CP v2

Category: Kultūra

  • Skruzdėlės užpuolė veją? Sodininkai barsto vieną prieskonį ir lizdai ima nykti

    Skruzdėlės užpuolė veją? Sodininkai barsto vieną prieskonį ir lizdai ima nykti

    Skruzdėlynai ir smėlio kauburėliai vejoje dažnai atrodo kaip menka estetinė bėda, tačiau iš tiesų tai signalas, kad žolynas gali silpti. Skruzdėlės renkasi lengvą, purią ir gerai drenuojamą dirvą, kurioje lengva išrausti tunelių tinklą.

    Jas vilioja ir maistas, ypač amarai, kurie ant augalų palieka saldžią lipnią medžiagą. Kuo daugiau amarų sode, tuo didesnė tikimybė, kad šalia įsikurs ir skruzdėlių kolonija, nes jos šį „saldumyną“ aktyviai saugo ir platina.

    Nors skruzdėlės pačios žolės tiesiogiai neėda, jų išrausti tuneliai gali džiovinti dirvą ir ardyti vejos šaknų zoną. Dėl to atsiranda nelygumų, žolė vietomis praretėja, o per sausras pažeistos vietos greičiau paruduoja.

    Dar vienas nepatogumas pasireiškia šalia takelių ar trinkelių: rausdamos ertmes skruzdėlės išstumia smėlį į paviršių. Ilgainiui po danga gali formuotis tuštumos, o tai didina įdubimų riziką.

    Prieskonis, kurio jos vengia

    Viena populiariausių natūralių priemonių, kurią renkasi dalis sodininkų, yra cinamonas. Jo intensyvus kvapas gali sutrikdyti skruzdėlių orientaciją, nes jos juda pagal kvapų takus ir feromonų pėdsakus.

    Praktikoje cinamoną dažniausiai barsto plonu sluoksniu aplink skruzdėlynus, matomus kauburėlius ir takus, kuriais juda vabzdžiai. Svarbu ne vienkartinis veiksmas, o reguliarumas, nes po lietaus ar gausesnio laistymo sluoksnį tenka atnaujinti.

    Jei skruzdėlės vejoje atsirado dėl palankių sąlygų, vien atbaidymo gali nepakakti. Dažnai kartu būtina mažinti amarų populiaciją, nes būtent jų išskiriamos medžiagos tampa pastoviu maisto šaltiniu ir skatina skruzdėles „saugoti“ augalus.

    Kaip sumažinti grįžimo tikimybę

    Ilgalaikė prevencija prasideda nuo vejos būklės: tanki, gerai įsišaknijusi ir tinkamai prižiūrima danga skruzdėlėms mažiau patraukli. Padeda ir subalansuotas laistymas, kad dirva nebūtų nei nuolat permirkusi, nei perdžiūvusi.

    Taip pat verta šalinti organines liekanas ir maisto likučius po lauko pasisėdėjimų, ypač saldžius gėrimus ir vaisius. Jei sode gausu kenkėjų, pirmiausia verta spręsti jų kontrolę, nes tuomet skruzdėlėms sumažėja motyvacija kurti kolonijas šalia vejos.

    Galiausiai, jeigu skruzdėlynų daug, o veja akivaizdžiai nyksta, verta įvertinti ir kitas priežastis, pavyzdžiui, dirvos struktūrą bei drenažą. Tokiais atvejais gali prireikti kompleksinių sprendimų, o ne vien atbaidymo priemonių.

  • Vienas ženklas gali išduoti sugedusias braškes: nepastebėsite – uogos keliaus į šiukšles

    Vienas ženklas gali išduoti sugedusias braškes: nepastebėsite – uogos keliaus į šiukšles

    Į prekybą jau atkeliauja pirmosios vietinės braškės, dažniausiai užaugintos po priedangomis. Pirkėjai jų laukia mėnesius, tačiau sezono pradžioje kainos paprastai būna aukštos, o kokybė nevienoda.

    Augintojai ir prekybininkai pastebi, kad vėsesni orai ir krituliai gali pristabdyti nokimą, todėl pasiūla auga lėčiau. Tuo pat metu drėgmė padidina greitesnio gedimo riziką, ypač jei uogos ilgiau stovi šiltai arba sandariai supakuotos.

    Vienas aiškiausių signalų, kad braškių pirkti nereikėtų, yra matomas pelėsis. Net ir nedidelė dėmelė ant vienos uogos rodo, kad mikroorganizmai gali būti išplitę ir kitose pakuotės vietose, todėl tokias braškes saugiausia išmesti.

    „Nupjauti pelėsio pažeistą vietą ir suvalgyti likusią uogą yra klaida, nes pelėsio struktūros gali būti išplitusios daugiau, nei matome akimis“, – sako chemikė ir maisto saugos temomis viešai kalbanti Sylwia Panek.

    Renkantis braškes verta įvertinti ne tik spalvą, bet ir tekstūrą bei kvapą. Pernelyg minkštos, pažliugusios uogos, drėgnos dėžutės dugnas ar rūgštokas fermentacijos kvapas dažnai reiškia, kad braškės laikytos netinkamai ir greitai suges net šaldytuve.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip uogos tvarkomos namuose. Braškes reikėtų perrinkti, pašalinti suminkštėjusias ar pažeistas, o laikyti šaldytuve taip, kad jos nebūtų suspaustos ir nekauptų drėgmės.

    Prieš valgant braškes būtina nuplauti, ypač kadangi jos valgomos su odele. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros institucijos rekomenduoja vaisius ir uogas plauti po tekančiu vandeniu, o esant nešvarumams švelniai padėti sau minkšta šepetėle.

    Jei pelėsį pastebėjote tik namuose, saugiausias sprendimas yra nebandyti gelbėti pakuotės turinio, o uogas išmesti. Taip sumažinama rizika suvalgyti nematomai išplitusių pelėsių ir išvengti galimų virškinimo sutrikimų.

  • Kompotas grįžta į virtuves: štai kodėl vis daugiau žmonių atsisako saldžių gėrimų

    Kompotas grįžta į virtuves: štai kodėl vis daugiau žmonių atsisako saldžių gėrimų

    Kompotas, daugeliui siejamas su vaikystės pietumis pas senelius ar mokyklos valgykla, vėl populiarėja kaip paprastas naminis gėrimas. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško natūralesnių alternatyvų parduotuviniams, saldintiems gaiviesiems gėrimams ir sultims iš koncentrato.

    Prie šios tendencijos prisideda ir augantis dėmesys sudėčiai: gaminant namuose lengviau kontroliuoti, kiek bus pridėtinio cukraus, kokie vaisiai naudojami ir ar prireiks papildomų priedų. Kompotas taip pat leidžia praktiškai panaudoti sezoninį derlių, šaldytus ar džiovintus vaisius.

    Kompotą galima virti beveik iš visų vaisių: obuolių, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių, braškių ar rabarbarų, o šaltuoju sezonu dažnai pasirenkamas džiovintų vaisių kompotas. Skonį galima praturtinti prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu, gvazdikėliais ar anyžiumi, taip pat citrina.

    Ar kompotas tikrai yra sveikas pasirinkimas, priklauso nuo recepto. Vaisiai suteikia vandens, natūralaus skonio ir dalį biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau terminis apdorojimas keičia vitaminų kiekį: pavyzdžiui, vitaminas C yra jautresnis karščiui, todėl jo lieka mažiau.

    Didžiausia tradicinių kompotų problema dažnai būna cukrus, nes kai kuriuose senuose receptuose jo dedama itin daug. Reguliariai vartojant saldintus gėrimus, didėja bendras pridėtinių cukrų suvartojimas, o tai siejama su didesne antsvorio ir metabolinių sutrikimų rizika.

    Dėl to vis dažniau renkamasi kompotą virti be cukraus arba jo dėti minimaliai, pasikliaujant pačių vaisių saldumu. Toks gėrimas gali būti paprastas būdas sumažinti saldžių limonadų vartojimą ir kasdienybėje palaikyti skysčių balansą.

    Norint išsaugoti daugiau skonio ir natūralumo, dažnai patariama vaisius kaitinti trumpiau, nepervirti ir ragauti gėrimą proceso metu. Jei kompotas skirtas vaikams ar žmonėms, kurie riboja cukrų, verta rinktis rūgštesnius vaisius maišyti su saldesniais ir saldumą išgauti iš pačių ingredientų, o ne papildomų saldiklių.

  • Sidabrinis augalų „krioklys“ balkone: ši dikondra užauga iki 2 metrų ir traukia akis

    Sidabrinis augalų „krioklys“ balkone: ši dikondra užauga iki 2 metrų ir traukia akis

    Dekoruojant balkoną ar terasą vis dažniau ieškoma ne vien ryškių žiedų, bet ir išskirtinių lapų formų bei spalvų. Vienas įspūdingiausių pasirinkimų tam tinka idealiai: sidabrinė dikondra, kuri iš svyrančių ūglių sukuria tikro augalų krioklio efektą.

    Dikondra (Dichondra argentea) vertinama dėl smulkių, minkštų, širdelės formos lapelių, kurie iš prigimties turi sidabrišką atspalvį. Svyrantys stiebai palankiomis sąlygomis gali pasiekti maždaug 2 metrų ilgį, todėl augalas ypač gražiai atrodo pakabinamose talpose ar aukštose vazonuose.

    Nors dikondra žydi, jos žiedai paprastai būna maži ir nepastebimi, dažniau žalsvo ar kreminio atspalvio. Dėl to pagrindinis dekoratyvumas išlieka lapija, kuri saulėje atrodo ryškesnė ir tankesnė, o vėjyje lengvai banguoja tarsi sidabrinė kaskada.

    Šis augalas dažnai sodinamas kaip fonas ar kontrastas žydintiems balkonų augalams, nes neutralus sidabrinis tonas pabrėžia ryškias spalvas. Praktikoje jis puikiai dera su pelargonijomis, petunijomis ar verbenomis, kai norisi kompozicijai suteikti lengvumo ir vientisumo.

    Kur geriausiai auga dikondra

    Dikondrai labiausiai tinka šviesi vieta, kur tiesioginė saulė pasiekia augalą bent apie 6 valandas per dieną. Pusiau pavėsyje ji taip pat augs, tačiau lapai dažniausiai bus mažiau sidabriški, o pats augalas rečiau susitankins.

    Vazone svarbiausia užtikrinti lengvą, laidų substratą ir drenažą, kad vanduo neužsistovėtų. Laistoma saikingai, nes trumpą perdžiūvimą dikondra paprastai pakelia lengviau nei nuolatinę perteklinę drėgmę.

    Laistant verta stengtis kuo mažiau šlapinti lapus, ypač jei balkone prasta oro cirkuliacija. Karštį dikondra dažniausiai toleruoja gerai, todėl tinka ir labiau įkaitusioms, saulėtoms erdvėms.

    Dažniausia klaida pavasarį

    Pagrindinė šio augalo silpnybė yra jautrumas šalčiui ir ypač šalnoms. Į balkoną ar terasą dikondrą saugiausia išnešti tada, kai nebelieka naktinių temperatūros kritimų rizikos, dažniausiai antroje gegužės pusėje.

    Per anksti išneštas vazonas gali baigtis lapų pažeidimais ir sulėtėjusiu augimu, todėl sezoną geriau pradėti kantriau. Jei pavasaris permainingas, verta sekti prognozes ir augalą laikinai priglausti viduje.

    Ar galima peržiemoti?

    Lietuvoje dikondra dažnai auginama kaip vienmetė, tačiau ją galima bandyti peržiemoti. Rudenį augalą rekomenduojama perkelti į šviesią, vėsesnę patalpą, kur temperatūra apie 14–18 laipsnių, ir ryškiai sumažinti laistymą.

    Žiemą žemė vazone neturi visiškai išdžiūti, nes perdžiūvusi šaknų sistema silpnina augalą. Pavasarį dikondrą galima apkarpyti, kad greičiau atželtų ir atsinaujintų, o į lauką vėl perkelti pasibaigus šalnų rizikai.

  • Karabacho arklys Vokietijoje vėl dėmesio centre: reta Kaukazo veislė grąžinama iš išnykimo ribos

    Karabacho arklys Vokietijoje vėl dėmesio centre: reta Kaukazo veislė grąžinama iš išnykimo ribos

    Vokietijoje vis daugiau dėmesio sulaukia karabacho arklys – reta Kaukazo kilmės veislė, kurią augintojai ir tyrėjai siekia apsaugoti nuo išnykimo. Šie arkliai vertinami dėl ištvermės, ramaus būdo ir išskirtinio kailio atspalvio, dažnai apibūdinamo kaip auksinis žvilgesys.

    Veislės išlikimas šiandien remiasi dviem kryptimis: selekcija ir registracija Azerbaidžane bei nedidelėmis, bet kryptingomis veisimo iniciatyvomis Europoje. Specialistai pabrėžia, kad mažoms populiacijoms pavojingiausia genetinė erozija, todėl būtina aiški kilmės apskaita ir planingas poravimas.

    Kalnų veislė, sukurta ištvermei

    Karabacho arkliai šimtmečius formavosi kalnuotose Kaukazo vietovėse, kur reikėjo tvirto žingsnio, manevringumo ir gebėjimo ilgai judėti sudėtingu reljefu. Dėl to veislė siejama ne tik su jojimu, bet ir su istoriniu transportu, prekyba bei karo žygiais regione.

    Šiuolaikinėje žirgininkystėje tokios savybės vėl įgauna vertę: auga susidomėjimas universaliais, ištvermingais žirgais, tinkamais ilgoms distancijoms ir įvairioms sąlygoms. Tačiau būtent paklausa gali tapti rizika, jei veisimas vyktų be aiškių standartų ir kontrolės.

    Kaip veislė atsidūrė ant ribos

    Karabacho arklių skaičius smarkiai sumažėjo dėl karų, ekonominių sukrėtimų ir nekontroliuojamo kryžminimo, kai buvo siekiama greitų rezultatų, bet prarandamas veislės savitumas. Konfliktai regione taip pat paveikė infrastruktūrą, o tai reiškė prarastas bandų linijas ir išskaidytą veislinę bazę.

    FAO palaikoma DAD-IS sistema karabacho arklį priskiria prie rizikos grupėje esančių veislių, o tokiose situacijose kritiškai svarbūs koordinuoti sprendimai. Praktikoje tai reiškia ne tik daugiau kumelių ar eržilų, bet ir genetinę stebėseną, vieningą registrą bei ilgalaikį selekcijos planą.

    Vokietijos vaidmuo ir ilgalaikė priežiūra

    Vokietijoje karabacho arkliai dažniausiai auginami entuziastų ir nedidelių ūkių, todėl kiekvienas veislinis sprendimas turi didelę įtaką bendrai populiacijos kokybei. Viena iš ryškiausių figūrų šioje srityje – Verena Scholian, kuri dar 1990 metais identifikavo karabacho eržilą ir ėmėsi darbo, kad veislė būtų dokumentuojama ir prižiūrima Europoje.

    „Jei nebūsime atsargūs, karabacho veislė gali būti prarasta, ir tai būtų tragedija“, – sakė Verena Scholian.

    Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vien arklio išvaizda, o patikimas charakteris ir ryšys su raiteliu, kurie istorijoje lėmė šios veislės reputaciją. Vokietijoje taip pat akcentuojamas jaunų žirgų paruošimas darbui, nes vien veisimas be tinkamo dresavimo nepadeda sukurti tvarios, praktiškai naudojamos populiacijos.

    Žirgų treneriai, dirbantys su karabacho arkliais, išskiria jų stabilumą nelygioje vietovėje ir greitą mokymąsi. Tokios savybės dera su šiandienine tendencija rinktis žirgus, kurie tinka ne vien sportui, bet ir saugiam, kasdieniam jojimui bei turizmui.

    „Karabacho arklys gali nuvesti į kalnus ir saugiai parnešti namo – toks jo būdas“, – sakė treneris Philip Hager.

    Azerbaidžane veislės atkūrimas grindžiamas struktūruotomis programomis, kurios apima veislinės knygos tvarkymą, veterinarinę priežiūrą ir atrankinį veisimą. Vis dėlto ekspertai pripažįsta, kad tikslūs pasauliniai skaičiai išlieka sudėtingi dėl skirtingų registravimo praktikų ir fragmentiškų duomenų.

    Karabacho arklio istorija vis dažniau pateikiama kaip pavyzdys, kodėl biologinės įvairovės išsaugojimas gyvulininkystėje nėra vien romantika ar tradicija. Tai ir atsparumo klausimas, nes retos veislės dažnai turi unikalių prisitaikymo savybių, kurios gali būti svarbios ateities žirgininkystei.

  • „Spotify“ duomenys: klausomiausios „Eurovizijos“ dainos istorijoje ir kas iš tiesų lemia nugalėtoją

    „Spotify“ duomenys: klausomiausios „Eurovizijos“ dainos istorijoje ir kas iš tiesų lemia nugalėtoją

    Artėjant 70-ajam „Eurovizijos“ dainų konkursui, dėmesys krypsta ne tik į pusfinalius ir favoritų prognozes, bet ir į tai, kas išlieka ilgam. Nauja „Spotify“ analizė parodė, kurios konkurso dainos per visą istoriją buvo klausomiausios ir kaip keičiasi klausytojų įpročiai.

    Pasak platformos, per pastaruosius 12 mėnesių klausytojai sukūrė daugiau nei 1 200 000 „Eurovizijos“ grojaraščių. Per tą patį laikotarpį konkurso dainos „Spotify“ buvo perklausytos daugiau nei 1 500 000 000 kartų, o tai rodo, kad „Eurovizija“ vis labiau veikia kaip nuolatinis popmuzikos srautas, o ne vienos savaitės renginys.

    Kas tapo klausomiausiais hitais?

    Didžiausio klausomumo viršūnėje atsidūrė 2019 metais Nyderlandams pergalę atnešusi Duncan Laurence daina Arcade. „Spotify“ skaičiais, ji perkopė 1 500 000 000 perklausų ribą ir tapo klausomiausiu „Eurovizijos“ kūriniu platformos istorijoje.

    Antrą vietą užėmė Armėnijos atstovės Rosa Linn daina Snap, kuri „Eurovizijoje“ 2022 metais liko tik 20-a, tačiau vėliau socialiniuose tinkluose tapo virusiniu reiškiniu. Platformoje ji peržengė 1 000 000 000 perklausų ribą ir parodė, kad galutinė vieta konkurse nebūtinai lemia dainos komercinį gyvenimą.

    Tarp dainų, kurios išlaikė ilgalaikį populiarumą, išskiriami ir kiti nugalėtojai: Måneskin Zitti e Buoni, Loreen Tattoo bei Alexander Rybak Fairytale. Šie kūriniai dažnai grįžta į grojaraščius prieš kiekvieną konkursą ir kartu veikia kaip atpažįstami žanro etalonai skirtingoms klausytojų kartoms.

    Atlikėjai, kuriuos „Eurovizija“ išaugino

    „Eurovizija“ seniai veikia kaip tramplinas atlikėjams, o „Spotify“ duomenys parodo, kas iš konkurso peržengė vienkartinio hito ribą. Klausomiausiu su konkursu siejamu atlikėju tapo ABBA, kurių perklausų skaičius platformoje viršija 12 500 000 000.

    Antroje vietoje rikiuojasi Måneskin su maždaug 9 000 000 000 perklausų, o toliau seka Céline Dion, kadaise atstovavusi Šveicarijai, su apie 7 000 000 000 perklausų. Šie skaičiai pabrėžia, kad „Eurovizijos“ istorija formuoja ne tik dainų, bet ir visos pasaulinės popkultūros trajektorijas.

    Ar yra nugalėtojo formulė?

    „Spotify“ bandė įvardyti bendrus bruožus, kurie kartojasi istoriniuose nugalėtojų įrašuose, nors pati platforma pabrėžia, kad „stebuklingos“ taisyklės nėra. Analizėje išskiriama pusiausvyra tarp emocinio skambesio ir šokio energijos, o dažnai sutinkamas tempas siekia apie 127 dūžius per minutę.

    Taip pat pastebėta, kad daugeliui sėkmingų dainų būdingas lengvai „dainuojamas“ skambesys, o viena dažniau pasitaikančių tonacijų įvardijama F-dur, siejama su šviesiu, klausytojui pažįstamu skambesiu. Toks derinys padeda kūriniams veikti ir televizijoje, ir vėliau srautinėse platformose.

    Platformos apibendrinimu, arčiausiai „idealaus“ istorinio pavyzdžio atsidūrė 1987 metais Airijai laimėjimą atnešusi Johnny Logan daina Hold Me Now. Nors jos tempas siekia 126 dūžius per minutę, o ne 127, ji atitinka didžiąją dalį parametrų, kurie dažnai sutampa su konkurso nugalėtojų profiliu.

    Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad šiuolaikinėje „Eurovizijoje“ svarbu ne tik finalo vakaras. Vis daugiau lemia tai, ar daina po konkurso atranda kelią į socialinių tinklų trendus, grojaraščius ir ilgalaikį klausymąsi.

  • Chalkio teologinė mokykla baigia renovaciją, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti

    Chalkio teologinė mokykla baigia renovaciją, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti

    Renovacija artėja prie pabaigos

    Chalkio teologinės mokyklos, dešimtmečius neveikiančios netoli Stambulo, renovacija turėtų būti baigta rugsėjį, pranešė Graikijos Ekumeninis patriarchatas. Tačiau, nepaisant atnaujinimo darbų, leidimo atnaujinti veiklą iš Turkijos institucijų mokykla iki šiol nėra gavusi.

    Mokykla įsikūrusi Heybeliados saloje, istoriškai vadinamoje Chalkiu, Marmuro jūroje prie Stambulo. Ši vieta laikoma viena svarbiausių graikų ortodoksų bendruomenės švietimo ir religinės kultūros erdvių regione.

    Kodėl mokykla buvo uždaryta

    Chalkio teologinė mokykla veikė nuo 1844 metais įkurto dvasininkų rengimo centro laikų ir ilgą laiką buvo pagrindinė graikų ortodoksų dvasininkijos kalvė. Situacija pasikeitė 1971 metais, kai Turkijoje įsigalioję teisiniai ribojimai faktiškai užkirto kelią privačių aukštųjų religinių mokyklų veiklai.

    Nuo tada Ekumeninis patriarchatas ne kartą kreipėsi į Ankarą, siekdamas atkurti mokyklos darbą, tačiau klausimas liko politiškai jautrus ir neišspręstas. Dalis diskusijų viešojoje erdvėje siejama su Turkijos požiūriu į religinių mažumų teises ir švietimo institucijų statusą.

    Tarptautinis spaudimas ir diplomatija

    Šį klausimą stebi ir tarptautiniai partneriai, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas bei Europos Sąjungą, kurios ne kartą kritikavo Turkiją dėl religijos laisvės iššūkių, su kuriais susiduria nemusulmonų mažumos. Mokyklos atidarymo tema periodiškai iškyla ir dvišaliuose politiniuose kontaktuose.

    Pastaraisiais metais ji buvo aptarta ir Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus susitikimuose su JAV politikais, o viešojoje erdvėje pasirodę signalai apie galimą paramą deryboms trumpam atgaivino viltis. Vis dėlto sprendimas, priklausantis nuo Turkijos valdžios leidimo, kol kas nepriimtas.

    Istorinė reikšmė ir ko laukiama toliau

    Per savo istoriją Chalkio teologinė mokykla parengė daug įtakingų graikų ortodoksų dvasininkų, tarp jų ir patį patriarchą Baltramiejų. Dėl to jos veiklos atnaujinimas vertinamas ne tik kaip praktinis švietimo klausimas, bet ir kaip simbolinis religijos laisvės bei mažumų teisių indikatorius.

    Jei renovacija bus užbaigta pagal planą, didžiausias neapibrėžtumas liks teisinė ir politinė dalis: kada ir kokiomis sąlygomis Turkija leistų mokyklai vėl priimti studentus. Artėjant numatytai darbų pabaigai, spaudimas priimti sprendimą, tikėtina, tik didės.

  • Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Antradienį Belgijoje įvyko bendras streikas, kurį paskelbė trys didžiausios šalies profesinių sąjungų konfederacijos. Briuselio gatvėmis, skirtingais vertinimais, žygiavo apie 40 000–70 000 žmonių, reikalavusių stabdyti, jų teigimu, socialines garantijas silpninančias reformas.

    Pagrindiniai protestuotojų akcentai buvo pensijų reforma, perkamoji galia ir automatinė atlyginimų indeksacija. Profesinės sąjungos tvirtina, kad planuojami pokyčiai daliai darbuotojų blogintų sąlygas ir mažintų užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

    Kas kelia daugiausia įtampos?

    Belgijoje automatinė atlyginimų indeksacija tradiciškai siejama su infliacija ir laikoma viena iš priemonių, padedančių darbuotojams išlaikyti perkamąją galią kainoms kylant. Protesto organizatoriai teigė, kad bet kokie bandymai riboti šį mechanizmą ilgainiui smogtų namų ūkių pajamoms.

    Demonstracija vyko tuo metu, kai visuomenėje auga jautrumas energetikos kainoms ir pragyvenimo išlaidoms. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad reformos turi būti derinamos su realiomis kainų tendencijomis, o didžiausia našta neturėtų tekti dirbantiesiems.

    Sutrikęs transportas ir atšaukti skrydžiai

    Streikas palietė viešąjį transportą: daugelyje maršrutų visoje šalyje eismas vyko retesniu grafiku. Keliautojams ir kasdien į darbą vykstantiems žmonėms tai reiškė ilgesnį laukimą ir mažesnį reisų skaičių.

    Ryškiausias poveikis aviacijai fiksuotas Šarlerua oro uoste, kur tą dieną buvo atšaukti visi suplanuoti skrydžiai. Tokia praktika per didesnius streikus Belgijoje įprasta, nes sutrinka antžeminis aptarnavimas ir saugumo patikros grandys.

    Protestai tęsiasi jau pusantrų metų

    Nacionalinė demonstracija tapo dalimi platesnės profesinių sąjungų kampanijos, kuri, jų teigimu, vyksta jau apie pusantrų metų. Ji nukreipta prieš valdančiosios koalicijos kursą, kurį kritikai sieja su socialinių išmokų ir darbo santykių „griežtinimu“.

    Protestų kontekste dažnai minimas ir Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio vadovaujamas kabinetas, dėl kurio reformų krypties visuomenėje kyla aštrios diskusijos. Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę grįžti prie derybų ir ieškoti kompromiso.

    Ši demonstracija buvo mažesnė nei kovo 12 dieną vykęs mitingas Briuselyje, kai, skaičiuota, susirinko apie 80 000–100 000 žmonių. Vis dėlto ir dabartinis dalyvių skaičius rodo, kad socialinė įtampa dėl reformų Belgijoje išlieka didelė.

  • Kanai prieš Bolloré įtaką: 600 kino profesionalų perspėja dėl kūrybos laisvės ir rinkos koncentracijos

    Kanai prieš Bolloré įtaką: 600 kino profesionalų perspėja dėl kūrybos laisvės ir rinkos koncentracijos

    Protestas Kanų festivalio atidarymo fone

    Kanų kino festivalio atidarymo dieną Prancūzijos kino industrijoje įsiplieskė viešas ginčas dėl žiniasklaidos ir kultūros galios koncentracijos. Apie 600 režisierių, aktorių, technikų ir prodiuserių laikraštyje Libération paskelbė nuomonės tekstą, kuriame kritikuoja konservatyviojo milijardieriaus Vincento Bolloré įtakos augimą.

    Iniciatyva pavadinta Zapper Bolloré vardu, o tarp pasirašiusiųjų minimos ryškios Prancūzijos kino figūros. Pasak autorių, pasirinktas laikas nėra atsitiktinis: Kanai yra tarptautinė scena, kurioje kino kūrėjai tikisi būti išgirsti ne tik Prancūzijoje.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Tekste dėmesys sutelkiamas į „Canal+“ grupės vaidmenį kino finansavime ir į tai, kad Vincentas Bolloré laikomas pagrindiniu šios grupės akcininku. Pasirašiusieji pabrėžia, kad „Canal+“ yra vienas svarbiausių prancūziško kino investuotojų, todėl daugeliui projektų tokia parama tampa praktiškai neišvengiama.

    Taip pat akcentuojamas „Canal+“ sprendimas įsigyti 34 proc. UGC kapitalo, o iki 2028 metų pabaigos siekti perimti 100 proc. akcijų. UGC įvardijama kaip trečias pagal dydį kino teatrų tinklas Prancūzijoje, todėl sandoris, pasak kritikų, reikšmingai sustiprintų vieno žaidėjo pozicijas rinkoje.

    „Rizikuojame ne tik filmų suvienodėjimu, bet ir kolektyvinės vaizduotės užvaldymu“, – teigiama pasirašiusiųjų tekste.

    Kūrėjai perspėja, kad, jų vertinimu, tokia struktūra leistų vienam centrui daryti įtaką visai grandinei: nuo filmų finansavimo iki platinimo didžiuosiuose ir mažesniuose ekranuose. Jie taip pat sako matantys ideologinį aspektą, kurį sieja su milijardieriaus valdomais kanalais ir leidybos verslais.

    Konfliktas persimetė ir į leidybą

    Įtampa kultūros sektoriuje, pasak straipsnio autorių, nėra nauja: nuo balandžio Grasset leidykla patiria sukrėtimus po ilgamečio vadovo Olivier Nora atleidimo ir jo pakeitimo Jean-Christophe Thiery. Situacija virto platesniu pasipriešinimu, kai dalis autorių ėmė trauktis ir kelti klausimus dėl redakcinės nepriklausomybės.

    Tekste minima, kad po daugiau nei 200 Prancūzijos autorių pasitraukimo solidarumą ėmė reikšti ir tarptautiniai rašytojai. Jie viešai pareiškė, jog neketina teikti būsimų rankraščių leidyklai, kol išlieka abejonės dėl leidybos krypties ir nepriklausomumo.

    „Atsisakome leisti, kad mūsų kūryba būtų naudojama politiniams tikslams, kurių nepalaikome“, – rašoma tarptautinių autorių pareiškime.

    Toks žingsnis rodo, kad ginčas dėl įtakos neapsiriboja vien kino rinka ir tampa platesne diskusija apie kultūros institucijų autonomiją. Kanų festivalis šioje istorijoje tampa ne tik kino švente, bet ir platforma, kurioje viešai susiduria kūrybos laisvės, finansavimo priklausomybės ir galios koncentracijos klausimai.

    Pats Vincentas Bolloré kritiką anksčiau yra atmetęs, o jam priskiriamos žiniasklaidos priemonės yra kaltinusios kūrėjus elito uždarumu. Tačiau kino ir leidybos bendruomenių atsakas rodo, kad spaudimas gali virsti ilgalaike reputacine rizika, jei prestižinės kultūros institucijos liktų be dalies ryškiausių autorių ir kūrėjų.

  • ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    Kas įvyko Briuselyje?

    Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių sukritikavo Rusijos paviljono sugrįžimą į Venecijos bienalę, kai šis klausimas buvo aptartas ES kultūros ministrų susitikime Briuselyje. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad diskusija buvo įtempta, o pozicijos dėl meno ir politikos ribų išsiskyrė.

    Iš viso 14 iš 27 valstybių narių pasmerkė Rusijos dalyvavimą, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti Italiją, kuri šįkart posėdyje buvo atstovaujama ambasadoriaus. Dalis šalių akcentavo, kad kultūra neturi tapti karo prieš Ukrainą „balinimo“ priemone.

    Europos Komisijos dotacija – apie 1 900 000 eurų

    Kartu buvo išreikšta parama Europos Komisijos veiksmams įšaldyti maždaug 1 900 000 eurų dotaciją Venecijos bienalės fondui. Ši suma, Komisijos vertinimu, gali būti stabdoma dėl galimo grantų sąlygų pažeidimo, jei renginys sudaro prielaidas propagandai ar neatitinka sutartyje numatytų įsipareigojimų.

    Komisija viešai pabrėžė, kad kultūra neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai, ir perspėjo, jog Rusijos paviljonas galėtų tapti erdve asmenims, kurie palaikė arba teisino agresiją prieš Ukrainą. Jei nustatyti pažeidimai nebūtų pašalinti, finansavimas galėtų būti ne tik sustabdytas, bet ir nutrauktas.

    Argumentai: propaganda, sankcijos ir Ukrainos atkūrimas

    Klausimą posėdyje iškėlė Latvijos kultūros ministrė Agnese Lāce, raginusi užkirsti kelią, jos žodžiais, Rusijos bandymams instrumentalizuoti kultūros institucijas. Belgija, Ispanija, Lenkija ir kitos šalys taip pat akcentavo rizikas, susijusias su sankcijų apėjimu ir galimu sankcionuotų asmenų matomumu tarptautinėje parodoje.

    Europos Komisija ir ES Tarybai tuo metu pirmininkaujanti Kipras paragino stabdomas lėšas nukreipti Ukrainos atkūrimui. Šis siūlymas atspindi platesnę ES praktiką ieškoti būdų, kaip finansiniais instrumentais didinti paramą Ukrainai ir mažinti erdves, kuriose Rusija galėtų stiprinti savo naratyvus.

    „Kultūra niekada neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Italijos ir bienalės pozicija

    Venecijos bienalės fondas laikosi pozicijos, kad renginys turi išlikti dialogo, atvirumo ir meninės laisvės erdve. Taip pat teigiama, jog organizatoriai esą negali uždrausti dalyvauti valstybei, jei ji yra pripažįstama Italijos Respublikos ir atitinka formalius dalyvavimo kriterijus.

    Rusija Venecijoje turi nuolatinį paviljoną bienalės teritorijoje, o pagal renginio taisykles pati sprendžia, ar dalyvauti konkrečioje bienalėje. Pastaraisiais metais jos dalyvavimas tapo itin jautrus: po plataus masto invazijos į Ukrainą kilo boikotai, o tarptautinė kultūros bendruomenė dažniau svarsto, kaip vertinti valstybės institucijų ar su valdžia siejamų struktūrų buvimą prestižiniuose renginiuose.

    Šių metų bienalės atidarymą lydėjo protestai dėl Rusijos ir Izraelio dalyvavimo, o dalis menininkų ir aktyvistų viešai ragino organizatorius griežtinti atrankos bei etikos kriterijus. Situaciją dar labiau įkaitino pranešimai, kad tarptautinės žiuri nariai kolektyviai atsistatydino po kritikos dėl kai kurių sprendimų, susijusių su apdovanojimų politika.