsiunčiant į nuotolinius serverius. Tokie sprendimai vis dažniau pasirenkami organizacijose, kurios nori suderinti našumą su duomenų apsaugos ir atitikties reikalavimais.

    Vizija: paieškoma organizacijos pokalbių atmintis

    „Klang“ savo ilgalaikį tikslą apibūdina kaip platformą, kuri taptų įmonių ir organizacijų pokalbių paieškoma atmintimi. Idėja neapsiriboja vien perrašymu į tekstą: siekiama, kad DI suprastų kontekstą, niuansus, dialektus ir ryšius tarp skirtingų pokalbių.

    „Mūsų vizija tokia, kad tai, kas pasakyta, niekada nepradingtų. Norime sukurti tobulą kiekvieno pokalbio atmintį – atmintį, kuri ne tik prisimena, kas buvo pasakyta, bet ir supranta pokalbį ne prasčiau, o kartais net geriau nei žmonės kambaryje“, – sakė „Klang“ bendraįkūrėjas ir vadovas Niklas Silfverström.

    Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško būdų, kaip „nepaskandinti“ žinių susitikimų užrašuose, skambučiuose ar vidinėse konferencijose. Praktikoje tai reiškia augantį poreikį sprendimams, kurie ne tik transkribuoja, bet ir pateikia santraukas, išskiria sprendimus, užduotis, rizikas bei padeda greitai rasti konkrečias citatas.

    Plėtra: Šiaurės šalys, Beniliuksas, DACH ir Japonija

    Įmonė teigia, kad vysto ir eksploatuoja technologiją Švedijoje, akcentuodama dėmesį Europos duomenų apsaugos principams. Tarptautinės plėtros plane minimos Šiaurės šalys, Beniliukso regionas, DACH rinka bei Japonija.

    „Klang“ taip pat nurodo, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną startavo Japonijoje, kur naudotojai gali įrašyti, transkribuoti ir apibendrinti pokalbius per japonų kalbai pritaikytą sąsają. Bendrovė skelbia lokalizavusi tiek internetinę platformą, tiek „iOS“ ir „Android“ programėles.

    „Kuriame vis daugiau technologijų, kurioms reikia transkribavimo realiu laiku, tačiau trūko atviro modelio, pritaikyto švedų kalbai, kuris suderintų aukštą kokybę ir mums reikalingą spartą. Tai, kad „Pianissimo“ veikia įprastoje vartotojiškoje įrangoje, atveria visiškai naujus paslaugų tipus“, – sakė „Klang“ DI vadovas ir bendraįkūrėjas Mattias Fält.

    Rinkoje, kur transkribavimo ir susitikimų santraukų sprendimai sparčiai komoditizuojasi, „Klang“ strategija investuoti į nuosavus kalbos ir šnekos modelius gali tapti bandymu išsiskirti specifinėmis kalbomis, dialektais ir realaus laiko greičiu. Jei pažadamas našumo ir kokybės santykis pasitvirtins realiuose diegimuose, atviri modeliai gali tapti reikšmingu svertu tiek plėtrai, tiek partnerystėms su kitais kūrėjais.

  • „Strive“ didina bitkoinų rezervą virš 27 400 BTC: naujas 1 107 BTC pirkinys už 85 mln. eurų

    „Strive“ didina bitkoinų rezervą virš 27 400 BTC: naujas 1 107 BTC pirkinys už 85 mln. eurų

    JAV bendrovė „Strive“ dar kartą padidino savo bitkoinų atsargas ir peržengė 27 400 BTC ribą. Įmonė pranešė per praėjusios savaitės sandorius įsigijusi 1 107 bitkoinus, taip toliau kilstelėdama savo pozicijas tarp viešai kotiruojamų įmonių, kaupiančių kriptovaliutų rezervus.

    Pagal dokumentą, pateiktą JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai, „Strive“ už naują pirkinį sumokėjo apie 85 mln. eurų. Vidutinė įsigijimo kaina siekė maždaug 76 000 eurų už vieną bitkoiną, o bendras įmonės turimas kiekis išaugo iki 27 462 BTC.

    Tuo pat metu bitkoino kaina rinkoje smuko ir pasiekė žemiausią savaitės lygį, apie 74 000 eurų. Toks kainos judėjimas reiškia, kad įmonių strategijos, paremtos nuolatiniu pirkimu, tampa jautresnės trumpalaikiams svyravimams, ypač kai įsigijimai daromi artėjant aukštesniems kainų pikams.

    „Strive“ nurodė, kad kapitalą naujiems pirkiniams daugiausia užsitikrino platindama nuolatines privilegijuotąsias akcijas SATA ir papildomai pritraukdama lėšų iš anksčiau išleistų varantų įgyvendinimo. Iš varantų įgyvendinimo įmonė gavo apie 11 mln. eurų bendrųjų įplaukų, o didžioji dalis naujo finansavimo buvo susijusi būtent su SATA emisija.

    Pagal bendrovės įvardijamą tikslą, „Strive“ siekia iki 2026 metų pabaigos priartėti prie antros vietos pagal sukauptą BTC kiekį. Šiuo metu įmonė išlieka tarp penkių didžiausių viešų bitkoino turėtojų, tačiau norint aplenkti artimiausią konkurentą, jai reikėtų įsigyti dar daugiau kaip 16 000 BTC, jei konkurentų rezervai nesikeistų.

    Rinkoje ši strategija vertinama dvejopai: viena vertus, didėjantis BTC rezervas gali veikti kaip ilgalaikis statymas ant skaitmeninio turto brangimo, kita vertus, didesnė priklausomybė nuo kriptovaliutų kainos didina akcijų kainos svyravimų riziką. „Strive“ akcijos per dieną kito nežymiai, tačiau nuo metų pradžios jų rezultatas išlieka teigiamas, nors platesniame kriptoturto segmente nuotaikos pastaruoju metu tapo atsargesnės.

  • Ukrainoje išbandyta dronų autonomija: „DOD Solution“ pritraukė 1,8 mln. eurų AURA DI plėtrai

    Estijos ir Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „DOD Solution“ užbaigė ankstyvosios stadijos investicijų etapą ir pritraukė 1,8 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti AURA platformą, kuri kuria didesnę nepilotuojamų sistemų autonomiją, kai ryšys ar GPS signalas yra sutrikdomi.

    Investicijų etape dalyvavo keli rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o strateginiu investuotoju prisijungė Kanados dronų technologijų bendrovė „Draganfly“. „DOD Solution“ teigia, kad naujieji partneriai padės greičiau perkelti sprendimą iš ribotos apimties diegimų į masinę integraciją skirtingose platformose.

    „Autonomija turi veikti įvairiose nepilotuojamose sistemose ir skirtingose operacinėse aplinkose, o ne būti pririšta prie vienos platformos. Dabar siekiame, kad AURA būtų lengviau integruoti, greičiau mastelinti ir kad ji palaikytų vis reiklesnes borto užduotis“, – sakė „DOD Solution“ vadovas Romanas Hapačylas.

    Kas yra AURA platforma?

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, kuria borto kompiuterius ir autonomijos sistemas nepilotuojamiems sprendimams. „DOD Solution“ dirba su nepilotuojamų platformų gamintojais, kad autonomija būtų įdiegiama pačiame įrenginyje, o ne priklausytų nuo nuotolinio ryšio ar debesijos paslaugų.

    Pagrindinis produktas AURA apima AURA SBC borto kompiuterį ir AURA OS programinės įrangos paketą. Sprendimas skirtas autonominei navigacijai ir aplinkos suvokimui, taikinių atpažinimui bei sekimui, taip pat galutiniam taikymui situacijose, kai GPS ar ryšio kanalai yra ribojami.

    Pasak bendrovės, AURA pritaikyta skirtingiems nepilotuojamų orlaivių tipams, įskaitant FPV dronus, perėmimo dronus ir fiksuoto sparno UAV. Bendrovė nurodo, kad technologija jau buvo panaudota Ukrainoje realiomis kovinėmis sąlygomis.

    Kodėl investuotojai finansuoja autonomiją?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į sprendimus, kurie didina nepilotuojamų sistemų savarankiškumą ir atsparumą trikdymui. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbiausi tampa sprendimai, galintys veikti prastėjančio ryšio sąlygomis, greitai prisitaikyti prie skirtingų platformų ir būti diegiami dideliais kiekiais.

    „DOD Solution“ finansavimas įsilieja į platesnį gynybos technologijų investicijų srautą Europoje, kur daug dėmesio skiriama programinei įrangai, borto skaičiavimams ir DI spartinimui. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip greičiau mastelinami nei vien tik naujų aparatinių platformų kūrimas, nes gali būti integruojami į jau naudojamus dronus.

    Kur bus panaudotos 1,8 mln. eurų investicijos?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas padės pradėti kitos kartos AURA SBC gamybą, toliau vystyti AURA OS ir DI galimybes įrenginyje. Taip pat planuojama spartinti integracijas su nepilotuojamų platformų gamintojais Ukrainoje ir kitose rinkose.

    „DOD Solution“ taip pat akcentuoja tiekimo grandinės ir gamybos parengtį, siekiant didesnio serijinės gamybos tempo. Kartu įmonė nurodo tikslą atitikti NDAA atitikties reikalavimus, kurie daugelyje Vakarų rinkų yra svarbūs viešiesiems pirkimams ir gynybos sektoriaus tiekimo grandinėms.

    Plėtros kryptys apima Europos ir Šiaurės Amerikos rinkas, kur auga poreikis sprendimams, padedantiems dronams veikti sudėtingose elektroninės kovos sąlygose. Bendrovė tikisi, kad ankstyvas išbandymas realioje aplinkoje ir aiškus fokusas į integracijos paprastumą taps pagrindiniais konkurenciniais pranašumais.

  • „Privy“ plečia TRON palaikymą: kūrėjams žada greitesnes pinigines, mokėjimus ir naujas API

    „Privy“ plečia TRON palaikymą: kūrėjams žada greitesnes pinigines, mokėjimus ir naujas API

    „TRON DAO“ pranešė, kad „Privy“ išplečia savo infrastruktūros palaikymą TRON tinkle, taip suteikdama daugiau įrankių programėlių kūrėjams ir verslams. Esminis pokytis – platesnis API rinkinys, leidžiantis kurti ir valdyti pinigines, stabilios vertės monetų mokėjimus bei iždo procesus.

    Pagal pranešimą, kūrėjai galės programiškai konstruoti, pasirašyti ir transliuoti palaikomas TRON operacijas, o piniginių aktyvumą stebėti realiu laiku per „webhook“ pranešimus. Taip pat numatyti politikos valdikliai, leidžiantys nustatyti išlaidų limitus, gavėjų leidžiamuosius sąrašus ir operacijų patvirtinimo ar ribojimo taisykles.

    „TRON tapo svarbiu tinklu stabilios vertės monetų veiklai visame pasaulyje, todėl norime, kad kūrėjams būtų kuo paprasčiau kurti ant šio pagrindo“, – sakė TRON įkūrėjas Justinas Sunas.

    „Privy“ teigimu, išplėstas palaikymas orientuotas į komandas, kurios TRON naudoja tarpvalstybiniams pervedimams ir mokėjimų produktams, ypač rinkose, kur USDT jau yra plačiai naudojama atsiskaitymų priemonė. Integracijoje akcentuojamas mastelio klausimas: automatizuoti pervedimai, stebėsena ir taisyklėmis grįsti apribojimai turėtų sumažinti rankinio administravimo poreikį.

    TRON ekosistemoje stabilios vertės monetos yra viena didžiausių naudojimo sričių, o pats tinklas dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių USDT pervedimų „bėgių“ pasaulyje. „TRON DAO“ komunikacijoje nurodoma, kad tinklas yra sukaupęs šimtus milijonų vartotojų paskyrų ir trilijonus eurų siekiančią pervedimų apimtį, o tai didina paklausą sprendimams, kurie leidžia patikimai valdyti pinigines ir mokėjimų srautus.

    „Privy“ pabrėžia ir savo mastą: bendrovė, kuri 2025 metais tapo „Stripe“ dalimi, skelbia aptarnaujanti daugiau nei 2 000 klientų ir valdanti daugiau nei 160 milijonų paskyrų infrastruktūrą. Rinkos kontekste tai rodo augantį trendą, kai kriptovaliutų ir stabilios vertės monetų sprendimai vis dažniau jungiami su įprastomis mokėjimų platformomis bei atitikties ir rizikos valdymo mechanizmais.

  • ES šalys svarsto perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš atsargų: jas vėliau pakeistų naujos

    Europos Sąjungos valstybės galėtų skubiai perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų raketas iš savo turimų atsargų, o vėliau jas atkurti naujais pirkimais. Tokį mechanizmą po ES gynybos ministrų susitikimo rugsėjo 28 dieną pristatė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Idėja remiasi paprasta logika: naujų raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, o Ukrainai oro gynybos papildymo reikia dabar. Todėl svarstoma galimybė pirmiausia panaudoti tai, kas jau yra Europos šalių sandėliuose, o trūkumas būtų kompensuojamas vėliau.

    Kaip veiktų siūlomas mainų modelis?

    Pagal K. Kallas aptartą schemą šalys, kurios sutiktų perduoti raketas, vėliau gautų naujų šaudmenų, nupirktų pasitelkiant ES finansavimo instrumentus Ukrainai. Taip siekiama sujungti du tikslus: užtikrinti greitą paramą fronte ir sumažinti politinę riziką šalims, nerimaujančioms dėl savo atsargų sumažėjimo.

    ES diplomatijos vadovė nurodė, kad jau patvirtinti pirkimų planai, kurių vertė siekia 28,3 milijardo eurų. Tarp numatytų įsigijimų minimos ir „Patriot“ raketos, kurios, kaip tikimasi, būtų pagamintos ateityje Jungtinėse Valstijose.

    „Raketų gamyba užtrunka, o Kyjivui „Patriot“ reikia dabar“, – sakė Kaja Kallas.

    Kodėl „Patriot“ raketų klausimas toks jautrus?

    „Patriot“ sistema yra viena svarbiausių daugiasluoksnės oro gynybos grandžių, ypač kai reikia numušti balistines raketas ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei didžiuosius miestus. Dėl ribotos gamybos, ilgo užsakymų vykdymo laiko ir didelės vienetų kainos šie šaudmenys tapo vienu labiausiai ieškomų resursų.

    Dėl to ES viduje dažnai susiduria du interesai: noras greitai stiprinti Ukrainos oro gynybą ir būtinybė išlaikyti pakankamas nacionalines atsargas. Siūlomas modelis, kai atsargos vėliau atstatomos naujais pirkimais, turėtų palengvinti sprendimą politikams ir kariuomenėms.

    Kol kas naujų įsipareigojimų nėra

    Atsakydama į žurnalistų klausimus, ar kuri nors šalis jau pasižadėjo perduoti raketų pagal šį mechanizmą, K. Kallas pripažino, kad naujų deklaracijų kol kas nebuvo. Tai rodo, kad idėja dar tik ankstyvoje politinių derybų stadijoje.

    „Deja, šiandien nebuvo pateikta jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė Kaja Kallas.

    Tuo pat metu ji pažymėjo, kad nemažai valstybių palaiko idėją anksčiau aktyvuoti dalį ES paskolos Ukrainai lėšų, kurios numatytos 2027 metams. Ankstesnis finansavimo paleidimas galėtų paspartinti pirkimus ir sutrumpinti laiką iki realių pristatymų.

  • Kinija perka anglis iš JAV: 10 mln tonų sandoris ir ką tai sako apie prekybą bei energijos paklausą

    Sandoris, kuris keičia toną

    Kinija sutiko ateinančiais metais įsigyti mažiausiai 10 mln. tonų anglių iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šis įsipareigojimas įvardijamas kaip dalis platesnių susitarimų, pasiektų per naujai pradėjusios veikti JAV ir Kinijos Prekybos tarybos formatą.

    Praktikoje toks susitarimas yra ne tik apie kurą, bet ir apie politinį signalą rinkoms. JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai pastaraisiais metais dažnai buvo lydimi tarifų, ribojimų ir neapibrėžtumo, todėl bet koks konkretus kiekis energetinių žaliavų paprastai vertinamas kaip bandymas stabilizuoti dialogą.

    Kodėl anglys vėl tampa svarbios?

    Anglis abiejose šalyse išlieka reikšminga elektros gamybos dalis, ypač tais laikotarpiais, kai atsinaujinantys šaltiniai dėl oro sąlygų pagamina mažiau. Kai nevėjuota ar apsiniaukę, sistemai reikia patikimų, greitai užtikrinamų pajėgumų, o anglimi kūrenamos elektrinės dažnai lieka vienu iš tokių „bazinių“ pasirinkimų.

    Papildomą spaudimą elektros poreikiui kelia duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas. Tokios infrastruktūros energijos poreikis yra didelis ir pastovus, todėl šalys, konkuruojančios technologijų srityje, ieško būdų užsitikrinti stabilias energijos tiekimo grandines.

    Prekyba, tarifai ir kritinės žaliavos

    Lygiagrečiai anglių temai abi pusės kalba ir apie platesnį prekybinį paketą, kuris apima muitų politiką bei prekių srautus. Tarp aptariamų krypčių minimos preferencinės tarifų priemonės daliai mažiau jautrių prekių, kurios galėtų sumažinti kliūtis vartojimo ir pramonės produktų prekybai.

    Kitas svarbus derybų blokas yra kritiniai mineralai, įskaitant retųjų žemių elementus ir kitas technologijų, automobilių bei gynybos pramonėms svarbias žaliavas. Šioje srityje JAV viešai akcentuoja tiekimo grandinių trūkumo riziką, todėl dialogas su Kinija gali turėti tiesioginę įtaką pasauliniams aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Didesnė energetinių žaliavų prekyba dažnai tampa greitesniu būdu sumažinti įtampą nei sudėtingos derybos dėl technologijų ribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos analitikas.

    Analitikų vertinimu, 10 mln. tonų anglių sandoris pats savaime nebūtinai reiškia ilgalaikį strateginį posūkį, tačiau parodo kryptį: energetinis saugumas ir auganti elektros paklausa vėl stumia šalis ieškoti pragmatiškų sprendimų. Tolimesnis tonas priklausys nuo to, ar pavyks išplėsti susitarimus ir kitose srityse, ypač dėl tarifų ir kritinių žaliavų.

  • ES pritarė 5 gynybos projektams: Rytinio flango apsauga, dronai ir oro gynyba – kas keisis?

    Europos Sąjungos Taryba rugsėjo 28 dieną patvirtino penkis vadinamuosius Europos bendro intereso gynybos projektus, kuriais siekiama stiprinti valstybių narių gynybinius pajėgumus ir Europos gynybos pramonę. Šios iniciatyvos numatytos kaip bendri, kelių šalių pramoniniai projektai, kurių mastas ar sudėtingumas dažnai viršija pavienių valstybių galimybes.

    Patvirtinti projektai priskiriami prie prioritetinių krypčių, apimančių sausumos, oro, jūrų, kosmoso ir kibernetinę sritis. ES Taryba nurodo, kad toks formatas leidžia greičiau sujungti valstybių planavimą, gamybos pajėgumus ir viešuosius pirkimus, taip mažinant fragmentaciją ir priklausomybę nuo importo.

    Ką apima penkios iniciatyvos

    Greta projekto, skirto Rytinio flango saugumui, patvirtintos iniciatyvos apima bepiločių orlaivių ir antidronų sprendimų plėtrą, jūrinės ir povandeninės gynybos stiprinimą, kosmoso pajėgumus bei oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Tikslas yra sukurti suderintus sprendimus, kuriuos dalyvaujančios šalys galėtų diegti visame savo teritorijų tinkle.

    Šios kryptys atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai vis didesnis dėmesys skiriamas oro erdvės stebėjimui, dronų keliamų grėsmių neutralizavimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai. Taip pat akcentuojamas poreikis užtikrinti saugias tiekimo grandines ir gamybos tęstinumą, ypač didelės paklausos komponentams.

    Rytinio flango apsauga

    Projektas, skirtas Rytinio flango apsaugai, orientuotas į ES išorinės rytinės sienos saugumo stiprinimą. Jame numatoma plėtoti valstybių bendradarbiavimą sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje, kad reagavimas į grėsmes būtų greitesnis ir labiau koordinuotas.

    Praktiniu požiūriu tai gali reikšti didesnį bendrų stebėjimo sistemų suderinamumą, greitesnį informacijos apsikeitimą bei bendrus pajėgumų vystymo standartus. ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad rytinės sienos saugumas yra bendras europinis interesas, todėl sprendimai turi būti planuojami tarptautiniu mastu, o ne vien nacionaliniu lygmeniu.

    Finansavimas ir ką tai reiškia pramonei

    ES Taryba nurodo, kad šie penki projektai šiuo metu gali pretenduoti į finansavimą pagal Europos gynybos pramonės programą EDIP. Ateityje numatoma galimybė taikyti ir platesnius ES konkurencingumo stiprinimo finansavimo instrumentus, kai bus patvirtintos jų taisyklės.

    Gynybos pramonei tai svarbu dėl masto ekonomijos ir ilgesnio planavimo horizonto, nes bendri projektai paprastai reiškia didesnes užsakymų apimtis, didesnį tiekimo stabilumą ir aiškesnius technologinius prioritetus. Tuo pačiu valstybėms narėms tai suteikia daugiau galimybių mažinti pajėgumų spragas, ypač ten, kur reikalingi brangūs ir kompleksiški sprendimai.

  • „Votum“ po rekordinio pelno iš frankų bylų ruošia solidžią išmoką akcininkams 2026 metais

    Kas nuspręsta dėl išmokos

    Varšuvos biržoje listinguojamos grupės „Votum“ priežiūros taryba pritarė avansinei dividendų išmokai už 2026 metus. Bendra numatyta suma siekia apie 6 900 000 eurų, tai yra maždaug 0,58 euro už akciją.

    Teisę į avansą turės visi bendrovės akcininkai. Išmokos gavėjų apskaitos data numatyta 2026 metų spalio 21 dieną, o pinigai akcininkus turėtų pasiekti 2026 metų spalio 28 dieną.

    Kaip uždirbama iš frankų bylų

    „Votum“ specializuojasi teisinėse paslaugose, susijusiose su paskolomis, indeksuotomis arba denominuotomis užsienio valiuta, ypač Šveicarijos frankais. Šis segmentas pastaraisiais metais augo dėl išlikusio didelio naujų ginčų srauto ir didėjančio laimėtų bylų skaičiaus.

    2025 metais grupė paskelbė rekordinius rezultatus: pajamos siekė apie 106 300 000 eurų, o grynasis pelnas – apie 32 700 000 eurų. Bendrovė nurodė, kad pagrindinis variklis buvo aktyvi teismų praktika ir aukšta procesų sėkmė prieš bankus.

    Prognozės ir 2026 metų dinamika

    2025 metais šiame segmente sudaryta 7 795 sutartys, o 2026 metais bendrovė tikisi jų skaičių didinti iki maždaug 8 000. „Votum“ taip pat prognozavo, kad frankų bylų segmentas 2026 metais gali sugeneruoti apie 69 000 000–92 000 000 eurų pajamų.

    2026 metų pirmąjį pusmetį „Votum“ pajamos šoktelėjo iki maždaug 504 000 000 eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 55 000 000 eurų. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 13 400 000 eurų, palyginti su apie 18 600 000 eurų metais anksčiau.

    Rinkoje tokie skaičiai paprastai vertinami dvejopai: augančios pajamos rodo didelę paklausą ir masto efektą, tačiau pelno svyravimai gali signalizuoti apie išaugusias veiklos sąnaudas, kintantį bylų portfelio „brandumą“ ar apskaitinius efektus. Investuotojams svarbiausia bus tai, ar bendrovei pavyks išlaikyti naujų bylų srautą ir stabilizuoti pelningumą.