Norvegijos vakaruose esantis Aalesundo savivaldybės planavimo komisija atmetė siūlymą savo teritorijoje statyti duomenų centrą. Projektas sulaukė nepritarimo dėl milžiniško elektros poreikio – skaičiuota, kad jo suvartojimas būtų beveik penkis kartus didesnis nei viso apie 60 tūkst. gyventojų miesto.
Apie sprendimą trečiadienį pranešė Norvegijos savivaldos temomis rašantis portalas „Kommunal Rapport“. Tai pirmas tokio pobūdžio atvejis po to, kai praėjusią savaitę Norvegijos vyriausybė paskelbė apie planuojamus griežtesnius ribojimus duomenų centrų sektoriui.
Sprendimas priimtas vienbalsiai: visi komisijos nariai balsavo prieš darbų pradžią dėl norvegų energetikos grupės „Tafjord“ inicijuoto projekto. Vietos gyventojai planams prieštaravo, baimindamiesi tiek poveikio aplinkai, tiek žemės ūkio paskirties sklypų praradimo.
Pagal investuotojo pasiūlymą, statybos būtų tiesiogiai užėmusios apie 10 hektarų dirbamos žemės. Be to, projektui būtų reikėję prijungimo prie elektros tinklo, užtikrinančio mažiausiai 400 MW galią.
Didžiausia problema – energijos poreikis
Buvo skaičiuojama, kad per metus toks duomenų centras suvartotų beveik penkis kartus daugiau elektros, nei 2025 metais sunaudojo Aalesundo gyventojai, įmonės ir institucijos kartu sudėjus. Būtent ši aplinkybė tapo vienu pagrindinių argumentų, kodėl projektui nebuvo uždegta žalia šviesa.
Norvegijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė norinti sugriežtinti duomenų centrų statybos taisykles: nauji projektai turėtų gauti specialius leidimus. Taip siekiama susigrąžinti kontrolę, kam šalyje skiriami riboti elektros energijos pajėgumai.
Statnett stabdo naujas galios rezervacijas
Tuo pat metu valstybinis elektros tinklų operatorius „Statnett“ sustabdė naujų prašymų priėmimą dėl galios rezervavimo duomenų centrams. Skelbiama, kad sektorius jau buvo rezervavęs 4 200 MW, o dar dėl 9 100 MW buvo pateikta papildomų paraiškų.
Duomenų centrų elektros apetitas Norvegijoje sparčiai augo: 2025 metais jie suvartojo apie 3,3 mlrd. kWh – dvigubai daugiau nei 2023 metais. Nurodoma, kad toks kiekis prilygo daugiau nei 200 tūkst. Norvegijos namų ūkių metiniam poreikiui.
Tekste taip pat įspėjama, kad jei sektorius augtų dabartiniu tempu, iki 2035 metų Norvegija iš elektros eksportuotojos galėtų tapti importuotoja – kasmet tektų atsivežti net iki 30 mlrd. kWh elektros.
Leave a Reply