Category: Įmonės

„Revolut“ pradėjo diegti pirmąjį dirbtiniu intelektu paremtą finansų asistentą daugiau nei 13 mln. klientų Jungtinėje Karalystėje. Bendrovė teigia, kad šis sprendimas yra pažangesnis nei įprastas pokalbių robotas ir žymi esminį pokytį, kaip klientai gali valdyti savo finansus.

Apie 75 mlrd. JAV dolerių verte įvertinta „Revolut“ yra viena naujausių iš vadinamųjų „challenger“ bankų, siekiančių pasitelkti dirbtinį intelektą tam, kad klientams būtų paprasčiau tvarkyti kasdienius finansinius reikalus.

Pasak „Revolut“, nemokamas asistentas programėlėje turėtų „užbaigti kelių žingsnių navigacijos erą“ ir veikti kaip savotiškas bendras pilotas. Jis padės atlikti užduotis paprastomis užklausomis: pateiks išlaidų įžvalgas, padės valdyti prenumeratas ar planuoti atostogas.

„Manome, kad naršymo po nesibaigiančius skirtukus ir meniu era baigėsi. Su AIR pristatome naują pinigų išmanymo lygį, kuris yra ir galingas, ir lengvas. Tai ne tik asistentas – tai bendras pilotas, pakeliantis kasdienybę į kitą lygį ir paverčiantis finansų valdymą tokiu paprastu ir natūraliu, kaip žinutės siuntimas. Svarbiausia, „Revolut“ klientai išlieka tvirtai prie vairo – pinigų išmanymas niekada neturi būti privatumo sąskaita“, – sakė „Revolut“ klientų patirties ir dirbtinio intelekto produktų direktorė bei generalinė vadovė Julia Ponomareva.

Įvardijami pagrindiniai asistento privalumai – galimybė akimirksniu gauti išlaidų analizę, sekti investicijas ar užšaldyti pamestą mokėjimo kortelę pateikus paprastą užklausą. Taip pat žadama palengvinti kelionių planavimą, pavyzdžiui, sudarant kelionės biudžetą.

„Revolut“ pabrėžia ir privatumo kontrolę: teigiama, kad asmeniniai duomenys nėra saugomi trečiųjų šalių dirbtinio intelekto partnerių ir nėra naudojami išoriniams dirbtinio intelekto modeliams mokyti.

Generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimus aktyviai bando ar jau naudoja ir kitos finansinių technologijų bendrovės bei skaitmeniniai bankai. Europoje „Klarna“ dirbtinį intelektą pasitelkia klientų aptarnavimui, o „Bunq“ savo AI asistentą pristatė 2024 metais. Danijos „Lunar“ skelbia, kad jos generatyviniu dirbtiniu intelektu paremtas balso asistentas ilgainiui galėtų apdoroti apie 75 proc. klientų skambučių.

Praėjusį mėnesį Jungtinėje Karalystėje konkuruojantis „Starling“ pranešė pristatęs tai, ką pavadino pirmuoju šalyje agentiniu AI finansų asistentu, skirtu pagerinti kasdienės bankininkystės patirtį.

Londone įsikūrusi dirbtiniu intelektu paremta finansų automatizavimo platforma „Round“ pritraukė 6 mln. dolerių pradinio etapo (seed) investiciją. Šios lėšos bus skirtos spartinti finansinės infrastruktūros vystymą ir plėsti produktų pasiūlą.

Investicijų raundui vadovavo „Alstin Capital“, jame taip pat dalyvavo „Backed VC“ ir „Love Ventures“. Prie investicijos prisidėjo ir dalis esamų „Round“ klientų – apie 10 proc. jų taip pat investavo į bendrovę. Tarp verslo angelų minimas Paulas Forsteris, „Indeed“ įkūrėjas. Raunde dalyvavo ir ankstesni investuotojai, įskaitant „Passion Capital“, taip pat investuotojai, anksčiau rėmę „Monzo“, „Tide“ ir „GoCardless“.

Kartu su finansavimo naujiena „Round“ paskelbė pristatanti du naujus produktus: „Agentic Workflow Builder“ ir „Autonomous Payroll“. Abu sprendimai skirti supaprastinti finansų operacijas ir sumažinti rankinio darbo apimtį.

Nors į finansų programinę įrangą investuojama daug, daugelis finansų komandų vis dar dirba suskaidytose sistemose ir rankiniu būdu atlieka tokias užduotis kaip sąskaitų tvirtinimas, mokėjimų vykdymas ar atlyginimų finansavimas.

„Round“ siekia šią problemą spręsti derindama išmanią analizę su finansine infrastruktūra ir automatizuodama pasikartojančius procesus. Platforma integruojama su esamais bankais ir apskaitos sistemomis, leidžia finansų komandoms nustatyti tvirtinimų taisykles, mokėjimų grafikus bei pinigų srautų valdymo principus, o sistema šiuos veiksmus vykdo automatiškai ir sinchronizuoja duomenis su įmonės išteklių planavimo (ERP) sistemomis.

„Round“ bendraįkūrėjas Pacas O’Shea pabrėžė, kad bendrovė nesiekia pakeisti finansų vadovų dirbtiniu intelektu paremto finansų direktoriaus (CFO) sprendimu. Anot jo, tikslas – automatizuoti rutinines, dažnai rankiniu būdu atliekamas operacines užduotis.

„Kuriame ateities finansų komandai – tai komandai, kuri supranta, kaip svarbu automatizavimas norint neatsilikti nuo šiuolaikinių įmonių tempo. Dirbtinio intelekto įrankiai sparčiai diegiami visoje industrijoje, todėl finansų komandos neturėtų likti už borto“, – sakė „Round“ bendraįkūrėjas Hayyaan Ahmad.

Naujasis „Agentic Workflow Builder“ leidžia finansų komandoms aprašyti darbo eigas natūralia kalba, o platforma šį aprašą paverčia automatizuotais procesais, kurie nuolat veikia fone. Tuo tarpu „Autonomous Payroll“ skirtas supaprastinti visą darbo užmokesčio ciklą: nuo algalapių importavimo ir tvirtinimų nukreipimo iki lėšų finansavimo ir mokėjimų įvykdymo, taip sumažinant poreikį rankiniu būdu dirbti keliose skirtingose sistemose.

Pranešama, kad naujai pritrauktos lėšos bus naudojamos spartinti produktų kūrimą, plėsti inžinerijos ir pardavimų komandas, gilinti integracijas su bankais bei finansinėmis sistemomis ir didinti infrastruktūros apimtis.

Be to, „Round“ planuoja skatinti bendruomenės kuriamą augimą – rengti finansams skirtus hakatonus, dirbtuves ir internetinius seminarus, kurie padėtų organizacijoms sparčiau diegti automatizuotas finansų darbo eigas.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „GoCardless“ 2025 metais fiksavo metinį pajamų augimą. Tuo pačiu laikotarpiu įmonė vykdė pertvarką ir suformavo atidėjinius galimiems atleidimams, kurie galėjo paliesti apie 90 darbo vietų, rodo naujausias registrų duomenų įrašas.

Šie pokyčiai įvyko „GoCardless“ siekiant priartėti prie pelningumo. Finansiniai rezultatai už finansinius metus, pasibaigusius 2025 m. birželį, buvo paskelbti Jungtinės Karalystės įmonių registre. Šie skaičiai apima laikotarpį iki pranešimo apie Nyderlandų fintech bendrovės „Mollie“ planus įsigyti „GoCardless“ už 1,1 mlrd. eurų – apie tai paskelbta praėjusių metų gruodį.

„GoCardless“ yra mokėjimų platforma, leidžianti verslams surinkti vienkartinius ir periodinius mokėjimus (pavyzdžiui, prenumeratas ar narystės mokesčius) per tiesioginį debetą, o ne kredito korteles ar bankinius pavedimus.

Duomenys rodo, kad apyvarta per metus padidėjo nuo 131,3 mln. svarų iki 155,5 mln. svarų. Augimą, kaip nurodoma, paskatino nauji klientai ir sutarčių pratęsimai.

Londone įsikūrusi „GoCardless“ taip pat pranešė padvigubinusi apdorotų mokėjimų apimtį – iki 79,2 mlrd. svarų. Prie to prisidėjo ir atvirosios bankininkystės bendrovės „Nuapay“ įsigijimas.

Nuostoliai per metus sumažėjo nuo 33,6 mln. svarų iki 25,5 mln. svarų. Įmonė teigė, kad tam įtakos turėjo dėmesys sąnaudų kontrolei. „GoCardless“ nurodė, jog 2025 metų paskutinį ketvirtį, vertinant pagal pakoreguotą metodiką, pirmą kartą pasiekė teigiamą EBITDA ketvirčio rezultatą, o 2026 metais tikisi pirmųjų finansinių metų su teigiama EBITDA (pagal pakoreguotą metodiką).

Per ataskaitinį laikotarpį „GoCardless“ įgyvendino ir vidinę restruktūrizaciją – įskaitant atidėjinius galimiems atleidimams, kurie galėjo paliesti apie 90 pareigybių. Šiais veiksmais buvo siekiama mažinti sąnaudas ir paremti naujų veiklos centrų kūrimą Londone bei Lisabonoje. Bendrovė nurodė, kad pertvarkos nauda turėtų atsiskleisti šiemet, o atidėjiniai sudarė 4,2 mln. svarų finansinį poveikį.

Tuo pat metu bendras darbuotojų skaičius per metus padidėjo nuo 606 iki 626. Sukčiavimo nuostoliai per laikotarpį siekė 2,6 mln. svarų.

„GoCardless“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Hiroki Takeuchi teigė:

„2025 finansinių metų rezultatai rodo stiprų mūsų verslo pagreitį. Svarbios pergalės, strateginiai sutarčių pratęsimai ir nuolatinės inovacijos mūsų platformoje skatino augimą, o kartu su disciplina pagrįsta sąnaudų kontrole esame kelyje į pirmuosius pelningus metus pagal pakoreguotą metodiką 2026 finansiniais metais“, – sakė jis.

Pasak jo, sandoris su „Mollie“ taip pat signalizuoja teigiamas perspektyvas:

„Žinia apie „Mollie“ taip pat atspindi šviesią mūsų ateitį. Džiaugiamės galėdami sujungti dvi viena kitą papildančias įmones, kurios Europoje ir už jos ribų sukūrė aukščiausios klasės produktus, kad geriau aptarnautume klientus ir pakeltume kartelę visai rinkai“, – pridūrė H. Takeuchi.

Pastaba: informacija buvo patikslinta – nurodoma, kad pertvarka vyko 2025 metais, o naujų planuojamų darbo vietų mažinimų nėra.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) skirta finansinė operacijų platforma „Wamo“ per A serijos investicijų etapą pritraukė 10 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėtrai Italijoje ir Šiaurės šalyse, produkto galimybių stiprinimui bei dirbtinio intelekto (DI) sprendimų diegimui.

Didžiąją finansavimo dalį suteikė fondas „TCEE Fund IV“, kurį konsultuoja technologijoms orientuota augimo kapitalo įmonė „3TS Capital Partners“, investuojanti besiformuojančiose Europos rinkose. Prie investicijų taip pat prisidėjo „Oleka Capital“ ir esami investuotojai.

„Wamo“ įkurta 2021 m., o jos būstinės yra Helsinkyje ir Londone. Bendrovė yra licencijuota ir prižiūrima Suomijos finansų priežiūros institucijos kaip visoje Europoje veikianti elektroninių pinigų įstaiga. Platforma SVV siūlo kelių valiutų verslo sąskaitą, integruotą su kortelėmis, sąskaitų faktūrų išrašymu, išlaidų valdymu ir kitais į vieną sistemą sujungtais finansiniais įrankiais.

Be pagrindinių finansinių paslaugų, „Wamo“ į platformą integruoja ir skolinimą, pasitelkdama realaus laiko bankininkystės, mokėjimų bei veiklos duomenis. Tai leidžia greičiau atlikti duomenimis paremtą rizikos vertinimą ir priimti sprendimus.

„Europos SVV reikia išmanesnės infrastruktūros, o ne vien skaitmeninės bankininkystės. Į savo platformą integruojame DI ir automatizavimą, kad sumažintume trintį, atvertume geresnes įžvalgas ir suteiktume verslams aiškesnę kontrolę valdant finansus“, – teigė „Wamo“ įkūrėjas „Yanki Önen“.

Šiuo metu „Wamo“ platforma naudojasi daugiau nei 15 000 klientų visoje Europoje, o per pastaruosius 12 mėnesių naudojimas, teigiama, išaugo tris kartus. Sparčiausias augimas fiksuojamas Pietų Europoje ir Šiaurės šalyse, o Italija įvardijama kaip viena svarbiausių plėtros krypčių.

Naujas finansavimas bus panaudotas geografinės plėtros spartinimui, DI funkcijų vystymui ir finansinių paslaugų pasiūlos mastelio didinimui. Bendrovė teigia siekianti SVV suteikti lengviau prieinamą finansinę infrastruktūrą ir duomenimis grįstus įrankius, padedančius augti bei didinti veiklos efektyvumą.

JK smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) skolintojas „Allica Bank“ pranešė apie trečius iš eilės pelningus metus. Tuo pačiu trečius metus iš eilės pelną fiksavo ir kitos JK finansinių technologijų bendrovės „ClearBank“ veikla Jungtinėje Karalystėje.

„Allica Bank“ ikimokestinis pelnas 2025 m. augo 23 proc. ir pasiekė 36,9 mln. svarų sterlingų. Bendrovė nurodė, kad paskolų portfelis per metus didėjo 23 proc. – iki 3,7 mlrd. svarų, o klientų indėliai išaugo 29 proc. – iki 5,7 mlrd. svarų. Pajamos kilo 27 proc. ir sudarė 371,3 mln. svarų.

Bendrovė taip pat teigė, kad jos verslo einamųjų sąskaitų populiarumas per metus daugiau nei padvigubėjo – jų skaičius viršijo 14 tūkst. „Allica Bank“ neseniai užbaigė 155 mln. JAV dolerių finansavimo etapą.

„Allica Bank“ svarsto tarptautinę plėtrą ir galimybę įsigyti banką Šiaurės Europoje.

Finansinių technologijų įmonė taip pat pranešė diegianti dirbtinio intelekto agentus savo technologiniuose sprendimuose. Pasak bendrovės, tai turėtų reikšmingai sustiprinti jos SVV skolinimo pasiūlymą.

„2025-ieji buvo patys stipriausi metai mūsų istorijoje. Tais metais, kai intensyviai investavome į technologijas ir pasiūlymo tobulinimą, pasiekėme 34 proc. pagrindinio ikimokestinio pelno augimą, o įsitvirtinusių SVV įmonių, pasirinkusių „Allica“ kaip pagrindinį banką, skaičius daugiau nei padvigubėjo – tai rodo paklausą mūsų pilno aptarnavimo modeliu“, – sakė „Allica Bank“ vadovas Richardas Daviesas.

Tuo metu „ClearBank“, teikianti atsiskaitymų paslaugas ir bankinę infrastruktūrą finansų klientams, įskaitant vadinamuosius iššūkių bankus, tokius kaip „Tide“ ir „Revolut“, pranešė, kad pelnas JK rinkoje 2025 m. išaugo 53 proc. ir siekė 12,2 mln. svarų.

Vis dėlto „ClearBank“ grupės nuostoliai, tarptautinės plėtros fone, padidėjo nuo 10,2 mln. iki 16,7 mln. svarų.

Bendrovės teigimu, JK veiklos rezultatams didžiausią įtaką darė auganti paklausa įterptinių bankinių sprendimų, valiutų keitimo bei daugiavaliučių paslaugų srityse.

„ClearBank“ nurodė, kad 2025 m. prie klientų portfelio prisijungė 61 naujas klientas, tarp jų – pirmasis įmonių segmento įterptinių bankinių paslaugų partneris „PayCaptain“.

„2025-ieji buvo reikšmingo augimo metai, tačiau kartu ir investicijų į būsimą grupės sėkmę laikotarpis, kai plečiame savo pasiūlymus ir geografinę aprėptį, ruošiantis 2026-iesiems“, – teigė „ClearBank“ grupės vadovas Markas Fairlessas.

Finansinių technologijų platforma „Brix“, siekianti besivystančių rinkų finansinius aktyvus perkelti į blokų grandinę, pritraukė 5,5 mln. JAV dolerių investicijų. Finansavimo etape dalyvavo pasaulinės finansų institucijos ir „Web3“ investuotojai, tarp jų – „FRWRD Ventures“, „Circle Ventures“, „ConsenSys“, „Webrazzi Ventures“, „Borderless Capital“ ir „Paribu Ventures“. Prie etapo prisidėjo ir privatūs investuotojai Kemal Kaya, Fevzi Güngör bei Sertaç Özinal.

„Brix“ tikslas – išplėsti prieigą prie investavimo galimybių besivystančiose rinkose, tokenizuojant realaus pasaulio turtą, pavyzdžiui, akcijas, fondus ir obligacijas. Taip investuotojams sudaromos sąlygos pasiekti aktyvus, kurie tradiciškai dažniau būdavo prieinami daugiausia instituciniams rinkos dalyviams.

Be tiesioginių investicijų, tokenizuoti aktyvai gali būti naudojami kaip užstatas ir integruojami į decentralizuotų finansų (DeFi) sprendimus. Tai, pasak bendrovės, atveria kelią naujoms „on-chain“ finansinėms struktūroms.

Platforma bendradarbiauja su bankais ir brokerinėmis įmonėmis įvairiose besivystančiose rinkose, kad būtų užtikrinta bazinių aktyvų emisija, saugojimas ir valdymas. Tokios partnerystės, teigiama, padeda vykdyti mastelio didinimui reikalingą rinkos formavimą, taip pat suteikia reguliacinę ir operacinę infrastruktūrą, kuri būtina pritraukiant pasaulinius investuotojus.

„Brix“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alp Ergin teigė, kad įmonės modelis jungia partnerystes su įsitvirtinusiomis finansų institucijomis besivystančiose rinkose ir patirtį kuriant naujas rinkas decentralizuotų finansų sektoriuje.

„Didieji besivystančių rinkų žaidėjai nori tokenizuoti ir platinti savo turtą, o DeFi kapitale ieškoma realaus pasaulio pajamingumo. „Brix“ yra ta vieta, kur šie du pasauliai susitinka“, – sakė A. Ergin.

Komentuodamas investiciją, „Blackstone“ patarėjas ir buvęs „Yapı Kredi“ vadovas Kemal Kaya pabrėžė, kad šis žingsnis signalizuoja ankstyvą gilesnės tradicinių finansų ir decentralizuotų finansų integracijos fazę.

Pagal bendrovės planą „Brix“ ketina pristatyti pirmąjį produktą – skaitmeninį instrumentą, paremtą tokenizuotais Turkijos liromis denominuotais pinigų rinkos fondais. Vėliau numatoma plėsti siūlomų aktyvų spektrą. „Brix“ pabrėžia, kad visi platformoje esantys baziniai aktyvai yra valdomi, reguliuojami ir saugomi vietinių, įsitvirtinusių finansų institucijų, taip užtikrinant atitiktį reikalavimams ir veiklos patikimumą.

Jungdama decentralizuotų finansų kapitalą su realaus pasaulio aktyvais iš sparčiai augančių ekonomikų, „Brix“ siekia didinti besivystančių rinkų investicijų prieinamumą ir likvidumą, kartu sudarydama prielaidas naujoms programuojamo ir perleidžiamo pajamingumo formoms DeFi ekosistemoje.

Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėsti „Brix“ rinkoms pritaikytų aktyvų portfelį ir stiprinti institucinių partnerių tinklą pagrindiniuose regionuose. Tarp prioritetinių krypčių įvardijamos Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas, Meksika, Brazilija ir Pietų Korėja – siekiant suteikti vieningą prieigą prie šių rinkų per vieną platformą.

Finansų pasaulyje, kuriame automatizacija, dirbtinis intelektas ir pokalbių robotai tampa vis įprastesni, viena vertingiausių Vokietijos startuolių pasuko priešinga kryptimi.

12,5 mlrd. eurų vertinama „Trade Republic“ atsisako klientų aptarnavimo DI pokalbių robotų ir juos keičia daugiau nei 1 000 žmonių konsultantų, kad klientai galėtų bendrauti su realiais specialistais.

Berlyne įsikūrusi akcijų prekybos programėlė teigia investavusi dviženklę milijonų eurų sumą į naują infrastruktūrą, produkto vystymą ir daugiau nei 1 000 klientų aptarnavimo agentų apmokymą. Šie darbuotojai klientams tiesiogiai padeda aštuoniomis kalbomis.

„Trade Republic“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Christianas Heckeris teigė: „Mūsų tikslas – tapti ilgalaikiais namais visam klientų turtui. Mūsų klientų aptarnavimas buvo visiškai perkurta. Jo pagrindas – apmokyti agentai, galintys suteikti personalizuotą pagalbą.“

„Per artimiausius dvylika mėnesių siekiame pasiūlyti geriausią klientų aptarnavimą iš visų Europos bankų. Tokia mūsų ambicija“, – pridūrė jis.

Šis sprendimas priimtas po kritikos iš Vokietijos ir Austrijos vartotojų. Pranešama, kad klientai skundėsi prastu pasiekiamumu, ilgais laukimo laikais ir nepakankama pagalba.

Naujasis, žmonių valdomas klientų aptarnavimas pakeičia iki šiol taikytą hibridinį modelį, kai buvo derinami DI pokalbių robotai ir žmonių agentai. Ankstesnėje sistemoje buvo siūloma tik standartinė susirašinėjimo funkcija – be tiesioginio pokalbio realiu laiku ar telefono linijos.

„Trade Republic“ veikia 18 Europos šalių ir teigia turinti daugiau nei 10 mln. klientų.

Naujoji paslauga programėlėje teikiama visą parą, 7 dienas per savaitę, nemokamai: klientai gali skambinti ir rašyti žmonių konsultantams.

Jei klausimo nepavyksta išspręsti iš karto, klientai gali programėlėje realiu laiku stebėti savo užklausos būseną, nurodo „Trade Republic“. Taip pat skelbiama, kad bendrovė dirba su išoriniu paslaugų teikėju, kuris ir tiekia klientų aptarnavimo agentus.

Daugelis finansinių technologijų įmonių ir bankų intensyviai investuoja į dirbtinį intelektą, siekdami pagerinti klientų aptarnavimą. Jungtinėje Karalystėje „Starling Bank“ ir „Revolut“ neseniai pristatė DI finansinius asistentus, skirtus paslaugų kokybei gerinti.

Tačiau pernai „Klarna“ vadovas Sebastianas Siemiatkowskis pripažino, kad kaštų mažinimas, pasitelkiant DI klientų aptarnavime, lėmė prastesnę kokybę. Po to „Klarna“ ėmėsi aktyvios darbuotojų paieškos, kad klientai turėtų galimybę kalbėtis su realiu žmogumi.