Category: Kultūra

  • Senjorų klaida parduotuvėje: nepastebimos smulkios išlaidos per mėnesį suvalgo pensiją

    Senjorų klaida parduotuvėje: nepastebimos smulkios išlaidos per mėnesį suvalgo pensiją

    Kur dingsta pinigai, nors „nieko didelio“ nebuvo

    Kasdieniai pirkiniai dažnai atrodo nekalti: duona, pienas, vaistai, kava pakeliui ar saldumynas anūkams. Problema prasideda tada, kai smulkios sumos kartojasi kasdien ir nebėra sekamos.

    Būtent pasikartojančios, mažos išlaidos senjorų biudžete neretai tampa didžiausia spraga. Jos ne iš karto ištuština piniginę, tačiau po kelių savaičių atsiranda jausmas, kad pensija ištirpo, nors stambaus pirkinio nebuvo.

    Akcijos ir impulsyvūs pasirinkimai veikia stipriau, nei atrodo

    Daugelis vyresnio amžiaus žmonių didesnius pirkinius planuoja atsargiai: lygina kainas, tariasi su artimaisiais, atideda pinigų. Tačiau kasdienėms išlaidoms dažnai skiriama mažiau dėmesio, nes jos atrodo per menkos, kad turėtų reikšmės.

    Prekybininkų siūlomos akcijos, tokios kaip „antra prekė pigiau“ ar „tik šiandien“, dažnai sukuria taupymo iliuziją. Iš tiesų nuolaida naudinga tik tada, kai perkamas daiktas tikrai reikalingas ir bus suvartotas, o ne liks spintelėje ar pasens šaldytuve.

    Įprastas scenarijus paprastas: žmogus eina kelių produktų, bet grįžta su pilnu krepšiu, nes prisimena dar kelis „praversiančius“ daiktus. Taip pirkinių sąrašas tampa ne smulkmena, o realus būdas atskirti poreikį nuo impulso.

    Vaistinė ir dovanos artimiesiems gali tapti nepastebimu biudžeto nutekėjimu

    Sveikatai skiriamos išlaidos senjorams yra neišvengiamos, tačiau čia taip pat atsiranda rizikų. Didžiausia klaida dažnai būna ne gydytojo paskirtų vaistų pirkimas, o papildomų preparatų įsigijimas vien dėl reklamos ar pažįstamų rekomendacijų.

    „Jei preparatas padėjo kaimynei, lengva patikėti, kad jis padės ir man“, – sako vaistininkai, pabrėžiantys, kad dėl papildų ir jų derinių verta pasitarti bent jau vaistinėje.

    Dar viena jautri sritis yra parama vaikams ir anūkams: saldumynai, smulkios dovanos, „priedas“ prie pirkinių ar nedidelės sumos „ant smulkmenų“. Tokie gestai kyla iš rūpesčio, tačiau, kartojami reguliariai ir neįtraukiami į planą, jie gali tapti reikšminga mėnesio išlaidų dalimi.

    Kaip susigrąžinti kontrolę, nesukant galvos dėl lentelių

    Paprastas įprotis kaupti čekius ar žymėtis išlaidas užrašuose padeda pamatyti tikrą vaizdą. Dažniausiai nustebina ne sąskaitos, o tai, kaip dažnai apsiperkama ir kiek kartų per savaitę išleidžiama po truputį.

    Praktinis sprendimas yra pensijos padalijimas savaitėmis: pirmiausia atidedant pinigus vaistams, mokesčiams ir kitoms fiksuotoms išlaidoms, o likusią sumą paskirstant keturioms savaitėms. Taip lengviau išvengti situacijos, kai mėnesio pradžioje leidžiama daugiau, o pabaigoje tenka smarkiai ribotis.

    Finansų specialistai taip pat primena, kad visiškas spontaniškų malonumų draudimas retai pasiteisina. Geriau iš anksto numatyti nedidelę sumą kavai ar smulkiam pirkiniui, nei vėliau stebėtis, kodėl nuolat pritrūksta pinigų.

    Didžiausia klaida nėra noras kartais nusipirkti ką nors malonaus. Pavojingiausia yra prarasta kontrolė, kai kasdienės smulkmenos tampa įpročiu, o jų suma per mėnesį ima konkuruoti su svarbiausiais poreikiais.

  • Nepraleiskite: pasėję ridikėlius dabar, šviežią derlių skinsite net spalio pabaigoje

    Nepraleiskite: pasėję ridikėlius dabar, šviežią derlių skinsite net spalio pabaigoje

    Ridikėliai dažnai vadinami vienomis greičiausiai augančių daržovių, tačiau sumaniai planuojant sėją jų traškių šaknavaisių galima turėti ne tik pavasarį. Pasėjus keliais etapais, ridikėliai gali keliauti ant stalo iki pat rudens, o paskutinį derlių realu nuimti spalio pabaigoje.

    Kad ridikėliai augtų sultingi ir nesumedėję, jiems svarbiausia puri, derlinga ir tolygiai drėgna dirva. Geriausiai tinka dirva, kurios reakcija artima neutraliai, o lysvė neturi užmirkti po lietaus ar laistymo.

    Sėjant į atvirą gruntą, sėklos paprastai įterpiamos maždaug 1 centimetro gyliu. Tarp sėklų verta palikti apie 2 centimetrus, o tarp eilių – apie 15 centimetrų, kad augalai turėtų vietos formuoti kokybiškus šaknavaisius.

    Pagrindinis pavasarinis sėjos laikotarpis tęsiasi nuo kovo pradžios iki gegužės pabaigos. Norint nuolatinio derliaus, ridikėlius verta sėti partijomis kas 10–14 dienų – taip vieni subręsta, kai kiti dar tik auga.

    Nors gali atrodyti, kad ridikėlius galima sėti visą sezoną, karščiausiais mėnesiais derlius dažnai nuvilia. Birželį ir liepą dėl kaitros augalams reikia daugiau vandens, o ilgos dienos skatina žydėjimą, todėl šaknavaisiai linkę sukietėti ir tapti pluoštiniai.

    Vasaros pabaiga ridikėliams vėl palanki: nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio galima atnaujinti sėją. Svarbu paskutinę partiją pasėti ne vėliau kaip rugsėjo viduryje – tuomet ridikėliai spėja užaugti, o paskutinį, rudeninį derlių galima nuimti spalio pabaigoje.

  • Pigiau nebūna: į vonias grįžta pamirštas PRL muilas – jo triukai stebina iki šiol

    Pigiau nebūna: į vonias grįžta pamirštas PRL muilas – jo triukai stebina iki šiol

    Pilka ūkiška muilo plytelė, daugeliui siejama su PRL laikais, vėl matoma voniose ir buityje. Priežastis paprasta: žmonės vis dažniau renkasi trumpą sudėtį, mažiau kvapiųjų medžiagų ir universalius, daugkartiniam naudojimui pritaikomus produktus.

    Ūkiškas muilas paprastai gaminamas iš riebalų rūgščių druskų ir šarmo, todėl gerai tirpdo riebalus ir nešvarumus. Skirtingai nei dauguma kvapnių prausiklių, jis dažnai būna be kvapiklių ir dažiklių, tad kai kuriems jautresnės odos žmonėms atrodo paprastesnis pasirinkimas.

    Kasdienėje higienoje jis dažniausiai naudojamas rankoms, tačiau dalis žmonių juo prausia kūną ar net galvos odą, ypač kai oda linkusi riebaluotis. Vis dėlto dermatologai pabrėžia, kad šarminės priemonės gali sausinti, todėl po prausimosi verta naudoti drėkinamąjį kremą, o esant atopijai ar stipriam sausumui rinktis švelnesnius prausiklius.

    Didžioji ūkiško muilo „renesanso“ dalis vyksta ne kosmetikoje, o buityje. Juo plaunami teptukai, valomos įvairios detalės, o ištirpintas vandenyje jis neretai naudojamas kaip pagalbinė priemonė tekstilei ar paviršiams valyti, kai norisi išvengti stipriai kvepiančių mišinių.

    Nemažai patarimų internete sieja ūkišką muilą su dėmių išėmimu ar apmušalų gaivinimu, tačiau čia svarbu atsargumas. Ant jautrių audinių jis gali palikti pėdsakų ar pakeisti spalvą, todėl prieš valant geriausia išbandyti mažame, nematomame plote ir nenaudoti per koncentruoto tirpalo.

    Ūkiškas muilas minimas ir kaip priemonė nuo kambarinių augalų kenkėjų, kai muilo tirpalu lengvai apipurškiami lapai. Specialistai primena, kad tokie sprendimai ne visada tinka visoms rūšims, o per dažnas naudojimas gali pažeisti lapų paviršių, todėl reikėtų laikytis saiko ir stebėti augalo reakciją.

    Šį sugrįžimą palaiko ir platesnės tendencijos: mažiau plastiko, daugiau daugkartinių sprendimų, paprastesnės sudėtys ir noras turėti vieną produktą keliems darbams. Vis dėlto ūkiškas muilas nėra universalus visiems atvejams, o jautresnei odai ar specifinėms buities medžiagoms dažnai prireikia švelnesnių, tiksliai paskirtų priemonių.

  • Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), vienijančia Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Londonas skelbia, kad susitarimas ilgainiui turėtų atnešti daugiau kaip 4 mlrd. eurų per metus papildomos naudos šalies ekonomikai.

    Susitarimas išskiriamas kaip pirmasis tokio pobūdžio tarp GCC ir Didžiojo septyneto (G7) valstybės. Praktinis jo turinys svarbus eksportuotojams: numatyta, kad iki 93 proc. tarifų britiškoms prekėms bus palaipsniui panaikinta, o metiniai muito mokesčiai, kurių britų eksportuotojai išvengs, vertinami apie 670 mln. eurų.

    Kas konkrečiai keisis prekyboje

    Pagal paskelbtas sąlygas, apie du trečdaliai numatytų tarifų sumažinimų turėtų įsigalioti iškart, kai susitarimas oficialiai pradės veikti. Likusi dalis būtų įgyvendinama etapais, kad rinkos spėtų prisitaikyti, o taisyklės būtų suvienodintos.

    Didžiausią tiesioginį efektą turėtų pajusti prekių eksportuotojai: minimi pieno produktai, tokie kaip sūris ir sviestas, taip pat medicinos įranga ir įvairios pramoninės gamybos prekės. Tikimasi, kad mažesni kaštai dėl muitų palengvins konkurenciją su kitais tiekėjais regione ir suteiks daugiau erdvės kainodarai.

    Ne mažiau svarbi dalis yra paslaugos: finansų, inžinerijos, teisės ir konsultacijų sektoriams žadamas geresnis priėjimas prie GCC rinkos. Jungtinė Karalystė, kurios ekonomikoje paslaugos sudaro reikšmingą dalį, šį punktą akcentuoja kaip vieną pagrindinių susitarimo laimėjimų.

    Politikų ir verslo reakcijos

    Ministras pirmininkas Keir Starmer susitarimą pavadino didele pergale britų darbuotojams ir verslui, pabrėždamas tikslą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietas. Vyriausybė taip pat signalizuoja, kad prekybos politika tampa vienu svarbiausių instrumentų stiprinant konkurencingumą.

    „Persijos įlankos valstybės yra vertinamos ekonominės partnerės, o šis susitarimas gilina ryšį, stiprina pasitikėjimą ir atveria naujas prekybos bei investicijų galimybes“, – sakė Keir Starmer.

    Verslo ir prekybos sekretorius Peter Kyle pabrėžė, kad susitarimas siunčia pasitikėjimo signalą laikotarpiu, kai pasaulinė prekyba patiria daugiau įtampos ir neapibrėžtumo. GCC generalinis sekretorius Jasem Mohamed Albudaiwi savo ruožtu akcentavo, kad susitarimas dera su regiono siekiu sparčiau diversifikuoti ekonomiką, mažinant priklausomybę nuo angliavandenilių ir didinant investicijas į logistiką bei naujas technologijas.

    „Sąžininga, patikima ir mažai barjerų turinti prekyba yra būtina, kad įmonės galėtų užtikrintai konkuruoti ir plėstis tarptautinėje rinkoje. Šis susitarimas suteikia stabilumo“, – sakė „Holland & Barrett“ vadovas Anthony Houghton.

    Postbrexit kontekstas ir skaičiai

    Analitikai susitarimą vertina ir platesniame kontekste: po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė ieško naujų ilgalaikių prekybos atramų už Europos ribų, ypač sparčiau augančiuose regionuose. Persijos įlanka Londono strategijoje laikoma viena svarbiausių krypčių dėl investicijų masto, infrastruktūros projektų ir ambicingų transformacijos planų.

    Skelbiama, kad dabartinė Jungtinės Karalystės ir GCC prekyba siekia apie 66 mlrd. eurų per metus, o per laiką susitarimas galėtų padidinti dvišalius srautus iki 20 proc. Atskirai pabrėžiama, kad maisto ir gėrimų eksportas iš Jungtinės Karalystės į GCC jau viršija 720 mln. eurų per metus, tačiau daliai produktų taikomi 5–25 proc. tarifai, kurie turėtų mažėti arba būti panaikinti.

    Ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kaip greitai įsigalios numatytos taisyklės, kaip bus sprendžiami techniniai reikalavimai bei standartai, ir ar verslas aktyviai pasinaudos atsiveriančiomis nišomis. Vis dėlto tiek Londonas, tiek GCC susitarimą pristato kaip aiškų signalą, kad ekonominis bendradarbiavimas artimiausiais metais tik stiprės.

  • „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų: 60 naujų modelių ir pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų: 60 naujų modelių ir pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    „Stellantis“ skelbia FASTlane 2030

    Automobilių grupė „Stellantis“ investuotojams pristatė FASTlane 2030 strategiją: iki 2030 metų numatoma investuoti apie 60 mlrd. eurų ir rinkai pateikti 60 naujų modelių. Planas atskleistas per investuotojų konferenciją Auburn Hillse, Mičigano valstijoje.

    Valdybos pirmininkas Johnas Elkannas planą pavadino ambicingu, bet realistišku, o generalinis direktorius Antonio Filosa pabrėžė, kad tikslas yra pelningas ilgalaikis augimas. Kartu grupė žada spartinti modelių atnaujinimus ir griežtinti sąnaudų kontrolę.

    Kur keliaus didžiausios investicijos

    Pagal „Stellantis“ pateiktą logiką, didžiausia investicijų dalis bus nukreipta į keturis globalius prekių ženklus, turinčius stipriausią poziciją ir didžiausią pelno potencialą: Jeep, Ram, Peugeot ir Fiat. Jie kartu su komercinių automobilių padaliniu turėtų sudaryti apie 70 proc. planuojamų investicijų.

    Dar penki regioniniai prekių ženklai, tarp jų Chrysler, Dodge, Citroën, Opel ir Alfa Romeo, bus vystomi atsižvelgiant į konkrečių rinkų poreikius. Tuo metu kai kurių nišinių krypčių valdymas bus labiau sutelktas kitų prekės ženklų struktūrose.

    Elektrifikacija ir nauji tikslai Europoje

    Grupė neslepia, kad elektrifikacijos varžybose tenka vytis konkurentus, ypač iš Kinijos, o spaudimą didina kainų karai ir spartėjantys technologijų ciklai. „Stellantis“ planuoja trumpinti naujo modelio pateikimo rinkai laiką nuo maždaug 40 iki 24 mėnesių, kad greičiau reaguotų į paklausos pokyčius.

    Iki 2030 metų numatoma pasiūlyti platų pavarų spektrą: elektromobilius, įkraunamus hibridus bei kitus hibridinius ir tradicinius sprendimus. Europoje akcentuojamas pajamų augimas ir prieinamesni elektriniai modeliai, nes būtent kaina dažnai tampa pagrindine kliūtimi masinei elektromobilių plėtrai.

    Pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    Vienu ryškiausių pranešimų tapo pažadas nuo 2028 metų pradėti naują segmentą: visiškai elektrinius automobilius, kurių kaina turėtų prasidėti žemiau 15 000 eurų. Skelbiama, kad tokie modeliai būtų gaminami Pomigliano d’Arco gamykloje Pietų Italijoje.

    Šis žingsnis reikšmingas dėl dviejų priežasčių: pirma, „Stellantis“ siekia sustiprinti pozicijas masinėje rinkoje, kur pirkėjai itin jautrūs kainai, antra, tai signalas apie gamybos bazės Europoje išlaikymo ir užimtumo užtikrinimo svarbą. Kartu tai dar labiau išryškina konkurenciją su gamintojais, kurie agresyviai plečia prieinamų elektromobilių pasiūlą.

    DI ir programinė įranga tampa prioritetu

    „Stellantis“ vadovai taip pat kalba apie gilesnį persitvarkymą: nuo vieno globalaus modelio pereinama prie daugiaregionės strategijos, kai skirtingos rinkos gauna daugiau laisvės, bet dalijasi platformomis ir jėgainėmis. Tikslas yra mažinti sudėtingumą ir tuo pat metu greičiau kurti produktus.

    Didelis dėmesys numatytas programinei įrangai ir dirbtinis intelektas diegimui gamyboje bei automobilių sistemose, įskaitant vairuotojo sąsajas ir autonominio vairavimo sprendimus. Grupė mini partnerystes su technologijų ir puslaidininkių ekosistemos žaidėjais, taip siekdama stiprinti konkurencingumą ne tik mechanikoje, bet ir skaitmeninėje vertės grandinėje.

    Profesinių sąjungų kritika

    Po pristatymo pasigirdo ir kritikos iš Italijos metalo pramonės profsąjungų, kurios akcentavo investicijų krypties prioritetus. Jų vertinimu, planas labiau orientuotas į JAV rinką, o tai kelia klausimų dėl senųjų Europos gamybos centrų ateities.

    Italijos profsąjungų atstovai viešai nurodė ketinantys kuo greičiau prašyti susitikimo su bendrove, kad būtų aiškiau įvardyta, kokį poveikį strategija turės konkretiems gamybos padaliniams, įskaitant istorinius „Fiat“ centrus.

  • Eurovizija 2026: Bulgarija išplėšė pergalę finale Vienoje, Izraelis liko antras po žiūrovų balsų

    Eurovizija 2026: Bulgarija išplėšė pergalę finale Vienoje, Izraelis liko antras po žiūrovų balsų

    2026 metų „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo Bulgarija: Vienoje vykusiame finale nugalėjo dainininkė Dara su energingu kūriniu „Bangaranga“. Iki paskutinės akimirkos intrigos netrūko, o galutinę rikiuotę nulėmė žiūrovų balsavimas, po kurio Izraelis nusileido į antrą vietą.

    Bulgarijos pasirodymas sulaukė palankaus vertinimo ir nacionalinių komisijų, ir publikos: organizatoriai bei apžvalgininkai akcentavo itin tiksliai sustyguotą choreografiją ir „Eurovizijai“ būdingą, užkrečiantį priedainį. Ši pergalė Bulgarijai tapo pirmąja konkurso istorijoje, todėl šalyje ji sutinkama kaip reikšmingas popkultūros laimėjimas.

    Kaip pasiskirstė lyderiai

    Izraelio atstovas Noam Bettan su daina „Michelle“ iki žiūrovų balsų paskelbimo atrodė esantis labai arti pergalės. Vis dėlto paskutinė balsavimo dalis situaciją apvertė, o Izraelis liko antras, nors arenoje reakcijos buvo audringos ir nevienareikšmės.

    Trečią vietą iškovojo Rumunija: Alexandra Căpitănescu finale pristatė roko kūrinį „Choke Me“. Tarp ryškiai finišavusių dalyvių minimi ir Australijos žvaigždė Delta Goodrem bei Italijos atlikėjas Sal Da Vinci, o lažybų rinkose favoritu laikytas Suomijos duetas šįkart liko už geriausiųjų penketuko ribų.

    „Pop ir politika“ Vienoje

    2026 metų konkursą lydėjo sustiprintos saugumo priemonės ir protestai dėl Izraelio dalyvavimo bei karo Gazos Ruože konteksto. Prie arenos ir mieste vyko demonstracijos, o dalis šalių pasirinko boikotuoti renginį, taip dar kartą primindamos, kad „Eurovizija“ dažnai tampa ne tik muzikos, bet ir visuomeninių nuotaikų barometru.

    Diskusijas kaitino ir ankstesnių metų ginčai dėl viešo balsavimo kampanijų bei galimos politinės įtakos. Dėl to organizatoriai šiam sezonui ėmėsi korekcijų: ribojo maksimalų balsų skaičių vienam mokėjimo būdui ir sustiprino komisijų vaidmenį pusfinaliuose, siekdami mažinti manipuliacijų riziką.

    Ką reiškia Bulgarijos pergalė

    Dara Bulgarijoje žinoma kaip viena ryškiausių šiuolaikinės popscenos atlikėjų ir televizinių projektų veidas, tačiau prieš finalą ji nebuvo laikoma neginčijama favorite. Tokie netikėtumai – įprasta konkurso dalis: „Eurovizijoje“ neretai sužiba ne didžiausios pasaulinės žvaigždės, o atlikėjai, kuriuos į priekį iškelia gerai „suklijuotas“ sceninis pasakojimas ir plačiai suprantama emocija.

    Pagal konkurso tradiciją, nugalėtoja šalis įgyja pirmumo teisę rengti kitų metų konkursą, tad 2027-ųjų „Eurovizijos“ organizavimas turėtų atitekti Bulgarijai. Tai reikštų ne tik didžiulį televizijos projektą, bet ir apčiuopiamą turizmo bei miesto infrastruktūros išbandymą, su kuriuo pastaraisiais metais susiduria vis daugiau konkurso šeimininkų.

  • Stephenas Colbertas atsisveikina su The Late Show: finalas, svečiai ir kodėl CBS uždarė laidą

    Stephenas Colbertas atsisveikina su The Late Show: finalas, svečiai ir kodėl CBS uždarė laidą

    Pabaiga po 33 metų eteryje

    JAV televizijos late-night žanrui artėja reikšminga riba: CBS skelbia užbaigianti laidą The Late Show, kurios veidu pastarąjį dešimtmetį buvo Stephenas Colbertas. Paskutinis epizodas numatytas gegužės 21 dieną, o finalui žadama ilgesnė nei įprasta trukmė.

    The Late Show CBS tinkle startavo 1993 metais, kai laidą pradėjo vesti Davidas Lettermanas. 2015 metais vairą perėmęs S. Colbertas įtvirtino laidą kaip vieną ryškiausių politinės satyros platformų JAV televizijoje.

    Ko tikėtis iš finalo?

    Paskutinės laidos svečių sąrašas oficialiai laikomas paslaptyje, tačiau pastarosiomis dienomis eteryje pasirodė keli ryškūs vardai, rodantys, kad atsisveikinimas bus didelio masto. Skelbta, kad priešpaskutėje laidoje planuojamas Bruce’o Springsteeno pasirodymas.

    Taip pat į finalinę savaitę sugrįžta vienas žiūrovų mėgstamiausių segmentų The Colbert Questionert, tik šįkart klausimus esą atsakys pats vedėjas. Toks apsikeitimas vaidmenimis dažnai naudojamas kaip simbolinis atsisveikinimo gestas, leidžiantis žiūrovams pamatyti mažiau viešą vedėjo pusę.

    „Laukiu, kada pasirodys piktas Stephenas. Noriu pamatyti, kaip tu iš tiesų išsitaškai“, – sakė Jimmy Kimmelis, kalbėdamas apie finalinę laidą.

    Pastaruoju metu S. Colbertą studijoje aplankė ir kiti garsūs vedėjai, tarp jų Jimmy Fallonas, Sethas Meyersas, Johnas Oliveris. Jie priminė apie anksčiau susikūrusią iniciatyvą Strike Force Five, kuri 2023 metais buvo skirta paremti scenaristus JAV scenaristų gildijos streiko metu.

    Kodėl CBS nutraukia laidą?

    CBS sprendimą aiškina finansiniais motyvais ir tvirtina, kad tai nėra susiję su laidos turiniu ar reitingais. Vis dėlto viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė diskusijų bangą, nes laidos uždarymas sutapo su įtampos kupinais procesais, susijusiais su CBS patronuojančios grupės „Paramount Global“ sprendimais ir politiniais ginčais.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad S. Colbertas buvo viešai kritikavęs „Paramount Global“ sprendimą sudaryti susitarimą su Donaldu Trumpu dėl ginčo, susijusio su 60 Minutes interviu. Vedėjas tokį susitarimą vadino papirkinėjimu, o ši frazė tapo plačiai cituojama JAV žiniasklaidoje.

    „Jis buvo atsikratytas, nes tie, kurie parduoda tinklą, nusprendė, kad su tuo žmogumi nebus bėdų. Jie meluoja“, – sakė Davidas Lettermanas, komentuodamas laidos uždarymo priežastis.

    Į situaciją reagavo ir pats D. Trumpas, socialiniuose tinkluose sprendimą išnaudojo kaip politinį signalą. JAV late-night formatas jau seniai yra tapęs ne tik pramogos, bet ir politinio komentaro dalimi, todėl tokie pareiškimai tik didina įtarimus, kad sprendimą galėjo veikti ne vien ekonominiai skaičiavimai.

    Kas bus rodoma vietoje laidos?

    CBS pranešė, kad įprastą The Late Show laiką užpildys laida Comics Unleashed with Byron Allen. Tai apvalaus stalo formato projektas, kuriame vedėjas su kitais komikais dalijasi istorijomis ir juokais, o dalis auditorijos šį pasirinkimą vertina kaip bandymą išlaikyti humoristinį toną, bet sumažinti didelės produkcijos kaštus.

    Tokie pokyčiai atitinka platesnę JAV televizijų tendenciją perskirstyti biudžetus, kai dalis auditorijos migruoja į srautines platformas, o reklamos pajamos tradiciniuose kanaluose patiria spaudimą. Dėl to late-night projektai vis dažniau peržiūrimi per kaštų ir grąžos prizmę.

    Kas toliau Stephenui Colbertui?

    S. Colbertas viešai yra užsiminęs apie kūrybinius planus už televizijos studijos ribų. Tarp aptariamų projektų minima jo sąsaja su nauju Žiedų valdovo kino projektu, kurį jis esą rengia kartu su kūrybine komanda ir savo sūnumi.

    Viešojoje erdvėje kartkartėmis pasigirsta ir svarstymų apie jo galimą įsitraukimą į politiką, tačiau pats vedėjas tai yra vertinęs skeptiškai. Vis dėlto jo įtaka JAV viešajam diskursui išlieka didelė, todėl natūralu, kad klausimas, kur jis pasuks po finalo, tampa viena labiausiai aptariamų šios istorijos dalių.

  • Seule atidaromas „Centre Pompidou Hanwha“: kubizmas pradeda naują Paryžiaus muziejaus etapą Azijoje

    Seule atidaromas „Centre Pompidou Hanwha“: kubizmas pradeda naują Paryžiaus muziejaus etapą Azijoje

    Paryžiaus Centre Pompidou plečia tarptautinį tinklą ir birželio 4 dieną atidaro naują padalinį Seule. Naujoji erdvė įsikurs Yeouido rajone, kuris laikomas Pietų Korėjos finansų centru, o projektas įgyvendinamas kartu su Hanwha Cultural Foundation.

    Plėtra susijusi ir su pačio Pompidou situacija Paryžiuje. Beaubourg rajone esantis ikoninis muziejaus pastatas, kurio architektūrinius sprendimus formavo Renzo Piano komanda, uždaromas didelės apimties renovacijai iki 2030 metų.

    Kol pagrindinė būstinė laikinai neveiks, muziejus stiprina vadinamąją Constellation programą, leidžiančią ilgalaikėmis paskolomis rodyti kolekcijos kūrinius Prancūzijoje ir užsienyje. Seulas taps dar vienu svarbiu tašku Azijoje, greta anksčiau atidaryto Pompidou projekto Šanchajuje.

    Kubizmas atidarymo proga

    Pirmąja paroda pasirinktas kubizmas, pristatomas ekspozicijoje The Cubists: Inventing Modern Vision. Organizatorių teigimu, Seule bus rodoma daugiau nei 100 kūrinių, atrinktų iš Centre Pompidou moderniojo ir šiuolaikinio meno rinkinių.

    Parodoje numatoma pristatyti 54 autorius, tarp jų Pablo Picasso, Georges Braque ir Fernand Léger darbus. Toks pasirinkimas nėra atsitiktinis: kubizmas laikomas vienu ryškiausių XX amžiaus pradžios modernizmo lūžių, pakeitusių vaizdavimo principus ir paveikusių vėlesnes meno kryptis.

    „Kubizmas yra reiklus pasirinkimas, ir, drįsčiau teigti, tai pirmoji tokio masto kubizmo paroda Azijoje per penkiasdešimt metų“, – sakė Centre Pompidou prezidentas Laurent Le Bon.

    „Rinkdamiesi kubizmą siunčiame aiškų signalą: pradedame nuo judėjimo, kuris iš esmės pakeitė mūsų matymo būdą“, – pridūrė jis.

    Ką numato ketverių metų partnerystė?

    Pagal pasirašytą ketverių metų bendradarbiavimo planą Seule ketinama rengti po dvi parodas per metus, sudarytas iš Paryžiaus muziejaus moderniojo ir šiuolaikinio meno kolekcijų. Taip siekiama užtikrinti reguliarų aukščiausio lygio tarptautinių ekspozicijų ciklą, o ne vienkartinį atidarymo projektą.

    Hanwha Cultural Foundation atstovai pabrėžia, kad iniciatyva siejama ir su platesniu kultūriniu kontekstu, įskaitant Prancūzijos ir Korėjos diplomatinių ryšių sukakties minėjimą. Partneriai taip pat akcentuoja ambiciją pasitelkti Pompidou tarptautinį tinklą kaip platformą, galinčią padėti Korėjos menininkams lengviau pasiekti pasaulinę auditoriją.

    Po kubizmo programoje numatomi ir kiti modernizmo vardai, tarp jų Henri Matisse ir Marc Chagall. Tai signalizuoja, kad naujasis padalinys orientuosis ne į siaurą teminę nišą, o į nuoseklų moderniojo meno kanono pristatymą platesnei regiono publikai.

  • „Radio Caroline“ netyčia paskelbė karaliaus Karolio III mirtį: stotis aiškina, kas nutiko eteryje

    „Radio Caroline“ netyčia paskelbė karaliaus Karolio III mirtį: stotis aiškina, kas nutiko eteryje

    Buvusi Jungtinės Karalystės piratinė radijo stotis „Radio Caroline“ atsiprašė klausytojų po to, kai per klaidą eteryje buvo pranešta apie karaliaus Karolio III mirtį. Stotis nurodė, kad pranešimas pasirodė dėl kompiuterinės klaidos pagrindinėje studijoje Maldone, Eseksėje.

    Pasak stoties vadovo Peterio Moore’o, gedulingą pranešimą aktyvavo procedūra, kurią transliuotojai šalyje yra pasirengę taikyti monarcho mirties atveju. Po neteisingo pranešimo radijas kuriam laikui nutilo, o tai ir tapo signalu komandai, kad įvyko nesklandumas.

    „Atsiprašome Jo Didenybės karaliaus ir mūsų klausytojų už bet kokį sukeltą nerimą“, – sakė Peteris Moore’as.

    Kiek laiko klaidinga informacija skambėjo ar kokia buvo tiksli įvykių seka, stotis detaliai neįvardijo. Vis dėlto vietos žiniasklaida skelbė, kad kitą dieną dalies anksčiau buvusio transliacijos įrašo stoties svetainėje nebuvo galima perklausyti, todėl klaida greitai tapo plačiau aptarinėjama.

    Tokio pobūdžio incidentai ypač jautrūs dėl vadinamųjų „parengties protokolų“, kuriuos transliuotojai taiko kritinėmis nacionalinėmis progomis. Paprastai jie apima iš anksto paruoštus pranešimus, programos sustabdymą, specialią muziką ar tylą eteryje bei aiškią komandų grandinę, kad informacija būtų skelbiama tik patvirtinus oficialiai.

    Stotis su ilga istorija

    „Radio Caroline“ įkurta 1964 metais, kai dalis transliuotojų iš jūroje buvusių laivų siekė apeiti tuometinį BBC dominavimą ir pasiūlyti klausytojams kitokią muziką bei turinį. Vėliau, po 1967 metais priimtų teisės aktų, daugelis piratinių stočių buvo priverstos nutraukti veiklą.

    „Radio Caroline“ transliacijos skirtingais laikotarpiais buvo atnaujinamos, o jūrinės transliacijos galutinai nutrūko 1990 metais. Stoties istorija tapo popkultūros dalimi ir įkvėpė filmą „The Boat that Rocked“, pasakojantį apie jūroje dirbančių didžėjų kasdienybę.

    Pastarasis atvejis parodė, kad net ir automatizuotose, kompiuteriais valdomose studijose būtinos papildomos saugumo patikros, ypač kai kalbama apie iš anksto paruoštus pranešimus, galinčius sukelti visuomenės nerimą. Stotis tikina ėmusis veiksmų, kad panašūs nesklandumai nepasikartotų.

  • Savanoriai Lisabonoje kuria pasakų įrašus neregiams vaikams: kolekcija auga kasdien

    Savanoriai Lisabonoje kuria pasakų įrašus neregiams vaikams: kolekcija auga kasdien

    Pasakos balsu vietoj brailio

    Lisabonoje pradėta iniciatyva, kuri padeda neregiams ir silpnaregiams vaikams lengviau pasiekti literatūrą, kai pritaikytų leidinių pasirinkimas ribotas. Savanoriai įrašinėja vaikams skirtas pasakas, o įrašai viešinami internete, kad juos galėtų klausyti šeimos ne tik Portugalijoje.

    Projektas gimė iš tėvų patirties: kai Dídia Lourenço sūnus Pedro regėjimą prarado būdamas šešių mėnesių, ji su kitais tėvais įkūrė asociaciją Bengala Mágica. Organizacija remia vaikus ir paauglius, turinčius regos negalią, o pasakojimų klausymas tapo vienu paprasčiausių būdų stiprinti ryšį su knygomis nuo ankstyvo amžiaus.

    Partnerystė su biblioteka ir auganti kolekcija

    Iniciatyva įgyvendinama kartu su Alcântara José Dias Coelho savivaldybės biblioteka Lisabonoje, kuri pakvietė žmones įrašyti pasirinktas istorijas. Įrašus skaito skirtingų profesijų ir patirčių savanoriai, o turinys skirtas ne vien neregiams vaikams, bet ir visiems, kam patinka klausytis pasakų.

    Per palyginti trumpą laiką prisijungė 61 savanoris, o iš viso sukurta 115 vaizdo įrašų, iš kurių 15 jau paskelbti. Kolekcija pildoma nuolat, todėl šeimos vis dažniau randa naujų istorijų ir gali pasirinkti pagal amžių, kalbą ar mėgstamus autorius.

    Kodėl tai svarbu vaikams?

    Pedro, kuriam dabar 10 metų, sako, kad pasakų prašė nuo kūdikystės, o pradėjęs kalbėti nuolat prašydavo mamos paskaityti. Tokia patirtis šeimoms pažįstama ir šiandien, tačiau vaikams su regos negalia dažnai trūksta lengvai pasiekiamo turinio.

    Brailio leidinių Portugalijoje yra nedaug, o specialiai nuo nulio sukurti kūriniai neregiams vaikams, pasak tėvų, skaičiuojami vienetais. Dalis brailio knygų šalyje leidžiamos ir platinamos per Santa Casa da Misericórdia do Porto struktūroje veikiantį Prof. Albuquerque e Castro centrą, tačiau pasiūla vis tiek neatliepia poreikio.

    Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja garsinės knygos, tačiau jų kiekis taip pat ribotas, ypač vaikams skirto turinio segmente. Prieinamumą gali didinti ir taktilinės, lytėjimu „skaitomos“ iliustracijos, kurios kai kuriose Europos šalyse taikomos plačiau, bet Portugalijoje dar nėra įprastas sprendimas.

    Idėja kilo iš literatūros

    Programos globėja ir mentorė yra rašytoja Maria Saraiva de Menezes, kuri idėją susiejo su savanorystės skaitymais globos įstaigose. Pasak jos, literatūra primena, kad žmogui svarbus ne tik tekstas, bet ir gyvas balsas bei santykis, kuris kuriamas skaitant garsiai.

    „Vaikystėje visada prašiau pasakų, ir šiandien žinau, kad jos padeda vaikui jaustis įtrauktam į pasaulį, kuriame kiti skaito akimis“, – sakė Pedro.

    „Ši energija užkrečia: žmonės, kurie niekada nebūtų pagalvoję įrašyti pasaką, prisijungia ir dar dėkoja už galimybę“, – sakė Maria Saraiva de Menezes.

    Kitas žingsnis – turinys kurtiesiems

    Organizatoriai sako, kad projektas plečiasi ir tampa vis įtraukesnis. Kitas etapas – panaši programa kurtiesiems vaikams, ieškant žmonių, galinčių pasakoti istorijas Portugalų gestų kalba.

    Bibliotekos koordinatorė Ana Gomes dos Santos pabrėžia, kad tai nėra siaurai vien tik regos negalią turinčių vaikų projektas. Pasak jos, įrašai gali būti naudingi ir šeimoms, kurios nori klausytis pasakų kelionėse, prieš miegą ar mokantis kalbos.

    Norintieji prisidėti gali užsiregistruoti ir skaityti pasirinktą istoriją bibliotekoje gyvai arba įrašyti nuotoliu, o įrašai vėliau įtraukiami į viešai prieinamą kolekciją. Taip kuriama auganti pasakų biblioteka, kuri realiai mažina atotrūkį tarp vaikų, galinčių rinktis iš gausybės knygų, ir tų, kuriems pritaikyto turinio vis dar trūksta.