CP v2

Category: Finansai

  • „Apple“ iPhone 17 Pro kainų šokas: Europoje brangiau nei JAV, o Turkijoje – daugiau nei dvigubai

    „Apple“ iPhone 17 Pro kainų šokas: Europoje brangiau nei JAV, o Turkijoje – daugiau nei dvigubai

    By&nbspServet Yanatma
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The premium paid for Apple’s latest Pro model has widened across much of Europe since 2017, with taxes and currency movements creating stark differences between markets.

    An iPhone 17 Pro costs more than twice as much in Turkey as it does in the US, making it the most expensive place among 41 markets to buy the phone.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Deutsche Bank Research’s Mapping the World’s Prices 2026 report compares the price of the same 256GB model across the world. It finds that European countries occupy much of the expensive end of the ranking.

    The comparison also suggests that the price gap between Europe and the US has widened over the past decade.

    Switzerland offers Europe’s lowest price

    Among the 21 European countries analysed, Switzerland has the lowest price, at €1,187. At the other end of the ranking, Turkey is a clear outlier: the same phone costs €2,222, the highest price among all 41 markets.

    Hungary has Europe’s second-highest price, at €1,565. That is €657 less than in Turkey, but €378 more than in Switzerland.

    Only Japan is cheaper than the US, while South Korea matches it

    Among 40 markets, the iPhone 17 Pro is cheaper only in Japan than in the US. It costs €1,012 (or $1,181) in the US, compared with €961 (or $1,121) in Japan. South Korea matches the US price exactly.

    “Japan offers the cheapest iPhone amidst yen weakness. South Korea remains among the cheapest globally, amidst domestic competition from Samsung,” the report noted.

    Related

    Taxes matter significantly

    The report points to the role of taxes in the wide variation in iPhone prices across Europe. It emphasises that taxes raise the relative price of an iPhone in Hungary, where VAT stands at 27%.

    Despite being the world’s most expensive economy for nearly everything, Switzerland is the cheapest European economy in the sample, “thanks to its low 8.1% VAT”.

    Globally, Brazil ranks second, with the iPhone 17 Pro costing €1,937.

    “Türkiye and Brazil show how taxes, tariffs and currency weakness can distort the price of an iPhone,” the report said.

    Egypt ranks third at €1,605 and Mexico sixth at €1,420. Apart from Mexico, all the countries from fourth to 24th place, occupied by India, are in Europe.

    Major economies: UK cheapest but gap is narrow

    Among Europe’s five largest economies, the iPhone 17 Pro is cheapest in the UK (€1,265 or £1,080), while Italy (€1,332) is the most expensive. The gap is not large, and prices elsewhere are close: France (€1,323), Spain (€1,312) and Germany (€1,293).

    How expensive is Europe compared with the US?

    The report indexes the iPhone price at 100 in the US and compares it with prices in other countries. In Turkey, the iPhone 17 Pro costs 2.19 times the US price, or 119% more. That means people pay more than double the US price.

    Turkey is the only country on the list where the iPhone costs more than double the US price.

    A special consumption tax is the main reason why Turkey is an outlier. Even if people travel abroad – to the US, for example – to buy an iPhone, they need to pay an “IMEI registration fee” of 54,258 TL (€1,006 or $1,147) in Turkey. This is just $34 less than the price of the phone in the US.

    iPhone 17 Pro prices are 17% higher in Switzerland than in the US, while they are 25% higher in the UK.

    Relative prices: iPhone 7 and iPhone 17 Pro

    When prices relative to those in the US are compared between the iPhone 17 Pro in 2026 and the iPhone 7 in 2017, the index shows that prices have risen faster in Europe than in the US.

    The iPhone 7 price in 2017 was also indexed at 100 in the US, so there is no change in the index there. In nominal terms, it cost $815, compared with $1,181 for the iPhone 17 Pro.

    This is based on a simple index: if an iPhone costs 100 in the US, how much does it cost elsewhere?

    Turkey and Brazil recorded the largest increases in this context. The iPhone 7 was 47% more expensive in Turkey than in the US. That gap widened to 119% for the iPhone 17 Pro.

    Brazil follows a similar pattern, with the gap widening from 37% to 91%.

    The largest increases in the gap over the past decade were also seen in Norway (21 points), and in Sweden, Finland and the UK (15 points each).

    Among European countries, Greece saw the smallest change, up just 7 points.

    “Apple sets prices centrally and the product is identical worldwide — so price differences reflect taxes, tariffs, distribution costs, and currency effects, making it an excellent barometer of trade and fiscal policy,” the report said.

    According to European Central Bank reference rates, €1 bought an average of $1.1229 in June 2017, compared with $1.1518 in June 2026. This represents a slight change of 2.6%.

    Income gap makes the affordability divide even wider

    These are nominal prices and do not account for income levels, which vary widely across countries. For example, according to the OECD, annual gross average wages ranged from €18,590 in Turkey to €107,487 in Switzerland in 2025. The affordability gap widens even further once income is taken into account.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „Mercedes-Benz“ mažina pardavimų prognozę, bet pelnas šovė aukštyn: kas vyksta Kinijoje?

    „Mercedes-Benz“ mažina pardavimų prognozę, bet pelnas šovė aukštyn: kas vyksta Kinijoje?

    Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ antradienį pranešė apie geresnius antrojo ketvirčio rezultatus, tačiau kartu sumažino visų metų automobilių pardavimų prognozę. Bendrovė nurodė, kad pagrindinė rizika išlieka Kinijos rinka, kur paklausa ir konkurencinė aplinka išlieka nepalanki.

    Po rezultatų paskelbimo „Mercedes-Benz“ akcijos Frankfurte ryte brango daugiau nei 5 proc. Investuotojų dėmesį patraukė augęs veiklos pelnas, nors įmonė pripažino, kad silpnesnė Kinija darys spaudimą visų metų pardavimams ir pajamoms.

    „Nepaisant sudėtingos rinkos aplinkos, antrąjį ketvirtį išlaikėme kursą ir toliau vykdėme naujų modelių pristatymo programą“, – sakė „Mercedes-Benz Group“ vadovas Ola Källenius.

    „Mercedes-Benz“ skaičiuoja, kad šiemet lengvųjų automobilių pardavimai gali būti šiek tiek mažesni nei pernai. Pagal bendrovės taikomą metodiką tai reikštų maždaug 2–7,5 proc. metinį pardavimų sumažėjimą, o grupės pajamos taip pat turėtų būti kiek mažesnės nei prieš metus.

    Antrąjį ketvirtį „Mercedes-Benz“ veiklos pelnas siekė 1,55 mlrd. eurų ir buvo 22 proc. didesnis nei prieš metus, kai sudarė 1,27 mlrd. eurų. Pajamos per tą patį laikotarpį smuko 3 proc. iki 32,1 mlrd. eurų.

    Kinija tempia žemyn, Europa padeda

    Nors grupės rezultatai pagerėjo, pagrindinės automobilių veiklos pelningumas susitraukė. Pakoreguotas veiklos pelnas automobilių padalinyje krito 26 proc. iki 909 mln. eurų, o bendrovė tai sieja su aštresne konkurencija Kinijoje, mažiau pelningu parduodamų modelių deriniu ir kaštais, susijusiais su atnaujinimais bei naujų modelių pristatymu.

    Kinijoje „Mercedes-Benz“ automobilių pardavimai antrąjį ketvirtį smuko 30 proc., o Europoje augo 4 proc., Jungtinėse Valstijose – 10 proc. Bendrovė pabrėžė, kad be Kinijos pasauliniai pardavimai vis dėlto didėjo 2 proc., tačiau būtent Kinija išlieka didžiausias neapibrėžtumo šaltinis.

    Elektrinių automobilių segmentas išliko ryški šviesioji vieta: visiškai elektrinių modelių pardavimai per metus šoktelėjo 51 proc. iki 52 852 vienetų. Europoje elektrinių automobilių pardavimai augo 87 proc., o tai, pasak bendrovės, rodo didesnį naujų modelių priėmimą ir stipresnį užsakymų srautą regione.

    Automobilių padalinio apskaitinis veiklos pelnas sumažėjo iki 49 mln. eurų, kai prieš metus siekė 783 mln. eurų. Rezultatą paveikė 704 mln. eurų vertės vertės sumažėjimo nurašymai, susiję su investicijomis Kinijoje, tačiau bendrovė nurodė, kad tai nebuvo pinigų srautų išlaidos ir nebuvo įtrauktos į pakoreguotą veiklos pelną.

    „Kinijos rinka ir klientai Kinijoje išlieka strategiškai itin svarbūs „Mercedes-Benz“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nauja kryptis: gynybos transportas

    Be finansinių rezultatų, „Mercedes-Benz“ atskleidė ir naują strateginę kryptį – didesnį dėmesį saugumo ir gynybos transporto sprendimams. Bendrovė šią sritį įvardijo kaip strateginės plėtros kryptį, tikėdamasi augančios paklausos, kai valstybės didina investicijas į saugumą.

    Įmonė teigia planuojanti remtis daugiau nei 45 metų patirtimi, tiekiant transporto priemones saugumo, gelbėjimo ir gynybos užduotims. Tarp minimų platformų – modifikuotos G-Class, „Sprinter“ ir „Vito“ versijos, kurios gali būti pritaikomos specifinėms tarnybų reikmėms.

    Plėtros kontekste „Mercedes-Benz“ pasirašė ketinimų protokolą su Miunchene įsikūrusia gynybos bendrove TYTAN. Šalys ketina vertinti galimas partnerystes transporto priemonių pagrindu kuriant gynybinius sprendimus, įskaitant sistemas, susijusias su dronų grėsmių valdymu ir mobiliais valdymo vienetais.

    Artimiausiu laikotarpiu „Mercedes-Benz“ prognozuoja, kad pasaulinė automobilių rinka išliks vangi. Europoje tikimasi panašaus pardavimų lygio kaip pernai, Jungtinėse Valstijose rinka gali būti šiek tiek mažesnė, o Kinijoje bendrovė laukia gerokai silpnesnių rezultatų nei praėjusiais metais.

  • Ne tik šilko kelias: Uzbekistano upės ir kriokliai vilioja turistus, o vanduo slepia istoriją

    Ne tik šilko kelias: Uzbekistano upės ir kriokliai vilioja turistus, o vanduo slepia istoriją

    Uzbekistanas dažniausiai siejamas su Šilko kelio miestais, tačiau vis daugiau keliautojų atranda kitą šalies veidą – vandenį. Per šalį teka šimtai upių ir upelių, o kalnų slėniuose bei dykumų pakraščiuose vandens keliai nulėmė, kur kūrėsi gyvenvietės, kaip vystėsi prekyba ir kokie maršrutai išliko iki šių dienų.

    Vandens ištekliai Uzbekistanui yra ne tik gamtos grožis, bet ir strateginis klausimas: jie reikalingi geriamajam vandeniui, žemės ūkiui, energetikai. Pastaraisiais metais prie šių funkcijų vis dažniau prisideda ir turizmas, nes karštą sezoną žmonės ieško vėsesnių vietų kalnuose, prie šaltinių ar krioklių.

    Taškento apylinkių kalnų upės

    Netoli Taškento, Vakarų Tian Šanio pašlaitėse, tekanti Ugamo upė vasarą tampa traukos centru norintiems pabėgti nuo kaitros. Ją maitina tirpstantis sniegas ir kalnų šaltiniai, todėl vanduo čia šaltas, o slėnis išlieka žalesnis nei žemumose.

    Palei upę šiltuoju metų laiku atsiranda poilsio zonų: įrengiami maudynių baseinai, pavėsinės, kavinės, vietos iškyloms. Vietos gyventojai pabrėžia, kad šis maršrutas patogus vienos dienos išvykai, o gamtos infrastruktūra kasmet plečiama.

    „Palei Ugamo upę yra vaikų žaidimų aikštelė, įvairūs baseinai, poilsio zonos, restoranas ir vietos, kur žmonės gali pasigaminti maisto“, – sakė Ravshanas Temirovas.

    Kalnų kaimuose atsiranda ir netikėtų gamtos objektų, kuriuos suformavo žmogaus rankos. Nanajaus kaime drėkinimo kanalas, kadaise įrengtas daržams laistyti, sudarė krioklį, kuris vasarą sutraukia lankytojus ir tapo papildomu pajamų šaltiniu vietos bendruomenei.

    Džizacho šaltiniai ir Qizilsuv krioklys

    Piečiau esantis Džizacho regionas išsiskiria šaltiniais, kurie veržiasi iš uolėtų šlaitų ir maitina upelius bei krioklius ištisus metus. Vietos miškininkai akcentuoja, kad kai kurių šaltinių vanduo žiemą neužšąla, o dalis jo naudojama ir kaip geriamasis vanduo aplinkiniams gyventojams.

    Qizilsuv krioklys Bakhmalo rajono miškuose pastaraisiais metais tapo vienu žinomiausių gamtos objektų šiame regione. Keliautojus vilioja pavėsis, vėsesnis oras ir galimybė žygiuoti miško takais, o vietos institucijos svarsto, kaip plėtoti infrastruktūrą nepažeidžiant jautrios ekosistemos.

    „Atlikome tyrimus ir laboratorinę analizę, kuri parodė, kad Qizilsuv vandenyje yra didelis geležies kiekis“, – sakė Akbarjonas Qolberdiyevas.

    Miškininkijos atstovai teigia, kad vietovė sulaukia tūkstančių užsienio svečių ir dešimčių tūkstančių vietos turistų per metus, o didžiausias srautas fiksuojamas vasarą. Keliautojai dažniausiai mini vandens skaidrumą ir švarą, tačiau specialistai primena, kad natūralūs mineralai nebūtinai reiškia gydomąsias savybes, todėl sveikatingumo teiginius reikėtų vertinti atsargiai.

    Bucharos vandens telkiniai dykumos pakraštyje

    Rytų kalnų upių logika Bucharoje neveikė: dykumos pakraštyje vanduo turėjo būti surenkamas ir kaupiamas. Miestas rėmėsi viešų baseinų ir rezervuarų sistema, vietoje vadinama hovuzais, kurie ilgą laiką užtikrino kasdienius poreikius ir tapo socialinėmis erdvėmis.

    Vienas geriausiai išlikusių pavyzdžių – Lyabi Hauz ansamblis, susiformavęs aplink akmenimis sutvirtintą vandens telkinį. Tokie objektai veikė kaip vandens atsarga, bet kartu ir kaip vieta atsikvėpti nuo karščio, susitikti ar pailsėti medžių pavėsyje.

    „Buchara yra netoli Kyzylkumo dykumos, todėl čia labai karšta. Žmonės ateidavo pailsėti po medžiais. Baseinai tarnavo ir kaip vandens rezervas, o šiandien dauguma čia ateina tiesiog pasėdėti ir pailsėti“, – sakė Iskandaras Hamrojevas.

    Dar vienas svarbus istorinis telkinys – Bolohovuz, esantis priešais Arko tvirtovę. Jis buvo įrengtas kaip praktiškas sprendimas vandeniui tiekti valdovo rezidencijai, pareigūnams ir aplinkiniams kvartalams, o pats objektas iki šiol išlieka svarbia miesto tapatybės dalimi.

    Šiandien Uzbekistano upės, šaltiniai, kriokliai ir senieji rezervuarai tampa alternatyva klasikiniams Šilko kelio maršrutams. Jie leidžia pamatyti, kaip vanduo formavo gyvenimą Vidurinėje Azijoje ir kodėl net turistinis peizažas čia neišvengiamai susijęs su ištekliais, kuriuos reikia saugoti.

  • Marmaris žavesys stebina: mėlynoji kelionė, senovės griuvėsiai ir Turkijos pušų medus

    Marmaris žavesys stebina: mėlynoji kelionė, senovės griuvėsiai ir Turkijos pušų medus

    Marmaris Turkijoje daugeliui siejasi su paplūdimiais ir šiltu Egėjo jūros vandeniu, tačiau šio kurorto tapatybę formuoja ir tai, kas prasideda už pakrantės. Virš miesto kylantys Viduržemio pušynai, įlankų tinklas ir senovės pėdsakai sukuria maršrutą, kuris patinka ne tik saulės ieškantiems turistams.

    Viena ryškiausių patirčių čia – išvyka tradicine medine jachta, vadinama guletu. Tokiais laivais keliautojai leidžiasi į vadinamąją Mėlynąją kelionę palei pietvakarių Turkijos pakrantę, stabteldami nuošalesnėse įlankose, kur vanduo ramus ir skaidrus, o nardyti galima tiesiai nuo denio.

    Plaukiant šiame regione dažnai į maršrutą įtraukiami ir ant kalvų išlikę senovės miestų fragmentai. Tarp minimų vietų – Amos apylinkių griuvėsiai, primenantys, kad pakrantė šimtmečius buvo svarbus prekybos ir kultūrų susitikimo taškas, o šiandien istorija čia tampa kelionės dalimi.

    Ką slepia Marmario pušynai?

    Nutolus nuo krantinės, Marmario nacionalinis parkas atveria kitą regiono veidą: didžiules pušynų teritorijas, takus ir apžvalgos vietas. Parko kraštovaizdis būdingas Viduržemio jūros regionui, o vasarą miškai tampa ir natūraliu prieglobsčiu nuo kaitros.

    Viena įdomiausių vietų – Nimara ola, siejama su labai senais žmonių veiklos pėdsakais. Tokios vietovės svarbios ne tik turistams, bet ir mokslininkams, nes leidžia geriau suprasti ankstyvųjų bendruomenių judėjimą ir gyvenimo sąlygas šiame regione.

    Pušų medus, kurio tikisi ne visi

    Dar viena Marmario išskirtinumo detalė – pušų medus, kuris skiriasi nuo įprasto nektaro medaus. Jis gaminamas iš vadinamosios medunešės, kai bitės renka saldžias išskyras nuo medžių, todėl medus dažniausiai būna tamsesnis ir mažiau saldus, su ryškesniu aromatu.

    Turkija laikoma pagrindine pušų medaus tiekėja pasaulyje, o pietvakarių pakrantė – vienas svarbiausių šio produkto regionų. Marmaryje veikiančios vietos ekspozicijos ir degustacijų erdvės leidžia pamatyti, kaip medus išgaunamas, ir kuo ši tradicija skiriasi nuo įprastos bitininkystės.

    Kelionių organizatoriai pastebi, kad Marmaris vis dažniau pristatomas ne tik kaip poilsio kurortas, bet ir kaip kryptis trumpoms teminėms išvykoms. Derinant plaukimą, žygius pušynuose ir vietos gastronomiją, kurortas tampa patrauklus tiems, kurie per atostogas nori daugiau nei vien gulto prie baseino.

  • Zidane perima Prancūzijos rinktinę: 4 metų planas iki 2030-ųjų ir pirmasis išbandymas Turkijoje

    Zidane perima Prancūzijos rinktinę: 4 metų planas iki 2030-ųjų ir pirmasis išbandymas Turkijoje

    Zinedine’as Zidane’as nuo rugpjūčio 1 dienos tampa Prancūzijos futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu. Prancūzijos futbolo federacija patvirtino, kad sutartis pasirašyta ketveriems metams, taip užbaigiant 14 metų Didier Deschamps’o erą.

    Naujasis strategas federacijos būstinėje pristatytas antradienį, o lauke jo laukė gausus sirgalių būrys. Federacijos prezidentas Philippe’as Diallo spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Zidane’o atėjimas buvo seniai laukta kryptis, apie kurią pats treneris kalbėjo ne vienus metus.

    Nuo legendos iki atsakomybės

    Per pirmąjį pasisakymą Zidane’as pradėjo nuo solidarumo žinutės pietvakarių Prancūziją niokojančių miškų gaisrų paveiktiems žmonėms ir ugniagesiams. Jis akcentavo, kad rinktinė jam yra prioritetas, dėl kurio pastaraisiais metais atsisakė kelių klubų pasiūlymų.

    „Man tai didžiulis džiaugsmas. Prancūzijos rinktinė priverčia svajoti, o žaidėjai joje yra neeiliniai“, – sakė Zinedine’as Zidane’as.

    Jo kontraktas apima UEFA Tautų lygos ciklą, Euro 2028 turnyrą ir 2030 metų pasaulio čempionatą. Tokia trukmė rodo, kad federacija siekia ne trumpalaikio impulso, o nuoseklaus projekto su aiškiais rezultatais per kelis didžiuosius ciklus.

    Pirmieji sprendimai dar prieš debiutą

    Zidane’as teigė, kad pirmąją sudėtį paskelbs rugsėjį, o kol kas nėra kalbėjęs su nė vienu žaidėju, įskaitant kapitoną Kylianą Mbappé. Treneris pažymėjo, kad po intensyvaus sezono svarbiausia futbolininkams yra poilsis, o konkretūs klausimai bus sprendžiami artėjant rinktinės langui.

    Jis taip pat užsiminė, kad trenerių štabas bus „praktiškai“ toks pats, kaip dirbant Madrido „Real“, ir pabrėžė lojalumą žmonėms, su kuriais pasiekė didžiausias pergales klube. Oficialiai pareigas jis pradės eiti rugpjūčio 1 dieną, o štabo pristatymas planuojamas rugsėjį.

    Kontekstas: Deschamps’o palikimas ir nauji iššūkiai

    Didier Deschamps’as palieka rinktinę su išskirtiniu trofėjų ir pasiekimų sąrašu: 2018 metais iškovota pasaulio čempionų taurė, 2022 metų finalas, Euro 2016 finalas ir 2026 metų pusfinalis. Tačiau pastarojo čempionato pasirodymas buvo įvertintas kaip nuviliantis, todėl federacija pasirinko permainas.

    Kalbėdamas apie rasistinius išpuolius, kuriuos po pastarųjų rungtynių patyrė Prancūzijos žaidėjai, Zidane’as ragino kovoti su rasizmu ir priminė, kad Prancūzijos visuomenės įvairovė yra realybė, kurioje jis pats užaugo. Treneris pridūrė, kad vienybė ir pagarba turi būti ne šūkis, o kasdienė praktika futbolo aplinkoje.

    Pirmasis Zidane’o mačas prie rinktinės vairo numatytas išvykoje prieš Turkiją rugsėjo 25 dieną. Rugsėjį Prancūzija žais ketverias rungtynes, todėl debiutas vyks intensyviu grafiku, o pirmieji sprendimai bus vertinami iš karto.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES atnaujinimo: referendumas svarbus ir dešimtims tūkstančių lenkų

    Islandijoje prasidėjo išankstinis balsavimas referendume, kuriuo šalies gyventojų bus klausiama, ar reikėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pagrindinis balsavimas Islandijoje ir diplomatinėse atstovybėse užsienyje numatytas rugpjūčio 29 dieną.

    Teisę balsuoti turės apie 268 000 rinkėjų iš maždaug 404 000 šalies gyventojų. Oficialiais duomenimis, užsienyje gyvena kiek daugiau nei 50 000 islandų, todėl balsavimo organizavimas apima ir užsienyje esančias apylinkes.

    Vienas klausimas, didelės pasekmės

    Referendumo biuletenyje bus pateiktas vienas klausimas: ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo į Europos Sąjungą derybas. Tai nėra automatinis sprendimas įstoti, tačiau jis nubrėžtų politinę kryptį ir suteiktų mandatą grįžti prie anksčiau sustabdytų procesų.

    Islandija paraišką dėl narystės pateikė 2009 metais ir pradėjo derybas, tačiau vėliau procesas įstrigo ir 2015 metais buvo formaliai nutrauktas. Tuomet daugiausia nesutarimų kėlė žvejybos klausimai, susiję su prieiga prie žuvų išteklių Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kai kurie vidaus rinkos reguliavimo aspektai.

    Nors Islandija nėra ES narė, ji jau dabar yra glaudžiai integruota į europines struktūras: kartu su Norvegija ir Lichtenšteinu priklauso Europos ekonominei erdvei ir yra Šengeno erdvės dalis. Tai reiškia laisvesnį žmonių judėjimą ir plačią prieigą prie bendrosios rinkos taisyklių, tačiau be balso teisės priimant ES sprendimus.

    Kodėl tai svarbu Lenkijos piliečiams

    Islandijoje lenkai sudaro didžiausią tautinę mažumą: šalyje gyvena apie 30 000 Lenkijos piliečių ar lenkų kilmės gyventojų. Tuo pat metu užsieniečiai sudaro apie 36 proc. Islandijos populiacijos, todėl bet kokie pokyčiai ES kryptimi turi ir aiškų socialinį bei darbo rinkos atspalvį.

    Viešojoje erdvėje diskusijas dėl saugumo ir geopolitikos papildomai pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie Grenlandijos strateginę reikšmę, o kai kuriose interpretacijose buvo minima ir Islandija kaip svarbus Atlanto regiono taškas. Šiame kontekste narystės ES tema daliai rinkėjų vėl tapo aktuali kaip platesnio saugumo ir tarptautinių garantijų klausimas.

    Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė yra beveik perpus: birželio pabaigoje „Gallup“ duomenimis, 52 proc. respondentų pasisakė už derybų atnaujinimą, o 48 proc. buvo prieš. Tai reiškia, kad galutinį rezultatą gali nulemti rinkėjų aktyvumas ir dar neapsisprendusiųjų dalis.

  • „Enea“ stiprina OZE ir energijos kaupimo valdymą: „Energy Link“ realiu laiku padės spręsti, kada parduoti

    Skaitmeninis impulsas OZE portfeliui

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ kartu su „Transition Technologies-Systems“ plečia informacinių technologijų aplinką, skirtą valdyti atsinaujinančios energijos šaltinių ir energijos kaupimo įrenginių portfelį. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio IT sprendimų šalyje, orientuotas į sparčiai augantį OZE segmentą.

    Tokie sprendimai tampa vis svarbesni dėl didėjančios gamybos iš vėjo ir saulės dalies bei kintančių elektros kainų rinkoje. Kuo labiau išauga nepastovios generacijos svoris, tuo daugiau vertės sukuria tikslesnės prognozės, operatyvus balansavimas ir automatizuoti prekybos sprendimai.

    Platforma, kuri mato viską realiu laiku

    Pagrindiniu projekto elementu tampa platforma „Energy Link“, kuri rinks duomenis iš visų „Enea“ valdomų įrenginių realiu laiku. Ji turėtų prognozuoti OZE gamybą ir padėti optimizuoti įrenginių darbą, remiantis tiek operaciniais rodikliais, tiek rinkos kainų signalais.

    Numatoma, kad platforma teiks rekomendacijas, kada ekonomiškai naudingiausia energiją kaupti, pirkti ar parduoti. Taip pat ji perduos informaciją apie stebimos infrastruktūros būklę, kad sprendimus būtų galima priimti greičiau ir su mažesne rizika.

    Nuo valdymo iki prekybos automatizavimo

    Kartu vystomas ir „LUXtrade“ sprendimas, priskiriamas prekybos ir rizikos valdymo sistemoms, kuris bus papildytas OZE bei energijos kaupimo portfelio funkcijomis. Praktikoje tai reiškia didesnį prekybos procesų automatizavimą, algoritminės prekybos pritaikymą ir tikslesnius atsiskaitymus rinkos dalyviams.

    Tokios sistemos tampa ypač aktualios, kai portfelyje daugėja skirtingų technologijų ir lokacijų, o sprendimus reikia priimti beveik realiu laiku. Energijos kaupimas šiame modelyje įgauna papildomą vertę, nes leidžia perkelti pardavimą į palankesnius kainų laikotarpius ir teikti lankstumo paslaugas.

    „Šiuolaikinės sistemos šiandien yra energetikos transformacijos pamatas ir būtinas elastingos, skaitmeninės elektros rinkos elementas“, – sakė „Transition Technologies-Systems“ viceprezidentė Ewa Kwapis.

    „Sparčiai augantis OZE ir energijos kaupimo mastas reikalauja įrankių, kurie leidžia efektyviai valdyti vis labiau išskaidytą ir įvairų aktyvų portfelį“, – sakė „Enea Trading“ vadovas Rafał Soja.

    „Kuriame skaitmeninę aplinką, kuri leidžia integruoti operacinius ir rinkos duomenis bei remti sprendimų priėmimą beveik realiu laiku“, – sakė „Enea“ IT padalinio direktorius Sebastianas Gajeckis.

    Ką tai keičia energetikos rinkoje

    Rinkai vis labiau pereinant prie nepastovios generacijos, laimi tie dalyviai, kurie greičiausiai sujungia duomenis, prognozes ir prekybą į vieną procesą. Integruotos platformos leidžia mažinti neapibrėžtumą, geriau išnaudoti gamybos langus ir mažinti nuostolius, kai gamyba nesutampa su paklausa.

    „Enea“ atveju projektas signalizuoja kryptį, kuria juda regiono energetikos grupės: daugiau skaitmenizacijos, daugiau automatizavimo ir vis glaudesnė OZE bei energijos kaupimo integracija. Tai turėtų padėti greičiau reaguoti į kainų svyravimus ir efektyviau monetizuoti žaliąją generaciją.

  • „Amazon“ meta iššūkį „Starlink“: planuoja 5 105 palydovus ryšiui tiesiai į telefoną nuo 2028 metų

    „Amazon“ pateikė JAV Federalinei ryšių komisijai (FCC) paraiškas dėl itin didelės žemų orbitų palydovų konstelacijos, kuri turėtų sudaryti sąlygas ryšiui tiesiai su įprastu išmaniuoju telefonu. Planas numato iki 5 105 palydovų ir paslaugas, kurios veiktų net ten, kur nėra mobiliojo ryšio bokštų.

    Šis žingsnis reiškia, kad „Amazon“ taikosi į tą pačią kryptį kaip „Starlink“ ir kiti kosminio ryšio rinkos žaidėjai: vadinamąsias direct-to-device paslaugas. Idėja paprasta, bet technologiškai sudėtinga: telefonas jungiasi ne prie artimiausio bokšto, o tiesiai prie palydovo.

    Ryšys be bokštų ir papildomos įrangos

    Pagal dokumentuose aprašomą koncepciją, palydovų tinklas turėtų palaikyti balso skambučius, trumpąsias žinutes, duomenų perdavimą ir pagalbos signalus. Tai ypač aktualu vietovėms, kur mobiliojo ryšio aprėptis išlieka fragmentiška arba kur infrastruktūrą nutiesti per brangu.

    Tokie sprendimai dažniausiai kuriami ne tam, kad pakeistų mobiliojo ryšio operatorius, o kad papildytų jų tinklus. Praktikoje tai reiškia, kad įprastomis sąlygomis telefonas naudotų antžeminį ryšį, o už aprėpties ribų automatiškai persijungtų į palydovinį.

    Konkurencija dėl mobiliojo ryšio iš kosmoso

    „Amazon“ planai įsilieja į spartėjančią konkurenciją, kurioje be „Starlink“ vis aktyviau minimos ir kitos bendrovės, kuriančios ryšio su telefonu iš orbitos technologijas. Rinka keičiasi: kova vyksta ne tik dėl plačiajuosčio interneto atokiose vietovėse, bet ir dėl to, kas pirmas pasiūlys patikimą bazinį ryšį masinei išmaniųjų telefonų auditorijai.

    Esminė priežastis, kodėl ši kryptis traukia technologijų milžinus, yra mastas. Net riboto pralaidumo paslauga, skirta ryšiui kritinėse situacijose ar atokiose teritorijose, gali tapti pasauliniu produktu, jei ji veiks įprastuose telefonuose ir bus integruota per operatorius.

    Didžiausia kliūtis gali būti ne pinigai

    Nors „Amazon“ turi finansinius išteklius, tokio projekto įgyvendinimą gali riboti raketų paleidimų pajėgumai ir grafikai. Palydovų konstelacijoms reikia ne vieno starto, o nuolatinės paleidimų serijos, be to, palydovus tenka reguliariai keisti ir papildyti.

    Jei planai bus įgyvendinti pagal numatytą kryptį, paslaugų startas siejamas su 2028 metais. Tokiu atveju palydovinis ryšys tiesiai į telefoną galėtų tapti viena reikšmingiausių telekomunikacijų naujovių nuo mobiliojo ryšio tinklų išplitimo.

  • „Raben“ pradėjo skaitmeninti prekių pakavimą Lenkijoje: ką keičia „Nulogy Shop Floor“ sprendimas

    Logistikos ir transporto grupė „Raben“ Lenkijoje pradėjo diegti „Nulogy Shop Floor“ sprendimą, skirtą skaitmeninti kontraktinio pakavimo ir perpakavimo operacijas. Pirmasis etapas apima septynias bendrovės lokacijas šalyje, o vėliau projektą planuojama plėsti į kitus Europos padalinius.

    Pirmasis diegimas įvyko „Raben Logistics“ padalinyje Strykuve. Bendrovė teigia, kad nauja platforma leidžia realiu laiku stebėti pakavimo procesus, resursų panaudojimą, linijų našumą ir užsakymų būsenas vienoje sistemoje, vietoje kelių atskirų įrankių.

    Kas keičiasi sandėlyje

    Skaitmeninimas tokiose operacijose dažniausiai reiškia aiškesnį planavimo ir vykdymo susiejimą: nuo užduočių paskirstymo iki rezultatų fiksavimo ir ataskaitų. „Raben“ akcentuoja, kad perėjimas prie vienos platformos supaprastina ir standartizuoja co-packing procesus skirtingose vietose, todėl lengviau palyginti našumą ir greičiau identifikuoti trukdžius.

    Tokios sistemos įprastai padeda spręsti ir duomenų kokybės problemą, kai informacija apie darbų eigą būna vėluojanti arba suvedama rankiniu būdu. Centralizuotas vaizdas į užsakymų statusą ir gamybos linijų apkrovą sudaro prielaidas operatyviau priimti sprendimus pamainos metu, o ne jau pasibaigus darbo dienai.

    Integracija su ERP ir WMS

    „Raben“ taip pat nurodo, kad „Nulogy Shop Floor“ gali integruotis su klientų naudojamomis sistemomis, pavyzdžiui, ERP ir WMS. Praktikoje tai svarbu dėl to, kad pakavimo paslaugos dažnai yra tik viena tiekimo grandinės dalis, o klientai tikisi vientiso duomenų srauto nuo sandėlio iki užsakymo įvykdymo ir sąskaitų.

    Integracijos paprastai leidžia klientams turėti daugiau skaidrumo: matyti, kas jau supakuota, kas vėluoja, kokie likučiai naudojami ir kaip keičiasi užsakymo prioritetai. „Raben“ teigimu, tai gali prisidėti prie geresnio paslaugų lygio, didesnio pristatymų tikslumo ir greitesnio naujų produktų ar akcijų įvedimo į rinką.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Pakavimo ir pridėtinės vertės paslaugų skaitmeninimas tampa viena iš logistikos konkurencinių krypčių, nes klientai vis dažniau reikalauja matomumo realiu laiku ir greitesnių reakcijų į paklausos svyravimus. Tokie sprendimai padeda logistikos operatoriams standartizuoti procesus, lengviau didinti apimtis ir greičiau perkelti praktiką tarp padalinių, ypač kai veikla vykdoma keliose šalyse.

    „Raben“ skelbia, kad dabartinis diegimas Lenkijoje yra pirmas žingsnis, o antrame etape numatoma „Nulogy Shop Floor“ įdiegti ir Europos padaliniuose. Tai rodo siekį suvienodinti pakavimo operacijų valdymą tarptautiniu mastu ir turėti vieną, lengviau plečiamą skaitmeninę bazę.

  • Rybnik elektrinėje anglies blokai veiks ilgiau: „PGE GiEK“ pakeitė uždarymo grafiką iki 2028

    Lenkijos Rybnik elektrinėje dalis senų anglimi kūrenamų blokų bus eksploatuojami ilgiau, nei numatyta ankstesniuose planuose. Sprendimą dėl etapinio uždarymo grafiko korekcijos priėmė bendrovė „PGE GiEK“, valdanti šią elektrinę.

    Pagal atnaujintą planą 5-asis blokas darbą baigs 2026 metų antroje pusėje, 8-asis blokas – 2027 metais. 6-asis ir 7-asis blokai dar veiks iki 2028 metų pirmosios pusės.

    Bendrovė teigia, kad grafikas koreguojamas įvertinus technines, ekonomines ir sistemos poreikio aplinkybes. Esminiu kriterijumi įvardijamas elektros ir šilumos tiekimo saugumas, ypač laikotarpiu, kai iš rinkos traukiami seni pajėgumai, o nauji dar tik statomi.

    Rybnik elektrinėje iki šiol dirbantys 5–8 anglies blokai yra pradėti eksploatuoti 1978 metais, jų bendra galia siekia apie 900 megavatų. „PGE GiEK“ atkreipia dėmesį, kad tai vieni seniausių tokio tipo blokų šalyje, o didėjančios priežiūros sąnaudos ir santykinai žemas naudingumo koeficientas apsunkina jų ekonominį pagrindimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad anglies blokai dar kurį laiką atliks atsarginio ir balansuojančio pajėgumo funkciją, kol į sistemą bus įjungti nauji, lankstesni šaltiniai. Tokia kryptis atitinka platesnę energetikos transformacijos tendenciją regione, kai dėl patikimumo reikalavimų pereinamasis laikotarpis dažnai prailginamas.

    Gyventojams svarbus ir šilumos tiekimas: iki 2029 metų kovo 31 dienos elektrinė turėtų toliau tiekti šilumą išoriniams vartotojams. Bendrovė pabrėžia, kad terminų išdėstymas leidžia išvengti staigių pokyčių ir išlaikyti tiekimo tęstinumą, kol šilumos ūkis bus perorganizuotas.

    Lygiagrečiai Rybnik vyksta naujų dujinių pajėgumų plėtra. Statomas kombinuoto ciklo dujinis blokas, kurio galia – 882 megavatai, o jo paleidimas planuojamas 2027 metų pirmoje pusėje.

    Be to, 2026 metais pasirašyta sutartis dėl dar vienos dujinės jėgainės – maždaug 600 megavatų piko apkrovų bloko – statybos. Šio projekto darbai jau pradedami, o elektros gamybos startas numatomas 2030 metais.

    „PGE GiEK“ sprendimą taip pat sieja su socialine atsakomybe: akcentuojamas dialogas su profesinėmis sąjungomis ir darbuotojų perspektyvos naujuose projektuose. Skelbiama, kad dalis personalo bus perkvalifikuota ir įdarbinta naujame dujiniame bloke, o pereinamajam laikotarpiui numatytos papildomos socialinės priemonės.

    Toks modelis – laikinas senų anglies blokų pratęsimas kartu sparčiai vystant naujas, mažiau taršias dujines elektrines – šiuo metu dažnai pasirenkamas siekiant suderinti dekarbonizacijos tikslus su realiu elektros sistemos patikimumu. Rybnik atvejis rodo, kad net ir aiškiai deklaruojant pasitraukimą iš anglies, praktinį tempą gali koreguoti rinkos bei tinklo stabilumo poreikiai.