CP v2

Category: Įmonės

  • Kembridžo universiteto atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų: šildymas ir vėsinimas be šaltnešių

    Kas yra „Barocal“ ir ką ji kuria

    Su Kembridžo universitetu siejama atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Bendrovė teigia kurianti šildymo ir vėsinimo technologiją, kuri veikia be įprastų šaltnešių dujų.

    Įmonė vysto vadinamąsias barokalorines medžiagas, kurios, veikiamos slėgio, gali sukelti ryškų temperatūros pokytį. Tokiu principu kuriama kietakūnė šilumos siurblio alternatyva, galinti pakeisti plačiai paplitusią garų kompresijos technologiją.

    Kam bus skirti 8,5 mln. eurų

    Pasak „Barocal“, pritrauktos lėšos bus naudojamos spartesniam inžineriniam vystymui, komandos plėtrai ir pasirengimui komerciniam diegimui. Investuotojų sąraše minimi World Fund, Breakthrough Energy Discovery, Cambridge Enterprise Ventures ir IP Group.

    Bendrovė pabrėžia, kad prioritetas bus ne tik technologijos demonstravimas laboratorijoje, bet ir patikimumas realiomis sąlygomis, gamybinio mastelio klausimai bei komercinės kompetencijos stiprinimas. Ankstyvosios stadijos šiluminių sistemų sprendimuose tai dažnai tampa riba tarp prototipo ir produkto.

    Kodėl šaltnešiai tampa vis didesne problema

    Šildymas ir vėsinimas yra vienas svarbiausių energijos vartojimo segmentų pastatuose ir pramonėje, o vėsinimo poreikis pasaulyje auga. Kartu didėja dėmesys ne tik elektros sąnaudoms, bet ir šaltnešių poveikiui klimatui per nuotėkius bei visą įrangos gyvavimo ciklą.

    Dėl to rinkoje ryškėja dvi paralelinės kryptys: didesnis esamų šilumos siurblių efektyvumas ir alternatyvos, galinčios sumažinti arba apskritai eliminuoti didelio šiltnamio efekto potencialo šaltnešius. „Barocal“ pozicionuoja save būtent pastarojoje nišoje.

    „Šildymas ir vėsinimas ilgai buvo „dramblys kambaryje“, kai kalbame apie emisijas, o mūsų medžiagų rinkinys gali pakeisti žaidimo taisykles“, – sakė „Barocal“ įkūrėjas profesorius Xavieras Moya.

    „Barocal“ teigimu, jų platforma gali būti pritaikyta sparčiai augančiose srityse, tokiose kaip duomenų centrų vėsinimas ir komercinė šaldymo įranga. Tokiose rinkose vertė kuriama ne tik mažesnėmis sąnaudomis, bet ir patikimumu, triukšmo mažinimu, aptarnavimo paprastumu bei reguliavimo reikalavimų atitikimu.

    Investuotojai akcentuoja proveržį medžiagų moksle ir galimybę konkuruoti su įprastomis technologijomis. Vis dėlto, kaip ir daugelyje klimato technologijų startuolių, realų potencialą lems tai, kaip greitai pavyks pereiti nuo laboratorinių rodiklių prie ilgalaikio darbo ciklų ir prieinamos gamybos.

    „Barocal“ įkurta 2019 metais ir vysto patentuotą kietakūnio šildymo ir vėsinimo sprendimą. Bendrovė tikisi, kad komercinis diegimas taps kitu žingsniu po komandos plėtros ir inžinerinės platformos brandos didinimo.

  • Europos startuolių savaitė: 1 mlrd. eurų startas DI srityje ir 595 mln. eurų „Nebius“ sandoris

    Europos startuolių savaitė: 1 mlrd. eurų startas DI srityje ir 595 mln. eurų „Nebius“ sandoris

    Dideli pinigai DI rinkoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 2 200 000 000 eurų. Be finansavimo raundų, matyti ir ryškesni išėjimai, susijungimai bei įsigijimai, rodantys, kad kapitalas į technologijas grįžta selektyviai, bet ryžtingai.

    Didžiausią dėmesį traukė DI krypties projektai ir infrastruktūra, nes įmonės vis dažniau investuoja ne tik į programinę įrangą, bet ir į skaičiavimo pajėgumus. Tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: DI sprendimai tampa nebe eksperimentu, o strategine veiklos dalimi.

    Vienas ryškiausių pranešimų buvo „Ineffable Intelligence“ startas su 1 100 000 000 eurų siekiančia pradinio etapo investicija. Toks ankstyvos stadijos finansavimas yra išskirtinis net pasauliniame kontekste ir signalizuoja apie didelius lūkesčius DI produktams bei komandoms, galinčioms greitai pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio.

    Kitas didelis finansavimo atvejis susijęs su „Ebury“, kuri pritraukė daugiau nei 645 000 000 eurų. Nors įmonė veikia finansinių paslaugų srityje, tokio dydžio sandoriai rodo, kad investuotojai ir toliau renkasi verslus, kurie generuoja apčiuopiamas pajamas ir turi aiškų augimo modelį.

    Įsigijimai ir fondai: kas perka ir kas renka kapitalą

    Įsigijimų fronte išsiskyrė „Nebius“ sprendimas įsigyti JAV DI išvedimo sprendimų startuolį „Eigen AI“ maždaug už 595 000 000 eurų. Šis sandoris rodo, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros kompetencijų aštrėja, o įmonės siekia įsigyti ne tik produktą, bet ir inžinerinį pajėgumą.

    Investuotojų pusėje matyti aktyvumas pramoninių technologijų ir giliosios technologijos segmentuose. „KOMPAS VC“ uždarė 160 000 000 eurų fondą, o „Earlybird“ pritraukė 360 000 000 eurų, pabrėždama ilgalaikio savininkavimo ir giliosios technologijos kryptį.

    Dar vienas reikšmingas signalas logistikos ir infrastruktūros rinkai: „EQT“ užsitikrino 3 100 000 000 eurų finansavimą Europos logistikos fondui. Tai rodo, kad dalis kapitalo technologijų ekosistemoje juda per platesnes, su skaitmenizacija susijusias grandines, kur svarbios tiekimo, sandėliavimo ir duomenų valdymo kompetencijos.

    Politika, infrastruktūra ir nauja Europos kryptis

    Be finansavimo ir įsigijimų, matyti ir viešojo sektoriaus iniciatyvos, susijusios su DI plėtra. Vokietijos agentūra SPRIND paskelbė 125 000 000 eurų programą, orientuotą į naujas DI kryptis, taip stiprindama Europos ambiciją kurti ne tik produktus, bet ir alternatyvius technologinius metodus.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat ryškėja politinė DI darbotvarkė: viešojoje erdvėje aptariami planai dėl DI aparatinės įrangos ir infrastruktūros. Tuo pat metu startuoliai aktyviau įsitraukia į politinius procesus, siekdami aiškesnių žaidimo taisyklių, prieigos prie duomenų ir greitesnių inovacijų testavimo mechanizmų.

    Ši savaitė išryškino ir bendrą kryptį: DI tampant baziniu verslo sluoksniu, rinkoje daugėja didelių sandorių, kurie jungia programinę įrangą, duomenų centrus ir skaičiavimo resursus. Investuotojai, savo ruožtu, vis dažniau kelia klausimą ne tik apie idėją, bet ir apie tai, kaip greitai įmonė gali pasiekti mastą, efektyvumą ir reguliacinį atitikimą Europoje.

  • „Earlybird“ uždarė 360 mln. eurų fondą: daugiau lėšų DI ir giliajai technologijai Europoje

    „Earlybird“ uždarė 360 mln. eurų fondą: daugiau lėšų DI ir giliajai technologijai Europoje

    Rizikos kapitalo bendrovė „Earlybird“ pranešė užbaigusi aštuntąjį ankstyvosios stadijos fondą, kurio dydis siekia 360 mln. eurų. Tai didžiausias bendrovės pritrauktas fondas per jos istoriją ir signalas, kad investuotojų apetitas DI bei giliajai technologijai Europoje išlieka net ir svyruojant rinkoms.

    Fondas finansuojamas institucinių investuotojų ir šeimos biurų lėšomis. „Earlybird“ pabrėžia, kad naują kapitalą kelia reguliariai kas kelis metus, o dabar visose strategijose valdo apie 2 500 000 000 eurų vertės turtą.

    Kur šiandien daugiausia vertės?

    „Earlybird“ partneris dr. Andre Retterath, atsakingas už DI ir infrastruktūros investicijas, sako, kad pastaraisiais metais DI rinkoje pasikeitė vertės kūrimo logika. Jo teigimu, programų sluoksnyje konkurencija milžiniška, o maržos dažnai būna labai plonos ar net neigiamos, nes produktą sukurti tapo lengva.

    „Bazinių modelių maržos dažnai sukasi apie 30–50 proc., tačiau infrastruktūroje ir aparatinėje įrangoje jos gerokai didesnės, o įėjimo barjerai aukštesni“, – sakė dr. Andre Retterath.

    Pasak jo, kuo giliau DI „krūvoje“ nuo galutinės programos judama link infrastruktūros, duomenų sluoksnio ir specializuotos aparatinės įrangos, tuo stipresnė gynyba nuo konkurentų. Tai viena priežasčių, kodėl fondas nori daugiau dėmesio skirti technologijoms, kurias sunku greitai atkartoti.

    Ankstyvos investicijos ir „gili“ Europa

    Pirmosios fondo investicijos rodo kryptį į DI infrastruktūrą, vertikalius sprendimus ir fundamentines technologijas. „Earlybird“ mini, kad jau rėmė kelias Europoje augančias komandas, o dalis naujų sandorių dar bus paskelbti.

    Bendrovė išskiria ir ankstesnius pavyzdžius, kai investavo į giliąją technologiją dar prieš jai tampant „madinga“: nuo kosmoso pramonės iki branduolinės sintezės sprendimų. Tokie sektoriai paprastai reikalauja daugiau laiko, kapitalo ir kompetencijos, bet sėkmės atveju sukuria sunkiai nukopijuojamą pranašumą.

    Modelis, orientuotas į dešimtmečius

    Kartu su fondo uždarymu „Earlybird“ paskelbė pertvarką, kurią vadina nuolatine aktyvia nuosavybe. Jos esmė – bendrovės kontrolė lieka tik aktyviems partneriams ir perduodama kitai kartai, o išorinių akcininkų ar pardavimo scenarijus nenumatomas.

    „Norime, kad geriausi investuotojai, nepriklausomai nuo jų kilmės ar finansinių galimybių, turėtų kelią tapti bendrovės savininkais“, – sakė dr. Andre Retterath.

    Rizikos kapitalo rinkoje tai reikšminga detalė, nes dalyje fondų partnerio statusas siejamas su didele asmenine finansine įmoka. „Earlybird“ teigia, kad pasirinktas modelis turėtų padėti išlaikyti talentus ir aiškiau suvaldyti tęstinumą, kai steigėjai pamažu traukiasi iš kasdienės veiklos.

    Platesniame kontekste Europoje vis garsiau kalbama apie technologinį suverenitetą, kritinę infrastruktūrą ir vietinių inovacijų finansavimą. „Earlybird“ statymas aiškus: DI ir gilioji technologija bus ta kryptis, kurioje per artimiausius metus formuosis didžiausi, ilgalaikę vertę kuriantys verslai.

  • Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    DI tampa atlyginimų varikliu

    Naujausia 2026 metų Berlyno technologijų atlyginimų apžvalga rodo aiškią kryptį: DI ir mašininio mokymosi pareigos sparčiai kyla į geriausiai apmokamų pozicijų viršų. Tyrimas parengtas remiantis 4 627 išvalytais Berlyno technologijų specialistų atsakymais, iš jų 4 138 yra dirbantys pilnu etatu.

    Ataskaitoje nurodoma, kad DI ir mašininio mokymosi inžinerijos medianinis atlyginimas siekia 95 000 eurų per metus. Daugiau uždirba tik inžinerijos vadovai su 115 000 eurų ir teisės bei atitikties specialistai su 99 000 eurų, o bendrosios programinės įrangos inžinerijos mediana siekia 88 000 eurų.

    Augimas yra, bet ne visiems

    Bendra pilnu etatu dirbančiųjų medianinė alga pakilo iki 80 000 eurų per metus, tai yra 4,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai perskaičiuota lyginant tą pačią pilno etato imtį. Vidurkis pasiekė 83 949 eurus ir augo 3,5 proc., tačiau šie skaičiai slepia nevienodą situaciją skirtingose pareigose ir įmonėse.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas palyginimas su europiniais rinkos orientyrais, rodantis, kad Berlyno lygis dažniau yra panašus į Europą, o ne aukštesnis. Vadovų ir vadybininkų atlyginimai arti Europos medianos, tačiau specialistų grupėje Berlynas šiek tiek atsilieka.

    Produktyvumas auga, nerimas nemažėja

    Viena ryškiausių tendencijų susijusi su tuo, kaip darbuotojai naudoja DI kasdienėje veikloje. Net 87,5 proc. apklaustųjų teigia asmeniškai naudojantys DI įrankius, o 84,7 proc. sako, kad tai padidino jų produktyvumą.

    Vis dėlto produktyvumo šuolis ne visiems siejasi su didesniu saugumu: 61,2 proc. respondentų nerimauja, kad DI paveiks jų darbo vietos stabilumą. Kartu tik nedidelė dalis nurodo, kad jų darbovietėje apskritai nėra aiškios DI politikos, vadinasi, taisyklės dažnėja, bet baimės išlieka.

    Atotrūkiai mažėja, bet neišnyksta

    Ataskaita fiksuoja ir mažėjantį, tačiau vis dar reikšmingą lyčių atlyginimų skirtumą. Moterų medianinis atlyginimas siekia 70 000 eurų per metus, vyrų 85 000 eurų, tad „žalias“ skirtumas sudaro 17,6 proc. ir yra mažesnis nei prieš metus.

    Kontroliuojant patirtį, pareigų grupę, senioriškumą ir įmonės dydį, skirtumas mažėja iki 6,6 proc. Tai rodo, kad dalis atotrūkio paaiškinama struktūriniais veiksniais, tačiau visiškai jų neeliminuoja.

    Biuro politika ir algų stagnacija skatina kaitą

    Darbdaviams svarbus signalas ateina iš darbuotojų nuostatų dėl darbo biure. Tarp tų, kuriuos realiai paliestų griežtesnis reikalavimas būti biure, 20,2 proc. sako išeitų per šešis mėnesius, o 46,4 proc. liktų, bet iškart pradėtų aktyviai ieškoti kito darbo.

    Kartu 33,0 proc. respondentų nurodo, kad 2026 metais tikėtina keis darbą, o svarbiausias motyvas yra didesnis atlygis. Fone matyti ir atlyginimų „plokštuma“: 45 proc. per metus negavo jokio pakėlimo, o dar 37 proc. gavo tik 1–5 proc. augimą, kuris daugeliui vargiai kompensuoja gyvenimo brangimą.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad Berlyno technologijų rinka gali atrodyti stabili, tačiau kaupiasi išlaikymo rizika. Kai produktyvumą kelia DI, o algos daugeliui neauga, didėja tikimybė, kad pagerėjus samdos sąlygoms darbuotojai greitai pasinaudos didesnėmis galimybėmis kitur.

  • „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    Nauji duomenys rodo, kad buvę „Google DeepMind“ darbuotojai ir tyrėjai per pastaruosius 18 mėnesių Europoje ir už jos ribų įkūrė arba ruošiasi įkurti dešimtis startuolių. Iš viso identifikuoti 112 žmonių, kurie jau paleido naujas įmones arba viešai nurodo dirbantys vadinamuoju stealth režimu.

    Šiuos skaičius surinko investuotojams ir rizikos kapitalo fondams duomenis teikianti bendrovė „Evertrace“. Informacija rinkta iš viešų šaltinių, įskaitant įmonių registrus, patentus ir mokslinių tyrimų finansavimo duomenis.

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė buvusio „DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio kuriama Jungtinės Karalystės DI laboratorija „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1 milijardą eurų pradinio finansavimo. Tačiau „Evertrace“ teigimu, tai tik labiausiai matomas pavyzdys platesnėje tendencijoje, kai „DeepMind“ patirtį turintys specialistai kuria naują startuolių bangą.

    Startuolių geografija ir stealth banga

    Iš 112 identifikuotų atvejų didžiausia dalis fiksuota JAV, reikšminga dalis tenka Jungtinei Karalystei, o likusieji pasiskirstę po įvairias Europos šalis. Duomenyse išskiriama, kad 38 žmonės jau įkūrė naują bendrovę, o 74 pasirinko stealth statusą.

    Stealth dažniausiai reiškia ankstyvą startuolio stadiją, kai komanda dar neviešina produkto ar detalių, tačiau rinkoje jau aktyviai telkia žmones, kapitalą ir partnerius. Vis dėlto ne kiekvienas toks įrašas būtinai baigiasi naujos įmonės registracija, todėl dalis atvejų gali būti tik pasirengimas ar darbinis etapas.

    Kas kuria naujas komandas

    Tarp ryškesnių vardų minimas buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Niujorko universiteto profesorius Saining Xie, siejamas su reikšmingais darbais generatyvinių modelių srityje. Jis prisidėjo prie projekto, kuris paskatino diffusion transformer kryptį, o dabar eina vieno iš DI startuolių vadovaujančias mokslo pareigas.

    JAV rinkoje taip pat išskiriamas startuolis „Humans&“, kurį bendraįkūrė buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Stanfordo universiteto profesorius Noah Goodman. Ši įmonė pozicionuoja savo produktus kaip orientuotus į žmogaus darbo stiprinimą, o ne pakeitimą, ir skelbė apie maždaug 440 milijonų eurų pradinį finansavimą.

    Jungtinėje Karalystėje tarp pavyzdžių įvardijamas buvęs „DeepMind“ mokslininkas Olivier Henaff, bendraįkūręs „Cursive“, kuri kuria bazinių DI modelių sprendimus. Taip pat minima, kad dalis buvusių praktikantų pasirinko startuolių kelią, kurdami produktus nuo vizijos ir kalbos modelių iki sveikatos duomenų infrastruktūros.

    Europoje startuolių kryptys apima ne tik bendrus DI platformų projektus, bet ir nišinius sprendimus, pavyzdžiui, teisinių technologijų ar gynybos technologijų segmentuose. Viena iš tendencijų, atsispindinčių pavyzdžiuose, yra DI agentų ir įrankių kūrimas, kai programinė įranga ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo užduotis, integruojasi su verslo sistemomis bei automatizuoja procesus.

    Kodėl „DeepMind“ tampa steigėjų kalve

    „Evertrace“ bendraįkūrėjas Jacobas Houlbergas šią dinamiką lygina su ankstesnėmis Europos technologijų bangomis, kai tokios bendrovės kaip „Klarna“ ar „Spotify“ tapo talentų ir naujų įmonių šaltiniu. Logika paprasta: kai vienoje vietoje sukaupiama daug aukšto lygio kompetencijos, vėliau ji natūraliai „išsisklaido“ į rinką per naujus projektus.

    Ši banga svarbi ir investuotojams, nes „DeepMind“ patirtis rinkoje dažnai veikia kaip kokybės signalas: tai rodo darbą su pažangiais modeliais, griežtomis tyrimų praktikomis ir didelio masto sistemomis. Kartu tai didina konkurenciją, nes vis daugiau komandų taikosi į tas pačias sritis, ypač į bazinius modelius, agentus ir pritaikomąją infrastruktūrą.

    Nors dalis startuolių dar veikia tyliai, pats skaičius leidžia daryti išvadą, kad DI verslų kūrimo tempas, paremtas buvusių „DeepMind“ darbuotojų kompetencijomis, išlieka aukštas. Artimiausiais mėnesiais rinkoje tikėtina daugiau viešų pristatymų, finansavimo raundų ir komandų, kurios iš stealth pereis į atvirą veiklos fazę.

    „Matome, kad „DeepMind“ DI srityje daro tai, ką „Klarna“ ir „Spotify“ kadaise padarė Europos technologijoms“, – sakė Jacobas Houlbergas.

    „Davidas Silveris yra antraščių herojus, tačiau tikroji istorija yra tai, kas ateina po jo“, – pridūrė jis.

  • „Nebius“ perka JAV DI inferencijos startuolį „Eigen AI“ už apie 600 mln. eurų: ką tai keičia rinkoje

    „Nebius“ perka JAV DI inferencijos startuolį „Eigen AI“ už apie 600 mln. eurų: ką tai keičia rinkoje

    Europos DI infrastruktūros bendrovė „Nebius“ pranešė įsigijusi JAV startuolį „Eigen AI“, kuris specializuojasi atvirojo kodo DI modelių našumo gerinime. Sandoris, kaip skelbiama, siekia apie 595 mln. eurų ir bus atsiskaityta grynaisiais bei akcijomis.

    Amsterdame įsikūrusi „Nebius“ valdo ir vysto duomenų centrus, kuriuose diegiami GPU spartintuvai, o jų skaičiavimo pajėgumai nuomojami DI ir verslo klientams. Tokį modelį rinka dažnai vadina neocloud, kai alternatyvūs debesų paslaugų teikėjai koncentruojasi į DI darbo krūvius ir specializuotą programinę įrangą.

    Kodėl inferencija tampa svarbiausia?

    „Eigen AI“ technologija orientuota į inferenciją, kai apmokytas modelis taikomas realiems duomenims ir generuoja atsakymus ar sprendimus. Pastaraisiais metais būtent inferencija sparčiai auga, nes įmonėms vis dažniau reikia ne apmokyti modelius nuo nulio, o patikimai ir pigiau juos paleisti produktuose bei vidiniuose procesuose.

    „Nebius“ teigimu, „Eigen AI“ sprendimai leidžia efektyviau išnaudoti vadinamuosius žetonus, tai yra modelio apdorojamus duomenų vienetus, nuo kurių tiesiogiai priklauso skaičiavimo sąnaudos. Praktikoje tai reiškia didesnį pralaidumą ir mažesnę vienos užklausos kainą be papildomo inžinerinio sudėtingumo klientų pusėje.

    Kas tiksliai perkama kartu su technologija?

    Kartu su produktu „Nebius“ įsigyja ir maždaug 20 žmonių „Eigen AI“ komandą, kurią bendrovė apibūdino kaip aukšto lygio inferencijos tyrėjų ir inžinierių grupę. Skelbiama, kad „Eigen AI“ įkūrėjai įkurs „Nebius“ inžinerijos ir tyrimų padalinį San Francisko įlankos regione.

    Startuolio įkūrėjai Ryanas Hanrui Wangas ir Wei-Chen Wangas anksčiau dirbo MIT HAN Lab, kuriam vadovauja profesorius Song Han, žinomas modelių efektyvumo ir skaičiavimo optimizavimo tyrimais. Tokia kompetencija rinkoje ypač vertinama, nes našumo didinimas dažnai priklauso ne nuo vieno algoritmo, o nuo gilaus aparatinės ir programinės įrangos suderinimo.

    Integracija į „Nebius“ produktus ir poveikis klientams

    „Nebius“ nurodo, kad „Eigen AI“ optimizavimo sluoksnis bus integruotas tiesiai į „Nebius Token Factory“ ir taip turėtų mažinti inferencijos siaurąsias vietas, susijusias su atmintimi, maršrutizavimu ir skaičiavimu. Tokie trikdžiai dažnai pasireiškia, kai modeliai didėja, o užklausų srautai tampa nepastovūs ir sunkiai prognozuojami.

    „Integruodama „Eigen AI“ optimizavimo sluoksnį tiesiai į „Nebius Token Factory“, „Nebius“ pašalina šį butelio kaklelį per visą gyvavimo ciklą“, – teigė bendrovė.

    Įmonės vertinimu, tai klientams turėtų reikšti greitesnį sprendimų diegimą į gamybą, geresnę vieneto ekonomiją ir galimybę sparčiau pereiti prie naujų modelių. Praktinis poveikis bus ypač aktualus įmonėms, kurios diegia DI klientų aptarnavime, paieškoje, turinio generavime, duomenų analizėje ir automatizuotame dokumentų apdorojime.

  • „Aikido Security“ pristatė Endpoint: kaip agentas stabdo kenkėjus DI įrankiuose ir IDE plėtiniuose

    „Aikido Security“ pristatė Endpoint: kaip agentas stabdo kenkėjus DI įrankiuose ir IDE plėtiniuose

    „Aikido Security“ pristatė „Aikido Endpoint“ – lengvą galinių įrenginių saugumo agentą, skirtą programuotojų darbo stotims apsaugoti. Sprendimas orientuotas į augančias programinės įrangos tiekimo grandinės atakas, kurios taikosi į atvirojo kodo paketus, IDE plėtinius ir naršyklių priedus.

    Įmonė pabrėžia, kad rizika didėja dėl spartaus DI įrankių įsitvirtinimo programuotojų kasdienybėje. Kodo generavimo ir pagalbinės aplinkos plečia atakos paviršių: atsiranda daugiau kanalų, per kuriuos į darbo kompiuterį gali patekti kenkėjiški papildiniai, o jautrūs duomenys gali būti išsiunčiami į išorines paslaugas.

    „Aikido Endpoint“ veikia kaip foninis patikros sluoksnis prieš diegimą. Agentas tikrina paketus ir plėtinius pagal įmonės grėsmių žvalgybos srautą „Aikido Intel“ ir, aptikęs žinomą kenkėjišką turinį, jį blokuoja dar iki failams patenkant į įrenginį.

    Vienas iš sprendimo principų – papildoma atsarga naujiems paketams: įmonė teigia automatiškai sulaikanti neseniai paskelbtus paketus, kad būtų sumažinta rizika pačiame pavojingiausiame laikotarpyje, kai kenkėjai bando išnaudoti trumpą „langą“ iki aptikimo. Toks modelis taikomas ten, kur kodo priklausomybės diegiamos dažnai ir dideliais kiekiais.

    Produktas apima kelias sritis: paketų registrus, IDE plėtinius, naršyklės priedus ir DI įrankių naudojimo matomumą organizacijoje. Įmonės vertinimu, organizacijoms tampa vis svarbiau ne tik blokuoti grėsmes, bet ir suprasti, kokie įrankiai realiai veikia programuotojų įrenginiuose, ypač kai kalbama apie prieigą prie kodo, raktų ir vidinių dokumentų.

    „Jie juda visu greičiu, įsidiegia tai, ko reikia, ir apie tiekimo grandinės atakas nepagalvoja – iki tos dienos, kai Endpoint užblokuoja rimtą grėsmę ir tampa aišku, kaip arti buvo incidentas“, – sakė „Aikido Security“ augimo vadovė Madeline Lawrence.

    Pasak jos, pastaraisiais metais pasikeitė ir atakų „įėjimo kaina“: įrankiai, kurie automatizuoja kodo rašymą ir analizę, sumažino slenkstį kurti žalingus paketus ar obfuskaciją. Dėl to tiekimo grandinės grėsmės dažniau kyla ne tik iš aukšto lygio grupuočių, bet ir iš mažiau patyrusių veikėjų.

    „Aikido Security“ teigia, kad tradicinės galinių įrenginių apsaugos priemonės dažnai kuriamos tipiniams biuro scenarijams, todėl programuotojų aplinkose jos pritrūksta konteksto. Įmonės logika – saugumo kontrolę perkelti į vietą, kur į įrenginį patenka naujas kodas ir įrankiai, taip sumažinant riziką dar prieš jai persikeliant į saugyklas, CI procesus ar debesijos infrastruktūrą.

    „Aikido Endpoint“ vystomas remiantis anksčiau sukurtu atvirojo kodo įrankiu „Aikido Safe Chain“, skirtu saugesniam paketų diegimui per komandų eilutę. Naujas agentas, įmonės teigimu, pritaikytas diegti centralizuotai, pasitelkiant organizacijų įrenginių valdymo priemones, kad apsauga veiktų nuosekliai ir nepriklausytų nuo kiekvieno programuotojo rankinio nustatymo.

    Įmonė taip pat akcentuoja skaidrumo kryptį: kartu su apsauga ji viešina tiekimo grandinės tyrimus ir grėsmių signalus per „Aikido Intel“, o papildomi įrankiai turėtų padėti vertinti paketų „sveikatą“ pagal tokius požymius kaip projekto branda ar prižiūrėtojų stabilumas. „Aikido Security“ tikisi, kad matomumo ir prevencijos derinys taps vienu svarbiausių atsakų į tiekimo grandinės atakų augimą DI spartinamoje programavimo eroje.

  • „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: žada privačias naktinių traukinių kabinas Europoje

    „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: žada privačias naktinių traukinių kabinas Europoje

    Berlyne įsikūrusi „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų „pre-seed“ investiciją ir skelbia kurianti naujos kartos naktinius traukinius, orientuotus į privatumo ir patogumo trūkumą dabartinėse paslaugose. Investicijų raundui vadovavo „IBB Ventures“, prie jo prisidėjo italų investuotojas Tommaso Lucca ir keli transporto bei technologijų sektoriaus ekspertai.

    Pastaraisiais metais naktinių traukinių paklausa Europoje vėl auga, ypač populiariuose tarpmiestiniuose maršrutuose, nes keliautojai ieško alternatyvos skrydžiams ir brangstančioms nakvynėms. Vis dėlto pasiūla daugelyje šalių tebėra ribota: per kelis dešimtmečius naktinių reisų tinklai buvo smarkiai sumažinti, o paslaugos standartai ir keleivių patirtis dažnai atsilieka nuo šiuolaikinių lūkesčių.

    Kas keistųsi naktiniuose reisuose

    „Nox Mobility“ teigia kurianti modelį, kuriame kiekvienas keleivis turėtų pilnai privačią erdvę, o ne dalintųsi kupė su nepažįstamaisiais. Bendrovė pozicionuoja kelionę kaip vienu metu transporto ir apgyvendinimo paslaugą: išvykimas iš miestų centrų vakare ir atvykimas kitą rytą, siekiant konkuruoti su skrydžiais trumpuose ir vidutiniuose atstumuose.

    Pasak bendrovės, pagrindas yra modulinė, didelio tankio kabinų sistema ir standartizuotos operacijos, leidžiančios efektyviau išnaudoti vagonų erdvę. Svarbus akcentas ir tai, kad sprendimas būtų diegiamas ne būtinai kuriant visiškai naują riedmenų parką, o integruojant kabinų koncepciją į esamus veiklos modelius.

    Kuo vilioja investuotojus

    Naktiniai traukiniai investuotojams tampa patrauklūs dėl kelių priežasčių: augančios tvaraus keliavimo paklausos, ribotos pasiūlos ir galimybės kelionę paversti aukštesnės pridėtinės vertės paslauga. Kartu tai sudėtinga rinka, kurioje lemia ne vien produktas, bet ir infrastruktūros pralaidumas, tvarkaraščių suderinamumas tarp valstybių, lokomotyvų ir vagonų prieinamumas, aptarnavimo kaštai bei reguliaciniai reikalavimai.

    „Naktiniai traukiniai yra viena didžiausių Europoje dar neišnaudotų mobilumo galimybių. Infrastruktūra jau egzistuoja, o rinka laukia“, – sakė „Nox Mobility“ bendraįkūrėjas Artur Hasselbach.

    Bendrovę 2025 metais įkūrė Thibault Constant, Janek Smalla ir Artur Hasselbach, turintys patirties geležinkelių, mobilumo platformų ir technologijų startuolių srityse. Gavusi finansavimą „Nox Mobility“ teigia spartinsianti produkto vystymą ir sieksianti įsitvirtinti besikeičiančioje Europos geležinkelių rinkoje, orientuodamasi į nuoseklesnę, privačią ir keleiviui patogesnę naktinių kelionių patirtį.

  • Vienos startuolis „Synaps“ pritraukė 3 mln. eurų: DI drobė architektams žada alternatyvą „AutoCAD“

    Vienos startuolis „Synaps“ pritraukė 3 mln. eurų: DI drobė architektams žada alternatyvą „AutoCAD“

    Vos po penkių mėnesių nuo pirmosios beta versijos pristatymo Vienoje įsikūręs startuolis „Synaps“ paskelbė pritraukęs 3 milijonus eurų išankstinį investicijų etapą. Tarp investuotojų minimi JAV akseleratorius Plug and Play ir fondas Fil Rouge, o bendrovė taikosi į architektūros projektavimo programų rinką, kurioje dominuoja tradiciniai CAD sprendimai.

    „Synaps“ save pozicionuoja kaip vienoje vietoje sujungtą projektavimo, vizualizavimo, bendradarbiavimo ir pristatymo platformą, paremtą dirbtiniu intelektu. Startuolis teigia, kad jo tikslas nėra vien gražūs vaizdai ar idėjų generavimas, o viso braižymo ir renderinimo proceso supaprastinimas.

    Kas yra „Synaps“ ir ką jis žada

    Bendrovę įkūrė Brendon Ahmeti, Agron Bajraktari ir Kevin Cobaj. „Synaps“ kuriama kaip vadinamoji drobės tipo aplinka, kurioje architektai gali kurti planus ir modelius, derinti sprendimus su komanda ir pateikti medžiagą klientui tame pačiame įrankyje.

    Įkūrėjas Brendon Ahmeti platformą yra palyginęs su dizaino įrankių ir programavimo automatizavimo kryptimi, tik pritaikyta architektūrai. Sloganas, kurį naudoja bendrovė, perteikia idėją, kad tekstu aprašytos užduotys galėtų virsti konkrečiais sprendiniais projektuose.

    „Užuot pasinaudoję pradiniu ažiotažu, pasirinkome kitą kelią: norėjome parodyti realius skaičius, augimą ir patikimumą iš tikrų vartotojų. Mums buvo svarbu aiškiai pasakyti, kad čia atėjome ilgam“, – sakė „Synaps“ vadovas Brendon Ahmeti.

    Produktyvumo pažadai: nuo komandų iki renderinimo

    Startuolis tvirtina, kad analizuodamas architektų darbo įpročius sumažino reikalingų komandų skaičių apie 80 proc., o braižymo procesą savo redaktoriuje pagreitino iki 50 kartų, palyginti su įprastais sprendimais. Tokie teiginiai rinkoje skamba ambicingai, nes CAD įrankiai dažnai kritikuojami dėl sudėtingų meniu, ilgo mokymosi kreivės ir fragmentuotos ekosistemos.

    Taip pat teigiama, kad 2D, 3D ir vaizdo renderinimas, priklausomai nuo projekto sudėtingumo, gali būti nuo 100 iki 1 000 kartų greitesnis, kai dalis veiksmų atliekama su keliomis tekstinėmis komandomis. Praktikoje tokie pagreičiai dažniausiai priklauso nuo to, kiek automatizuojama standartinių užduočių ir kiek iš anksto paruoštų šablonų bei komponentų turi sistema.

    Augimas ir planai iki 2026 metų

    „Synaps“ skelbia po beta starto pasiekusi 60 000 registruotų vartotojų ir apie 1 500 kasdienių aktyvių naudotojų, taip pat turinti šimtus mokančių klientų. Startuolis taip pat teigia, kad dalis didžiųjų architektūros biurų jau išbandė arba naudoja platformą darbo eigoje.

    Beta versija buvo pristatyta 2025 metais lapkritį Tiranoje, o pirmos pilnos produkto versijos startas planuojamas 2026 metų vasarą. Bendrovė tikisi iki 2026 metų pabaigos padidinti vartotojų bazę iki 300 000, o artimiausiais mėnesiais toliau plėsti komandą ir funkcijų rinkinį.

    „Labiausiai mus jaudina apčiuopiamas produktyvumo šuolis architektūros biurams. Vien renderinimas gali suvalgyti didelę studijos laiko dalį, o „Synaps“ šį procesą smarkiai suspaudžia. Ne mažiau svarbu ir tai, kad visa komanda gali dirbti vienoje vietoje“, – sakė Plug and Play Austria vyresnysis investicijų analitikas Christopher Polligkeit.

    Startuolis jau yra įsteigęs biurą San Franciske ir skelbia, kad komanda nuo starto išaugo nuo 4 iki 17 žmonių. „Synaps“ taip pat užsimena apie planuojamą didesnį investicijų etapą iki 2026 metų pabaigos, kuris, jei įvyks, turėtų paspartinti produkto plėtrą ir įsitvirtinimą JAV bei Europos rinkose.

  • Danijos „Decameal“ pritraukė sėklos investiciją: invaziniai krabai virsta pašarų baltymais

    Danijos „Decameal“ pritraukė sėklos investiciją: invaziniai krabai virsta pašarų baltymais

    Kas yra „Decameal“ ir ką kuria

    Danijoje, Grindstedo mieste, veikianti maisto technologijų bendrovė „Decameal“ pritraukė sėklos (Seed) investiciją ir tęsia darbą, kuriuo invaziniai pakrančių krabai paverčiami tvariais baltymų ir lipidų ingredientais pašarų pramonei. Investicijos suma neskelbiama, tačiau bendrovė pabrėžia, kad lėšos bus nukreiptos į technologijos mastelio didinimą ir komercinę plėtrą.

    Finansavime dalyvavo fondai Delphinus Venture Capital ir „Rockstart“, taip pat strateginis bendrainvestuotojas „Aller Aqua“. Šis derinys rodo, kad projektas vertinamas ne tik kaip technologinė naujovė, bet ir kaip potencialiai pritaikomas realiose pašarų tiekimo grandinėse.

    Invaziniai krabai kaip žaliava

    Bendrovės teigimu, europinis pakrančių krabas per pastaruosius kelis dešimtmečius išplito šiaurės Europos pakrantėse ir daro žalą ekosistemoms: naikina moliuskus, žuvų ikrus ir jūrinę augmeniją. Tokie pokyčiai didina spaudimą ieškoti sprendimų, kurie vienu metu mažintų ekologinę žalą ir sukurtų ekonominę vertę.

    Tuo pačiu pašarų sektorius patiria augantį spaudimą mažinti priklausomybę nuo tradicinių baltymų šaltinių, ypač žuvų miltų ir sojų. „Decameal“ siūlomas modelis remiasi vietinių pakrančių žvejybų žaliava ir jos perdirbimu, taip kuriant alternatyvą, kurią galima integruoti į paukštininkystės, akvakultūros ir augintinių maisto grandines.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis diegiamas

    „Decameal“ vysto patentavimo stadijoje esančią išgavimo technologiją, kuria iš krabų išgaunami baltymai ir riebalai, o galutiniai produktai gali būti naudojami kaip baltymų miltai ar baltymų koncentratas. Įmonė taip pat nurodo, kad iš krabų kiautų vystoma chitino ir chitozano išgavimo kryptis, orientuota į didesnės vertės rinkas.

    Bendrovė šiuo metu vykdo bandomąją gamybą Grindstede, kur vyksta baltymų išgavimas ir gamyba, o biuro bei laboratorinė veikla vystoma Agro Food Park teritorijoje Orhuse. Tokia struktūra leidžia derinti gamybinius bandymus su tyrimais ir produktų pritaikymu pagal pramonės poreikius.

    „Krabų švaistymas yra pasaulinė problema, ir būtent tai paverčia ją realia verslo galimybe. Jei Danijoje įrodysime modelį, galėsime jį pritaikyti visame pasaulyje“, – sakė „Decameal“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Leanderis Hessneris.

    „Decameal“ įkurta 2022 metais, ją pradėjo Happylanas Natkunarajahas ir Leanderis Hessneris, o per pirmąjį finansavimo etapą prie komandos kaip bendraįkūrėjas prisijungė Mikkelis Kongsfeltas. Įmonė akcentuoja, kad komandoje aiškiai pasiskirstytos atsakomybės: nuo gamybos metodų kūrimo ir testavimo iki intelektinės nuosavybės, teisinių klausimų bei investuotojų ryšių.

    Anksčiau bendrovė taip pat buvo gavusi „Innofounder“ stipendiją iš Danijos Inovacijų fondo, leidusią įkūrėjams pilnu etatu vystyti projektą. Šiame etape sėklos investicija turėtų paspartinti perėjimą nuo pilotinės gamybos prie stabilaus komercinio tiekimo, kuris pašarų pramonėje dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Delphinus Venture Capital atstovas Maxas Grünwaldas akcentavo sprendimo logiką ir pritaikomumą: invazinė rūšis, kuri ilgus metus laikyta pakrančių problema, gali tapti žaliava vertingiems produktams. Tokie projektai vis dažniau vertinami kaip praktinis tvarumo modelis, kai ekologinė kontrolė, vietinis tiekimas ir pramoninė paklausa sujungiami į vieną grandinę.