Category: Laisvalaikis

Skirtingos pieno rūšys nevienodai keičia kavos kaloringumą ir maistinę vertę. Viskas priklauso nuo jūsų tikslo – ar norite sumažinti kalorijų kiekį, ilgiau jaustis sotiems, ar siekiate didesnio virškinimo komforto.

Vieno „sveikiausio“ pieno kavai nėra – pasirinkimas turėtų priklausyti nuo individualių poreikių. Liesas pienas turi mažiau riebalų ir kalorijų, tačiau kava su juo būna mažiau kremiška. Pilno riebumo pienas suteikia sodresnį skonį ir gali ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, bet kartu padidina gėrimo kaloringumą.

Augaliniai pieno pakaitalai tarpusavyje labai skiriasi sudėtimi. Avižų gėrimas dažnai būna kremiškas ir švelniai saldus, tačiau paprastai turi daugiau angliavandenių. Migdolų gėrimas – vienas mažiausiai kaloringų pasirinkimų, tačiau jame paprastai būna mažai baltymų. Sojų gėrimas savo savybėmis dažniausiai artimiausias įprastam pienui – jame daugiau baltymų, o kaloringumas vidutinis.

Pieno pasirinkimas gali turėti įtakos ir savijautai. Įprastame piene yra laktozės, kuri daliai žmonių sukelia nemalonius pojūčius, tokius kaip pilvo pūtimas ar diskomfortas. Tuo tarpu kai kurie augaliniai gėrimai, priklausomai nuo sudėties ir pridėtinių cukrų, gali labiau kelti gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje.

Skiriasi ir sotumas. Pilno riebumo pienas bei avižų gėrimas dažniausiai kavą padaro „sotesnę“, o liesas pienas ir migdolų gėrimas – lengvesnę.

Renkantis verta įvertinti ir kiekį: nedidelis pieno kiekis kavos puodelyje kaloringumą pakeičia nežymiai, tačiau didelis pieno gėrimas, pavyzdžiui, didelis latte, bendrą kalorijų kiekį gali gerokai padidinti.

Išvada paprasta: geriausias pasirinkimas yra tas, kuris atitinka jūsų tikslus, skonį ir individualią organizmo reakciją.

Moskvoje dirbanti būrėja teigia pastebinti neįprastą rusų karių susidomėjimo magija ir ekstrasensų paslaugomis augimą. Apie tai praneša „Reuters“.

Žiniasklaidos teigimu, karo Ukrainoje fone tarp Rusijos kariškių užfiksuotas anomalus domėjimosi okultizmu ir įvairiomis „dvasinėmis“ praktikomis šuolis. Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro duomenimis, net 85 proc. šalies gyventojų teigia turėję su tuo susijusios patirties.

Sociologai aiškina, kad geopolitiniai sukrėtimai ir karinės grėsmės daliai visuomenės tikėjimą antgamtiniais reiškiniais paverčia savotišku psichologinės savisaugos instrumentu. Skelbiama, jog per kelerius metus žmonių, tikinčių magiškomis galiomis, dalis esą išaugo nuo maždaug trečdalio 2019 m. iki beveik pusės 2026 m.

Save ragana vadinanti Natalija Malinovskaja, priimanti klientus Maskvoje, sako, kad iš karių sulaukia daug užklausų. Pasak jos, karius domina ne tik klausimai apie išlikimą, bet ir asmeninis gyvenimas, ypač partnerių ištikimybė, kol jie yra fronte.

„Jie su manimi susisiekia, ir jų yra daug. Neįmanoma atlikti ritualo fronte. Kur ten kas galėtų deginti žvakes ir kaip aš apskritai galėčiau jiems tai nusiųsti?“ – teigė N. Malinovskaja, pridurdama, kad apeigas atlieka tik per karių atostogas.

Taip pat nurodoma, kad okultinių prekių rinka išgyvena pakilimą. Tuo metu Rusijos stačiatikių bažnyčia tokias praktikas griežtai smerkia. Patriarchas Kirilas būrimus yra pavadinęs „velniška jėga“ ir išreiškęs paramą idėjai uždrausti okultinių paslaugų reklamą.

„Būrimuose yra tamsi jėga. Jei stebuklai susiję su dieviškąja galia ir malone, tai būrimai turi velnišką jėgą“, – jis sakė interviu agentūrai „TASS“.

Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad Rusijos stačiatikių bažnyčioje žuvę kariai kai kuriais atvejais vaizduojami kaip išskirtinės pagarbos verti asmenys. Skelbta, kad vienas Pskovo srities gubernatorius „Telegram“ platformoje publikavo vaizdo įrašą su naujais atvaizdais, kuriuose pavaizduoti žuvę Rusijos kariuomenės 76-osios desanto divizijos kariai. Teigta, kad tai – 2023 m. Ukrainoje žuvę kariškiai, o jų atvaizdai buvo oficialiai patalpinti vienos stačiatikių bažnyčios viduje.

Žuvis kasdienėje mityboje vertinama dėl didelio omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir jodo kiekio. Vis dėlto, pasak ekspertų, norint maksimaliai pasinaudoti jos nauda, svarbu rinktis rūšis, kuriose mažiausiai susikaupia sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, kadmio ir švino.

Specialistai pabrėžia, kad saugiausias pasirinkimas dažnai yra mažesnės žuvys, kurių gyvenimo ciklas trumpesnis. Tokios žuvys paprastai nespėja sukaupti toksinų tiek, kiek didelės ir ilgai gyvenančios rūšys.

„Kad sumažintumėte riziką suvartoti gyvsidabrio, kadmio ar švino, geriausia rinktis smulkesnes, trumpiau gyvenančias žuvis, pavyzdžiui, silkes, šprotus ar sardines“, – teigiama publikacijoje.

Taip pat kaip geras pasirinkimas įvardijama balta žuvis – menkė, polokas ir jūrinė lydeka. Šios rūšys laikomos saugiu baltymų šaltiniu ir dažnai rekomenduojamos kaip alternatyva riebesnėms ar didesnėms žuvims.

Tuo pačiu įspėjama itin atsargiai vertinti dideles plėšriąsias žuvis, esančias maisto grandinės viršūnėje. Tokios žuvys kaip tunas, kardžuvė ar ryklys dėl mitybos ir ilgesnio gyvenimo dažniau sukaupia didžiausias kenksmingų medžiagų koncentracijas.

Ekspertai taip pat nerekomenduoja dažnai rinktis pangasijų ir tilapijų. Teigiama, kad jos neretai atkeliauja iš masinių ūkių užterštuose Azijos regionuose ir pasižymi mažesne maistine verte.

Pasak specialistų, viena geriausių strategijų – mitybos įvairovė ir patikimų šaltinių pasirinkimas. Ypatingas dėmesys rekomenduojamas žuviai iš Atlanto vandenyno vandenų, nes tokiose zonose dažnai fiksuojami geresni švaros ir maistinės vertės rodikliai.

Publikacijoje primenama, kad sunkieji metalai žuvų mėsoje gali kelti rimtą grėsmę sveikatai, nes šios medžiagos linkusios kauptis organizme ir jų poveikis dažnai pasireiškia tik po daugelio metų.

„Vienas pavojingiausių elementų yra gyvsidabris, ypač jo organinė forma, kuri pasižymi stipriu neurotoksiniu poveikiu ir gali sukelti ilgalaikius nervų sistemos pažeidimus, koordinacijos sutrikimus bei pažintinių funkcijų silpnėjimą. Tai ypač kritiška vaisiaus vystymosi laikotarpiu ir mažiems vaikams“, – pažymima publikacijoje.

Taip pat akcentuojama švino žala – jis neigiamai veikia kraujotakos sistemą ir inkstus, gali prisidėti prie hipertenzijos, mažakraujystės, taip pat dėmesio ir atminties problemų.

„Savo ruožtu ilgalaikis kadmio poveikis pirmiausia siejamas su inkstų pažeidimo rizika ir kaulų struktūros silpnėjimu, dėl ko jie tampa trapesni. Be to, šis elementas laikomas turinčiu galimą kancerogeninį poveikį“, – rašoma straipsnyje.

Ekspertai pabrėžia, kad šių medžiagų poveikis klastingas: neigiamos pasekmės dažnai nepastebimos iš karto, o išryškėja tik po ilgesnio laiko, kai teršalai sistemingai patenka į organizmą su užterštu maistu.

Alavijas (alojė) – nereiklus sukulentas, kuriam dažnas laistymas dažniausiai tik kenkia. Specialistai pabrėžia, kad šį augalą paprasčiau perlaistyti nei perdžiovinti, todėl svarbiausia – ne skubėti ir stebėti žemės drėgmę.

Dažniausiai alaviją pakanka laistyti maždaug kartą per mėnesį, tačiau tik tuomet, kai substratas visiškai išdžiūsta. Laistymo dažnumas priklauso nuo aplinkos sąlygų: kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo greičiau džiūsta žemė ir tuo dažniau gali prireikti vandens. Žiemą laistyti reikėtų rečiau, nes dienos trumpesnės, o augimas sulėtėja.

Norint išvengti problemų, svarbu parinkti tinkamą žemę ir vazoną. Geriausiai tinka laidus, gerai drenuojamas substratas ir vazonas su skylėmis dugne. Dažnai rekomenduojami terakotiniai vazonai, nes jie padeda greičiau išgarinti drėgmės perteklių.

Patikimiausias alavijo laistymo būdas – „perliek ir išdžiovink“ principas: augalą reikia palaistyti gausiau, o po to leisti žemei visiškai išdžiūti iki kito laistymo. Galima laistyti ir per padėklą iš apačios, tačiau laistant iš viršaus paprasčiau kontroliuoti, kiek vandens iš tiesų patenka į substratą.

Didžiausia priežiūros klaida – per didelė drėgmė. Kad alavijas perlaistytas, dažniausiai išduoda suminkštėję lapai, jų gelsvumas, kartais tamsėjantys šaknų audiniai ir nuolat drėgna žemė. Tuo metu vandens trūkumą rodo plonėjantys, susiraukšlėję lapai, kurie gali pradėti džiūti pakraščiuose.

Kalis svarbus tuo, kad palaiko širdies veiklą ir padeda reguliuoti kraujospūdį.

Vienas dažnai nuvertinamų maistingųjų medžiagų šaltinių – baltoji pupelė. Nors ji dažnai siejama su sočiais naminiais patiekalais, iš tiesų išsiskiria dideliu augalinių baltymų, skaidulų ir vertingų mineralų kiekiu. Kaip rašo „Planeta“, kalio baltosiose pupelėse gali būti net daugiau nei bananuose.

Skaičiuojama, kad 100 g bananų yra apie 350–400 mg kalio, o 100 g virtų baltųjų pupelių – maždaug 400–600 mg. Kalis svarbus tuo, kad palaiko širdies veiklą ir padeda reguliuoti kraujospūdį.

Dėl gausaus augalinių baltymų kiekio pupelės gali tapti puikia mėsos alternatyva, ypač laikantis veganiškos mitybos. Be to, jos prisideda prie raumenų auginimo ir regeneracijos.

Pupelėse esanti skaidulinė medžiaga padeda palaikyti virškinimą, gerina žarnyno veiklą, gali mažinti vidurių užkietėjimo riziką, palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir prisidėti prie mažesnio blogojo cholesterolio kiekio.

Leidinio duomenimis, pupelės yra ir vertingų mineralų šaltinis: jose yra geležies, padedančios mažinti mažakraujystės riziką, magnio, svarbaus nervų sistemai, bei kalcio, reikalingo kaulams.

Taip pat teigiama, kad pupelės gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, nes energija iš jų išsiskiria lėčiau, todėl sumažėja staigių gliukozės šuolių tikimybė. Jos gali prisidėti ir prie svorio kontrolės, nes ilgiau išlaikomas sotumo jausmas, o taip pat turi antioksidacinių savybių – jose esančios augalinės medžiagos padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Geriausia pupeles vartoti termiškai apdorotas ir įtraukti į kasdienius patiekalus. Jos tinka sriuboms, salotoms su alyvuogių aliejumi ir daržovėmis, taip pat gali būti naudojamos kaip užtepėlės pagrindas – pupeles galima sutrinti ir sumaišyti su česnaku, citrina bei prieskoniais, rašoma „Planeta“.

Be to, pupelės dera su tokiais patiekalais kaip troškiniai ar lečo, nes padidina jų sotumą ir maistinę vertę. Jas galima lengvai apkepinti keptuvėje su žolelėmis arba dėti į ryžių ar perlines kruopas turinčius patiekalus.

Žmonėms, kurie anksčiau pupelių beveik nevartojo, patariama pradėti nuo mažų porcijų ir didinti jas palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti. Šis produktas kai kuriems gali sukelti pilvo pūtimą ar virškinimo diskomfortą.

„Vertėtų pradėti nuo mažų porcijų ir prieš gaminimą pupeles kruopščiai pamirkyti (geriausia per naktį), vandenį nupilant. Taip pat jas visada būtina gerai išvirti, nes žaliose ar nepakankamai termiškai apdorotose pupelėse yra antimaistinių medžiagų, kurios gali būti kenksmingos“, – rašoma publikacijoje.

Leidinys rekomenduoja žmonėms, kurių virškinimo sistema jautri, stebėti organizmo reakciją, o turintiems žarnyno problemų ar sunkumų virškinant pupeles – būti itin atsargiems.

Taip pat pabrėžiama, kad dėl didesnio kalio kiekio žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, prieš dažniau vartojant pupeles verta pasitarti su gydytoju.

Ši galvosūkio užduotis – puiki proga pasitikrinti matematinius gebėjimus ir nestandartinį mąstymą. Degtukų galvosūkiai, kuriuose reikia ištaisyti neteisingą lygybę, lavina erdvinį vaizduotės suvokimą, dėmesingumą ir gebėjimą greitai rasti kūrybiškus sprendimus.

Šį kartą jūsų laukia klasikinis iššūkis: reikia pataisyti neteisingą lygybę 6 + 1 = 12, perkeliant tik vieną degtuką. Užduočiai skiriama vos 15 sekundžių, tad teks veikti greitai. Čia svarbu ne vien žinoti matematiką, bet ir mokėti „pamatyti“ skaičius kitu kampu.

Kad sprendimas ateitų greičiau, prieš imdamiesi veiksmų mintyse įsivaizduokite galimus pokyčius. Atkreipkite dėmesį, kurios skaitmenų dalys gali būti lengviausiai transformuojamos – kartais pakanka pakeisti vieną detalę, ir gaunamas visiškai kitas skaičius. Taip pat verta pažvelgti į užduotį iš skirtingų perspektyvų: neretai sprendimas būna visai šalia, tačiau jo nepastebime.

Jei laiko mažai, nebijokite greitai peržvelgti kelis variantus. Net ir neteisingi bandymai gali padėti suprasti, kuria kryptimi judėti. Svarbiausia – neužsifiksuoti ties vienu sprendimu ir išlaikyti ramybę, nes įtampa silpnina koncentraciją.

Jeigu iš karto nepavyko rasti atsakymo, tai visiškai normalu. Tokie galvosūkiai skirti treniruoti smegenis, o kiekvienas bandymas gerina logiką, dėmesį ir gebėjimą greitai priimti sprendimus. Teisingas sprendimas – žemiau.

Teisinga išeitis tokia: vieną degtuką reikia paimti iš skaičiaus 6 ir pridėti prie skaičiaus 1. Tuomet 6 virsta 5, o 1 – 7. Galiausiai gauname teisingą lygybę: 5 + 7 = 12.

Taip pat galima išbandyti ir kitus panašius galvosūkius – jie puikiai lavina pastabumą, koncentraciją ir dėmesį detalėms.

Pagal žmogaus gimimo datą galima spėti, ar jis bus ilgaamžis, ar greičiau gyvens trumpiau. Tai siejama su numerologija – mokymu apie skaičių reikšmes, kuriuo bandoma aiškinti asmens charakterį, polinkius ir net galimą gyvenimo trukmę.

Teigiama, kad gimimo data, suskaičiavus ją iki vienženklio skaičiaus, gali parodyti, kiek metų žmogus dar gali gyventi. Vis dėlto pabrėžiama, jog tokie skaičiavimai yra tik apytikriai: tikslios mirties datos nežino niekas, o reali gyvenimo trukmė gali būti ir ilgesnė, ir trumpesnė. Numerologija esą nurodo tik polinkius, tačiau gyvenimo eiga priklauso nuo paties žmogaus sprendimų ir aplinkybių.

Taip pat svarbu žinoti, kad astrologija, tarologija, numerologija, chiromantija, ekstrasensorika ir panašios praktikos nėra mokslinės disciplinos. Jos remiasi tradicijomis, tikėjimais ir interpretacijomis, kurios nėra patvirtintos mokslo tyrimais ir neturi objektyvių įrodymų apie veiksmingumą. Tokios temos dažnai pateikiamos pramoginiu formatu, todėl jų nereikėtų laikyti patikimu įrankiu priimant sprendimus ar planuojant ateitį. Kilus klausimų dėl psichologinės savijautos ar sveikatos, visada verta kreiptis į kvalifikuotus medicinos ar psichikos sveikatos specialistus.

Norint apskaičiuoti tariamą gyvenimo trukmę pagal numerologiją, siūloma visą gimimo datą išskaidyti į atskirus skaitmenis, juos sudėti ir gautą rezultatą sumažinti iki vienženklio skaičiaus.

Pavyzdžiui, jei gimėte 1987 m. spalio 12 d., skaičiuojama taip:

1 + 2 + 1 + 0 + 1 + 9 + 8 + 7 = 29

2 + 9 = 11

1 + 1 = 2

Gautas vienženklis skaičius aiškinamas kaip vadinamasis gyvenimo kelio arba likimo skaičius.

Toliau pateikiamos dažniausiai nurodomos reikšmės:

1

Teigiama, kad tiksli gyvenimo trukmė iš anksto nėra aiški, o gyvenimo kelias baigsis pasiekus didžiausią svajonę ar tikslą.

2

Siejamą su ilgaamžiškumu: esą žmogus gali sulaukti garbaus amžiaus, išlaikyti neblogą savijautą ir artimųjų palaikymą.

3

Gyvenimo trukmė laikoma vidutine, tačiau, anot šio aiškinimo, yra potencialo gyventi iki 80 metų ar ilgiau.

4

Teigiama, kad gyvenimas gali būti trumpesnis nei daugelio, tačiau galimi reikšmingi pasiekimai ir dideli darbai.

5

Priskiriamas didelis ilgaamžiškumo potencialas – net iki 100 metų, jei bus palankios aplinkybės, gera sveikata ir artimųjų parama.

6

Nurodoma, kad gyvenimo trukmė gali siekti apie 60 metų, o galutinis rezultatas esą labai priklauso nuo to, kaip žmogus rūpinasi sveikata.

7

Aiškinama, kad žmogus gali gyventi apie 50 intensyvių, įvykių kupinų metų ir patirti daug džiaugsmo bei pasiekimų.

8

Teigiama, kad gyvenimo trukmė gali būti ne itin ilga, o norint ją pailginti reikėtų ypač rūpintis savimi ir gyventi aktyviai.

9

Siejama su ilgesniu gyvenimu, tačiau pabrėžiama, kad vyresniame amžiuje gali išryškėti sveikatos problemų, kurioms gali prireikti medicininės pagalbos.

Urvininkų ir geologų komanda Pietų Kinijoje aptiko įspūdingą radinį – giliai didžiulėje karstinėje įduboje, daugiau nei 200 metrų po žemės paviršiumi, slypintį tankų, beveik nepaliestą mišką.

Karstinė įduba yra netoli Ping’e kaimo, Leye apskrityje, garsėjančio neįprastu reljefu. Ši įduba – viena iš maždaug 30 regione užfiksuotų milžiniškų karstinių smegduobių.

Tokie dariniai, vadinami tiankengais arba „dangaus duobėmis“, susiformuoja tuomet, kai vanduo ilgainiui tirpdo po žeme esantį kalkakmenį. Dėl šio proceso susidaro didelės požeminės ertmės, kurios galiausiai įgriūva, atverdamos masyvias įdubas.

Tyrėjai nusileido į karstinį provėžį, kurio gylis siekia apie 192 metrus. Apačioje jie aptiko vešlų, nepaliestą mišką, besidriekiantį maždaug trijų futbolo aikščių ilgio ruože.

Ekspedicijai vadovavęs Kinijos geologijos tarnybos atstovas Čen Lisin pabrėžė, kad tokiose vietose gali būti ir mokslui dar nežinomų organizmų.

„Nenustebčiau sužinojęs, kad šiuose urvuose bus aptikta rūšių, kurios iki šiol niekada nebuvo aprašytos ar užregistruotos mokslo“, – sakė jis.

Didžiausią įspūdį paliko seni medžiai – kai kurie jų siekia beveik 40 metrų aukštį.

Pasak žiniasklaidos, tokios izoliuotos ekosistemos gali tapti natūraliomis augalijos „slėptuvėmis“: jose rūšys gali vystytis kitaip nei už įdubos ribų. Būtent izoliacija, manoma, ir padėjo šį mišką išsaugoti beveik nepaliestą laiko.

Nacionalinio urvų ir karsto tyrimų instituto atstovas Džordžas Veni yra pažymėjęs, kad karstiniai kraštovaizdžiai įvairiose pasaulio vietose gali smarkiai skirtis. Kinijoje jie dažnai būna ypač dideli ir įspūdingi – su milžiniškomis įdubomis ir plačiais įėjimais į urvus, kai tuo tarpu kitur pasaulyje tokie dariniai gali būti gerokai mažesni ir mažiau pastebimi.

Keliautojai vis rečiau į atostogas žiūri kaip į laiką, kai sportą reikia atidėti į šalį. Visame žemyne aktyvios atostogos sparčiai populiarėja: žmonės renkasi keliones, kurios skirtos treniruotėms, judėjimui ir atsistatymui, o ne vien lankytinoms vietoms ar poilsiui prie baseino.

Tradicinės atostogos paplūdimyje sulaukia vis daugiau konkurencijos – kelionių tendencijos rodo sportu paremtų išvykų augimą, ypač susijusį su padeliu ir piklbolu.

Augant fitneso turizmui, vieni keliautojai ieško aukšto meistriškumo treniruočių bazių su specializuotais baseinais, profesionaliais treneriais ir struktūruotomis programomis. Kiti renkasi ramesnį aktyvų poilsį – plaukimą, tempimo pratimus, žygius ar kelias sporto valandas per dieną.

Populiarėjant krypčiai, kurią galima apibūdinti kaip keliones tam, kad treniruotumeisi, išryškėja keli sporto kurortai Europoje, formuojantys šio tipo atostogų ateitį.

„Club La Santa“ – Lanzarotė, Ispanija

Norintiems kurorto, kuriame iš tiesų galima rimtai sportuoti, „Club La Santa“ – vienas ryškiausių pasirinkimų. Čia siūloma daugiau nei 80 skirtingų sporto šakų ir daugiau nei 500 užsiėmimų per savaitę.

Šis kurortas seniai siejamas su Lanzarotės, kaip rimtos dviračių sporto ir triatlono bazės, reputacija. Keliautojams prieinamos struktūruotos treniruotės, atviros trasos, šiltas oras ir aplinka, kur ankstyvi startai bei dvigubos treniruočių dienos yra visiškai įprastas dalykas.

Ieškantiems vieno atpažįstamiausių aktyvių atostogų kurortų Europoje, tai – pasirinkimas, esantis sąrašo viršuje.

„Quinta do Lago“ – Algarvė, Portugalija

Vos apie 15 minučių kelio nuo Faro oro uosto įsikūręs „Quinta do Lago“ laikomas viena stipriausių Europos krypčių sportui ir aktyvioms atostogoms. Čia elitinės treniruočių sąlygos derinamos su ramiu Algarvės gyvenimo tempu.

Pagrindinis traukos objektas – „The Campus“, aukšto lygio daugiafunkcis sporto centras, daug dėmesio skiriantis treniruotėms, atsistatymui ir reabilitacijai. Jame siūloma įvairi infrastruktūra ir veiklos: nuo modernios sporto salės iki jogos užsiėmimų, taip pat organizuojamos sporto stovyklos vaikams.

Šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams siūloma minti dviračius per Ria Formosa gamtos parką, išbandyti vandens pramogas ežere ar sužaisti 18 duobučių čempionatinio lygio golfo aikštyne.

„Playitas Resort“ – Fuerteventūra, Ispanija

„Playitas Resort“ yra vienas žinomiausių vardų Europoje aktyvių kelionių segmente, ypač tarp norinčių viešbučio, pritaikyto triatlono tipo treniruotėms.

Kurorte įrengtas aštuonių takelių 50 metrų olimpinis baseinas, taip pat dviračių centras, kuriame – daugiau nei 250 dviračių. Dėl to ši vieta tinka fitneso stovykloms ir pakartotinėms treniruočių viešnagėms.

Čia akcentuojama rutina ir sportinė disciplina: vienoje vietoje galima plaukti, važiuoti dviračiu, bėgioti ir skirti laiko atsistatymui, o vėsesnis saulėtas Fuerteventūros klimatas tam ypač palankus.

Nors kurortas tinka rimtai sportuojantiems, jis patrauklus ir tiems, kurie tiesiog nori atsibusti saulėtoje vietoje, o dar prieš pusryčius turėti kokybišką infrastruktūrą treniruotei, užuot bandę „susikomplektuoti“ sportą iš to, ką pasiūlo įprasta viešbučio sporto salė.

„Forte Village“ – Sardinija, Italija

Prabangesniame sportinių kelionių segmente verta paminėti „Forte Village“. Kurortas pristatomas kaip pripažintas sporto kurortas ir reklamuoja įvairias akademijas, įskaitant padelį, plento ir kalnų dviračių sportą, taip pat platesnę programą, apimančią tenisą, triatloną, piklbolą ir fitnesą.

Rakečių sporto mėgėjams ir tiems, kuriems patinka bėgioti gražiose vietose, Sardinijoje įsikūręs kurortas siūlo būtent tai.

Be to, išskirtinė varžybų patirtis „Challenge Forte Village Sardinia“ šiemet planuojama spalio 24–25 dienomis.

„SIRO Boka Place“ – Tivatas, Juodkalnija

Naujesnis pasirinkimas – Juodkalnijoje esantis „SIRO Boka Place“, duris atvėręs 2025 metais. Užuot susitelkęs į vieną sporto šaką, šis viešbutis paremtas platesniu modeliu, kuriame svarbiausia – fizinis pajėgumas ir atsistatymas.

Koncepto centre – specializuotos fitneso ir atsistatymo erdvės, skirtos padėti svečiams geriau treniruotis, greičiau atsistatyti ir kokybiškiau miegoti.

Pastaruoju metu šis kurortas minimas kaip vienas įdomiausių aktyvių ir sveikatingumo krypties pasirinkimų Europoje. Tad keliautojams, kuriems mobilumas, atsistatymas ir sportinis efektyvumas yra ne mažiau svarbūs nei nubėgti kilometrai ar treniruočių skaičius, tai gali būti itin tinkama vieta.

„Marpunta Resort“ – Alonisas, Graikija

Norintiems švelnesnės aktyvių atostogų versijos dėmesio verta „Marpunta Resort“ Graikijoje. Čia siūlomos judėjimu paremtos atostogos: skatinami žygiai, irklentės, tenisas, nardymas, joga, pilatesas ir fitneso užsiėmimai.

Kurortas 2026 metais planuoja organizuotas veiklų stovyklas ir išvykas. Tarp jų numatyti „INEX“ jogos retreatai birželį ir rugsėjį, „YogAqua“ savaitė su joga ant irklenčių, žygiais su gidais ir masažais, taip pat naujas „Ocean Rope Flow“ retreatas, orientuotas į mobilumą, jėgą ir funkcinius judesius.

Derinant jogą su rekreaciniu sportu, šis kurortas labiausiai tinka tiems, kurie nori mažiau intensyvaus, labiau atpalaiduojančio, bet vis tiek aktyvaus poilsio.

Knygos gali nukelti į vietas, kuriose dar nesate buvę, o kartais – net į tokias, kurios egzistuoja tik vaizduotėje. Tačiau filmai ir serialai turi kitą pranašumą: jie parodo vietas, kurias neretai galima aplankyti ir realybėje.

Vadinamasis set-jetting – kelionės į ekrane matytas lokacijas – 2026 metais išlieka itin populiarus ir neatrodo, kad ši tendencija artimiausiu metu sloptų. Dauguma keliautojų renkasi konkrečius miestus ar šalis, tačiau kiti žengia dar toliau – seka mėgstamų personažų pėdomis iki pat viešbučio registratūros.

Viešbučiai ne kartą tapo filmų ir serialų ašimi: nuo prabangių kurortų iki paslaptingų kalnų užeigų. Atsinaujinus „Prarastų vertime“ gerbėjams puikiai pažįstamam viešbučiui Tokijuje, verta prisiminti keletą ikoninių apgyvendinimo vietų, kurias išgarsino kinas ir televizija.

Prarasti vertime: „Park Hyatt Tokyo“, Japonija

Sofios Coppolos filmas „Prarasti vertime“ (2003) pavertė viešbutį „Park Hyatt Tokyo“ vienu garsiausių adresų pasaulyje. Nors scenarijus ir Billo Murray bei Scarlett Johansson vaidyba pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant „Oskarą“, filmo nuotaika neatsiejama nuo dangoraižio viešbučio atmosferos ir vaizdų į Tokiją.

Po 19 mėnesių renovacijos viešbutis duris vėl atvėrė 2025 m. gruodį. Interjeras nebuvo kardinaliai pakeistas – jis išliko artimas originalui, tik kai kurios detalės subtiliai modernizuotos ir sušvelnintos.

Naktinis administratorius: „Es Saadi Palace“, Marakešas

2016 m. sukurta Johno le Carré romano „Naktinis administratorius“ ekranizacija pasakoja apie buvusį britų kareivį Jonathaną Pine’ą, dirbantį viešbučio naktiniu administratoriumi Kaire, kuris įtraukiamas į tarptautinio ginklų prekeivio demaskavimo operaciją.

Tačiau ekrane matomas fiktyvus „Nefertiti“ viešbutis iš tiesų yra Marakeše esantis „Es Saadi Palace“.

Šis kompleksas labiausiai garsėja sodais, užimančiais apie 80 tūkst. kv. metrų. Čia taip pat veikia maždaug 3 tūkst. kv. metrų SPA, naktinis klubas ir kazino. „Es Saadi Palace“ – tik liukso numerius siūlantis viešbutis, o restoranai patiekalams ir kokteiliams naudoja vietoje užaugintas žoleles bei produkciją.

Nuo 1952 m., kai kompleksas buvo atidarytas, čia lankėsi ne viena garsenybė. Tarp buvusių svečių minimi Pierre’as Balmainas, Josephine Baker ir Leonardo DiCaprio.

Pagirios Las Vegase: „Caesars Palace“, Nevada, JAV

Las Vegase įsikūręs „Caesars Palace“ garsus buvo gerokai anksčiau, nei čia 2009 m. buvo filmuojamos „Pagirios Las Vegase“ (ir ne, tikrasis Cezaris čia negyveno).

1966 m. Las Vegaso bulvare atidarytas viešbutis ir kazino per dešimtmečius tapo daugelio sporto renginių scena: jame vyko bokso kovos, o XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje – net dvejos „Formulės 1“ lenktynės. Čia koncertavo Frankas Sinatra, Cher, Dolly Parton, Adele ir daugelis kitų.

„Caesars Palace“ seniai yra pamėgta filmavimo lokacija – čia filmuoti ir tokie filmai kaip „Oušeno vienuoliktukas“, „Lietaus žmogus“ bei „Rokis III“.

Tiesa, garsiojo „Pagirių“ liukso, kuriame apsistoja filmo herojai, realybėje nėra – jis buvo pastatytas „Warner Bros.“ studijoje Burbanke. Vis dėlto svečiai gali rinktis iš 3 960 kambarių ir liukso numerių, lankytis restoranuose (tarp jų – įžymybių mėgstamas „Nobu“), išbandyti sporto barą, lošimo automatus ar pailsėti prie vieno iš šešių baseinų.

Baltoji lelija: įvairūs „Four Seasons“ viešbučiai

Mažai kas taip kursto norą keliauti kaip serialas „Baltoji lelija“ – ir ne vien dėl to, kad dalį pirmųjų sezonų daugelis žiūrovų stebėjo pandemijos metu.

Kiekvieno sezono kryptys – Havajai, Sicilija, Tailandas (o netrukus ir Pietų Prancūzija) – įspūdingos pačios savaime, tačiau pasirinkti „Four Seasons“ viešbučiai šį efektą tik sustiprina.

Havajuose „Four Seasons Resort Maui at Wailea“ vilioja paplūdimiu, keliais fotografijoms itin tinkamais baseinais, trimis golfo aikštynais ir aukšto lygio restoranais, tarp jų – ir legendinio virtuvės šefo Wolfgango Pucko vardas.

Sicilijoje „Four Seasons San Domenico Hotel“ įsikūręs ant uolos Taorminoje, virš Jonijos jūros. Vaizdai čia – tarsi sukurti kino kamerai: nuo restoranų iki begalybės baseino nuolat lydi panorama. Beje, viešbutis siūlo ekskursijas po filmavimo vietas, vedančias į netoliese esančius miestelius, matomus Franciso Fordo Coppolos filme „Krikštatėvis“.

Trečiajam „Baltoji lelija“ sezonui pagrindine filmavimo baze tapo „Four Seasons Resort“ Ko Samui saloje, tačiau fiktyvaus viešbučio įvaizdžiui kurti pasitelktos ir kitos vietos: „Rosewood Phuket“, „Anantara Mai Khao Phuket“ bei „Anantara Bophut Koh Samui“.

Graži moteris: „Beverly Wilshire, A Four Seasons Hotel“, JAV

„Beverly Wilshire“ Beverly Hills rajone buvo garsus dar gerokai iki pasirodydamas kino ekrane. Skirtingais laikotarpiais čia gyveno Elvis Presley, Warrenas Beatty ir Johnas Lennonas.

Vis dėlto labiausiai viešbutį išgarsino fiktyvūs „gyventojai“ – jis tapo pagrindine filmo „Graži moteris“ veiksmo vieta.

Viešbutis aktyviai išnaudoja šią sąsają: čia siūloma „Gražios moters“ patirtis, į kurią įeina nakvynė penthauze, masažas „Beverly Hills“ SPA ir vonia kambaryje, valgymo etiketo pamoka bei piknikas netoliese esančiame parke.

Įprastiems svečiams siūlomi 395 kambariai ir liukso numeriai, penki restoranai bei barai, įskaitant Wolfgango Pucko „CUT“, ir lauko baseinas.

Tvin Pyksas: „Salish Lodge & Spa“, Vašingtonas, JAV

Galėtų pasirodyti keista, kad Davido Lyncho kultinis serialas apie žmogžudystės tyrimą įkvėptų keliones, tačiau Vašingtono valstijos gamta išties įspūdinga – nors ir turinti savotiško, šiek tiek šiurpaus žavesio.

Seriale „Didžiuoju šiaurės viešbučiu“ vadinama vieta iš tiesų yra „Salish Lodge & Spa“ Snoqualmie mieste.

Viešbutyje yra 86 numeriai, tačiau čia nerasite 315 kambario. Vis dėlto su agento Cooperio kambario numeriu susijusių suvenyrų galima įsigyti dovanų parduotuvėje – kaip ir kitų teminių atributų.

Svečiai realybėje gali pasigrožėti Snoqualmie kriokliu, apsilankyti lankytojų centre ir sužinoti daugiau apie Snoqualmie gentį, užsisakyti SPA procedūras ar atsipalaiduoti pirtyje.

Seksas ir miestas: „Hotel Plaza Athénée“, Paryžius

Seriale „Seksas ir miestas“ pono Big persikėlimas į Paryžių jau antrajame sezone tampa rimtu išbandymu Carrie Bradshaw santykiams. Tačiau tik šeštajame sezone pati herojė išvyksta į meilės miestą.

Kelionės metu Carrie apsistoja „Hotel Plaza Athénée“, o scena, kurioje „Vogue“ autorė stovi balkone, apsupta gėlių ir žvelgia į Eifelio bokštą, yra lengvai pakartojama ir realiems svečiams.

„Hotel Plaza Athénée“ priklauso „Dorchester Collection“, o prabanga čia juntama visur – nuo „Dior Spa“ iki restoranų, pažymėtų „Michelin“ žvaigždėmis (viešbutis turi net du atskirus taip įvertintus restoranus).

Nors Paryžiuje Carrie praleidžia tik dvi serijas, sezono finalo įspūdis daugeliui žiūrovų išliko ilgam.