CP v2

Category: Finansai

  • Britanija tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje: rekordą pasiekė nuolaidomis už milijardus

    Britanija tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje: rekordą pasiekė nuolaidomis už milijardus

    Rekordas Europoje, bet su išlygomis

    Jungtinė Karalystė pirmą kartą tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje, aplenkusi Vokietiją. 2024 metais šalyje parduota apie 381 970 grynųjų baterinių elektromobilių, rodo SMMT duomenys.

    Pardavimai per metus išaugo 21,4 proc., tačiau elektromobiliai sudarė 19,6 proc. visos naujų automobilių rinkos. Tai reiškia, kad nebuvo pasiektas 22 proc. vyriausybės siekis 2024 metams.

    Kas pastūmėjo augimą?

    Vienas svarbiausių augimo veiksnių buvo griežtesnė reguliavimo kryptis ir gamintojų taikytos nuolaidos. 2024 metų sausį įsigaliojo nulinės emisijos transporto priemonių mandatas, numatantis, kad 22 proc. naujų automobilių pardavimų turi sudaryti elektromobiliai.

    Už viršytą vidaus degimo variklių automobilių ribą taikoma bauda siekia 15 000 svarų sterlingų už vieną automobilį, tai yra apie 17 000 eurų. 2025 metais tikslas turėtų kilti iki 28 proc., todėl spaudimas rinkai didėja.

    Kaina už rekordą – milijardinės nuolaidos

    SMMT skaičiavimu, 2024 metais gamintojai nuolaidoms išleido apie 4,5 mlrd. svarų sterlingų, arba apie 5,4 mlrd. eurų. Vidutinis kainos sumažinimas vienam elektromobiliui siekė beveik 12 000 svarų sterlingų, tai yra apie 14 500 eurų.

    Dalis gamintojų perspėja, kad tokia nuolaidų strategija ilgainiui gali tapti sunkiai išlaikoma. Tarp įvardijamų rizikų minimi kaštų karpymai, galimi gamybos planų peržiūrėjimai ir įtampos dėl darbo vietų.

    „Mandatai nesukuria rinkos, o vartotojai reaguoja į paskatas, o ne į bausmes“, – teigiama SMMT ir dalies automobilių gamintojų kreipimesi į Jungtinės Karalystės finansų vadovybę.

    Asociacija taip pat pabrėžia, kad spartesnį elektromobilių augimą daugiausia generuoja įmonių ir parkų pirkimai, o privačių pirkėjų paklausa išlieka santykinai silpnesnė. Tai reiškia, kad be papildomų paskatų tikslų pasiekimas gali remtis vis agresyvesniu kainų mažinimu.

    Ko tikėtis toliau?

    Jungtinė Karalystė yra paskelbusi planą drausti naujų benzinu varomų ir dyzelinių automobilių pardavimą nuo 2030 metų, nors kai kuriems hibridams gali būti numatytos išimtys iki 2035 metų. Tokie terminai signalizuoja, kad elektromobilių pasiūla ir infrastruktūros plėtra taps dar svarbesnėmis politikos kryptimis.

    Tuo pat metu Vokietijos rinką slopino subsidijų pokyčiai ir vėlavimai, todėl Jungtinė Karalystė galėjo išsiveržti į priekį. Vis dėlto ekspertų vertinimu, ilgalaikį augimą lems ne vien tikslai ir baudos, bet ir vartotojų pasitikėjimas, įkrovimo tinklo plėtra bei elektromobilių kainų priartėjimas prie įprastų modelių.

  • Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Rekordiniai metai „BYD“

    Didžiausia Kinijos elektrifikuotų automobilių gamintoja „BYD“ pranešė, kad 2024 metais pasiekė rekordinius pardavimus pasaulyje. Augimą labiausiai skatino itin stipri paklausa Kinijos rinkoje, vyriausybės skatinimo priemonės ir metų pabaigos nuolaidos.

    Bendrovė per visus 2024 metus pardavė apie 4 270 000 vadinamųjų naujos energijos automobilių, į kuriuos įeina ir baterijomis varomi elektromobiliai, ir įkraunami hibridai. Tai reiškia maždaug 41,26 proc. šuolį, lyginant su 2023 metais, ir viršytą anksčiau skelbtą 3 600 000 vienetų tikslą.

    Įkraunami hibridai tapo varikliu

    Didžiausią impulsą „BYD“ suteikė įkraunamų hibridų pardavimai, kurie per metus išaugo maždaug 72,83 proc. ir pasiekė apie 2 490 000 automobilių. Tuo metu baterijomis varomų elektromobilių pardavimai augo nuosaikiau, apie 12,08 proc., iki maždaug 1 760 000 vienetų.

    Tokį pasiskirstymą rinkos dalyviai sieja su vartotojų noru turėti lankstumo ilgesnėms kelionėms ir su kainų konkurencija, kai gamintojai agresyviai mažino kainas vidaus rinkoje. Prie paklausos prisidėjo ir programos, skatinusios senų benzininių ar dyzelinių automobilių keitimą į elektrifikuotus modelius.

    „Tesla“ dar pirmauja, bet atotrūkis menksta

    Lyginant vien baterijomis varomus elektromobilius, „Tesla“ 2024 metais išliko šiek tiek priekyje, pardavusi apie 1 780 000 automobilių. Vis dėlto „BYD“ sparčiai artėja, ypač įvertinus jos bendrą elektrifikuotų modelių mastą ir itin greitą įkraunamų hibridų segmento plėtrą.

    Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ susidūrė su iššūkiais, kurie didino spaudimą rezultatams: silpnesne paklausa kai kuriose rinkose, maržų traukimuisi ir investuotojų lūkesčių svyravimais. 2024 metų pavasarį bendrovė skelbė apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama prisitaikyti prie lėtesnio augimo tempo.

    Kinijos rinka auga, bet Europoje daugėja kliūčių

    2024 metais Kinijos elektromobilių rinka išliko viena sparčiausiai augančių pasaulyje, o konkurencija dar labiau paaštrėjo. Šalia „BYD“ stiprėjo ir kiti didieji gamintojai, tokie kaip SAIC ir „Geely“, taip pat aktyviai plėtėsi naujesni žaidėjai, tarp jų „Leapmotor“, „Li Auto“ ir „Xiaomi“.

    Analitikai pabrėžia, kad Kinijoje išsaugoti masto pranašumą padeda tiek valstybės parama, tiek didžiulė vidaus rinka, leidžianti greitai didinti gamybą ir mažinti savikainą. Tačiau eksporto planus, ypač į Europą, gali komplikuoti Europos Sąjungos taikomi tarifai daliai Kinijos gamintojų, todėl kainų pranašumas kai kuriose šalyse gali sumažėti.

    Nepaisant to, „BYD“ rezultatai rodo aiškią tendenciją: pasaulinėje elektrifikuotų automobilių rinkoje stiprėja Kinijos gamintojų įtaka, o kova dėl lyderystės vis dažniau sprendžiasi ne vien technologijomis, bet ir mastu, kainodara bei gebėjimu greitai prisitaikyti prie reguliavimo pokyčių.

  • Norvegai vis labiau bijo kinų elektromobilių, bet perka rekordais: kas nugali politiką ir saugumą?

    Norvegai vis labiau bijo kinų elektromobilių, bet perka rekordais: kas nugali politiką ir saugumą?

    Kinų elektromobilių šuolis Norvegijoje

    Norvegija išlieka pasaulio lydere pagal elektromobilių plėtrą: čia elektriniai automobiliai sudaro daugiau nei 95 proc. naujų registracijų. Tuo pat metu sparčiai auga Kinijos gamintojų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, kurioje dalyvavo beveik 15 000 elektromobilių savininkų, rodo ryškėjančią dilemos ašį. Apie 31 proc. respondentų teigė vengtų kinų prekės ženklo dėl politinių priežasčių, kai prieš metus taip sakė 23 proc.

    Saugumo abejonės: automobilis kaip kompiuteris

    Diskusiją kaitina tai, kad šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau lyginami su kompiuteriais ant ratų: jie renka telemetrijos duomenis, naudoja ryšio modulius, nuotolinius atnaujinimus ir programinę įrangą, kuri daro įtaką ne tik patogumui, bet ir saugai.

    „Nauji automobiliai praktiškai yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumas ir privatumas sulaukia daugiau dėmesio, natūralu, kad vartotojams kyla klausimų, iš kur automobilis atvyksta ir kaip tvarkomi duomenys“, – pridūrė ji.

    Norvegijoje anksčiau skelbta apie atvejus, kai saugumo tyrėjai fiksavo duomenų perdavimą į Kiniją kai kuriuose modeliuose. Atskiruose bandymuose taip pat kelti klausimai dėl teorinės gamintojo prieigos prie transporto priemonės valdymo sistemų, kas kelia papildomų rizikų viešajam sektoriui ir verslui.

    Kodėl vis tiek perka: kaina, technologijos ir pasirinkimas

    Nepaisant skeptiškų nuostatų, Kinijos gamintojų, tokių kaip „BYD“, „NIO“ ir „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų prekių ženklų, tokių kaip „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai Norvegijoje išaugo. Pirmąjį metų pusmetį jie sudarė apie ketvirtadalį naujų elektromobilių registracijų, nors 2019 metais jų dalis buvo beveik nepastebima.

    Ši dinamika rodo, kad pirkėjai vienu metu vertina kelis kriterijus: kainą, baterijos technologiją, įrangą, garantijas, pristatymo terminus ir finansavimo sąlygas. Praktikoje daliai vairuotojų moralinės ir geopolitinės abejonės nusileidžia labai apčiuopiamiems argumentams, ypač kai rinkoje juntamas spaudimas kainoms.

    Norvegijos asociacija yra viešai nurodžiusi, kad dabartinės tendencijos gali lemti, jog artimiausiais metais Kinijos kapitalo grupės aplenks europinius gamintojus pagal naujų elektromobilių pardavimus. Norvegija tam ypač reikšminga kaip ankstyvas indikatorius, nes čia elektromobilių rinka brandi, o vartotojai greitai reaguoja į pasiūlos pokyčius.

    „Tesla“ politinis atšalimas silpsta

    Apklausa fiksuoja dar vieną poslinkį: politinis pasipriešinimas „Tesla“ Norvegijoje sumažėjo. Jei anksčiau 43 proc. respondentų teigė vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, šiemet tokių liko 24 proc.

    „Praėjusiais metais Elono Musko politinis aktyvumas buvo ypač matomas ir natūraliai sukėlė stiprių reakcijų“, – sakė Christina Bu.

    „Šiemet dėmesio tam buvo mažiau, ir tai galėjo lemti, kad mažiau žmonių teigė nebūtų rinkęsi „Tesla““, – pridūrė ji.

    Nepaisant bangavimo viešojoje erdvėje, „Tesla“ išlieka perkamiausias naujų automobilių prekės ženklas Norvegijoje, o elektromobilių dominavimas šalyje toliau artėja prie 100 proc. ribos. Kartu tai reiškia, kad ginčai dėl duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinių patikimumo tik aštrės, nes automobilis tampa nebe vien transporto priemone, o skaitmenine platforma.

  • Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Technologijos tempia rinką

    Portugalijos technologijų sektorius 2026 metų antrąjį ketvirtį išlaikė vieną sparčiausių augimo tempų darbo rinkoje. Personalo atrankos bendrovės „Randstad“ atlygio tendencijų tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų srityje atlyginimai išlieka tarp didžiausių šalyje, o naujų pozicijų skaičius auga.

    Remiantis tyrime cituojamais Portugalijos statistikos instituto INE ir „Eurostat“ duomenimis, informacijos ir ryšių sektoriuje 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 237 200 žmonių. Tai sudaro maždaug 4,4 proc. visų dirbančiųjų, o per metus sektorius paaugo apie 27 600 darbo vietų, arba 13,2 proc.

    „Randstad“ skaičiavimais, dažniausiai vertinamų IT pozicijų metinis bruto atlygis siekia nuo 40 000 iki 55 000 eurų. Didžiausia paklausa, pasak tyrimo, telkiasi debesų kompiuterijos ir kibernetinio saugumo, duomenų analitikos, verslo analitikos ir DI, programinės įrangos kūrimo, CRM ir ERP sprendimų bei IT valdymo srityse.

    Sveikatos apsauga ir gyvybės mokslai

    Greta technologijų išsiskiria ir sveikatos apsaugos bei socialinės globos sektorius, kurio mastas Portugalijoje yra gerokai didesnis. INE darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį žmonių sveikatos ir socialinės globos veiklose dirbo apie 567 700 žmonių, arba apie 10,5 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus ši sritis paaugo maždaug 43 200 darbo vietų, arba 8,2 proc., o tai, „Randstad“ vertinimu, rodo stabilų kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Sveikatos sektoriuje vidutinis metinis bruto atlygis, pagal tyrimą, dažniausiai svyruoja nuo 30 000 iki 46 000 eurų.

    Gyvybės mokslų, farmacijos ir mokslinių tyrimų kryptys, tyrimo duomenimis, gali pasiūlyti dar platesnį atlygio diapazoną nuo 35 000 iki 60 000 eurų per metus. Daugiausia ieškoma pardavimų atstovų, kokybės užtikrinimo, reguliavimo reikalų, rinkos prieigos ir medicininių reikalų specialistų.

    Pramonė, bankai ir kitos sritys

    Dar vienas reikšmingas segmentas yra inžinerija ir pramonė, kur, pasak „Randstad“, darbo vietos dažnai pasižymi didesniu stabilumu. INE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį pramonės blokas, apimantis gavybą, gamybą, energetiką, vandentvarką ir statybą, siekė apie 1 333 700 dirbančiųjų, arba 24,7 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus šis sektorius padidėjo apie 43 000 darbo vietų, arba 3,3 proc. Tyrime nurodoma, kad metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 33 500 iki 49 500 eurų, o įmonės aktyviai ieško darbų vadovų, automatizavimo ir robotikos inžinierių, produktų vystymo specialistų, gamybos pamainų vadovų bei tiekimo grandinės ir logistikos technikų.

    Bankininkystės ir draudimo srityje, pagal INE duomenis, 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 118 700 žmonių, arba 2,2 proc. visų dirbančiųjų. „Randstad“ vertinimu, vidutinis metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 35 000 iki 50 000 eurų, o paklausiausi tampa rizikos, atitikties ir finansų analizės vaidmenys.

    Marketingo ir pardavimų segmentas, anot tyrimo, išlieka jautresnis ekonomikos ciklams, tačiau tam tikros nišos auga dėl skaitmenizacijos ir duomenimis grįstos reklamos. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį marketinge dirbo apie 37 200 žmonių, arba 0,7 proc. viso užimtumo, o metinis pokytis išliko teigiamas.

    Platesnėje finansų, personalo ir teisės paslaugų grupėje INE fiksavo apie 488 100 dirbančiųjų, arba apie 9 proc. visų darbuotojų. „Randstad“ nurodo, kad metinis bruto atlygis šiame segmente dažniausiai siekia nuo 24 000 iki 33 500 eurų, o darbdaviai daug dėmesio skiria kontrolės, ataskaitų rengimo, apskaitos, personalo analitikos ir atitikties kompetencijoms.

  • Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Nafta brangsta, nerimas grįžta

    Pasaulinėse žaliavų rinkose naftos kainos šoktelėjo po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano siūlymą dėl laikino paliaubų laikotarpio, kuris būtų leidęs atverti Hormūzo sąsiaurį. Investuotojai vėl pradėjo vertinti didesnę tiekimo sutrikimų ir naujos infliacijos bangos riziką.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ Europos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 3 proc., o barelio kaina perkopė 100 Jungtinių Valstijų dolerių ribą, tai yra apie 95 eurus. Kartu brango ir JAV etalonas WTI, o tai signalizavo, kad rinka kainuoja galimą pasiūlos trūkumą artimiausiomis savaitėmis.

    Hormūzo sąsiauris – kritinė grandis

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes juo keliauja reikšminga dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų. Bet koks jo uždarymo grėsmės atsinaujinimas paprastai akimirksniu persiduoda į kainas, draudimo įmokas ir laivybos maršrutų kaštus.

    Prie įtampos prisideda ir rizikos Raudonojoje jūroje, kur pastaraisiais metais suaktyvėję išpuoliai prieš laivybą verčia laivus rinktis ilgesnius maršrutus. Tai didina logistikos išlaidas ir pristatymo laiką, o galiausiai prisideda prie brangesnių degalų bei prekių kainų vartotojams.

    Trumpo žinutė: atmetė, bet durų neužtrenkė

    Irano pasiūlymas, apie kurį viešai kalbėta tarptautinių susitikimų fone, numatė trumpą kovos veiksmų pristabdymą ir sąsiaurio atvėrimą. Mainais Teheranas siekė sąlygų, susijusių su sankcijų švelninimu ir įšaldytų aktyvų klausimu, o JAV pozicija kol kas išliko griežta.

    „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams.

    Tuo pat metu JAV prezidentas leido suprasti, kad derybiniai kanalai gali būti atnaujinti. Rinkos tokius signalus vertina dvejopai: viena vertus, tai viltis dėl kompromiso, kita vertus, neapibrėžtumas, kuris paprastai kelia kainų svyravimus.

    Akcijos ir obligacijos reagavo nevienodai

    Naftos brangimas sustiprino infliacijos baimes, todėl dalyje Europos biržų fiksuotas nuosaikus kritimas. Investuotojai skaičiuoja, kad ilgiau išsilaikant aukštoms energijos kainoms gali brangti transportas, gamyba ir maisto tiekimo grandinės, o tai didina spaudimą centrinėms bankų palūkanų normoms.

    Jungtinių Valstijų obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o tai tradiciškai apsunkina akcijų rinkas, nes skolinimasis tampa brangesnis, o saugesni instrumentai tampa patrauklesni. Aukštų palūkanų aplinka ypač jautri energijos kainų šuoliams, nes jie gali atitolinti infliacijos mažėjimą.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausioms dienoms toną nustatys bet kokie signalai apie galimus pokalbius tarp Vašingtono ir Teherano, taip pat reali situacija laivybos maršrutuose. Kol neaiškumas išlieka, naftos kainos ir toliau gali smarkiau svyruoti, o kartu įsitempia ir platesnės finansų rinkos.

  • Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijos prokurorai panaikino turto apribojimus 45 įmonėms ir 19 investicinių fondų, kurie buvo įtraukti į tyrimą dėl plataus masto investicinių fondų krizės. Kaip skelbiama, daugiau nei 450 000 investuotojų turi dalis fonduose, kurių turtas vertinamas apie 15,7 mlrd. eurų, o dalis jų pradėti likviduoti.

    Turto įšaldymas buvo pritaikytas po įtarimų dėl rinkos manipuliavimo ir galimo fondų vertės dirbtinio išpūtimo. Teisingumo ministro Akıno Gürleko viešintais duomenimis, pradžioje apribojimai buvo taikomi 46 juridiniams asmenims, 18 fondų ir 42 fiziniams asmenims, tačiau vėliau sprendimas buvo peržiūrėtas.

    Po naujo Turkijos kapitalo rinkų priežiūros institucijos vertinimo Stambulo vyriausioji prokuratūra atšaukė priemones daugumai juridinių subjektų ir fondų. Vis dėlto apribojimai fiziniams asmenims, kurių veiksmai tiriami, išlieka, o tyrimas dėl galimų pažeidimų tęsiamas.

    Finansų ministras Mehmetas Şimşekas pabrėžė, kad prioritetas yra investicijų, užimtumo, gamybos ir eksporto apsauga, o teisėsauga ir toliau sieks atsakomybės tiems, kurie galėjo iškraipyti rinką. Pasak jo, su galimais pažeidimais nesusiję asmenys ir įmonės neturėtų tapti perteklinių priemonių taikiniu.

    Krizei įsibėgėjus iš pareigų pasitraukė prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos vicepirmininkė Fatma Betül Sayan Kaya. Jos sprendimas sutapo su viešais kaltinimais, kad prieš akcijų rinkos smukimą ji galėjo parduoti akcijų paketą už dešimtis milijonų eurų.

    „Paskelbsime, kad visi, kurie prisidėjo prie pažeidimų, korupcijos ar piktnaudžiavimo, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė partijos atstovas Ömeras Çelikas.

    Opozicijos atstovai teigia, kad politikė prieš rinkos kritimą galėjo parduoti akcijų maždaug už 23,3 mln. eurų, o anksčiau, balandį, esą buvo įsigijusi didelį paketą už apie 1,1 mln. eurų. Viešo atsakymo į šiuos konkrečius kaltinimus ji nepateikė, tačiau tvirtino pasitraukianti tam, kad situacija būtų išsamiai išaiškinta.

    Pasak tyrimo kontekste skelbiamos informacijos, krizę paskatino griežtesnės taisyklės, įvestos rugpjūčio 28 dieną, po kurių dalis investuotojų ėmė masiškai atsiiminėti lėšas. Kai kurie fondai buvo sukaupę reikšmingas pozicijas mažai likvidžiose akcijose, todėl greitas išpardavimas dar labiau smukdė kainas ir didino įtampą rinkoje.

    Rugsėjo 17 dieną kapitalo rinkų priežiūros institucija nusprendė likviduoti 131 fondą, siejamą su keliomis valdymo bendrovėmis, o vėliau Stambulo prokuratūra pradėjo išsamų tyrimą. Skelbiama, kad per šią bylą jau sulaikyta mažiausiai 45 asmenys, o institucijos aiškinasi, ar fondų vertinimai ir sandoriai nebuvo naudojami dirbtinai paveikti akcijų kainas.

    Analitikai pastebi, kad tokio tipo krizės dažniausiai paaštrina diskusijas dėl priežiūros griežtinimo, fondų skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimų, ypač kai portfeliuose dominuoja mažai likvidūs aktyvai. Investuotojams tai priminimas, kad likvidumo rizika ir reguliavimo pokyčiai gali staiga pakeisti fondų gebėjimą vykdyti išpirkimus, o rinkos panika dar labiau sustiprina nuostolius.

  • JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija brėžia naują prekybos liniją

    JAV ir Kinija paskelbė prekių sąrašus, kuriems ateityje galėtų būti taikomi mažesni muitai pagal vadinamąjį 30 už 30 susitarimo rėmą. Abipusė prekybos apimtis, kuriai svarstomos lengvatos, siekia apie 26 mlrd. eurų per metus, tačiau nei tarifų dydžiai, nei įsigaliojimo data kol kas neįvardyti.

    Vašingtonas ir Pekinas pabrėžia, kad kalbama apie ne jautrių prekių grupes, kurioms būtų taikomos abipusės nuolaidos. Praktikoje tai reiškia, kad paliekama daug erdvės deryboms, o galutinis sprendimas gali priklausyti ir nuo politinio klimato, ir nuo vidaus pramonės spaudimo abiejose šalyse.

    Šie planai tęsia ankstesnę paliaubų logiką po muitų karo, kai abipusiai tarifai kai kuriose prekių kategorijose buvo perkopę 100 proc. JAV finansų ministerija yra patvirtinusi, kad prekybos paliaubos pratęstos iki 2027 metų sausio 10 dienos, todėl derybų langas išlieka atviras.

    Kokios prekės patenka į sąrašus

    Kinijos sąrašas apima 1 619 JAV prekių kategorijų ir jame dominuoja maistas bei žemės ūkio produkcija. Tarp jų minimi jautiena, kiauliena, paukštiena, jūros gėrybės, taip pat pieno produktai, grūdai, vynas ir viskis.

    Be maisto, Pekinas įtraukė anglį, medieną ir nemažai medienos gaminių. Taip pat atsiranda medicinos įranga, įskaitant magnetinio rezonanso sistemas, širdies stimuliatorius, stentus bei chirurginius robotus, nors kai kurios strategiškai svarbios žaliavos ir komponentai sąrašuose akivaizdžiai vertinami atsargiai.

    JAV sąrašas yra gerokai trumpesnis, jame numatytos 77 Kinijos prekių kategorijos, daugiausia vartojimo prekės. Tarp jų minimi buities prietaisai, namų apyvokos prekės, žaislai, sporto reikmenys, sezoninės prekės, o išmaniais ryšio moduliais aprūpintos prekės atskirai pažymimos kaip jautresnės.

    Kodėl Europa atsiduria rizikos zonoje

    Didžiausias poveikis Europai galėtų būti jaučiamas žemės ūkio ir maisto sektoriuose, ypač kiaulienos rinkoje. Remiantis rinkos duomenimis, Europos Sąjunga į Kiniją 2025 metais išsiuntė apie 1,07 mln. tonų kiaulienos, o didžiausi tiekėjai buvo Ispanija, Nyderlandai ir Danija.

    Problema ta, kad Europos kiaulienai Kinija jau yra pritaikiusi antidempingo muitus nuo 4,9 iki 19,8 proc., todėl JAV konkurentams gavus papildomą muitų palengvinimą kainų konkurencija gali pastebimai pasislinkti. Panaši logika galioja ir pieno produktams, kai daliai ES sūrių ir grietinėlės taikomi antisubsidijų muitai nuo 7,4 iki 11,7 proc.

    Alkoholio segmente JAV vynas ir viskis, atpigus dėl mažesnių muitų, galėtų agresyviau konkuruoti su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos vynais, taip pat su airišku viskiu ir škotišku viskiu. Tai ypač aktualu, jei Pekinas paraleliai mažintų kliūtis JAV žemės ūkio logistikai ir sertifikavimo procedūroms.

    Kita medalio pusė Europai taip pat nepatogi: jei JAV rinkoje atpigtų Kinijos buities prekės, žaislai ar sporto inventorius, Europos gamintojams būtų sunkiau konkuruoti kainomis. Visa tai priklausys nuo to, kokio gylio bus tarifų mažinimas ir kada jis realiai pradės veikti, nes kol kas paskelbti tik prekių sąrašai be aiškių tarifinių parametrų.

    „Abi šalys svarstys prekes siekdamos abipusiškai taikyti mažesnius muitus“, – teigiama Baltųjų rūmų pozicijoje.

    Artimiausiais mėnesiais Europai svarbu stebėti ne tik tarifų dydžius, bet ir tai, ar kartu nebus supaprastintos fitosanitarinės, veterinarinės ir techninės patikros procedūros. Tokie sprendimai dažnai turi ne mažesnį efektą nei pats tarifas, nes gali pagreitinti tiekimą ir sumažinti kaštus, taip keičiant konkurencines sąlygas trečiosioms šalims.

  • Latvijos šviesolaidžių proveržis: „Lightguide“ eksportuoja per 90 proc., o tikslas – 10 proc. BVP

    Latvijos šviesolaidžių proveržis: „Lightguide“ eksportuoja per 90 proc., o tikslas – 10 proc. BVP

    Šviesolaidžiai tampa Latvijos varikliu

    Latvija vis ryškiau specializuojasi nišinėse aukštųjų technologijų srityse, o viena sparčiausiai augančių krypčių – šviesolaidžiai. Šalyje pagamintos optinės skaidulos ir jų pagrindu kuriami sprendimai didžiąja dalimi keliauja į užsienį, o tai rodo sektoriaus konkurencingumą globaliose rinkose.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Latgalos regionas, besiribojantis su Lietuva, kur susiformavo šviesolaidžių pramonės branduolys. Čia veikia įmonės, kurios gamina tiek pačias optines skaidulas, tiek jomis paremtus medicinos ir pramonės komponentus.

    Līvāni miestas ir „Optical Fiber Valley“

    Latgalos mieste Līvāni per pastaruosius metus išaugo specializuotų gamintojų ir tiekėjų ekosistema, siejama su iniciatyva „Optical Fiber Valley“. Projekto idėja – sutelkti įmones, mokslą ir investicijas, kad regione būtų kuriami aukštesnės pridėtinės vertės produktai.

    Skelbiama, kad „Optical Fiber Valley“ biudžetas viršija 5,4 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų siejama su įmonių ir organizacijų indėliu, o reikšminga finansavimo dalis – su Europos Sąjungos sanglaudos politika.

    Vienoje iš sektoriaus įmonių „Lightguide“ per metus pagaminama apie 20 mln. metrų optinės skaidulos, o produkcija pritaikoma pagal konkrečių klientų reikalavimus. Teigiama, kad įmonė eksportuoja į daugiau nei 50 šalių, o į užsienį iškeliauja daugiau nei 90 proc. pagamintos produkcijos.

    Kaip šviesolaidis keičia mediciną

    Šviesolaidžių pritaikymas medicinoje – viena svarbiausių šio sektoriaus augimo priežasčių Europoje. Optinės skaidulos vertinamos dėl lankstumo, galimybės perduoti šviesą ir tam tikrais atvejais ultravioletinius bei infraraudonuosius spindulius, o įrankiai gali būti itin ploni ir mažiau traumuojantys.

    Latvijos kraujagyslių chirurgas ir flebologas Ints Ūdris pasakoja, kad šviesolaidžiais paremti kateteriai leidžia procedūras atlikti mažiau invazyviai. Jo teigimu, mažesnė audinių trauma dažnai reiškia greitesnį paciento atsistatymą ir trumpesnį grįžimą į įprastą režimą.

    „Kateterio skersmuo siekia apie 0,5 milimetro, jis labai plonas ir į veną įvedamas per mažą angą, todėl procedūra gerokai mažiau traumuojanti. Po jos dažniausiai nejaučiamas skausmas, o po paros pacientas gali nusiprausti duše ir kitą dieną net plaukti“, – sakė Ints Ūdris.

    Medicininių sprendimų spektras, kuriame naudojami šviesolaidžiai, plečiasi: jie taikomi proktologijoje, plastinėje chirurgijoje, urologijoje, oftalmologijoje, kardiologijoje ir kitose srityse. Kartu auga ir reikalavimai kokybei bei atsekamumui, nes medicinos prietaisams taikomi griežti saugos standartai.

    Ambicija – 10 proc. BVP

    Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sieja šviesolaidžių industriją su platesniu vadinamųjų giliųjų technologijų ir pažangių medžiagų sektorių augimu. Tokia kryptis laikoma strategine, nes didina eksporto apimtis ir leidžia kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    Agentūros atstovė Vita Balode Andrews teigia, kad pažangios technologijos jau dabar sudaro reikšmingą ekonomikos dalį, o per artimiausią dešimtmetį tikimasi dar spartesnio šuolio. Prognozuojama, kad ilgainiui giliųjų technologijų segmentas gali pasiekti 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

    „Šiuo metu pažangios technologijos sudaro apie 3 proc. Latvijos BVP, tačiau įmonės auga labai greitai. Tikimės, kad per 10 metų 10 proc. BVP sudarys giliosios technologijos ir pažangių medžiagų sprendimai, įskaitant šviesolaidžius“, – sakė Vita Balode Andrews.

    Ekspertai pabrėžia, kad šviesolaidžių paklausa didėja ne tik telekomunikacijose, bet ir medicinoje, pramonėje, matavimo bei jutiklių sistemose. Šis derinys, kartu su ES finansavimo instrumentais ir regioninių klasterių kūrimu, Latvijai suteikia progą įsitvirtinti kaip vienai iš specializuotų Europos gamybos grandinės dalyvių.

  • ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES ieško bendro atsako modelio

    Europos Sąjungoje bręsta naujas atsako į hibridines grėsmes protokolas, kuris turėtų padėti valstybėms narėms greičiau koordinuoti veiksmus, kai fiksuojamas sabotažas, kibernetinės atakos ar kitos priešiškos operacijos. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad kuriamas mechanizmas privalo papildyti, o ne dubliuoti NATO procedūras.

    Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje ji teigė, kad dalis ministrų akcentavo būtinybę veikti išvien su Aljansu. Pasak K. Kallas, diskusija buvo pradinė, o darbas dėl protokolo bus tęsiamas artimiausiais mėnesiais.

    „Daugelis pabrėžia, kad tai turi būti visiškai suderinta su NATO. Nekuriame nieko papildomo, bet tai turi veikti išvien“, – sakė K. Kallas.

    Ką turėtų apimti protokolas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen idėją pristatė rugsėjo viduryje, kalbėdama apie vadinamąjį skubaus saugumo protokolą. Jis būtų naujos ES saugumo strategijos dalis, o šios strategijos paskelbimo laukiama iki metų pabaigos.

    Politinis sumanymo pagrindas – sukurti aiškesnę tvarką, kaip ES institucijos ir valstybės narės dalijasi informacija, sutaria dėl situacijos vertinimo ir pasitelkia turimus instrumentus. Kalbama apie priemones, kurios padėtų reaguoti į veiksmus, esančius žemiau atviro karinio konflikto slenksčio.

    U. von der Leyen tai apibūdino kaip Europos analogą NATO 4 straipsniui, kuris numato konsultacijas, kai sąjungininkė jaučia grėsmę savo teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tačiau K. Kallas akcentavo, kad NATO konsultacijų mechanizmas pats savaime nėra veiksmų planas, o ES protokolas turėtų aiškiau apibrėžti galimus praktinius žingsnius.

    Ukrainai – dar kartą priminta dėl oro gynybos

    Posėdyje nuotoliu ES ministrus apie padėtį fronte informavo Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara. K. Kallas teigimu, jis aiškiai nurodė, kad didžiausias Kyjivo prioritetas išlieka oro gynyba, ypač artėjant žiemos sezonui.

    K. Kallas prieš posėdį buvo užsiminusi, kad valstybės narės ir sąjungininkai galėtų perduoti Ukrainai „Patriot“ perėmimo raketų iš savo atsargų. Vis dėlto po susitikimo ji pripažino, kad konkrečių naujų įsipareigojimų šį kartą neišgirsta.

    „Deja, dėl perėmimo raketų šiandien nebuvo jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė K. Kallas.

    Diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai oro gynybos sistemų ir perėmimo raketų paklausa išaugusi, o gamybos pajėgumai daugelyje šalių didinami ne taip greitai, kaip norėtų Ukraina ir ją remiantys partneriai. Dalis valstybių atsargiai vertina galimybę dalintis savo sandėliuose esančiomis atsargomis, argumentuodamos nacionalinio saugumo poreikiais.

  • Mokslininkai nustebino: paukščių stebėjimas po insulto gali padėti atgauti kalbą ir ryšį

    Mokslininkai nustebino: paukščių stebėjimas po insulto gali padėti atgauti kalbą ir ryšį

    JAV Montanos valstijoje mokslininkai ieško netikėto būdo, kaip padėti žmonėms po insulto susigrąžinti prarastus bendravimo įgūdžius. Universiteto komanda pastebi, kad paukščių stebėjimas gali tapti natūralia, mažai streso keliančia veikla, skatinančia kalbėjimą ir socialinį ryšį.

    Po insulto dažnai pasireiškia afazija, kai sutrinka kalbėjimas, kalbos supratimas, skaitymas ar rašymas. Tyrėjų teigimu, su tokiais sunkumais susiduria maždaug trečdalis insultą patyrusių žmonių, o kasdien pasaulyje atsiranda tūkstančiai naujų atvejų, todėl reabilitacijos poreikis nuolat auga.

    „Afazija yra tarsi tapatybės vagystė: žmogaus mąstymas išlieka, bet pasikeičia kalbos funkcija“, – sakė Montanos universiteto tyrėja Catherine Off.

    Montanos universitete vykdomoje intensyvioje afazijos programoje dalyviai paprastai lanko užsiėmimus keturias dienas per savaitę keturias savaites, iš viso sukaupdami apie 80 valandų reabilitacijos. Kiekvienas žmogus poruojamas su apmokytu bendravimo partneriu, dažniausiai kalbos terapijos krypties magistrantu, o veiklas padeda vesti ir paukščių ekologijos specialistai.

    Šio metodo esmė yra perkelti bendravimą iš kabineto į realią aplinką, kur pokalbis gimsta natūraliai. Stebint paukščius galima bendrauti ne vien žodžiais, bet ir gestais, piešiniais, nuotraukomis ar paprastu dėmesio nukreipimu į objektą, todėl žmogus gali išlikti socialiai aktyvus net tada, kai žodžiai dar nepaklūsta.

    „Bendravimas paprastai negerėja, kol žmogus neturi dėl ko norėti bendrauti. Mes išeiname į lauką ir leidžiame bendravimui ateiti per patirtį“, – sakė Catherine Off.

    Tyrėjai šią idėją aprašė mokslo žurnale Frontiers in Bird Science, tačiau pabrėžia, kad kol kas tai ankstyva koncepcija, kuriai dar reikia daugiau klinikinių įrodymų. Vis dėlto akcentuojama, kad tokios veiklos gali būti lengviau pritaikomos skirtingoms žmonių galimybėms, nes pradėti galima nuo paprasčiausio stebėjimo pro langą ar pasivaikščiojimo arti namų.

    Insultų daugėja, o reabilitacija ne visiems pasiekiama

    Insultų našta pasaulyje išlieka viena didžiausių, o prognozės rodo, kad artimiausiais dešimtmečiais atvejų ir išgyvenančių žmonių skaičius toliau augs. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių reikės ilgalaikės reabilitacijos, orientuotos ne tik į fizinį atsigavimą, bet ir į gyvenimo kokybę.

    Tuo pačiu išlieka didelė nelygybė, kai prevencija, skubi pagalba ir kokybiška reabilitacija priklauso nuo gyvenamosios vietos, pajamų ar paslaugų prieinamumo. Montanos mokslininkai teigia, kad bendruomeninės, mažai kainuojančios veiklos, tokios kaip paukščių stebėjimas, galėtų tapti papildomu keliu tiems, kuriems tradicinė pagalba sunkiau pasiekiama.

    „Paukščiai yra reta sritis, kur įsitraukti galima bet kuriame taške: nuo stebėjimo pro langą iki takų planavimo. Pradėti galima ten, kur esi“, – sakė universiteto paukščių ekologė Victoria Dreitz.