Category: Laisvalaikis

Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ ketvirtadienį pranešė uždarysianti savo regioninę dukterinę bendrovę „Lufthansa CityLine“. Pasak grupės, sprendimą paspartino išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir virtinė darbuotojų streikų, privertusių koreguoti strateginius planus.

„Kaip pirmas žingsnis, įsigaliojantis nedelsiant, 27 „Lufthansa CityLine“ eksploatuojami orlaiviai nuo poryt bus visam laikui išimti iš skrydžių programos, siekiant sumažinti toliau patiriamus nuostolius nuostolingai veikiančioje bendrovėje“, – nurodė „Lufthansa“.

„Lufthansa CityLine“ dirba apie 2 tūkst. darbuotojų. Bendrovė teigia, kad jiems pasiūlyta tęsti darbą kitose grupės įmonėse.

Grupės teigimu, žibalo (reaktyvinių degalų) kainos nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios padidėjo daugiau nei dvigubai.

Be degalų krizės, „Lufthansa“ pastaruoju metu susidūrė ir su dažnais streikais. Šią savaitę streikavo salono įgulos ir pilotai – jų protestai truko penkias dienas iš eilės.

Tarptautinė energetikos agentūra taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį spaudimą degalų tiekimo grandinėms. Agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad Europa „turi gal maždaug šešioms savaitėms likusių reaktyvinių degalų“, ir perspėjo, jog, jei naftos tiekimą toliau trikdys Irano karas, skrydžių atšaukimų galima sulaukti „jau netrukus“.

„Lufthansa“ pranešė, kad po vasaros visame grupės tinkle bus mažinamos tiek tolimųjų, tiek trumpųjų maršrutų paslaugos, siekiant sumažinti sąnaudas.

„Tikslas – aiškiau sukoncentruoti mūsų trumpųjų ir vidutinių nuotolių platformas ir padaryti jas konkurencingesnes“, – teigė „Lufthansa Group“ finansų vadovas Tillis Streichertas.

Pasak grupės, tolimųjų reisų pajėgumai „vasaros skrydžių tvarkaraščio pabaigoje iš viso bus sumažinti šešiais tarpžemyniniais orlaiviais“.

Žiemos 2026–2027 metų skrydžių tvarkaraštyje planuojami papildomi karpymai: iš „Lufthansa“ parko ketinama išimti penkis orlaivius, o tai paveiks skrydžių skaičių šešiomis kryptimis, vykdomų pagrindiniu „Lufthansa“ prekės ženklu trumpųjų ir vidutinių nuotolių maršrutuose.

Ketvirtadienio popietę Frankfurte „Lufthansa“ akcijų kaina buvo kritusi daugiau nei 3,5 proc.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau matome tą patį vaizdą: žmonės keliauja į tas pačias vietas, apsistoja tuose pačiuose viešbučiuose ir vakarieniauja tuose pačiuose restoranuose, kuriuos prieš tai pamatė internete.

Vis dėlto netrūksta turistų, ieškančių dar neatrastų, masiškai „TikTok“ neapdainuotų vietų. Trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb“ pastebi, kad ypač Z kartos keliautojai vis dažniau rezervuoja apsistojimus kaimiškose vietovėse, pirmiausia Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.

Įvertinusi, kurios kaimo kryptys per metus patyrė didžiausią paieškų augimą, „Airbnb“ sudarė sparčiausiai populiarėjančių vietovių sąrašą kiekvienoje iš šių šalių. Štai kur verta vykti ir ką ten nuveikti.

Rojales, Ispanija

Norintiems išvengti turistų minių Barselonoje, verta pasukti į Rojales. Šis Alikantės provincijoje įsikūręs miestelis labiausiai garsėja urviniais namais, kuriuos pradėta statyti dar XVIII amžiuje.

Čia taip pat galima aplankyti vadinamąjį kriauklių namą ir archeologijos muziejų. O pavargus nuo vaikščiojimo praverčia Seguros upės pakrantėje įsikūrusios kavinės bei restoranai.

Gérardmer, Prancūzija

Rytų Prancūzijoje, Vogėzų kalnų regione, įsikūręs Gérardmer dažnai vadinamas „Vogėzų perlu“. Tai nedidelis kurortinis miestelis, susitelkęs aplink ežerą.

Aplink ežerą driekiasi maždaug šešių kilometrų pasivaikščiojimo takas, o norintiems daugiau iššūkių siūloma daugybė žygių maršrutų kalnuose. Žiemą čia galima slidinėti, o vasarą – maudytis ar plaukioti baidarėmis.

Kas dvejus metus balandį miestelyje rengiama narcizų šventė, kurios metu vyksta įspūdingas paradas su gėlėmis išpuoštomis platformomis.

Braunlage, Vokietija

Viršutinio Harco kalnuose įsikūręs Braunlage – sveikatingumo ir žiemos sporto kurortas, puikiai tinkantis slidinėjimui šaltuoju sezonu.

Vasarą miestelis tampa patogia baze keliaujantiems „Harzer-Hexen-Stieg“ – ilgojo nuotolio pėsčiųjų taku, besidriekiantį per visą Harco kalnyną ir Harco nacionalinį parką. Taip pat populiarūs kalnų dviračių maršrutai, o pakilti į apžvalgos taškus galima Vurmbergo keltuvu, nuo kurio atsiveria plati apylinkių panorama.

Sveikatingumo mėgėjams siūlomi SPA kurortai su pirtimis ir baseinais.

Brixen, Italija

Šiaurės Italijoje, Pietų Tirolio regione, esantis Brixen (dar vadinamas Bressanone) vilioja jaukiu senamiesčiu. Ypač rekomenduojama atvykti gruodį – tuomet čia veikia garsus Kalėdų turgus.

Atvykus ne žiemos sezonu, aplink laukia daugiau nei 400 kilometrų pėsčiųjų takų, o dalis jų veda pro UNESCO saugomų Dolomitų viršukalnes. Mieste taip pat galima aplankyti muziejus ir galerijas, tarp jų – ir ekspoziciją, skirtą sūrių gamybai.

Arco, Italija

Nors Komo ežero apylinkės dažnai būna perpildytos, netoli Gardos ežero Trentino regione įsikūręs Arco išlieka ramesne alternatyva.

Be poilsio prie ežero, verta užkopti prie Castello di Arco – viduramžių pilies griuvėsių, iškilusių virš miestelio, arba leistis į žygius aplinkiniais kalnų takais.

Kaip byloja sena patarlė, atsidūrę Romoje elkitės kaip romėnai. O jei ketinate leistis į žygį Šveicarijoje, geriausia – nenusirengti.

Tokią mintį savo naujausioje knygoje pateikia kelionių leidėjas „Lonely Planet“. Leidinys „Don’t Hike Naked in Switzerland“ skirtas pirmą kartą keliaujantiems žmonėms ir siūlo gaires, kaip svetur neapsirikti dėl mandagumo, pagarbos ir vietinių papročių.

Nors pavadinimas skamba šmaikščiai, turinys – visai rimtas: knygoje surinkta daugiau nei 100 patarimų, kaip kelionėse palikti gerą įspūdį, kad ir kur vyktumėte. Pavadinimą įkvėpė Šveicarijos Appencelio kantonas.

Šioje vaizdingoje Šveicarijos dalyje 2011 m. vietos valdžia uždraudė žygius nuogiems, kai vienas vyras buvo pastebėtas be drabužių einantis pro pikniko vietą ir krikščionišką reabilitacijos centrą. Vėliau toks draudimas imtas taikyti visoje Šveicarijoje.

Vis dėlto nuogas žygis – tik viena iš daugybės knygoje aprašomų etiketo pamokų.

Vienas iš šešių svarbiausių patarimų – nepamiršti ausinių. „Nesvarbu, ar esate namuose, ar kelionėje – dauguma žmonių nenori viešajame transporte klausytis muzikos, kurios neįsijungė, žiūrėti „TikTok“ garsų, kurių nežiūri, ar girdėti garsaus pokalbio, kuriame nedalyvauja“, – teigia „Lonely Planet“. Pasak leidėjo, ausinės taip pat suteikia keliautojui tam tikro paslaptingumo ir padeda atrodyti užtikrinčiau naujoje aplinkoje.

Kitas svarbus klausimas – ar ir kiek palikti arbatpinigių.

„Arbatpinigių kultūra įvairiose šalyse skiriasi ir nuolat kinta“, – nurodo „Lonely Planet“. Pavyzdžiui, JAV restoranuose ir kavinėse arbatpinigiai dažnai laikomi norma. Leidėjas rekomenduoja restoranuose palikti 18–25 proc., o baristams – 0,85–1,70 euro.

Tuo metu tokiose šalyse kaip Japonija arbatpinigiai nėra įprasta svetingumo dalis – jie gali sukelti sumišimą ar net darbuotojams pasirodyti nejaukūs. Vietoje to „Lonely Planet“ siūlo padėkoti kitais gestais: palikti nuoširdų padėkos raštelį ar nedidelę smulkmeną iš savo šalies.

Kalbant apie Japoniją, knygoje primenama ir stalo kultūra. „Rodyti lazdelėmis į žmones Japonijoje laikoma agresijos ženklu“, – pabrėžia „Lonely Planet“. Taip pat pažymima, kad Kinijoje lazdelės neturėtų būti paliekamos stačios ryžių dubenėlyje, nes tai primena ritualus, skirtus mirusiesiems pagerbti.

Dar vienas dažnai pamirštamas niuansas – kai kuriose Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Azijos šalyse nederėtų liesti maisto kaire ranka. Kairiarankiams tai gali būti sudėtinga, tačiau tokia taisyklė laikoma svarbia.

Tarp kitų patarimų minimos sveikinimosi tradicijos, elgesys eilėse ir pagarba aplinkiniams fotografuojantis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje esančiame Garoupe paplūdimyje, kaip skelbė „Daily Mail“, asmenukių darymas buvo visiškai uždraustas.

Ką dar verta žinoti: ne visur tinka tas pats

Kelionių etiketas retai būna universalus – tai, kas vienoje vietoje laikoma gražia tradicija, kitur gali erzinti vietinius.

Pavyzdžiui, monetų metimas į fontanus Romoje yra gerai žinomas paprotys. Sakoma, kad viena moneta žada sugrįžimą į Romą, o dvi ar trys – meilę ar net santuoką. Tačiau kitose vietose toks elgesys gali sukelti problemų.

Japonijoje monetų mėtymas į tvenkinius netoli Fudžio kalno kelia vietos gyventojų nerimą: baiminamasi, kad tai blogina vandens kokybę ir teršia krištolo skaidrumo šaltinius. Apie tai rašė „The Independent“, nurodydamas, kad turistams atgrasyti iškabinti perspėjimai japonų, anglų, kinų ir korėjiečių kalbomis. Vienas pareigūnas skundėsi, jog problema tokia didelė, kad „tai nesibaigiantis ratas – vos tik surenkame monetas, netrukus jų primetama vėl“.

O tiems, kurie mėgsta pabendrauti su vietiniais, ypač toliau nuo didmiesčių šurmulio, „Lonely Planet“ siūlo apsvarstyti Jamaiką. Leidėjo teigimu, šioje saloje uždarumas gali būti suprastas kaip nemandagumas, o keliautojai greitai įpranta dažnai sakyti „labas rytas“, „laba diena“ ir „labanakt“ – tiek pasisveikinant, tiek atsisveikinant.

Artėjantis aviacinių degalų trūkumas Europoje ir Azijoje, kurį paskatino karas Irane ir uždarytas Hormūzo sąsiauris, jau artimiausiomis savaitėmis gali sujaukti kelionių planus visame pasaulyje. Ekspertai įspėja: jei naftos srautai greitai neatsinaujins, gali brangti lėktuvų bilietai, o prieš pat vasaros piką – daugėti skrydžių atšaukimų.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolas ketvirtadienį naujienų agentūrai AP teigė, kad Europoje aviacinių degalų atsargų gali būti „galbūt šešioms savaitėms“, o pasaulio ekonomika susiduria su didžiausia energetikos krize.

TEA šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad įprastai kai kurios Europos valstybės turi kelių mėnesių aviacinių degalų atsargas. Tačiau situacija sparčiai prastėja.

Aviaciniai degalai – tai iš naftos perdirbimo būdu gaunamas keroseno pagrindo produktas. Remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, tai didžiausia oro bendrovių sąnaudų dalis, sudaranti apie 30 proc. visų išlaidų. Nuo karo pradžios aviacinių degalų kainos, skaičiuojama, maždaug padvigubėjo, o netrukus gali prasidėti ir fizinis jų trūkumas.

IATA generalinis direktorius Willie Walshas TEA vertinimą pavadino blaivinančiu. Penktadienį išplatintame pareiškime jis sakė: „Taip pat įvertinome, kad iki gegužės pabaigos Europoje gali prasidėti skrydžių atšaukimai dėl aviacinių degalų trūkumo. Kai kuriose Azijos vietose tai jau vyksta.

„Kartu su visomis pastangomis užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius svarbu, kad institucijos turėtų aiškiai komunikuojamus ir koordinuotus veiksmų planus, jei prireiktų normuoti degalus, įskaitant sprendimus dėl laiko tarpsnių (slotų) palengvinimų“, – pridūrė jis.

„Argus Media“ Europos aviacinių degalų kainodaros vadovas Amaaras Khanas teigė, kad kiekviena diena, kai Hormūzo sąsiauris lieka uždarytas, reiškia didėjantį spaudimą tiekimui. Pasak jo, per šį sąsiaurį paprastai keliauja apie 40 proc. Europos aviacinių degalų importo, tačiau nuo karo pradžios pro jį nepraėjo nė viena tokio kuro siunta.

Oro bendrovių atstovai daugiausia reaguoja atsargiai: pripažįsta rizikas, bet stengiasi raminti keleivius. Vis dėlto dalis vežėjų jau perkelia augančias sąnaudas vartotojams – didina bagažo ir kitų papildomų paslaugų mokesčius, įskaičiuoja kaštus į bilietų kainas arba taiko didesnius kuro priedus.

Kai kurios oro bendrovės jau mažina skrydžių apimtis. Tarp jų – Skandinavijos vežėja „SAS“, kuri anksčiau šį mėnesį pranešė balandį atšauksianti „mažiausiai tūkstantį“ skrydžių dėl smarkiai išaugusių kuro kainų. Ekspertai įspėja, kad poveikis gali paliesti ir kitus kelionių elementus – maršrutus, tvarkaraščių lankstumą bei skrydžių planavimą.

„Tourism Economics“ ataskaitoje teigiama, kad po Hormūzo sąsiaurio uždarymo kovą žalios naftos kainos šoktelėjo 64 proc. – tai didžiausias kainų sukrėtimas nuo 2022 metų, stipriai palietęs aviacijos sektorių. Ataskaitos autorius, „Tourism Economics“ vyriausiasis ekonomistas Stephenas Rooney rašė, kad aviacinių degalų kaštų augimas dar aštresnis, o bilietų kainos, tikėtina, didės 5–10 proc., nors silpnesnė paklausa gali riboti, kiek sąnaudų įmanoma perkelti keleiviams.

Kaip aviacijos kuras pasiekia lėktuvą?

Aviaciniai degalai gaminami naftos perdirbimo gamyklose, kur kartu išgaunami ir benzinas bei dyzelinas.

Oro bendrovės kurą paprastai perka iš perdirbėjų ar degalų tiekėjų – panašiai kaip vairuotojai degalinėse perka benziną, tik daug didesniu mastu. Kuras gabenamas laivais ir vamzdynais, o vėliau laikomas oro uostuose.

Pirkimus koordinuoja pačios oro bendrovės. Net jei regione ima trūkti kuro, tai nereiškia, kad skrydžiai visiškai sustos – vienos bendrovės gali turėti daugiau sukauptų atsargų nei kitos. Tačiau tie skrydžiai, kurie vyks, tikėtina, kainuos brangiau dėl išaugusių kuro sąnaudų.

Didžiosios oro bendrovės trūkumo sąlygomis turi pranašumą, nes gali finansiškai atlaikyti kainų šuolius, teigė „Clearview Energy Partners“ vadovas Jacques’as Rousseau.

TEA ataskaitoje nurodoma, kad Europoje dalis valstybių jau remiasi kuro atsargomis, kurių pakaktų mažiau nei 20 dienų. Ataskaita pažymi, kad nuo 2020 metų atsargos nebuvo nukritusios žemiau 29 dienų ribos. Jei atsargos sumažėtų mažiau nei iki 23 dienų, kai kuriuose oro uostuose gali atsirasti fizinis kuro trūkumas, o tai didintų skrydžių atšaukimų riziką ir mažintų paklausą.

Kuriose pasaulio dalyse smūgis būtų didžiausias?

J. Rousseau teigimu, labiausiai nuo Artimųjų Rytų naftos ir aviacinių degalų priklausomos Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys, po jų – Europa.

Didžioji dalis Europos aviacinių degalų pagaminama pačioje Europoje, tačiau dėl karo, J. Rousseau vertinimu, trūksta maždaug 20–25 proc. tiekimo.

Spragas iš dalies bandoma užpildyti didesnėmis tiekimo apimtimis iš JAV. Pasak J. Rousseau, balandį JAV eksportas į Europą siekė apie 150 tūkst. barelių per dieną – maždaug šešis kartus daugiau nei įprastai.

JAV, kaip didelė naftos gavybos šalis, su tiekimo prieinamumu susiduria mažiau. J. Rousseau tai apibendrino taip: JAV greičiau bus kalbama apie kainą, o kai kuriose kitose pasaulio dalyse galima prieiti prie ribos, kai kuro tiesiog nebelieka.

Kiek pasaulinė aviacinių degalų pasiūla atsilieka?

Investicijų bendrovės „Raymond James & Associates“ vyresnysis strategas Pavelas Molchanovas sakė, kad dėl uždaryto Hormūzo sąsiaurio pasaulis praranda 10–15 mln. barelių naftos per dieną.

Jo teigimu, net jei perdirbimo pajėgumai Azijoje ir Europoje būtų tie patys, be pakankamo žalios naftos kiekio perdirbėjai negalės dirbti visu pajėgumu, o tai reikštų realius tiekimo sutrikimus.

Nors TEA iš narių avarinių rezervų išleido 400 mln. barelių naftos, P. Molchanovas pabrėžė, kad tai greito efekto neduos – tokius kiekius į rinką galima išleisti tik per ilgesnį laiką, galbūt iki metų pabaigos.

Kaip tai pajus keleiviai?

Cornell universiteto profesorius Christopheris Andersonas sako, kad keliautojams reikėtų pasiruošti ne tik didesnėms kainoms.

„Tai jau nebėra vien kuro kainų istorija. Oro bendrovėms tai tampa tinklo planavimo istorija“, – teigė jis. Pasak profesoriaus, svarbūs ne tik kaštai, bet ir ilgesni maršrutai, mažesnis tvarkaraščių lankstumas bei didesnis neapibrėžtumas, kokia bus paklausa net ir po kelių savaičių.

C. Andersonas prognozavo, kad jei sutrikimai tęsis per pagrindinį vasaros sezoną, rinkoje gali daugėti vėlyvų užsakymų, didėti tvarkaraščių nepastovumas ir mažėti pigių bilietų pasirinkimas.

„Tourism Economics“ ataskaitoje pažymima, kad labiausiai nukenčia kelionės per Artimuosius Rytus dėl oro erdvės uždarymų ir brangių maršrutų keitimų. S. Rooney teigimu, rizikos zonoje yra apie penktadalis Europos–Azijos paklausos ir 10 proc. Šiaurės Amerikos–Azijos paklausos, kuri paprastai keliauja per Artimuosius Rytus. Jei konfliktas truktų du mėnesius, atsigavimas, tikėtina, prasidėtų 2026 metų antroje pusėje, nors nuotaikos rinkoje gali atsigavimą lėtinti.

Ką daro oro bendrovės?

Nyderlandų oro bendrovė „KLM“ ir Jungtinės Karalystės pigių skrydžių vežėja „easyJet“ teigė šiuo metu kuro trūkumo nejaučiančios, tačiau plačiau TEA įspėjimų nekomentavo. Vis dėlto abi pripažįsta patiriančios didėjančias sąnaudas.

„KLM“ ketvirtadienį pranešė kitą mėnesį mažinsianti 160 skrydžių – apie 1 proc. savo Europos maršrutų. Priežastis – augančios keroseno sąnaudos, dėl kurių dalis skrydžių, pasak bendrovės, tampa finansiškai nebeapsimokantys.

„easyJet“ pranešė prognozuojanti 2026 finansinių metų pirmąjį pusmetį patirsianti 619,6–642,6 mln. eurų ikimokestinį nuostolį. Vis dėlto generalinis direktorius Kentonas Jarvisas tvirtino, kad paklausa išlieka stipri, o Velykų laikotarpis bendrovei buvo pats intensyviausias istorijoje.

Vokietijos vežėja „Lufthansa“ paskelbė, kad darbo ginčai ir aukštos kuro kainos verčia nedelsiant uždaryti regioninį padalinį „CityLine“ anksčiau nei planuota, o 27 senesni, mažiau efektyvūs lėktuvai bus išimti iš eksploatacijos. Taip pagreitinamas sprendimas, kuris buvo numatytas tik kitais metais.

JAV oro bendrovė „Delta Air Lines“, dažnai skraidanti į Europą, teigė žinanti apie galimą kuro tiekimo problemą ir stebinti situaciją. „Delta“, 2012 metais Filadelfijoje įsigijusi naftos perdirbimo gamyklą, siekdama geriau valdyti didžiausias sąnaudas, pranešė šiuo metu nesitikinti greito poveikio savo operacijoms.

Kaip keičiasi kainos?

Dalis oro bendrovių jau perspėja apie brangstantį kurą ir perkelia kaštus keliautojams – dažniausiai per bilietų kainas ar papildomus mokesčius.

Pastarosiomis savaitėmis JAV vežėjos „Delta“, „United“, „American Airlines“, „Southwest Airlines“ ir „JetBlue“ padidino registruoto bagažo mokesčius.

„United“ vadovas Scottas Kirby darbuotojams skirtame pranešime teigė, kad jei kuro kainos išliks aukštos, tai galėtų pridėti apie 9,32 mlrd. eurų metinių sąnaudų. Jis pažymėjo, kad net geriausiais bendrovės metais pelnas nesiekė 4,3 mlrd. eurų.

Tuo metu Honkongo vežėja „Cathay Pacific“ neseniai apie 34 proc. padidino kuro priedus visiems maršrutams, o „Air India“ kai kuriems skrydžiams šį mėnesį pridėjo iki 260 eurų mokesčių. „Emirates“, „Lufthansa“ ir „KLM“ taip pat koregavo mokesčius ar kainas, siekdamos prisitaikyti prie didelio kainų nepastovumo.

Lankantis populiariuose turistų traukos taškuose, dažnam tenka susidurti su įkyriais pasiūlymais: restoranų darbuotojai, ekskursijų organizatoriai ar bilietų perpardavinėtojai gatvėje nuolat siūlo savo paslaugas. Toks elgesys neretai kelia diskomfortą, erzina ir kai kuriems primena priekabiavimą.

Italijos sala Kapris nusprendė šią problemą spręsti griežčiau – vietos valdžia ėmėsi priemonių, kurios, tikimasi, pagerins keliautojų patirtį ir sumažins trikdžius tiek turistams, tiek salos gyventojams.

Ši kryptis jau anksčiau buvo įvedusi ribojimų: apribotas ekskursijų grupių dydis, o gidams uždrausta naudoti garsiakalbius ir skėčius, kad būtų mažiau triukšmo ir grūsties.

Didžiausio piko metu Kapris per dieną sulaukia iki 50 tūkst. lankytojų – gerokai daugiau nei saloje nuolat gyvenančių žmonių, kurių skaičius siekia maždaug 13–15 tūkst.

Uždrausta gatvėje vilioti klientus įkyriu būdu

Kaprį lankantys turistai dažnai stabdomi įvairių paslaugų teikėjų: siūlomos ekskursijos po salą, išvykos laivu, taip pat viliojama nuolaidų meniu restoranuose ir baruose.

Saloje meru dirbantis Paolo Falco, seniai pasisakantis už griežtesnį turizmo valdymą, teigia, kad toks įkyrus viliojimas daro žalą salos įvaizdžiui.

„Žinau turistų, kurie nuo pat išlipimo iš laivo iki atvykimo prie funikulieriaus įėjimo [jis jungia uostą su aukščiau esančiu miestu] buvo sustabdyti daugiau nei penkis kartus, siūlant išvykas ar restoranus. Toks įkyrumas palieka nemalonų įspūdį“, – Italijos žiniasklaidai sakė P. Falco.

Atnaujintame vietos valdžios potvarkyje ši praktika įvardyta aiškiai: komerciniams paslaugų teikėjams, turizmo paslaugų agentūrų savininkams ir jų darbuotojams griežtai draudžiama viešose ar visuomenės naudojamose erdvėse ieškoti klientų įkyriais ir primygtiniais metodais.

P. Falco pabrėžė, kad saloje suprantamas verslų noras reklamuotis, tačiau tai turi būti daroma taktiškai: „Suprantame poreikį perduoti reklaminę žinutę, bet neketiname nusileisti dėl to, kad tai turi būti daroma su Kapriui derančia elegancija ir grakštumu.“

Naujosios taisyklės taip pat akcentuoja, kad turistai saloje turi galėti judėti laisvai, „nebūdami nuolat kalbinami ir stabdomi ekonominės veiklos vykdytojų, užsiimančių bet kokia tarpininkavimo ar prekių ir paslaugų reklamos forma viešajame kelyje, įskaitant nepageidaujamą reklamą gatvėje, naudojant brošiūras, skrajutes ar žemėlapius“.

Pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 25 iki 500 eurų.

Šis objektas buvo aptiktas ne gręžiniais ir ne tiesioginiais stebėjimais.

Po Kaskadų kalnagūbriu Oregone, kuris driekiasi apie 1126 kilometrus, mokslininkai aptiko didžiulį požeminį vandens rezervuarą. Skelbiama, kad jame gali būti bent du kartus daugiau vandens nei Mido ežere. Šis atradimas rodo, jog giliai vulkaninėse uolienose gali egzistuoti paslėptas vandens „tinklas“, cirkuliuojantis viename aktyviausių Šiaurės Amerikos kalnagūbrių.

Tyrėjų teigimu, po atšiauriais Kaskadų šlaitais gali slypėti vienas didžiausių planetos vulkaninių vandeningųjų horizontų. Didžiulis požeminio vandens kiekis, įkalintas porėtose uolienose, verčia iš naujo vertinti, kaip vanduo kaupiasi ir juda kalnuotuose regionuose.

Nurodoma, kad naujai identifikuotas vandeningasis horizontas gali talpinti mažiausiai 81 kubinį kilometrą vandens. Tyrimas, paskelbtas žurnale „PNAS“, rodo, kad tokio telkinio apimtis daugiau nei dukart viršija Mido ežero tūrį, todėl tai laikoma itin ryškiu natūralios vandens „saugyklos“ pavyzdžiu žemyniniu mastu.

Oregono universiteto geologas Leifas Karlstromas pažymėjo:

„Tai žemyno masto ežeras, saugomas kalnų viršūnėse esančiose uolienose – tarsi milžiniškas vandens bokštas. Panašių didelių vulkaninių vandeningųjų horizontų buvimas į šiaurę nuo Kolumbijos upės slėnio ir netoli Šastos kalno leidžia manyti, kad Kaskadų kalnagūbris gali būti didžiausias tokio tipo vandeningasis horizontas pasaulyje.“

Mokslininkai pabrėžia, kad panašių požeminių telkinių aptikimas į šiaurę nuo Kolumbijos upės slėnio bei netoli Šastos kalno leidžia svarstyti, jog visas Kaskadų kalnagūbris gali sudaryti didžiausią tokio pobūdžio struktūrą Žemėje.

Įdomu tai, kad požeminis telkinys buvo identifikuotas ne gręžiant ar tiesiogiai stebint. Vietoj to mokslininkai analizavo, kaip su gyliu kinta temperatūra kalnuose. Įprastai gilesnės uolienos šyla dėl slėgio ir artumo Žemės gelmėms, tačiau kai kuriose zonose temperatūra išliko beveik stabili net didėjant gyliui. Tokia anomalija, tyrėjų vertinimu, rodo vandens cirkuliaciją uolienose: vanduo jas vėsina ir palieka aiškiai išmatuojamą „pėdsaką“.

JAV Miškų tarnybos hidrologas Gordonas Grantas teigė, kad komandos tikslas iš pradžių buvo geriau suprasti kraštovaizdžio raidą ir vandens judėjimą, tačiau tyrimas atskleidė ir platesnės reikšmės faktų:

„Iš pradžių norėjome geriau suprasti, kaip Kaskadų kalnų kraštovaizdis kito laikui bėgant ir kaip jame juda vanduo. Tačiau šio fundamentalaus tyrimo metu aptikome dalykų, kurie žmonėms yra itin svarbūs: neįtikėtiną vandens kiekį, aktyviai kaupiamą Kaskadų kalnuose, ir ryšį tarp vandens judėjimo bei ugnikalnių keliamų pavojų“, – aiškino jis.

Pasak tyrėjų, toks milžiniškas vandens kiekis turi pasekmių ne tik vandens išteklių požiūriu. Vandeniui sąveikaujant su magma, jis gali greitai virsti garais, o tai didina slėgį po Žemės paviršiumi. G. Grantas akcentavo, kad dar tik pradedama suprasti šio reiškinio svarba:

„Šis regionas gavo geologinę dovaną, bet mes ją tik pradedame suprasti. Kas bus, jeigu nebus sniego arba pasitaikys keli atšiaurūs žiemos sezonai be lietaus? Tai esminiai klausimai, į kuriuos dabar turime sutelkti dėmesį.“

Tyrime aiškinama, kad procesai, susiję su šiuo požeminiu rezervuaru, gali daryti įtaką Kaskadų kalnų ugnikalnių išsiveržimų tipui ir intensyvumui. Teritorijos, kur vanduo iš šio telkinio giliai skverbiasi į Žemę, gali būti labiau linkusios į sprogstamojo pobūdžio aktyvumą dėl didėjančio slėgio.

Kiekviena jaunatis laikoma savotišku perkrovimo tašku. Tačiau balandžio jaunatis, pasak astrologės Olgos Chodarevos, išsiskirs tuo, kad jos energija gali padėti pagrindą visiems artėjantiems astrologiniams metams. Aptariame, kada ji įvyks, kuo ši jaunatis ypatinga ir kaip ji, anot astrologės, gali atsispindėti kasdieniuose sprendimuose.

Astrologija, tarologija, numerologija, chiromantija, ekstrasensorika ir kitos panašios praktikos nėra mokslo disciplinos. Jos remiasi tradicijomis, tikėjimais ir interpretacijomis, kurios nėra patvirtintos moksliniais tyrimais ir neturi objektyvių veiksmingumo įrodymų. Tokia informacija dažnai būna pramoginio pobūdžio, todėl jos nereikėtų laikyti patikimu pagrindu priimant sprendimus ar planuojant ateitį. Sprendžiant su psichologija ar sveikata susijusius klausimus, verta kreiptis į mokslo specialistus.

Anot astrologės Olgos Chodarevos, jaunatis šį mėnesį įvyks balandžio 17 dieną 14.51 val. Avino ženkle.

„Ši jaunatis turi daug ypatumų, nes Avinas, kuriame ji įvyks, yra pirmasis Zodiako rato ženklas. Tai energijos, kurios gali uždėti potencialą visiems ateinantiems astrologiniams metams, t. y. iki kito balandžio. Pati jaunatis yra svarbus energetinio perkrovimo taškas“, – aiškina ekspertė.

Ji pabrėžia, kad žmonės į jaunaties energiją gali reaguoti nevienodai. Pasak astrologės, tai priklauso nuo to, kurioje žmogaus gimimo horoskopo vietoje įvyksta jaunatis – ši vieta gali arba rezonuoti su individualiais rodikliais, arba ne. Tokius dalykus, anot jos, tiksliau įvertinti esą galima tik atliekant individualią analizę.

Avino ženklas siejamas su startu, pradžia, impulsu ir „kibirkštimi“. Pasak astrologės, dėl to gali sustiprėti nuostata „noriu visko čia ir dabar“. Tokia skuba, jos teigimu, kai kuriems žmonėms gali tapti dirglumo, aštresnių reakcijų ar konfliktų priežastimi.

„Bus sunku susilaikyti ir nepridaryti klaidų, kai išeini iš pasyvios būsenos“, – perspėja astrologė.

Kita vertus, ji sako, kad ši diena gali būti palanki aktyvumui ir ryžtingiems sprendimams.

„Šios jaunaties energija susijusi su fizine jėga, naujais pradėjimais ir instinktais, todėl tą dieną labai palanku elgtis aktyviai, priimti sprendimus ir pradėti veikti. Galima sportuoti. Jei norėjote kur nors žengti pirmą žingsnį, bus puiki energija pagaliau tai padaryti“, – teigia O. Chodareva.

Pasak astrologės, tai taip pat tinkamas metas imtis seniai atidėliotų darbų, skirti laiko veikloms, kurioms jaučiama aistra, drąsiau reikšti jausmus, išeiti iš pasyvumo, „pareikšti apie save“ ir startuoti su naujais projektais.

Ji atkreipia dėmesį, kad Avinas siejamas su asmenine iniciatyva, todėl sritis, kurioje žmogus ryžtasi pradėti veikti pats ir įdeda pastangų, gali iškilti į pirmą planą.

Ko, anot astrologės, jaunaties metu vertėtų vengti: ji pataria neįsivelti į bandymą kažkam kažką įrodyti. Pasak jos, Avino energija gali sustiprinti konkurenciją ir norą laimėti, todėl gali kilti pagunda įsitraukti į nereikalingus ginčus.

Kalbėdama apie tai, kam ši jaunatis gali būti palankiausia, astrologė išskiria Avinus, Liūtus ir Šaulius, taip pat Vandenius ir Dvynius.

Jei kalbėti apie profesijas, anot jos, tai gali būti palankus metas verslininkams, vadovams, sportininkams, nuomonės formuotojams, taip pat jėgos struktūrų atstovams, kariškiams, ugniagesiams, gelbėtojams ir chirurgams.

Ženevos universiteto (UNIGE), Žemės geomokslų ir išteklių instituto „CNR-IGG“ bei Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto „INGV“ mokslininkų komanda po Toskana aptiko milžinišką magmos sankaupą – vadinamąjį „magmos ežerą“, kuriame, kaip skaičiuojama, gali būti apie 6 000 kub. km magmos.

Pasak tyrėjų, šis atradimas svarbus ne tik mokslo požiūriu. Jis taip pat gali atverti kelią greitesniems ir ekonomiškesniems metodams, kurie padėtų ieškoti tokių išteklių kaip geoterminiai rezervuarai, litis ar retųjų žemių elementai – jų susidarymas dažnai glaudžiai susijęs su giliomis magmatinėmis sistemomis.

Nors teoriškai toks magmos telkinys geologiniais laiko masteliais galėtų prisidėti prie supervulkano formavimosi, mokslininkai pabrėžia: šiuo metu jis jokios realios grėsmės nekelia.

„Žinojome, kad šis regionas, besidriekiantis iš šiaurės į pietus per Toskana, yra geotermiškai aktyvus, tačiau nesuvokėme, kad jame slypi toks didelis magmos kiekis, panašus į supervulkaninių sistemų, tokių kaip Jeloustounas, tūrį“, – teigė tyrimui vadovavęs Ženevos universiteto docentas Matteo Lupi.

Magmos sankaupa aptikta pasitelkus aplinkos triukšmo tomografiją – požeminių sluoksnių vaizdinimo metodą, plačiai naudojamą seismologijoje. Ši technika leidžia „peršviesti“ Žemės plutą pasitelkiant natūralius aplinkos virpesius, kuriuos sukelia vandenynų bangos, vėjas arba žmogaus veikla.

Kai tokie signalai sklinda per žemės gelmes, juos fiksuoja didelės raiškos seisminiai jutikliai, išdėstyti paviršiuje. Šiame tyrime panaudota apie 60 prietaisų.

Mokslininkai aiškina, kad itin mažas seisminių bangų sklidimo greitis gali būti požymis, jog po žeme yra išsilydžiusios medžiagos, pavyzdžiui, magmos.

„Šie rezultatai svarbūs ir fundamentiniams tyrimams, ir praktiniam pritaikymui, pavyzdžiui, ieškant geoterminių rezervuarų ar telkinių, kuriuose gausu ličio ir retųjų žemių elementų, naudojamų, pavyzdžiui, elektromobilių baterijose. Be didelio mokslinio susidomėjimo, tokie tyrimai rodo, kad tomografija, leidžianti greitai ir mažomis sąnaudomis tirti gelmes, gali tapti naudingu įrankiu energetikos transformacijai“, – pabrėžė M. Lupi.

Protingi vyrai partnerės nesirenka vien pagal išvaizdą. Nors išorė jiems gali būti malonus priedas, svarbiausia – moters vidinis pasaulis ir charakterio savybės, kurios leidžia kurti gilesnį ryšį.

Kaip rašo „YourTango“, aukštesnio intelekto vyrai į pasimatymus žiūri kitaip nei dauguma: jie ieško ne paviršutiniško žavesio, o asmenybės išskirtinumo, autentiškumo ir emocinio brandumo.

Publikacijos autorė pabrėžia, kad pasimatymus ypač įdomius daro nestandartiniai bruožai. „Neįprastos savybės padaro pasimatymus įdomius. Kai žmogus turi gerą humoro jausmą arba su pasididžiavimu sako, kad yra keistas, jis išsiskiria iš kitų“, – rašoma tekste.

Anot autorės, moterys, kurios nepergyvena dėl kiekvienos smulkmenos savo išvaizdoje, lengviau žiūri į gyvenimą ir dažniau leidžia užsimegzti tikram emociniam artumui. Būtent tokiose moteryse protingi vyrai mato potencialą ilgalaikiams santykiams, o ne tik trumpalaikiam bendravimui.

Žemiau – savybės, kurios, pasak publikacijos, dažniausiai patraukia aukšto IQ vyrus.

1. Panašus humoro jausmas. Autorė primena, kaip nuobodu gali būti pasimatyme su žmogumi, kuris nemoka juokauti arba nereaguoja į humorą. Intelektualams sutampantis humoro jausmas neretai tampa vienu svarbiausių kriterijų.

2. Pasitikėjimas savimi ir emocinis stabilumas. Moterys, kurios didžiuojasi savimi, nesileidžia lengvai išmušamos iš vėžių ir nepasiduoda kitų įtakai, natūraliai traukia protingus vyrus. Toks pasitikėjimas leidžia išlaikyti savitumą net ir spaudžiant aplinkiniams.

3. Nuoširdus susidomėjimas savo pomėgiais. Kai moteris yra tikrai įsitraukusi į tai, kas jai patinka – nesvarbu, ar tai komiksų serija, ar mėgstamas autorius – tai sukuria ypatingą patrauklumą. „Tai nebūtinai tavo tema, bet tai, kaip jie apie tai kalba, atrodo patrauklu“, – teigiama publikacijoje.

4. Drąsa būti neordinarinei. Vietoj bandymo pritapti ar slėptis nuo kritikos, kai kurios moterys atvirai deklaruoja savo išskirtinumą. Tokia laikysena, pasak autorės, padaro bendravimą ryškesnį ir mažiau nuspėjamą.

5. Smalsumas ir noras mokytis. Skirtingai nei žmonės, manantys, kad jau viską žino, smalsios moterys klausia, domisi ir ieško naujų žinių. Tai ne tik daro jas įdomiomis pašnekovėmis, bet ir skatina patį vyrą augti.

6. Gebėjimas kurti gilią emocinę jungtį. Daugelis žmonių sunkiai atsiveria ir lieka paviršutiniški. Autorės teigimu, protingi vyrai dažnai ieško partnerių, kurios geba būti pažeidžiamos, atviros ir kurti tikrą artumą.

7. Savarankiškumas ir nuosavas kelias. Moterys, kurios aklai neseka minia, sąmoningai renkasi savo kryptį ir didžiuojasi unikalumu. Anot autorės, gyvenimas su tokia partnere tampa mažiau monotoniškas ir turiningesnis.

8. Aiški komunikacija ir konfliktų sprendimas. Nors tai gali atrodyti savaime suprantama, ne visi moka ramiai išsakyti mintis ir konstruktyviai spręsti nesutarimus. Kokybiškas bendravimas padeda išvengti nuolatinių barnų ir palaiko santykių harmoniją.

9. Autentiškumas. „Tai reiškia, kad žmogus visada išlieka savimi, nesiteisina. Net jei jį vadina „keistu“ ar „kitokiu“, jis neleidžia, kad tai jį jaudintų“, – rašo autorė. Pasak publikacijos, autentiškos moterys nesitaiko prie svetimų lūkesčių ir išlieka ištikimos sau, o tai labai vertina intelektualūs vyrai.

10. Žemiškumas ir empatija. Priešingai tiems, kurie pasineria į tendencijas ar egoistiškus įpročius, žemiškos moterys nedramatizuoja smulkmenų, išlaiko tikrumą ir padeda partneriui „nenuskręsti“. „Atrodo, jos žino, ką ketini pasakyti, dar prieš tau tai ištariant“, – taip autorė apibūdina empatiją turinčias moteris.

Publikacijoje teigiama, kad būtent empatija ir gebėjimas pasitikėti savo vidiniu balsu padeda kurti gilius, harmoningus santykius, kuriuose protingi vyrai jaučiasi suprasti.

Po lietaus ar vejos laistymo geriausia neskubėti ir palaukti, kol žolė išdžius. Specialistai pataria veją pjauti tik praėjus bent 24 valandoms po kritulių ar intensyvaus laistymo – priešingu atveju galima pakenkti ir vejai, ir pačiai žoliapjovei.

Nors techniškai šlapią žolę pjauti įmanoma, toks sprendimas dažnai sukelia daugiau problemų nei naudos. Drėgmė skatina koroziją, o pats pjovimas šlapiomis sąlygomis gali pernelyg apkrauti žoliapjovės variklį ir peilius.

„Nesvarbu, ar žolė sudrėkusi nuo lietaus, purkštuvų ar ryto rasos – drėgnos žolės pjovimas dažnai atneša daugiau žalos nei naudos“, – teigiama straipsnyje.

Toliau pateikiamos pagrindinės priežastys, kodėl verta laikytis 24 valandų taisyklės.

1. Nelygus pjovimas

Šlapia žolė dažnai būna palinkusi skirtingais kampais ir nevienodo aukščio, todėl nupjaunama netolygiai. Dėl to veja gali atrodyti lopais, o kai kuriose vietose gali likti „tarpų“.

2. Žolės gumulavimasis ir užsikimšimai

Sunkesnė, drėgna žolė linkusi sulipti į gumulus, todėl žoliapjovė dažniau užsikemša, dirba sunkiau ir ją tenka dažniau valyti. Nupjauta šlapia žolė gali kauptis po korpusu, stabdyti darbą, o palikta ant vejos – sudaryti sąlygas pelėsiui ar grybeliui.

3. Ligos plinta greičiau

Drėgna žolė pjovimo metu dažniau ne švariai nukertama, o suplėšoma. Tokie pažeidimai tampa „vartais“ ligoms. Be to, šlapia veja ypač pažeidžiama grybelinių infekcijų, kurios gali sukelti žolės išblykšimą, džiūvimą ar dėmių atsiradimą.

„Šlapi žolės stiebai gali prilipti prie peilių ir kitų žoliapjovės paviršių, o taip išnešiojami po visą kiemą. Jei liga jau yra, nupjauta žolė gali ją dar labiau išplatinti“, – rašoma straipsnyje.

4. Dirvos pažeidimai

Pjaunant sunkesne žoliapjove minkštą, drėgną dirvą, ji gali būti suslėgta. Dėl to šaknims sunkiau pasisavinti maisto medžiagas, o vejos būklė prastėja.

„Kai ratai važiuoja per minkštą, drėgną dirvą, vejoje gali likti provėžos. Tokie grioveliai nelygina paviršių, apsunkina būsimą pjovimą ir gali neigiamai paveikti drenažą“, – nurodoma straipsnyje.

5. Žoliapjovės gedimai ir rūdys

Ant korpuso ar peilių besikaupianti šlapia nupjauta žolė skatina rūdžių atsiradimą. Taip pat drėgnos žolės pjovimas gali greičiau atšipinti peilius.

Be to, užsikimšimai sukelia didesnę apkrovą, todėl žoliapjovė gali pradėti kaisti, strigti ar net sugesti – vėliau gali prireikti remonto.

6. Saugumo rizika

Šlapias paviršius yra slidus, todėl pjaunant veją padidėja paslydimo ir kritimo rizika, ypač šlaituose. Tai gali baigtis traumomis, todėl dar viena priežastis palaukti, kol žolė išdžius.