CP v2

Category: Kultūra

  • Ivor Novello apdovanojimai Londone: triumfavo Rosalía, Lily Allen ir Sam Fender, iškilo Jacob Alon

    Ivor Novello apdovanojimai Londone: triumfavo Rosalía, Lily Allen ir Sam Fender, iškilo Jacob Alon

    Londone, „Grosvenor House“ viešbutyje, įvyko Ivor Novello apdovanojimų ceremonija, skirta dainų autoriams ir kompozitoriams. Šių metų ryškiausi vakaro laimėtojai buvo Rosalía, Lily Allen ir Sam Fender, o jaunosios kartos proveržį pažymėjo Jacob Alon.

    Ivor Novello apdovanojimai Jungtinėje Karalystėje laikomi vienais svarbiausių būtent kūrybinei dainų rašymo pusei, o ne vien populiarumui ar pardavimams. Dėl to ceremonijoje dažnai akcentuojamas autorystės vaidmuo, muzikos kūrėjų teisės ir industrijos pokyčiai.

    Rosalía įvertinta tarptautiniu prizu

    Katalonų superžvaigždei Rosalía įteiktas naujas apdovanojimas už tarptautinę dainų autorystę. Akademija pabrėžė jos gebėjimą plėsti popmuzikos ribas ir jungti skirtingas tradicijas su šiuolaikine produkcija.

    Priimdama apdovanojimą, atlikėja atkreipė dėmesį į nelygias galimybes kūrybos lauke ir į tai, kad ne visi talentai gauna vienodą matomumą. Jos teigimu, pripažinimą dažnai lemia ne tik gebėjimai, bet ir socialinės aplinkybės.

    „Yra daugybė puikių autorių, kurie nebus įvertinti taip, kaip nusipelno, nes jų kelias į muziką nebuvo toks stabilus ir saugus“, – sakė Rosalía.

    Sam Fender ir Lily Allen sugrįžimas į elitą

    Metų dainų autoriumi paskelbtas Sam Fender, kurį organizatoriai įvardijo kaip vieną svarbiausių šiuolaikinių Jungtinės Karalystės kūrėjų. Šis įvertinimas tęsia pastarųjų metų tendenciją, kai apdovanojimuose vis daugiau dėmesio skiriama dainų tekstams ir socialinėms temoms, o ne vien radijo formatui.

    Lily Allen apdovanota už išskirtinę dainų kolekciją, įvertinant per du dešimtmečius sukauptą repertuarą ir atpažįstamą autorinį braižą. Jos sugrįžimas į apdovanojimų centrą rodo, kad industrijoje vis labiau vertinama nuosekli kūrybinė istorija, o ne vien vienkartiniai hitai.

    Jacob Alon proveržis ir du apdovanojimai

    Škotų folk dainų autorius Jacob Alon laimėjo kylančios žvaigždės apdovanojimą ir prizą už geriausią dainą muzikine ir lyrine prasme. Daina Don’t Fall Asleep išskirta už vientisą emocinę liniją ir stiprų teksto bei melodijos ryšį.

    Toks dvigubas įvertinimas dažnai tampa signaliniu momentu atlikėjams, kurių karjera dar tik įgauna pagreitį. Pastaraisiais metais apdovanojimuose ryškėja tendencija ieškoti naujų balsų, kurie geba derinti žanrų tradicijas su šiuolaikine autoriaus kalba.

    George Michael ir Thom Yorke pagerbti už indėlį

    Ypatingu ceremonijos momentu George Michael po mirties įtrauktas į Ivors Academy garbės narių gretas. Apdovanojimą jo vardu priėmė buvęs grupės „Wham!“ narys Andrew Ridgeley ir ilgametis bičiulis Chris Organ.

    Garbės apdovanojimas taip pat įteiktas Thom Yorke už išskirtinę kūrybą su Radiohead ir solinėje karjeroje. Akademija akcentavo jo indėlį į dainų rašymo kultūrą ir ilgalaikę įtaką šiuolaikinei muzikai.

    Elton John perspėjimas dėl DI

    Ceremonijoje paskelbta, kad Elton John tapo pirmuoju Ivors Academy prezidentu. Kalbėdamas jis ragino kūrėjus ginti autorystę ir priminė, kad technologiniai pokyčiai, įskaitant DI, kelia naujų iššūkių muzikos teisėms ir kūrėjų kontrolei.

    „Nesvarbu, kokią muziką rašote, ji yra jūsų, ji priklauso jums. Neleiskite niekam to atimti, ypač DI“, – sakė Elton John.

    Ši pastaba atspindi platesnę industrijos diskusiją: muzikos kūrėjai vis aktyviau reikalauja aiškių taisyklių dėl kūrinių panaudojimo mokant modelius, dėl autorinių teisių ir dėl skaidrumo, kai turinys generuojamas ar imituojamas technologijomis.

    Tarp kitų vakaro laimėtojų paminėti CMAT, kurios albumas Euro-Country pripažintas geriausiu, taip pat Calvin Harris, gavęs muzikos ikonos apdovanojimą. Prizai už kino ir televizijos muziką atiteko Tom Hodge bei David Holmes ir Brian Irvine.

  • Holivudo žvaigždės jungiasi prie peticijos prieš Vincentą Bolloré: auga nerimas dėl kino įtakų

    Holivudo žvaigždės jungiasi prie peticijos prieš Vincentą Bolloré: auga nerimas dėl kino įtakų

    Peticija plečiasi už Prancūzijos ribų

    Iniciatyva „Zapper Bolloré“ pranešė, kad prie atviro laiško, kuriame keliami klausimai dėl Vincento Bolloré įtakos kino sektoriui, prisijungė nauji, tarptautiniu mastu žinomi kūrėjai. Tarp jų minimi aktorius Javieras Bardemas, režisierius Ken Loachas ir aktorius Markas Ruffalo.

    Judėjimo atstovai teigia, kad laišku siekiama atkreipti dėmesį į augančią žiniasklaidos ir kultūros galios koncentraciją. Pasak jų, tokia koncentracija gali paveikti kino įvairovę ir kūrybinę laisvę, ypač kai finansavimas ir platinimo kanalai sutelkiami kelių grupių rankose.

    Prie pirmųjų pasirašiusiųjų buvo priskiriamos ir Prancūzijos kino pasaulio figūros, tarp jų aktorės Adèle Haenel, Juliette Binoche ir Blanche Gardin. Taip pat minimi aktoriai Swannas Arlaud, Jean-Pascalis Zadi bei dokumentininkas Raymondas Depardonas.

    Kino bendruomenę įaudrino „Canal+“ vadovo reakcija

    Iniciatyvos teigimu, pasirašiusiųjų skaičius šiuo metu pasiekė apie 3 460 kino sektoriaus profesionalų. Skelbiama, kad augimas paspartėjo po „Canal+“ prezidento Maxime’o Saados pareiškimo, jog jis nebenorėtų dirbti su atviro laiško signatarais.

    Šis pareiškimas nuskambėjo Kanų kino festivalio kontekste ir sukėlė diskusiją dėl saviraiškos laisvės bei galimo spaudimo kūrėjams. Dalis kino bendruomenės tai įvertino kaip signalą, kad vieša kritika gali turėti profesinių pasekmių.

    Aktorius Alainas Chabat viešai kritikavo tokį toną, pabrėždamas, kad į nuogąstavimus galima atsakyti įvairiais būdais, nesukuriant įspūdžio, jog žmonės baudžiami už nuomonę. Jis kartu pripažino, kad „Canal+“ darbuotojai galėjo pasijusti užgauti, nes kanalas dalyvauja įvairių filmų gamyboje.

    „Buvo daugybė būdų atsakyti į šį tekstą, bet spausti žmones vien dėl to, kad jie išsako nuomonę ar nerimą, yra prastas kelias“, – sakė Alainas Chabat.

    Aktorius Jonathanas Cohenas taip pat kalbėjo apie signatarų patiriamą nerimą, tačiau pabrėžė, kad „Canal+“ komandos, jo vertinimu, iki šiol prisidėjo prie prancūziško kino įvairovės. Ši priešprieša atskleidė, kaip glaudžiai kūrybinė rinka siejasi su stambių žiniasklaidos grupių sprendimais.

    Didelės investicijos ir dar didesnė įtaka

    „Canal+“ yra vienas svarbiausių Prancūzijos kino finansuotojų, o tai suteikia kanalui reikšmingą vaidmenį pramonėje. Skelbiama, kad kanalas planuoja investuoti 160 milijonų eurų į prancūzų kiną 2026 metais ir 170 milijonų eurų 2027 metais, kai 2025 metais investicijos siekė 150 milijonų eurų.

    Tuo pat metu primenama, kad ankstesniais metais investicijų lygis buvo didesnis ir siekė 220 milijonų eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kodėl diskusija apie įtaką nėra vien teorinė: kino gamyba daugeliu atvejų priklauso nuo kelių finansavimo šaltinių.

    Vincentas Bolloré yra siejamas su plačiu aktyvų portfeliu turinio, žiniasklaidos ir komunikacijos srityse. Iniciatyvos autoriai būtent šį kryžminį dalyvavimą skirtingose kultūros grandyse laiko rizika, galinčia keisti redakcinius ir kūrybinius sprendimus.

    Konfliktas dėl įtakos kultūrai pastaruoju metu išryškėjo ne tik kine. Prancūzijos leidybos sektoriuje jau anksčiau kilo protestai po pokyčių vienoje iš žinomų leidyklų, o dalis autorių viešai kalbėjo apie norą turėti aiškesnes profesines garantijas, kai keičiasi savininkų sprendimai ir kryptys.

    Kino pasaulio laiškas ir jo sulaukta reakcija rodo platesnę tendenciją Europoje: vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti privataus kapitalo vaidmenį kultūroje ir kūrėjų laisvę kritikuoti galios koncentraciją. Kol kas aišku viena: šis ginčas neapsiribos viena peticija, nes paliečia visą audiovizualinio turinio ekosistemą.

  • Paryžiaus žydų suėmimai 1941 metais: po 80 metų rastos 98 nuotraukos pagaliau grąžina veidus

    Paryžiaus žydų suėmimai 1941 metais: po 80 metų rastos 98 nuotraukos pagaliau grąžina veidus

    1941 metų gegužę Paryžiuje tūkstančiai žydų vyrų gavo iš pažiūros nekaltą žalią lapelį su nurodymu atvykti į sporto salę esą patikrinti leidimų gyventi. Tačiau tai tapo pirmąja didesne žydų suėmimų banga okupuotoje Prancūzijoje, kurią inicijavo nacistinė valdžia, o vykdė Prancūzijos policija.

    Tą dieną buvo sulaikyta apie 3 800 žydų vyrų, daugiausia kilusių iš Lenkijos ir Čekoslovakijos. Jie buvo išvežti į Pithiviers ir Beaune-la-Rolande stovyklas, o daliai pavyko pasprukti dar prieš areštus ar jų metu.

    Istorikų vertinimu, apie 700 vyrų sugebėjo išvengti suėmimo. Likusieji, maždaug 3 100, vėliau buvo deportuoti į Aušvicą-Birkenau, kur dauguma buvo nužudyti.

    98 nuotraukos, dingusios dešimtmečiams

    Praėjus daugiau nei 80 metų, šių įvykių liudijimai įgavo naują, ypač asmenišką formą: buvo surastos 98 fotografijos, fiksavusios suimtus vyrus, taip pat suėmimų vykdytojus ir talkininkus. Nuotraukose matyti ne anoniminė minia, o atskiri žmonės su skrybėlėmis, kostiumais, kartais su lagaminais, skirtingomis emocijomis ir žvilgsniais.

    Šias fotografijas padarė Berlyno fotografas Harry Croner, 1940 metais pašauktas į Vermachtą. Jį dokumentuoti suėmimus esą pavedė Paryžiuje veikusio gestapo struktūrų pareigūnas, o patys kadrai vėliau dingo ir ilgą laiką nebuvo prieinami nei artimiesiems, nei tyrėjams.

    Kolekcija iš naujo aptikta 2020 metais, ją įsigijo ir tyrė Paryžiuje veikiantis Mémorial de la Shoah. Parengti aprašai ir istoriniai komentarai nuotraukas įstatė į platesnį kontekstą, o visuomenei jos pirmąkart plačiau parodytos 2026 metų pavasarį.

    Išgyvenusiosios istorija ir atminties kaina

    Parodoje svarbią vietą užima ir asmeniniai liudijimai. 91 metų Holokaustą išgyvenusi Liliane Ryszfeld į parodos atidarymą atvyko iš Paryžiaus į Berlyną, nes būtent šie suėmimai tapo jos šeimos tragedijos pradžia.

    Ji pasakoja, kad tuo metu buvo šešerių ir lydėjo motiną į policijos nuovadą Vincennes, kur jos tėvas Mosjez Stoczyk buvo pakviestas pagal gautą lapelį. Jis nebegrįžo namo: buvo internuotas, deportuotas į Aušvicą-Birkenau ir ten nužudytas.

    „Tas žalias lapelis visam laikui pakeitė mano gyvenimą: tėvas buvo pakviestas ir daugiau nebegrįžo. Surastos nuotraukos man yra sukrečiantis įvykis, nes jos grąžina veidus“, – sakė Liliane Ryszfeld.

    Pasak jos, atmintis kartais grįžta fragmentais net po dešimtmečių, o nuotraukos tampa įrodymu, kurio nebeįmanoma paneigti ar nuvertinti. Susitikimuose su moksleiviais ji pabrėžė, kad jaunų žmonių dėmesys istorijai suteikia vilties, jog panašūs procesai nepasikartos.

    Kodėl paroda aktuali šiandien?

    Parodos atidaryme kalbėta ir apie dabarties rizikas, kai Europoje vėl daugėja antisemitizmo apraiškų, o istorinės atminties iškraipymas tampa politinių kovų įrankiu. Pranešėjai akcentavo, kad archyvai, liudijimai ir nepriklausomi tyrimai yra pagrindas, be kurio visuomenė lengvai pasiduoda dezinformacijai.

    Parodą organizuoja Conference on Jewish Material Claims Against Germany, dažniau vadinama Claims Conference. Ši organizacija nuo 1951 metų derasi dėl kompensacijų Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, remia socialinės pagalbos programas ir prisideda prie atminties išsaugojimo projektų.

    Vien 2024 metais Claims Conference išmokėjo daugiau kaip 500 milijonų eurų kompensacijų daugiau nei 200 000 išgyvenusiųjų skirtingose šalyse. Be to, organizacija skyrė apie 800 milijonų eurų socialinės pagalbos programoms, kurios finansuoja slaugą namuose, maistą ir vaistus.

    Berlyne paroda pristatoma kaip europinio bendradarbiavimo projektas, kuriame dalyvauja ir Prancūzijos ambasada Vokietijoje, ir Mémorial de la Shoah, ir kitos institucijos, dirbančios su restitucijos bei atminties temomis. Organizatoriai ragina žmones perduoti šeimų archyvus tyrėjams, nes net vienas dokumentas ar nuotrauka gali atkurti pamirštą istorijos dalį.

    Paroda Berlyne veiks iki 2026 metų liepos 9 dienos. Jos rengėjai tikisi, kad atrastos 98 nuotraukos paskatins ir kitas šeimas ieškoti dokumentų, kurie padėtų tiksliau atkurti okupacijos metų įvykius ir jų aukų istorijas.

  • Škotija prieš pasaulio čempionatą spaudžia JAV: kodėl hagis uždraustas nuo 1979 metų?

    Škotija prieš pasaulio čempionatą spaudžia JAV: kodėl hagis uždraustas nuo 1979 metų?

    Škotijos mėsos gamintojai prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą ragina JAV peržiūrėti taisykles ir leisti prekiauti hagiu, kuris šalyje uždraustas jau kelis dešimtmečius. Kampaniją inicijavo Perto apylinkėse veikianti įmonė „Simon Howie Butchers“, kviečianti atnaujinti importo reikalavimus tradiciniam patiekalui.

    Hagis laikomas vienu ryškiausių škotų virtuvės simbolių, ypač minint Roberto Bernso vakarą ir kitomis progomis, kai pabrėžiama nacionalinė tapatybė. Klasikinis receptas siejamas su avių subproduktais, svogūnais, avižiniais dribsniais ir prieskoniais, o patiekalas tradiciškai gaminamas apvalkale.

    Kodėl hagis JAV uždraustas?

    JAV draudimas siejamas su federaliniais maisto saugos reikalavimais dėl tam tikrų gyvūninių subproduktų, ypač avių plaučių. JAV Žemės ūkio departamentas tokio ingrediento naudojimą maistui riboja, todėl įprastinės sudėties hagis negali būti importuojamas ir parduodamas JAV rinkoje.

    Škotijos gamintojai pabrėžia, kad draudimas praktiškai užkirto kelią eksportui, nors JAV yra viena patraukliausių rinkų maisto produktams su aiškia kilmės istorija. Pastaraisiais metais tarptautinėje prekyboje ryškėja tendencija, kai didelę vertę sukuria būtent regioniniai, autentiški produktai, tačiau jie dažnai susiduria su skirtingų šalių reguliacinėmis kliūtimis.

    Kampanija taikosi į futbolo sirgalius

    Kampanija išryškėjo tuo metu, kai Škotija pirmą kartą nuo 1998 metų vėl pateko į pasaulio futbolo čempionatą, vyksiantį JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Iniciatoriai tikisi, kad didelis sirgalių srautas ir dėmesys čempionatui padės sukurti politinį bei visuomeninį spaudimą peržiūrėti taisykles.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad kampaniją viešai palaiko škotų žurnalistas ir laidų vedėjas Gordonas Smartas, o sirgaliams dalijami atributikos elementai su šūkiu apie hagį. Organizatoriai akcentuoja, kad klausimas jiems yra ne vien apie maistą, bet ir apie tradicijų matomumą tarptautinėje scenoje.

    „Mūsų ryšys su amerikiečiais senas ir šiltas, todėl kviečiame JAV priimti šį patiekalą ir peržiūrėti draudimą“, – teigė „Simon Howie Butchers“ atstovai.

    Ar įmanomas kompromisas?

    Praktiškai greičiausias kelias į JAV rinką dažniausiai būtų recepto adaptacija, kai atsisakoma draudžiamų sudedamųjų dalių, tačiau tai kelia klausimą, ar produktas vis dar būtų laikomas tradiciniu hagiu. Kita vertus, maisto pramonėje įprasta taikytis prie skirtingų šalių reikalavimų, o alternatyvios sudėtys kartais tampa atskira produkto kategorija.

    Kol kas nėra ženklų, kad draudimas būtų skubiai atšauktas, tačiau kampanija tikisi išnaudoti čempionato suteikiamą dėmesį ir sugrąžinti diskusiją į politinę darbotvarkę. 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas prasidės birželio 11 dieną ir baigsis liepos 19 dieną.

  • Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į kasmetinį NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos mėnesį vyks Ankaroje. Apie tai jis pranešė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje.

    „Aš jį jau pakviečiau. Jis ten bus“, – sakė M. Rutte.

    Kol kas neaišku, kiek uždarų susitikimo dalių ir derybinių sesijų šiemet galės lankyti V. Zelenskis. Pastaraisiais metais jo dalyvavimo formatas kito priklausomai nuo sąjungininkų politinių prioritetų ir darbotvarkės akcentų.

    Praėjusiais metais Hagoje V. Zelenskio kvietimas buvo labiau ribotas, o susitikimo ašimi tapo gynybos finansavimo klausimai. JAV administracija tada siekė, kad NATO sąjungininkai įsipareigotų didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks tonas kontrastavo su 2024 metais Vašingtone vykusiu susitikimu, kai Ukrainos vadovas buvo priimtas kaip vienas pagrindinių svečių, o sąjungininkai viešai pabrėžė Ukrainos euroatlantinės integracijos kryptį. Pastaruoju metu viešojoje NATO komunikacijoje dažniau akcentuojami praktiniai paramos mechanizmai ir ilgalaikis atgrasymas, o ne konkrečios narystės datos.

    JAV spaudimas dėl Irano

    Susitikimas Švedijoje laikytas svarbia stotele prieš lyderių susitikimą Ankaroje, tačiau jame ryškėjo ir kitos įtampos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo Vašingtono nepasitenkinimą, kad NATO sąjungininkai neprisijungė prie JAV ir Izraelio veiksmų Irano kare, prasidėjusiame vasario 28 dieną.

    Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai išsakyti nusivylimą sąjungininkams lyderių lygiu. Jis leido suprasti, kad sąjungininkams teks reaguoti į priekaištus dėl paramos stokos konflikto pradžioje.

    Europos valstybių pozicija šiuo klausimu siejama su tuo, kad jos nebuvo įtrauktos į planavimą, nebuvo informuotos apie strategiją ir tikslus, todėl dalis sostinių nematė pareigos tapti konflikto šalimi. Tokios aplinkybės sustiprino transatlantines diskusijas apie konsultacijų mechanizmus ir kolektyvinių sprendimų priėmimą krizėse.

    Hormūzo sąsiauris ir branduolinė raudona linija

    Dalis JAV kritikos siejama ir su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos koridorių. JAV prezidentas viešai ragino sąjungininkus prisidėti prie veiksmų, kuriais būtų atkurta laisva laivyba, ir kaltino dalį partnerių vengiant įsipareigojimų.

    Tuo pat metu M. Rubio teigė, kad derybose dėl galimo susitarimo su Iranu matyti nežymi pažanga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad JAV raudona linija išlieka ta pati: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o labai prisodrinto urano klausimas privalo būti išspręstas.

    JAV taip pat viešai perspėjo dėl Irano bandymų įtvirtinti didesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje, įskaitant idėjas dėl mokesčių ar rinkliavų tarptautiniame vandens kelyje. NATO sąjungininkai ir partneriai Azijoje yra išreiškę pasirengimą prisidėti prie operacijos, kuri atnaujintų saugią laivybą, kai tik sumažėtų karo veiksmų rizika.

    Ką reikš Zelenskio kvietimas?

    V. Zelenskio dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Ankaroje išlieka svarbus politinis signalas, tačiau jo realus formatas parodys, kiek aukštai Ukrainos klausimas bus iškeltas bendroje darbotvarkėje. Derybų kryptį gali lemti ir tai, kaip sąjungininkai suderins paramą Ukrainai su platesniais saugumo iššūkiais, įskaitant įtampas Artimuosiuose Rytuose.

    Atsižvelgiant į ankstesnių susitikimų praktiką, pagrindinis dėmesys tikėtina bus skiriamas ilgalaikiams gynybos įsipareigojimams, atgrasymo stiprinimui ir paramos Ukrainai tęstinumui. Visgi sprendimai dėl konkrečių politinių formuluočių dažnai paaiškėja tik prieš pat galutinių dokumentų patvirtinimą.

  • ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    Europos Sąjungos pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné paragino bendroves nepasikliauti vienos šalies tiekėjais ir aktyviau diversifikuoti kritinių žaliavų bei komponentų grandines. Jo teigimu, augantis geopolitinis neapibrėžtumas rodo, kad verslo atsparumas priklauso ne tik nuo importo, bet ir nuo alternatyvių partnerių bei gamybos Europoje.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė griežtesniais signalais dėl prekybos ir pramonės politikos. ES siekia stiprinti priemones, kurios mažintų pažeidžiamumą strateginėse grandinėse, o Kinija perspėja dėl galimų atsakomųjų žingsnių.

    Kontekstas ypač aktualus technologijų, gynybos, automobilių ir žaliosios transformacijos sektoriams, kuriems reikia retųjų žemių metalų, puslaidininkių ir kitų kritinių medžiagų. Pastaraisiais metais Kinija yra taikiusi eksporto ribojimus atskiroms žaliavoms ir technologijoms, o tai Europos pramonei priminė, kad tiekimo sutrikimai gali kilti ne vien dėl rinkos, bet ir dėl politikos.

    Ką siūlo Komisija?

    Pasak komisaro, Europos Komisija kol kas daugiausia teikė rekomendacijas ir gaires įmonėms, kaip vertinti tiekimo rizikas ir planuoti atsargas bei alternatyvius pirkimo kanalus. Vis dėlto užsiminta, kad jei verslas pats nepaspartins pokyčių, Briuselis gali imtis griežtesnių reguliacinių sprendimų.

    ES institucijose lygiagrečiai svarstomos iniciatyvos, kurios kai kuriuose sektoriuose skatintų arba įpareigotų turėti ne vieną tiekėją kritiniams komponentams. Viena jautriausių sričių yra automobilių pramonė, kur puslaidininkių trūkumas pandemijos metais parodė, kaip greitai sutrinka gamyba, kai nutrūksta kelių gamintojų tiekimas.

    Įtampa su Kinija ir rizikų valdymas

    Komisija pastaruoju metu diskutuoja ir apie platesnes priemones, kurios turėtų apsaugoti bendrąją rinką: griežtesnes sąlygas tam tikroms investicijoms, viešųjų pirkimų politikos korekcijas bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Tokios krypties tikslas – sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kurių sprendimus gali lemti geopolitiniai interesai.

    „Neorganizuokite 100 proc. savo tiekimo vienoje šalyje“, – sakė Stéphane’as Séjourné po susitikimo Briuselyje.

    „Dabartinė pasaulinė geopolitinė situacija rodo, kad gebėjimas apsirūpinti užsienyje turi remtis ir kitų šalių pasirinkimu, ir europine gamyba“, – pridūrė jis.

    ES strateginė kryptis pastaraisiais metais dažniau apibūdinama kaip rizikų mažinimas, o ne visiškas atsiskyrimas nuo Kinijos. Tai reiškia pastangas išlaikyti prekybą, bet kartu riboti priklausomybę ten, kur ji gali tapti spaudimo priemone, ypač kritinių žaliavų, lustų ir telekomunikacijų infrastruktūros grandinėse.

    Artimiausiu metu Briuselyje numatyta politinė diskusija dėl bendros ES pozicijos, kai prekybos disbalansas su Kinija ir konkurencija dėl pramonės pajėgumų daro vis didesnį spaudimą sprendimų priėmėjams. Verslui tai signalas, kad tiekimo grandinių atsparumas gali virsti ne tik konkurenciniu pranašumu, bet ir reguliaciniu reikalavimu.

  • Prancūzijos „Canal+“ ir Vincentas Bolloré: ar kritiką pasirašiusieji gali atsidurti juodajame sąraše?

    Prancūzijos „Canal+“ ir Vincentas Bolloré: ar kritiką pasirašiusieji gali atsidurti juodajame sąraše?

    Prancūzijos kino bendruomenę prieš Kanų kino festivalį supurtė viešas konfliktas dėl įtakingo verslininko Vincento Bolloré vaidmens šalies žiniasklaidos ir kino rinkoje. Daugiau kaip 600 kino profesionalų pasirašė peticiją, kurioje kritikuojamas, jų teigimu, augantis jo įtakos mastas.

    Vėliau peticija išsiplėtė iki beveik 3 500 parašų, o tarp pasirašiusiųjų atsidūrė ir tarptautiniu mastu žinomi kūrėjai bei aktoriai. Diskusija greitai persikėlė iš kultūros lauko į teisės ir žodžio laisvės klausimus.

    Kas paskatino peticiją?

    Peticiją inicijavo kolektyvas „Zapper Bolloré“, perspėjantis dėl, jų vertinimu, vis ryškesnės kraštutinių dešiniųjų idėjų sklaidos dalyje Prancūzijos medijų ekosistemos. Dokumente atskirai akcentuojamas V. Bolloré, siejamas su dideliais interesais audiovizualiniame sektoriuje.

    Vienas peticijos dėmesio centrų yra „Canal+“, laikoma viena svarbiausių Prancūzijos kino finansuotojų ir transliuotojų. Kūrėjai teigia nerimaujantys, kad rinkos koncentracija gali ilgainiui mažinti nuomonių ir kūrybinių pasirinkimų įvairovę.

    Diskusijų fone minima ir „Canal+“ grupės plėtra: 2025 metais ji pranešė įsigijusi 34 proc. tinklo UGC akcijų paketą ir signalizavusi apie galimą kontrolės perėmimą ateityje. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad vienos grupės sprendimai gali paveikti didesnę kino infrastruktūros dalį.

    „Canal+“ vadovo reakcija ir boikoto grėsmė

    Į peticiją sureagavo „Canal+“ generalinis direktorius Maxime Saada, Kanų festivalio metu pareiškęs, kad grupė neturėtų tęsti bendradarbiavimo su peticiją pasirašiusiais asmenimis. Šie žodžiai daliai kino industrijos atstovų nuskambėjo kaip netiesioginė boikoto arba juodojo sąrašo grėsmė.

    „Aš nebenoriu dirbti su žmonėmis, kurie pasirašė tą peticiją“, – sakė Maxime Saada.

    „Canal+“ viešai nedetalizavo, ar tokia pozicija virstų praktiniais sprendimais dėl konkrečių sutarčių, projektų atrankos ar finansavimo. Vis dėlto vien pats pareiškimas paskatino klausimą, ar kultūros lauke kritika gali turėti profesinių pasekmių.

    Kur baigiasi nuomonė ir prasideda diskriminacija?

    Teisės ekspertai pabrėžia, kad vieši pasisakymai patys savaime nebūtinai pažeidžia įstatymus, nes žodžio laisvė taikoma visoms pusėms. Tačiau teisinė rizika išauga tuo atveju, jei grasinimai būtų įgyvendinti taip, kad realiai paveiktų žmonių galimybes dirbti vien dėl jų politinių pažiūrų ar viešai išreikštos pozicijos.

    Pasak Paryžiuje dirbančio žiniasklaidos ir intelektinės nuosavybės teisės advokato Yann Personnic, tokie veiksmai galėtų susidurti su nediskriminavimo principais. Tai aktualu ne tik darbuotojams pagal darbo sutartis, bet ir nepriklausomiems prodiuseriams ar kūrėjams, su kuriais sudaromos projektinės sutartys.

    „Negalima atsisakyti dirbti su žmogumi vien dėl jo politinių pažiūrų; tai galėtų būti laikoma diskriminacija“, – sakė Yann Personnic.

    Praktikoje, anot jo, didžiausia problema būtų įrodymai. Net jei sprendimo motyvas būtų pasirašyta peticija, bendrovė gali nurodyti kitus argumentus, pavyzdžiui, meninius prioritetus, biudžeto logiką ar rizikų vertinimą, kuriuos teisme paneigti sudėtinga.

    Dėl to dalis teisininkų kalba apie vadinamąjį „paslėptų motyvų“ klausimą: ar sprendimas formaliai pagrindžiamas neutraliomis priežastimis, nors iš tiesų yra susijęs su pažiūromis. Tokiose bylose dažnai lemia ne bendros nuostatos, o konkrečių aplinkybių ir dokumentų visuma.

    Kokie įsipareigojimai tenka „Canal+“?

    Ši istorija vyksta platesniame Prancūzijos reguliavimo kontekste, kuriame audiovizualinio sektoriaus dalyviai turi pareigų, susijusių su kultūros rėmimu ir įvairove. Prancūzijos teisėje įtvirtinti principai dėl komunikacijos laisvės ir pliuralizmo, o transliuotojams nustatomos prievolės investuoti į prancūzų kalba kuriamą turinį bei bendradarbiauti su nepriklausoma produkcija.

    Tai reiškia, kad net ir turėdama platų komercinį pasirinkimą, grupė veikia reguliuojamoje aplinkoje, kur siekiama apsaugoti rinkos įvairovę. Dėl to dalis kino bendruomenės teigia laukianti ne tik viešų pareiškimų, bet ir aiškių, skaidrių kriterijų, kaip bus priimami sprendimai dėl projektų.

    Įtampai mažinti įsitraukė ir audiovizualinio sektoriaus priežiūrą vykdanti institucija Arcom, raginusi puses grįžti prie dialogo. Tuo pat metu Prancūzijos kino režisierių draugija SRF pasiūlė tarpininkavimo kelią, siekiant atkurti pasitikėjimą tarp peticijos pasirašiusių kūrėjų ir „Canal+“ komandų.

    Kol kas neaišku, ar konfliktas baigsis oficialiomis mediacijos procedūromis, ar peraugs į teisinius ginčus. Tačiau situacija jau tapo ryškiu signalu, kad kultūros sektoriuje susikerta ne tik kūrybinės ambicijos, bet ir galios, rinkos koncentracijos bei žodžio laisvės ribų klausimai.

  • Supilkite į dubenėlį ir padėkite spintelėje: maistinės kandys virtuvėje dings greitai

    Maistinės kandys virtuvėje dažnai atsiranda net tuomet, kai namai atrodo tvarkingi, o produktai laikomi uždaryti. Dažniausias scenarijus paprastas: užtenka vienos užkrėstos kruopų, miltų ar riešutų pakuotės, kad po kelių dienų vabzdžiai pradėtų plisti po spinteles.

    Pirmieji požymiai dažnai būna vos pastebimi: pavienė kandis vakarais prie šviesos, o vėliau spintelėse atsirandančios plonos gijos, primenančios voratinklį. Būtent tai rodo, kad jau gali būti lervų ir kiaušinėlių, todėl vien suaugusių vabzdžių „išgaudymas“ problemos neišsprendžia.

    Kaip jos patenka į namus?

    Dažniausiai maistinės kandys į virtuvę „atkeliauja“ su pirkiniais, nes kiaušinėliai gali būti pačiose pakuotėse. Didesnė rizika siejama su biriais sausais produktais, ypač miltais, kruopomis, ryžiais, dribsniais, džiovintais vaisiais ir riešutais.

    Jei įtariate užkrėtimą, verta patikrinti ne tik atidarytas, bet ir iš pažiūros tvarkingas pakuotes. Kandyse lervos gali slėptis ties užspaudimais ir siūlėmis, todėl vien greitas žvilgsnis į turinį kartais klaidina.

    Kvapas, kuris gali atbaidyti

    Kai problema dar nedidelė, kai kurie namų ūkiai bando atbaidymo metodus, paremtus intensyviais aromatais. Vienas populiarių pasirinkimų yra vanilės kvapas, kurio kandys gali netoleruoti, todėl jis kartais naudojamas kaip papildoma priemonė spintelėse.

    Praktiškas variantas – mažame dubenėlyje sumaišyti apie 4 šaukštus acto ir įlašinti apie 8 lašus vanilės eterinio aliejaus. Mišinį galima pastatyti spintelės kampe ar tarp sausų produktų, o kvapui susilpnėjus po kelių dienų paruošti naują.

    Be valymo efektas bus laikinas

    Jeigu kandžių jau daug, vien kvapai situacijos nepakeis, nes lervos ir kiaušinėliai gali būti pasislėpę plyšiuose. Tokiu atveju būtina visiškai ištuštinti spinteles, patikrinti visus birius produktus ir įtartinus nedelsiant išmesti.

    Lentynas, kampus, vyrių vietas ir sujungimus verta nuplauti šiltu vandeniu su actu, o po to gerai išdžiovinti. Grąžinant atsargas rekomenduojama birius produktus perpilti į sandarius indus, nes tai sumažina pakartotinio užkrėtimo riziką ir apsunkina vabzdžių patekimą prie maisto.

  • Į vandenį įmaišykite tai ir įmerkite šakeles: taip greitai padauginsite serbentus namuose

    Serbentų krūmus nesunku padauginti patiems, neturint specialių priemonių ar neperkant naujų sodinukų. Jei sode auga sveikas ir gerai derantis krūmas, iš jo galima pasiruošti kelis auginius ir per sezoną išplėsti uogyną beveik be išlaidų.

    Dažniausiai serbentai dauginami auginiais, nes taip išsaugomos veislės savybės ir nauji krūmai būna tokie pat kaip motininis augalas. Praktikoje tai ypač praverčia, kai patikrinta veislė gerai pakelia vietos sąlygas, o uogos tinka ir šviežiam vartojimui, ir perdirbimui.

    Tinkami ūgliai lemia sėkmę

    Auginukams geriausia rinktis jaunus, tvirtus ir ligų nepažeistus ūglius, be dėmių ar įtrūkimų. Verta vengti labai plonų šakelių, nes jos paprastai turi mažiau maisto medžiagų atsargų ir prasčiau įsišaknija.

    Nupjovus ūglį, minkštą viršūnę patartina pašalinti, o likusią dalį supjaustyti maždaug 18 centimetrų atkarpomis. Ant vieno auginio palikite 4–5 aiškiai matomus pumpurus, kad apatinė dalis formuotų šaknis, o viršutinė vėliau leistų naujus lapus.

    Maži įpjovimai ir švara

    Apatinėje auginio dalyje galima padaryti kelis vertikalius įpjovimus, kad suaktyvėtų šaknų formavimasis. Paprastai pakanka 3 nedidelių, apie 1 centimetro ilgio įpjovų, tik lengvai pažeidžiant žievę.

    Darbus atlikite švariu ir aštriu peiliuku arba sekatoriumi, nes nešvarūs įrankiai gali pernešti ligų sukėlėjus. Auginukus laikykite taip, kad drėgmę gautų tik apatinė dalis, o likęs stiebas nešlaptų be reikalo.

    Vanduo su medumi ir įsišaknijimas

    Naminiam tirpalui galima naudoti apie 800 mililitrų nusistovėjusio vandens ir plokščią arbatinį šaukštelį medaus, viską gerai išmaišant. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros, nes staigūs temperatūros pokyčiai silpnina auginius.

    Stiklainyje merkiama tik apatinė auginio dalis, maždaug 1,5 centimetro gylio. Per giliai panardinus didėja puvimo rizika, todėl geriau palaikyti minimalų lygį ir, skysčiui garuojant, papildyti iki pradinės ribos.

    Įsišaknijimui svarbi šviesa ir pastovi šiluma, todėl stiklainį laikykite šviesioje vietoje be kaitrios saulės, o temperatūrą stenkitės išlaikyti apie 22 laipsnius. Pirmos šaknelės dažnai pasirodo maždaug per dvi savaites, tačiau greitis priklauso nuo ūglių būklės ir sąlygų patalpoje.

    Kada sodinti į žemę?

    Kai šaknys tampa aiškiai matomos, auginius geriausia perkelti į vazonėlius, kad pradžia būtų ramesnė ir lengviau kontroliuoti drėgmę. Tinka lengvas, laidus substratas, pavyzdžiui, universali žemė, pagerinta trupučiu smėlio.

    Sodinant palikite bent du pumpurus virš žemės, žemę švelniai suspauskite ir palaistykite nedideliu kiekiu vandens. Iš pradžių jaunus serbentus laikykite šviesiai, bet ne tiesioginėje saulėje, o sustiprėjusius palaipsniui pratinkite prie lauko sąlygų.

  • Sodininkai tepa tai ant kamienų, bet perspėja: neteisingai uždėjus gali pažeisti žievę

    Sodininkai tepa tai ant kamienų, bet perspėja: neteisingai uždėjus gali pažeisti žievę

    Pavasarį ir vasarą ant medžių kamienų prasideda intensyvus kenkėjų judėjimas: į lają lipa skruzdėlės, paskui jas „keliauja“ ir amarų kolonijos, o vikšrai ieško kelio iki lapų. Dėl to sodininkai dažnai naudoja entomologinius klijus, kurie veikia kaip lipni mechaninė užtvara.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pats preparatas dažniausiai nėra medį „nuodijanti“ priemonė, tačiau žala gali atsirasti dėl netinkamo naudojimo. Jei klijai tepami tiesiai ant žievės, ypač storu sluoksniu, rizika padidėja.

    Kaip veikia entomologiniai klijai?

    Entomologiniai klijai veikia ne chemiškai, o fiziškai: vabzdžiai, bandantys pereiti per lipnų sluoksnį, įstringa ir nepasiekia lajos. Taip galima sumažinti skruzdėlių judėjimą, o kartu netiesiogiai pristabdyti amarų plitimą, nes skruzdėlės dažnai jas „saugo“ ir perneša.

    Tačiau tai nėra nei trąša, nei žaizdų tepalas, todėl klijai neturi būti naudojami kaip priemonė „padengti kamieną“. Ilgai išliekantis lipnus sluoksnis gali kaupti nešvarumus, sulaikyti drėgmę ir sudaryti prielaidas žievės sudirginimui.

    Svarbiausia taisyklė: klijai neturi liesti žievės

    Saugiausias būdas yra klijus tepti ne ant kamieno, o ant specialios lipnios juostos arba ant apvijos, padarytos iš popieriaus, kartono ar sodo plėvelės. Pirma pritvirtinama apvija, o tik tada ant jos išorinės pusės tolygiai užtepamas plonas klijų sluoksnis.

    Apvija turi priglusti taip, kad kenkėjai nepralįstų pro apačią, bet jos negalima užveržti per stipriai. Kamienas auga, „dirba“ nuo drėgmės ir temperatūros, todėl per ankšta juosta gali įspausti žievę ar trukdyti natūraliam audinių augimui.

    Kodėl jauni medeliai rizikuoja labiausiai?

    Daugiausia atsargumo reikia ką tik pasodintiems vaismedžiams ir jauniems dekoratyviniams medeliams, nes jų žievė plonesnė ir jautresnė. Jei klijai užtepami tiesiai ant tokio kamieno, vėliau nuimant galima pažeisti viršutinį žievės sluoksnį ir palikti žaizdų.

    Klijų nereikėtų naudoti ant įtrūkimų, pjūvių vietų po genėjimo, pažeistos ar ligos požymių turinčios žievės, taip pat ant šlapio kamieno. Tokiose vietose lipni danga gali sulaikyti drėgmę ir sudaryti nepalankias sąlygas žaizdų gijimui.

    Kada apviją būtina keisti?

    Lipni juosta nėra sprendimas visam sezonui: laikui bėgant klijai prisirenka dulkių, smulkių šiukšlių, prilimpa vabzdžių, o paviršius praranda lipnumą. Dėl to barjerą reikia reguliariai apžiūrėti ir pakeisti, kai jis smarkiai užsiteršia arba nebeveikia.

    Dažnai rekomenduojama apviją tvirtinti maždaug 30–60 centimetrų aukštyje nuo žemės, o klijus tepti plonu, lygiu sluoksniu. Svarbu nesistengti senų klijų gramdyti nuo žievės aštriais įrankiais, nes taip galima padaryti didesnę žalą nei patys kenkėjai.

    Tinkamai naudojami entomologiniai klijai gali būti efektyvi pagalbinė priemonė, tačiau tik tada, kai lipnus sluoksnis lieka ant apvijos, o ne ant medžio žievės. Toks sprendimas padeda stabdyti kenkėjus ir kartu išvengti nereikalingo kamieno pažeidimo.