CP v2

Category: Finansai

  • Lenkijos pramonė stringa skaitmeninėje transformacijoje: vadovas skaičiuoja, kad atsilieka 95 proc. įmonių

    Lenkijos pramonė praranda konkurencingumą, o įmonės lėtai perima skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą, teigta Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo. APA Group vadovas Arturas Pollakas tvirtino, kad net 95 proc. šalies įmonių vis dar dirba pagal pasenusį modelį.

    Jo vertinimu, pramonė praleido progą sparčiau kelti našumą per skaitmeninę transformaciją. Pasak jo, tai šiandien jaučiasi tiek efektyvumo rodikliuose, tiek gebėjime konkuruoti su labiau automatizuotais gamintojais.

    „Didžiulis darbas dar nepadarytas, nes Lenkijos pramonė šiandien guli ant menčių“, – sakė Arturas Pollakas.

    Kitas diskusijos dalyvis, kato.hub vadovas Wojciechas Maroszekas, pabrėžė, kad strategijos stoka nėra vien Lenkijos ar Silezijos problema. Jo teigimu, verslui tenka prisitaikyti prie pasaulinių politinių, saugumo ir technologinių pokyčių, kai planavimo horizontai trumpėja.

    Silezijos šansas po kasybos

    Wojciechas Maroszekas akcentavo, kad Silezija turi stiprybių, kuriomis galima grįsti naujas ekonomikos specializacijas: infrastruktūrą, technines kompetencijas ir patirtį turinčius žmones. Pasak jo, svarbu ne tik pritraukti investicijas, bet ir sukurti aplinką, kurioje technologiniai verslai galėtų augti regione.

    Vienu iš tokių bandymų įvardytas Shaft K projektas, kuriamas buvusios Wieczorek kasyklos teritorijoje Katovicuose. Projektu siekiama spręsti dvi užduotis: įveiklinti pokasybines teritorijas ir išlaikyti regione jaunus talentus, kad jie kurtų verslus vietoje.

    Kosmoso technologijos iš kasyklų?

    Apie regiono ateitį optimistiškiau kalbėjo Fondo Nauka. To Lubię įkūrėjas Tomaszas Rożekas. Jo teigimu, Silezijos pramoninis palikimas gali būti ne tik našta, bet ir platforma bandyti ateities technologijas.

    „Šį regioną suformavo technologijos ir inovacijos“, – sakė Tomaszas Rożekas.

    Jis pateikė pavyzdį, kad kasyklų infrastruktūra galėtų tapti sudėtinga bandymų aplinka autonominėms sistemoms. Logika paprasta: jei įranga patikimai veikia tamsiuose, dulkėtuose koridoriuose be palydovinės navigacijos, ji bus pritaikoma ir ekstremalesnėms užduotims, įskaitant saugumo scenarijus.

  • Varšuvos biržoje – nauji WIG20 rekordai, „Orlen“ muša kainų maksimumus, o „Azoty“ sminga

    Rekordinė savaitė Varšuvos biržoje

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje buvo permaininga, tačiau pagrindiniai rodikliai užfiksavo daugiau pliusų nei minusų. Didžiausias dėmesys teko WIG20, kuris savaitę užbaigė pakilęs apie 1,2 proc., o platesnis WIG ūgtelėjo maždaug 0,75 proc.

    Mažųjų bendrovių indeksas sWIG80 taip pat kilo apie 0,5 proc., o vidutinės kapitalizacijos mWIG40 krito apie 0,7 proc. WIG20 savaitės eigoje dar kartą perrašė istoriją, pasiekdamas naują maksimumą ties maždaug 4 172 punktais.

    „Orlen“ brangsta ir traukia indeksą

    Didžiausia WIG20 bendrovė „Orlen“ pratęsė kilimo seriją ir fiksavo naują akcijos kainos rekordą – apie 162,40 zlotų, tai yra maždaug 38 eurai. Savaitės pabaigoje kotiruotė išliko netoli maksimumo, o bendrovės kapitalizacija siekė apie 188 mlrd. zlotų, arba maždaug 44 mlrd. eurų.

    Rinkos dalyviai į „Orlen“ žiūri kaip į vieną pagrindinių Varšuvos biržos variklių, o kainos dinamika atspindi ir platesnę energetikos sektoriaus bangą. Papildomo dėmesio sulaukė ir signalai apie galimus žingsnius gynybos pramonės kryptimi, kai valstybė svarsto dalies Lenkijos gynybos grupės akcijų pardavimo scenarijus ir tarp potencialių investuotojų minimas „Orlen“.

    Ne mažiau svarbios buvo žinios apie mažųjų modulinių reaktorių projektus, kuriuose dalyvauja su „Orlen“ susijusi įmonė „Orlen Synthos Green Energy“. Tokios temos investuotojams svarbios dėl ilgalaikio kapitalo poreikio, reguliavimo aplinkos ir galimos įtakos energijos kainoms bei energetinei nepriklausomybei.

    Energetikos lyderiai ir „Grupa Azoty“ problemos

    Iš WIG20 išsiskyrė „PGE“, kurios akcijos per savaitę pakilo beveik 12 proc. Bendrovė paskelbė apie ketinimus naudotis finansavimu infrastruktūros atsparumo ir saugumo didinimui, o rinka tai vertino kaip žingsnį, galintį pagreitinti investicijas į tinklus.

    Stipriau kilo ir „Tauron“, kurio vertė per savaitę padidėjo apie 9 proc. Tuo pat metu „Grupa Azoty“ patyrė ryškų spaudimą: per penkias prekybos sesijas akcijos atpigo daugiau nei 15 proc., nukrisdamos iki maždaug 21 zloto, arba apie 4,9 euro.

    Bendrovė skelbė, kad pirmąjį 2026 metų pusmetį grynąjį nuostolį sumažino nuo maždaug 878 mln. zlotų iki maždaug 594 mln. zlotų, tai yra nuo apie 205 mln. eurų iki apie 139 mln. eurų. Pajamos išliko panašios ir siekė apie 7,07 mlrd. zlotų, arba maždaug 1,65 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojus labiau veikė atsargesnės vadovybės nuotaikos ir tęsiama restruktūrizacija. „Grupa Azoty“ rizikų žemėlapyje tebėra energetinių išteklių kainos, trąšų paklausos ciklai, konkurencija ir finansavimo sąlygos, todėl bet koks neapibrėžtumas rinkoje tokioms įmonėms greitai virsta kainos korekcija.

    JSW korekcija, XTB silpnumas ir Asbis fenomenas

    Po įspūdingos 16 iš eilės kilusių sesijų serijos korekcijos sulaukė JSW akcijos, kurios pradėjo leistis ir kelias dienas iš eilės fiksavo nuosmukį. Vis dėlto per maždaug mėnesį akcijų kaina vis dar buvo pakilusi daugiau nei 30 proc., tad dalis kritimo rinkoje vertinta kaip natūralus atvėsimas po staigaus šuolio.

    Tuo metu XTB akcijos per savaitę atpigo apie 6 proc. iki maždaug 148,5 zloto, arba apie 35 eurus. Nepaisant tokio savaitinio rezultato, nuo metų pradžios grąža išliko itin aukšta ir siekė apie 115 proc., tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojai akivaizdžiai jautriau reagavo į didelių sandorių ir likvidumo efektus.

    Iš technologijų sektoriaus ryškiausiai spindėjo „Asbis“, per savaitę pridėjusi dar apie 12 proc. ir pasiekusi naują istorinį maksimumą. Nuo metų pradžios bendrovės akcijos buvo pašokusios apie 360 proc., o rinka augimą siejo su didėjančiu technologijų paklausos ciklu ir investuotojų apetitu augimo istorijoms.

  • „Asseco Poland“ nuo 2027 metų turės naują vadovą ir valdybą: kas keičiasi IT gigante

    „Asseco Poland“ stebėtojų taryba paskyrė Rafałą Kozłowskį valdybos pirmininku ir būsimuoju įmonės prezidentu naujai penkerių metų kadencijai, apimančiai 2027–2031 metus. Bendrovė pranešė, kad naujoji valdybos sudėtis įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

    Be naujojo vadovo, patvirtinta ir platesnė valdybos komanda: į pareigas paskirti keli viceprezidentai, kurie stiprins valdymą skirtingose veiklos srityse. Tokie sprendimai rodo siekį iš anksto susidėlioti vadovų komandą prieš naują strateginį ciklą ir užtikrinti sklandų tęstinumą.

    Kas yra Rafałas Kozłowskis?

    Rafałas Kozłowskis „Asseco Poland“ valdyboje dirba nuo 2025 metų, kai tapo viceprezidentu. Jo atsakomybės srityje yra ERP sprendimai, tarptautinė plėtra ir ERP projektų biuras, todėl tikėtina, kad šios kryptys išliks prioritetinės ir naujoje kadencijoje.

    Vadovas yra baigęs Varšuvos universitetą, kur įgijo magistro laipsnį Organizacijos ir vadybos fakultete. Toks profilis įprastas didelėms IT grupėms, kuriose vadovui tenka suderinti technologinę plėtrą, didelių projektų valdymą ir ilgalaikius santykius su viešuoju sektoriumi.

    Skaičiai: augantys rezultatai 2026 metais

    „Asseco“ grupė 2026 metų pirmąjį pusmetį gavo 2 140 000 000 eurų pajamų, iš kurių 1 630 000 000 eurų sudarė nuosavų produktų ir IT paslaugų pardavimai. Tokia struktūra signalizuoja, kad reikšmingą dalį portfelio sudaro aukštesnės pridėtinės vertės sprendimai, o ne tik perpardavimas ar vienkartiniai įdiegimai.

    Veiklos pelnas per metus augo 38 proc. ir siekė apie 253 000 000 eurų, o grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, po 52 proc. augimo sudarė apie 99 000 000 eurų. Rezultatų dinamika rodo, kad grupė sugeba didinti pelningumą greičiau nei pajamas, o tai investuotojams dažnai yra vienas svarbiausių signalų.

    Atskirame „Asseco Poland“ segmente pajamos didėjo 17 proc. ir pasiekė apie 299 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad buvo tęsiami viešųjų paslaugų skaitmeninimo projektai, apimantys kritinės svarbos sistemų priežiūrą ir plėtrą, reikalingą kasdienėms gyventojų paslaugoms.

    Kodėl vadovybės pokyčiai svarbūs?

    Vadovybės paskyrimas iš anksto, keliems metams į priekį, leidžia didelėms IT grupėms išlaikyti stabilumą ilgalaikiuose kontraktuose ir sumažinti rizikas klientams bei partneriams. Tai ypač aktualu dirbant su viešuoju sektoriumi, kur projektai tęsiasi ne vienerius metus ir apima jautrią infrastruktūrą.

    2027 metais įsigaliosianti valdybos sudėtis sutampa su laikotarpiu, kai Europos rinkose didėja spaudimas spartinti valstybinių paslaugų skaitmeninimą ir stiprinti kibernetinį atsparumą. Tokiose temose ERP ekosistemos, dideli sistemų modernizavimo projektai ir tarptautinė plėtra tampa pagrindinėmis kryptimis, todėl būsimo vadovo patirtis šiose srityse gali būti vienas kertinių pasirinkimo argumentų.

  • Tauron žengia į kitą OCGT Jaworzno etapą: kada bus parinktas inžinierius ir startuos statybų konkursas

    OCGT Jaworzno: kas jau padaryta

    Energetikos grupė „Tauron“ tęsia OCGT Jaworzno dujinės elektrinės projektą Lenkijoje. Numatyta dviejų turbinų greito paleidimo (OCGT) jėgainė, kurios bendra galia siektų apie 630 megavatų.

    Įmonės teigimu, artimiausi darbai sutelkti į dvi kryptis: leidimų gavimą ir pačios statybos parengimą. Šie žingsniai laikomi pagrindinėmis projekto „vartų“ stadijomis, nuo kurių priklausys tolesnis grafikas.

    Leidimai ir inžinierius kontraktui

    „Tauron“ nurodo, kad būtina užbaigti su poveikiu aplinkai susijusias procedūras ir gauti statybos leidimą. Bendrovė planuoja, kad statybos leidimas galėtų būti gautas 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Lygiagrečiai vyksta konkursas inžinieriui kontraktui parinkti, kuris prižiūrėtų projekto įgyvendinimą. „Tauron“ skaičiuoja, kad šis pasirinkimas galėtų būti atliktas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Kada prasidės statybų konkursas

    Kitas svarbus žingsnis bus statybos dalies pirkimas, kurį planuojama skelbti užbaigus bazinį ir techninį projektavimą. Pagal įmonės planą tai turėtų įvykti 2027 metų pradžioje.

    Toks etapų atskyrimas reiškia, kad technologinė įranga ir statybos darbai kontraktuojami atskirai. Pasak bendrovės, ši schema turi padėti išlaikyti didesnį aiškumą dėl terminų ir didinti vietinės pramonės dalyvavimą statybų dalyje.

    Turbinos užsakytos, pristatymas numatytas 2028–2029 metais

    Projektą įgyvendina „Tauron“ grupės bendrovė „Tauron Wytwarzanie“, kuri 2026 metų liepą pasirašė sutartį su „Ansaldo Energia“ dėl pagrindinės technologinės įrangos tiekimo. Į susitarimą įtraukta ir daugiametė turbinų priežiūros sutartis.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 293 000 000 eurų be mokesčių, iš jų turbinų tiekimui tenka apie 193 000 000 eurų. Numatyta pristatyti dvi dujines turbinas, kurių kiekvienos galia apie 314,6 megavato.

    „Tauron“ savo 2026 metų pirmojo pusmečio ataskaitoje nurodė, kad turbinų pristatymas planuojamas 2028 ir 2029 metų sandūroje. Projektas turi galios rinkos sutartį 2030–2044 metų laikotarpiui, todėl terminų laikymasis bendrovei yra kritiškai svarbus.

    „Kodėl mums pavyko? Tai dviejų dalykų klausimas. Pirmasis yra technologinis lankstumas, antrasis – investuotojo tiekimų modelis, kai statybų dalis atskiriama nuo turbinų kontraktavimo“, – sakė „Tauron“ vadovas Michałas Orłowskis.

  • Turkija tariasi su Azerbaidžanu dėl BTC naftotiekio: rinką galėtų pasiekti dar dešimtys milijonų tonų

    Turkija su Azerbaidžanu intensyvina derybas dėl didesnių naftos srautų per BTC naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeihanas, kuriuo žaliava pasiekia Turkijos Viduržemio jūros uostą Džeihaną. Šiuo metu per infrastruktūrą transportuojama apie 600 000 barelių per dieną, tačiau techninės galimybės leistų priartėti prie 1 000 000 barelių per dieną.

    Tokie planai rinkoje vertinami kaip signalas, kad artimiausiais mėnesiais gali didėti Kaspijos regiono naftos pasiūla. Džeihanas yra vienas svarbiausių naftos eksporto taškų regione, o BTC laikomas strateginiu maršrutu, leidžiančiu apeiti dalį geopolitinių rizikų kituose koridoriuose.

    Turkijos energetikos ir gamtos išteklių ministras Alparslan Bayraktar patvirtino, kad tikslas – išnaudoti visą esamą infrastruktūrą ir padidinti BTC pralaidumą iki 1 000 000 barelių per dieną.

    „Kalbamės su Azerbaidžano energetikos ministerija, kad maksimaliai išnaudotume esamą infrastruktūrą. Pirmiausia tai reiškia BTC pralaidumo didinimą iki 1 milijono barelių per dieną“, – sakė Alparslan Bayraktar.

    2025 metais naftos tranzitas BTC maršrutu siekė 27,18 mln. tonų ir, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 7,8 proc. Didžiausią dalį sudarė Azerbaidžano nafta – 84,8 proc., o tai leido eksportuoti 23,06 mln. tonų.

    Kita reikšminga srauto dalis susijusi su nafta iš Centrinės Azijos: Kazachstano ir Turkmėnistano telkinių žaliava dalimi naudojosi tranzitu, dalimi buvo importuojama. Skelbiama, kad tranzito dalis sudarė 15,2 proc., o tai atitiko 4,12 mln. tonų.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Jei BTC būtų pradėtas eksploatuoti arčiau techninio maksimumo, į rinką teoriškai galėtų patekti papildomi milijonai tonų per metus, priklausomai nuo sutarčių ir realių tiekimo apimčių. Vertinant metinį potencialą, infrastruktūra gali priimti daugiau kaip 50 mln. tonų naftos per metus, todėl augimo rezervas išlieka reikšmingas.

    Turkijos pusė taip pat planuoja artimiausiomis savaitėmis derybas su Centrinės Azijos partneriais, kurios galėtų baigtis naujomis sutartimis dėl papildomų kiekių. Tai svarbu ir Ankarai, siekiančiai stiprinti savo vaidmenį kaip energetinių srautų mazgui, ir tiekėjams, ieškantiems patikimų eksporto kelių.

  • Lenkijos ilgiausias geležinkelio tunelis po Lodze: 145 tonų TBM dalis jau pakeliui į statybvietę

    Į Lodzę artėja svarbiausia tunelių gręžimo mašinos (TBM) dalis, kuri užbaigs sudėtingą logistikos operaciją – centralinė pjovimo galvutės sekcija su pagrindine pavara. Krovinys sveria 145 tonas, todėl jis gabenamas naktimis, o kelionė iki statybvietės trunka kelias naktis.

    Ši TBM bus naudojama būsimam greitųjų geležinkelių tuneliui po Lodze, kuris taps ilgiausiu ir plačiausiu tokio tipo geležinkelio objektu Lenkijoje, išgręžtu vienu ištisiniu ruožu. Tunelio skersmuo sieks apie 14 metrų, o ilgis – apie 4,6 kilometro.

    Kas vyksta statybvietėje?

    Atgabenus pagrindinį elementą, rangovai pereis prie visos mašinos montavimo ir techninių bandymų. Pasirengimo darbai užtruks dar kelis mėnesius, o pats gręžimas, pagal dabartinį grafiką, turėtų prasidėti 2027 metų pavasarį starto šachtoje Retkinijoje.

    Didelių gabaritų kroviniai įprastai planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų miesto ir tarpmiestinio eismo ritmą, todėl konvojai dažniausiai juda naktimis. Tokia logistika reikalauja specialių maršrutų, leidimų, policijos palydos ir laikinų eismo ribojimų.

    Kodėl tunelis svarbus KDP projektui?

    Tunelis po Lodze numatomas kaip vienas kertinių greitųjų geležinkelių infrastruktūros mazgų – jis turėtų užtikrinti miesto pervažiuojamumą traukiniams, neapkraunant paviršinių gatvių ir tankiai užstatytų rajonų. TBM technologija tokiose vietose pasirenkama dėl didesnio tikslumo ir mažesnio poveikio paviršiui, palyginti su atvirais kasimo darbais.

    Projektas siejamas su vadinamuoju Y formos greitųjų geležinkelių koridoriumi, kuriuo planuojama sujungti Varšuvą, naują oro uostą, Lodzę ir toliau kryptimis į Vroclavą bei Poznanę. Dėl to tunelis laikomas ne tik miesto, bet ir viso šalies greitųjų susisiekimo planų infrastruktūriniu „butelio kakliuku“, nuo kurio priklausys būsimos linijos pralaidumas.

  • Prancūzijos ekonomika stringa: valdžia mažina augimo prognozę, skamba įspėjimai dėl deficito

    Prancūzijos ekonomika stringa: valdžia mažina augimo prognozę, skamba įspėjimai dėl deficito

    Prognozė apkarpyta, kaimynai lenkia

    Prancūzijos vyriausybė sumažino 2026 metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., nors anksčiau planavo 0,7 proc. Finansų institucijos ir ekonomistai pabrėžia, kad toks sulėtėjimas išsiskiria euro zonoje, kur dalis didžiųjų šalių metų pradžioje demonstravo nuosaikų, bet teigiamą augimą.

    Ekonomikos ministro Rolando Lescure pristatytuose skaičiuose taip pat numatoma, kad 2027 metais augimas galėtų pasiekti 1 proc. Kartu valdžia prognozuoja, kad infliacija šiemet sieks 2,1 proc., o kitąmet mažės iki 1,8 proc.

    Biudžetui tai bloga žinia

    Silpnesnis augimas reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir didesnį spaudimą valstybės finansams. Vyriausybė deklaruoja siekį 2026 metais sumažinti deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 5,1 proc. 2025 metais, tačiau pati pripažįsta, kad uždavinys tampa sunkiau įgyvendinamas.

    Ministras pirmininkas Sébastien Lecornu anksčiau yra užsiminęs, kad dėl šio tikslo „nėra labai optimistiškas“, ypač jei ekonomikos aktyvumas išliks vangus. Mažėjant augimo tempui, valdžiai paprastai tenka rinktis tarp išlaidų karpymo, papildomų pajamų paieškos ir didesnio skolinimosi.

    Insee: vidaus paklausa beveik sustojo

    Prancūzijos statistikos institucija Insee dar pesimistiškiau vertina 2026 metų perspektyvą ir prognozuoja tik 0,4 proc. augimą. Institucija įspėja, kad ekonomika praranda pagreitį, o pagrindiniai vidaus paklausos varikliai šiuo metu faktiškai užstrigę.

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas išlieka silpnas, o investicijos traukiasi. Papildomu veiksniu įvardijamas lėtesnis viešųjų projektų tempas, siejamas su savivaldybių rinkimų ciklu, kai dalis sprendimų ir investicijų atidedama.

    Karščio bangos ir darbo rinka didina rizikas

    Ekonominį foną apsunkina ir klimato veiksniai. Insee atkreipia dėmesį, kad karščio bangos ypač kerta žemės ūkiui, o ekstremalūs orai vis dažniau tampa ne vien aplinkos, bet ir ekonomikos bei biudžeto planavimo klausimu.

    Vyriausybė yra vertinusi, kad nesiimant papildomų priemonių klimato kaita iki 2050 metų galėtų sumažinti Prancūzijos bendrąjį vidaus produktą 3,6 proc. Insee taip pat pabrėžia prastesnę nei kai kuriose kitose Europos šalyse darbo rinkos situaciją: didėjantį nedarbą ir lėtesnį atlyginimų augimą.

    Brangimas grįžta, perkamoji galia smunka

    Namų ūkiams papildomą nerimą kelia infliacijos dinamika. Insee prognozuoja, kad metų pabaigoje infliacija gali pakilti iki 2,9 proc., kai rugpjūtį siekė 2,4 proc., o tai didintų spaudimą kainoms ir kasdienėms išlaidoms.

    Tokioje aplinkoje prognozuojama, kad perkamoji galia per metus gali sumažėti 0,4 proc., ypač dėl mažėjančio apmokamo užimtumo ir brangstančių prekių bei paslaugų. Insee vertinimu, tai gali paliesti didelę dalį namų ūkių, o vartojimas 2026 metais augtų tik 0,3 proc.

    Silpnesnį vartojimą dažnai lydi ir didesnis atsargumas: prognozuojama, kad taupymo norma sumažės nuo 17,8 proc. 2025 metais iki 17,3 proc. šiemet, todėl dalis gyventojų dažniau remsis sukauptomis santaupomis. Tuo pat metu prognozuojama, kad įmonių investicijos mažės 0,3 proc., o namų ūkių investicijos trauksis 1,3 proc.

    Vis dėlto Insee tikisi nedidelio atsigavimo metų pabaigoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį augimas galėtų siekti 0,1 proc., o ketvirtąjį ketvirtį paspartėti iki 0,2 proc. Tarp neapibrėžtumų minimas karščio bangų poveikis aktyvumui ir geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose.

  • Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Smūgis netoli Odesos

    Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uosto dronais buvo atakuotas vilkikas, per smūgį žuvo du Azerbaidžano piliečiai jūreiviai. Apie žūtis pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, patvirtinusi, kad tarp aukų yra Aslanas Alijevas ir Asimas Gasimovas.

    Pasak pranešimų, vilkikas buvo atakuotas ne vieną kartą: pirmasis smūgis fiksuotas prie Odesos, o vėliau laivas per naktį dar du kartus pateko į dronų atakas. Laivas plaukė Rumunijos Konstancos uosto kryptimi.

    Sužeistieji ir įgula

    Azerbaidžano institucijos nurodė, kad dar du Azerbaidžano piliečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę Ukrainos Čornomorsko mieste, jiems diagnozuoti nudegimai. Dar šešiems įgulos nariams pagalba suteikta vietoje.

    Iš viso laive buvo 10 žmonių, tarp jų – Azerbaidžano, Turkijos, Vokietijos ir Ukrainos piliečiai. Diplomatinės tarnybos teigė koordinuojančios veiksmus su atsakingomis institucijomis dėl sužeistųjų pargabenimo ir žuvusiųjų dokumentų sutvarkymo.

    Kas kaltas ir kodėl tai svarbu

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija atsakomybės dėl atakos viešai nepriskyrė nė vienai pusei. Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ir transporto srityje dirbančios institucijos pareiškė, kad smūgį įvykdė Rusija, ir tai esą yra platesnės kampanijos prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą dalis.

    Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog atakavo du į Odesą plaukusius krovininius laivus ir vilkiką, teigdama, kad laivai gabeno karines siuntas. Kyjivas viešai nekomentavo šių teiginių.

    Čornomorskas yra vienas svarbiausių Ukrainos komercinių uostų Juodojoje jūroje ir reikšmingas grūdų eksporto terminalas. Po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais grūdų gabenimas kurį laiką vyko pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau Rusijai iš jos pasitraukus 2023 metais uostų ir laivybos saugumo rizikos regione padidėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais smūgiai civilinei laivybai Juodojoje jūroje padažnėjo, o incidentai su trečiųjų šalių vėliavas keliančiais laivais kelia vis didesnį nerimą dėl jūrininkų saugumo. Ši ataka – ne pirmas atvejis, kai per išpuolius regione nukenčia Azerbaidžano piliečiai: anksčiau buvo pranešta ir apie žūtis Azovo jūroje.

  • Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italijos Ministrų Taryba patvirtino naują teisės aktą, kuriuo dar savaitei pratęsiama nuolaida dyzelino kainai degalinėse. Pagal sprendimą akcizo mažinimas galios iki rugsėjo 17 dienos ir, valdžios teigimu, tai turėtų būti paskutinė universali lengvata, taikoma visiems.

    Lengvata paremta akcizo tarifo sumažinimu maždaug 0,14 euro už litrą, o galutinei kainai degalinėse tai, įskaitant mažesnę pridėtinės vertės mokesčio įtaką, sudaro apie 0,17 euro už litrą. Italijos vyriausybė nurodo, kad vien šis pratęsimas biudžetui kainuos apie 80 mln. eurų.

    Italija šią priemonę taiko jau ne pirmą kartą, siekdama sušvelninti naftos produktų brangimo poveikį gyventojams ir verslui. Žiniasklaidos vertinimu, nuo pavasario pakartotiniai akcizų mažinimai ir papildoma pagalba kelių transporto sektoriui valstybei iš viso kainavo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Kuo keisis po rugsėjo 17 dienos?

    Vyriausybė signalizuoja, kad jei po rugsėjo 17 dienos vėl tektų imtis intervencijų degalų rinkoje, jos būtų nebe visuotinės, o tikslinės. Tai reikštų paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tiems, kuriems kuras būtinas darbui, pavyzdžiui, daliai transporto ir logistikos grandinės.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos praktiką: po energetikos ir infliacijos šuolių laikotarpio valstybės vis dažniau atsitraukia nuo plataus masto kompensacijų, nes jos brangiai kainuoja biudžetui ir skatina didesnį vartojimą. Be to, universalios nuolaidos dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad didesnę naudą gauna daugiau ir brangesniais automobiliais važinėjantys vairuotojai.

    Ginčas dėl finansavimo šaltinių

    Valdančiojoje koalicijoje Italijoje tęsiasi diskusijos, kaip finansuoti galimas naujas priemones, jei degalų kainos vėl stipriau šokteltų. Viena stovyklos dalis siūlo lėšas rinkti iš netikėtų naftos bendrovių pelnų apmokestinimo, tačiau šiai idėjai nepritaria visi koalicijos partneriai.

    Ekspertai pažymi, kad tokios diskusijos Europoje kartojasi nuo 2022 metų, kai dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasiūlos ribojimų svyravo energijos ir naftos kainos. Italijos atveju papildomas jautrumas siejamas ir su tuo, kad dyzelinas tradiciškai sudaro didelę dalį šalies transporto parko, o kainų pokyčiai greitai persiduoda logistikos sąnaudoms ir vartotojų kainoms.

  • Europos gyventojai atsisako vizitų pas artimuosius ir gydytojus: taip bando apmokėti sąskaitas

    Europos gyventojai atsisako vizitų pas artimuosius ir gydytojus: taip bando apmokėti sąskaitas

    Brangstančios sąskaitos keičia įpročius

    Europoje finansinis nesaugumas vis dažniau tampa ilgalaike kasdienybe, o energetinis skurdas dar labiau didina pažeidžiamumą. Tyrimai rodo, kad dalis žmonių, siekdami apmokėti energijos ir degalų sąskaitas, atsisako anksčiau savaime suprantamų dalykų.

    Pagal „Ipsos“ ir organizacijos „Secours populaire français“ metinę apklausą, apie 29 proc. respondentų teigia gyvenantys nestabiliose, trapiose sąlygose. Tuo pačiu 73 proc. apklaustųjų baiminasi, kad artimiausiu metu gali nebeišgalėti padengti degalų išlaidų.

    Apklausa apėmė 10 šalių

    Tyrime buvo apklausta 10 000 18 metų ir vyresnių žmonių Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Serbijoje. Apklausos rezultatai išryškino, kad ekonominis spaudimas skirtingose šalyse pasireiškia nevienodai.

    Didžiausią nerimą dėl degalų išlaidų dažniau įvardijo Graikijos, Italijos ir Portugalijos gyventojai. Tuo metu Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje apklaustieji dažniau nurodė turintys daugiau finansinių „amortizatorių“, nors bendras susirūpinimas taip pat išlieka aukštas.

    Ką žmonės aukoja pirmiausia?

    Tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus daugiau nei kas trečias europietis, norėdamas susitvarkyti su energijos ar degalų sąskaitomis, atsisakė reikšmingų išlaidų, įskaitant maistą ar sveikatos priežiūrą. Tai signalizuoja, kad brangimas daliai gyventojų jau persikelia iš nepatogumo zonos į realią riziką sveikatai.

    Moldovoje ir Graikijoje taupymo mastas, vertinant pagal atsisakomas išlaidas, esą gali būti iki trijų kartų didesnis nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Ekspertai tokį skirtumą dažniausiai sieja su mažesnėmis pajamomis, didesne infliacijos įtaka ir silpnesniais socialinės apsaugos mechanizmais.

    Taupant degalams pirmiausia dažnai atsisakoma atostogų, o vėliau ir kelionių aplankyti toliau gyvenančių artimųjų. Be to, dalis žmonių nurodo vengiantys naudoti automobilį net vykdami į darbą, nors tai reiškia gerokai ilgesnę kelionę.

    Ypač neramina tai, kad 23 proc. apklaustųjų teigia praleidę planuotus vizitus pas gydytojus dėl išaugusių pragyvenimo kaštų. Tai rodo, kad išlaidų spaudimas gali turėti ne tik finansinių, bet ir ilgalaikių sveikatos pasekmių, ypač lėtinių ligų turintiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.

    Šildymas mažinamas, įpročiai griežtinami

    Gyventojai vis dažniau imasi ir kasdienių priemonių mažinti sąskaitas: sumažina šildymą, išjungia jį atskirose patalpose, riboja elektros prietaisų naudojimą. Beveik 7 iš 10 respondentų nurodė pritaikę bent vieną taupymo priemonę, o kiek daugiau nei 5 iš 10 teigia taikantys kelias.

    Apklausos duomenimis, Prancūzijoje ir Graikijoje dažniau pasirenkama nešildyti tam tikrų kambarių, o Moldovoje labiau paplitęs sprendimas nenaudoti dalies buitinių prietaisų. Tokie įpročiai atspindi ne tik kainų lygį, bet ir skirtingas būsto sąlygas bei energinio efektyvumo situaciją.

    Prie energijos ir degalų kainų svyravimų prisideda ir geopolitinė įtampa, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje bei konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai didina neapibrėžtumą rinkose, o vartotojams tai dažnai reiškia riziką sulaukti naujų kainų šuolių.