CP v2

Category: Įmonės

  • Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Kam skirta investicija

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta kritinių žaliavų telkinių paieškai spartinti. Įmonė kuria geologams skirtą platformą, kurioje DI derinamas su geologų žiniomis ir realaus pasaulio duomenimis.

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo fondai „World Fund“ ir „Kindred Capital“, prisidėjo „Daphni“, „Omnes Capital“ ir „Ovni Capital“. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos leis greičiau plėsti komandą, tobulinti platformą ir didinti veiklos mastą tarptautiniu mastu.

    Kodėl kritiniai metalai tapo strateginiai

    Kritinių metalų, tokių kaip varis, litis ar nikelis, poreikis auga dėl transporto elektrifikacijos, baterijų kaupiklių, elektros tinklų plėtros ir duomenų centrų. Šios žaliavos laikomos esminėmis tiek energetikos pertvarkai, tiek pramonės konkurencingumui, todėl jų tiekimo rizikos vis dažniau aptariamos ir politikos lygmeniu.

    „Lithosquare“ remiasi prielaida, kad vien perdirbimas artimiausiais dešimtmečiais neužtikrins reikiamų apimčių, todėl reikės atrasti naujų telkinių. Praktikoje mineralų žvalgyba išlieka lėta ir brangi, o nuo pirmųjų tyrimų iki telkinio patvirtinimo neretai praeina 7–15 metų.

    Kaip DI keičia žvalgybos procesą

    Bendrovės teigimu, didelė dalis geologų laiko šiandien atitenka duomenų tvarkymui, o ne interpretacijai ir darbui lauke. „Lithosquare“ tikslas yra automatizuoti dalį pasikartojančių užduočių ir sutrumpinti analizės ciklus nuo mėnesių iki dienų.

    Skirtingai nei įrankiai, kurie tik ieško pasikartojančių šablonų duomenyse, „Lithosquare“ akcentuoja mokslu paremtus geologinius požemio modelius ir telkinių formavimosi logiką. Tokia kombinacija, pasak įmonės, turėtų padėti tiksliau atrinkti gręžinių taikinius, sumažinti nereikalingų gręžimų skaičių ir su tuo susijusias emisijas.

    „Kelerius metus dirbome mineralų žvalgyboje ir visur matėme tą patį kamštį: per daug laiko suvalgo duomenų apdorojimas, o per mažai lieka tikrajai geologijai ir darbui lauke“, – sakė „Lithosquare“ bendraįkūrėjas ir vadovas Aymeric Préveral-Etcheverry.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o prie jos netrukus prisijungė vienas iš vadovų Simon Leclair. „Lithosquare“ teigia jau bendradarbiaujanti su kasybos įmonėmis JAV, Europoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o artimiausias tikslas – sparčiau plėsti taikymą skirtinguose regionuose.

    Investuotojai pabrėžia, kad kritinių žaliavų paieškos pagreitinimas tampa ne vien geologijos, bet ir platesnės ekonomikos problema. Augant baterijų, elektros tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros poreikiams, sprendimai, kurie didina žvalgybos efektyvumą, gali turėti tiesioginę įtaką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.

  • „WaiV Robotics“ pritraukė 6,4 mln. eurų: kuria autonominę dronų nusileidimo sistemą laivams

    Sprendžia silpnąją grandį jūroje

    Jungtinėje Karalystėje veikianti jūrinės autonominės infrastruktūros kūrėja „WaiV Robotics“ po veiklos „slaptuoju režimu“ pritraukė 6,4 mln. eurų „Seed“ investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos visiškai automatinei vertikalaus kilimo ir tūpimo dronų pakilimo ir nusileidimo platformai, pritaikytai darbui atviroje jūroje.

    Įmonės kuriama sistema orientuota į tai, kas, pasak rinkos dalyvių, dažnai tampa realia kliūtimi ne pats orlaivis, o jo eksploatacijai reikalinga infrastruktūra. Jūroje dronų panaudojimą riboja ne tik ryšio ir oro sąlygos, bet ir saugaus grąžinimo į laivą problema, ypač mažesniuose laivuose.

    „Kad dronai taptų patikima jūrinės veiklos dalimi, trūkstama grandis yra ne pats orlaivis, o aplink jį esanti infrastruktūra“, – sakė „WaiV Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Johnny Carni.

    Kaip veikia platforma

    „WaiV Robotics“ pristatomas sprendimas skirtas užtikrinti automatinį dronų pakilimo ir nusileidimo ciklą nuo denio, kai laivas juda ir denio padėtis nuolat kinta. Bendrovė akcentuoja stabilizavimo, jutikliais paremto valdymo ir saugaus fiksavimo mechanizmo derinį, kuris turėtų leisti dronui tiksliai „pagauti“ nusileidimo momentą net sudėtingomis bangavimo sąlygomis.

    Pasak įmonės, jūroje iššūkius kelia šešių laisvės laipsnių judėjimas, nenuspėjamas bangų modelis ir denio paviršiaus sąlygos, pavyzdžiui, druska ir slidumas. Dėl to sprendimai, kurie veikia sausumoje ar laboratorinėmis sąlygomis, ne visada užtikrina pakankamą patikimumą realiose operacijose atviroje jūroje.

    „Mūsų sistema sukurta tam, kad panaikintų tradicinius diegimo apribojimus ir leistų laivams veikti kaip mobilūs dronų paleidimo ir sugrąžinimo centrai. Be patikimo būdo pakilti ir nusileisti jūroje, masinis diegimas tiesiog neveikia“, – sakė Johnny Carni.

    Kontekstas: kodėl investuotojai žiūri į jūrą

    Bendrovė įkurta 2023 metais ir savo produktą pozicionuoja kaip praktinį įrankį jūrinėms įguloms, kurioms dronai galėtų padėti vykdyti apžiūras, stebėseną, paieškos ir gelbėjimo ar logistikos užduotis. Tokiose srityse dronai gali sumažinti riziką žmonėms ir sutrumpinti laiką, reikalingą situacijai įvertinti dideliame plote.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja platesnė tendencija investuoti į autonomijos sprendimus, ypač tuos, kurie sprendžia praktinius diegimo barjerus, o ne vien tik gerina skraidymo charakteristikas. Rinkoje daugėja projektų, siekiančių automatizuoti koordinavimą, patikimą navigaciją, nuotolinę priežiūrą ir infrastruktūrą, kuri leistų dronams veikti kaip įprastai planuojamiems jūriniams pajėgumams prilygstanti priemonė.

    „WaiV Robotics“ teigia, kad jų platforma turėtų veikti ir mažesniuose, maždaug 10 metrų ilgio laivuose, o dronams nereikėtų papildomų konstrukcinių ar programinių pakeitimų. Jei tai pasitvirtins praktikoje, toks suderinamumas galėtų sumažinti diegimo kainą ir pagreitinti sprendimo pritaikymą skirtinguose laivynuose.

  • „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: kodėl šis sandoris gali paspartinti kvantinių procesorių proveržį

    Nyderlandų Delfte įsikūrusi kvantinių procesorių bendrovė „QuantWare“ pranešė užbaigusi 152 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė teigia, kad tai didžiausias privatus finansavimo raundas, skirtas bendrovei, kuri koncentruojasi būtent į kvantinių procesorių kūrimą.

    Pasak „QuantWare“, lėšos bus nukreiptos į naujos kartos architektūros VIO-40K vystymą ir gamybinių pajėgumų plėtrą. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas yra priartinti kvantinius kompiuterius prie mastelio, kai jie tampa praktiškai pritaikomi pramonėje ir moksle.

    Nuo laboratorijos prie pramonės

    „QuantWare“ kvantinių procesorių kryptis siejama su superlaidžių kubitų technologija, kuri šiandien yra viena dažniausiai vystomų kvantinės kompiuterijos krypčių. Didžiausiu iššūkiu šiame etape laikomas ne vien kubitų skaičiaus didinimas, bet ir sujungimų, pakuotės, aušinimo bei gaminamumo klausimai.

    Bendrovė pristatė VIO-40K kaip architektūrą, skirtą keliui į 10 000 kubitų procesorius, ir pabrėžia modulinį principą. Tokia kryptis rinkoje dažnai vertinama kaip bandymas sumažinti technologinę riziką, kai didėjant sistemoms auga defektų, sudėtingo montavimo ir signalo nuostolių tikimybė.

    „Kvantinės kompiuterijos pažadas gali tapti realybe tik tada, kai ją bus įmanoma gaminti ir diegti dideliu mastu. Būtent tai ir kuriame“, – sakė „QuantWare“ vadovas ir vienas įkūrėjų Matt Rijlaarsdam.

    Kas investavo ir ką tai reiškia rinkai?

    Prie investuotojų prisijungė „Intel Capital“, taip pat IQT ir „ETF Partners“, o esami investuotojai, tarp jų FORWARD.one ir „Invest-NL Deep Tech Fund“, tęsė dalyvavimą. Tokia sudėtis signalizuoja, kad rinka daugiau dėmesio skiria ne tik programinei įrangai, bet ir aparatinės dalies grandinei, nuo kurios priklauso realus kvantinių sistemų mastelio didinimas.

    Investicijų kontekstas svarbus ir dėl pastarojo meto suaktyvėjimo Europoje: daugėja finansuojamų projektų, susijusių su kvantinių lustų testavimu, fotonika, kriogenine elektronika ir kitais „siaurais kakleliais“, kurie stabdo perėjimą nuo demonstracinių prototipų prie serijinės gamybos. „QuantWare“ raundo dydis išsiskiria šiame fone ir gali kelti kartelę kitiems kvantinės aparatinės įrangos kūrėjams.

    Atvira architektūra ir gamybinė plėtra

    „QuantWare“ nurodo, kad jos VIO technologija kuriama kaip atviresnė platforma, kurią galėtų naudoti ir kiti ekosistemos dalyviai. Praktikoje tai reiškia siekį kurti modulius ir integracijos metodus, leidžiančius jungti skirtingų kūrėjų komponentus, neįstringant vienos uždaros sistemos rėmuose.

    Įmonė taip pat vysto gamybos projektą „KiloFab“, kurį pristato kaip didelės apimties kvantinių lustų gamybos infrastruktūrą, orientuotą į atvirą architektūrą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų padidinti gamybos pajėgumus apie 20 kartų ir padėti atliepti augančią paklausą.

    „Superlaidžių kvantinių sistemų mastelį vis dažniau riboja sujungimai, pakuotė ir pagaminamumas, o ne vien kubitų dizainas“, – sakė „Intel Capital“ atstovas Kike Miralles.

    „QuantWare“ buvo įkurta 2021 metais kaip QuTech prie Delfto technikos universiteto atšaka. Bendrovė teigia jau pristatė daugiau komercinių kvantinių procesorių nei bet kuris kitas komercinis tiekėjas ir aptarnauja daugiau nei 50 klientų 20 šalių, tačiau šių teiginių nepriklausomas patvirtinimas gali skirtis priklausomai nuo to, kaip skaičiuojami pristatymai ir kokie produktai įtraukiami.

  • „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų: startuoja didelis mikrobiomos vaisto tyrimas nuo DŽS

    „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų: startuoja didelis mikrobiomos vaisto tyrimas nuo DŽS

    Glazge įsikūrusi gyvybės mokslų bendrovė „EnteroBiotix“ pritraukė apie 22 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta mikrobiomos pagrindu kuriamų terapijų plėtrai. Didžiausia lėšų dalis numatyta dideliam klinikiniam tyrimui, nukreiptam į dirgliosios žarnos sindromą (DŽS).

    Finansavimo etapui vadovavo „Thairm Bio“ ir Scottish National Investment Bank, prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai. Bendrovė nurodo, kad iš viso iki šiol yra pritraukusi daugiau kaip 76 mln. eurų.

    „EnteroBiotix“ įkurta 2017 metais, o jos kryptis yra mikrobiomos terapijos, siekiančios paveikti ligos biologinius mechanizmus, o ne tik mažinti simptomus. Tokios terapijos paprastai kuriamos remiantis visos žarnyno mikrobiotos atkūrimo ar jos funkcijų sureguliavimo logika.

    Didelė 2b fazė ir 300 pacientų

    Naujos lėšos pirmiausia bus skirtos 2b fazės klinikiniam tyrimui, kuriame vertinamas kandidatas EBX-102-02, kuriamas DŽS gydymui. Tyrime planuojama apie 300 pacientų, o pats tyrimas jau vyksta.

    Bendrovė skelbia, kad pagrindinių efektyvumo rezultatų tikimasi 2027 metų antrąjį pusmetį. Tokia laiko juosta atspindi didesnių tyrimų specifiką, kai reikia užtikrinti pakankamą dalyvių skaičių, stebėsenos trukmę ir statistinį patikimumą.

    „Mūsų klinikiniai duomenys rodo, kad EBX-102-02 gali suteikti reikšmingą naudą pacientams, sergantiems DŽS. Siekiame spręsti pagrindines ligos priežastis ir kelti virškinamojo trakto sveikatos priežiūros standartus“, – sakė „EnteroBiotix“ įkūrėjas dr. Jamesas McIlroy.

    Kuo mikrobiomos terapijos skiriasi

    DŽS yra viena dažniausių funkcinių virškinamojo trakto būklių, dažnai susijusi su pilvo skausmais, pūtimu ir tuštinimosi sutrikimais, o efektyvių universalių gydymo sprendimų vis dar trūksta. Dėl to rinka išlieka aktyvi, o dėmesys vis dažniau krypsta į naujesnes biologines kryptis.

    „EnteroBiotix“ pabrėžia, kad jos metodas skiriasi nuo įprastų probiotikų, nes siekia atkurti mikrobiomą kompleksiškiau. Tokia strategija dažnai vertinama kaip galimybė pasiekti nuoseklesnį poveikį pacientų grupėse, kur vien tik mitybos ar simptomų kontrolės priemonių nepakanka.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Be pagrindinio tyrimo, investicija bus naudojama platesnei klinikinei programai plėtoti, gamybos pajėgumams didinti ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbams tęsti. Bendrovė taip pat vysto partnerystes ir mokslinio bendradarbiavimo projektus, įskaitant ryšius su Imperial College London.

    Pastaraisiais metais mikrobiomos sritis sulaukia daugiau investuotojų dėmesio dėl gerėjančių analizės metodų ir didėjančio klinikinių duomenų kiekio. Vis dėlto sėkmė priklauso nuo to, ar didesnės apimties tyrimai patvirtins ankstesnių etapų signalus ir ar pavyks užtikrinti stabilų, reguliuotojų reikalavimus atitinkantį gamybos procesą.

  • Europoje startuoja dronų pirkimų platforma „Intelic BASE“: žada sutrumpinti kelią iki parengtų sistemų

    Europoje startuoja dronų pirkimų platforma „Intelic BASE“: žada sutrumpinti kelią iki parengtų sistemų

    Europos gynybos technologijų bendrovė „Intelic“ pristatė „Intelic BASE“ – dronų ir kitų nepilotuojamų sistemų įsigijimo platformą, skirtą greičiau sujungti gamintojus su Europos šalių gynybos institucijomis. Bendrovė teigia, kad tikslas yra trumpinti pirkimų ciklą ir spartinti parengtų naudoti sprendimų diegimą.

    Starto metu platforma apjungia gamintojus iš dešimties valstybių, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Nyderlandų, Portugalijos, Latvijos, Liuksemburgo, Lietuvos ir Čekijos. Skelbiama, kad iniciatyva vystoma konsultuojantis su keliomis Europos šalių gynybos institucijomis.

    Kas keičiasi pirkimuose?

    „Intelic“ akcentuoja, kad Europoje pirkimų procesai dažnai išlieka fragmentuoti: skirtingi reikalavimai, vertinimo metodikos ir integracijos procedūros gali ilginti laiką nuo poreikio identifikavimo iki realaus pajėgumo įdiegimo. Platformos sumanymas – vienoje vietoje pateikti palyginamą informaciją apie sistemas, kurios iš anksto orientuotos į suderinamumą.

    Pranešime minimi partneriai, tarp jų Acecore Technologies, Avy, Beyond Vision, DeltaQuad, Height Technologies, Highcat ir TAF Industries. Kartu jie apima skirtingas nepilotuojamų sistemų kryptis – nuo žvalgybos ir stebėjimo iki smogiamųjų bei kovos su dronais sprendimų.

    Ukrainos patirtis ir mastas

    Platforma įvardijama kaip paremta pirkimų modeliais, kurie išryškėjo Ukrainoje, kur karo sąlygos privertė ieškoti greitesnių būdų atrinkti, įsigyti ir diegti dronų sprendimus. „Intelic“ teigimu, dalis Ukrainos partnerių dėl saugumo priežasčių nėra viešinami.

    Bendrovė nurodo, kad konsorciumo gamintojai bendrai gali pagaminti daugiau kaip 100 000 nepilotuojamų orlaivių per mėnesį, o metinės pardavimų apimtys siekia apie 1 400 000 000 eurų. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog pramoninė bazė ir praktinė patirtis Europoje bei Ukrainoje jau yra sukaupta, o didžiausia kliūtis dažnai tampa ne gamyba, bet suderinamumas ir pirkimų greitis.

    Suderinamumas per valdymo sluoksnį

    Svarbi platformos dalis – integracija su „Intelic“ valdymo programine įranga „Nexus“, kuri apibūdinama kaip gamintojui nepriklausomas C2 sprendimas nepilotuojamoms sistemoms. Bendrovė skelbia, kad „Nexus“ Ukrainoje diegiama operacinėmis sąlygomis nuo 2025 metų, o tai esą leidžia geriau įvertinti sprendimo tinkamumą realioms užduotims.

    „Europoje jau turime pramoninį pajėgumą ir mūšio lauke patikrintas dronų technologijas. Ko trūko, tai bendro operacinio sluoksnio, kuris padarytų šiuos pajėgumus matomus, suderinamus ir pritaikomus veikti per sienas“, – sakė „Intelic“ vadovas Maurits Korthals Altes.

    Pasak bendrovės, idėja yra suderinamumo klausimus spręsti dar iki pirkimo sprendimų, kad vėliau nereikėtų ilgo ir brangaus integravimo etapo. Tai ypač aktualu, kai siekiama koalicinių pajėgumų, kuriuose vienu metu naudojamos skirtingų gamintojų sistemos.

    Augant Europos gynybos finansavimui ir stiprėjant poreikiui greitai didinti parengtį, tokios platformos gali tapti bandymu standartizuoti matomumą rinkoje ir sutrumpinti kelią nuo poreikio iki dislokavimo. Ar tai realiai pakeis pirkimų tempą, priklausys nuo to, kiek plačiai platformą priims institucijos ir ar pavyks susitarti dėl bendrų suderinamumo bei vertinimo principų.

  • „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    Hibridinių kvantinių ir klasikinių valdymo sprendimų kūrėja „Quantum Machines“ pranešė įsigijusi Nyderlandų bendrovę „QHarbor“ ir atidariusi naują biurą Delfte. Šis žingsnis įtvirtina įmonės buvimą viename stipriausių Europos kvantinių technologijų centrų ir turėtų paspartinti jos programinės įrangos platformos plėtrą regione.

    „Quantum Machines“ kuria aparatinės ir programinės įrangos sistemas, kurios leidžia realiu laiku valdyti kvantinius procesorius bei koordinuoti eksperimentus. Bendrovė akcentuoja, kad jos platforma orientuota į pramonės perėjimą prie hibridinio kvantinio ir klasikinio skaičiavimo, kai skirtingos skaičiavimo architektūros naudojamos kartu tam, kad užduotys būtų sprendžiamos efektyviau.

    Delftas – vienas svarbiausių centrų

    Naujas biuras Delfte kuriamas remiantis „QHarbor“ komanda, kuri turėtų tapti vietos padalinio pagrindu. Įmonė tikisi, kad tai padės greičiau pritraukti talentus, stiprinti ryšius su vietos akademine ir technologijų bendruomene bei artimiau bendradarbiauti su Nyderlandų kvantinių technologijų ekosistema.

    Delftas laikomas vienu ryškiausių Europos kvantinių technologijų židinių dėl sutelkto mokslo ir verslo potencialo, infrastruktūros bei aktyvių tarptautinių partnerysčių. Tokiose ekosistemose įmonėms paprasčiau sparčiau testuoti sprendimus, jungti skirtingų sričių kompetencijas ir kurti bendrus projektus su tyrimų centrais bei pramonės partneriais.

    Platforma skirtingoms kubitų technologijoms

    „Quantum Machines“ nurodo, kad jos valdymo ir orkestravimo sprendimai pritaikomi įvairioms kubitų technologijoms, įskaitant superlaidžius kubitus, neutralių atomų, įkalintų jonų ir sukinio (spin) platformas. Skirtingi metodai turi savų privalumų ir ribojimų, todėl įrankiai, galintys palaikyti kelias architektūras, tampa ypač svarbūs tiek moksliniams tyrimams, tiek prototipų kūrimui.

    „QHarbor“ komanda prisidės prie programiškai apibrėžiamų eksperimentų, duomenų valdymo ir sisteminio lygmens integracijos krypčių. Tokie komponentai yra būtini siekiant didesnio kvantinių sistemų mastelio, kai auga kubitų skaičius, sudėtingėja kalibravimas ir didėja realaus laiko valdymo reikalavimai.

    „Kaip JAV įmonė, šiuo žingsniu parodome savo ilgalaikę investiciją į Europos kvantinę ateitį ir siekį tapti neatsiejama šios ekosistemos dalimi“, – sakė „Quantum Machines“ vadovas ir vienas įkūrėjų Itamaras Sivanas.

    „Prisijungę prie „Quantum Machines“ galime savo darbą išplėsti ir integruoti į platesnę platformą, kuri naudojama visoje kvantinių technologijų ekosistemoje“, – sakė vienas „QHarbor“ bendraįkūrėjų Alberto Tosato.

    Plėtra Europoje tęsiasi

    „Quantum Machines“ teigia, kad Delfto padalinys papildys jau esamą bendrovės tinklą Europoje, įskaitant veiklą Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pasak bendrovės, tokia geografinė plėtra leidžia būti arčiau svarbiausių tyrimų ir komercinių iniciatyvų, o taip pat palengvina bendrus projektus su vietos partneriais.

    Sandoris ir naujo biuro atidarymas atspindi platesnę tendenciją, kai kvantinių technologijų rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien procesorių kūrimui, bet ir visam „aplinkiniam“ sluoksniui: valdymui, programinei įrangai, duomenų grandinėms bei integracijai su klasikiniais skaičiavimo resursais. Būtent šios sritys dažnai lemia, kaip greitai laboratoriniai pasiekimai virsta patikimais ir kartojamais sprendimais.

  • „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų: plečia skaitmeninės mokesčių atitikties platformą Europoje

    „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų: plečia skaitmeninės mokesčių atitikties platformą Europoje

    Investicija skirta plėtrai

    Italijos regtech bendrovė „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją, kurią skirs tarptautinei plėtrai ir skaitmeninės mokesčių atitikties sprendimų vystymui. Investicijų raundui vadovavo „P101 SGR“, jame dalyvavo ir „Sella DirectVentures“.

    Bendrovė, įkurta 2018 metais, kuria API principu paremtą platformą, padedančią automatizuoti mokesčių ir dokumentų srautus skirtingose rinkose. Tikslas – sujungti įmonių sistemas, finansų įstaigas ir viešąjį sektorių į vieną sąveikią architektūrą.

    Kas keičiasi mokesčių ataskaitose

    „A-Cube“ technologija orientuota į realaus laiko elektroninių sąskaitų faktūrų, e. ataskaitų teikimo ir atitikties procesų valdymą. Tai ypač aktualu įmonėms, veikiančioms keliose jurisdikcijose, kur reikalavimai skiriasi ir nuolat griežtėja.

    Europoje vis daugiau valstybių diegia nuolatinės sandorių kontrolės modelius, kai mokesčių administratoriui duomenys perduodami beveik realiu laiku. Toks poslinkis didina poreikį infrastruktūrai, kuri geba patikimai sujungti finansinius, mokestinius ir operacinius duomenis.

    Ambicija ir DI planai

    „A-Cube“ siekia išaugti iš siaurai suprantamo atitikties įrankio į platesnį skaitmeninės prekybos technologinį sluoksnį. Pasak bendrovės, tai leistų mokesčių, finansų ir veiklos duomenis valdyti nuosekliau, o atitiktį paversti labiau integruotu procesu.

    „Mokesčių sistema sparčiai skaitmenizuojama, o reguliavimo ir technologijų suartėjimas stumia rinką link labiau integruotų ataskaitų teikimo modelių“, – sakė „A-Cube“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Antonino Caccamo.

    Naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas įsitvirtinti pagrindinėse Europos rinkose, spartinti platformos plėtrą ir integruoti DI funkcijas. Bendrovė taip pat planuoja plėsti produktų pasiūlą į gretimas skaitmeninio mokesčių ataskaitų teikimo sritis, prisitaikant prie besikeičiančių reikalavimų ir tarptautinių įmonių poreikių.

  • Italijos „Smartness“ pritraukė 47 mln. eurų: kaip DI keičia viešbučių kainodarą ir plėtrą Europoje

    47 mln. eurų turui – aiškus tikslas

    Italijoje, Trentino regione, įsikūrusi TravelTech bendrovė „Smartness“ pranešė užbaigusi 47 mln. eurų B serijos finansavimo etapą. Investicija sudaryta iš naujai išleidžiamų ir antrinių akcijų dalies bei skolos komponento, o tai rodo ne tik augimo ambicijas, bet ir investuotojų pasitikėjimą jau veikiančiu verslo modeliu.

    Bendrovė skelbia, kad tai didžiausias iki šiol Italijoje užfiksuotas finansavimo etapas vertikalios SaaS (programinė įranga kaip paslauga) įmonei. Po šio sandorio „Smartness“ iš viso yra pritraukusi daugiau kaip 60 mln. eurų.

    Kas yra „Smartness“ ir kuo ji išsiskiria

    „Smartness“ buvo įkurta 2020 metais, o pradinis produktas buvo dinaminės kainodaros sprendimas „Smartpricing“, skirtas viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Pagrindinė idėja paprasta: naudojant duomenis ir DI, kainos koreguojamos pagal paklausą, sezoniškumą ir rinkos signalus, kad pajamos būtų maksimalios.

    Vėliau bendrovė plėtėsi nuo vieno įrankio prie platesnės operacinės platformos: CRM, mokėjimų, turto valdymo sistemos, svečių komunikacijos bei kitų automatizavimo sprendimų. Tai leidžia konkuruoti ne tik atskirais moduliais, bet ir integruota sistema, kuri mažina rankinio darbo apimtį.

    Rinkos posūkis: nuo įrankių prie rezultatų

    „Matome galimybę tapti vienu iš pasaulinių lyderių savo segmente ir pirmuoju DI technologijų tiekėju viešbučiams bei ne viešbučių apgyvendinimui. Vyksta struktūrinis pokytis: nuo programinės įrangos teikimo pereinama prie apčiuopiamų rezultatų kūrimo“, – sakė „Smartness“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Luca Rodella.

    Pasak bendrovės, kryptį link rezultatais grįstų sprendimų ji pradėjo keisti dar 2020 metais, prisiimdama daugiau atsakomybės už klientų veiklos rodiklius. Tokia strategija ypač svarbi viešbučiams, kurių pelningumą tiesiogiai veikia užimtumas, vidutinė kambario kaina ir kanalų valdymas.

    Bendrovė teigia turinti daugiau kaip 5 000 klientų 41 šalyje. Taip pat nurodoma, kad organinis augimas siekia apie 10 proc. per mėnesį, neskaičiuojant įsigijimų poveikio, o nuo A serijos investicijos verslas, bendrovės vertinimu, išaugo daugiau kaip 6 kartus.

    2026 metais „Smartness“ tikslas yra agresyvus: patrigubinti pajamas derinant organinį augimą ir strateginius įsigijimus Europoje. Bendrovė jau yra atlikusi kelis susijungimų ir įsigijimų sandorius ir signalizuoja sieksianti spartinti rinkos konsolidaciją.

    Ilgalaikėje vizijoje „Smartness“ kalba apie agentinę sistemą, kurioje programinė įranga ne tik pateikia rekomendacijas, bet ir pati vykdo operacines užduotis: nuo kainodaros ir inventoriaus valdymo iki automatizuotos komunikacijos su svečiais. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją, kai DI sprendimai diegiami ne kaip priedas, o kaip kasdienės veiklos variklis.

    „Mūsų investiciją lėmė stipri įkūrėjų komanda, jungianti tiesioginę svetingumo patirtį ir aiškią produkto viziją, taip pat gebėjimas kurti skirtingus, bet vienas kitą papildančius sprendimus, skirtus gerinti kasdienes operacijas ir paslaugų teikėjų patirtį“, – sakė „United Ventures“ partneris Fabio Pirovano.

    Rinka, kurioje veikia „Smartness“, sparčiai bręsta: viešbučiai vis dažniau renkasi ne pavienius įrankius, o integruotas platformas, kurios sujungia kainodarą, mokėjimus, svečių ryšį ir veiklos automatizavimą. B serijos investicija signalizuoja, kad bendrovė sieks šį modelį greitai perkelti į daugiau Europos rinkų ir sustiprinti konkurencinį pranašumą pasauliniu mastu.

  • Italijos „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų: plečia e. sąskaitas ir realaus laiko mokesčių ataskaitas Europoje

    Milane įsikūręs startuolis „A-Cube“, kuriantis automatizuotos skaitmeninės mokesčių atitikties sprendimus, pritraukė 4 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs produkto plėtrai, naujiems sprendimams greta skaitmeninio mokesčių raportavimo ir DI integracijai į platformą.

    Investicijų etapui vadovavo fondas P101 SGR, taip pat dalyvavo Sella Direct Ventures. „A-Cube“ veikia RegTech ir finansinių procesų automatizavimo sankirtoje, kur didžiausią paklausą kuria besikeičiantys PVM ir e. dokumentų reguliavimo reikalavimai.

    Europa juda link vienodų taisyklių

    Bendrovės vadovų teigimu, apmokestinimo aplinka Europoje sparčiai skaitmenizuojama, o prievolės pamažu artėja prie realaus laiko ataskaitų modelio. Italija šiame lauke laikoma viena pažangiausių rinkų, nes e. sąskaitų faktūrų ir susijusių kontrolės mechanizmų diegimas čia tapo sektinu pavyzdžiu kitoms šalims.

    Europos Sąjungos kryptį sustiprina PVM skaitmeninimo iniciatyvos, įskaitant VAT in the Digital Age paketą, kuriuo siekiama suvienodinti e. sąskaitų ir skaitmeninio raportavimo logiką visoje Bendrijoje. Verslui tai reiškia, kad skirtingų šalių reikalavimai ilgainiui turėtų artėti, tačiau pereinamasis laikotarpis gali būti sudėtingas įmonėms, veikiančioms keliuose regionuose.

    Kuo užsiima „A-Cube“

    „A-Cube“ įkurta 2018 metais, kai Italijoje e. sąskaitos faktūros tapo plačiai taikoma praktika. Įmonė pozicionuoja save kaip technologinį partnerį, padedantį įmonėms keistis skaitmeniniais mokestiniais dokumentais su partneriais, viešuoju sektoriumi ir finansų institucijomis.

    Bendrovė nurodo, kad yra apdorojusi daugiau nei 70 mln. sąskaitų, aptarnauja per 450 klientų daugiau nei 10 šalių ir jungia apie 120 000 subjektų. Platforma orientuota į integracijas su verslo sistemomis, kad e. sąskaitos, e. raportavimas ir atitikties procesai vyktų automatiškai, o duomenys būtų pateikiami reikiamu formatu pagal vietos taisykles.

    DI vaidmuo ir investuotojų argumentai

    Pasak įmonės, DI bus naudojamas didesniam automatizavimui, duomenų kokybės gerinimui ir prognozavimo galimybėms, kai mokestiniai duomenys tampa vis labiau struktūruoti. Toks požiūris atitinka bendrą Europos RegTech tendenciją, kai įmonės siekia sumažinti rankinį darbą, klaidų riziką ir vėlavimus teikiant ataskaitas.

    „Pasaulinis apmokestinimas išgyvena radikalų pokytį, kai reguliavimo kaita ir technologinės inovacijos susilieja į vis labiau skaitmeninius ir integruotus raportavimo modelius“, – sakė „A-Cube“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Antonino Caccamo.

    Investuotojai pabrėžia, kad e. sąskaitų faktūrų sklaida Europoje spartėja, o tai kuria didelę rinką programinei atitikties infrastruktūrai. „A-Cube“ tikslas šiame kontekste yra tapti technologiškai neutraliu sluoksniu, kuris padeda įmonėms laikytis taisyklių skirtingose šalyse ir sumažina sudėtingumą plečiantis tarptautiniu mastu.

  • Portugalijos „Ekiden“ pritraukė 1,7 mln. eurų: siekia pagreitinti profesionalią prekybą blokų grandinėje

    Investicija ankstyvai stadijai

    Lisabonoje įsikūręs startuolis „Ekiden“ užbaigė 1,7 mln. eurų siekiantį pradinės stadijos investicijų etapą. Bendrovė kuria blokų grandine paremtą prekybos infrastruktūrą profesionaliems ir instituciniams rinkos dalyviams.

    Įmonė teigia, kad gautas kapitalas bus skirtas saugumo auditams, produkto vystymui, komandos plėtrai ir strateginėms partnerystėms. Pagrindinis tikslas – greičiau didinti likvidumą ir pasirengti platformos mastelio didinimui.

    Kas investavo ir ko siekiama

    „Ekiden“ nurodo, kad investicijų etape dalyvavo su kriptoturto infrastruktūra ir prekyba susiję investuotojai bei rinkos dalyviai, tarp jų GSR, Flowdesk, Pyth, Aptos, Monolith, Hardcore Labs, Moonhill Capital ir Curiosity Capital. Taip pat prisijungė strateginis partneris Keyrock.

    Į finansavimą, pasak bendrovės, įsitraukė ir vadinamieji verslo angelai, susiję su „Avail“, Aptos Labs, „Cube“, „Chorus One“, „Trading Strategy AI“ bei „Node Guardians“. Tokia sudėtis rodo, kad „Ekiden“ bando jungti prekybos praktiką su infrastruktūros kūrėjais.

    Problema: greitis, patikimumas, rizika

    Įkūrėjas Vitali Dervoed sako, kad prekyba blokų grandinėje vis dar dažnai neatitinka profesionalams įprastų standartų. Jo teigimu, didžiausi trūkumai dažnai siejami su vykdymo kokybe, patikimumu ir rizikos valdymu.

    „Mačiau, kaip profesionalūs prekiautojai vertina pavedimų įvykdymą, patikimumą ir riziką, tačiau per daug prekybos blokų grandinėje vis dar neatitinka šių standartų“, – sakė Vitali Dervoed.

    „Ekiden“ kryptis – ne dar viena universali kriptoturto birža, o labiau specializuota išvestinių priemonių infrastruktūra, orientuota į didelio dažnio ir algoritminę prekybą. Bendrovė akcentuoja, kad siekia suderinti greitą vykdymą su atsiskaitymu blokų grandinėje, išlaikant skaidrumą ir vartotojo kontrolę.

    Startuolis įkurtas 2025 metais ir teigia vystantis decentralizuotą išvestinių finansinių priemonių prekybos platformą. Įmonė pabrėžia įkūrėjo patirtį tradiciniuose finansuose ir blokų grandinės infrastruktūros projektuose, kas, anot jos, padeda tiksliau suprasti institucinių klientų poreikius.

    Platesniame kontekste tokio tipo infrastruktūra tampa aktualesnė augant instituciniam dėmesiui skaitmeniniam turtui. Pavyzdžiui, „Coinbase“ institucinių investuotojų apklausoje teigiama, kad 73 proc. institucinių sprendimų priėmėjų 2026 metais planuoja didinti skaitmeninio turto alokacijas, o 46 proc. kaip paskatą įvardija geresnę institucinio lygio infrastruktūrą.

    „Ekiden“ teigimu, būtent čia ir atsiranda niša: rinkai augant, profesionalių dalyvių lūkesčiai dėl vykdymo kokybės, rizikos kontrolės ir sistemų patikimumo išlieka aukšti. Todėl bendrovė žada integracijas ir sprendimus, pritaikytus prekybos įmonėms, rinkos formuotojams ir automatizuotoms strategijoms.