CP v2

Category: Kultūra

  • Prancūzai lapus palieka sode, o už deginimą gresia bauda: taisyklės stebina griežtumu

    Prancūzai lapus palieka sode, o už deginimą gresia bauda: taisyklės stebina griežtumu

    Rudenį soduose ir kiemuose susikaupę nukritę lapai daug kur vis dar laikomi varginančia atlieka, tačiau Prancūzijoje požiūris dažnai kitoks. Aplinkosaugos institucijų rekomendacijos skatina lapus vertinti kaip naudingą organinę medžiagą ir kuo daugiau jų panaudoti vietoje.

    Prancūzijos praktikoje įprasta dalį lapų palikti po medžiais ar gėlynuose kaip mulčią. Toks sluoksnis padeda sulaikyti drėgmę, mažina piktžolių augimą ir saugo dirvožemį nuo temperatūrų svyravimų, o pavasarį natūraliai virsta humusu.

    Jei lapų daug, jie neretai keliauja į kompostą, kur, sumaišyti su kitomis sodo ir virtuvės žaliosiomis atliekomis, per laiką tampa trąšia žeme. Kita dažna išeitis – lapus susmulkinti vejapjove ir palikti vejoje: smulkios dalelės greičiau suyra ir gali papildyti dirvožemį organika.

    Už deginimą – griežtos baudos

    Vienas svarbiausių akcentų Prancūzijoje yra draudimas savarankiškai deginti žaliąsias atliekas, įskaitant lapus. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama nuo 450 iki 750 eurų bauda, todėl gyventojai dažniau renkasi kompostavimą arba savivaldybių organizuojamą bioatliekų surinkimą.

    Draudimai siejami ne tik su gaisrų rizika, bet ir su oro tarša. Degant drėgniems lapams ir kitoms augalinėms liekanoms į aplinką patenka kietosios dalelės, įskaitant PM2.5 ir PM10, taip pat kiti sveikatai kenksmingi junginiai, todėl tokia praktika laikoma žalinga visuomenės sveikatai.

    Ką daryti su lapais Lietuvoje

    Lietuvoje žaliųjų atliekų deginimas taip pat yra draudžiamas, o atliekų tvarkymo sistema vis labiau remiasi rūšiavimu ir bioatliekų surinkimu. Praktinis pasirinkimas dažniausiai paprastas: lapus kompostuoti, panaudoti mulčiui arba perduoti kaip žaliąsias atliekas pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Norint išvengti problemų, verta pasitikrinti, kaip konkrečioje vietovėje organizuojamas bioatliekų surinkimas, ir ar netoliese yra didelių gabaritų bei žaliųjų atliekų priėmimo aikštelė. Taip nukritę lapai tampa ne rūpesčiu, o naudingu ištekliumi, kuris gali pagerinti dirvožemį kitam sezonui.

  • Sakaroje aptiktas 4 400 metų kapas: dvi koplyčios ir reljefai, išlaikę ryškias spalvas

    Sakaroje aptiktas 4 400 metų kapas: dvi koplyčios ir reljefai, išlaikę ryškias spalvas

    Radiniui vadovavo ispanų ir egiptiečių misija

    Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo esančiame senoviniame nekropolyje, ispanų ir egiptiečių archeologų komanda aptiko išskirtinį V dinastijos pabaigos laikotarpio kapą. Tyrėjai pabrėžia ne tik radinio mastą, bet ir neįprastai gerą išlikimą, įskaitant reljefų spalvas.

    Kasinėjimus vykdė tarptautinė misija, kuriai vadovavo Egiptologas Josepas Cervelló, o darbai siejami su Barselonos autonominiu universitetu ir Egipto Senienų aukščiausiąja taryba. Egipto Turizmo ir senienų ministerija patvirtino, kad kapas datuojamas Senojo Egipto laikotarpiu.

    Kam priklausė kapas ir kuo jis išsiskiria

    Pranešama, kad tai mastaba su dviem laidojimo koplyčiomis, susieta su aukšto rango pareigūnu Yunmenu, tarnavusiu faraono Džedkarės Isesio valdymo metu. Šaltiniuose taip pat nurodoma, kad čia turėjo būti palaidotas ir jo tėvas Itis, laikomas žemesnio rango pareigūnu.

    Kapavietė aptikta vadinamojoje Marietto nekropolio dalyje, šiaurinėje Sakaroje. Egipto institucijos akcentuoja, kad dviejų koplyčių struktūra ir užrašai suteikia naujų duomenų apie administracinį elitą V dinastijos pabaigoje.

    Reljefai su kasdienybės scenomis ir spalvomis

    Tarp ryškiausių radinio elementų minimi kokybiškai iškalti architravo fragmentai ir laidojimo tekstai, pritaikyti konkrečiam asmeniui bei jo pareigoms. Archeologų teigimu, tokia detalė leidžia tiksliau atkurti tuometinių titulų ir pareigybių sistemą.

    Reljefuose vaizduojamos žemdirbystės veiklos, aukų nešimo procesijos, taip pat asilai ir kiti gyvūnai. Egipto ministerija pabrėžia, kad dalis scenų išsaugojo originalias spalvas, o tai tokiam senam laikotarpiui yra itin retas ir moksliškai vertingas atvejis.

    Ką šis atradimas gali pakeisti Sakaroje

    Tyrėjai šį dvigubą kapą sieja ir su socialinės padėties kaita, kai provincijos pareigūno sūnus galėjo pakilti karališkosios administracijos hierarchijoje. Manoma, kad noras dalytis laidojimo erdve su tėvu gali atspindėti tiek šeimos statusą, tiek to meto religines bei socialines nuostatas.

    Ta pati Sakaroje esanti teritorija žinoma nuo XIX amžiaus archeologinių darbų, tačiau, kaip nurodo misija, iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuota. Dabartiniai tyrimai siekia atkurti nekropolio topografiją ir suprasti jį kaip aktyviai veikusią erdvę, kurioje vyko kulto ritualai ir nuolatinės statybos.

    Komanda praneša, kad analizuojant žemėlapius ir atstatant vietovės planą pavyko identifikuoti iki šiol nežinotą mastabą, o šalia aptikta užuominų apie dar dvi galimas kapavietes. Archeologai tikisi prie jų grįžti per būsimus kasinėjimų sezonus.

  • Rašytoja Kati Marton grįžo į Budapeštą po konfliktų su Orbáno valdžia: kas ją sugrąžino

    Rašytoja Kati Marton grįžo į Budapeštą po konfliktų su Orbáno valdžia: kas ją sugrąžino

    Amerikiečių ir vengrų kilmės žurnalistė bei rašytoja Kati Marton po kelerių metų pertraukos sugrįžo į Budapeštą. Apsisprendimą lėmė ne politiniai pokyčiai, o kultūrinė premjera: pagal jos romaną sukurta monodrama pirmą kartą parodyta Centriniame Europos universitete.

    Spektaklis paremtas knyga Enemies of the People: My Family’s Journey to America, kurioje Marton pasakoja apie savo šeimos istoriją komunistinėje Vengrijoje. Pagrindinį vaidmenį scenoje atlieka aktorė Erika Marozsán, o pastatymą režisavo János Mohácsi.

    Kūrinio ašis – rašytojos tėvų likimas: abu dirbo žurnalistais ir iš tuometinės Vengrijos teikė informaciją JAV naujienų agentūroms. Marton teigia, kad rinkdama medžiagą šeimos istorijai ji aptiko, jog jų auklė iš tiesų buvo informatorė, kuri apie šeimą rašė slaptoms struktūroms.

    Autorė prisimena, kad tėvams patekus į kalėjimą ji su seserimi kurį laiką gyveno pas senelius, vėliau buvo perduotos laikiniems globėjams Budapešto pakraštyje. Pasak Marton, to meto atmosfera buvo persmelkta baimės: žmonės vengė kalbėti apie dingusius, o buvę šeimos bičiuliai nedrįso lankyti dviejų mažų mergaičių.

    Marton pasakoja, kad valdžia taikė ir psichologinio spaudimo metodus, siekdama palaužti vadinamuosius režimo priešus. Kalėjimo pareigūnai tėvams kartojo, esą jų vaikai palikti be suaugusiųjų priežiūros, o tokia sąmoningai kuriama nežinia, pasak rašytojos, tapdavo žiaurios prievartos dalimi.

    Nutylėta šeimos praeitis

    Dar vienas šeimos istorijos sluoksnis, atsiskleidęs vėliau, susijęs su Holokaustu. Marton teigia, kad jos žydų kilmės seneliai buvo nužudyti Aušvice, tačiau namuose apie tai nebuvo kalbama, o ji pati augo kaip katalikė ir tik po dešimtmečių sužinojo tikrąją šeimos kilmę.

    „Komunistai mano tėvus vadino liaudies priešais, nes jie buvo pasiturintys. Kai pradėjau atkurti šeimos istoriją ir perskaičiau tūkstančius sekimo ataskaitų puslapių, supratau, kad archyve jie turėjo vieną storiausių bylų. Būtent tai tapo mano knygos pagrindu, o spektaklis pagal ją ir atvedė mane į Budapeštą“, – sakė Kati Marton.

    Rašytoja pridūrė, kad etiketė liaudies priešas ją lydėjo ne tik kalbant apie komunistinį laikotarpį. Pasak jos, tam tikru metu panašus požiūris į ją buvo susiformavęs ir Viktoro Orbáno valdymo metais, dėl ko ji kurį laiką sąmoningai vengė viešų vizitų Vengrijoje.

    Kultūra kaip sugrįžimo priežastis

    Budapešto premjera išsiskyrė tuo, kad ji sutapo su autorės sugrįžimu į miestą po ilgesnės pauzės. Marton pabrėžia, jog į Budapeštą ją sugrąžino noras matyti, kaip asmeninė istorija persikelia į sceną, ir galimybė apie praeitį kalbėti viešai, o ne vien archyvų dokumentuose.

    Spektaklis, paremtas knyga, jau buvo rodomas ir Jungtinėse Valstijose, o autorė yra pelniusi „Peabody“ apdovanojimą už žurnalistinę veiklą. Kati Marton taip pat žinoma dėl knygų apie iš nacių persekiojimo pasitraukusius žydus ir biografinio pasakojimo apie buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

  • „Star Trek“ 60-mečiui Londone – 934 gerbėjų ir naujas „Guinness World Records“ rekordas dėl Vulkanų pasisveikinimo

    „Star Trek“ 60-mečiui Londone – 934 gerbėjų ir naujas „Guinness World Records“ rekordas dėl Vulkanų pasisveikinimo

    Londono Mokslo muziejuje surengtas „Star Trek“ gerbėjų vakaras baigėsi nauju „Guinness World Records“ pasiekimu. Minint serialo 60 metų sukaktį, į renginį susirinko 934 gerbėjai, vienu metu atlikę Vulkanų pasisveikinimą.

    Rekordo siekis vyko per renginių ciklo dalį, skirtą pabrėžti „Star Trek“ įtaką popkultūrai ir mokslinėms idėjoms. Organizatoriai skelbė, kad tai buvo ir viena paskutinių progų apsilankyti parodoje „Star Trek Warp Trail“, kuri šį savaitgalį uždaroma.

    Kaip buvo fiksuotas rekordas

    Pagal rekordo taisykles dalyviai turėjo išlaikyti rankos gestą vieną minutę. Šis gestas išpopuliarėjo per personažą Spoką, kurį įkūnijo Leonardas Nimoy, o plačiai žinomas tapo po pasirodymo 1967 metais serialo serijoje.

    Bandymą patvirtino „Guinness World Records“ teisėja Paulina Sapinska. Muziejui buvo įteiktas oficialus sertifikatas, kurį atsiėmė Mokslo muziejaus grupės komercinių operacijų direktorius Benas Lheureux.

    Muziejus ir aktoriai apie iniciatyvą

    Muziejaus kolekcijų vadovas ir pagrindinis kuratorius daktaras Glyn Morgan pabrėžė, kad jubiliejus buvo proga sukurti įsimintiną patirtį. Pasak jo, rekordo idėja pasirinkta todėl, kad ji suvienija bendruomenę ir suteikia apčiuopiamą rezultatą.

    „Tai „Star Trek“ 60 metų sukaktis, todėl norėjome kažko, ką žmonės tikrai prisimintų, o kas gali būti ypatingiau už pasaulio rekordą“, – sakė Glyn Morgan.

    Renginyje dalyvavo ir aktorius Martinas Quinnas, seriale „Star Trek: Strange New Worlds“ vaidinantis vyriausiąjį inžinierių Montgomery Scotty Scott. Jis juokaudamas teigė, kad sertifikatą norėtų pasikabinti brolio kambaryje.

    „Aš pasikabinsiu „Guinness World Records“ sertifikatą brolio kambaryje, kad galėčiau jam tai priminti“, – sakė Martinas Quinnas.

    Kuo svarbi „Star Trek Warp Trail“ paroda

    Nemokama „Star Trek Warp Trail“ paroda pristato rekvizitus ir kostiumus iš filmų bei serialų, taip pat aiškina, kaip fantastikos idėjos persipina su realaus pasaulio technologijomis. Muziejus akcentuoja, kad „Star Trek“ dešimtmečiais įkvėpė inžinierius, mokslininkus ir kūrėjus, o paroda šią sąsają parodo lankytojams suprantama forma.

    Skelbiama, kad paroda veiks iki rugsėjo 13 dienos. Organizatoriai tikisi, kad rekordas taps simboliniu tašku, užbaigiančiu jubiliejinių renginių etapą ir dar labiau sustiprinančiu gerbėjų bendruomenę.

  • Vokietijoje aptiktas didžiausias romėnų denarų lobis: 934 monetos kelia klausimą, kodėl liko žemėje

    Vokietijoje aptiktas didžiausias romėnų denarų lobis: 934 monetos kelia klausimą, kodėl liko žemėje

    Radęs monetą, sustoti nebegalėjo

    Vokietijos Reino krašte gyvenantis metalo ieškiklio entuziastas 2025 metų rudenį netoli Veselingo, į pietus nuo Kelno, trumpam užsuko patikrinti lauko. Prietaisui suveikus, jis iškasė vieną romėnų sidabrinę monetą, o netrukus jų pasipylė daugiau.

    Vyras vėliau pasakojo supratęs, kad tai ne atsitiktinis radinys, kai signalas kartojosi vėl ir vėl. Apie radinį buvo informuoti archeologai, o vietą perėmė profesionalūs tyrėjai.

    934 denarai ir 3,1 kilogramo sidabro

    Archeologai iš viso iškėlė 934 romėnų sidabrinius denarus, kurių bendras svoris siekia 3,1 kilogramo. Reino krašto regioninė institucija LVR nurodė, kad tai didžiausias šiuo metu Vokietijos teritorijoje žinomas lobis iš imperatoriaus Adriano valdymo laikotarpio.

    Skelbiama, kad pasauliniu mastu iš to paties laikotarpio žinomi tik keli didesni panašūs lobiai. Radinys aptiktas regione, kuris Romos imperijos laikais buvo strategiškai svarbus Reino pasienio ruožas.

    Monetos sukauptos per šimtmečius

    Ypatinga lobyje esančių monetų chronologija: seniausia moneta datuojama 148 metais prieš mūsų erą, Romos Respublikos laikais. Naujausia nukaldinta 124 arba 125 metais mūsų eroje, tad laikotarpį skiria daugiau nei 270 metų.

    Tai rodo, kad net labai senos monetos Romos pinigų sistemoje galėjo išlikti apyvartoje ir būti priimamos kaip atsiskaitymo priemonė. Tyrėjai spėja, kad lobis galėjo būti kaupiamas ilgą laiką, galbūt net perduodamas per kelias kartas.

    Kodėl lobis taip ir nebuvo paimtas?

    Acheologų vertinimu, monetos greičiausiai buvo sąmoningai užkastos saugiai paslėpti. Viena svarbiausių versijų ta, kad jas paslėpęs žmogus mirė arba dėl kitų priežasčių nebegalėjo atskleisti slėptuvės vietos.

    Radinio tyrimai suteikė papildomų užuominų: dalis monetų į LVR-Landesmuseum Bono restauravimo dirbtuves atgabentos kaip vientisas žemės luitas. Rentgeno nuotraukose užfiksuoti keraminio indo fragmentai ir šiaudų liekanos, leidžiančios manyti, kad monetos buvo laikytos inde, paminkštintame šiaudais.

    Įvertinti lobio vertę šiandienos pinigais sudėtinga, tačiau kontekstą suteikia Romos kariuomenės atlyginimai. Istoriniai skaičiavimai rodo, kad eilinis legionierius anuomet per metus gaudavo apie 300 denarų, o dalis sumos būdavo išskaičiuojama maistui ir ekipuotei.

    Sidabrinės monetos dabar priklauso Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei, o radėjui žadamas atlygis. Dalis radinio jau pristatyta visuomenei Bonoje, o nuo 2027 metų kovo lobį planuojama eksponuoti nuolatinėje LVR-Landesmuseum archeologinėje ekspozicijoje.

  • Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Sprendimas užbaigė spekuliacijas

    Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad nacionaliniai muziejai ir galerijos ir toliau bus nemokami visiems lankytojams. Taip užbaigtos kelis mėnesius trukusios diskusijos, ar užsieniečiams gali būti įvestas atskiras mokestis.

    Kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai patvirtino, kad nemokamo įėjimo principas išliks taikomas be išimčių. Pasak jos, šis sprendimas susijęs ne tik su kultūros prieinamumu, bet ir su visuomenės galimybe mokytis bei dalyvauti viešajame gyvenime.

    Kam galioja nemokamas įėjimas

    Nemokamo lankymo politika taikoma 15 nacionalinių institucijų, kurias tiesiogiai remia Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas. Tarp jų yra „Tate“, National Portrait Gallery, National Museums Liverpool ir British Museum.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo siūlymų svarstyti vadinamąją dvigubą kainodarą, kai vietiniams įėjimas liktų nemokamas, o tarptautiniams lankytojams būtų taikomas mokestis. Londono meras Sadiq Khan tokioms idėjoms oponavo, pabrėždamas, kad nemokami muziejai yra esminė miesto tapatybės dalis.

    „Mūsų muziejai yra vietos, kurios nušviečia pasaulį. Jie primena bendrą istoriją ir leidžia išeiti už kasdienybės ribų, todėl turi būti nemokami amžinai ir prieinami visiems“, – sakė Lisa Nandy.

    Politika galioja nuo 2001 metų

    Universalaus nemokamo įėjimo politika Jungtinėje Karalystėje įsigaliojo 2001 metų gruodžio 1 dieną. Vėliau šis modelis tapo vienu iš ryškiausių kultūros prieinamumo pavyzdžių Europoje.

    Duomenys rodo, kad lankytojų srautai į šias 15 nacionalinių institucijų per laikotarpį nuo politikos įvedimo smarkiai augo. Skelbiama, kad lankomumas padidėjo 96 proc., nuo beveik 22,8 milijono 1999 metais iki kiek mažiau nei 44,7 milijono 2025–2026 metais.

    Europos fonas: kainos kyla

    Diskusijos apie mokesčius muziejuose vyksta ir kitose šalyse, ypač ten, kur institucijos ieško papildomų pajamų modernizacijai bei infrastruktūrai. Prancūzijoje stiprėja tendencija taikyti didesnius tarifus lankytojams iš ne Europos valstybių.

    Pavyzdžiui, Paryžiaus Luvras suaugusiems lankytojams iš valstybių už Europos Sąjungos, taip pat už Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos ribų, yra nustatęs 32 eurų bilietą. Muziejus aiškino, kad didesnės pajamos padeda finansuoti atnaujinimo darbus ir ilgalaikes investicijas.

    Jungtinės Karalystės sprendimas išlaikyti nemokamą įėjimą išsiskiria šioje kryptyje, nes valstybė renkasi kultūros prieinamumą kaip prioritetą. Tai taip pat mažina riziką, kad dviguba kainodara taptų precedentu kitoms viešai finansuojamoms institucijoms.

  • Stevie Wonder 50-mečio turui ruošia staigmeną: išleidžia keturias negirdėtas Songs In The Key Of Life dainas

    Stevie Wonder 50-mečio turui ruošia staigmeną: išleidžia keturias negirdėtas Songs In The Key Of Life dainas

    Amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Stevie Wonder grįžta į sceną su jubiliejinių koncertų serija, skirta albumo Songs In The Key Of Life 50-mečiui. Kartu su turu atlikėjas pristato ir netikėtą naujieną gerbėjams – keturias iki šiol oficialiai neišleistas dainas iš to paties albumo įrašų sesijų.

    Koncertiniuose pasirodymuose Stevie Wonder žada atlikti 1976 metais išleistą albumą nuo pradžios iki pabaigos. Turas numatytas Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV, o startas planuojamas Birmingeme, vėliau vyksiant į Paryžių, Oslą, Kelną, Amsterdamą, Dubliną ir Londoną.

    Songs In The Key Of Life laikomas vienu svarbiausių populiariosios muzikos istorijoje: tai dvigubas albumas, kuriame skamba tokie hitai kaip Sir Duke, As, Isn’t She Lovely, Another Star ir I Wish. Šis darbas Stevie Wonder pelnė jau trečiąjį Grammy apdovanojimą albumo kategorijoje, o įrašas taip pat įtrauktas į JAV Kongreso bibliotekos kuruojamą Nacionalinį įrašų registrą.

    Keturi kūriniai iš archyvų

    Minint 50-metį, išleistas EP pavadinimu Songs In The Key Of Life: The EP, sudarytas iš keturių anksčiau negirdėtų kūrinių. Į rinkinį pateko dainos It’s Easier, My Life Story of Love, I Can See the Sun in Late December ir I’m Into Livin’.

    „Su Songs In The Key Of Life gyvename jau penkiasdešimt metų, bet vis dar yra ko pasiklausyti“, – sakė Stevie Wonder.

    „Šių dainų nepridėjome prie albumo, tačiau jos buvo dalis to, ką jaučiau ir atradinėjau jį kurdamas. Jos grąžina mane į tą mano gyvenimo laiką, o dabar gali tapti ir jūsų dalimi“, – pridūrė jis.

    Visas keturias dainas parašė ir prodiusavo pats Stevie Wonder, o kūrinys My Life Story of Love turi bendraautorystės įrašą su buvusia grupės „The Supremes“ nare Susaye Greene. Dainoje I’m Into Livin’ girdimi pritariantieji vokalai, kuriuos įrašė Shirley Brewer, Thelma Houston ir Deniece Williams.

    Skelbiama, kad kūrinių parengimu leidybai rūpinosi ir originalių įrašų laikų komanda – inžinieriai John Fischbach ir Gary O Adante, kurie naujai sumiksavo dainas šiuolaikiniam leidimui. Tai reikšminga detalė gerbėjams, nes tokie „iš archyvų“ grąžinami įrašai dažnai skamba kitaip nei pirminės juodraštinės versijos.

    Ką tai reiškia karjerai?

    Stevie Wonder pastaraisiais dešimtmečiais naujų studijinių albumų išleidžia retai – jo paskutinis pilnos apimties studijinis darbas A Time To Love pasirodė 2005 metais. Todėl net ir nedidelės apimties leidinys, sudarytas iš autentiškų archyvinių sesijų įrašų, muzikos industrijoje vertinamas kaip svarbus įvykis.

    Jubiliejinis turas ir EP leidyba rodo platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai ikoninių albumų sukaktys tampa proga ne tik pakartoti klasiką scenoje, bet ir atverti kūrybinius archyvus. Tokie leidimai dažnai atgaivina diskusijas apie albumo įtaką, jo skambesio evoliuciją ir istorines aplinkybes, kurios lėmė galutinį dainų sąrašą.

  • Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokštas keis vadovą

    Paryžiaus Eifelio bokštą valdančios bendrovės SETE vadovas Patrickas Branco Ruivo pranešė, kad pareigas paliks metų pabaigoje. Sprendimas paskelbtas po kilusio ginčo dėl moterų darbuotojų atskyrimo per protokolinį vizitą rugsėjo pradžioje.

    Vadovas SETE vadovavo nuo 2018 metų, o pastarosiomis savaitėmis įmonė susidūrė su reputacine krize ir vidine įtampa. Konfliktas išaugo iki streiko, kuris trumpam sutrikdė vieno svarbiausių Europos turistinių objektų darbą.

    Kas įvyko per vizitą?

    SETE nurodė, kad incidentas siejamas su itin konservatyvios hinduistų religinės organizacijos Bochasanwasi Akshar Purushottam Swaminarayan Sanstha narių apsilankymu. Tą dieną daliai Eifelio bokšte dirbančių moterų esą buvo liepta pasitraukti iš įprastų darbo vietų ir nedalyvauti priimant lankytojus.

    Šis sprendimas sukėlė Eifelio bokšto darbuotojų pasipiktinimą ir paskatino streiką. Dėl protesto rugsėjo 7 dieną Eifelio bokštas visai dienai buvo uždarytas, o tai Paryžiui tapo itin matomu signalu apie problemas organizuojant protokolinius apsilankymus.

    „Kai kurių darbuotojų buvo paprašyta palikti savo darbo vietas ir pasitraukti į kitas patalpas“, – teigiama darbuotojų pareiškime.

    Tyrimai ir išvados

    Po incidento buvo atlikti du tyrimai, kuriuos inicijavo Paryžiaus mero pavaduotojas Emmanuelis Grégoire. SETE pripažino, kad vidinis tyrimas atskleidė organizacinius trūkumus planuojant protokolinius vizitus.

    Įmonės teigimu, nustatyti nesklandumai lėmė situaciją, kai vizito dieną buvo atskirtos moterys darbuotojos, o tai įvardyta kaip nepriimtina. Tokia formuluotė rodo, kad problemos vertinamos ne tik kaip vienkartinis nesusipratimas, bet ir kaip sisteminio pasirengimo stoka.

    Objekto mastas ir reikšmė

    Eifelio bokštas yra vienas lankomiausių objektų Paryžiuje: jame dirba 402 darbuotojai, o per metus sulaukiama apie 6,7 mln. lankytojų. Skelbiama, kad metinė apyvarta siekia 156 mln. eurų, todėl bet kokie veiklos sutrikimai turi ir finansinių, ir reputacinių pasekmių.

    SETE yra vietos viešasis subjektas, kuris 99 proc. priklauso Paryžiaus miestui, o 1 proc. dalį valdo Didžiojo Paryžiaus metropolija. Vadovo pasitraukimas reiškia, kad artimiausiu metu bus sprendžiama ne tik dėl naujo vadovavimo, bet ir dėl aiškesnių taisyklių, kaip suderinti protokolą, darbuotojų teises ir nediskriminavimo principus.

  • Vengrijoje sulaikyti du Orbáno eros ministrai: Magyaro antikorupcinė kampanija pereina į naują etapą

    Vengrijoje sulaikyti du Orbáno eros ministrai: Magyaro antikorupcinė kampanija pereina į naują etapą

    Vengrijos prokurorai 2026 metų rugsėjo 29 dieną sulaikė du buvusius ministrus, parlamentui panaikinus jų teisinę neliečiamybę. Abu politikai įtariami korupcija ir piktnaudžiavimu tarnyba, o patys kaltę neigia.

    Šis žingsnis tapo ryškiu signalu, kad ministro pirmininko Péterio Magyaro pradėta kampanija prieš ankstesnės Viktoro Orbáno valdžios laikotarpio piktnaudžiavimus įgauna pagreitį. Premjero aplinkoje ji įvardijama kaip sistemingas bandymas grąžinti atsakomybę už galimą valstybės užvaldymą.

    Sulaikymai po neliečiamybės panaikinimo

    Parlamente daugumą turinti Magyaro vadovaujama Tisza partija tą patį pirmadienio rytą pritarė neliečiamybės panaikinimui dviem buvusiems ministrams. Po šio sprendimo prokurorai pritaikė sulaikymą vykdomuose ikiteisminiuose tyrimuose.

    Vienas buvęs ministras įtariamas gavęs apie 30 000 000 eurų kyšių, susijusių su autobusų viešaisiais pirkimais. Kitas tiriamas dėl maždaug 46 000 000 eurų kultūros lėšų skyrimo, kurį pareigūnai sieja su galimu netiesioginiu politinių kampanijų finansavimu.

    Magyaro pažadas spartinti tyrimus

    Péteris Magyaras, kurio politinė jėga laimėjo rinkimus, ankstesnę valdžią viešai kaltino sukūrus sistemą, leidusią nukreipti viešąsias lėšas su politika susijusiems verslo interesams. Jo rinkimų retorikoje atsakomybės tema buvo viena kertinių, žadant, kad už galimus nusikaltimus teks atsakyti ir aukščiausio lygio pareigūnams.

    „Uždarome dešimtmečius, kai Vengrija galėjo būti laikoma įkaitė organizuotų politinių ir ekonominių nusikalstamų grupių“, – parlamente sakė Péteris Magyaras.

    Po sulaikymų premjeras socialiniuose tinkluose teigė, kad visuomenė pirmą kartą aiškiai pamato lygybę prieš įstatymą. Jis taip pat pabrėžė, kad pradėti veiksmai bus tęsiami sparčiau.

    Opozicijos perspėjimai ir politinės įtampos

    Viktoro Orbáno vadovaujama Fidesz sulaikymus vadina politiškai motyvuotu susidorojimu ir teigia, kad tai esą yra kerštas už pralaimėtus rinkimus. Partijos atstovai viešai gynė sulaikytus buvusius ministrus ir akcentavo, kad toks kursas gali didinti visuomenės susipriešinimą.

    „Savivalė kasdien ieško naujų aukų. Šiandien jie, rytoj tu“, – socialiniuose tinkluose rašė Viktoras Orbánas.

    Įtampos fone parlamentas panaikino neliečiamybę ir pačiam Péteriui Magyarui, prokuratūrai prašant leidimo tęsti tyrimą dėl anksčiau įvykusio incidento. Premjeras kritikavo, kad šis tyrimas vykdomas greta didelės apimties korupcijos bylų, tačiau pareiškė esantis pasirengęs atsakyti teisine tvarka.

    Artimiausi mėnesiai Vengrijoje gali tapti lemiami, nes korupcijos tyrimai jau palietė aukšto rango buvusius pareigūnus, o politinė konkurencija tarp Tisza ir Fidesz persikelia į teismų bei prokuratūros veiksmų vertinimą. Kartu didėja ir tarptautinis dėmesys, ar tyrimai bus vykdomi skaidriai, laikantis teisinės valstybės principų.

  • EPP spaudimas auga: svarstoma dėl Vučićiaus SNS suspendavimo ar pašalinimo po Mladićiaus laidotuvių

    EPP spaudimas auga: svarstoma dėl Vučićiaus SNS suspendavimo ar pašalinimo po Mladićiaus laidotuvių

    Kas kelia įtampą EPP viduje

    Europos liaudies partijoje (EPP) auga nepasitenkinimas Serbijos pažangos partija (SNS), siejama su Aleksandaru Vučićiumi. Įtakingi EPP politikai ragina partijos vadovybę rimtai svarstyti SNS narystės sustabdymą arba pašalinimą.

    Šį kartą diskusijas paaštrino Serbijos pareigūnų dalyvavimas nuteisto karo nusikaltėlio Ratko Mladićiaus laidotuvėse, kuriose buvo fiksuojami valstybinio lygmens pagarbos ženklai. EPP tai sieja su jau vykstančia platesne SNS vertinimo procedūra.

    Laidotuvės tapo lūžio tašku

    EPP politinėje asamblėjoje Tulūzoje antradienį partijos nariai aptarė pasekmes po R. Mladićiaus mirties. Jis mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84 metų, Jungtinių Tautų sulaikymo įstaigoje Hagoje.

    EPP atstovai pareiškė, kad aukštų Serbijos pareigūnų dalyvavimas ir valstybiniai pagerbimo elementai negali būti ignoruojami. Tai, pasak jų, tiesiogiai veikia vertinimą, ar SNS veikla ir politinė laikysena dera su EPP vertybėmis.

    „Vučićiaus politikoje nėra nė centimetro to, kas tiktų EPP erdvei. EPP yra žmonėms, o ne autokratams“, – sakė europarlamentaras Lukas Mandl.

    Kas gali nutikti toliau

    SNS atžvilgiu EPP viduje jau anksčiau buvo pradėtas vidinis vertinimas, susijęs su Serbijos valdžios veiksmais prieš protestus dėl korupcijos. Ši procedūra, kaip nurodoma, turėtų baigtis iki metų pabaigos, tačiau jos eiga ir rezultatas nėra iš anksto apibrėžti.

    Vis dėlto EPP pareigūnai leidžia suprasti, kad iki Serbijos rinkimų, numatytų spalio 25 dieną, sprendimas greičiausiai nebus priimtas. A. Vučićius, atsistatydinęs iš prezidento pareigų praėjusį sekmadienį, šiuo metu dalyvauja rinkimuose kaip SNS kandidatas į ministrus pirmininkus.

    EPP lyderis Manfredas Weberis kritikavo Serbijos valdžios įsitraukimą į laidotuves, tačiau kol kas viešai nesiėmė iniciatyvos siūlyti nedelsiant atimti SNS narystę. Sprendimų mechanizmas EPP numato, kad suspendavimą ar pašalinimą turi inicijuoti partijos vadovybė arba kelių šalių nariai, o galutinį sprendimą priima politinė asamblėja.

    SNS EPP asocijuota nare yra nuo 2016 metų. Serbijos partija šiuo metu viešų komentarų šia tema vengia.