CP v2

Category: Pasaulis

  • Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europoje šią savaitę prognozuojami neįprastai aukšti gegužės temperatūrų rodikliai, kai kur artėjantys prie vasaros kaitros rekordų. Meteorologai situaciją sieja su vadinamuoju šilumos kupolu, kai aukšto slėgio sritis tarsi „uždengia“ regioną ir įkalina šiltą orą.

    Didžiausios kaitros laukiama Pirėnų pusiasalyje: Portugalijoje kai kur gali būti fiksuojama beveik 40 laipsnių, o pietų Ispanijoje temperatūra gali kilti iki maždaug 38 laipsnių. Tuo pat metu gerokai šilčiau už daugiametį vidurkį turėtų būti ir Prancūzijoje, Belgijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

    Kas yra šilumos kupolas?

    Šilumos kupolas susiformuoja, kai virš regiono įsitvirtina aukšto slėgio sistema, stabdanti oro masių judėjimą ir slopinanti debesuotumą. Į Vakarų Europą iš Šiaurės Afrikos plūstantis šiltas oras tokiomis sąlygomis „užsilaiko“, o saulė dieną dar labiau įkaitina paviršių.

    Tokio tipo situacijos dažnai reiškia ir silpnesnį vėją bei menkesnį atvėsimą naktį, todėl šiluma kaupiasi kelias dienas iš eilės. Dėl to didėja tikimybė, kad miestai, ypač tankiai apgyvendinti, patirs ryškesnį karščio stresą.

    Rekordai gegužę ir sveikatos rizikos

    Prancūzijos meteorologijos tarnyba įspėjo apie ankstyvą, išskirtinį ir galintį užsitęsti karščio epizodą, kai temperatūra gali viršyti sezoninį vidurkį maždaug 12 laipsnių ar daugiau. Kai kuriuose Prancūzijos miestuose tikimasi gegužės rekordų, o prognozuojami rodikliai kai kur gali būti keliais laipsniais aukštesni už ankstesnes aukščiausias reikšmes.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat skelbiami karščio sveikatos perspėjimai daliai Anglijos, įskaitant griežtesnio lygio įspėjimus didmiesčiams. Sveikatos tarnybos paprastai pabrėžia, kad karščiai labiausiai pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir dirbantiems lauke.

    Kodėl karščio bangos ankstėja?

    Meteorologų vertinimu, tokie karščio epizodai tampa dažnesni dėl klimato kaitos, nes šylantis klimatas didina ekstremalių temperatūrų tikimybę ir jų intensyvumą. Tai ypač pastebima, kai aukšto slėgio sistemos ilgiau užsilaiko virš tų pačių teritorijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvos karščio bangos gegužę kelia papildomų iššūkių, nes žmonės ir infrastruktūra dažnai dar nebūna prisitaikę prie vasariškų sąlygų. Todėl daugelyje šalių didelis dėmesys skiriamas perspėjimų sistemoms ir visuomenės informavimui.

    „Tikimės, kad tokios karščio bangos kartosis vis dažniau, prasidės anksčiau ir bus intensyvesnės“, – teigė Prancūzijos meteorologijos tarnyba.

  • ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    Europos Sąjunga atmetė Jungtinės Karalystės siūlymą sukurti bendrą prekių rinką su ES, remiantis britų žiniasklaidos pranešimais. Tai būtų reikšmingas žingsnis švelninant po „Brexit“ atsiradusias prekybos kliūtis, tačiau Briuselis, kaip teigiama, idėjos nepalaikė.

    Diskusijos vyksta beveik dešimtmetį po 2016 metais įvykusio referendumo, kai JK pasirinko pasitraukimą iš bloko. Pastaruoju metu ES ir JK vėl derasi dėl santykių „perkrovimo“, o artimiausiomis savaitėmis laukiamas aukšto lygio abiejų pusių susitikimas.

    Ko siekia Londonas

    Pranešimuose teigiama, kad siūlymą Briuselyje pristatė Michaelo Ellamo vadovaujama JK derybininkų komanda. Londono tikslas būtų praktiškai sumažinti prekių judėjimo trintį, kuri po „Brexit“ išaugo dėl muitinės procedūrų, taisyklių skirtumų ir patikrų.

    Toks modelis teoriškai galėtų palengvinti eksportą ir importą, ypač pramonės ir maisto tiekimo grandinėse, tačiau jis neišvengiamai kelia klausimą dėl taisyklių derinimo. ES tradiciškai reikalauja, kad gilesnė prieiga prie bendrosios rinkos būtų susieta su aiškiomis „žaidimo taisyklėmis“, priežiūra ir ginčų sprendimo mechanizmais.

    Kodėl ES galėjo pasakyti „ne“

    ES nenoras svarstyti atskiros bendros prekių rinkos idėjos gali būti susijęs su precedento baime: Briuselis vengia situacijų, kai ne ES narė gautų plačią prieigą prie bendrosios rinkos be viso įsipareigojimų paketo. Be to, atskiras susitarimas dėl prekių neišspręstų paslaugų sektoriaus, kuris JK ekonomikai yra itin svarbus, klausimų.

    Europos Komisija viešai nekomentavo pačių pranešimų, tačiau pabrėžė siekį užbaigti svarbiausius ankstesnio bendro supratimo dokumento darbus prieš artėjantį ES ir JK susitikimą. Komisija taip pat nurodė, kad mato erdvės glaudesniam bendradarbiavimui ten, kur tai šiuo metu svarbiausia.

    Kas toliau: realistiškesnės derybų kryptys

    Dėmesys, kaip skelbia britų transliuotojas BBC, krypsta į jau vykstančių derybų turinį, kur aptariamos konkrečios sritys, tokios kaip maisto ir žemės ūkio produktų prekyba bei energetika. Šiose srityse dažnai ieškoma labiau techninių, siauresnių sprendimų, kurie gali duoti apčiuopiamos naudos neprilygstant pilnai integracijai į bendrąją rinką.

    Tuo pat metu JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris viešai akcentuoja siekį grąžinti šalį „į Europos širdį“ ir stiprinti ryšius su žemynu. Vis dėlto bet koks apčiuopiamesnis suartėjimas prekyboje reikštų ir jautrius politinius pasirinkimus namuose, nes „Brexit“ klausimas JK išlieka visuomenę skaldantis.

    Artėjantis ES ir JK aukščiausio lygio susitikimas turėtų parodyti, ar abi pusės sugebės rasti pragmatišką kelią mažinti įtampas ir trintį bent atskirose srityse. Kol kas signalai rodo, kad plataus masto grįžimas prie bendros prekių rinkos idėjos Briuselyje šiuo metu neturi pakankamo politinio svorio.

  • COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    Šių metų Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP31 pagrindiniu akcentu gali tapti pasaulio elektrifikacija, siekiant sparčiau mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų. Tokį signalą po ministrų susitikimo Kopenhagoje pasiuntė Turkija ir Australija, kurios organizuoja lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas, kuris eis COP31 pirmininko pareigas, teigė, kad elektrifikacija yra prioritetas, o jos stiprinimas leistų pereiti nuo iškastinio kuro ne tik deklaracijose, bet ir praktikoje. Australijos klimato ir energetikos ministras Chrisas Bowenas pabrėžė, kad atsinaujinančia elektra pagrįsta sistema valstybėms suteikia patikimesnį ir labiau savarankišką energijos pasirinkimą.

    Kas slepiasi už elektrifikacijos

    Elektrifikacija šiame kontekste reiškia platesnį elektros naudojimą ten, kur iki šiol dominavo iškastinis kuras: transporte, pastatų šildyme ir pramonėje. Tai apima elektromobilių plėtrą, šilumos siurblių diegimą, dalies pramonės procesų perkėlimą į elektrą ir elektros tinklų stiprinimą.

    Šios krypties argumentas paprastas: kai energija vis labiau gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, iškastinio kuro pakeitimas elektra mažina emisijas ir didina atsparumą kainų šuoliams. Kopenhagoje aptartas ir geopolitinis fonas: rinkos sukrėtimai dėl tiekimo rizikų vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą.

    Skaičiai, kuriuos siūlo IRENA

    Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra IRENA susitikime pristatė rekomendaciją dėl aiškesnių tikslų: elektros dalis pasauliniame energijos vartojime turėtų augti nuo maždaug 20 proc. dabar iki 35 proc. 2035 metais ir 50 proc. 2050 metais. Pasak agentūros, toks tempas būtų svarbus siekiant išlaikyti galimybę riboti atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Paryžiaus susitarimo tikslą.

    IRENA vadovas Francesco La Camera šią idėją prilygino ankstesniems COP28 susitarimo kryptiniams tikslams, kai valstybės įsipareigojo iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energijos gamybą ir padvigubinti energijos efektyvumo pastangas. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar COP31 organizatoriai sieks formalaus pasaulinio elektrifikacijos tikslo.

    Kurios temos gali konkuruoti

    Ne visi derybininkai nori, kad elektrifikacija užgožtų kitas darbotvarkės dalis. Mažųjų salų valstybių aljanso derybininkė Anne Rasmussen pabrėžė, kad tai gera iniciatyva, bet ją reikia derinti su kitais prioritetais, įskaitant finansavimą prisitaikymui prie klimato nelaimių ir klimato mokslo apsaugą.

    Klimato kampanijų atstovai elektrifikaciją vertina kaip būtina žingsnį, tačiau ragina ją sieti su aiškesniais sprendimais dėl iškastinio kuro atsisakymo. Jų argumentas, kad vien elektros vartojimo augimas be konkrečių pasitraukimo nuo iškastinio kuro planų gali neužtikrinti nei emisijų mažinimo tempo, nei ilgalaikio kainų stabilumo.

    Europos Komisijos vaidmuo

    Elektrifikacijos tema gali sutapti ir su Europos Komisijos planuojamais žingsniais, nes artimiausiu metu Briuselis ketina pristatyti elektrifikacijos tikslą Europos Sąjungai. Europos Komisijos pranešime apie susitikimą teigiama, kad Chrisas Bowenas ir už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas sutarė bendradarbiauti dėl naujos pasaulinės elektrifikacijos iniciatyvos.

    Artėjant COP31, diskusijų ašis, tikėtina, suksis apie tai, kaip elektrifikaciją paversti įgyvendinamais įsipareigojimais: nuo tinklų plėtros ir investicijų iki atsinaujinančios energijos integracijos bei pramonės transformacijos. Tai bus testas, ar politinė kryptis virs konkrečiais skaičiais, terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • Briuselio žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi: neišviešinti santykiai ir partijos taisyklių pažeidimas

    Briuselio žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi: neišviešinti santykiai ir partijos taisyklių pažeidimas

    Europos Parlamento Žaliųjų frakciją sukrėtė netikėta žinia: vienas ryškiausių jos veidų Bas Eickhout pasitraukė iš europarlamentaro pareigų ir frakcijos pirmininko posto. Sprendimas paskelbtas po vidinių procedūrų, kai paaiškėjo, kad politikas buvo pažeidęs partijos taisykles dėl santykių deklaravimo.

    Apie pasitraukimą pranešta frakcijos susitikimo metu Strasbūre, o dalis dalyvių vėliau pasakojo, kad atmosfera buvo įtempta ir emocinga. Eickhout viešame pareiškime pripažino, jog praeityje elgėsi netinkamai ir prisiima atsakomybę už sprendimus, susijusius su santykiais, kurie, jo teigimu, neatitiko užimamų pareigų standartų.

    „Anksčiau ne visada elgiausi teisingai. Turėjau santykių, kurie nebuvo tinkami mano vaidmeniui. Neturėjau taip daryti, ir prisiimu atsakomybę“, – sakė Bas Eickhout.

    Žaliųjų frakcijos elgesio kodeksas leidžia santykius tarp politikų ir darbuotojų, tačiau reikalauja juos deklaruoti, kad būtų išvengta interesų konflikto, galimo spaudimo ar nelygių galios santykių. Šįkart, frakcijos viduje iškilus klausimams dėl anksčiau neatskleistų darbinių santykių, buvo konstatuota, kad taisyklės galėjo būti pažeistos, o tai tapo pagrindu pasitraukimui.

    Situacija pateko į platesnį Europos Parlamento vidaus politikos kontekstą, kuriame pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama elgesio standartams, priekabiavimo prevencijai ir skaidrumui. Po kelių rezonansinių istorijų įvairiose politinėse grupėse, frakcijos griežtino vidines gaires, o deklaravimo taisyklės tapo svarbia reputacinės rizikos valdymo dalimi.

    Eickhout ilgą laiką buvo laikomas vienu svarbiausių Žaliųjų politikų Briuselyje, ypač dirbant su klimato ir pramonės pertvarkos darbotvarke. Jis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2009 metais, o 2019–2024 metų kadencijoje tapo viena centrinių figūrų ginant ambicingesnius Europos žaliojo kurso sprendimus, įskaitant transporto emisijų mažinimo politiką ir planus dėl naujų vidaus degimo variklius turinčių automobilių pardavimo ribojimo nuo 2035 metų.

    Vis dėlto politinis fonas Žaliesiems pastaruoju metu tapo sudėtingesnis: po 2024 metų Europos Parlamento rinkimų frakcija neteko dalies mandatų, o dešiniųjų įtaka išaugo. Tai reiškia, kad dalis anksčiau patvirtintų žaliųjų iniciatyvų gali būti peržiūrimos, švelninamos arba grąžinamos į derybų stadiją, ypač ten, kur susikerta klimato tikslai ir pramonės konkurencingumas.

    Pats Eickhout savo pasitraukimą siejo ir su asmeniniu išsekimu po ilgų metų politikoje, tačiau lemiamu veiksniu tapo būtent vidaus taisyklių laikymosi klausimas. Žaliųjų atstovai viešai pabrėžė, kad į galimus kodekso pažeidimus žiūri rimtai, nes skaidrumas jiems yra esminis politinio pasitikėjimo elementas.

    Tuo pat metu Nyderlandų politiniame lauke vyksta kairiųjų jėgų persigrupavimas, kuris gali keisti ir nacionalinių partijų kryptį Europos lygmeniu. Ši dinamika svarbi ir Žaliesiems, nes nuo būsimų sprendimų gali priklausyti, kokį vaidmenį jie atliks Europos partijų šeimų struktūroje ir kaip bandys atkurti įtaką naujoje politinėje realybėje.

  • ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    Europos Sąjungoje artėjant diskusijoms dėl konkurencingumo ir energetinio saugumo, vis dažniau keliama rizika, kad naujos metano emisijų taisyklės gali turėti netikėtų pasekmių energijos tiekimui. Didžiausias nerimas siejamas su 2027 metais įsigaliosiančiais reikalavimais importuojamai naftai ir dujoms, kurie gali sumažinti tiekėjų ratą.

    Pagal tarptautinės energetikos konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ vertinimą, griežti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomo patikrinimo reikalavimai gali lemti, kad dalis tiekėjų tiesiog nespės prisitaikyti. Tokiu atveju Europa rizikuotų prarasti reikšmingą dalį dujų ir naftos pasiūlos, nes ne visi tiekėjai turės reikiamas sertifikavimo ir verifikavimo sistemas.

    Kur slypi pagrindinė problema?

    Esminė kritika nukreipta ne į pačią metano mažinimo kryptį, o į tai, kad iki 2027 metų reikalavimai labiau orientuoti į matavimo ir atskaitomybės standartus, o ne į faktinį metano mažinimą. Metano mažinimo tikslai pagal šią logiką tampa įgyvendinami vėliau, tačiau prekybos ir importo apribojimai gali atsirasti anksčiau.

    Energetikos rinkoje tai svarbu dėl paprastos priežasties: jei dalis žaliavos tampa „neatitinkanti“ dėl dokumentacijos ir patikros grandinės, reali pasiūla sumažėja net ir tuo atveju, kai fizinių išteklių pasaulyje netrūksta. Mažesnė pasiūla paprastai didina kainas, o tai tiesiogiai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    Kainų ir konkurencingumo rizika

    „Wood Mackenzie“ analizėje nurodoma, kad degalų kainos teoriškai galėtų augti dviženkliu tempu, jei rinka susidurtų su tiekimo apribojimais ir papildomomis atitikties sąnaudomis. Konkrečios kainų prognozės priklausytų nuo alternatyvių tiekimo maršrutų, pasaulinės paklausos ir atsargų lygio, tačiau pati kryptis aiški: didesnės reguliavimo sąnaudos dažnai persiduoda vartotojui.

    Didelę įtampą tai keltų energijai imlioms šakoms, tokioms kaip chemijos pramonė, metalo gamyba ar didelės apimties gamyba. Aukštos energijos kainos šiuose sektoriuose mažina konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, o investicijos ir gamyba lengviau persikelia ten, kur sąnaudos mažesnės ir reguliacinė aplinka aiškesnė.

    Ar įmanoma išvengti tiekimo šoko?

    Įmonės, dirbančios su energijos ištekliais, argumentuoja, kad didžiausias iššūkis yra laikas ir vienodų taisyklių taikymas. Jei importuotojams numatomos didelės baudos už neatitiktį, dalis jų gali iš anksto atsitraukti nuo rizikingų tiekimo grandinių, net jei vėliau taisyklės būtų sušvelnintos ar paaiškintos.

    „ExxonMobil“ viešai pabrėžia, kad remia metano mažinimo tikslus ir diegia nuolatinės stebėsenos sprendimus, įskaitant jutiklius, kameras, aviacinius ir palydovinius stebėjimo būdus bei DI taikymą nuotėkių aptikimui. Bendrovė kartu įspėja, kad praktinis įgyvendinimas, ypač sertifikavimo ir patikros grandinėje, daugelyje šalių gali nespėti subręsti iki 2027 metų.

    „Mes remiame ES siekį mažinti metaną, tačiau įgyvendinimo terminai ir reikalavimų apimtis šiuo metu atrodo sunkiai suderinami su realiomis tiekimo grandinėmis“, – sakė bendrovės atstovai, komentuodami reguliavimo poveikį importui.

    Europos Komisijai ir valstybėms narėms artimiausiais mėnesiais teks atsakyti į pagrindinį klausimą: kaip suderinti ambiciją mažinti metano emisijas su realistišku, aiškiu ir visiems tiekėjams įgyvendinamu atitikties mechanizmu. Priešingu atveju rizika, kad metano taisyklės taps papildomu energijos kainų spaudimu, išliks didelė.

  • Švedija svarsto NATO vaidmenį Hormūzo sąsiauryje: ką tai reikštų laivybai ir naftos rinkai

    Švedija svarsto NATO vaidmenį Hormūzo sąsiauryje: ką tai reikštų laivybai ir naftos rinkai

    Švedija neatmeta galimybės, kad NATO galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo. Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard teigė, kad sąjungininkai šį klausimą aptars NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

    Pasak ministrės, Švedijai ir Europai svarbu užtikrinti, kad sąsiauris išliktų atviras, o Iranas negalėtų jo paversti spaudimo priemone. Ji pabrėžė esanti atvira diskusijai dėl skirtingų formatų, kaip būtų galima prisidėti prie saugios laivybos atkūrimo.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“, per kurį, įvairių energetikos rinkos vertinimų duomenimis, keliauja apie penktadalis pasaulio naftos gabenimo jūra. Dėl bet kokių sutrikimų šiame maršrute paprastai kyla krovinių draudimo, frachto ir energijos kainų spaudimas, o tai greitai persiduoda ir Europos ekonomikai.

    Skirtingi sąjungininkų keliai

    Iki šiol pagrindiniu forumu ieškant sprendimų tapo platesnė maždaug 40 valstybių koalicija, kuriai vadovauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Šios koalicijos pastangos siejamos su sąlyga, kad pirmiausia turėtų būti sumažintos karo veiksmų rizikos ir pasiektas bent minimalus stabilumo lygis regione.

    Tuo pat metu dalis NATO valstybių norėtų, kad aljansas imtųsi formalesnio vaidmens, kuris arba papildytų koalicijos veiklą, arba virstų atskira NATO misija. Tokiam žingsniui reikėtų visų 32 NATO narių sutarimo, o tai praktikoje dažnai tampa didžiausiu politiniu iššūkiu.

    Diskusijose išryškėja ir skirtingas požiūris į NATO geografinį mandatą. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pascal Confavreux pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto sutartis orientuota į Šiaurės Atlanto regioną ir NATO nėra sukurta spręsti Artimųjų Rytų klausimų.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europos valstybėms Hormūzo sąsiaurio tema aktuali ne tik dėl energijos išteklių srautų, bet ir dėl platesnės prekybos saugumo logikos. Laisva navigacija laikoma vienu kertinių tarptautinės prekybos principų, todėl bet koks bandymas riboti laivybą kelia riziką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.

    Ministrė Maria Malmer Stenergard atkreipė dėmesį, kad svarstant galimą NATO vaidmenį būtina atsargiai vertinti precedento kūrimą. Kartu ji akcentavo, kad navigacijos laisvės apsauga yra pamatinė sąlyga laisvai prekybai, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir Europos gerovė.

    Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tom Berendsen taip pat teigė, kad koordinuotas veikimas būtų svarbus ir pridūrė, jog NATO kompetencijos galėtų būti naudingos. Vis dėlto, net ir pritarus principui, praktiniai sprendimai priklausytų nuo politinio sutarimo bei aiškaus misijos apibrėžimo.

    Artimiausiomis dienomis NATO užsienio reikalų ministrų diskusijos turėtų parodyti, ar aljansas yra pasirengęs svarstyti konkretesnius žingsnius. Kol kas Švedijos pozicija formuluojama kaip atvirumas diskusijai, bet be išankstinio įsipareigojimo dėl konkrečios operacijos.

  • ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    Europos prokurorė Laura Codruța Kövesi kreipėsi į Europos Komisiją, perspėdama dėl Graikijos žingsnių, kurie, jos teigimu, apsunkintų Europos prokuratūros darbą šalyje. Konfliktas kilo vykstant tyrimui dėl galimo plataus masto sukčiavimo, susijusio su žemės ūkio parama ir ES lėšų panaudojimu.

    Pasak Europos prokuratūros, Atėnai pateikė teisės aktų pataisą, kuri faktiškai galėtų užkirsti kelią Europos prokurorams tirti parlamento narių veiksmus. Tai ypač jautru, nes tyrime minimi politikai ir keli valdančiosios partijos atstovai jau siejami su byla.

    Kas kelia įtampą tarp Atėnų ir EPPO

    Europos prokuratūra pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai buvo stumiami skubos tvarka, o tai, jos vertinimu, mažina galimybes efektyviai tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, patenkančius į EPPO kompetenciją. EPPO tiria įtariamą neteisėtą ES biudžeto lėšų panaudojimą, įskaitant sukčiavimą subsidijomis.

    „Skubotas sprendimas daro neigiamą poveikį EPPO galimybėms veiksmingai tirti ir persekioti nusikaltimus Graikijoje“, – sakė Laura Codruța Kövesi.

    Ji taip pat oficialiai kreipėsi į Graikijos teisingumo ministrą Giorgos Floridis, prašydama įvertinti, kaip pataisa atsilieps tyrimų nepriklausomumui ir bendradarbiavimui su Europos institucijomis. EPPO akcentuoja, kad valstybės narės privalo užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo principą.

    Deleguotų prokurorų kadencijos ir nepriklausomumo klausimas

    EPPO laiške Europos Komisijai atkreipė dėmesį ir į deleguotų Europos prokurorų kadencijų pratęsimą. Teigiama, kad Graikijos Aukščiausioji teisėjų taryba atsisakė pratęsti trijų deleguotų prokurorų įgaliojimus penkeriems metams, kaip buvo prašoma, ir tai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo garantijų.

    Minėti prokurorai dirba su byla, kurioje tiriamas galimas piktnaudžiavimas žemės ūkio paramos mechanizmais ir įtariamas neteisėtas lėšų pasisavinimas. EPPO jau yra perdavusi bylų medžiagą Graikijos parlamentui, prašydama svarstyti kai kurių parlamentarų neliečiamybės panaikinimą.

    Ką tai gali reikšti Graikijai ir ES lėšų kontrolei

    Šis ginčas didina spaudimą Graikijos vyriausybei, nes tyrimas tiesiogiai susijęs su ES pinigų apsauga ir paramos sistemos patikimumu. Tokie tyrimai paprastai apima ne tik galimą sukčiavimo schemų organizavimą, bet ir kontrolės spragas, kurios leidžia neteisėtai gauti išmokas.

    Europos Komisija, gavusi skundą, gali prašyti paaiškinimų ir vertinti, ar nacionaliniai sprendimai neprieštarauja ES teisei bei EPPO veiklos principams. EPPO savo ruožtu signalizuoja, kad bet koks politinis ar teisinis barjeras tiriant ES lėšų panaudojimą gali turėti platesnių pasekmių pasitikėjimui bendra finansine sistema.

  • Hunga Tonga išsiveržimas parodė netikėtą „savaiminį valymąsi“: kaip dulkės mažino metaną

    2022 metais įvykęs povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga–Hunga Haʻapai išsiveržimas laikomas vienu galingiausių šiame amžiuje. Naujų tyrimų duomenys rodo, kad jo atmosferinis šleifas suaktyvino iki šiol taip aiškiai nefiksuotą savaiminio „apsivalymo“ procesą, kuris dalį metano pavertė kitais junginiais.

    Vulkanų poveikis klimatui nėra vienareikšmis: į atmosferą patekę pelenai ir aerozoliai trumpam sumažina Saulės spinduliuotės patekimą ir gali vėsinti, o šiltnamio efektą sukeliančios dujos prisideda prie šiltėjimo. Įprastai kietosios dalelės iškrinta greičiau, o dujos išlieka ilgiau, todėl bendras efektas laikui bėgant keičiasi.

    Tyrėjai skaičiuoja, kad išsiveržimo metu į atmosferą galėjo patekti apie 330 000 tonų metano. Vis dėlto, stebint procesus palydovais, dėmesį patraukė ne tiek pats metano „pėdsakas“, kiek neįprastai didelė formaldehido koncentracija, kuri leido spręsti apie spartesnį metano virtimą kitomis medžiagomis.

    „Analizuodami palydovinius duomenis nustebome pamatę rekordines formaldehido koncentracijas. Kadangi formaldehidas atmosferoje išsilaiko tik trumpai, tai rodė, jog metanas turėjo būti nuolat skaidomas ilgiau nei savaitę“, – sakė „Acacia Impact Innovation“ atstovas Maartenas van Herpenas.

    Hunga Tonga–Hunga Haʻapai išsiveržimas įvyko po vandeniu, todėl į šleifą pateko ne tik vulkaniniai pelenai, bet ir dideli kiekiai sūraus vandens dalelių. Toks derinys, mokslininkų vertinimu, sukūrė palankias sąlygas cheminėms reakcijoms, kurios gali išlaisvinti reaktyvius chloro junginius.

    Chloras atmosferoje gali reaguoti su metanu ir pradėti reakcijų grandinę, kurios metu susidaro formaldehidas, o vėliau anglies dioksidas ir vanduo. Paprastai metanas atmosferoje išlieka apie dešimtmetį, todėl net dalinis jo suardymo pagreitinimas trumpuoju laikotarpiu yra reikšmingas klimato požiūriu.

    Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, kad aerozoliai, dulkės ir jūros druskos dalelės gali daryti įtaką metano balansui. Šis atvejis svarbus tuo, kad procesas, panašus į anksčiau sietą su dulkėmis ir jūrų purslais, galėjo vykti gerokai aukščiau, stratosferoje, kur sąlygos kitokios nei prie paviršiaus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad atmosferos dalelės, įskaitant vulkanines dulkes, gali būti reikšmingesnės metano ciklui, nei manyta iki šiol. Jei tokie procesai neįtraukiami į skaičiavimus, gali būti netiksliai įvertinamas tiek natūralus metano šalinimas, tiek žmonių pastangų mažinti emisijas efektyvumas.

    Praktinėje stebėsenoje iškyla ir matavimų problema: palydoviniai metano matavimai ne visur vienodai tikslūs, ypač virš vandenynų, kur mažiau atspindėtos šviesos. Todėl formaldehidas siūlomas kaip papildomas „indikatorius“, padedantis spręsti, ar metanas konkrečiomis sąlygomis buvo aktyviai skaidomas.

    Nors atradimas kelia klausimų apie galimas technologines idėjas, tyrėjai akcentuoja, kad tai pirmiausia yra natūralaus eksperimento pamoka. Ji padeda geriau suprasti, kaip ekstremalūs reiškiniai gali trumpam pakeisti atmosferos chemiją ir kodėl metano biudžeto skaičiavimuose svarbu įvertinti ne tik emisijas, bet ir šalinimo mechanizmus.

  • Sacharos dulkės kasmet maitina Amazoniją fosforu: kodėl šis ryšys svarbus visam klimatui

    Kasmet didžiuliai Sacharos dykumos dulkių debesys pasiekia kitą Atlanto vandenyno pusę ir nusėda Amazonės baseine. Mokslininkų skaičiavimais, per metus iki Amazonijos atkeliauja apie 27,7 mln. tonų dulkių, o kartu atgabenama ir maždaug 22 000 tonų fosforo.

    Šis fosforas Amazonijos atogrąžų miškams yra itin svarbus, nes vietinės dirvos yra senos, stipriai išplautos ir natūraliai skurdžios fosforo. Gausūs tropikų lietūs maistines medžiagas nuolat išplauna, todėl be išorinio papildymo miško produktyvumas ilgainiui mažėtų.

    Fosforas yra vienas pagrindinių elementų, be kurio augalai negali normaliai augti: jis reikalingas energijos apykaitai, šaknų sistemai, sėkloms ir fotosintezės procesams. Amazonijos dirvose šio elemento atsargos menkos, todėl net palyginti nedidelis, bet pastovus fosforo „pristatymas“ iš Afrikos tampa reikšmingas.

    Didžioji dalis Sacharos dulkių sudaryta iš silicio junginių ir molio mineralų, kurie patys savaime miškui nėra maistinga „trąša“. Tačiau mažesnė dalis dulkių neša būtent fosforo turinčias daleles, kurios ir padeda palaikyti pusiausvyrą tarp to, ką miškas praranda su nuotėkiu, ir to, ką gauna iš atmosferos.

    Anksčiau dažnai buvo manoma, kad itin reikšmingas fosforo šaltinis yra Bodėlės įduba šiaurės Čade, kur kadaise tyvuliavo didelis ežeras, o jam išdžiūvus liko fosforu turtingos nuosėdos. Tokios teritorijos gali būti ypač „dulkėtos“, nes vėjai lengvai pakelia smulkias daleles į atmosferą.

    Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad didelė dalis dulkių, kurios pasiekia Amazoniją, kyla ir iš kitų Sacharos regionų. Pavyzdžiui, reikšmingu šaltiniu įvardijamas El Džiufo dykumų plotas, besidriekiantis per Mauritaniją, Malį ir šiaurinį Alžyrą.

    Šis transatlantinis ryšys primena, kad Amazonija nėra visiškai uždara, savarankiškai besilaikanti sistema: jos „maistinių medžiagų biudžetas“ priklauso ir nuo procesų, vykstančių už tūkstančių kilometrų. Dulkių pernašą lemia pasatai, audros, sausros, dirvos būklė ir kiti atmosferos veiksniai.

    Didžiausias neatsakytas klausimas yra tai, kaip dulkių srautai keisis šylant klimatui ir kintant kritulių režimui Afrikoje bei virš Atlanto. Modeliai dar ne visada leidžia užtikrintai pasakyti, ar per artimiausią šimtmetį fosforo „tiltas“ tarp Sacharos ir Amazonijos išliks toks pat stabilus.

  • Atsitiktinis radinys Airijos miške: doktorantas aptiko naują itin nuodingą augalų rūšį

    2024 metų vasarą Kornelio universiteto doktorantas Džastinas Šoltenas, tyrinėdamas Summerhill miško augmeniją Airijoje, miško paklotėje pastebėjo neįprastą augalą su smulkiais rausvais, karoliukus primenančiais vaisiais. Iš pradžių jis manė radęs retą banebrio atmainą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai gali būti kur kas daugiau nei įprastas gamtos „kaprizas“.

    Augalas auga labai žemai, o po žydėjimo subrandina mažus rausvus vaisius. Nors išvaizda patraukli, mokslininkai pabrėžia, kad visos augalo dalys yra nuodingos, o vaisiai žmogui gali būti mirtinai pavojingi net ir palyginti nedidelėmis dozėmis.

    Patyręs lauko tyrėjas iš pradžių įtarė, kad tai natūralus hibridas, susidaręs susikryžminus dviem artimoms rūšims. Tokios hibridizacijos gamtoje pasitaiko, kai skirtingos rūšys dauginasi tarpusavyje ir atsiranda genetiškai išskirtinių palikuonių.

    Vis dėlto vien iš vaisių nepakanka tiksliai identifikacijai, todėl Šoltenas planavo sugrįžti į vietą žydėjimo metu. Šiame regione žydėjimas paprastai prasideda gegužės pradžioje, o būtent žiedų sandara dažnai padeda patikimiausiai atskirti artimas rūšis.

    Po beveik metų mokslininkas sugrįžo stebėti augalo žiedų ir pastebėjo svarbių požymių, kurie nebeatitiko hibrido versijos. Reprodukciniai organai skyrėsi nuo tų rūšių, kurios laikytos galimais „tėvais“.

    Vienas aiškiausių skirtumų buvo žiedo dalies, susijusios su apdulkinimu, spalvinė ypatybė: naujai aptikto augalo ji buvo raudona, kai tuo metu artimų rūšių ji apibūdinama kaip balta. Tokie morfologiniai skirtumai kartu su lauko stebėjimais sustiprino prielaidą, kad kalbama ne apie hibridą.

    „Pagalvojau, kad verta prieiti arčiau ir įsižiūrėti“, – sakė Džastinas Šoltenas.

    Šoltenas augalą įvardijo kaip naują rūšį ir suteikė pavadinimą Actaea rhodostigma. Tokie atradimai rodo, kad net ir gerai tyrinėtose Europos teritorijose vis dar aptinkama neaprašytų rūšių, ypač kai jos painiojamos su panašiais augalais arba yra retos ir auga nedidelėmis populiacijomis.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nuodingi dekoratyviai atrodantys vaisiai neretai klaidina žmones, ypač gamtoje, todėl ragina ne ragauti ir neliesti nepažįstamų uogų. Tyrimams tęsti paprastai reikia nustatyti daugiau populiacijų, stebėti jų žydėjimą, apdulkinimą ir įvertinti, kokie veiksniai palaiko rūšies atskirtį gamtoje.