Category: Laisvalaikis

„Eurostar“ traukiniai daugeliui keliautojų turi akivaizdžių privalumų: nereikia gaišti laiko oro uostuose, toks keliavimo būdas yra draugiškesnis aplinkai, o atvykus dažnai iškart atsiduriama pačiame miesto centre.

Tačiau bilietų kainos ne visada džiugina.

Vis dėlto šįkart „Eurostar“ paskelbė trumpalaikį išpardavimą: bilietų kainos prasideda nuo 25 eurų. Akcijos bilietai galioja kelionėms nuo balandžio 22 d. iki liepos 8 d., tačiau juos būtina įsigyti iki balandžio 13 d. 23.59 val. Vidurio Europos laiku.

Išpardavimo metu galima rezervuoti keliones į Londoną, Lilį, Paryžių, Briuselį, Roterdamą, Amsterdamą ir Kelną.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriomis datomis kelionėms tarp atskirų miestų taikomos vadinamosios „juodosios“ datos, kai nuolaidos negalioja.

Kaip pigiau įsigyti „Eurostar“ bilietus visus metus

Jei galite lanksčiai planuoti kelionės laiką, pigesnį „Eurostar“ bilietą neretai pavyksta rasti ir pasibaigus išpardavimams.

Pastebima, kad pigiausios „Eurostar“ kainos dažniausiai siūlomos antradieniais ir trečiadieniais.

Dar viena galimybė sutaupyti – „Eurostar Snap“. Šis pasiūlymas leidžia bilietus įsigyti iki 50 proc. pigiau, tačiau tinka tik tiems, kurie neprivalo vykti tiksliai konkrečiu reisu.

„Eurostar Snap“ bilietus galima pirkti ne anksčiau kaip likus dviem savaitėms iki kelionės. Užsakant tereikia pasirinkti kelionės datą ir pageidaujamą laiką: rytą–ankstyvą popietę arba vėlyvą popietę–vakarą.

Tiksli informacija, kuriuo traukiniu būsite užregistruoti, atsiunčiama likus dviem dienoms iki išvykimo.

Svarbu žinoti, kad „Eurostar Snap“ bilietai nėra keičiami, negrąžinami ir neperleidžiami.

Kelionėms, kurių galutinis taškas nėra didmiestis, paskutinė atkarpa neretai tampa sunkiausia. Išlipus iš lėktuvo, pavargus po skrydžio, tenka spręsti, kaip pasiekti viešbutį ar kitą vietą: aiškintis vietinio viešojo transporto sistemą, pirkti bilietus, ieškoti maršrutų.

Dėl to daugelis keliautojų pasikliauja viešbučių pervežimais, taksi ar pavežėjais. Tai patogu, tačiau dažnai kainuoja brangiai ir palieka didesnį anglies dioksido pėdsaką. Tuo tarpu traukinys daugeliu atvejų gali būti malonesnė, pigesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva, o kartais – net greitesnė.

Kai traukinio bilietas perkamas kartu su skrydžiu, dingsta spėlionės dėl paskutinės kelionės dalies: atvykus tereikia keliauti į geležinkelio stotį ir sėsti į numatytą reisą. Be to, perkant vienu užsakymu, oro linijos paprastai taiko jungties garantiją – jei dėl skrydžio vėlavimo nespėjate į traukinį, jums padedama perkelti kelionę į kitą galimą maršrutą.

Kai kurios Europos oro linijos jau siūlo kombinuotus lėktuvo ir traukinio bilietus, o dalis jų tam tikrais atvejais padeda ir su bagažo tvarkymu.

„Air France“: skrydis ir traukinys kelionėms po Prancūziją

„Air France“ siūlo du sprendimus, kaip sujungti skrydį su kelione traukiniu.

Kelionėms, kurių traukinio atkarpa vyksta Prancūzijoje, siūlomi „Train + Air“ bilietai. Jie prieinami tarptautiniams keliautojams, įskaitant vykstančius į Prancūzijos užjūrio teritorijas ar iš jų.

Prancūzijos geležinkelių tinklas išvystytas: iš Paryžiaus Orli ir Šarlio de Golio oro uostų galima pasiekti dešimtis krypčių visoje šalyje.

Užsakymo principas paprastas: traukinio stotį reikia įvesti taip, lyg tai būtų oro uostas. Oro linijos pasirūpina traukinio rezervacija, o bilietas pateikiamas kaip parsisiunčiamas elektroninis dokumentas likus maždaug 30 valandų iki kelionės.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bagažas automatiškai tarp lėktuvo ir traukinio paprastai neperkeliamas – jį reikia atsiimti ir pasirūpinti tolesniu etapu savarankiškai. Taip pat nurodoma, kad iš Orli oro uosto iki „Massy TGV“ stoties pėsčiomis nenueisite, tačiau siūlomas pervežimas taksi tarp stoties ir terminalo.

Keliaujantiems į Briuselį ar iš jo, „Air France“ siūlo „Air&Rail“: kombinuotas bilietas gali suteikti pirmąją klasę „TGV INOUI“ traukinyje, o išvykstant bagažas priimamas geležinkelio stotyje. Vis dėlto, atvykus į Paryžių lėktuvu, bagažą reikės atsiimti patiems ir prieš sėdant į traukinį pristatyti į „Air&Rail“ aptarnavimo vietą.

„Air France“ teigia, kad praleidus jungtį dėl vėlavimo, keleivis perkeliamas į kitą galimą skrydį arba traukinio reisą.

„ITA Airways“: bilietas, apimantis beveik visą Europą

Italijos oro linijos „ITA Airways“ bendradarbiauja su „AccesRail“ technologija ir siūlo kombinuotus skrydžių bei traukinių bilietus, apimančius praktiškai visą Europą. Paslauga, startavusi 2023 metais, leidžia užsisakyti traukinių bilietus abiejuose kelionės galuose, įskaitant Jungtinę Karalystę.

Ši galimybė taikoma tarptautiniams ir tarpžemyniniams skrydžiams. Traukinių partnerių sąraše minima „Trenitalia“ Italijoje, „Renfe“ Ispanijoje, „SNBC“ Belgijoje ir „Deutsche Bahn“ Vokietijoje, taip pat įtraukiama daug Jungtinės Karalystės traukinių operatorių.

Užsakymas atliekamas „ITA Airways“ svetainėje, o įlaipinimo dokumentai skirtingoms transporto rūšims pateikiami atskirai. Bagažą tarp etapų keliautojas perneša pats.

„Austrian Airlines“: patogūs persėdimai keliaujant į Austriją

Pagal programą „AIRail“ oro linijos „Austrian Airlines“ siūlo kelionę traukiniu po atvykimo tarptautiniu skrydžiu į Linzą, Zalcburgą, Gracą ir Insbruką. Atvykus į Vieną galima patogiai persėsti į „ÖBB Railjet“ traukinius.

Bilietą galima užsisakyti „Austrian Airlines“ svetainėje, kaip galutinį tašką pasirinkus traukinio stotį. Kelionės plane traukinio atkarpa žymima kaip „vykdoma „ÖBB““, o jai net gali būti priskirtas „Austrian Airlines“ skrydžio numeris.

Jungtis yra garantuojama: vėlavimo atveju suteikiamas naujas rezervavimas. Kaip ir kitur, bagažą tarp traukinio ir lėktuvo keleiviai perneša patys, o registraciją abiem etapams galima atlikti internetu.

Papildomai „Austrian Airlines“ suteikia užkandžio kuponą, kurį galima panaudoti traukinyje, ir leidžia kaupti „Miles & More“ taškus už traukinio atkarpą. Nurodoma, kad „Miles & More“ nariams Linze taikoma 20 proc. nuolaida automobilio stovėjimui.

„TAP Portugal“: traukiniu – į daugelį Europos miestų

„TAP Portugal“ leidžia pridėti traukinio kelionę ne tik Portugalijoje, bet ir į daugelį svarbiausių Europos miestų. Dėl partnerystės su keliomis geležinkelių bendrovėmis vienu užsakymu pasiekiamos kryptys Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Šveicarijoje.

Svarbi sąlyga – traukinio bilietą reikia įsigyti kartu su skrydžiu, vėliau jo pridėti nebegalima. Bagažą keliautojas perneša pats, o jungtis, kaip nurodoma, yra garantuojama, tad sutrikimų atveju situacija sprendžiama paprasčiau.

„Lufthansa“: daugiau nei 5 600 stočių Vokietijoje su „Deutsche Bahn“

„Lufthansa“ bilietai „Rail&Fly“ suteikia galimybę pasiekti daugiau nei 5 600 stočių Vokietijoje, pasitelkiant partnerystę su „Deutsche Bahn“. Išskirtinumas tas, kad kelionę traukiniu galima planuoti ne tik tą pačią dieną – ji gali būti ir diena prieš skrydį arba diena po jo, kas patogu, kai skrydžiai vyksta nepatogiu metu.

Nors partneris yra „Deutsche Bahn“, keliautojai nėra apriboti vien tik konkrečiais „DB“ traukiniais – bilietas gali galioti ir „InterCity“, „EuroCity“ bei „ICE“ maršrutuose, jei kelionė vyksta per „DB“ stotis.

„Rail&Fly“ galima įsigyti dviem būdais: pridėti prie jau pasirinkto skrydžio skiltyje „papildomos paslaugos“ arba iš karto planuoti kelionę, kaip tikslą nurodant traukinio stotį.

Bagažą keleiviai perneša patys. Dar viena ypatybė – nereikia būtinai vykti tuo konkrečiu traukiniu, kuris nurodytas užsakyme: bilietas gali galioti bet kuriam tos dienos traukiniui pasirinktu maršrutu.

„SWISS“: „Air Rail“ jungtys Šveicarijoje ir už jos ribų

„SWISS“ keleiviai gali užsisakyti „Air Rail“ jungtis į bet kurią „SBB“ stotį Šveicarijoje, keliaudami per Ciuricho ir Ženevos oro uostus. Taip pat įtraukiamos kai kurios stotys prie sienos už šalies ribų, pavyzdžiui, Bregencas Austrijoje ir Miunchenas Vokietijoje.

Tinklas išplėstas įtraukiant Grindelvaldą ir Jungfrau regioną, kuriame yra Jungfraujoch geležinkelio stotis – aukščiausia Europoje, esanti 3 454 metrų aukštyje.

Skirtingai nei kai kurių kitų vežėjų atveju, „SWISS“ „Air Rail“ sprendimas yra pilnai integruotas į užsakymo sistemą: tai reiškia vieną registraciją ir vieną įlaipinimo dokumentą visiems kelionės etapams.

Traukinio bilietas gali galioti dieną prieš išvykimą ir iki vienos dienos po atvykimo. Vis dėlto pabrėžiama, kad ypač kertant sieną reikėtų stengtis vykti būtent tuo reisu, kuris buvo užsakytas.

Bagažą traukinyje reikia vežtis su savimi tiek atvykstant, tiek išvykstant. Tačiau už papildomą mokestį „SWISS“ siūlo bagažo pervežimo paslaugą Šveicarijoje „AirPortr“, leidžiančią keliauti be lagaminų.

„KLM“: kelionės grandinė nuo Amsterdamo iki Briuselio

„KLM“ buvo viena iš pirmųjų Europos oro linijų, pradėjusių siūlyti kombinuotus lėktuvo ir traukinio bilietus. Ji jau daugiau nei 20 metų siūlo susisiekimą su Briuseliu iš Amsterdamo Schiphol oro uosto. Iš pradžių paslauga buvo teikiama per „Thalys“, o dabar – per „Eurostar“. Nurodoma, kad nuo 2001 metų ja pasinaudojo daugiau nei 4,5 mln. keleivių.

Su tokiu bilietu galima rinktis kelionę į arba iš Briuselio „Brussels-Midi/Zuid“ stoties ar Antverpeno centrinės stoties. Abi stotys gali būti pasirenkamos kaip išvykimo ar atvykimo taškas, o maršrutas apima greitąjį traukinį tarp Belgijos ir Amsterdamo.

„Brussels-Midi/Zuid“ taip pat yra jungtis ir „Air France“ „Air&Rail“ paslaugai į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą. 2024 metų kovą oro linijų grupė pranešė apie atnaujintą poilsio erdvę Briuselyje „Air&Rail“ klientams, kur galima užsiregistruoti, priduoti bagažą ir patogiai laukti kelionės.

Ar verta rinktis kombinuotą lėktuvo ir traukinio bilietą?

Dažniausiai vienu užsakymu įsigyti abu kelionės etapus verta vien dėl ramybės: minimos paslaugos paprastai suteikia jungties garantiją, todėl praleidus traukinį ar skrydį dėl vėlavimo, keleivis nelieka „įstrigęs“.

Kainos nauda priklauso nuo konkretaus pasiūlymo, tačiau fiksuotos traukinio atkarpos kainos modelis (kaip „Lufthansa“ atveju) dažnai suteikia gerą vertę. Turint lojalumo kortelę, kai kuriais atvejais galima kaupti mylias ar taškus ir už traukinio dalį.

Aplinkosauginiu požiūriu skirtumas gali būti reikšmingas: traukiniai vidutiniškai sukuria apie 40–50 g CO2 vienam keleiviui kilometrui (elektriniai – dar mažiau), o trumpojo nuotolio skrydis – apie 150–200 g. Pasirinkus traukinį vietoje skrydžio 500 km kelionėje, CO2 emisijas galima sumažinti maždaug 70–90 proc.

Vis dėlto kombinuoti bilietai turi ir ribojimų. Dažniausiai mažėja lankstumas traukinio atkarpoje, ne visos geležinkelių bendrovės įtraukiamos į pasiūlymus, o užsakant per oro linijas gali būti matoma mažiau alternatyvų. Kai kuriems keliautojams nepatogus gali būti ir bagažo pernešimas tarp transporto priemonių.

Nepaisant to, vieno užsakymo patogumas ir žinojimas, kad sutrikus planams bus suteikta pagalba, daugeliui keliautojų daro lėktuvo ir traukinio derinį patraukliu pasirinkimu.

Kelionė traukiniu „Chepe Express“ – vienas geriausių būdų pažinti Čihuahua – didžiausią Meksikos valstiją, besiribojančią su Jungtinėmis Valstijomis.

Per maždaug 350 kilometrų ir apie 10 valandų trunkančią kelionę keleiviams atsiveria išskirtinis gamtos spektaklis: vos per kelias valandas maršrutas nusileidžia nuo beveik 2 400 metrų aukščio vėsaus kalnų klimato iki šiltų, beveik dykumą primenančių vietovių, esančių vos 25 metrus virš jūros lygio.

Traukinys jungia Creel miestelį, esantį Sierra Madre Occidental kalnyno širdyje, su Los Mochis miestu Sinaloa valstijoje, netoli Ramiojo vandenyno. Daugeliui keliautojų būtent Los Mochis tampa kelionės pradžia, tačiau šįkart maršrutas prasideda Divisadero stotelėje – pačiame Vario kanjono (Copper Canyon) centre.

Natūralus balkonas virš kanjonų

Divisadero – viena įspūdingiausių vietų, norint suvokti kanjonų sistemos mastą. Čia driekiasi iki šešių kanjonų kompleksas, nusitęsęs maždaug 1 800 kilometrų. Šio regiono dydis stulbina – jis net iki keturių kartų didesnis už Didįjį kanjoną Kolorado valstijoje.

Be kvapą gniaužiančių panoramų, Divisadero tapo ir nuotykių turizmo centru. Čia veikia Barrancas del Cobre parkas, siūlantis įvairias pramogas: „ZipRider“ – vieną ilgiausių pasaulyje nusileidimų lynu, dar septynių nusileidimo lynų trasą, lynų keltuvus, kabančius maždaug 400 metrų aukštyje virš slėnių, bei via ferrata maršrutus.

Adrenalino mėgėjams Creel apylinkėse siūlomos kelionės keturračiais po įspūdingą Valle de los Monjes slėnį – unikalų kraštovaizdį, kuriame per milijonus metų erozija suformavo iki 60 metrų aukščio vertikalias uolų kolonas. Dalis jų primena apsisiautusius žmonių siluetus – tarsi procesijoje žygiuojančius vienuolius.

Rarámuri kultūra – Siera kalnų siela

Šiuose kalnuose gyvena Rarámuri, arba Tarahumara, tauta – viena ryškiausių Čihuahua valstijos vietinių bendruomenių. Jie garsėja fizine ištverme ir tuo, kad išlaikė su gamta bei tradicijomis glaudžiai susijusį gyvenimo būdą. Tai kaimiškos, savarankiškos bendruomenės, gyvenančios išsisklaidžiusios, namuose su molio, medžio ar akmens stogais.

Tokia yra ir Azucena, su šeima gyvenanti oloje, iškastoje uoloje. Ji tęsia savo motinos Petros tradiciją – ši mirė prieš trejus metus, sulaukusi 97-erių. Azucena su trimis seserimis ir jų šeimomis kas maždaug pusantrų metų keičiasi, kad galėtų gyventi šioje vietoje.

Rarámuri buvimas kelionėje jaučiamas nuolat: moterys ir mergaitės dažnai vilki ilgus, ryškių spalvų sijonus. Vietiniai neretai padeda keliautojams – pavyzdžiui, žygių Divisadero apylinkėse metu. Viena iš tokių palydovių – devynerių Felicitas, vedanti takais į skirtingas apžvalgos vietas ir tarsi „pamokoje“ gamtoje primenanti, koks stiprus ryšys jungia Meksiką su jos vietine kultūra.

Stotelėse Rarámuri siūlo savo rankdarbius, ypač pintus krepšelius – tai vieni populiariausių lauktuvių, kurias keliautojai parsiveža iš šios patirties.

Traukinyje dominuoja vietinis turizmas – apie 70 proc. keleivių sudaro Meksikos gyventojai. Dar 20 proc. atvyksta iš Šiaurės Amerikos, o likę 10 proc. – iš Azijos ir Europos.

Kontrastų kupina kelionė

Vokietė Katya Dittmar, kilusi iš Bavarijos ir Meksikoje gyvenanti jau 15 metų, teigia, kad kelionė ją sužavėjo:

„Tai įspūdinga patirtis – kraštovaizdžiai atrodo lyg iš filmo“, – sako ji.

Ispanė Laura García pabrėžia, kad labiausiai stebina greitai besikeičiantys vaizdai:

„Europoje nėra nieko panašaus, kur per tokį trumpą laiką kraštovaizdis keistųsi tiek kartų“, – teigia ji.

Jos vyras Uri Gil pritaria:

„Didžiausią įspūdį paliko kontrastai – nieko panašaus anksčiau nebuvau matęs“, – sako jis.

Traukinio vadovo pavaduotojas Mauricio Navarro kelionės išskirtinumą apibūdina taip:

„Skirtumas nuo kitų traukinių tas, kad siūlome unikalų maršrutą su ryškiais aukščio pokyčiais. Tai kelionė, labai glaudžiai susijusi su tikrąja Meksika ir jos vietine kultūra“, – sako M. Navarro.

Inžinerija ir prabanga ant bėgių

„Chepe Express“ maršrute įveikia 86 tunelius ir kerta 37 tiltus, o aukščiausias jų siekia 105 metrus. Traukinys turi tris klases – pirmąją, verslo ir turistinę – ir siūlo komfortą, būdingą prabangioms kelionėms. Pirmosios klasės keleiviai gali lankytis atviroje panoraminėje zonoje su baru, kur kraštovaizdžiu mėgaujamasi skambant muzikai. Taip pat yra 360 laipsnių apžvalgos valgomojo kupolas, iš kurio atsiveria įspūdingi vaizdai.

Ispanų fotografas Ignacio Izquierdo „Chepe Express“ keliauja jau antrą kartą ir teigia, kad ši patirtis jam dar įspūdingesnė nei pirmoji:

„Traukinys yra būtinas, jei nori pažinti autentišką Meksiką, kurios dalis yra Čihuahua. Jis kerta skirtingas ekosistemas: pradedi kalnų viršūnėse, paskui pereini į subtropinį klimatą ir galiausiai pasieki dykumas – tai labai praturtina kelionę“, – sako jis.

Dalis keliautojų pasirenka išlipti El Fuerte miestelyje, turinčiame „Pueblo Mágico“ statusą. Jis išsiskiria kolonijiniu paveldu, geru viešbučių pasirinkimu ir patogia vieta dėl susisiekimo su Los Mochis.

Kelionė baigiasi Los Mochis – pakrantės mieste, laikomame vartais į Ramųjį vandenyną. Iš čia dalis keliautojų tęsia atostogas prie jūros, taip pratęsdami patirtį, kuri gerokai pranoksta paprastą važiavimą traukiniu.

„Chepe Express“ – ne vien kelionė bėgiais. Tai maršrutas per šiaurinės Meksikos gamtos, kultūros ir žmonių įvairovę. Kelionė, kertanti kalnus ir tarpeklius, bet kartu ir istorijas, tradicijas bei gyvenimo būdus, išlikusius nepaisant laiko.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje pilietybę gavusių migrantų skaičius smarkiai išaugo.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. ES šalys išdavė apie 762 tūkst. pasų, o 2024 m. šis skaičius pasiekė 1,2 mln. Tai reiškia 54 proc. augimą per 10 metų ir beveik 12 proc. daugiau nei 2023 m.

Didžioji dalis naujų piliečių (88 proc.) – ne ES valstybių piliečiai. Dar beveik 11 proc. pilietybę įgijo persikėlę iš kitos iš 27 ES valstybių narių.

Pasų skaičius ir natūralizacijos rodiklis: kur skirtumai didžiausi?

Vertinant vien pagal suteiktų pilietybių skaičių, ryškiai pirmauja Vokietija: 2024 m. ji suteikė beveik 300 tūkst. pilietybių – tai sudaro maždaug ketvirtadalį viso ES skaičiaus. Antroje vietoje – Ispanija su maždaug 250 tūkst., trečia – Italija su 217 tūkst.

Tačiau natūralizacijos rodikliai (kiek pilietybių suteikiama 100 ne piliečių gyventojų) atskleidžia kitą paveikslą. Aukščiausią natūralizacijos rodiklį ES fiksuoja Švedija – 7,5 pilietybės 100 ne piliečių gyventojų. Toliau rikiuojasi Italija su 4,1, o po jos – Ispanija ir Nyderlandai (po 3,9).

Mažiausi natūralizacijos rodikliai ES buvo Lietuvoje, Bulgarijoje ir Estijoje.

Kokių šalių piliečiai dažniausiai gauna ES pasus?

2024 m. daugiausia naujų ES pasų gavo Sirijos piliečiai – daugiau nei 110 tūkst. Antroje vietoje buvo Maroko piliečiai (97 tūkst.), trečioje – Albanijos (48 tūkst.). Turkijos piliečiai sudarė kiek daugiau nei 40 tūkst.

Penktoje vietoje atsidūrė Rumunijos piliečiai – tai didžiausia gavėjų grupė iš ES šalies, jų buvo apie 40 tūkst. Toliau sekė Venesuelos, Ukrainos, Indijos, Rusijos ir Brazilijos piliečiai.

Kaip įgyjamas ES pasas: bendros taisyklės ir išimtys

Vieno universalaus kelio į ES pilietybę nėra – kiekviena valstybė taiko savo taisykles. Vis dėlto dažniausiai minimali gyvenimo šalyje trukmė siekia apie penkerius metus, nors skirtumai tarp valstybių yra dideli.

Pavyzdžiui, Ispanijoje daugeliu atvejų pilietybės prašymui reikia 10 metų gyvenimo šalyje. Tačiau kai kurių Lotynų Amerikos šalių piliečiams, įskaitant Argentinos, Meksikos, Brazilijos ir Kosta Rikos, laukimo terminas sutrumpėja iki dvejų metų. Toks pats palengvinimas taikomas ir Portugalijos, Andoros, Filipinų bei Pusiaujo Gvinėjos piliečiams.

Švedijoje taip pat yra geografinė išimtis: kitų Šiaurės šalių piliečiams pakanka dvejų metų nepertraukiamo gyvenimo, kai tuo tarpu daugumai kitų asmenų taikomas įprastas penkerių metų terminas.

Kur pilietybę galima gauti greičiausiai?

Lenkija siūlo galimybę pilietybės siekti po trejų metų nepertraukiamo gyvenimo šalyje, jei pareiškėjas turi stabilias pajamas.

Maltoje terminas gali būti dar trumpesnis – iki maždaug 14 mėnesių, tačiau tai taikoma tik investuojantiems ne mažiau kaip 600 tūkst. eurų į šalies ekonomiką. Daugumai pareiškėjų Maltoje įprastas natūralizacijos laikotarpis vis tiek siekia apie penkerius metus.

Vokietijoje taisyklės pastaruoju metu sugriežtėjo: 2025 m. spalį buvo panaikinta greitesnė schema aukštos kvalifikacijos specialistams. Dabar standartinis reikalavimas – penkeri gyvenimo metai, tačiau pareiškėjai taip pat turi atitikti papildomas sąlygas, įskaitant vokiečių kalbos B1 lygį, pilietybės testą ir finansinio stabilumo įrodymą.

Jungtinėje Karalystėje taikoma panaši sistema: būtina šalyje gyventi mažiausiai penkerius metus, nors svarstoma terminą didinti iki 10 metų. Taip pat reikia išlaikyti testą apie šalies istoriją, kultūrą, valdžios ir teisės sistemą, įrodyti anglų kalbos mokėjimą bei neturėti nesenų ar sunkių teistumų.

Nors Italija turi vieną didžiausių natūralizacijos rodiklių ES, kelias į pilietybę čia gali būti ilgas: ne ES piliečiams dažniausiai reikia laukti 10 metų, o ES piliečiai kreiptis gali po ketverių metų. Be to, prašymo nagrinėjimas gali trukti iki 24 mėnesių, o kai kuriais atvejais – iki 36 mėnesių.

Lenkijos vyriausybė pranešė apie ryškų nelegalių bandymų kirsti sieną su Baltarusija sumažėjimą. Pasak valdžios, tai – nuoseklios migracijos politikos ir sustiprintos tarnybų veiklos rezultatas.

Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį užfiksuoti 158 bandymai nelegaliai kirsti sieną. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais jų buvo 3 306. Tai reiškia beveik 96 proc. mažėjimą.

Ministerija teigia, kad situacija pagerėjo dėl kryptingos vyriausybės politikos ir didesnių investicijų į valstybės sienos apsaugą. Pabrėžiama, jog svarbų vaidmenį kasdien užtikrinant rytinės sienos saugumą atlieka pasieniečiai.

Pranešime taip pat akcentuojama įvestų teisinių priemonių reikšmė, tarp jų – laikinas teisės prašyti prieglobsčio sustabdymas. Valdžios teigimu, anksčiau šiuo mechanizmu piktnaudžiaudavo asmenys, siekę į Lenkiją patekti neteisėtai.

Siena su Baltarusija ir toliau griežtai saugoma

Nors migracinis spaudimas, anot valdžios, akivaizdžiai sumažėjo, papildomų saugumo priemonių atsisakyti neketinama. Toliau investuojama į pasienio infrastruktūrą prie Baltarusijos sienos, taip pat išlieka laikinos kontrolės priemonės pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

„Migracija yra kontroliuojama, tačiau budrumo neprarandame“, – nurodė Vidaus reikalų ir administracijos ministerija, pridurdama, kad gyventojų saugumas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

Nuo 2022 metų pasienyje su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras – 5,5 metro aukščio tvora, kurios viršuje – spygliuota viela. Siena taip pat stebima kameromis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis. Vis dėlto pastaraisiais metais ne kartą fiksuoti agresyvūs bandymai ją įveikti migrantų grupėms, o 2024 metų birželio 6 dieną per susirėmimus pasienyje buvo mirtinai sužalotas Lenkijos karys.

Pasieniečiai taip pat ne kartą skelbė aptikę tunelius po siena, kuriais migrantai mėgino patekti į Lenkiją ir Europos Sąjungą.

Nuo balandžio 10 d. Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistema (EES) veikia visu pajėgumu.

Po etapinio diegimo, pradėto spalio 12 d., sistema jau taikoma 29 Europos šalyse. Nuo šiol ne ES trumpalaikiams keliautojams įrašai apie atvykimą ir išvykimą, taip pat sprendimai neįleisti į šalį, bus fiksuojami skaitmeniniu būdu. Tai reiškia, kad įprastus pasų antspaudus pakeis elektroniniai įrašai.

Kartu bus kaupiami biometriniai duomenys – veido atvaizdas ir pirštų atspaudai – bei asmens duomenys iš naudojamo kelionės dokumento.

Ši sistema įdiegta siekiant modernizuoti ES sienų apsaugą ir migracijos kontrolę, mažinti nusikalstamumą bei sukčiavimą ir padėti greičiau nustatyti galimas saugumo grėsmes.

Europos Komisijos duomenimis, nuo diegimo pradžios daugiau kaip 24 tūkst. žmonių nebuvo įleisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, pasibaigusio galiojimo ar suklastotų dokumentų, taip pat nesugebėjus pagrįsti kelionės tikslo. Be to, daugiau kaip 600 asmenų buvo identifikuoti kaip galintys kelti saugumo riziką Europai.

Kam taikoma EES ir kas nuo jos atleisti?

EES taikoma ne ES ir ne Šengeno erdvės piliečiams, vykstantiems į Šengeno arba ES šalis trumpam laikui – iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Ši tvarka galioja ir Jungtinės Karalystės piliečiams, taip pat keliautojams, kuriems vizos nereikia, nepriklausomai nuo to, ar jie vyksta turizmo, ar verslo tikslais. Ji taikoma ir tiems, kurie turi nekilnojamojo turto ES, bet neturi leidimo gyventi.

Tuo metu Airija ir Kipras EES nenaudoja, todėl šiose šalyse ir toliau bus atliekamos rankinės pasų patikros.

Nuo EES taip pat atleidžiami ES ir Šengeno valstybių piliečiai, taip pat asmenys, turintys ilgalaikes vizas ar leidimus gyventi šiose šalyse, įskaitant ne ES piliečius.

Atleidimas taikomas ir ES piliečių šeimos nariams, turintiems vienos iš šių šalių išduotą leidimo gyventi kortelę, taip pat vietos gyventojams, turintiems galiojančius vietinio pasienio eismo leidimus.

Be to, EES netaikoma tarptautinių reisų traukinių ir lėktuvų įgulų nariams, taip pat ginkluotųjų pajėgų personalui ir jų šeimoms, vykstantiems pagal programą „Partnerystė taikai“ arba NATO reikalais.

Kai kuriais atvejais išimtys gali būti taikomos ir vienos dienos kruizų kelionėms, kai maršrutas prasideda ir baigiasi už Šengeno erdvės ribų.

Andoros, San Marino, Vatikano ir Monako piliečiams EES taip pat nebus taikoma.

Ar dėl EES oro uostuose pailgės eilės?

Keliautojams artimiausiais mėnesiais rekomenduojama tikėtis didesnių vėlavimų oro uostuose, kol procedūros bus pilnai „įsivažiavusios“. Nors ES žada tam tikrą lankstumą, siekiant suvaldyti itin ilgas vasaros eiles, pereinamasis laikotarpis gali būti sudėtingas.

„Piko metu laukimo laikas dabar reguliariai siekia iki dviejų valandų, o kai kurie oro uostai praneša apie dar ilgesnes eiles“, – bendrame pareiškime nurodė oro uostų asociacija „ACI Europe“ ir organizacija „Airlines for Europe“ (A4E).

Viena pagrindinių vėlavimo priežasčių – nuo kovo 31 d. visi trečiųjų šalių keleiviai privalo būti registruojami per EES.

Anksčiau pasienio kontrolės institucijos piko metu galėjo visiškai arba iš dalies sustabdyti EES procedūras. Nuo šiol tokia galimybė nebetaikoma.

Dėl to keliautojams gali tekti atvykti į oro uostą maždaug 1,5–2 valandomis anksčiau nei įprastai, kad būtų įvertintos papildomos EES patikros procedūros po balandžio 10 d.

Vis dėlto vidutiniu laikotarpiu situacija turėtų stabilizuotis, kai procesai taps įprasta sienų patikros dalimi.

Tuo pačiu metu oro uostų ir aviacijos asociacijos toliau ragina Europos Komisiją suteikti pasienio kontrolės tarnyboms teisę prireikus iš dalies ar visiškai sustabdyti EES procedūras viso 2026 m. vasaros sezono metu.

Ar EES būtinas biometrinis pasas?

Biometrinis pasas nėra griežtai privalomas. Jis reikalingas tik tiems, kurie nori naudotis savitarnos kioskais ir taip greičiau atlikti registraciją bei patekti per sienos kontrolę.

Turintys įprastą pasą pirminei registracijai turės eiti prie pareigūnų aptarnaujamų langelių ir pateikti nuotrauką bei pirštų atspaudus.

Šie duomenys bus saugomi trejus metus, todėl vėlesni patikrinimai turėtų vykti gerokai greičiau. Atsisakius pateikti biometrinius duomenis, asmeniui automatiškai bus atsisakyta leisti atvykti.

Vaikams iki 12 metų pirštų atspaudų pateikti nereikia, tačiau nuotrauka vis tiek bus daroma.

Ar reikia iš anksto registruotis EES sistemoje?

Iš anksto registruotis EES sistemoje nereikia – registracija atliekama atvykus prie ES sienos.

Registracijos eiga priklauso nuo to, ar keliautojas turi biometrinį, ar įprastą pasą, kaip aprašyta aukščiau.

Vis dėlto tiems, kurie nori greitesnio proceso, siūloma alternatyva. Oficialioji ES programėlė „Travel to Europe“, skirta EES sistemai, leidžia trečiųjų šalių keliautojams likus 72 valandoms iki atvykimo iš anksto įkelti biometrinę nuotrauką ir paso duomenis, kad patikra prie sienos būtų spartesnė.

Tačiau programėlė nepakeičia privalomo pokalbio su pasienio pareigūnais.

Šiuo metu ji prieinama tik kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Portugalijoje ir Švedijoje, o ateityje planuojama plėtra visoje ES. Programėlę galima atsisiųsti iš „Google Play“ arba „Apple App Store“, vartotojams reikia užpildyti atvykimo klausimyną ir pasidaryti asmenukę tapatybei patvirtinti.

Suomija šią vasarą turėtų sulaukti pirmosios tarpvalstybinės geležinkelio jungties, kuri atvertų patogesnį kelią į žemyninę Europą.

Pasak institucijų, ilgai atidėliotas susisiekimas su Švedija galėtų startuoti jau birželį. Europos geležinkelių ekspertai teigia, kad naujasis maršrutas sudarytų prielaidas vienai ilgiausių kelionių traukiniais, kurias įmanoma įveikti Europos Sąjungoje.

Šiuo metu keliautojai tarp pasienio miestų Tornio Suomijoje ir Haparandos Švedijoje, esančių Botnijos įlankos šiaurėje, gali vykti tik autobusu arba automobiliu.

Nors geležinkelio linija tarp šių miestų egzistuoja, iki šiol buvo kliūtis, kurios šaknys siekia XIX amžių, kai Suomija buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Suomijoje iki šiol naudojama senoji rusiška vėžės norma – 1524 mm, o Švedijoje, kaip ir daugumoje Europos, taikomas 1435 mm standartas, aiškina Suomijos transliuotojo „Yle News“ šaltiniai.

Dabar sutarta dėl sprendimo: Haparandoje restauruojamas istorinės, dar XX a. pradžią menančios stoties pastatas. Jis turėtų tapti pagrindiniu mazgu keleiviams, pasienyje persėdantiems iš vienos geležinkelio sistemos į kitą.

„Suomijos „VR“ traukiniai stos Tornio C stotyje ir tuomet kelionę baigs Haparandoje“, – „Yle News“ sakė Tornio plėtros direktorius Sampo Kangastalo.

„Haparandos stoties pastatas yra įsikūręs tarp suomiškų ir švediškų bėgių. Tad persėsti iš „VR“ į švedų „Norrtåg“ traukinius tereikės pereiti per stoties pastatą – tai paprasta“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Suomija ir Švedija pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama supaprastinti geležinkelio eismą tarp šalių, taip pat patvirtino finansavimo susitarimą.

„Tikimės, kad iškilmingas šio maršruto atidarymas įvyks dar prieš Jonines – birželio pabaigoje“, – teigė S. Kangastalo.

Tai reikštų, kad Suomijos traukiniai pirmą kartą nuo 2022 metų vėl vykdytų tarpvalstybinius reisus. Tais metais paslaugos į Sankt Peterburgą buvo sustabdytos Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.

Rekordiškai ilga kelionė traukiniu per ES

Atidarius pasienio geležinkelio jungtį, gali atsirasti galimybė suplanuoti, kaip manoma, vieną ilgiausių kelionių traukiniais Europos Sąjungoje, „Yle News“ teigė nepriklausomas geležinkelių konsultantas ir rašytojas Jon Worth.

„Kiek galiu spręsti, maršrutas nuo Kolario Suomijoje iki Lagoso Portugalijoje yra ilgiausia kelionė, kurią ES galima įveikti keliaujant keliais traukiniais“, – sakė jis.

Pasak J. Worth, naudos būtų ir daugiau: „Didžiausias potencialas atsiveria Rovaniemio ir Oulu miestams – jie turėtų geležinkelio maršrutą į Švediją be lėktuvo ar laivo, ir tai puiki žinia.“

Keliautojai taip pat galėtų rinktis traukinį vietoje maždaug 18 valandų trunkančio keleivinio kelto tarp Helsinkio ir Stokholmo – geležinkeliu kelionė užtruktų kiek ilgiau nei 24 valandas.

Itin ilgi skrydžiai dažnai kelia aistras tarp dažnai keliaujančių žmonių. Vieni mieliau renkasi persėdimą – galimybę prasivaikščioti, pasinaudoti oro uosto poilsio zonos dušu ar suvalgyti ne lėktuvo maistą. Kitiems svarbiausia – pasiekti tikslą kuo greičiau.

Nepriklausomai nuo nuomonės, Australijos oro linijų bendrovė „Qantas“ stato dideles viltis į šį segmentą ir kitais metais planuoja pradėti vykdyti ilgiausią pasaulyje komercinį skrydį.

Keleiviai, skrendantys specialiai sukonfigūruotu „Airbus“ A350-1000ULR (Ultra Long Range) orlaiviu, ore be nusileidimo gali praleisti iki 22 valandų. Numatomos dvi naujos tiesioginės kryptys, sujungiančios Sidnėjų su Londonu ir Niujorku.

Palyginimui, šiuo metu ilgiausias reguliariai vykdomas komercinis skrydis priklauso „Singapore Airlines“ – maršrutas tarp Newark Liberty tarptautinio oro uosto ir Changi oro uosto trunka 18 val. 30 min.

Šis specialiai pritaikytas orlaivis gali skristi ilgiau, nes jame įrengtas papildomas 20 tūkst. litrų galinis centrinis degalų bakas.

Pirmasis toks lėktuvas šiuo metu yra Tulūzoje – šią savaitę jam buvo sumontuoti varikliai. Dabar orlaivis ruošiamas galutiniams patikrinimams ant žemės, po kurių laukia maždaug dviejų mėnesių skrydžių bandymų programa.

Ko keleiviai gali tikėtis A350-1000ULR salone

„Qantas“ teigia, kad salonų įranga kuriama remiantis mokslo įžvalgomis – siekiama sumažinti laiko juostų kaitos poveikį ir pagerinti keleivių savijautą.

Vietoje daugiau nei 300 sėdynių, kaip kai kuriuose kituose A350-1000, „Qantas“ pasirinko 238 vietų išdėstymą. Taip atsiradusi papildoma erdvė panaudota įrengiant vadinamąją savijautos zoną tarp „premium economy“ ir ekonominės klasės salonų, kuria galės naudotis visi keleiviai.

Joje įrengtos rankenos tempimo pratimams, taip pat ekranai, padėsiantys atlikti mankštos programas. Be to, keleiviai galės patys pasiimti gaiviųjų gėrimų ir lengvų užkandžių.

Sėdynių išdėstymas numatytas toks: šešios pirmosios klasės apartamentų tipo vietos, 52 verslo klasės vietos 1-2-1 schema, 40 „premium economy“ vietų 2-4-2 schema ir 140 ekonominės klasės vietų 3-3-3 schema.

Lyginant su A380, pirmosios klasės apartamentai turės apie 50 proc. daugiau erdvės: numatyta 56 cm pločio atlošiama kėdė ir atskira dviejų metrų ilgio lygi lova.

Verslo klasėje sėdynės bus 63,5 cm pločio – tai 2,5 cm daugiau nei A380 – ir taip pat transformuosis į dviejų metrų ilgio lygią lovą.

„Premium economy“ klasėje žingsnis tarp eilių sieks vieną metrą, o sėdynės turės 20,3 cm reguliuojamą, šonais praplatintą privatumo galvos atramą. Ekonominėje klasėje žingsnis tarp eilių bus 83,8 cm, numatytas blauzdų atramos elementas ir šešiomis kryptimis reguliuojama galvos atrama.

Žingsnis tarp eilių – tai atstumas tarp sėdynių eilių. Palyginimui, pigių skrydžių bendrovėse, tokiose kaip „Ryanair“, jis siekia apie 76,2 cm, o pilno aptarnavimo oro linijose, tokiose kaip „Turkish Airlines“, – maždaug 81,3 cm.

Visiems keleiviams bus suteiktas nemokamas spartusis belaidis internetas – tai numatyta pagal „Qantas“ partnerystę su „Viasat“. Taip pat bus galima prie pramogų sistemos prijungti savo „Bluetooth“ ausines.

„Project Sunrise“ istorija

„Project Sunrise“ – taip vadinamas projektas, kuriuo siekiama sukurti itin ilgo nuotolio skrydžius tarp Australijos rytinės pakrantės ir tokių miestų kaip Niujorkas, Londonas, Paryžius, Keiptaunas ar Rio de Žaneiras – pirmą kartą buvo aptartas dar 2017 metais.

Pavadinimas siejamas su Antrojo pasaulinio karo metais „Qantas“ vykdytais ištvermės skrydžiais, vadintais „dvigubu saulėtekiu“, kai lėktuvai skrisdavo tarp Crawley Vakarų Australijoje ir RAF bazės Koggala teritorijoje, kuri dabar priklauso Šri Lankai. Tuo metu tiek „Airbus“, tiek „Boeing“ buvo pavesta ieškoti būdų, kaip padidinti naujos kartos tolimųjų reisų orlaivių skrydžio nuotolį, kad tokie maršrutai būtų įmanomi.

Bandomieji skrydžiai vyko 2019 metais, tačiau vėliau projektas buvo pristabdytas dėl COVID-19 pandemijos.

2022 m. gegužę oro linijos pranešė užsakiusios 12 „Airbus“ A350-1000, siekdamos nuo 2025 m. pabaigos pradėti skrydžius iš Sidnėjaus į Londoną ir Niujorką.

Dabar teigiama, kad skrydžiai turėtų prasidėti 2027 m. pirmoje pusėje, nors tikslios datos kol kas neskelbiamos.

„Atsižvelgiant į Australijos geografinę padėtį pasaulyje, „Qantas“ turi ilgą istoriją laužydama aviacijos barjerus“, – lapkritį, pristatydama pirmuosius orlaivio vaizdus, sakė „Qantas Group“ vadovė Vanessa Hudson.

„„Project Sunrise“ ne tik įveiks atstumų diktatą – jis iš esmės pakeis tai, kaip mūsų klientai keliauja po pasaulį.

Šie skrydžiai sutrumpins kelionę iki keturių valandų ir pakeis itin ilgų skrydžių patirtį – pasitelkę mokslo įžvalgomis paremtus sprendimus sieksime sumažinti laiko juostų kaitos poveikį ir pagerinti savijautą“, – teigė ji.

Vokietijos komercinių pilotų profsąjunga „Vereinigung Cockpit“ (VC) paragino „Lufthansa“ grupės oro linijose dirbančius narius tęsti streiko veiksmus po šią savaitę jau įvykusios dviejų dienų protesto akcijos.

Nauja streiko banga turėtų prasidėti ketvirtadienį, balandžio 16 d., 00.01 val. vietos laiku, ir baigtis penktadienį, balandžio 17 d., 23.59 val. Vietos profsąjungos teigimu, pagrindinis tikslas – pasiekti arbitražą ir taip išspręsti ginčą dėl pensijų.

VC taip pat paskelbė, kad streikas paveiks visus „Eurowings GmbH“ skrydžius, išvykstančius iš Vokietijos oro uostų balandžio 16 d. nuo 00.01 iki 23.59 val. Profsąjungos teigimu, situacija iš esmės lieka nepasikeitusi.

„Darbdavių pusėje nėra jokio judesio. Nei „Lufthansa“ ir „Lufthansa Cargo“ pateikė pasiūlymą dėl įmonės pensijų schemų, nei „Lufthansa CityLine“ pateikė realų pasiūlymą dėl naujos kolektyvinės sutarties dėl atlygio, nei „Eurowings“ pateikė pasiūlymą dėl įmonės pensijų schemų“, – sakė VC prezidentas Andreasas Pinheiro.

Jis pridūrė, kad arbitražas, dalyvaujant nepriklausomai trečiajai šaliai, galėtų padėti išspręsti konfliktą ir užkirsti kelią tolesnei eskalacijai.

Šis sprendimas priimtas po balandžio 12–13 d. vykusių pirmųjų streiko veiksmų. Apie juos buvo pranešta likus mažiau nei dviem paroms iki pradžios. Buvo prognozuota, kad dėl protesto gali atsidurti pavojuje bent 80 proc. skrydžių iš Frankfurto ir Miuncheno mazginių oro uostų, o daugiau nei 50 tūkst. keliautojų galėjo likti nežinioje.

VC, atstovaujanti mažiausiai 10 tūkst. pilotų įvairiose Vokietijos oro linijose, pabrėžia, kad ginčo šaknys – „Lufthansa“ nenoras išspręsti kelių darbo užmokesčio klausimų, įskaitant ir nesutarimus dėl pensijų.

Kaip reagavo „Lufthansa“?

Žlugus deryboms, „Lufthansa“ tenka spręsti pasekmes, įskaitant planuotų skrydžių pakeitimą kitų „Lufthansa“ grupės oro linijų ar partnerių vykdomais reisais.

Atnaujintame pranešime bendrovė nurodė, kad paveikti keleiviai apie pasikeitimus bus informuojami el. paštu balandžio 14 d.

Pagal naujausią perregistravimo ir pinigų grąžinimo tvarką, keleiviai, turintys „Lufthansa“, „Austrian“, „Swiss“, „Brussels Airlines“ arba „Air Dolomiti“ bilietus, išduotus ne vėliau kaip balandžio 13 d., ir turintys rezervacijas „Lufthansa“ vykdomiems skrydžiams (įskaitant „Lufthansa CityLine“) balandžio 13–16 d., gali nemokamai perregistruoti kelionę į kitą „Lufthansa“ grupės skrydį iki balandžio 23 d. Taip pat išlieka galimybė prašyti grąžinti pinigus.

Be to, bendrovė siūlys „Deutsche Bahn“ traukinio bilietus keleiviams, kurių skrydžiai atšaukti ir kurie neturi tinkamų alternatyvų.

„Nuoširdžiai apgailestaujame dėl trikdžių, kuriuos sukėlė profsąjungos „Vereinigung Cockpit“ trumpu įspėjimu paskelbtas streikas, ir dėkojame už jūsų supratingumą“, – teigė vežėjas.

Savaitgalį lydėjo masiniai kelionių trikdžiai

Artėjantis streikas vyksta po to, kai dešimtys tūkstančių keleivių Vokietijoje jau patyrė kelionių sutrikimų.

Vokietijoje salono įgulai atstovaujanti profsąjunga „Unabhängige Flugbegleiter Organisation“ (UFO) balandžio 10 d., penktadienį, paragino „Lufthansa CityLine GmbH“ įgulos narius streikuoti. Visą dieną trukusi akcija paralyžiavo skrydžius Frankfurte ir Miunchene – pranešta apie šimtus atšaukimų ir dešimtis tūkstančių paveiktų keliautojų.

Kaip ir pilotai, UFO savo reikalavimus sieja su neišspręstais darbo užmokesčio klausimais, todėl, profsąjungos teigimu, buvo griebtasi industrinių veiksmų.

„Iki šiol vadovybė nuosekliai atsisako net pradėti derybas dėl mūsų reikalavimų dėl kolektyviai suderinto socialinio plano, atsisako juos svarstyti arba pateikti deryboms tinkamą pasiūlymą“, – teigė profsąjunga.

Vyno turizmas sparčiai auga: vis daugiau keliautojų ieško ne tik klasikinių pasirinkimų, tokių kaip Bordo ar Toskana, bet ir naujų, mažiau atrastų regionų.

Planuojantiems kelionę, kurioje svarbiausia būtų tikrai geras vynas, verta pasidomėti „Wine Travel Awards“ rekomendacijomis. Šiemet vyksta jau penktasis šių apdovanojimų sezonas, o jame išskiriama 16 kategorijų, skirtų geriausiems pasaulio vyndariams, kelionių organizatoriams, rašytojams ir kitiems vyno kultūros puoselėtojams.

Po penkis geriausius kiekvienoje kategorijoje išrenka visuomenės balsavimas, o galutinius nugalėtojus paskelbia vertinimo komisija. Kas pelnys pagrindinius apdovanojimus, paaiškės gegužės 1-ąją, tačiau jau dabar pristatomos 2026-ųjų vyno kelionių kryptys ir regionai, sulaukę daugiausia dėmesio.

Vynuogynai, kuriuos verta aplankyti 2026 metais

Daugiausia balsų kategorijoje „būtina aplankyti“ šiemet surinko Sakartvelo vyninė „SHUMI Winery“, įsikūrusi Tsinandalyje, maždaug 80 kilometrų į rytus nuo sostinės Tbilisio.

Sakartvelo vyndarystės tradicijos siekia daugiau nei 8 tūkst. metų, todėl ši šalis laikoma viena seniausių vyndarystės lopšių pasaulyje. Ji ypač garsėja qvevri – moliniais ąsočiais, kuriuose vyksta fermentacija. „SHUMI Winery“ lankytojai gali susipažinti su šiuo į UNESCO sąrašą įtrauktu vyndarystės metodu.

„SHUMI Winery“ vynuogynai užima 12 hektarų. Čia taip pat veikia pirmasis šalyje vyno muziejus, o privačioje kolekcijoje sukaupta didžiausia pasaulyje vynuogių vynmedžių rūšių įvairovė.

Antrąją vietą pagal visuomenės balsus užėmė Italijoje esantis „Venissa Estate“ – uždaras vynuogynas Mazzorbo saloje Venecijos lagūnoje, netoli spalvingojo Burano.

Šiame ūkyje yra vos penki kambariai, o svečiai gali užsisakyti degustacijas, per kurias pristatomi vynai iš vietinės vynuogių veislės Dorona.

Trečioje vietoje atsidūrė Argentinoje esanti „Bodega La Luz del Vino“, turinti seniausius Uko slėnio vynuogynus. Vynuogynus supantys Andai ir specifinis terroir, pasak rengėjų, suteikia čia gaminamiems vynams išskirtinį charakterį.

Ketvirtą vietą visuomenės balsavime pelnė Prancūzijos šampano namai „Champagne Joseph Perrier“. Įmonė, kadaise gavusi karališkąjį leidimą iš karalienės Viktorijos, įkurta 1825 metais ir iki šiol priklauso tai pačiai šeimai.

Apsilankymo programoje – ekskursija po galo-romėniškus šampano rūsius, siekiančius IV amžių, o vėliau – degustacija, kurioje ragaujamos šio prekės ženklo cuvée.

Ispanijos Jerez miestas laikomas šerio vyno namais, o pažinti šią tradiciją siūloma vyninėje „Bodega TIO PEPE“.

Svečiai gali apsistoti „Hotel Bodega Tío Pepe“ – butikiniame viešbutyje, įrengtame pastate, kuriame anksčiau gyveno vynuogynų darbininkai, ir užsisakyti ekskursiją su šerio degustacijomis.

Geriausi 2026 metų vyno regionai

Kategorijoje „metų vyno regionas“ daugiausia balsų surinko Burgenlandas Austrijoje. Regionas geriausiai žinomas dėl raudonojo vyno Blaufränkisch bei saldžiųjų vynų. Keliautojai čia gali mėgautis saule – teigiama, kad Burgenlande jos būna daugiau nei 300 dienų per metus – ir keliauti dviračiais tarp vynuogynų ar degustuoti vyną prie Neusiedlio ežero krantų.

Antrąją vietą visuomenės balsavime užėmė Kalifornijos vyno kraštas. Čia veikia daugiau nei 6 200 vyninių, o skirtingi regionai – nuo šiaurinės pakrantės iki vidinių slėnių – siūlo įvairias patirtis vyno mėgėjams.

Tarp ryškiausių nominantų minima ir Pietų Afrika: šalyje yra 23 skirtingi vyno maršrutai, vedantys nuo Agulhaso vyno trikampio pietiniame šalies (ir viso žemyno) taške iki KwaZulu-Natalo vidurio regionų pietryčiuose.

Ketvirtą vietą visuomenės balsavime užėmė Rumunija – šešta pagal vyno gamybos apimtis Europos šalis, turinti apie 500 vyninių. Jos išsidėsčiusios tokiuose regionuose kaip Transilvanija, Vakarų Moldova ir Banatas. Apdovanojimų rengėjai pabrėžia, kad iniciatyva „Wines of Romania“ tampa savotiškais „vartais“ į įvairius šalies terroir.

Penktoje vietoje liko Valpolicella DOC ir DOCG vyno gamybos teritorija netoli Veronos. Šis Italijos regionas garsėja tokiais vynais kaip Amarone, Ripasso ir Recioto, o ragauti juos siūloma, be kita ko, prie Gardos ežero krantų.