CP v2

Category: Kultūra

  • Pelargonijų era baigiasi: balkonų naujas hitas vilioja bites ir atlaiko kaitrą bei sausrą

    Pelargonijų era baigiasi: balkonų naujas hitas vilioja bites ir atlaiko kaitrą bei sausrą

    Ilgus metus pelargonijos buvo populiariausias balkonų pasirinkimas, tačiau miestų gyventojų įpročiai keičiasi. Vis dažniau renkamasi natūralesnes, lengvos formos kompozicijas, kurios primena pievą ir atrodo moderniau nei vienodos gėlių eilės.

    Šį pokytį skatina ne tik estetika, bet ir noras prisidėti prie biologinės įvairovės. Dalis pelargonijų veislių vabzdžiams suteikia palyginti mažai nektaro ir žiedadulkių, todėl balkonai vis dažniau paverčiami erdve, kurioje daugiau maisto randa bitės ir drugeliai.

    Naujas balkono favoritas

    Viena ryškiausių tendencijų yra augalai, kurie pakelia kaitrią saulę ir trumpas sausras, o kartu ilgai išlieka dekoratyvūs. Dėl to balkonų dėmesio centre atsiduria levandos, katžolės ir dekoratyviniai šalavijai, suteikiantys ir spalvą, ir kvapą.

    Populiarėja ir lengvos, natūralios struktūros gėlės, kurios sukuria miesto pievos įspūdį, pavyzdžiui, patagoninė verbena. Ji vertinama dėl ilgo žydėjimo ir grakštaus silueto, o šalia dažnai sodinamos ir lobelijos ar aksamitės, kad kompozicija būtų ryškesnė.

    Kaip susikurti balkoną vabzdžiams

    Norint, kad balkonas taptų patrauklus apdulkintojams, nebūtina turėti didelės erdvės ar daug patirties. Užtenka kelių skirtingu metu žydinčių augalų, kad nuo pavasario iki rudens būtų pastovus nektaro šaltinis.

    Praktika rodo, kad geriausiai veikia mišrios dėžės ir vazonai, kuriuose gėlės derinamos su prieskoninėmis žolelėmis bei dekoratyvinėmis žolėmis. Tokie balkonai dažnai reikalauja mažiau laistymo, geriau ištveria karščio bangas ir ilgiau išlieka tvarkingi.

    Kodėl ši tendencija stiprėja

    Miestuose vis labiau vertinama ne tik išvaizda, bet ir funkcionalumas: augalai turi būti atsparūs karščiui, vėjui, kartais ir netolygiam laistymui. Dėl klimato kaitos dažnėjant karštiems ir sausesniems periodams, žmonės ieško sprendimų, kurie būtų patikimi visam sezonui.

    Kartu auga susidomėjimas mažais kasdieniais pasirinkimais, padedančiais vietos ekosistemai. Todėl balkonai vis dažniau tampa mažomis žaliomis oazėmis, kuriose dera grožis, aromatai ir reali nauda apdulkintojams.

  • Šalnos per kelias valandas sunaikina daigus: šis nulinės kainos triukas gelbsti daržą

    Šalnos per kelias valandas sunaikina daigus: šis nulinės kainos triukas gelbsti daržą

    Gegužės viduryje, kai dienomis termometrai dažnai rodo beveik vasarišką šilumą, naktimis vis dar pasitaiko dirvos paviršiaus šalnų. Būtent jos per kelias valandas gali apgadinti šilumamėgius augalus ir sužlugdyti ankstyvą derlių balkone ar darže.

    Didžiausia rizika kyla ramiomis, giedromis naktimis, kai šiluma greitai išspinduliuojama į atmosferą. Tokiais atvejais prie žemės temperatūra gali būti keliais laipsniais žemesnė nei rodo įprastos prognozės, todėl net ir nedidelis atvėsimas tampa pavojingas.

    Kam šalnos pavojingiausios?

    Jautriausi yra ką tik į lauką išnešti pomidorai, agurkai, paprikos, cukinijos, moliūgai ir prieskoninės žolelės, pavyzdžiui, bazilikai. Po šalnos lapai ir stiebai neretai patamsėja, suglemba, augimas sustoja, o dalis daigų gali žūti.

    Ypač pavojingi staigūs temperatūros kritimai po kelių šiltų dienų, kai augalai jau būna pradėję aktyviai augti. Tokiu metu net trumpas šaltis augalams sukelia didesnį stresą, todėl pažeidimai matomi greičiau.

    Paprasta apsauga be išlaidų

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti šalnos žalą yra laikinos priedangos iš to, ką dažnas turi namuose. Vienkartinei nakčiai tinka apverstas kartonas ar dėžė, o pavieniams daigams galima naudoti nupjautus plastikinių butelių gaubtus, paliekant nedidelę angą oro apykaitai.

    Jei turite, patikimai veikia ir daržininkystėje naudojama agroplėvelė ar agrodanga, kuri sulaiko dalį šilumos aplink augalą. Taip pat padeda paprastas plėvelinis tunelis, nes jis sumažina šalto oro poveikį ir sukuria stabilesnį mikroklimatą.

    Dažna klaida ir ką daryti po šalnos

    Viena dažniausių klaidų yra per ankstyvas sodinimas, pasikliaunant tik šiltomis dienomis. Ne mažiau svarbu daigus grūdinti palaipsniui pratinant prie vėjo, vėsesnio oro ir temperatūros svyravimų, nes negrūdinti augalai nušąla lengviau.

    Po šalnos neskubėkite iš karto nupjauti visų pažeistų lapų ar stiebų. Geriau palaukti kelias dienas ir įvertinti, ar augalas atželia, nes dalis daigų atsistato, jei nepažeista šaknų sistema; tuomet šalinkite tik visiškai nunykusias dalis.

  • Floristės atskleidė triuką su lediniu vandeniu: bijūnai vazoje išsilaiko gerokai ilgiau

    Floristės atskleidė triuką su lediniu vandeniu: bijūnai vazoje išsilaiko gerokai ilgiau

    Bijūnai – vienos įspūdingiausių skintų gėlių, tačiau namuose jų žiedai neretai greitai suglemba, o dalis pumpurų taip ir neatsiveria. Floristai pabrėžia, kad bijūnų ilgaamžiškumą labiausiai lemia temperatūra, vandens švara ir tai, kiek bakterijų susikaupia vazoje.

    Vienas dažnai naudojamų būdų – trumpa žiedų atgaiva šaltyje. Prieš merkiant į vazą, kai kurie floristai pačius žiedus 15–25 minutėms panardina į dubenį su lediniu vandeniu, kad žiedlapiai atgautų stangrumą, o vystimo procesas sulėtėtų.

    Ne mažiau svarbu, kur pastatysite vazą. Bijūnai ilgiau išsilaiko atokiau nuo tiesioginės saulės, radiatorių ir skersvėjų, o karštomis dienomis jiems ypač kenkia šilta, užsistovėjusi oro ir vandens aplinka.

    Floristai taip pat pataria nelaikyti puokštės šalia vaisių, ypač obuolių ar bananų. Vaisiai išskiria etileną – natūralias dujas, kurios spartina nokimą ir senėjimą, todėl skintos gėlės greičiau peržydi.

    Namų mišinys vietoj gėlių „maisto“

    Norint, kad vanduo ilgiau išliktų švaresnis, o stiebai geriau gertų drėgmę, galima pasigaminti paprastą mišinį. Į šviežią vandenį dažnai dedama truputis saldiklio, pavyzdžiui, pusė arbatinio šaukštelio medaus, kartu įberiama žiupsnelis citrinos rūgšties ir įpilama apie pusė arbatinio šaukštelio acto.

    Tokio mišinio logika paprasta: saldiklis suteikia energijos, o rūgštingumą didinantys priedai padeda lėtinti bakterijų dauginimąsi. Vis dėlto floristai primena, kad svarbiausia ne priedai, o vandens higiena, nes būtent bakterijos dažniausiai užkemša stiebų vandens indus.

    Vandenį geriausia keisti kasdien, kaskart praskalaujant vazą. Keičiant vandenį rekomenduojama patrumpinti stiebų galus maždaug 1 centimetru ir kirpti įstrižai, kad padidėtų vandens įsiurbimo plotas.

    Smulkmenos, kurios daro skirtumą

    Dar viena dažna klaida – paliekami lapai po vandens linija. Pamerkti lapai greitai ima irti, blogina vandens kokybę ir spartina puokštės vystimą, todėl juos vertėtų pašalinti dar prieš merkiant gėles į vazą.

    Jei namuose šilta, bijūnams padeda naktinis vėsinimas. Gėlių salonuose puokštės laikomos žemesnėje temperatūroje, o namuose panašų efektą galima pasiekti palikus vazą nakčiai vėsesniame kambaryje arba, jei yra vietos, trumpam perkelti į šaldytuvą.

    Per karščius toks režimas ypač naudingas, nes šiluma pagreitina žiedlapių minkštėjimą ir vandens „užrūgimą“. Tinkamai prižiūrimi bijūnai gali išlikti dekoratyvūs gerokai ilgiau, tačiau daug lemia ir jų būklė perkant: patikimiausi būna dar tvirti, tik pradėję skleistis pumpurai.

  • Močiutės triukas agurkams: vienas citrusų griežinėlis ir kisinti išlieka kieti, traškūs

    Močiutės triukas agurkams: vienas citrusų griežinėlis ir kisinti išlieka kieti, traškūs

    Naminiai rauginti agurkai dažnai nuvilia, kai po kelių dienų tampa minkšti ar net tuščiaviduriai. Tačiau patyrę konservuotojai seniai žino paprastą būdą, kuris gali pastebimai pagerinti tekstūrą ir padėti išlaikyti agurkus traškius.

    Vienas iš dažniausiai minimų triukų yra plonas nuplikytos citrinos griežinėlis, uždedamas ant viršaus stiklainyje. Rūgštis gali padėti stabilizuoti terpę ir švelniai pristabdyti minkštėjimą, ypač jei agurkai nėra patys šviežiausi arba laikymo sąlygos nėra idealios.

    Kas lemia, ar agurkai traškės?

    Traškumą pirmiausia nulemia žaliava ir druskos tirpalo koncentracija. Geriausiai tinka maži, tvirti lauko agurkai, rauginti kuo greičiau po nuskynimo, nes ilgiau pastovėję jie praranda stangrumą dar prieš fermentaciją.

    Ne mažiau svarbu ir druska: per mažai jos didina gedimo riziką, o per daug gali užgožti natūralų skonį. Praktikoje dažnai orientuojamasi į maždaug 2–3 proc. druskos tirpalą, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo recepto, druskos rūšies ir norimo rezultato.

    Kaip pritaikyti citrinos triuką

    Stiklainius verta kruopščiai išplauti ir nuplikyti, o agurkus, krapus, krienus ir česnakus gerai nuplauti. Ant dugno dažniausiai dedami krapai su žiedynais, česnakas ir krienas, tuomet agurkai sugrūdami kuo standžiau, kad nekiltų į viršų.

    Užpylus karštu druskos tirpalu, ant viršaus uždedamas vienas nuplikytos citrinos griežinėlis, kad jis būtų švarus ir neįneštų papildomos taršos. Stiklainiai laikomi vėsiau ir tamsiau, nes per šilta aplinka pagreitina fermentaciją ir dažniau pablogina konsistenciją.

    Dažniausios klaidos, dėl kurių agurkai suminkštėja

    Minkštėjimą neretai sukelia peraugę agurkai arba tokie, kurie jau buvo pradėję vysti. Kitas dažnas veiksnys yra netolygus užpylimas, kai dalis agurkų lieka virš skysčio ir kontaktuoja su oru.

    Taip pat svarbi ir vieta, kur laikomi stiklainiai: nuolatinė šiluma ar tiesioginė saulė dažniau baigiasi pernelyg aktyvia fermentacija. Jei norisi stabilaus rezultato, verta rinktis vėsesnę patalpą ir stebėti, kad agurkai visada būtų apsemti.

  • Kate sutikęs žvilgsnis įstrigo visiems: garden party ji prikelia Dianos stilių su perlais

    Kate sutikęs žvilgsnis įstrigo visiems: garden party ji prikelia Dianos stilių su perlais

    Per kasmetinį britų monarchijos garden party Bekingamo rūmuose Velso princesė Kate vėl tapo vienu ryškiausių renginio akcentų. Šios priėmimo tradicijos paprastai siejamos su pavasariška elegancija ir griežtu aprangos kodu, todėl kiekvienas karališkosios šeimos pasirinkimas akimirksniu aptarinėjamas.

    Šįkart Kate pasirinko kreminės spalvos „Self-Portrait“ drabužį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip klasikinis švarkelio ir sijono derinys. Vis dėlto tai buvo suknelė, sukurta taip, kad išlaikytų kostiumėlio struktūrą ir kartu atrodytų lengviau, tinkamai šiltėjančiam sezonui.

    Viršutinė dalis išsiskyrė ryškesne pečių linija, kvadratiniu kaklo iškirpimu ir dirželiu, pabrėžusiu liemenį. Tokia konstrukcija kūrė tvarkingą, beveik architektūrišką siluetą, o kontrastą jam suteikė lengvai judantis ilgesnis sijonas.

    Didžiausią dėmesį patraukė smulkūs taškeliai, pastaraisiais metais vėl sugrįžtantys į madą. Šis raštas nuolat atsiranda podiumuose ir karališkųjų renginių nuotraukose, nes laikomas universaliai elegantišku: pakankamai romantišku dienai, bet pakankamai santūriu oficialiai progai.

    Stilistinį tašką sudėjo detalės: trijų dimensijų gėlių aplikacija ant švarkelio imitacijos sustiprino garden party nuotaiką. Tokie akcentai dažnai pasirenkami ne dėl praktiškumo, o dėl simbolikos ir fotografiškumo, nes būtent kadruose jie tampa įsimintiniausi.

    Ne mažiau reikšminga buvo ir papuošalų žinutė. Kate pasirinko perlus, siejamus su karališkosios šeimos istorija, ir taip subtiliai priminė tęstinumą tarp skirtingų monarchijos kartų.

    „Perlai yra vienas aiškiausių karališkosios aprangos kodų ženklų, todėl toks pasirinkimas visuomet skaito kaip pagarba tradicijai“, – sakė karališkosios mados apžvalgininkė.

    Stilių užbaigė vintažinis šiaudinis skrybėlaitės tipo galvos apdangalas, derantis prie bendros kreminės ir juodos spalvų dermės. Tokiuose priėmimuose galvos apdangalas išlieka ne tik etiketo dalimi, bet ir pagrindiniu įvaizdžio akcentu.

    Kate pasirodymas dar kartą parodė jos gebėjimą suderinti klasiką su tendencijomis, neperžengiant karališkojo protokolo ribų. O subtilios aliuzijos į Velso princesės Dianos stilių, ypač per perlų estetiką, išlieka vienu labiausiai aptariamų jos garderobo bruožų.

  • Drew Barrymore ryžosi drąsiam žingsniui po 50-ies: atsisako makiažo ir kalba apie raukšles

    Drew Barrymore ryžosi drąsiam žingsniui po 50-ies: atsisako makiažo ir kalba apie raukšles

    Drew Barrymore, kuriai 51-eri, socialiniuose tinkluose pasirodė be makiažo ir atvirai prabilo apie natūralų senėjimą. Aktorė vaizdo įraše žiūrėjo tiesiai į kamerą, o įrašo aprašyme pabrėžė, kad neketina slėpti metų paliktų žymių.

    „Žinoma, kad mano veide yra raukšlių“, – rašė Drew Barrymore.

    Aktorė pridūrė, kad kiekviena raukšlė jai turi asmeninę prasmę, nes atspindi patirtis ir išgyventą gyvenimą. Ji pasidalijo spontaniškais kadrais, kuriuose juokiasi ir plačiai šypsosi, tarsi tyčia pabrėždama mimikos linijas.

    „Taip atrodo mano gyvenimas“, – pridūrė Drew Barrymore.

    Barrymore ne kartą yra sakiusi, kad renkasi natūralesnį požiūrį į grožį ir stengiasi nepasiduoti spaudimui visada atrodyti nepriekaištingai. Ji taip pat yra minėjusi, kad nėra dariusi estetinių procedūrų ir norėtų šio sprendimo laikytis, nors kartu pabrėžia nevertinanti kitų moterų pasirinkimų.

    „Kiekvienas iš mūsų einame savo keliu ir turėtume vieni kitus palaikyti“, – yra sakiusi Drew Barrymore.

    Toks žinomos aktorės žingsnis atliepia platesnę tendenciją pramogų pasaulyje, kur vis daugiau viešų moterų sąmoningai atsisako ryškaus makiažo, filtrų ir nuolatinio retušavimo. Pastaraisiais metais ši kryptis siejama ne tik su autentiškumu, bet ir su reakcija į socialinių tinklų kuriamus nerealistiškus grožio standartus.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių dažnai įvardijama Pamela Anderson, kuri viešuose renginiuose vis dažniau pasirodo beveik be makiažo. Jos pasirinkimas sulaukė plataus atgarsio ir tapo dalimi diskusijos apie jaunystės kultą, spaudimą moterims ir teisę keistis pagal savo taisykles.

    Barrymore žinutė šiame kontekste skamba aiškiai: brandą ji traktuoja kaip privalumą, o ne trūkumą. Anot jos, tikroji laisvė atsiranda tada, kai nebesistengiama nuolat atitikti svetimų lūkesčių ir leidžiama sau atrodyti taip, kaip jaučiamasi.

  • Tunbergija per vasarą uždengs balkoną: egzotiški žiedai ir keli triukai, kad suvešėtų

    Tunbergija per vasarą uždengs balkoną: egzotiški žiedai ir keli triukai, kad suvešėtų

    Tunbergija sparnuotoji, dar vadinama juodaake Zuzana, yra vienmetė vijoklinė gėlė, kuri per sezoną gali greitai suformuoti tankią žalią užuolaidą balkone. Dėl plonų, lanksčių ūglių ji lengvai apsivynioja apie virveles, tinklelį ar groteles ir tinka kaip natūrali užtvara nuo saulės bei smalsių žvilgsnių.

    Šis augalas kilęs iš šiltesnių Afrikos regionų, todėl geriausiai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Žiedai dažniausiai būna geltoni ar oranžiniai, o jų vidurys išsiskiria tamsiu akcentu, todėl gėlės atrodo egzotiškai ir ryškiai net nedideliame balkone.

    Kaip greitai auga ir ko reikia

    Palankiomis sąlygomis tunbergija per vieną sezoną užauga maždaug iki 90–240 centimetrų, todėl vienas stiprus daigas gali uždengti dalį balkono jau pirmoje vasaros pusėje. Greitas augimas labiausiai priklauso nuo šilumos, saulės ir tolygios drėgmės.

    Vieta turėtų būti saulėta arba labai šviesi, tačiau per kaitrą žiedai gali greičiau nuvysti, tad pietinėje pusėje praverčia lengvas pritemdymas. Nuo vėjo verta pridengti, ypač aukštesniuose aukštuose, nes ploni ūgliai lengvai lūžta, o žiedai nukenčia nuo nuolatinio blaškymo.

    Sodinimas, laistymas ir tręšimas

    Tunbergijai tinka lengvas, laidus substratas ir vazonas su geru drenažu, kad šaknys nepermirktų. Patogu rinktis žemę balkoninėms gėlėms ir ją pagerinti medžiagomis, kurios didina purumą, nes suslėgta dirva greičiau pradeda „uždusinti“ šaknis.

    Laistyti reikia reguliariai, kad žemė būtų nuolat lengvai drėgna, bet ne šlapia, o per karščius vandens gali prireikti ir ryte, ir vakare. Tręšimas ypač svarbus, nes vazone maisto medžiagos greitai išsenka, todėl augimo ir žydėjimo metu tinka trąšos žydintiems augalams kas 7–14 dienų, vengiant per didelio azoto kiekio, kuris skatina lapus, bet silpnina žydėjimą.

    Kaip iš tunbergijos padaryti žalią sieną

    Norint greito rezultato, atramas verta paruošti iš karto po pasodinimo: virveles, tinklelį, siauras groteles ar bambukines lazdeles. Tunbergija geriausiai „kabina“ plonus elementus, kuriuos gali apvynioti, todėl masyvios, plačios atramos dažnai būna mažiau patogios.

    Praktikoje labiausiai pasiteisina sodinimas prie balkono turėklų ar šoninės sienelės, kad vijoklis augtų vertikaliai ir neužimtų grindų ploto. Vienam augalui dažniausiai praverčia didesnis vazonas, nes mažame inde žemė greičiau išdžiūsta, o augimas sulėtėja.

    Žydėjimas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki šalnų, ypač jei reguliariai pašalinami peržydėję žiedai. Kadangi tai sezoninis vijoklis, rudenį jį lengva pašalinti, o norint išsaugoti kitam sezonui, tunbergiją galima bandyti perkelti į šviesią, vėsesnę patalpą ir laikyti be šalčio.

  • Kadaise prabanga elitui, dabar gali pakeisti bulves: juodieji ryžiai užkariauja pietus

    Kadaise prabanga elitui, dabar gali pakeisti bulves: juodieji ryžiai užkariauja pietus

    Dar visai neseniai juodieji ryžiai daugeliui atrodė kaip egzotiška naujovė, tačiau pastaraisiais metais šis produktas vis dažniau atsiranda ir europietiškuose meniu. Tamsi, beveik juoda grūdo spalva ir švelniai riešutinis skonis patraukia ne tik gurmanų, bet ir mitybos specialistų dėmesį.

    Juodieji ryžiai dažnai vadinami mažiau apdorota ryžių forma, nes paprastai išlaikoma išorinė grūdo dalis, kurioje kaupiasi dalis biologiškai aktyvių medžiagų. Būtent dėl to jie neretai lyginami su rudaisiais ryžiais, tačiau skiriasi ryškesne spalva ir aromatu.

    Istoriškai juodieji ryžiai ypač siejami su Azija, o Kinijoje jie ilgą laiką buvo laikomi išskirtiniu produktu. Pasakojimuose minima, kad tokie ryžiai buvo vertinami kaip ypatingas maistas, todėl jų reputacija iki šiol turi prabangos atspalvį.

    Didžiausią mokslininkų susidomėjimą kelia natūralūs pigmentai antocianinai, suteikiantys grūdams tamsią spalvą. Verdant juodieji ryžiai dažnai pakeičia atspalvį į violetinį, o tai yra įprastas reiškinys, susijęs su šių junginių savybėmis.

    Mitybos požiūriu juodieji ryžiai vertinami dėl skaidulų, kurios prisideda prie sotumo jausmo ir virškinimo sistemos darbo. Taip pat juose yra augalinių baltymų, B grupės vitaminų ir mineralų, tarp kurių dažniausiai minimi geležis, cinkas ir magnis.

    Dar vienas aspektas, dėl kurio juodieji ryžiai dažnai pasirenkami vietoj įprastų garnyrų, yra jų glikeminio indekso rodikliai, kurie kai kuriais atvejais būna mažesni nei baltųjų ryžių. Praktikoje tai reiškia, kad gliukozės kiekis kraujyje gali kilti lėčiau, tačiau konkreti reakcija priklauso nuo porcijos dydžio, paruošimo būdo ir viso patiekalo sudėties.

    Virtuvėje juodieji ryžiai laikomi universaliais: jie dera su daržovėmis, žuvimi, jūros gėrybėmis, azijietiškais padažais, tačiau gali būti patiekiami ir su įprastais namų pietų patiekalais. Dėl ryškios spalvos jie dažnai pasirenkami tada, kai norima paprastą lėkštę paversti vizualiai įdomesne.

    Paruošimas paprastas, bet reikalauja daugiau laiko nei įprasti baltieji ryžiai. Dažniausiai rekomenduojama grūdus bent valandą pamirkyti, vėliau nuplauti ir virti santykiu viena dalis ryžių ir dvi dalys vandens, o virimo trukmė dažnai siekia apie 30 minučių.

    Specialistai pabrėžia, kad net ir sveikesni garnyrai nepakeičia bendrų mitybos principų: svarbiausia yra balansas, daržovių kiekis, pakankamas baltymų šaltinis ir saikingos porcijos. Vis dėlto juodieji ryžiai gali tapti patrauklia alternatyva tiems, kurie ieško įdomesnio skonio ir nori rečiau rinktis bulves ar itin perdirbtus garnyrus.

  • Atsinešėte alyvų puokštę? Specialistai įspėja: taip galite parsivesti kenkėjų namo

    Atsinešėte alyvų puokštę? Specialistai įspėja: taip galite parsivesti kenkėjų namo

    Gegužė daugeliui neįsivaizduojama be kvapnių alyvų šakelių vazoje, tačiau kartu su puokšte į namus kartais patenka ir neprašyti svečiai. Augalų apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad ant jaunų ūglių ir žiedų neretai slepiasi tripsai – smulkūs kenkėjai, galintys greitai persikelti ant kambarinių augalų.

    Tripsai ypač mėgsta švelnius, sultingus audinius, todėl jiems patrauklūs ne tik alyvų žiedai, bet ir jauni lapai. Šiltas ir sausas pavasaris sudaro palankias sąlygas jų plitimui, o tankūs krūmai tampa patogia slėptuve, kur kenkėjai lengvai išvengia pastebėjimo.

    Kaip atpažinti tripsus?

    Tripsai paprastai būna 1–3 milimetrų ilgio, pailgo kūno, gelsvos, rudos ar tamsios spalvos. Dėl dydžio juos lengva supainioti su smulkiomis dėmelėmis ar nešvarumais, nes jie dažnai laikosi lapų apačioje ir ilgai krinta į akis.

    Didžiausia rizika ta, kad net nedidelis kenkėjų kiekis per trumpą laiką gali stipriai nualinti kambarinius augalus. Tripsai minta augalų sultimis, pradurdami lapų audinius, todėl augalai ima silpti, prastėja jų išvaizda, o pažeidimai ilgainiui plečiasi.

    Kurie kambariniai augalai pažeidžiami dažniausiai?

    Į namus patekę tripsai greitai susiranda naują maisto šaltinį, ypač jei laikote daugiau žalumos. Dažnais taikiniais tampa tokie populiarūs augalai kaip monstera, fikusas, anturis, orchidėjos, dracenos ar spatifiliai, nes jų lapai ir žiedai tinkami kenkėjų mitybai.

    Kai kuriais atvejais pažeidimai pastebimi tik po kelių dienų, kai tripsai jau būna spėję išplisti. Dėl to rizika didesnė ten, kur augalai auginami tankiai, o vazonai stovi arti vienas kito.

    Paprastas testas prieš statant į vazą

    Jei vis dėlto norite parsinešti alyvų, verta skirti minutę patikrai. Prieš statydami šakeles į vazą, lengvai papurtykite jas virš balto popieriaus lapo arba popierinio rankšluosčio.

    Jei ant balto paviršiaus pasirodo smulkūs, pailgi vabzdžiai, primenantys kablelius, puokštės geriau nelaikyti patalpoje. Tokiu atveju saugiau atsisakyti dekoracijos, nei vėliau ilgai kovoti su kenkėjais, kurie gali persikelti ant visos namų augalų kolekcijos.

  • Tūkstančiai paveldėtojų nežino: po artimojo mirties galima atgauti pinigus iš ZUS ir OFE

    Tūkstančiai paveldėtojų nežino: po artimojo mirties galima atgauti pinigus iš ZUS ir OFE

    Lenkijoje paveldėtojai po artimojo mirties gali turėti teisę į papildomas išmokas iš Socialinio draudimo įstaigos ZUS ir lėšas, sukauptas OFE. Praktika rodo, kad daugelis apie tokią galimybę nesužino laiku, todėl pinigai ilgai lieka nepareikalauti.

    Svarbu suprasti, kad paveldima ne visa būsima senatvės pensija, o konkrečios mirusiojo vardu sukauptos lėšos: ZUS subkonto dalis ir, jei žmogus dalyvavo sistemoje, OFE sąskaitos vertė. Tokios sumos gali būti reikšmingos, ypač jei velionis ilgai dirbo ir iki pensijos dar nebuvo spėjęs pradėti gauti išmokų.

    Kas paveldima, o kas ne

    ZUS kiekvienam apdraustajam tvarko individualią paskyrą, o nuo 2011 metų daliai žmonių joje atsirado ir subkonto dalis. Būtent ši subkonto dalis tam tikrais atvejais gali būti paveldima, kai žmogus miršta dar nesulaukęs pensinio amžiaus.

    OFE Lenkijoje atsirado po 1999 metais vykdytos pensijų sistemos reformos ir ilgainiui buvo pakeista: narystė tapo neprivaloma. Vis dėlto, jei velionis turėjo sukauptų lėšų OFE, jos paprastai taip pat gali būti perduodamos paveldėtojams pagal nustatytą tvarką.

    Kaip atgauti lėšas

    Paveldėtojams dažniausiai tenka patiems inicijuoti procesą ir pateikti prašymą, nes automatinio išmokėjimo be kreipimosi gali nebūti. Prašymai teikiami per ZUS sistemas arba atvykus į padalinį, o prireikus ZUS gali nurodyti, kuriame OFE fonde buvo kaupiama.

    Jeigu mirusysis nebuvo nurodęs konkrečių asmenų, kuriems turi atitekti sukauptos lėšos, jos gali būti įtraukiamos į paveldimo turto masę. Tokiu atveju lėšų paskirstymas vyksta pagal paveldėjimo teisę, o paveldėtojams paprastai reikia paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų.

    Kodėl svarbu nedelsti

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais svarbiausia yra veiksmas: kuo greičiau pradedamos procedūros, tuo mažiau neaiškumų kyla dėl dokumentų ir paveldėtojų rato. Praktikoje dažnai painiojama, kokios lėšos apskritai yra paveldimos, todėl pirmas žingsnis turėtų būti informacijos patikrinimas ZUS.

    Taip pat rekomenduojama šeimose iš anksto aptarti, ar buvo kaupta OFE, ar nurodyti gavėjai, ir kur saugomi pagrindiniai dokumentai. Tai gali sutrumpinti procesą ir padėti paveldėtojams sklandžiau atgauti priklausančias sumas.