Stokholme sekmadienį į protesto eitynes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių. Demonstracija įvyko likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 13 dieną vyksiančių visuotinių Švedijos parlamento rinkimų, kuriuose klimato politika tapo viena svarbiausių temų.
Protesto dalyviai ragino valdžią griežtinti priemones, skirtas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Organizatoriai pabrėžė, kad sprendimų tempas, jų vertinimu, nebėra suderinamas su mokslininkų įvardijamomis rizikomis ir didėjančiu ekstremalių orų reiškinių dažniu Europoje.
Ką reikalauja pasiekti Švedija
Diskusijos centre atsidūrė Švedijos tikslai: transporto sektoriuje iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 70 proc., lyginant su 2010 metų lygiu, ir iki 2045 metų pasiekti klimatui neutralų balansą. Ekspertai Švedijoje ir už jos ribų įspėja, kad dalis pastarųjų sprendimų gali apsunkinti šių tikslų įgyvendinimą.
Protestą rėmė įvairios organizacijos: jaunimo ir sporto judėjimai, profsąjungos, kaimo bendruomenių asociacijos bei žmogaus teisių grupės. Eitynėse dalyvavo ir viena žinomiausių pasaulio klimato aktyvisčių Greta Thunberg.
„Švedijoje nėra nė vienos partijos, kuri siūlytų politiką, artimą tam, ko, pasak mokslo, reikia, kad išvengtume klimato katastrofos“, – sakė Greta Thunberg.
„Jei ir toliau viską darysime kaip dabar, matysime griūtį, o jos požymius jau matome“, – pabrėžė ji.
Politika, kuri kelia ginčus
Premjero Ulf Kristersson vadovaujama dešiniųjų vyriausybė, valdžioje esanti nuo 2022 metų, mažino degalų mokesčius ir sušvelnino reikalavimus degalų tiekėjams dėl mažesnio anglies pėdsako alternatyvų įmaišymo. Kritikai tvirtina, kad tokie žingsniai didina riziką atsilikti nuo 2030 metų tarpinio tikslo.
Valdžia savo sprendimus grindžia argumentu, kad iškastinio kuro atsisakymas turi vykti palaipsniui, siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą ir apsaugoti pramonę bei darbo vietas. Tuo pat metu demonstracijos organizatoriai reikalauja greitesnių priemonių, kurios poveikį emisijoms duotų jau artimiausiais metais.
„Klimato krizė yra reali ir ji jau čia“, – sakė Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Beatrice Rindevall.
Ji pabrėžė, kad po Europą šią vasarą užklupusių karščio bangų būtina klimato politiką orientuoti į skubų emisijų mažinimą. Tokia žinutė tapo viena pagrindinių demonstracijos ašių, atkartojant viešojoje erdvėje vis dažniau girdimą raginimą sprendimus matuoti ne pažadais, o konkrečiais rodikliais.
Rinkėjų nuotaikos prieš balsavimą
Rugsėjo 13 dieną Švedijos rinkėjai rinks naują parlamentą, o apklausos rodo, kad valdančiajam dešiniųjų blokui gali tekti pripažinti pralaimėjimą. Viešosios transliacijos bendrovės SVT skelbta Verian apklausa rodė, kad centro kairės opozicija turi maždaug 10 proc. punktų pranašumą.
Toje pačioje apklausoje 37 proc. respondentų nurodė, kad svarbiausias rinkimų prioritetas yra klimato kaita. Tai reiškia, kad klimato politika Švedijoje nebėra tik aplinkosaugos darbotvarkės dalis, o tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi plačiai rinkėjų grupei.
Protesto dalyviai sako, kad tokia mobilizacija suteikia vilties, tačiau kartu signalizuoja politinį spaudimą visoms partijoms. Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje būtent klimato sprendimai gali tapti vienu iš klausimų, dėl kurių bus sprendžiama, kas formuos kitą Švedijos vyriausybę.
