Category: Įmonės

Paradoksalu, tačiau būtent sektoriai, kuriuose taikomi griežčiausi duomenų apsaugos reikalavimai, iki šiol buvo vieni atsargiausių diegiant dirbtinį intelektą. Hamburge įsikūrusi bendrovė „Logicc“ siekia tai pakeisti.

„Logicc“ uždarė 2,5 mln. eurų pradinės stadijos (Seed) investicijų raundą. Lėšos bus skirtos vystyti dirbtinio intelekto platformą, leidžiančią teisininkams, gydytojams ir viešojo sektoriaus institucijoms saugiai naudotis DI galimybėmis. Bendrovė nurodo, kad per kiek daugiau nei šešis mėnesius pasiekė 1 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų (ARR) ribą.

Į raundą investavo „10X Founders Fund“, „Redstone“ ir „MS&AD“, taip pat prisidėjo strateginiai verslo angelai.

„Pastarieji mėnesiai mums aiškiai parodė, kur slypi didžiausias nepatenkintas poreikis – sektoriuose, dirbančiuose su jautriais duomenimis“, – sako vienas iš įkūrėjų ir pardavimų vadovas Benjaminas Seifertas. „Teisininkai, gydytojai, viešojo sektoriaus organizacijos – jie vengė DI, nes nė viena platforma iš tiesų neatitiko jų atitikties reikalavimų. Mes tai keičiame“, – priduria jis.

„Logicc“ 2,5 mln. eurų finansavimas įsilieja į platesnę investicijų tendenciją, kai kapitalas vis dažniau nukreipiamas į DI sprendimus, skirtus reguliuojamoms, itin jautriems duomenims imlioms ar didelės atitikties reikalaujančioms veikloms.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad Vokietija tokio tipo DI sprendimų kontekste minima ne kartą, o tai rodo aktyvią vidaus rinką saugiems ir įmonėms orientuotiems DI produktams.

„Surinkus kapitalą, turime aiškų tikslą – per artimiausius 12 mėnesių dešimteriopai padidinti pajamas“, – teigia vienas iš įkūrėjų ir vadovas Emilis Woermannas.

„Logicc“ įkurta 2025 m. Emilį Woermanną, Jacobą Leffersą, Benjaminą Seifertą ir Santiago Martinez-Avial. Bendrovė specializuojasi sektoriuose, kuriuose galioja griežti atitikties reikalavimai. Anot „Logicc“, jų platforma nuo pat pradžių kurta taip, kad atitiktų BDAR (GDPR), Vokietijos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio (StGB) reikalavimus, būtų talpinama tik Vokietijoje esančiuose serveriuose, nenumatytų duomenų saugojimo ir naudotų „zero-knowledge“ architektūrą.

Pasak bendrovės, dėl to sprendimas tinka teisininkams, gydytojams, mokesčių konsultantams ir viešojo sektoriaus institucijoms, kurios nori pasitelkti DI neaukodamos duomenų apsaugos bei atitikties.

Šiuo metu „Logicc“ platforma, bendrovės teigimu, naudojasi daugiau kaip 1 800 organizacijų.

Platformoje vienoje saugioje sąsajoje sujungiami įvairūs DI modeliai, įskaitant „ChatGPT“, „Claude“, „Gemini“ ir kitus. Specifinės funkcijos atskiroms industrijoms, pritaikomi DI asistentai ir komandinio darbo įrankiai leidžia DI efektyviai integruoti į kasdienius organizacijų procesus.

„DI neturėtų priklausyti nuo profesinės srities“, – sako vienas iš įkūrėjų ir rinkodaros vadovas Jacobas Leffersas. „Su „Logicc“ net ir tie sektoriai, kurie iki šiol pagrįstai dvejojo, dabar gali pasinaudoti DI – nes saugumas pagaliau užtikrintas“, – teigia jis.

Naujas kapitalas bus nukreiptas į dvi pagrindines kryptis: tolesnę platformos plėtrą ir tikslinę rinkodarą, siekiant dar efektyviau pasiekti atitikties reikalavimų turinčias įmones.

Jungtinėje Karalystėje įsikūręs startuolis „Rivan“, kuriantis vertikaliai integruotą sintetinį kurą, pritraukė 28,7 mln. eurų (25 mln. svarų) investiciją. Lėšos bus skirtos vietinės sintetinės kuro gamybos plėtrai Europoje.

Finansavimo raundui vadovavo „IQ Capital“, prisidėjo ir „Plural“. Ši investicija seka po prieš 10 mėnesių užbaigto 11,4 mln. eurų (10 mln. svarų) pradinio (Seed) raundo, kuriam taip pat vadovavo „Plural“, o prie jo prisijungė „20VC“, „NFDG“ (Nat Friedman ir Daniel Gross) bei žinomi verslo angelai Patrickas ir Johnas Collisonai („Stripe“).

„Rivan“ 2024 m. įkūrė Harvey Hodd. Įmonė kuria sintetinius degalus sektoriams, kurių elektrifikacija nacionaliniu mastu yra sudėtinga ar neįmanoma, ir siekia gamybos kaštus sumažinti iki iškastinio kuro lygio. Startuolio teigimu, tikslas – kad sintetiniai degalai taptų pigesni už iškastinius sunkiajai pramonei, pavyzdžiui, plieno, cemento, chemijos sektoriams ir aviacijai, taip mažinant į atmosferą patenkančio CO2 kiekius gigatonų mastu.

Pasak įmonės, tai ypač aktualu Europoje, kur importuojama beveik 60 proc. visos energijos. Dėl to žemynas tampa pažeidžiamas kainų svyravimams ir tiekimo trikdžiams. „Rivan“ nurodo, kad šį trapumą pastaruoju metu dar kartą išryškino karas Artimuosiuose Rytuose, kai didmeninės dujų kainos, anot įmonės, padvigubėjo, o tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija atsidūrė energetinės įtampos situacijoje.

Startuolis tikisi prisidėti prie problemos sprendimo skatindamas vietinę sintetinių degalų gamybą, pradėdamas nuo sintetinių gamtinių dujų (SNG). „Rivan“ tikslas – pasiekti iškastiniam kurui konkurencingą savikainą ir mastą, galintį patenkinti visą tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Prancūzija pramoninę paklausą.

Įmonė teigia, kad siekdama didesnio masto ir mažesnės kainos, nei kada nors pasiekta sintetinių degalų istorijoje, ji vertikaliai integruoja visus gamybos etapus: nuo atsinaujinančios energijos generavimo bei H2 ir CO2 paruošimo iki sintezės reaktoriuose ir įleidimo į dujų tinklą.

Taip pat nurodoma, kad visa įranga projektuojama ir gaminama pačios „Rivan“ Jungtinėje Karalystėje nuo nulio, todėl įmonė gali greitai judėti remdamasi vietine tiekimo grandine.

Po pradinio finansavimo 2025 m. startuolis, kaip teigiama, pasiekė reikšmingų etapų: Jungtinėje Karalystėje statoma SNG gamykla perėjo į paleidimo ir derinimo (commissioning) fazę, o „Rivan“ tikina, kad ji turėtų gaminti iki šiol ekonomiškiausias SNG. Įmonė taip pat skelbia patrigubinusi klientų sutarčių skaičių ir pardavusi visą planuojamą produkciją iki 2029 m. Be to, ji išsinuomojo 50 tūkst. kv. pėdų gamybos objektą „Production Base 1“.

Gavusi naują finansavimą, „Rivan“ planuoja paspartinti diegimą, plėsti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus bei prisidėti prie naujos gamybos bazės atidarymo. Per artimiausius 12 mėnesių įmonė daugiausia dėmesio skirs „Project Steadfast“ – 15 MW galios gamyklos Viltšyre – įgyvendinimui. Startuolio teigimu, tai turėtų būti didžiausia SNG gamykla Europoje ir pirmas kartas, kai SNG būtų įleidžiamos į Jungtinės Karalystės dujų tinklą.

Be to, planuojama didinti gamybos pajėgumus Jungtinėje Karalystėje „Production Base 1“ bazėje – iki 50 MW per metus įrangos. Įmonė taip pat ketina reikšmingai investuoti į MTEP kryptis, įskaitant tiesioginį CO2 surinkimą iš oro, elektrolizę, reaktorius ir saulės energetiką, kad per artimiausius 2–3 metus galėtų konkuruoti su iškastinio kuro kainodara.

Po praėjusį penktadienį Briuselyje pristatyto ES ir Japonijos gynybos pramonės dialogo, kuriam vadovavo už kosmosą ir gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius, Sofijoje įsikūrusi dronų plėtros bendrovė „Dronamics“ sulaukė neatskleidžiamos investicijos iš Japonijos oro geodezijos ir geoduomenų įmonės „Asia Air Survey“ rizikos kapitalo padalinio.

Partnerystė orientuota į geoduomenų (geospatial) sprendimus ir leis „Dronamics“ Japonijoje atidaryti dukterinę įmonę „Dronamics Japan Holdings Co., Ltd.“. Taip „Asia Air Survey“ tampa pirmuoju Japonijos investuotoju „Dronamics“ ir strateginiu partneriu, siekiančiu kartu diegti geoduomenų sprendimus, pasitelkiant „Dronamics“ dronus Japonijoje ir už jos ribų.

„Strateginė „Asia Air Survey“, vienos iš lyderių oro geodezijos srityje, investicija yra įrodymas, kad mūsų sukurta technologija buvo ne kartą suprojektuota, pagaminta ir išbandyta. Nepilotuojamos sistemos taps naujojo pramonės amžiaus varikliu, o mūsų dideli, ilgo nuotolio dronai yra nepralenkiami ne tik Europoje, bet ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione.

Vien Japonijos rinka atveria daugiamilijardinę galimybę krovinių gabenimui, nelaimių prevencijos ir pagalbos bei civilinės saugos misijoms, kurias galėtų vykdyti „Black Swan“ dronai. Džiaugiamės galėdami įsitvirtinti čia su tokiais partneriais kaip „Asia Air Survey“, per 70 metų sukaupusiais išskirtinę patirtį skrydžių srityje ir teikiančiais vertingus duomenis bei praktines įžvalgas valdžios institucijoms ir privatiems klientams. „Dronamics“ nuoširdžiai žavisi Japonijos įsipareigojimu technologinėms inovacijoms ir gamybos precizikai, todėl laukiame galimybės šią partnerystę plėtoti toliau – Japonijoje ir už jos ribų“, – sako „Dronamics“ bendraįkūrėjas ir vadovas Svilen Rangelov.

„Dronamics“ pranešimas atkreipia dėmesį į augantį pasaulinį susidomėjimą europietiškomis dronų inovacijomis, ypač gynybos, logistikos ir geoduomenų sprendimų srityse. Šis sandoris įsikomponuoja į platesnę 2026 metų tendenciją, kai sektoriuje fiksuojami reikšmingi finansavimo etapai.

Pavyzdžiui, Nyderlandų startuolis „AirHub“ iš Groningeno pritraukė 4,4 mln. eurų A serijos investiciją, skirtą plėsti kritinių dronų misijų programinę įrangą, padedančią saugiai ir masteliniu būdu vykdyti dronų operacijas Europos saugumo ir gynybos reikmėms. Tuo metu Danijos „DefenceTech“ startuolis „Shotling“ pritraukė 700 tūkst. eurų prieš pradinio etapo (pre-seed) investiciją, kad vystytų trumpo nuotolio kinetines kovos su nepilotuojamomis sistemomis priemones, orientuotas į vadinamųjų „kamikadzių“ dronų keliamą grėsmę.

Kartu šios investicijos rodo kryptingą poslinkį į autonomiją, technologinį suverenumą ir pramoninį savarankiškumą Europos dronų bei gynybos technologijų ekosistemoje. Tai dera su ES ir Japonijos gynybos pramonės dialogo tikslais ir pabrėžia Europos vaidmens augimą formuojant pažangias, suverenias dronų technologijas.

„Nuoširdžiai dėkojame „Dronamics“ vadovų komandai ir visoms suinteresuotoms šalims už suteiktą galimybę investuoti į bendrovę. „Asia Air Survey“, kurios būstinė yra Japonijoje, teikia geoduomenų paslaugas, orientuotas į atsparumą ir miestų planavimą, taip pat yra įgyvendinusi projektus daugiau nei 30 šalių visame pasaulyje“, – sako „Asia Air Survey“ valdybos narys Shingo Urakawa.

„Dronamics“ įkurta 2014 metais. Tai aviacijos bendrovė, kuri projektuoja, gamina ir eksploatuoja nepilotuojamas orlaivių sistemas (UAS), skirtas logistikai, civilinei saugai ir gynybai. Nors „Dronamics“ veikia Bulgarijoje, „Dronamics Group“ yra registruota Airijoje.

Bendrovės daugiafunkcis dronas „Black Swan“ sukurtas mažų sąnaudų, ilgo nuotolio autonominėms misijoms – gabenti, aptikti ir ginti. Įkrova nespecifikuota (payload-agnostic), o pilno dydžio „Black Swan“ gali gabenti iki 350 kg krovinį ir nuskristi iki 2 500 km. Teigiama, kad tai vienas universaliausių tokio dydžio dronų Europoje.

„Black Swan“ kuriamas tam, kad galėtų aptarnauti logistikos ir specialiąsias misijas bei prisidėti prie nacionalinio saugumo ir viešojo saugumo užduočių.

„„Dronamics“ laikome vienu pažangiausių startuolių pasaulyje, planuojančiu pirmąją sertifikuotą nepilotuojamų krovininių orlaivių paslaugą globaliu mastu. Sujungę abiejų mūsų įmonių technologijas ir kompetencijas, matome didelį potencialą naujoms paslaugoms kurti. Tikimės ateities bendradarbiavimo ir bendro mūsų organizacijų augimo“, – sako Shingo Urakawa.

Integruodama „Dronamics“ UAS sprendimus, „Asia Air Survey“ vertina galimybes mažinti sąnaudas, rizikas ir didinti efektyvumą savo geoduomenų paslaugose. Tarp galimų pritaikymo sričių minimos nelaimių prevencija ir valdymas, aplinkosaugos konsultacijos, miškininkystė, ilgalaikio turto vertinimas, miestų planavimas ir poveikio aplinkai vertinimas.

ES ir Japonijos gynybos pramonės dialoge pabrėžiama, kad bendra abiejų pusių prioritetinė kryptis – stiprinti gynybos pramoninę bazę. Tuo pačiu Japonijos vyriausybė jau signalizuoja apie biudžeto pasirengimą remti dronų įsigijimus.

„Dronamics“ teigimu, bendrovė yra palankioje pozicijoje prisidėti prie šių tikslų, o „Black Swan“ išskiria tai, kad tai esą vieninteliai Europoje gaminami MALE (vidutinio aukščio, ilgos ištvermės) klasės dronai.

Varšuvoje įsikūręs startuolis „Zynt“, kuriantis B2B pardavimų signalų žvalgybos platformą, pritraukė 424,4 tūkst. eurų (apie 500 tūkst. JAV dolerių) ikisėklinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos technologijai tobulinti, produktą paruošti stambiems verslo klientams ir plėtrai tarptautinėse rinkose.

Finansavimą suteikė Lenkijoje veikiantis fondas „24Ventures“ bei grupė verslo angelų.

„Matome „Zynt“ kaip atsaką į realią problemą. Dirbtinis intelektas leidžia kurti galingus pardavimų įrankius, tačiau tos pačios technologijos užtvindo rinką triukšmu ir mažina signalų kokybę. B2B pardavimams nereikia dar vienos apimčių mašinos – reikia tikslumo. Šiandien laikas yra retesnis išteklius nei potencialūs kontaktai, ir būtent čia „Zynt“ kuria savo pranašumą“, – teigė „24Ventures“ atstovas Stanisławas Rogozinski.

„Zynt“ įkūrė Cezary Raszelis ir Wojciechas Ozimekas. Startuolis siūlo dirbtiniu intelektu paremtą B2B pardavimų žvalgybą, padedančią atpažinti pirkimo impulsus skirtingose industrijose. Pasak kūrėjų, tai leidžia mažinti klientų pritraukimo kaštus ir pasiekti pirkėjus tinkamiausiu momentu.

Įmonė teigia, kad ilgą laiką pardavimų komandos visame pasaulyje siekė to paties tikslo – pasiekti daugiau žmonių ir greičiau. „Tokie įrankiai kaip „Apollo.io“ suteikė prieigą prie milžiniškų kontaktų duomenų bazių ir galimybę automatizuoti komunikaciją iki neregėto masto. Tuomet žaidimo taisykles pakeitė dirbtinis intelektas – ir ne į gerąją pusę. „Personalizuotus“ laiškus tapo paprasta masiškai gaminti, pašto dėžutės virto triukšmu, o B2B šaltųjų kontaktų efektyvumas nuo tada tyliai mažėja“, – rašoma pranešime.

„Zynt“ tikina šią problemą sprendžianti. Platforma kaupia ir analizuoja signalus iš interneto turinio, socialinių tinklų aktyvumo, oficialių verslo registrų ir kitų šaltinių, kad nustatytų, kada potencialus klientas labiausiai tikėtina bus pasirengęs pirkti.

„Mūsų platforma iš naujo apibrėžia, kaip pardavimų komandos planuoja kontaktą. Vietoje klausimo „su kuo susisiekti“ mes koncentruojamės į „kada ir kodėl būtent dabar“. Tai padeda atsisakyti atsitiktinio, didelių apimčių „šaudymo“ ir susitelkti į tuos klientus, kurie iš tiesų yra arti sprendimo pirkti“, – sakė „Zynt“ vadovas Cezary Reszelis.

Idėjai patikrinti W. Ozimekas kartu su C. Raszeliu persikėlė į Niujorką ir su pardavimų profesionalais atliko beveik 1 200 pokalbių. Pasak jų, geriausiai veikiančios komandos nebuvo tos, kurios turėjo didžiausius potencialių kontaktų sąrašus. Jos dirbo su mažesniais, kruopščiai atrinktais sąrašais, daugiau dėmesio skirdamos kiekvienam potencialiam klientui, jo verslo kontekstui, situacijai ir vietai pirkimo cikle.

Startuolio teigimu, problema buvo ne tai, kad neaišku, su kuo susisiekti – tam įrankių jau yra. Trūkumas slypėjo supratime, kodėl būtent dabar yra tinkamas laikas. Ši įžvalga tapo „Zynt“ pagrindu.

Įmonė stebi įvairius duomenų šaltinius: naujienų portalus, socialinius tinklus, darbo skelbimus, pranešimus spaudai, produktų pristatymus ir kitus skaitmeninius signalus, pritaikytus kliento tikslinei rinkai bei konkurencinei aplinkai. Nurodoma, kad duomenys apdorojami kelių etapų ELT grandinėje, pasitelkiant mašininį mokymąsi, natūralios kalbos apdorojimą ir žaidimų teorijos elementus.

Ilgainiui sistema mokosi, kurie signalai konkrečiame pardavimų procese iš tiesų svarbūs. Vartotojai gauna ne vien potencialių klientų sąrašus, bet ir kontekstą bei aiškesnį vertinimą, ar momentas iš tiesų tinkamas.

Naudodama pritrauktą kapitalą, „Zynt“ planuoja spartinti technologijų vystymą, siekti pilno pasirengimo darbui su stambiais klientais, gerinti CRM duomenų integracijas ir tobulinti pirkimo signalų aptikimą. Taip pat kuriama nauja renginių žvalgybos funkcija, kuri turėtų leisti klientams sekti industrijos renginius ir identifikuoti, kur greičiausiai pasirodys jų potencialūs pirkėjai.

„Nuolat didiname sistemos tikslumą – tiek atpažįstant prasmingus pirkimo signalus, tiek suprantant sprendimų priėmimo kontekstą už jų. Norime, kad „Zynt“ ne tik pasakytų, kada verta kreiptis, bet ir paaiškintų, kas lemia tą momentą ir kaip juo pasinaudoti“, – teigė W. Ozimekas, „Zynt“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas.

Platforma palaiko kelias kalbas, todėl plėtra į naujas geografijas turėtų būti paprastesnė. Šiuo metu „Zynt“ klientų bazę daugiausia sudaro Lenkijos įmonės, veikiančios tarptautiniu mastu. Bendrovė jau ruošiasi kitam investicijų etapui – lėšos būtų skirtos tolesniam produkto vystymui, pozicijų stiprinimui pardavimų procesuose ir greitesniam įėjimui į JAV rinką.

Delfte įsikūręs startuolis „Orange Quantum Systems“ („OrangeQS“), kuriantis kvantinių lustų našumo testavimo sprendimus, pranešė apie antrąjį „Seed“ investicijų etapo uždarymą. Bendra pritraukta suma pasiekė 15 mln. eurų. Pirmasis šio etapo uždarymas buvo paskelbtas 2025 m. birželį, tuomet įmonė buvo surinkusi 12 mln. eurų.

Papildomos lėšos gautos kaip „European Innovation Council“ (EIC) fondo investicija. Gavus šį finansavimą, EIC fondo investuotoja Zeina Chebli prisijungs prie „OrangeQS“ valdybos.

„Ši investicija atspindi EIC fondo įsipareigojimą remti ambicingiausius Europos „deep tech“ inovatorius. Tobulindama kvantinių lustų našumo patvirtinimą, „OrangeQS“ sprendžia vieną svarbiausių kliūčių, trukdančių plėsti kvantines technologijas“, – sakė EIC fondo valdybos pirmininkė Svetoslava Georgieva.

„OrangeQS“ įkurta 2020 m. Įmonė kuria pažangią infrastruktūrą kvantinių lustų testavimui ir tiekia našias sistemas, leidžiančias patikimai, efektyviai ir mastelį didinant charakterizuoti kubitus bei kitus kvantiniame luste esančius elementus.

Pasak bendrovės, kvantinė kompiuterija vystosi itin sparčiai. Tačiau lustams tampant vis sudėtingesniems išryškėjo naujas iššūkis – būtinybė turėti masteliui pritaikomą, tikslų ir ekonomiškai pagrįstą kvantinių lustų testavimą.

„OrangeQS“ teigia šiuos poreikius tenkinanti produktų rinkiniu, skirtu supaprastinti kvantinių lustų testavimą visoje vertės grandinėje.

Bendrovės sprendimų portfelyje – „OrangeQS MAX“, „OrangeQS FLEX“, „OrangeQS Juice“ ir „Quantum Care“. Pagrindinis produktas „OrangeQS MAX“ yra paruoštas naudoti („turn-key“) testavimo sprendimas, orientuotas į patikimą ir greitą kvantinių lustų tikrinimą. Jis kurtas didelio pralaidumo testavimui: automatizavimas ir patvirtinti protokolai leidžia sutrumpinti bendrą testavimo laiką vienam kubitui. Bendrovės teigimu, specializuota architektūra padeda išlaikyti kapitalo ir veiklos sąnaudas gerokai mažesnes nei kvantinių kompiuterių, todėl mažėja ir vieno patikrinto kubito kaina.

„OrangeQS FLEX“ skirtas akademinių ir pramoninių mokslinių tyrimų bei plėtros (R&D) komandoms – tai pritaikomas lustų testavimo sprendimas, siūlantis vieningą sistemą, kuri gali augti ir prisitaikyti prie kintančių tyrimų poreikių.

„OrangeQS Juice“ – atvirojo kodo operacinė sistema, veikianti kaip vieningas valdymo centras kvantinių tyrimų ir gamybos procesams. Tuo metu „Quantum Care“ – konsultacinės paslaugos, kuriomis įmonė dalijasi sistemų integravimo kompetencija.

Be to, „OrangeQS“ pristatė „OrangeQS MAX Partnership Programme“ – partnerystės programą, kuria siekiama stiprinti „OrangeQS MAX“ produktų liniją ir paspartinti kvantinių lustų testavimo plėtrą visoje rinkoje.

Įmonė nurodo, kad programa suderina jos produktų kūrimo planą su svarbiausių kvantinių lustų gamintojų poreikiais. Pirmieji prisijungę dalyviai – „Rigetti Computing“, „QuantWare“ ir „Peak Quantum“.

Programa sukurta taip, kad kiekvienas partneris savarankiškai dirbtų su „OrangeQS“ ties konkrečiomis „OrangeQS MAX“ technologijos ir produktų gairių sritimis, atsižvelgdamas į savo poreikius ir įsipareigojimų apimtį. Tokiu būdu partneriai gali apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, o kartu užtikrinti, kad naujos kartos testavimo sprendimai atitiktų jų kvantinių lustų architektūras ir gamybos procesus.

Taip pat pabrėžiama, kad programa turėtų padėti užtikrinti „OrangeQS MAX“ sistemos aktualumą ateityje. Numatyti atnaujinimai orientuoti į greitesnį kriogeninį kvantinių lustų testavimą, derinant tai su didžiųjų kvantinių lustų gamintojų plėtros kryptimis. Pradiniame etape programa koncentruosis į lygiagretaus ir neardomojo testavimo technologijų vystymą.

„„OrangeQS MAX“ jau nustato naujus pramonės etalonus didelės apimties, automatizuotam kvantinių lustų testavimui. Su nauja partnerystės programa ir EIC fondo parama esame pasirengę įtvirtinti lyderystę vienoje sudėtingiausių kvantinės kompiuterijos sektoriaus sričių, sektoriui artėjant prie komercinės gamybos“, – teigė „OrangeQS“ vykdomasis direktorius Garreltas Albertsas.

Gavusi naują finansavimą, „OrangeQS“ planuoja spartinti pagrindinių technologijų kūrimą, kad dar labiau sustiprintų „OrangeQS MAX“ produktų liniją.

Įmonė taip pat paskelbė naują „white paper“ dokumentą prieš „ISIG Quantum Computing Infra Summit 2026“, vyksiantį balandžio 23 d. Jame siūlomas „utility-grade“ kvantinių lustų testavimo modelis kaip vienas esminių būsimų vadinamųjų „dark quantum foundries“ elementų, nurodantis ir tolesnę bendrovės kryptį.

Londone įsikūręs startuolis „inploi“, kuriantis talentų technologijų platformą, padedančią darbdaviams samdyti dideliais mastais, pritraukė 3,4 mln. eurų (3 mln. svarų) finansavimą. Šios lėšos bus skirtos plėtrai Jungtinėje Karalystėje ir JAV bei dirbtinio intelekto (AI) produktų krypties spartinimui.

Investicijų raundui vadovavo „YFM Equity Partners“, prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai.

„Darbdaviai patiria didžiulį spaudimą samdyti dideliais mastais ir tuo pačiu užtikrinti geresnę kandidatų patirtį. „inploi“ įrodė, kad tai galima daryti geriau, o organizacijų, ieškančių išmanesnės ir efektyvesnės atrankos, paklausa auga. „YFM“ palaikymas leidžia mums paspartinti augimą, dar daugiau investuoti į produktą ir plėsti verslą tarptautiniu mastu“, – teigė „inploi“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matthew de la Hey.

„inploi“ 2016 m. įkūrė Matthew de la Hey ir Alex Hanson-Smith. Bendrovė kuria sprendimą, skirtą kandidato patirčiai gerinti ir padedantį stambioms organizacijoms automatizuoti bei supaprastinti talentų pritraukimo procesus.

2021 m. startuolis pakeitė veiklos kryptį – nuo darbo jėgos platformos perėjo prie įmonėms skirto SaaS modelio, siekdamas spręsti augančias neefektyvumo problemas ir mažą kandidatų įsitraukimą masinėje atrankoje. Platforma integruojama su esamomis kandidatų valdymo sistemomis, padeda sklandinti kandidato kelią, mažinti atkritimą ir priimti greitesnius bei tikslesnius sprendimus.

Bendrovė teigia valdanti vadinamąjį „patirties sluoksnį“ įdarbinime – jis sujungia kandidatų rinką ir įmonių kandidatų valdymo sistemas. „inploi“ tikina, kad jos technologija leidžia organizacijoms užtikrinti kokybišką įdarbinimo patirtį dideliu mastu, o AI agentai supaprastina kandidatų paiešką, atranką, komunikaciją ir susitikimų planavimą.

Pasak „inploi“, tai leidžia personalo komandoms daugiau dėmesio skirti didesnę vertę kuriančiam bendravimui, mažina rankinio darbo apimtis ir suteikia galimybę personalizuotai bendrauti net ir vykdant masinę atranką.

Įmonė nurodo, kad iki šiol jos baltojo ženklo (white label) platforma apdorojo milijonus darbo paraiškų daugiau nei 70 tūkst. laisvų pozicijų. Klientai veikia svetingumo, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, statybų, viešojo sektoriaus ir mažmeninės prekybos srityse. Tarp svarbiausių klientų minimos „Compass Group“, „Wagamama“, „Gail’s“, „PureGym“ ir keli „NHS“ padaliniai.

Nuo platformos paleidimo bendrovė pritraukė daugiau nei 30 stambių įmonių klientų ir neseniai įžengė į JAV rinką.

„„inploi“ sprendžia realų ir augantį iššūkį stambioms organizacijoms. Komanda sukūrė patrauklų produktą su aiškia investicijų grąža klientams ir stipriu pagreičiu Jungtinėje Karalystėje bei JAV. Džiaugiamės galėdami palaikyti „inploi“ plėtros kelyje“, – sakė „YFM Equity Partners“ partneris Roshan Puri.

Gautas finansavimas, pasak bendrovės, bus nukreiptas į kitą komercinės ir produktų plėtros etapą: planuojama stiprinti pardavimus ir rinkodarą, plėsti komandą bei spartinti „Talent Agents“ – AI pagrįstų įdarbinimo asistentų – kūrimą. Šie įrankiai turėtų automatizuoti kandidatų paiešką, atranką, susitikimų planavimą ir komunikaciją su kandidatais.

Nyderlandų pre-seed rizikos kapitalo fondas „DFF Ventures“ pranešė uždaręs trečiąjį fondą – „DFF Ventures III“. Jis buvo perpasirašytas ir pasiekė 70 mln. eurų dydį. Šias lėšas fondas ketina investuoti į nuo pat idėjos gimimo kuriamas programinės įrangos ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas, skirtas menkai skaitmenizuotoms pramonės šakoms.

Fondas pradėtas formuoti 2025 m. rugsėjį, kai buvo įsipareigota skirti 50 mln. eurų. Tuo metu bendrovė taip pat atsinaujino – anksčiau ji veikė pavadinimu „Dutch Founders Fund“.

„Tai ir daro šį fondą ypatingą. Mūsų ribotos atsakomybės partneriai supranta, į ką investuojame: į programinę įrangą, kuri veikia realų pasaulį. Logistika, prekyba, operacijos – sritys, kuriose atsparumas konkurencijai gimsta iš metų įžvalgų, tinklų ir duomenų. Tai nėra dalykas, kurį galima nukopijuoti per naktį“, – viešame pranešime teigė vienas iš steigėjų ir partnerių Patrickas Kerssemakersas.

„DFF Ventures“ trečiojo fondo uždarymas atspindi platesnę 2026 m. Europoje stebimą pre-seed ir ankstyvosios stadijos investicijų bangą. Įvairiose šalyse skelbiami nauji ar išplėsti fondai vis dažniau orientuojasi į DI, „DeepTech“ ir tvarumo sprendimus.

Vokietijoje „Vanagon Ventures“ užsitikrino 20 mln. eurų pirmąjį fondą, skirtą pre-seed B2B startuoliams, sprendžiantiems sisteminio lygmens iššūkius per DI ir „DeepTech“. Tuo pat metu „Ananda Impact Ventures“ paskelbė apie 73 mln. eurų pirmąjį uždarymą, skirtą Europoje kuriamiems poveikio (impact) startuoliams, dar labiau stiprindama Miuncheno, kaip ankstyvosios stadijos investicijų centro, pozicijas.

Už Vokietijos ribų Kopenhagoje veikianti „The Footprint Firm“ pritraukė 76 mln. eurų „Footprint Fund I“ fondui, nukreiptam į Šiaurės Europos ankstyvosios stadijos klimato ir „DeepTech“ įmones. Šveicarijos „Constructor Capital“ uždarė 92,8 mln. eurų debiutinį fondą, kuriuo planuojama remti „DeepTech“, programinės įrangos ir „EdTech“ startuolius pasauliniu mastu. Lietuvoje „FIRSTPICK“ pristatė 25 mln. eurų fondą, skirtą Baltijos šalių kūrėjams nuo pačios pradžios, o Paryžiuje įsikūrusi „Elaia“ paskelbė apie 134 mln. eurų „DeepTech Seed“ fondą, dvigubai didesnį nei ankstesni.

„Nuo tada, kai maždaug prieš šešis mėnesius atidarėme savo fondą, pasaulis tapo tik labiau neapibrėžtas. O kai yra neapibrėžtumo, lengva rinktis daugumos nuomonę. Tačiau daugumos nuomonė žudo grąžą. Todėl nuo pat pirmojo fondo laikomės pagrindinės tezės: manome, kad sunkiausia dalis yra realus pasaulis, o ne kodas“, – teigiama viešame rizikos kapitalo fondo pareiškime.

Skaičiuojama, kad vien 2026 m. viešai paskelbta šių fondų kapitalo suma siekia apie 420 mln. eurų. Tai rodo tvirtą įsipareigojimą skatinti inovacijas menkai skaitmenizuotose industrijose ir pagrindinėse technologijose.

„DFF Ventures“ – pre-seed rizikos kapitalo fondas, įkurtas verslininkų, stojusių už tokių bendrovių kaip „WeTransfer“, „fonQ“, „Just Eat“ ir „Treatwell“. Investicijų dydžiai paprastai svyruoja nuo 250 tūkst. iki 2,5 mln. eurų, o investuojama pradedant nuo idėjos stadijos į skaitmeninius sprendimus kuriančias įmones menkai skaitmenizuotose srityse.

Fondo prioritetai – vertikalusis DI, „recommerce“ platformos ir prekyvietės. Nors investuojama globaliai, Europos rinka išlieka veiklos pagrindas.

Praktikoje tai reiškia programinės įrangos ir DI įmones, veikiančias su fizinėmis operacijomis: „Fleequid“ (autobusų judėjimo sprendimai), „Vintage Cash Cow“ (antikvarinių daiktų prekyba), „NorthLadder“ (atnaujinta elektronika), „METYCLE“ (metalo laužo rūšiavimas) ir „Liablix“ (žalų administravimas).

Pasak fondo, trečiasis fondas leis ir toliau investuoti nuo pat pradžios į įmones, kuriančias programinę įrangą esminėms ūkio grandims. Šįkart investicijų geografija, kaip teigiama, nebebus apribota vien Europos Sąjunga – investuoti planuojama visame pasaulyje.

Skelbiama, kad su „DFF Ventures III“ jau prisijungė septynios naujos portfelio įmonės, o artimiausiu metu tikimasi jų dar daugiau.