CP v2

Category: Finansai

  • Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Religijų sugyvenimas – tapatybės dalis

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais vis aktyviau pabrėžia musulmonų, krikščionių ir žydų bendruomenių sugyvenimą kaip savo nacionalinės tapatybės ir kultūrinės diplomatijos dalį. Šalies religiniai lyderiai teigia, kad skirtingos tikybos čia greta gyvena jau ne vieną kartą.

    Tokia žinutė dažnai akcentuojama kalbant apie visuomenės sanglaudą ir istorinio paveldo išsaugojimą. Vis dėlto ekspertai primena, kad religijų dialogas regione vertinamas ir platesniame politiniame bei geopolitiniame kontekste.

    Kas matoma Baku ir regionuose

    Sostinėje Baku veikia katalikų bažnyčia, aptarnaujanti ir užsieniečius, ir vietos tikinčiuosius. Bendruomenės atstovai nurodo reguliariai susitinkantys su šalies musulmonų dvasininku, vadinamu šeichu ul islamu, bei žydų ir stačiatikių bendruomenių vadovais.

    Religinio paveldo pėdsakų galima rasti ir už sostinės ribų: Šekyje ir Gache išlikusios istorinės bažnyčios primena apie krikščionišką šalies istorijos sluoksnį. Tokie objektai tampa ne tik tikėjimo, bet ir kultūrinio turizmo traukos taškais.

    Investicijos į paveldą ir susitarimai

    Valdžios institucijos skelbia investuojančios į maldos namų restauravimą bei religinių bendruomenių paveldo apsaugą. Tai apima tiek fizinių pastatų tvarkymą, tiek archyvų ir dokumentų priežiūrą, siekiant išsaugoti skirtingų tradicijų istorinę atmintį.

    Taip pat pasirašomi tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai su Vatikanu. Pranešama, kad 2025 metų rugsėjį pasirašytas memorandumas numato istorinių rankraščių skaitmeninimą ir restauravimą, o tai atitinka platesnę Europos institucijų skatinamą kultūros paveldo skaitmeninimo kryptį.

    Analitikai pažymi, kad religinės įvairovės tema Pietų Kaukaze dažnai tampa minkštosios galios įrankiu, ypač kai šalys siekia stiprinti ryšius su Europa ir tarptautinėmis organizacijomis. Kartu pabrėžiama, jog ilgalaikį sugyvenimą lemia ne vien simboliniai gestai, bet ir praktiniai mechanizmai: teisinės garantijos, kultūros paveldo apsauga bei nuolatinis bendruomenių dialogas.

  • „SK hynix“ žengia į „Nasdaq“: 24,5 mlrd. eurų planas ir DI atminties bumas kelia klausimų

    „SK hynix“ žengia į „Nasdaq“: 24,5 mlrd. eurų planas ir DI atminties bumas kelia klausimų

    Milžiniškas „Nasdaq“ ėjimas

    Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK hynix“, viena svarbiausių didelio pralaidumo atminties (HBM) tiekėjų DI duomenų centrams, šią savaitę planuoja antrinį įtraukimą į „Nasdaq“. Bendrovė siekia pritraukti apie 24,5 mlrd. eurų, o tai būtų vienas didžiausių pastarojo meto akcijų platinimų Volstrite.

    Skelbiama, kad „SK hynix“ leis 17,79 mln. naujų akcijų JAV depozitoriumo pakvitavimų (ADR) forma, kai vienas ADR atitinka dešimtadalį Seule kotiruojamos akcijos. Kainodara numatyta ketvirtadienį, o prekybos pradžia tikimasi penktadienį, simboliu SKHY.

    Į platinimą žada įsitraukti vadinamieji kertiniai investuotojai, tarp jų „Baillie Gifford“ ir „Coatue Management“ valdomi fondai, kurie signalizavo susidomėjimą iki maždaug 6,1 mlrd. eurų vertės paketu. Bendrovė anksčiau buvo užsiminusi apie didesnį tikslą, tačiau po akcijų kainos svyravimų jis sumažintas.

    DI atminties bumas ir ciklo rizika

    „SK hynix“ vertė jau viršija 876 mlrd. eurų ribą, kurią rinkose dažnai simboliškai vadina trilijono dolerių klubu. Šuolį pastaraisiais mėnesiais lėmė DI infrastruktūros plėtra, kai didžiosios technologijų įmonės agresyviai investuoja į duomenų centrus ir spartina HBM paklausą.

    Rinka vis dėlto išlieka jautri ciklams. Atminties lustų verslas istoriškai pasižymi staigiais kainų kilimais ir nuosmukiais, todėl investuotojai vis dažniau vertina, ar dabartinės DI infrastruktūros išlaidos uždirbs pakankamą grąžą ir kaip greitai gali pasikeisti paklausos dinamika.

    Platinimas vyksta ir tuo metu, kai dalis puslaidininkių sektoriaus akcijų Azijoje pastaruoju metu patyrė korekciją. Tai primena, kad net rekordiniai pelnai ir spartus augimas negarantuoja stabilumo, jei rinkos lūkesčiai dėl DI monetizacijos ima blėsti.

    Kodėl bendrovei reikia JAV biržos

    Šis žingsnis nėra klasikinis debiutinis IPO, nes pagrindinė „SK hynix“ prekybos vieta išlieka Seulo „Kospi“ indeksas. „Nasdaq“ įtraukimas suteikia papildomą, JAV doleriais denominuotą kanalą investuotojams ir potencialiai gali sumažinti vadinamąją Korėjos rinkos nuolaidą, kai vietoje kotiruojamos technologijų bendrovės vertinamos atsargiau nei JAV analogai.

    Gautos lėšos planuojamos skirti gamybos pajėgumų plėtrai, įskaitant didelį puslaidininkių kompleksą Jongine Pietų Korėjoje. Taip pat numatoma finansuoti pirmąją bendrovės pakavimo gamyklą JAV Indianos valstijoje, kuri svarbi tiekimo grandinei ir užsakymų vykdymui Šiaurės Amerikoje.

    Nuo beveik bankroto iki lyderystės

    „SK hynix“ istorija išsiskiria tuo, kad bendrovė ne kartą buvo atsidūrusi ant ribos. Dabartinės įmonės šaknys siekia 1949 metais įkurtą „Gukdo Construction“, o į elektroniką ji perėjo 1983 metais kaip „Hyundai Electronics“, priklausiusi „Hyundai“ grupei.

    Dešimtojo dešimtmečio pabaigos Azijos finansų krizė ir vėlesnės restruktūrizacijos, vykusios su Tarptautinio valiutos fondo parama, sukėlė didelį skolų spaudimą. Vėliau, jau kaip „Hynix Semiconductor“, įmonė mažino darbuotojų skaičių, pardavinėjo turtą ir bandė atsigauti nuolat svyruojančioje DRAM rinkoje.

    Lūžiu tapo 2012 metais įvykęs „SK Group“ perėmimas: bendrovė pervadinta į „SK hynix“ ir pradėjo kryptingai investuoti į HBM technologiją, kuri tuo metu atrodė brangi ir rizikinga. Šiandien būtent HBM tapo viena svarbiausių DI skaičiavimų grandžių, o „SK hynix“ skelbia turinti beveik 46 900 darbuotojų.

  • „Volkswagen“ planai verda: profsąjunga perspėja apie didelį konfliktą dėl atleidimų

    „Volkswagen“ planai verda: profsąjunga perspėja apie didelį konfliktą dėl atleidimų

    Įtampos židinys Vokietijos pramonėje

    Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ vadovybės svarstomas masto taupymo planas kelia riziką peraugti į didelį konfliktą su darbuotojais, įspėja profsąjunga IG Metall. Ketvirtadienį prie kelių gamyklų Vokietijoje vyko protestai, o įmonės vadovai planus pristatė stebėtojų tarybai.

    Pasak profsąjungos, darbuotojų kantrybė senka, nes kalbama ne tik apie išlaidų mažinimą, bet ir apie galimus struktūrinius sprendimus, kurie paliestų dešimtis tūkstančių žmonių. Konfliktas gresia tapti vienu didžiausių pastarųjų metų Vokietijos pramonėje.

    „Mes nestovėsime nuošalyje ir nedarysime nieko, jei įmonė nepakeis kurso“, – sakė IG Metall atstovas Thorstenas Groegeris.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad „Volkswagen“ generalinis direktorius Oliveris Blume svarsto iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje. Tai sudarytų apie 16 proc. grupės darbuotojų, nes „Volkswagen“ pasaulyje dirba maždaug 630 000 žmonių.

    Taip pat minimos galimos keturių gamybos vietų pertvarkos Vokietijoje, įskaitant trijų „Volkswagen“ gamyklų ir vienos „Audi“ gamyklos ateitį. Galutinių sprendimų posėdyje tikėtasi nesulaukti, tačiau jis gali tapti derybų, kurios truks mėnesius, pradžia.

    „Jei šie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Kodėl spaudimas „Volkswagen“ auga?

    Įmonei spaudimą didina keli veiksniai: tarptautinės prekybos įtampa ir tarifai, lėtesnė grąža iš elektromobilių bei aštri konkurencija Kinijoje, kuri išlieka didžiausia automobilių rinka pasaulyje. Kinijoje vietos gamintojai ypač agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis, todėl Europos gamintojams sudėtinga išlaikyti maržas.

    Elektromobilių segmente „Volkswagen“ ir kiti tradiciniai gamintojai susiduria su brangiomis baterijų tiekimo grandinėmis, sparčiu modelių atnaujinimo tempu ir poreikiu investuoti į programinę įrangą. Visa tai reiškia, kad taupymo priemonės dažnai tampa ne vienkartiniu sprendimu, o ilgalaike strategija.

    Derybų fonas ir politinės kliūtys

    „Volkswagen“ jau yra sutarusi dėl 50 000 darbo vietų mažinimo Vokietijoje iki 2030 metų, įskaitant 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle. Šie sprendimai buvo suderinti 2024 metų pabaigoje kartu su įsipareigojimu iki dešimtmečio pabaigos Vokietijoje išvengti gamyklų uždarymų.

    Situaciją komplikuoja stebėtojų tarybos sudėtis, kurioje tradiciškai yra 20 narių, o darbuotojų atstovai turi reikšmingą balsą. Papildomai svarbi ir Žemutinės Saksonijos žemės įtaka, nes ji turi pakankamai akcijų, kad galėtų blokuoti esminius sprendimus, susijusius su gamybos vietomis ir strategine pertvarka.

    Ekspertai pabrėžia, kad platesnė Vokietijos automobilių pramonė taip pat prisitaiko prie mažesnės paklausos ir perėjimo prie elektrifikacijos, todėl darbo vietų mažinimas paliečia ne tik gamintojus, bet ir tiekėjus. Dėl to „Volkswagen“ sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį visam regionų užimtumui ir pramonės grandinei.

  • ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    Skundas iš ES gamintojų

    Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl iš Kinijos importuojamos Pekino anties, po to, kai keli ES paukštininkystės sektoriaus atstovai pateikė skundą dėl, jų teigimu, neįprastai žemų kainų. Komisija nurodo, kad importo apimtys ir kainodara gali daryti neigiamą poveikį ES gamintojų pardavimams, kainoms ir rinkos daliai.

    Komisija viešai neįvardijo skundą pateikusių bendrovių, tačiau akcentavo, kad skundas siejamas su įtarimais dėl Kinijos valstybės paramos vidaus gamintojams. Kaip vienas galimų argumentų minimi Kinijos planiniai instrumentai, įskaitant penkmečio žemės ūkio modernizavimo kryptis.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Tyrimo rezultatai gali atverti kelią prekybos apsaugos priemonėms, pirmiausia antidempingo muitams, jei būtų nustatyta, kad produkcija ES rinkoje parduodama dempingo kainomis ir tai daro žalą vietos pramonei. Tokie muitai paprastai taikomi siekiant atkurti, institucijų vertinimu, sąžiningesnes konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau naudojasi prekybos gynybos priemonėmis, ypač ten, kur matomas didelis kainų spaudimas ir sparčiai augantis importas. Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad dėmesys nukreiptas į žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris iki šiol rečiau atsidurdavo ES ir Kinijos prekybinių ginčų epicentre.

    Derybos su Pekinu gali komplikuotis

    Tyrimas pradėtas tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas bando mažinti įtampą po virtinės ginčų dėl rinkos prieigos, viešųjų pirkimų ir investicijų sąlygų. Europos Sąjunga siekia mažinti prekybos disbalansą su Kinija, o kartu didinti spaudimą dėl, ES vertinimu, nepakankamai lygių konkurencijos sąlygų.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje jau buvo pradėjęs derybinį procesą su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao, siekiant apčiuopiamų rezultatų per artimiausius mėnesius. Tačiau naujas tyrimas dėl antienos importo gali tapti papildomu dirgikliu ir apsunkinti kompromiso paieškas.

    „Importo apimtys ir kainos neigiamai veikia ES pramonės pardavimus, kainų lygį ir rinkos dalį“, – teigiama Europos Komisijos pozicijoje.

    Pastarųjų metų kontekste šis žingsnis dera į platesnę ES strategiją griežčiau vertinti subsidijuojamą ar agresyviai įkainotą importą. Anksčiau Europos Sąjunga jau taikė papildomus tarifus Kinijos elektromobiliams, o tai paskatino Kiniją imtis atsakomųjų tyrimų atskirose Europos eksporto kategorijose.

  • Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija ragina Europos Sąjungą grįžti prie bendro skolinimosi idėjos ir siūlo naują mechanizmą, kuris leistų kasmet bendrai skolintis iki 850 mlrd. eurų. Briuselyje šią iniciatyvą finansų ministrų susitikimų metu pristatė Ispanijos ekonomikos ir finansų ministras Carlosas Cuerpo, teigdamas, kad dabartinis geopolitinis fonas atveria galimybių langą.

    Pagrindinis argumentas yra augantis poreikis saugiems, didelės apimties finansiniams instrumentams eurais, kurie stiprintų euro tarptautinį vaidmenį. ES siekia, kad euras taptų patrauklesne rezervine valiuta, o tam reikalinga gili ir likvidi rinka su aiškiai suprantamu mažos rizikos skolos produktu.

    „Manome, kad dabar yra tinkamas galimybių langas šį pasiūlymą teikti, nes Europai reikia saugaus turto“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Pagal Ispanijos išplatintą dokumentą siūloma sukurti vadinamąją European Sovereign Facility – centralizuotą bendros skolos platformą. Idėja – sujungti dalyvaujančių valstybių skolinimąsi ir taip sumažinti finansavimo kaštus, kurie kyla dėl skirtingų nacionalinių rinkų fragmentacijos ir nevienodų rizikos vertinimų.

    Plane numatyta, kad jei prisidėtų visos 27 ES valstybės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo fondas, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu per penkerius metus būtų sukaupta iki 5 trilijonų eurų bendros skolos portfelis, kuris, Ispanijos vertinimu, taptų nauju etalonu euro zonos saugiems aktyvams.

    Jeigu visos šalys nesutiktų dalyvauti nuo pradžių, siūloma pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau pačiame dokumente pabrėžiama, kad iniciatyvai įgyti svorio reikėtų bent penkių didžiausių euro zonos skolos emitentų – tik tada metinė emisija galėtų siekti apie 540–550 mlrd. eurų.

    Numatomi du pagrindiniai garantijų ramsčiai: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Tai reiškia, kad projektas neišvengiamai persipina su derybomis dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią ES planuoja suderinti iki 2026 metų pabaigos, ir su klausimu, kaip bus užtikrintas biudžeto finansavimas bei nauji nuosavi ištekliai.

    Vis dėlto politinė realybė išlieka sudėtinga. Bendram skolinimuisi tradiciškai priešinasi dalis Šiaurės Europos valstybių, taip pat Vokietija ir Nyderlandai, argumentuodamos, kad tai silpnina fiskalinę drausmę ir gali sukurti moralinę riziką, kai atsakingiau besitvarkančios šalys netiesiogiai prisiima kitų finansinius įsipareigojimus.

    Kita stovykla teigia, kad be bendrų instrumentų Europa pralaimės konkurenciją dėl kapitalo, investicijų ir strateginių projektų finansavimo, ypač gynybos, energetinio saugumo bei pramonės transformacijos srityse. Viešai naujo bendro skolinimosi idėją yra palaikiusios tokios šalys kaip Prancūzija ir Graikija, kurios dažniau akcentuoja bendrų euro zonos priemonių naudą krizėms amortizuoti.

    Diskusija dėl bendros skolos neišvengiamai kelia ir praktinius klausimus: kaip būtų užtikrinta, kad dalyvaujančios valstybės laikytųsi ES fiskalinių taisyklių, kaip būtų paskirstomos išlaidos ir nauda, ir kokios būtų teisinės konstrukcijos ribos. Šie atsakymai lems, ar Ispanijos siūlymas taps realiu politiniu projektu, ar liks dar viena ambicinga, bet sunkiai įgyvendinama Briuselio idėja.

  • Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Kas keisis su skaitmeniniu euru?

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad skaitmeninis euras bus papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas. Pasak jos, projekto tikslas nėra sekti gyventojų mokėjimus, o užtikrinti, kad viešieji pinigai būtų prieinami ir skaitmeninėje erdvėje.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Parlamentas patvirtino derybinį mandatą teisėkūros procesui. Tai reiškia, kad po ilgiau užsitęsusių diskusijų dėl privatumo ir praktinio įgyvendinimo projektas žengia į naują etapą.

    „Skaitmeninis euras papildys grynuosius, o ne juos pakeis“, – sakė Christine Lagarde.

    Anot ECB, skaitmeninis euras būtų centrinio banko leidžiami pinigai, skirti kasdieniams atsiskaitymams, panašiai kaip banknotai ir monetos, tik skaitmenine forma. Tokia priemonė būtų laikoma teisėta mokėjimo priemone euro zonoje.

    Privatumas ir teisėta mokėjimo priemonė

    Viena pagrindinių kritikos krypčių Europos Parlamente buvo susijusi su privatumu ir baime, kad nauja sistema leistų institucijoms matyti žmonių pirkinius. Lagarde tvirtina, kad skaitmeninis euras nėra kuriamas kaip kontrolės įrankis ir kad grynieji išliks, o jų vaidmuo bus stiprinamas.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje negalės pasakyti, kad banknotų nepriima“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB vadovė taip pat pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti atnaujintą banknotų strategiją. Tai signalizuoja, kad institucija siekia ne tik diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti grynųjų pinigų vizualinę bei praktinę koncepciją.

    Kodėl Europa spaudžia projektą?

    Lagarde išskiria ir geopolitinį bei ekonominį motyvą: Europos siekį didinti strateginę autonomiją mokėjimų srityje. ECB vertinimu, didelė dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje remiasi infrastruktūra, kuri priklauso ne Europos kapitalui.

    Jos teigimu, tai kuria priklausomybę nuo užsienio mokėjimų tinklų ir didina pažeidžiamumą krizių ar geopolitinės įtampos metu. Skaitmeninis euras čia būtų suvokiamas kaip europinis atsparumo elementas, padedantis užtikrinti, kad baziniai atsiskaitymai veiktų patikimai ir vietos lygmeniu.

    „Mums reikia europinio sprendimo, nes norime būti suverenūs namuose“, – sakė Christine Lagarde.

    Teisėkūros derybos toliau vyks tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o galutinis modelis priklausys nuo politinių kompromisų dėl privatumo, naudojimo ribų ir praktinio veikimo. Pagal viešai aptariamą kryptį, siekiama, kad sprendimai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.

  • Išpuolė Ispanijos banką: „BBVA“ ir buvęs vadovas teisiami dėl šnipinėjimo skandalo

    Išpuolė Ispanijos banką: „BBVA“ ir buvęs vadovas teisiami dėl šnipinėjimo skandalo

    Teismas atveria kelią procesui

    Ispanijos Nacionalinis teismas nurodė pradėti baudžiamąjį procesą prieš antrą pagal dydį šalies banką „BBVA“ ir buvusį jo valdybos pirmininką Francisco Gonzalez. Byla susijusi su įtarimais dėl neteisėto informacijos rinkimo ir įmonių šnipinėjimo, pasitelkiant privačią struktūrą, siejamą su buvusiu aukšto rango policijos pareigūnu.

    Teismas konstatavo, kad surinktų duomenų pakanka, jog „BBVA“ ir dar keliolika kaltinamųjų, tarp jų ir buvęs banko vadovas, stotų prieš teismą. Tai viena reikšmingiausių pastarųjų metų Ispanijos finansų sektoriaus bylų, galinti turėti reputacinių ir reguliacinių pasekmių.

    Kokie kaltinimai pateikti

    Remiantis teismo išvadomis, „BBVA“ bus teisiamas dėl papirkimo ir neteisėto paslapčių atskleidimo bei sužinojimo. Tokie kaltinimai paprastai siejami su galimu neteisėtu prisijungimu prie privačios informacijos, jos rinkimu ar perdavimu tretiesiems asmenims be teisėto pagrindo.

    Buvęs valdybos pirmininkas Francisco Gonzalez, kuriam dabar 81 metai, teisme turės aiškintis dėl įtariamų veikų, apimančių papirkimą, paslapčių atskleidimą, dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, netinkamą valdymą ir dokumentų klastojimą. Kartu su juo teisiami ir keli buvę banko vadovai.

    Kas yra Villarejo byla

    Tyrimo ištakos siekia 2019 metus, kai „BBVA“ atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl įtarimų, kad bankas samdė privačią tyrimų agentūrą, siejamą su buvusiu policijos komisaru Jose Manuel Villarejo. Įtariama, kad ta struktūra galėjo rinkti duomenis apie politikus, žurnalistus ir verslo atstovus.

    Pats bankas anksčiau yra pripažinęs, kad praeityje naudojosi verslo žvalgybos grupės, siejamos su Villarejo ir vadinamos „Cenyt“, paslaugomis. Tyrėjai šią grupę siejo su galimai neteisėtomis praktikomis, įskaitant spaudimą, grasinimus ar kompromituojančios informacijos kaupimą.

    „Teismas mano, kad yra pakankamai požymių, jog byla turi būti nagrinėjama viešame teismo procese“, – sakė teismo poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Jose Manuel Villarejo atskirai jau buvo nuteistas 2023 metais 19 metų laisvės atėmimo bausme kitoje byloje, kurioje teismas nustatė, kad jis slapta įrašinėjo šimtus viešų asmenų ir organizavo jų diskreditavimo kampanijas. Šie įrašai Ispanijoje ne kartą sukėlė politinių ir visuomeninių bangų, nes buvo susiję su aukšto rango pareigūnais ir įtakingais asmenimis.

    Kodėl tai svarbu finansų rinkai

    Tokios bylos Europoje atidžiai stebimos ne tik dėl galimos baudžiamosios atsakomybės, bet ir dėl bankų valdymo bei atitikties kultūros. Pastaraisiais metais priežiūros institucijos vis dažniau reikalauja aiškiai įrodyti, kad bankai kontroliuoja trečiųjų šalių paslaugų tiekėjus, o rizikingos praktikos, susijusios su informacijos rinkimu, yra užkardomos.

    Jei kaltinimai būtų patvirtinti teisme, tai galėtų reikšti ne tik finansines sankcijas, bet ir papildomus įpareigojimus bankui dėl vidaus kontrolės, tiekėjų atrankos ir atitikties procedūrų. „BBVA“ atvejis taip pat parodo, kaip reputacijos rizika finansų sektoriuje gali kilti iš sprendimų, priimtų prieš daugelį metų.

  • Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Milijonierių bumas Europoje

    Prancūzijoje 2025 metais vidutiniškai atsirasdavo po naują JAV dolerio milijonierių kas 15 minučių, rodo banko UBS asmeninio turto vertinimai. Tai reikštų apie 95 naujus milijonierius per dieną, o pagal absoliučius skaičius Prancūzija Europoje nusileido tik Jungtinei Karalystei.

    UBS skaičiuoja „turtą“ kaip finansinio ir realaus turto, daugiausia būsto, vertę atėmus skolas. Vertinant pagal tuo metu galiojusius kursus, 1 milijonas JAV dolerių atitiko maždaug 875 000 eurų, todėl riba, nuo kurios žmogus laikomas milijonieriumi, Europoje išlieka labai aukšta.

    Rytų Europa augo sparčiausiai

    Nors didžiosios Vakarų Europos ekonomikos kasmet papildė turtingųjų gretas dešimtimis tūkstančių žmonių, procentine išraiška lyderiavo Rytų Europa. Greitą šuolį dažnai lemia tai, kiek gyventojų jau buvo arti milijono ribos ir kaip per metus keitėsi nekilnojamojo turto bei finansinių aktyvų vertė.

    Lietuvoje fiksuotas didžiausias procentinis augimas tarp minimų valstybių – 8 proc., o tai reiškė 921 naują JAV dolerio milijonierių per 2025 metus. Toliau rikiavosi Turkija su 6,4 proc. augimu ir Latvija su 5,7 proc. augimu, o tai rodo, kad turto koncentracija regione didėja sparčiau nei brandžiose rinkose.

    Kur daugiausia naujų milijonierių?

    Pagal bendrą naujų milijonierių skaičių pasaulyje ryškiai dominavo Jungtinės Valstijos, per metus pridėjusios 441 078 milijonierius, tai sudarė beveik pusę viso pasaulinio prieaugio. JAV taip pat gyvena daugiau nei 40 proc. visų UBS analizuotų rinkų dolerio milijonierių.

    Europoje, vertinant absoliučius skaičius, daugiausia naujų milijonierių pridėjo Jungtinė Karalystė – daugiau nei 43 000 per metus. Prancūzija ir Ispanija kiekviena perkopė 32 000 ribą, o Italija ir Vokietija taip pat pateko į pasaulio dešimtuką, pridėjusios daugiau nei po 24 000.

    Konvertavus į dienos tempą, Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai atsirasdavo 118 naujų milijonierių per dieną, Prancūzijoje – 95, Ispanijoje – 90. Italija per dieną pridėdavo apie 67, Vokietija – 66, tačiau šių šalių procentiniai augimai mažesni dėl jau labai didelės esamos turtingųjų bazės.

    „Daugiau žmonių kyla turto laiptais, viršūnėje gretos stiprėja, o augimas matomas stebėtinai plačiame rinkų lauke“, – teigiama UBS ataskaitoje.

    UBS duomenimis, nė viena iš 56 analizuotų rinkų 2025 metus nebaigė turėdama mažiau milijonierių nei metų pradžioje. Ekspertai pabrėžia, kad milijonierių skaičius ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį, nes didelę įtaką daro būsto nuosavybė, privačios pensijų santaupos ir mokesčių paskatos kaupti bei investuoti.

  • „Volkswagen“ planas iki 2030-ųjų sujudino Vokietiją: kalbama apie 100 000 darbo vietų

    „Volkswagen“ planas iki 2030-ųjų sujudino Vokietiją: kalbama apie 100 000 darbo vietų

    Priežiūros taryboje – blokada

    „Volkswagen“ bandymas gauti pritarimą plataus masto pertvarkai atsitrenkė į priežiūros tarybos pasipriešinimą. Agentūros „Reuters“ cituojami šaltiniai teigia, kad darbuotojų atstovai kartu su Žemutinės Saksonijos atstovais neleido patvirtinti siūlymų, kurie keltų riziką darbo vietoms ir gamykloms.

    Pranešama, kad balsavimas baigėsi 12 prieš 7 valdybos siūlymų nenaudai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu išlieka didelis neapibrėžtumas, kokia kryptimi bus sprendžiami kaštų mažinimo ir gamybos tinklo klausimai.

    Protestai ir kalbos apie darbo vietas

    Tą pačią dieną, kai vyko posėdis, profesinė sąjunga IG Metall organizavo koordinuotus protestus visoje Vokietijoje. Protestuotojai siekė sustabdyti planą, kuris, remiantis žiniasklaidoje aptariamais scenarijais, galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje.

    Taip pat buvo minima galimybė uždaryti keturias gamyklas Vokietijoje, įskaitant „Volkswagen“ gamybos padalinius ir „Audi“ gamyklą Neckarsulm. Vis dėlto pati „Volkswagen“ po posėdžio viešai konkrečių skaičių ir sprendimų dėl uždarymų nepatvirtino.

    Strategija iki 2030-ųjų: mažiau modelių, mažiau variantų

    Po posėdžio koncernas pristatė strategines gaires iki 2030 metų, kurios nereikalavo priežiūros tarybos pritarimo. Bendrovė planuoja perpus sumažinti siūlomų modelių skaičių ir iki 75 proc. apkarpyti automobilių variantų įvairovę, siekdama mažinti sudėtingumą ir savikainą.

    Taip pat numatyta mažinti metinius gamybos pajėgumus iki maždaug 9 mln. automobilių. „Volkswagen“ tai aiškina suintensyvėjusia konkurencija ir poreikiu pritaikyti gamybą prie paklausos, nes prieš pandemiją pajėgumai siekė apie 12 mln., o dabar yra arčiau 10 mln. automobilių per metus.

    Kas spaudžia „Volkswagen“?

    Finansiniai rodikliai ir rinkos dinamika tampa pagrindiniu spaudimo šaltiniu. „Volkswagen“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai sumenko 8,6 proc. per metus, o tai rodo lėtėjimą pagrindinėse rinkose ir aštrėjančią kainų konkurenciją.

    Koncernas taip pat yra pripažinęs, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos traukėsi 2,5 proc. iki 75,7 mlrd. eurų. Šie skaičiai sustiprino valdybos argumentą, kad vien anksčiau sutarti taupymo žingsniai nebeatitinka aplinkos, kurioje brangsta gamyba ir didėja reguliacinė našta.

    Vadovų žinutė: perteklius ir produktyvumas

    „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume vaizdo pranešime teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių pasaulinė padėtis suprastėjo, o įtaką daro geopolitinė įtampa, tarifai, aukšti kaštai, griežtėjantis reguliavimas ir konkurencijos augimas. Pasak jo, koncernui būtina atsisakyti perteklinių pajėgumų, o tai ilgainiui gali reikšti ir diskusijas apie gamyklų ateitį.

    Finansų vadovas Arno Antlitz akcentavo, kad siekiama ženkliai mažinti administracines išlaidas, didinti gamyklų efektyvumą ir greitinti technologijų kūrimą bei sprendimų priėmimą. „Volkswagen“ taip pat pabrėžia skaitmeninimo, DI ir bendrų paslaugų svarbą produktyvumui didinti.

    Šiuo metu „Volkswagen“ visame pasaulyje turi apie 657 000 darbuotojų, tačiau oficialiai neįvardija, kaip planuojamas pajėgumų mažinimas atsilieps užimtumui. Darbuotojų taryba, remiantis „Reuters“ informacija, iš vadovybės pareikalavo aiškių atsakymų dėl kaštų mažinimo planų ir galimų pasekmių darbuotojams.

  • „Apollo“ perima „easyJet“: netikėtas 6,6 mlrd. eurų pasiūlymas įplieskė kovą dėl bendrovės

    „Apollo“ perima „easyJet“: netikėtas 6,6 mlrd. eurų pasiūlymas įplieskė kovą dėl bendrovės

    Pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ pakeitė kryptį derybose dėl galimo perėmimo ir pranešė iš esmės sutarusi dėl „Apollo Global Management“ grynųjų pinigų pasiūlymo. Sandorio vertė siektų apie 6,6 mlrd. eurų, o vienos akcijos kaina pagal pasiūlymą – maždaug 8,3 euro.

    Iki tol „easyJet“ buvo palankiai vertinusi kito JAV privataus kapitalo investuotojo „Castlelake“ pasiūlymą, tačiau valdyba nurodė, kad „Apollo“ variantas akcininkams yra geresnis. Rinkos reakcija buvo greita: „easyJet“ akcijos šoktelėjo, nors ir liko žemiau siūlomos kainos, nes investuotojai vertina reguliacines rizikas.

    Pasiūlymas reikšmingai viršija kainą, kurią rinka buvo suformavusi prieš pasirodant pirmajai žiniai apie galimą įsigijimą. Tokia premija atspindi, kaip smarkiai oro linijų sektorių pastaraisiais mėnesiais veikė brangę degalai, geopolitinė įtampa ir didesnis neapibrėžtumas dėl kelionių paklausos.

    Finansiniuose rezultatuose tai taip pat atsispindėjo: „easyJet“ yra skelbusi apie nuostolį po mokesčių per pirmąjį finansinių metų pusmetį, nors pajamos augo. Bendrovė perspėjo, kad antroje metų pusėje rezultatams įtaką gali daryti išaugusios kuro sąnaudos ir prastesnis išankstinių užsakymų matomumas.

    Briuselio taisyklės – esminis barjeras

    Didžiausia kliūtis abiem pirkėjams yra Europos Sąjungos taisyklės, taikomos oro vežėjams, vykdantiems skrydžius ES viduje. Reglamentavimas numato, kad tokios aviakompanijos turi būti daugiausia valdomos ir faktiškai kontroliuojamos ES valstybių narių arba kvalifikuotų Europos piliečių.

    „Castlelake“ buvo siūliusi struktūrą su ES pagrindu veikiančia įmone, kurioje kontrolę turėtų Europos aviacijos vadovai. „Apollo“ teigia imsianti visų reikalingų veiksmų, kad gautų susijungimo leidimus, taip pat įvertintų reikalavimus, kylančius iš ES užsienio subsidijų reglamentavimo.

    Kas bus su prekės ženklu?

    „Apollo“ kartu įsipareigojo išsaugoti „easyJet“ pavadinimą ir pratęsti licenciją su „easyGroup“. Tai svarbu, nes „easyJet“ įkūrėjas Stelios Haji-Ioannou su šeima yra vienas įtakingiausių akcininkų ir, viešai skelbta, valdo apie 15 proc. bendrovės, o licencijos modelis siejamas su honoraru nuo pajamų.

    Šis pažadas gali tapti vienu lemiamų derybų argumentų, nes nei vienas pasiūlymas dar nėra galutinis. Pagal Jungtinės Karalystės perėmimo taisykles „Castlelake“ turi apsispręsti iki rugpjūčio 3 dienos, o „Apollo“ – iki rugpjūčio 7 dienos.

    Jei sandoris būtų užbaigtas, „easyJet“ galėtų pasitraukti iš Londono vertybinių popierių biržos. Tai papildytų pastaruoju metu ryškėjusią tendenciją, kai Jungtinės Karalystės įmones perka užsienio kapitalas, o investuotojai sprendimus grindžia vertinimų skirtumais ir lūkesčiais dėl pelningumo atsigavimo.