CP v2

Category: Finansai

  • Lenkija dėl nuolatinės JAV bazės kalba vienu balsu: gynybos ministras ir prezidentas derina poziciją NATO

    Lenkijos gynybos ministras ir prezidentas po susitikimo paskelbė turintys suderintą poziciją, kurią ketina pristatyti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis, pabrėžęs, kad bendras kursas apima ir platesnius santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus.

    Pasak viceministro, susitikime aptarti pasirengimo darbai bei galutinių sprendimų projektai, kurie paprastai nugula į viršūnių susitikimo pabaigoje skelbiamą dokumentą. Jis akcentavo, kad iki pat susitikimo pabaigos sąjungininkai dar derina formuluotes, todėl gali vykti papildomos konsultacijos darbo tvarka.

    Nuolatinė JAV bazė – bendras prioritetas

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje klausimas. Pawełas Zalewskis teigė, kad prezidentas ir gynybos ministras šiuo klausimu sutaria ir planuoja kalbėti vieninga pozicija, siekdami didesnio aiškumo bei politinio impulso derybose.

    „Informavome prezidentą apie darbų dėl bazių eigą. Šiuo klausimu turime vieną poziciją“, – sakė Pawełas Zalewskis.

    Viceministro vertinimu, nuolatinis JAV karinis buvimas būtų svarbus abiem pusėms: Lenkijai tai reikštų papildomą atgrasymo veiksnį Rusijos atžvilgiu, o Jungtinėms Valstijoms – ilgalaikį įsitvirtinimą regione, kuris laikomas strategiškai reikšmingu NATO rytiniame flange.

    Derybos tęsiasi, sprendimus lems JAV vertinimai

    Lenkijos gynybos ministerija pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie tolesnę derybų eigą po gauto palankaus atsakymo į kreipimąsi dėl nuolatinio pajėgų dislokavimo. Kartu pabrėžiama, kad galutinius sprendimus gali lemti platesnis JAV pajėgų peržiūros procesas ir Pentagonui priklausantys planavimo terminai.

    Lygiagrečiai prie šio klausimo dirba ir prezidento institucija bei Nacionalinio saugumo biuras, palaikantys politinius kontaktus su Vašingtonu. Lenkijos pusė viešai signalizuoja, kad nuolatinė bazė būtų ne tik simbolinis, bet ir praktinis saugumo sprendimas, skirtas užtikrinti greitesnę sąjungininkų reakciją krizės atveju.

    NATO susitikimas Ankaroje

    NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis. Lenkijai jame atstovaus prezidentas, o tradiciškai delegacijoje dalyvauja ir gynybos bei užsienio reikalų sričių atstovai.

    Tikėtina, kad sąjungininkų diskusijose dėmesys bus skiriamas rytinio flango stiprinimui, atgrasymo priemonėms ir praktiniams sprendimams dėl pajėgų laikysenos regione. Lenkijos siekis įtvirtinti nuolatinę JAV bazę šiame kontekste pristatomas kaip vienas iš svarbiausių ilgalaikio saugumo prioritetų.

  • „Pesa“ perima tramvajų gamintoją HeiterBlick: žingsnis į didžiausią Europos Vokietijos rinką

    Sandoris užbaigtas po formalumų

    Lenkijos riedmenų gamintoja „Pesa Bydgoszcz“ užbaigė 100 proc. Leipcige veikiančios tramvajų gamintojos HeiterBlick akcijų perėmimą. Investicinis susitarimas, pasirašytas 2025 metais gruodį, įsigaliojo po privalomų teisinių ir administracinių procedūrų.

    Įmonė pabrėžia, kad šis žingsnis jai atveria kelią į Vokietiją, kuri laikoma didžiausia tramvajų rinka Europoje. Tokiose rinkose svarbiausi kriterijai paprastai yra patikimas tiekimas, sertifikavimas, ilgametė priežiūra ir griežti viešųjų pirkimų reikalavimai.

    Planai Leipcige: ne tik išlaikyti, bet ir auginti

    Liepos 1 dieną „Pesa“ vadovybė susitiko su HeiterBlick darbuotojais Leipcige ir pristatė tolimesnius veiklos planus. Skelbiama, kad ketinama ne tik tęsti gamybą, bet ir nuosekliai didinti gamyklos pajėgumus, kad ji galėtų aptarnauti esamus užsakymus ir naujus konkursus.

    „Pesa“ teigimu, abiejų bendrovių kompetencijos papildo viena kitą: HeiterBlick atsineša vietines žinias ir ryšius su Vokietijos vežėjais, o „Pesa“ – didesnę gamybos apimtį, projektavimo resursus ir pramoninę bazę Bydgoščiuje.

    „Pesa“ ir HeiterBlick puikiai papildo viena kitą, o šis derinys stiprina mūsų pozicijas Europoje, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Gamybos ir užsakymų vykdymo logika

    Bendrovė nurodo, kad vienas pirmųjų praktinių žingsnių – dalies gamybos procesų paskirstymas tarp Lenkijos ir Vokietijos. Kaip skelbiama, Bydgoščiuje jau pradėta gaminti tramvajų kėbulus Leipcigo viešojo transporto operatoriui, taip siekiant pagreitinti pristatymus ir stabilizuoti vykdomus projektus.

    Pastaraisiais mėnesiais, anot įmonės, vyko derybos su klientais, turinčiais galiojančias sutartis su HeiterBlick. „Pesa“ tvirtina, kad pateiktas užsakymų įgyvendinimo planas ir investicijų kryptis padėjo išlaikyti projektų tęstinumą ir sustiprinti užsakovų pasitikėjimą.

    „Derybų tikslas buvo ne tik išlaikyti užsakymus, bet ir paskatinti klientus pasinaudoti papildomų transporto priemonių pasirinkimo galimybėmis“, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ pardavimų vadovas Łukaszas Daszkiewiczius.

    Kodėl Vokietijos rinka tokia svarbi

    Vokietija yra viena konkurencingiausių viešojo transporto rinkų Europoje: čia daug miestų turi išplėtotus tramvajų tinklus, o vežėjai dažnai perka ne pavienius vagonus, o dideles partijas su keliolikos metų priežiūros įsipareigojimais. Gamintojams tai reiškia nuolatinį servisą, atsarginių dalių grandinę ir patikrintą gamybos kokybę.

    „Pesa“ tikisi, kad vietinė bazė Leipcige leis greičiau prisitaikyti prie techninių reikalavimų ir viešųjų pirkimų praktikos. Tuo pat metu įmonė kalba apie platesnį tikslą – suformuoti stipresnį „Urban“ segmento gamintoją, galintį pasiūlyti modernius ir energiją taupančius sprendimus Europos miestams.

    „Pesa“ nurodo, kad visoje Lenkijoje dirba beveik 4 000 darbuotojų, o HeiterBlick padaliniuose Leipcige ir Grinnoje – daugiau nei 200. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sandoris siejamas su ilgalaikiu akcininkų palaikymu ir pramonės plėtros ambicija, įskaitant naujų technologijų projektus.

  • Lenkija tampa intermodalinio transporto centru Europoje: „CLIP Group“ užbaigia du terminalus

    Intermodalas Lenkijoje įgauna pagreitį

    Lenkija vis dažniau įvardijama kaip viena svarbiausių intermodalinio transporto krypčių Europoje, o ne vien tranzito koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Šią tendenciją stiprina augančios krovinių apimtys, investicijos į terminalus ir didėjantis poreikis diversifikuoti tiekimo grandines.

    Poznanėje įsikūrusi logistikos bendrovė „CLIP Group“ skelbia baigianti du stambius projektus: intermodalinius terminalus Małaševičiuose ir Zabžėje. Pasak įmonės vadovės Agnieszkos Hipś, šių investicijų esmė yra ne vien greitesnis krovinių judėjimas, bet ir pridėtinė vertė, kuri gali likti šalies ekonomikoje.

    Małaševičiai: daugiau nei tranzitas

    Małaševičiai, esantys netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienos, jau seniai laikomi vienu reikšmingiausių geležinkelio vartų kroviniams, keliaujantiems tarp Azijos ir Europos. Čia svarbus ne tik krovinių pervežimas, bet ir tai, kas vyksta terminaluose: muitinimas, sandėliavimas, perkrovimas, komplektavimas ir paskirstymas.

    „Man atrodo, kad Lenkija jau tampa intermodaliniu Europos centru, o ne tik tranzito šalimi“, – sakė A. Hipś.

    Įmonė teigia, kad baigiamajame etape liko techniniai darbai ir formalūs infrastruktūros pripažinimo naudoti procesai. Toks modelis leidžia daliai į šalį atvykstančių krovinių „užsilikti“ ekonomikoje kaip paslaugų, darbo vietų, mokesčių ir vietinės logistikos paklausos grandinė.

    Rytų–Vakarų ašis vis dar veikia

    Po Rusijos karo prieš Ukrainą viešojoje erdvėje dažnai akcentuota, kad intermodalas Europoje turėtų persiorientuoti į Šiaurės–Pietų kryptį, daugiau remiantis jūrų uostais ir jų užnugariu. Vis dėlto logistika praktikoje dažnai juda ne pagal vieną scenarijų, o pagal rizikų ir kaštų balansą.

    „Norėčiau paneigti tezę, kad Rytų–Vakarų kryptis nebeveikia. Ji veikė visą laiką, o pastaruoju metu, dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, jos reikšmė net išaugo“, – sakė A. Hipś.

    Ekspertai pažymi, kad intermodalinių srautų pasirinkimą lemia keli veiksniai: geopolitinės rizikos, laivybos trikdžiai, draudimo kaštai, tiekimo grandinių perplanavimas ir Europos pramonės pastangos sumažinti priklausomybę nuo vieno maršruto. Todėl sausumos transporto alternatyvos Europoje išlieka aktualios, net ir esant ribojimams atskiruose ruožuose.

    Zabžė ir verslo lūkesčiai valstybei

    Antrasis „CLIP Group“ projektas Zabžėje orientuotas į pietinę Lenkijos dalį ir pramoninius regionus, kur svarbus greitas krovinių paskirstymas kelių ir geležinkelių tinklais. Bendrovė planuoja terminalo atidarymą rugsėjo 24 dieną ir ketina pabrėžti praktinę intermodalo naudą vežėjams.

    Intermodalinis modelis dažniausiai veikia taip: sunkvežimis atgabena puspriekabę ar konteinerį į terminalą, o ilgesnė kelionės dalis vyksta traukiniu. Tokia schema gali mažinti degalų sąnaudas, padėti spręsti vairuotojų trūkumo problemą ir sumažinti kelių apkrovą, ypač intensyviuose koridoriuose.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad intermodalas dažnai yra ilgalaikė investicija, o ne greito pelno sritis. Tam reikalinga stabili reguliacinė aplinka, prognozuojami mokesčiai ir aiškios taisyklės, nes infrastruktūros projektai planuojami dešimtmečiams.

    „Verslui labiausiai reikia nuspėjamumo ir paprastesnių taisyklių: mokesčių sistemos aiškumo, procedūrų stabilumo ir nuoseklių sprendimų“, – sakė A. Hipś.

    Tuo pat metu intermodaliniai terminalai vis dažniau vertinami ir kaip strateginis objektas, svarbus tiek ekonominiam atsparumui, tiek galimiems valstybės poreikiams krizės metu. Logistikos infrastruktūra, pasak rinkos dalyvių, tampa ne tik verslo įrankiu, bet ir platesnio saugumo architektūros dalimi.

  • KGHM investuoja į vietinį valdymo centrą: nauja sistema turi pagreitinti pramonės logistiką

    Kas pasikeitė KGHM geležinkeliuose?

    KGHM grupės bendrovė KGHM Linie Kolejowe pranešė pradėjusi eksploatuoti vietinį eismo valdymo centrą, kuris skirtas pramoninės geležinkelio infrastruktūros valdymui. Bendrovė akcentuoja, kad tai vienas moderniausių tokio tipo objektų Lenkijoje, turintis sustiprinti transporto valdymo efektyvumą ir saugą.

    Projektas pristatomas kaip dalis geležinkelio infrastruktūros modernizavimo programos, susietos su viso KGHM technologinio proceso grandine. Pramoninė geležinkelio logistika šiai grupei svarbi dėl žaliavų, koncentrato ir kitų medžiagų judėjimo tarp kasybos, perdirbimo ir lydyklų padalinių.

    Skaitmenizacija, sauga ir pralaidumas

    KGHM teigimu, naujasis centras reiškia pažangių skaitmeninių sprendimų įdiegimą, kurie leidžia tiksliau koordinuoti eismą ir greičiau reaguoti į sutrikimus. Tokie sprendimai pramonėje dažniausiai siejami su didesniu sistemos atsparumu, kai transporto grandinėje svarbus ne tik greitis, bet ir nepertraukiamas veikimas.

    Įmonė nurodo, kad modernizuota infrastruktūra sudaro sąlygas aptarnauti iki 600 metrų ilgio sąstatus ir leidžia didinti pervežimų efektyvumą. Pramoninėje logistikoje tai paprastai reiškia mažesnį reisų skaičių tam pačiam krovinių kiekiui ir stabilesnį tiekimą į gamybos padalinius.

    Kaip veiks naujasis valdymas?

    Pasak KGHM, vietiniame valdymo centre integruotas valdymas apima 7 valdymo zonas, 177 iešmų pavaras ir 11 pervažų sistemų. Tokia konsolidacija leidžia centralizuoti eismo kontrolę ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų, tarpusavyje silpnai susietų valdymo taškų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad modernizavimas turi tiesioginę reikšmę visos gamybos tęstinumui, nes pramoninės geležinkelio atšakos aptarnauja pagrindinę KGHM tiekimo grandinę. Tokiose sistemose didžiausią riziką kelia ne vien avarijos, bet ir trumpi, tačiau dažni sutrikimai, kurie gali sukelti grandininį poveikį gamybai.

    „Šis projektas yra svarbus žingsnis skaitmeninant pramonės logistiką ir gerinant geležinkelio transporto saugą“, – sakoma KGHM pranešime.

    Projektą įgyvendino Lenkijos įmonės Torpol ir Kombud. KGHM nurodo, kad įdiegta infrastruktūra ir skaitmeninis geležinkelio eismo valdymas turėtų tapti pagrindu tolesniam logistikos procesų automatizavimui artimiausiais metais.

  • Krokuvos Balicų oro uostas gerina rekordus: birželį 1 374 235 keleiviai, planas 15 mln iki 2026-ųjų

    Didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas Krokuvoje, vadinamas Kraków-Balice, birželio mėnesį aptarnavo 1 374 235 keleivius. Tai yra 16 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatas dar labiau sustiprina prognozes, kad artimiausiais metais oro uostas gali pasiekti naujus istorinius rekordus.

    Per pirmąjį metų pusmetį oro uostas jau aptarnavo 6 996 238 keleivius. Toks tempas rodo, kad tikslas auginti srautus iki 15 mln. keleivių per metus iki 2026 metų yra realistiškas, ypač turint omenyje tradiciškai stiprų vasaros sezoną.

    „Nuo metų pradžios oro uostas aptarnavo 6 996 238 keleivius, o liepą ir rugpjūtį kartu galime aptarnauti net iki 3 mln. žmonių“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukasz Strutyński.

    Vasaros skrydžių programa apima 172 maršrutus į 118 miestų 38 šalyse. Tarp akcentuojamų naujovių minimi PLL LOT skrydžiai į Madridą, Barseloną, Romą ir Gdanską, o žemų sąnaudų vežėjai plečia krypčių sąrašą, atliepdami išaugusią paklausą poilsinėms ir miestų kelionių kryptims.

    Oro uostas taip pat stiprina procesus keliaujantiems už Šengeno ribų. Birželį pasienio tarnyba čia įrengė penkias papildomas keleivių patikros vietas su biometrinių nuotraukų kameromis, kad eilės piko metu būtų trumpesnės, ypač skrendant į Jungtinę Karalystę ar tokias kryptis kaip Turkija, Izraelis, Balkanų šalys.

    Dar viena kryptis – pagalba keliautojams, kurie prieš pat skrydį susiduria su dokumentų problema. Oro uoste jau dvejus metus veikia laikinojo paso išdavimo punktas, skirtas tiems, kurių dokumentai baigė galioti, buvo pamesti ar pavogti.

    Skelbiama, kad nuo 2024 metų birželio išduota apie 6 000 vienkartinei kelionei skirtų laikinųjų pasų. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama per atostogų sezoną, kai keliautojų srautai ir skrydžių intensyvumas pasiekia metinį piką.

  • Kas toliau dėl TVN savininko sandorio? „Paramount“ siūlo nuolaidas, sprendimo terminas nukeltas

    Europos Komisija tęsia konkurencijos vertinimą dėl „Paramount“ planuojamo sandorio, susijusio su „Warner Bros. Discovery“ grupe, kuriai Lenkijoje priklauso ir TVN. Reguliuotojas aiškinasi, ar toks sujungimas nepakenktų konkurencijai Europos žiniasklaidos ir transliacijų rinkose.

    Kaip matyti iš Europos Komisijos viešų procedūrinių įrašų, „Paramount“ pateikė vadinamuosius įsipareigojimus, kuriais siekiama išsklaidyti institucijos abejones. Dėl to sprendimo priėmimo terminas buvo perstumtas iš liepos 7 dienos į liepos 22 dieną.

    Tokiose bylose Europos Komisija paprastai vertina kelias rizikas: ar susijungimas nepadidins rinkos galios turinio licencijavimo srityje, ar nebus ribojama prieiga prie filmų ir serialų platinimo, taip pat ar nebus sudaromos blogesnės sąlygos Europos kino teatrams, televizijoms ir srautinių transliacijų platformoms.

    „Esame įsitikinę, kad šie įsipareigojimai tiesiogiai ir visapusiškai atsako į pirminėje Komisijos analizėje iškeltus klausimus ir padės laiku gauti patvirtinimą“, – sakė „Paramount“ atstovas.

    Remiantis viešai aptariama informacija, vienas iš galimų sprendimų variantų siejamas su tam tikrų bendradarbiavimo modelių peržiūra filmų platinimo grandinėje. Tokie žingsniai dažnai taikomi siekiant sumažinti koncentracijos poveikį rinkai ir išlaikyti daugiau pasirinkimo partneriams Europoje.

    „Paramount“ portfelyje yra tokie prekių ženklai kaip „Paramount Pictures“, CBS, „Nickelodeon“, MTV ir platforma „Paramount+“. „Warner Bros. Discovery“ valdo HBO, platformą „Max“, CNN, „Warner Bros. Studios“, „Discovery Channel“ bei „Cartoon Network“, o Lenkijoje – TVN.

    Pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles Europos Komisija gali sandorį patvirtinti be sąlygų, patvirtinti su įsipareigojimais arba pradėti išsamesnį tyrimą, jei matytų riziką, kad po sujungimo būtų reikšmingai apribota konkurencija. Praktikoje būtent įsipareigojimai dažnai tampa kompromisu, leidžiančiu sandoriams judėti pirmyn, bet kartu nustatyti aiškias ribas dėl platinimo, licencijavimo ar prieigos prie turinio.

    Lygiagrečiai procesai vyksta ir Jungtinėse Valstijose, kur sandoriai žiniasklaidos sektoriuje neretai sulaukia kelių institucijų dėmesio. Net ir gavus federalinių institucijų pritarimą, tam tikrais atvejais papildomų klausimų gali kelti atskirų valstijų pareigūnai, todėl galutinė reguliacinė trajektorija kartais išlieka ne iki galo nuspėjama.

  • Lenkijos šilumos ūkio žalia transformacija: „ECO Jelenia Góra“ jungiasi į Danijos projektą

    Lenkijos šilumos ūkio bendrovės įsitraukia į tarptautinę iniciatyvą, kuria siekiama paspartinti sektoriaus žalią transformaciją ir mažinti iškastinio kuro dalį centralizuotame šilumos tiekime. Jelenia Gūra tapo vienu iš trijų miestų, kuriuose bandoma praktiškai pritaikyti Danijos patirtį ir planavimo modelius.

    Projektas vykdomas pagal programą Strateginė energetikos partnerystė Lenkijoje, o finansavimą jam skiria Danijos energetikos agentūra. Įgyvendinime dalyvauja Danijos šilumos ūkio taryba ir šildymo bei vėdinimo konsultantai „Gullev DH Advisory“.

    Pagrindinis tikslas – sustiprinti ilgalaikę, strategišką šilumos tiekėjų, savivaldybių ir kitų vietos dalyvių partnerystę, kad miestai galėtų rengti realistiškus, integruotus ir įgyvendinamus šilumos ūkio planus. Daug dėmesio skiriama žinių mainams, praktiniam dialogui ir sprendimų pritaikymui vietos sąlygoms.

    Studijų vizitas Jelenia Gūroje

    Danijos institucijų atstovai ir sektoriaus ekspertai lankėsi „ECO Jelenia Góra“ elektrinėje, kur susitikimas tapo pirmuoju žingsniu kuriant ilgalaikę partnerystę. Aptarta, kaip Danijoje savivaldybės ir šilumos įmonės derina investicijas, kainodarą, vartotojų interesus ir klimatinius tikslus.

    „Norime pasinaudoti Danijos partnerių patirtimi, nes jie šilumos ūkio transformaciją pradėjo gerokai anksčiau. Jų žinios gali padėti mums patikrinti ir patobulinti dekarbonizacijos kelią, kad klimato tikslus pasiektume užtikrindami gyventojams patikimą šilumos tiekimą“, – sakė „ECO Jelenia Góra“ vadovė Katarzyna Graboś.

    Jelenia Gūra projekte dalyvauja kartu su Grudziondzu ir Liubinu. Programoje taip pat remiamasi ankstesnių transformacijos veiksmų patirtimi kituose Lenkijos miestuose, kur dažnai lemiamu veiksniu tampa savivaldybės ir šilumos tiekėjo gebėjimas veikti kaip viena komanda.

    Partnerystė su savivaldybe ir vietos įmonėmis

    Susitikime dalyvavo miesto valdžios atstovai, didžiausi šilumos vartotojai ir įmonės, kurios ateityje galėtų tiekti atliekines energijos srautus į centralizuoto šildymo sistemą. Tokie šaltiniai – pavyzdžiui, nuotekų valyklų ar pramonės perteklinė šiluma – laikomi vienu iš praktiškiausių būdų mažinti emisijas miestuose.

    „Šiuo metu apie 30 proc. Jelenia Gūros gyventojų naudojasi įmonės tiekiama šiluma ir karštu vandeniu. Mums svarbu, kad ši partnerystė būtų naudinga ir įmonei, ir visų pirma gyventojams“, – sakė Jelenia Gūros meras Jerzy Łużniak.

    Diskusijose pabrėžta, kad technologinės investicijos, tokios kaip katilinių modernizavimas ar tinklų atnaujinimas, nebus pakankamos be aiškaus savivaldos vaidmens. Miesto įmonės ir įstaigos gali tapti svarbiais partneriais, padedančiais sukurti žemesnės emisijos šilumos tiekimo miksą ir sumažinti priklausomybę nuo brangstančio iškastinio kuro.

    Patirtis regione ir kogeneracijos vaidmuo

    „ECO“ grupės atstovai pabrėžia, kad Jelenia Gūros iniciatyva yra platesnių tarptautinių veiklų dalis, apimanti ir kitus Vidurio bei Rytų Europos miestus. Tarp minimų krypčių – darbas su projektais Bukarešte, Zagrebe ir Vilniuje, kur keičiamasi modernizavimo sprendimais bei planavimo praktikomis.

    Danijos ekspertai teigiamai įvertino iki šiol „ECO Jelenia Góra“ įgyvendintas priemones, tarp jų – investicijas į didelio naudingumo dujinę kogeneraciją, kai vienu metu gaminama šiluma ir elektra. Kartu akcentuota, kad tikra sektoriaus transformacija paprastai reikalauja ir technologijų, ir politinio nuoseklumo, ir plataus vietos dalyvių sutarimo.

    „ECO Jelenia Góra“ priklauso „ECO“ kapitalo grupei, įkurtai 2009 metais. Grupę sudaro šilumos ūkio įmonės Opolėje, Malborke, Kutne, Jelenia Gūroje ir Tarnobžege bei dukterinės bendrovės, vykdančios investicijų įgyvendinimą, kuro tiekimą ir kogeneracijos projektų plėtrą.

  • EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 43 mln. eurų finansavimą Uzbekistano bankui „O‘zsanoatqurilishbank“ (SQB), kad šis išplėstų paskolas jauniems verslininkams. Priemonė orientuota į mikro, mažas ir vidutines įmones, kurias valdo arba kurioms vadovauja jaunesni nei 35 metų žmonės.

    Finansavimas teikiamas per EBRD programą „Youth in Business“, veikiančią Centrinėje Azijoje, ir atspindi šalies demografinę realybę. Oficialiais duomenimis, 2025 metų pradžioje 14–30 metų amžiaus gyventojai sudarė 25,7 proc. Uzbekistano populiacijos, todėl jaunų įmonių poreikis kapitalui tampa sisteminiu ekonomikos klausimu.

    Tas pats EBRD paketas apima ir antrą iki 43 mln. eurų vertės operaciją su Uzbekistano Hipotekos refinansavimo bendrove, skirtą būsto paskolų rinkai ir labiau standartizuotoms skolinimo praktikoms. Tai turėtų prisidėti prie aiškesnių taisyklių bankams ir didesnio nuspėjamumo klientams.

    Kur dingsta likvidumas?

    EBRD Finansų institucijų verslo grupės vadovas Francis Malige pabrėžia, kad problema dažnai yra ne pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. Pasak jo, dalis rinkoje esančio likvidumo pirmiausia keliauja į valstybės skolinimąsi, o realios ekonomikos įmonėms jo tenka per mažai.

    „Likvidumo tikrai netrūksta, tačiau daug jo nukreipiama į valstybės skolinimąsi, o ne į realios ekonomikos finansavimą“, – sakė Francis Malige.

    Uzbekistane smulkusis verslas sudaro reikšmingą ekonomikos dalį: 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesiais jis sukūrė 51,5 proc. bendrojo vidaus produkto. 2025 metų spalio 1 dieną šalyje veikė apie 1 200 000 smulkiojo verslo subjektų, tačiau būtent jie dažniausiai susiduria su brangia ir sunkiai pasiekiama bankų paskolų pasiūla.

    Kodėl bankai sako „ne“?

    EBRD akcentuoja, kad jaunoms ir mažoms įmonėms pirmas barjeras dažnai yra ne idėja, o vadinamoji bankinė parengtis. Bankams reikia finansinių ataskaitų, prognozių, veiklos istorijos ir aiškaus planavimo, o pradedančios įmonės to paprastai neturi arba pateikia nepakankamai struktūruotai.

    „Jos su bankais nekalba taip, kaip bankai tikisi“, – sakė Francis Malige.

    Antrasis barjeras yra užstatas, kuris daugelyje rinkų vis dar lemia sprendimą dėl paskolos. Jauni verslininkai neretai dar neturi turto ar įrangos, kurią galėtų įkeisti, todėl net ir perspektyvus verslas bankui atrodo pernelyg rizikingas.

    Moterims svarbu ne tik kreditas

    Kalbant apie moterų verslumą, finansavimo spragos prasideda dar iki paraiškos pateikimo, kai trūksta informacijos, tinklų ir praktinės pagalbos. JT Moterų Centrinės Azijos biuro vadovė Ceren Güven Güres atkreipia dėmesį, kad reformos ir programos ne visada automatiškai virsta lygiomis galimybėmis.

    „Ar jos žino savo teises? Ar jos žino apie šias paslaugas?“ – sakė Ceren Güven Güres.

    Pasak jos, realią pažangą lemia ne vien paskolos, bet ir tęstinė pagalba po verslo starto: mentorystė, pritaikyti mokymai, tikslinės paramos priemonės, o taip pat sprendimai, mažinantys priežiūros naštą šeimoje ir griaunantys žalingus stereotipus.

    EBRD teigia, kad kartu su finansavimu naudoja ir techninę pagalbą bei rizikos pasidalijimo priemones, kurios bankams leidžia drąsiau skolinti klientams be tradicinio užstato. Tokie instrumentai, bankų praktikos ir klientų finansinio raštingumo stiprinimas gali tapti esminiu postūmiu, kad jaunų įmonių augimas remtųsi ne vien asmeninėmis santaupomis ar neformaliu skolinimusi.

  • Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Universitetinis diplomas dažnai laikomas saugiausia investicija į karjerą, tačiau Europos darbo rinkoje jo vertė labai priklauso nuo šalies. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–54 metų žmonių nedarbas yra beveik nulinis, o kitur jis išlieka vienas didžiausių regione.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami Vidurio ir Rytų Europoje. Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbas nesiekia 1,5 proc., todėl diplomas čia realiai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu.

    Kita Europos pusė atrodo gerokai sudėtingiau. Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbas siekia apie 7 proc., o Europos Sąjungoje aukščiausias rodiklis išlieka Graikijoje, kur jis artėja prie 6 proc.

    Didžiosiose Vakarų Europos ekonomikose situacija taip pat nevienoda. Prancūzijoje naujausių absolventų nedarbas siekia apie 4,7 proc., Ispanijoje apie 5,7 proc., kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 3,6 proc., o Italijoje ir Vokietijoje rodikliai laikosi ties maždaug 3 proc.

    Bendras nedarbas: Ispanija išsiskiria

    Vertinant bendrą 25–54 metų gyventojų nedarbą, Ispanija išlieka prasčiausioje Europos Sąjungos pozicijoje. Nors šalies ekonomika minima tarp sparčiausiai augančių, nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje viršija 9 proc.

    Palyginimui, Serbijoje nedarbas siekia apie 8,7 proc., Turkijoje apie 7,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 5,4 proc. Italija ir Prancūzija taip pat viršija šį vidurkį, atitinkamai apie 6,6 proc. ir 6,1 proc.

    Žemiausi bendro nedarbo rodikliai fiksuojami Čekijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kur jis išlieka žemiau 3 proc. Vokietijoje nedarbas taip pat nėra aukštas ir nesiekia 4 proc., tačiau skirtumai tarp šalių rodo, kad vien ekonomikos dydis neapsaugo nuo darbo rinkos įtampos.

    Jaunimas be darbo ir studijų

    Eurostatas taip pat vertina NEET rodiklį, apimantį 15–29 metų jaunuolius, kurie nesimoko, nedirba ir nesitreniruoja. Europos Sąjungoje tokių jaunuolių yra daugiau nei vienas iš dešimties, o vidurkis siekia apie 11 proc.

    Skirtumai tarp šalių dideli: Nyderlanduose rodiklis siekia apie 5 proc., o Rumunijoje išauga iki maždaug 19 proc. Virš Europos Sąjungos vidurkio yra 10 valstybių, o aukščiausi rodikliai, be Rumunijos, fiksuojami Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, kur daugiau nei 13 proc. jaunimo lieka už švietimo ir darbo sistemos ribų.

    Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos vidurkis sumažėjo daugiau nei 4 procentiniais punktais. Ryškiausi NEET mažėjimai stebimi Italijoje ir Graikijoje, tačiau dalyje vokiškai kalbančių šalių tendencijos priešingos: Vokietijoje, Liuksemburge ir Austrijoje rodikliai šiek tiek paaugo.

    Duomenys rodo, kad vieno aiškaus NEET profilio nėra: skirtumai tarp vyrų ir moterų nedideli, o merginos šiek tiek dažniau patenka į šią grupę. Taip pat ryškios atskirties tarp didmiesčių, priemiesčių ir kaimo nėra, nors kaimo vietovėse rodiklis paprastai būna kiek didesnis.

  • Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Nepriklausomas platintojas „Neon“ įsigijo režisieriaus Luca Guadagnino dramą „Artificial“, pasakojančią apie Samą Altmaną ir „OpenAI“. Sandoris įvyko po to, kai „Amazon MGM Studios“ netikėtai atsisakė beveik užbaigto projekto.

    Holivude šis sprendimas siejamas su „Amazon“ ir „OpenAI“ strategine partneryste, kurios vertė siekia apie 46 mlrd. eurų. Nors „Amazon“ tvirtino, kad filmui tiesiog labiau tiktų kitas platintojas, industrijoje tai vertinama kaip interesų konflikto ir reputacijos rizikos klausimas.

    Kas pasakojama filme „Artificial“

    Juostoje Andrew Garfieldas vaidina Samą Altmaną, Monica Barbaro – buvusią „OpenAI“ technologijų vadovę Mirą Murati, o Yura Borisovas – vieną iš įkūrėjų Ilyą Sutskeverį. Filme taip pat rodomas Elonas Muskas, kurį įkūnija Ike Barinholtzas.

    Siužeto ašis – 2023 metais įvykęs chaotiškas savaitgalis, kai „OpenAI“ valdyba atleido Altmaną, tačiau po kelių dienų jis buvo grąžintas į pareigas. Šis epizodas laikomas vienu ryškiausių DI industrijos valdymo krizės pavyzdžių, parodžiusiu, kokia trapi gali būti pusiausvyra tarp inovacijų, saugumo ir verslo interesų.

    Kodėl „Amazon“ pasitraukė

    „Amazon MGM Studios“ atsisakymas įvyko netrukus po to, kai „Amazon“ ir „OpenAI“ paskelbė apie kelių etapų partnerystę, kurios bendra vertė vertinama apie 46 mlrd. eurų. Pagal viešai aptarinėjamas sąlygas dalis investicijų siejama su pasiektais technologiniais rodikliais ir galimu „OpenAI“ akcijų platinimu biržoje.

    Partnerystė sustiprino ir technologinę priklausomybę, nes „OpenAI“ plečia infrastruktūrą debesijos paslaugose, o „Amazon Web Services“ tampa vienu svarbiausių kanalų, per kuriuos įmonės gali pasiekti „OpenAI“ verslo sprendimus. Tokiame fone filmas, galintis nepalankiai vaizduoti pagrindinius veikėjus, „Amazon“ tampa ypač jautriu reputaciniu klausimu.

    „Amazon“ viešai neigė, kad sprendimą lėmė filmo tema ar galimai nepalankus Altmano portretas. Vis dėlto industrijoje tai vertinama kaip signalas, kad didžiųjų technologijų ir pramogų verslo sandoriai vis dažniau daro tiesioginę įtaką turinio sprendimams.

    Neon planai ir platesnis kontekstas

    „Neon“ pranešė ketinanti stumti „Artificial“ į apdovanojimų sezoną, o premjeros vieta ir laikas dar derinami. Bendrovė pastaraisiais metais sustiprino pozicijas autorinio kino rinkoje ir dažnai rizikuoja su aštresnėmis, visuomenę skaldančiomis temomis.

    Testinėse peržiūrose filmas apibūdinamas kaip niūrus ir keliantis nerimą dėl žmonijos ateities, o pagrindiniai technologijų pasaulio veikėjai esą vaizduojami mažai simpatiškai. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai DI bumas žadina ne tik susižavėjimą, bet ir augantį visuomenės klausimą, kas iš tiesų valdo transformuojančias technologijas ir kokia kaina jos diegiamos.

    Pats režisierius Luca Guadagnino viešai yra sakęs, kad istorija atspindi didesnį procesą, kai nedidelė technologijų lyderių grupė įgauna neproporcingą įtaką. Ši įtampa tarp kūrybinės laisvės, investuotojų interesų ir technologijų milžinų galios, panašu, taps viena svarbiausių temų ne tik kine, bet ir viešojoje politikoje artimiausiais metais.

    „OpenAI“ tuo metu ruošiasi galimam įžengimui į biržą, o rinkoje svarstoma, kad įmonės vertė galėtų siekti apie 745 mlrd. eurų. Jei taip įvyktų, tai būtų vienas didžiausių technologijų sektoriaus akcijų platinimų istorijoje, dar labiau padidinantis spaudimą tiek „OpenAI“ vadovybei, tiek jos partneriams.

    „Filmą apie tai, kas valdo transformuojančią technologiją, galiausiai pradėjo valdyti ta pati realybė, apie kurią jis pasakoja“, – sakė vienas iš projekto kūrybai artimų šaltinių.