CP v2

Category: Finansai

  • Euro zonos BVP nustebino: Lietuva tarp lyderių, o Vokietijai ir Prancūzijai tempas lėtėja

    Euro zonos BVP nustebino: Lietuva tarp lyderių, o Vokietijai ir Prancūzijai tempas lėtėja

    Euro zonos augimas pranoko lūkesčius

    Euro zonos ekonomika 2026 metų antrąjį ketvirtį augo sparčiau, nei prognozavo analitikai. Preliminariu Eurostato vertinimu, BVP per ketvirtį padidėjo 0,4 proc., kai pirmąjį ketvirtį fiksuotas nulinis pokytis.

    Visoje Europos Sąjungoje augimas taip pat paspartėjo iki 0,5 proc. Metinis BVP augimas siekė 1,0 proc. euro zonoje ir 1,2 proc. visoje ES, rodo Eurostato duomenys.

    Nors antraštiniai skaičiai signalizuoja didesnį atsparumą, po paviršiumi ryškėja skirtingų greičių Europa. Šalių rezultatai išsiskyrė nuo labai spartaus šuolio iki visiško sąstingio.

    Lyderiai: Airija, Lietuva, Švedija

    Tarp šalių, kurios jau paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus, išsiskyrė Airija: jos BVP per ketvirtį pašoko 3,9 proc. Ekonomistai pabrėžė, kad toks šuolis pastebimai pakėlė ir bendrą euro zonos rodiklį.

    Antrą vietą pagal augimą užėmė Lietuva, kurios ekonomika, pagal skelbtus ketvirčio duomenis, augo 1,7 proc. Trečioje vietoje atsidūrė Švedija su 1,4 proc. augimu.

    Pietų Europa taip pat išliko gana atspari: Portugalijos BVP ūgtelėjo 0,8 proc., o Ispanija augo 0,7 proc. Tuo metu Belgija ir Austrija fiksavo sąstingį, o didžiosios euro zonos ekonomikos augo kukliau.

    Didžiosioms ekonomikoms pritrūko impulso

    Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 0,2 proc., lėčiau nei pirmąjį ketvirtį, kai augimas siekė 0,4 proc. Vis dėlto rezultatas buvo kiek geresnis, nei tikėtasi rinkose.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje augimą labiau palaikė grynasis eksportas, o vidaus paklausos vaizdas buvo silpnesnis: vartojimas lėtėjo, o investicijos traukėsi. Tai rodo didesnę priklausomybę nuo užsienio paklausos, o ne nuo vidaus ekonomikos variklio.

    Prancūzija grįžo į augimą ir fiksavo 0,2 proc. BVP padidėjimą po ankstesnio ketvirčio susitraukimo, tačiau investicijų dinamika išliko vangi. Italija augo 0,2 proc., kiek lėčiau nei anksčiau, o ekonomistai įspėjo, kad ji jautriau reaguoja į energijos kainų šuolius nei, pavyzdžiui, Ispanija.

    Infliacija vėl kelia klausimų

    Augant ekonomikai, rinkų dėmesys vėl krypsta į infliaciją. Ankstyvi liepos mėnesio rodikliai dalyje šalių signalizavo stiprėjančius kainų spaudimus, o tai gali pakeisti lūkesčius dėl palūkanų normų krypties.

    Vokietijoje, remiantis regioniniais duomenimis ir ekonomistų vertinimais, metinė infliacija galėjo kilti iki maždaug 2,7 proc., palyginti su 2,3 proc. birželį. Ispanijoje preliminariai fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija, o bazinė infliacija siekė apie 3,0 proc.

    Jei kainų augimo tendencijos įsitvirtintų, Europos Centrinis Bankas galėtų išlaikyti griežtesnę retoriką ir neatmesti papildomo palūkanų normų didinimo po vasaros. Tačiau sprendimus lems tai, ar spartesnė infliacija bus laikina dėl energijos kainų, ar taps platesnio masto reiškiniu.

  • Tylus pavojus ligoninėse: CDC skelbia, kad invazinės pelėsių infekcijos dažnesnės, nei manyta

    Tylus pavojus ligoninėse: CDC skelbia, kad invazinės pelėsių infekcijos dažnesnės, nei manyta

    Naujas JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) tyrimas rodo, kad invazinės pelėsių sukeltos infekcijos gali būti gerokai dažnesnės, nei iki šiol manyta. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, nes šios infekcijos gali greitai komplikuotis ir tapti mirtinai pavojingos.

    CDC mokslininkai pabrėžia, kad problemos masto supratimas tampa vis svarbesnis dėl klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių, tokių kaip potvyniai ar uraganai. Po jų dažnėja drėgmės pažeistų pastatų, o tai sudaro palankias sąlygas pelėsiams plisti ir didina užsikrėtimo tikimybę.

    Kas yra invazinės pelėsių infekcijos

    Invazinės pelėsių infekcijos yra reta, tačiau itin sunki grybelinių ligų grupė, kai pelėsiai įsiskverbia į organizmo audinius ir juos pažeidžia. Dažniausiai užsikrečiama įkvepiant pelėsių sporų, tačiau grybeliai gali patekti ir per žaizdas, pjūvius ar retais atvejais per užterštą medicinos įrangą.

    Daugumai sveikų žmonių sporos rimtų pasekmių nesukelia, tačiau vyresniems asmenims, onkologiniams pacientams, po transplantacijų gydomiems žmonėms ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus rizika išauga. Gydymas paprastai reiškia ilgą priešgrybelinių vaistų kursą ir sudėtingą paciento būklės stebėseną.

    Ką parodė duomenys iš Atlantos ligoninių

    Siekdama įvertinti realų paplitimą vietos lygmeniu, tyrėjų komanda analizavo keturių Atlantos regione veikiančių ligoninių ir su jomis susijusių ambulatorinių klinikų duomenis. Vertintas 2020–2024 metų laikotarpis, o tikslas buvo nustatyti, kiek atvejų atitinka invazinės pelėsių ligos kriterijus.

    Iš pradžių buvo identifikuota beveik 1 000 galimų atvejų, tačiau detaliau įvertinus klinikinius kriterijus skaičius sumažėjo iki maždaug 450. Tyrimas parodė, kad ligoninės gali tikėtis maždaug 3–5 atvejų per metus kiekvienam 100 stacionaro lovų, o didesniuose akademiniuose centruose rodikliai gali būti aukštesni dėl sudėtingesnių pacientų profilio.

    Kodėl rizika gali augti

    Dalis pacientų, kuriems nustatytos tokios infekcijos, turėjo ryškiai nusilpusią imuninę sistemą, o kai kuriais atvejais buvo nurodoma, kad organizmas silpnesnis po persirgtos COVID-19 infekcijos. CDC autoriai atkreipia dėmesį, kad medicinos įstaigoms svarbu turėti aiškesnį atskaitos tašką, leidžiantį suprasti, ar jų fiksuojamas atvejų skaičius atitinka tikėtiną lygį, ar gali signalizuoti apie galimą protrūkį.

    Pasak tyrimo autorių, grybelinių infekcijų našta pasaulyje vertinama nevienodai, o kai kuriose šalyse trūksta vieningos stebėsenos sistemos. Tai reiškia, kad realus paplitimas gali būti nepakankamai užfiksuojamas, ypač kai simptomai panašūs į kitas kvėpavimo takų ar sistemines ligas ir diagnozei reikia specifinių tyrimų.

    „Tai vienas pirmųjų kartų, kai gavome tokio tipo įvertį“, – sakė CDC atstovas Jeremy Gold.

    CDC teigimu, tokie skaičiai gali padėti ligoninių administracijoms vertinti situaciją, stiprinti infekcijų kontrolę ir planuoti resursus, ypač didėjant pažeidžiamų pacientų daliai. Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas ir tinkama diagnostika yra esminiai veiksniai siekiant sumažinti sunkių komplikacijų ir mirčių riziką.

  • Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Augimas įspūdingas, klausimai lieka

    Uzbekistano ekonomika pastarąjį dešimtmetį augo sparčiai, o valdžia vis dažniau pabrėžia ne vien BVP, bet ir tai, ar augimas virsta realiomis pajamomis gyventojams. 2026 metų pirmąjį pusmetį pramonės apimtys didėjo 8 proc., paslaugų sektorius – 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., žemės ūkis – 4,7 proc.

    Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad 2025 metais realusis BVP augo 7,7 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį metinis augimas paspartėjo iki 8,7 proc. Tačiau tarptautinės institucijos ir patys politikos formuotojai vis aiškiau matuoja, kiek šis tempas atsispindi darbo rinkoje ir namų ūkių biudžetuose.

    Nuo skaičių iki struktūrinių pokyčių

    Pokyčių mastą gerai iliustruoja palyginimas su laikotarpiu iki reformų pradžios. Nominalusis BVP nuo maždaug 21 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 130 mlrd. eurų, o eksportas per tą patį laiką kilo nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų iki maždaug 28,5 mlrd. eurų.

    Kartu šalis per kelerius metus reikšmingai pagerino pozicijas tarptautiniuose reitinguose, vertinančiuose ekonominę laisvę ir reguliavimo aplinką. Ekspertai pabrėžia, kad tai siejama su nuoseklesniu reguliavimo atvėrimu, privataus sektoriaus vaidmens didinimu ir didesniu nuspėjamumu investuotojams.

    Kapitalo šaltiniai persitvarkė

    Vienas ryškiausių reformų rezultatų – pasikeitusi investicijų struktūra: šalia valstybės išlaidų didesnę dalį sudaro privatus verslas, užsienio investuotojai ir smulkios įmonės. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovai akcentuoja, kad investuotojų pasitikėjimas paprastai formuojasi per kelerius metus, o jį stiprina demografija ir verslumo potencialas.

    „Pasitikėjimą šia šalimi lemia keli veiksniai, bet svarbiausia – jauna, auganti visuomenė, daug verslininkų ir daug dinamikos. Reformos juda teisinga kryptimi“, – sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovas Francis Malige.

    Ekonomikos ir finansų ministerijos duomenimis, įmonių su užsienio kapitalu skaičius per penkerius metus daugiau nei padvigubėjo: nuo maždaug 9 000 2020 metais iki beveik 20 000 2026 metų viduryje. Smulkaus verslo investicijos nuo maždaug 1,5 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 25,5 mlrd. eurų 2025 metais, o startuolių finansavimas pernai pasiekė apie 290 mln. eurų.

    „Visi Uzbekistano sektoriai plečiasi, o paslaugos ir statybos šiuo metu labiausiai tempia bendrą augimą. Tiesioginės užsienio investicijos didėjo, o specialiosios ekonominės zonos, technoparkai ir pramoniniai klasteriai padeda nukreipti privatų kapitalą į gamybą ir agroperdirbimą“, – teigė Ekonomikos ir finansų ministerijos atstovas Saidislom Saidkhonov.

    Darbo rinka ir skurdo mažinimas

    Augimas pats savaime nereiškia aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl reformų dėmesys nukreiptas į užimtumą, neformalios darbo rinkos mažinimą ir pajamų didinimą. Valdžia teigia, kad priemonės turėtų gerinti ne tik darbo vietų skaičių, bet ir jų kokybę.

    „Kartu su kitomis ministerijomis ir agentūromis įgyvendiname tikslines programas ir tyrimus, kad mažintume neformalų užimtumą. Daugiau nei devyni milijonai žmonių buvo ištraukti iš skurdo, o mūsų ambicingas tikslas – artimiausiu metu panaikinti absoliutų skurdą“, – sakė skurdo mažinimo ir užimtumo viceministras Marat Jurayev.

    Naujausi duomenys rodo, kad pamažu didėja labiau įsitvirtinusių įmonių svoris: auga pelno mokestį mokančių bendrovių skaičius, daugėja ir verslų, veikiančių ilgiau nei dešimtmetį. Taip pat plečiasi vidutinės įmonės, kuriose dirba nuo 11 iki 99 darbuotojų, o tai signalizuoja, kad augimas neapsiriboja vien mikroverslais.

    JT plėtros programos atstovai atkreipia dėmesį ir į platesnį dalyvavimą ekonomikoje, ypač moterų įtrauktį. Teigiama, kad teisėkūros pokyčiai ir paramos verslumui priemonės atvėrė daugiau galimybių darbo rinkoje.

    „Moterų galimybės smarkiai pasikeitė dėl naujausių teisinių reformų ir paramos verslumui. Įtvirtintas vienodas atlygis už vienodos vertės darbą, taip pat panaikinti tam tikri ribojimai moterų darbui kai kuriose šakose“, – sakė JT plėtros programos atstovė Akiko Fujii.

    Kasdienis pokytis finansuose

    Daugeliui gyventojų apčiuopiamiausias reformų rezultatas – pokyčiai finansų sistemoje ir atsiskaitymuose. Po 2017 metais liberalizuotos valiutų rinkos šalis įvedė vieningą valiutos kursą, išplėtė konvertuojamumą ir perėjo prie lankstesnio kurso formavimo, o Tarptautinis valiutos fondas valiutos kurso režimą priskiria plaukiojančiam.

    Centrinio banko duomenimis, įmonių, vykdančių valiutų operacijas, skaičius išaugo nuo maždaug 29 000 2019 metais iki maždaug 90 000 2025 metų pabaigoje. Tai siejama su labiau išvystyta rinkos infrastruktūra ir didesniu verslo poreikiu atsiskaityti tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Patobulinta rinkos infrastruktūra ir sąlygos dalyviams prisidėjo prie lankstesnės valiutos kurso aplinkos“, – teigė Centrinio banko atstovas Fayoz Gafurov.

    Reformos keitė ir vartotojų kasdienybę: plečiasi mobilioji bankininkystė, atsiskaitymai kortelėmis ir QR kodais, o skaitmeninių mokėjimų ekosistema skatinama konkurencijos ir infrastruktūros investicijų. Centrinis bankas pabrėžia universalaus QR sprendimo svarbą, kai naujos paslaugos testuojamos greičiau, o vartotojams atsiveria daugiau alternatyvų.

    „Centrinis bankas nuosekliai įgyvendina reformas, skirtas mokėjimų ekosistemai plėtoti. Vienas pavyzdinių projektų yra universali QR kodų sistema, leidžianti efektyviai testuoti naujas skaitmenines paslaugas, didinti konkurenciją ir gerinti paslaugas visuomenei“, – sakė Centrinio banko atstovas Djamshid Usmanov.

    Artėjant kitam augimo etapui, diskusija Uzbekistane vis labiau sukasi ne apie tempą, o apie tai, kaip tolygiai reformos virsta tvaresnėmis įmonėmis, geresniais darbais ir plačiau pasiekiamomis ekonominėmis galimybėmis. Tarptautinių institucijų vertinimu, ilgalaikis rezultatas priklausys nuo produktyvumo didinimo, konkurencijos ir socialinės politikos kokybės.

  • Eurokomisarė Teresa Ribera kirto klimato neigėjams: jų žodžiai per gaisrus Europoje kainuoja gyvybes

    Eurokomisarė Teresa Ribera kirto klimato neigėjams: jų žodžiai per gaisrus Europoje kainuoja gyvybes

    Įspėjimas gaisrų fone

    Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Teresa Ribera interviu teigė, kad politikai, menkinantys klimato kaitos vaidmenį Europą alinant gaisrams, klaidina visuomenę ir didina riziką žmonių saugumui. Pasak jos, klimato mokslo neigimas viešojoje politikoje tampa ne nuomone, o pavojingu elgesiu.

    T. Ribera kalbėjo gaisrams apėmus dalį Ispanijos, Prancūzijos ir Graikijos regionų, kai karščio bangos išaugina tiek užsiliepsnojimų tikimybę, tiek jų plitimo greitį. Europos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad ekstremalūs karščiai ir sausros sudaro palankesnes sąlygas dideliems gaisrams.

    Ką pasakė apie neigėjus

    Komisarė kritiką nukreipė į dalį naujai išrinktų Europos Parlamento narių ir nacionalinių politikų, kurie, jos teigimu, garsiai priešinasi klimato mokslui bei klimato politikai. Ji tvirtino, kad toks naratyvas mažina visuomenės pasirengimą ir politinę valią investuoti į prevenciją.

    „Tai pavojinga, jie meluoja žmonėms“, – sakė Teresa Ribera.

    Komisarė pateikė palyginimą, kad klimato kaitos ryšio su gaisrais neigimas prilygsta raginimui ignoruoti akivaizdžias rizikas. Jos teigimu, kai ekstremalūs reiškiniai stiprėja, visuomenę raminti aiškinant, kad tai tik natūralus sezoniškumas, reiškia atidėti sprendimus iki kitos nelaimės.

    Politinis posūkis Briuselyje

    T. Ribera pasisakymai nuskambėjo jautriu metu Briuselyje, kai Europos Sąjungos darbotvarkėje vis daugiau vietos užima konkurencingumo, pramonės ir administracinės naštos mažinimo temos. Dalis valstybių narių ir politinių grupių ragina švelninti kai kuriuos aplinkosaugos reikalavimus, argumentuodami spaudimu konkuruoti su JAV ir Kinija.

    Tarp diskusijų objektų minima ir metano emisijų mažinimo bei stebėsenos kryptis, taip pat gamtos atkūrimo politika, laikoma svarbia ekosistemoms ir anglies sankaupoms, pavyzdžiui, durpynams. T. Ribera pozicija aiški: taisykles galima paprastinti, tačiau klimato politikos pagrindų atsisakymas, jos nuomone, būtų klaida.

    Kodėl gaisrai vis sudėtingesni

    Europos ir tarptautinės klimato institucijos nurodo, kad šylantis klimatas didina gaisrų riziką per vadinamąjį gaisrų orą: karštį, sausras, mažą oro drėgnumą ir stipresnius vėjus. Tokios sąlygos padeda ugniai plisti greičiau, o gesinimo darbai tampa sunkesni ir brangesni.

    T. Ribera interviu akcentavo, kad Europoje formuojasi intensyvesni, sunkiau suvaldomi gaisrai, keliantys grėsmę bendruomenėms, infrastruktūrai, biologinei įvairovei ir žmonių gyvybėms. Ji taip pat priminė, kad karščio bangos turi ir tiesioginių sveikatos pasekmių, įskaitant perteklinių mirčių šuolius per ekstremalius laikotarpius.

    „Teisingas atsakymas nėra visko atsisakyti, kas padėjo sukurti žaliąsias šaknis, kurios palaiko gerovę“, – sakė Teresa Ribera.

  • FIFA nori parduoti Pasaulio čempionato dalį investuotojams: UEFA grasina sustabdyti planą

    FIFA nori parduoti Pasaulio čempionato dalį investuotojams: UEFA grasina sustabdyti planą

    Kas siūloma ir kodėl

    FIFA prezidentas Gianni Infantino siūlo įsteigti naują komercinę dukterinę bendrovę „FIFA Forward Enterprise“, į kurią būtų perkelta Pasaulio čempionato ir kitų FIFA turnyrų komercinė bei renginių veikla. Pagal sumanymą FIFA išlaikytų kontrolinį paketą, o privatūs investuotojai galėtų įsigyti mažumos dalį.

    FIFA teigia, kad taip būtų galima pritraukti daugiau kaip 8 700 000 000 eurų, kuriuos planuojama nukreipti futbolo plėtrai per įvairias programas, infrastruktūrą ir nacionalinių asociacijų finansavimą. Pastaraisiais metais FIFA vis aktyviau ieško būdų didinti pajamas iš transliacijų, rėmimo ir skaitmeninių teisių, o kapitalo pritraukimas tampa viena iš galimybių.

    UEFA pasipriešinimas aštrėja

    Europos futbolo bendruomenė, vadovaujama UEFA, planą pasitiko itin kritiškai, argumentuodama, kad futbolo valdymas ir jo nepriklausomumas nėra turtas, kuriuo reikėtų prekiauti. UEFA taip pat priekaištauja dėl nepakankamų konsultacijų su nacionalinėmis asociacijomis ir baiminasi, kad investuotojų interesai ilgainiui gali pradėti diktuoti sprendimus.

    Reaguodama į situaciją UEFA sušaukė skubų 55 Europos nacionalinių asociacijų susitikimą, siekdama suderinti bendrą poziciją. Nuogąstavimų viešai yra išsakę ir kitų žemynų konfederacijų atstovai, nes siūlomi pokyčiai paliestų visą FIFA finansavimo ir pajamų paskirstymo modelį.

    Kokia balsavimo matematika FIFA

    FIFA nėra įprasta akcinė bendrovė: ji veikia kaip asociacija pagal Šveicarijos teisę, o galutinė sprendimų galia priklauso 211 nacionalinių federacijų, sudarančių FIFA kongresą. Dėl to esminis klausimas yra ne tik politinis, bet ir teisinis: kokio pobūdžio pritarimo reikia, kad toks struktūrinis pertvarkymas įvyktų.

    Daugeliu atvejų FIFA kongrese pakanka paprastos daugumos, tai yra daugiau nei 50 proc. galiojančių balsų. Tačiau jeigu „FIFA Forward Enterprise“ įgyvendinimui prireiktų keisti FIFA statutą, kartelė šokteltų iki 75 proc. balsų, o tai iš esmės pakeistų derybų pusiausvyrą.

    Ar UEFA gali užblokuoti planą

    UEFA galėtų turėti pakankamai balsų sustabdyti iniciatyvą, jeigu būtų pripažinta, kad būtina statuto pataisa. Tokiu atveju, kai balsuoti galėtų visos 211 asociacijos, reikėtų 159 balsų, o vien UEFA 55 narių blokas „prieš“ ženkliai sumažintų galimybes surinkti reikiamą daugumą.

    Vis dėlto jeigu būtų nuspręsta, kad dukterinės bendrovės steigimas ir komercinių operacijų perkėlimas gali būti patvirtintas paprastesne tvarka, Infantino pozicijos sustiprėtų. Ši riba, ką tiksliai laikyti statuto keitimu, taps kertine tiek teisine, tiek politine prasme.

    Kada laukti sprendimo

    FIFA yra paskelbusi konsultacijų procesą, pradėtą 2026 metų liepos 28 dieną, ir įsipareigojo pateikti daugiau informacijos nacionalinėms asociacijoms bei FIFA tarybai. Asociacijoms nurodytas terminas apsispręsti iki rugsėjo 19 dienos, tačiau formalus balsavimas dar nėra oficialiai suplanuotas.

    Įprastas FIFA kongresas turėtų vykti 2027 metais, nebent būtų sušauktas neeilinis posėdis. FIFA taryba planuoja posėdžiauti dar iki 2026 metų pabaigos, tačiau tiksli data viešai nepaskelbta, todėl sprendimo laikas ir procedūra lieka atvira politinėms deryboms.

  • Kur Lenkijoje benzinas pigiausias, o kur brangiausias: kainos kyla, LPG kol kas pinga

    Lenkijoje benzino kainos skirtinguose regionuose išlieka nevienodos: vienur vairuotojai moka pastebimai mažiau, kitur – daugiau nei šalies vidurkis. Kaip skelbia degalų rinką stebintys analitikai, pastarosiomis savaitėmis brango beveik visos degalų rūšys, išskyrus suskystintas naftos dujas.

    Pagal e-petrol.pl monitoringą, vidutinė 95 markės benzino litro kaina šalyje siekia apie 1,70 euro ir per savaitę padidėjo maždaug 0,03 euro. 98 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,89 euro už litrą, o dyzelinas pabrango ryškiau – iki maždaug 1,83 euro.

    „Degalinių kainų kilimas nesustoja ir pastarosiomis liepos dienomis degalų pildymas toliau brango, tačiau kol kas nepasitvirtino juodasis scenarijus – vidutinė dyzelino kaina išliko žemiau 8 zlotų ribos“, – teigė analitikai.

    Tuo metu LPG, priešingai nei benzinas ar dyzelinas, pastaruoju metu kiek atpigo. Vidutinė litro kaina siekia apie 0,70 euro, tačiau analitikai perspėja, kad ši mažėjimo tendencija gali greitai apsiversti ir jau rugpjūčio pradžioje kainos gali pradėti kilti.

    Didžiausi skirtumai matomi tarp regionų: pigiausias 95 markės benzinas fiksuojamas Lodzės vaivadijoje, kur vidurkis siekia apie 1,68 euro už litrą. Brangiausia – Mazovijos vaivadijoje, kur 95 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,71 euro.

    Dyzelino kainos taip pat nevienodos: keliuose regionuose jis laikosi ties maždaug 1,81 euro už litrą riba, tačiau brangiausias išlieka Pakarpatės regionas, kur vidurkis artėja prie 1,83 euro. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkurencija vietos rinkoje, logistikos kaštais ir paklausos intensyvumu aplink didžiuosius miestus.

  • mBank po aštuonerių metų pertraukos planuoja dividendus, bet sprendimą gali pakeisti pardavimas

    Lenkijos mBank po ilgos pertraukos ruošiasi grįžti prie dividendų politikos: banko vadovybė deklaruoja, kad už 2026 metus akcininkams ketina skirti apie 30 proc. grynojo pelno. Tai būtų pirmas dividendų mokėjimas nuo 2018 metų, kai dėl rizikų ir kapitalo poreikio bankas pelną dažniausiai sulaikydavo.

    Sprendimas remiasi ypač stipriais 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatais ir mažėjančia teisine įtampa dėl būsto paskolų Šveicarijos frankais. Bankas pabrėžia, kad šių paskolų teisinę riziką ketina dengti iš einamojo pelno, o ne didelėmis papildomomis atidėjinių bangomis.

    2026 metų antrąjį ketvirtį mBank uždirbo apie 250 000 000 eurų grynojo pelno. Teisinėms sąnaudoms, susijusioms su frankais denominuotomis paskolomis, per tą patį laikotarpį skirta apie 30 000 000 eurų.

    Dividendai ir stiprėjantys rodikliai

    Banko duomenimis, birželio pabaigoje jo turtas siekė apie 71 000 000 000 eurų, o klientų indėliai per metus paaugo 21 proc. iki maždaug 59 000 000 000 eurų. Aptarnaujamų sąskaitų skaičius viršijo 6 000 000, o tai rodo augančią bazę, kuri bankams svarbi stabilaus finansavimo ir palūkanų pajamų požiūriu.

    Vadovybė teigia, kad pagal galiojančius kapitalo ir priežiūros kriterijus bankas teoriškai galėtų dividendams skirti ir gerokai didesnę dalį pelno, tačiau renkasi nuoseklesnį kelią. Pastaraisiais metais Europos bankų sektoriuje matoma tendencija grįžti prie dividendų ir akcijų supirkimo, bet priežiūros institucijos išlieka jautrios kapitalo tvarumui ir teisiniams ginčams.

    „2026 metais turėjo būti pirmieji metai, kai išmokėsime dividendus, ir planavome tam skirti 30 proc. grynojo pelno. Vertinant šių metų pirmąjį pusmetį, šį tikslą išlaikome“, – sakė mBank vadovas Cezary Kocik.

    Frankais denominuotų paskolų tema mBank atveju išlieka struktūrinė rizika, nors situacija gerėja. Bankas skelbia, kad iki birželio pabaigos buvo sudaryta daugiau kaip 34 000 taikos sutarčių su klientais, o tai dažnai mažina bylų skaičių ir neapibrėžtumą dėl būsimų sąnaudų.

    Didžiausia rizika – galimas mBank pardavimas

    Dividendų planus gali koreguoti akcininkų struktūros pokyčiai. mBank kontrolinis paketas priklauso Vokietijos Commerzbank, tačiau pastaruoju metu esminiu veiksniu tampa „UniCredit“ veiksmai, nes italų bankas perima operacinę kontrolę Commerzbank atžvilgiu.

    Rinkoje daugėja svarstymų, kad „UniCredit“ gali siekti supaprastinti grupės struktūrą ir atsisakyti nebūtinų aktyvų, tarp jų ir mBank. Tokiu atveju banko ateitį lemtų ne tik finansiniai rezultatai, bet ir būsimo sandorio logika: naujas savininkas gali turėti kitokią dividendų politiką arba norėti išmokėti didesnę sumą dar prieš pardavimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad nors 30 proc. dividendų lygis dabar įvardijamas kaip bazinis, galutinis sprendimas gali priklausyti nuo akcininkų interesų ir sandorio eigos. Kartu mBank patrauklumą investuotojams didina augantys indėliai, stipresni veiklos rezultatai ir signalai, kad frankų portfelio restruktūrizavimas artėja prie labiau valdoma laikomos stadijos.

    mBank akcijos kotiruojamos Varšuvos biržoje, o bankas yra vienas didžiausių finansų sektoriaus žaidėjų Lenkijoje. Būtent todėl bet kokie sprendimai dėl jo pardavimo ar dividendų politikos gali turėti platesnį atgarsį ir rinkoje, ir tarp smulkiųjų akcininkų.

  • JAV uždraudė naujų humanoidinių ir keturkojų robotų importą: sprendimas siejamas su saugumu

    JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) paskelbė draudimą importuoti naujus užsienyje pagamintus humanoidinius robotus, taip pat dalį kitų pažangių įrenginių, kurių komponentai naudojami energetikos ir skaitmeninėje infrastruktūroje. Sprendimas grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais ir tiekimo grandinių rizikomis.

    Pasak agentūros Associated Press, draudimas apima ir naujus keturkojus robotus, dažnai vadinamus robotais šunimis. Taip pat apribotas ir tam tikrų inverterių importas, kurie naudojami nuolatinę srovę paverčiant kintamąja ir yra svarbūs atsinaujinančios energetikos, duomenų centrų bei buitinės technikos grandinėse.

    Kas konkrečiai uždrausta?

    FCC akcentuoja, kad priemonės taikomos naujoms importuojamų įrenginių versijoms, o ne visai iki šiol rinkoje buvusiai įrangai. Tai reiškia, kad sprendimas pirmiausia nukreiptas į naujus modelius ir jų atnaujintas modifikacijas, kurios galėtų patekti į JAV rinką artimiausiu metu.

    Komisijos argumentas išlieka tas pats, kurį JAV institucijos pastaraisiais metais vis dažniau taiko technologijų srityje: kritinių tiekimo grandinių ir infrastruktūros apsauga nuo galimos priklausomybės bei kibernetinių rizikų. Robotika ir energijos konversijos įranga laikoma jautria sritimi, nes ji gali būti integruojama į pramonės, logistikos ar viešojo sektoriaus procesus.

    „Šios priemonės skirtos apsaugoti pagrindines JAV tiekimo grandines“, – sakė FCC pirmininkas Brendanas Carras.

    Kontekstas: didėjantys technologiniai ribojimai

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę JAV politiką, kai ribojamas kai kurių kiniškos kilmės technologijų importas, o kartu griežtinama pažangių JAV technologijų eksporto kontrolė. Pastaruoju metu JAV taip pat viešai svarsto papildomus saugiklius, susijusius su atvirojo kodo dirbtinis intelektas modelių naudojimu, kai jų kilmė ar tiekimo grandinė kelia klausimų.

    Technologijų sektoriuje tokie sprendimai dažniausiai turi dvejopą poveikį: vienu metu mažina rizikas, bet kartu didina spaudimą verslui ieškoti alternatyvų, perkelti gamybą ar perskirstyti komponentų tiekimą. Tai ypač aktualu robotikos rinkoje, kur didelė dalis gamybinių pajėgumų ir tiekėjų ekosistemos sutelkta Azijoje.

    Robotų rinka: Kinijos įmonių pranašumas

    Kaip nurodoma, tyrimų ir konsultacijų bendrovės Omdia duomenimis, 2025 metais pasaulinei rinkai buvo pristatyta apie 15 000 humanoidinių robotų. Dvi Kinijos pažangiosios robotikos bendrovės Unitree ir AGIBOT pristatė po daugiau nei 5 000 vienetų kiekviena, o JAV rinkos dalyviai, tokie kaip Tesla ir Figure, tiekė kelis šimtus arba mažiau.

    Toks disbalansas rodo, kodėl JAV sprendimai robotikos srityje tampa geopolitinės konkurencijos dalimi: rinka sparčiai auga, o gamybos mastas ir kaina dažnai lemia lyderystę. Tuo pat metu humanoidiniai ir keturkojai robotai vis dažniau taikomi ne tik pramonėje, bet ir saugumo, logistikos, sandėliavimo bei paslaugų segmentuose.

    Į JAV veiksmus sureagavo Kinijos užsienio reikalų ministerija, apkaltinusi Vašingtoną nacionalinio saugumo sąvokos naudojimu siekiant riboti Kinijos įmonių veiklą. Pekinas teigia, kad tokia politika esą labiau kenkia JAV įmonėms ir vartotojams, nes mažina pasirinkimą ir gali kelti kaštus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus praktinis: kaip greitai JAV rinka gali pakeisti ribojamus tiekėjus vietiniais arba sąjungininkų gamintojais ir ar tai nepabrangins robotikos bei energetikos sprendimų diegimo. Tuo pat metu prekybinė įtampa technologijų srityje gali dar labiau paveikti JAV ir Kinijos santykius.

  • „Elektrotim“ arčiau 8,6 mln eurų sutarties su „Tauron Dystrybucja“: kas bus modernizuota?

    Lenkijos elektros tinklų rangovas „Elektrotim“ pranešė, kad jo pasiūlymas pasirinktas „Tauron Dystrybucja“ viešajame pirkime dėl 110 kV dviejų grandžių linijos modernizavimo pietų Lenkijoje. Pasiūlymo vertė siekia apie 8,6 mln eurų be mokesčių, o darbus planuojama vykdyti iki 24 mėnesių.

    Projektas apima 110 kV linijos ruožą, jungiantį Jaworzno, Siersza, Włodzimierz ir Trzebinia mazgus. Tokie atnaujinimai paprastai apima laidų, izoliatorių, atramų elementų keitimą, apsaugos ir automatikos sprendinius bei tinklo patikimumo didinimą didesnių apkrovų sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu „Tauron Dystrybucja“?

    „Tauron Dystrybucja“ yra didžiausias elektros skirstymo operatorius Lenkijoje, valdantis plačią skirstomųjų tinklų infrastruktūrą ir užtikrinantis elektros tiekimą didelėje šalies dalyje. Skirstomųjų tinklų modernizavimas įgauna pagreitį, nes auga atsinaujinančios energetikos generacija, daugėja prijungiamų saulės ir vėjo elektrinių, o vartojimo pikas vis dažniau siejamas su elektrifikacija.

    110 kV tinklas yra svarbus tarpinis lygmuo, sujungiantis aukštos įtampos perdavimo sistemą su regioniniais skirstomaisiais mazgais. Modernizacijos tikslas dažniausiai būna paprastas ir labai praktiškas: sumažinti avarijų tikimybę, greičiau lokalizuoti gedimus ir sudaryti sąlygas prijungti naujus vartotojus bei generaciją be ilgo laukimo.

    Ką reiškia „pasirinktas pasiūlymas“?

    Bendrovė pabrėžė, kad pasiūlymo pasirinkimas dar nėra sutarties pasirašymas. Viešųjų pirkimų procese po laimėtojo paskelbimo paprastai seka formalūs terminai, galimi skundai ar papildomi patikslinimai, o tik tada pasirašoma sutartis ir pradedamas darbų grafiko derinimas.

    Pagal pateiktą informaciją vienintelis vertinimo kriterijus šiame konkurse buvo kaina, todėl rangovo sėkmę lėmė jo pateiktos sąnaudos ir įsipareigojimai darbų apimčiai. Jei sutartis būtų pasirašyta, įmonei tai reikštų dar vieną reikšmingą užsakymą energetikos infrastruktūros segmente.

    „Elektrotim“ pozicija rinkoje

    „Elektrotim“ veikia elektros energetikos statybos, pramoninių sprendimų ir gynybos infrastruktūros projektuose, o įmonės patirtis susijusi su pastotėmis, skirstyklomis ir tinklo modernizavimu. Bendrovė biržoje listinguojama nuo 2007 metais, todėl apie reikšmingesnius viešųjų pirkimų rezultatus įprastai informuoja rinką atskirais pranešimais.

    Pastaraisiais mėnesiais įmonė taip pat minėta tarp laimėtojų kituose „Tauron Dystrybucja“ konkursuose, susijusiuose su 110/15 kV pastočių modernizavimu „suprojektuok ir pastatyk“ principu. Tai rodo kryptingą skirstomųjų tinklų atnaujinimo bangą, kuri Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tampa vienu svarbiausių energetikos investicijų prioritetų.

  • Lenkiškas vėjo jėgainių proveržis? ARP rengia pigesnės ir kibernetiškai saugesnės turbinos projektą

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūra (ARP) ėmėsi iniciatyvos kurti lenkiškos vėjo turbinos projektą. Valstybinės institucijos atstovai teigia, kad tikslas yra sumažinti priklausomybę nuo importo ir pasiūlyti sprendimą, kuris būtų keliais–keliasdešimt proc. pigesnis už rinkos lyderių įrangą.

    Projektas kol kas yra ankstyvoje stadijoje, tačiau ARP jau suformavo komandą, kuri dirbs su techniniais reikalavimais, tiekimo grandine ir galimu komponentų lokalizavimu. Iniciatyva siejama ir su platesne Lenkijos pramonės politika, kurioje daug dėmesio skiriama vietos gamybai bei energetikos technologijų kompetencijoms.

    Kodėl turbina laikoma kritine?

    Vėjo jėgainėje didžiausią vertę sukuria ne bokštas ar pamatai, o turbina su generatoriumi, galios elektronika ir valdymo sistemomis. Būtent čia sutelktas daugiausia gamintojų know-how, o įrangos tiekėjų rinka Europoje yra gana koncentruota.

    ARP argumentuoja, kad stipresnė vietinė kompetencija padėtų mažinti projektų kainų svyravimus ir tiekimo rizikas, kurios ypač išryškėja sparčiai augant vėjo energetikos apimtims. Tai svarbu ir vystant tiek sausumos, tiek jūrinio vėjo parkus, kurių projektai planuojami daugelį metų į priekį.

    Kibernetinis saugumas – naujas akcentas

    Vienas ryškiausių ARP komunikacijos akcentų – kibernetinė rizika. Turbinos valdomos skaitmeniniais sprendimais, dažnai prijungtos prie nuotolinės stebėsenos ir diagnostikos sistemų, todėl jų saugumas tampa kritiškas visai elektros sistemai.

    „Europa turėjo atvejų, kai į turbinų sistemas patekę komponentai kėlė kibernetinių pažeidžiamumų riziką, o tai galėjo baigtis įrangos išjungimu“, – sakė ARP atstovė Ilona Deręgowska.

    Agentūra pabrėžia, kad „šimtaprocentiškai“ vietinės turbinos sukurti greičiausiai nepavyks, tačiau siekiama maksimaliai padidinti vietinę pridėtinę vertę ir suvaldyti jautriausių sistemų kilmę. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnius reikalavimus valdikliams, programinei įrangai, ryšio moduliams ir jų auditui.

    Lenkijoje vyksta ir kitas projektas

    Lygiagrečiai apie turbinų gamybą Lenkijoje anksčiau skelbė ir „Famur“ grupė, priklausanti „Grenevia“. Bendrovė buvo pranešusi įsigijusi licenciją gaminti pilną vėjo turbiną su 126 metrų rotoriaus skersmeniu ir dviem galios variantais – 4 MW ir 4,8 MW.

    Pagal tuometines deklaracijas, gamyba turėjo startuoti Katovicuose, o lokalizacijos tikslas – apie 75 proc. komponentų užtikrinti Lenkijos tiekimo grandinėje. Tai rodo, kad rinka juda kryptimi, kur svarbus tampa ne tik naujų parkų statymas, bet ir pramonės gebėjimas patiems gaminti esminę įrangą.

    Kol kas neaišku, ar ARP kuriamas sprendimas taps atskiru produktu, ar labiau platforma bendradarbiavimui su privačiu sektoriumi ir esamais gamintojais. Tačiau pati kryptis signalizuoja, kad vėjo energetikos plėtra Lenkijoje vis dažniau siejama ne vien su megavatų skaičiumi, bet ir su technologine nepriklausomybe bei infrastruktūros saugumu.