Category: Regionai

  • Ugniagesiai įspėja: dėl krosnių klaidų gaisrų šoktelėjo, štai ką būtina padaryti dabar

    Ugniagesiai įspėja: dėl krosnių klaidų gaisrų šoktelėjo, štai ką būtina padaryti dabar

    Prasidėjus šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai fiksuoja dėsningą tendenciją: atvėsus orams padaugėja gaisrų, kuriuos sukelia netvarkingos krosnys, nevalyti dūmtraukiai ir neatsargus elgesys su šildymo įrenginiais. Būtent šiuo laikotarpiu smarkiai išauga suodžių užsidegimų, perkaitintų krosnių ir netinkamai laikomų pelenų sukeltų incidentų rizika.

    Praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje padaugėjo beveik penktadaliu, o per tokius gaisrus žuvo 50 žmonių. Ugniagesiai pabrėžia, kad skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta namuose, kuriuose nėra veikiančių dūmų detektorių arba šildymo įrenginiai prižiūrimi atmestinai.

    Varėnos rajone situacija taip pat kelia nerimą: dėl krosnių ir dūmtraukių gedimų, netinkamo įrengimo ar eksploatavimo reikalavimų pažeidimų kilo 18 gaisrų. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia padidėjo 80 proc. ir pareikalavo vieno žmogaus gyvybės.

    Prevencinės patikros ir dažniausios klaidos

    Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai šiemet, vykdydami prevencines akcijas „Saugūs namai“, „Padėk artimui“ ir „Daugiabučiai namai be gaisrų“, jau aplankė 170 gyvenamųjų būstų. Gyventojai konsultuojami, kaip saugiai pasiruošti šildymo sezonui ir sumažinti gaisro bei apsinuodijimo smalkėmis riziką.

    Ugniagesiai akcentuoja, kad kasmet kartojamos rekomendacijos vis dar ignoruojamos: dalis žmonių dūmtraukius išsivalo per vėlai arba nepakankamai dažnai, kūrena per intensyviai, o pelenus pila į degias talpas ar palieka prie pastatų sienų. Riziką didina ir tai, kad dalyje būstų nėra įrengtų autonominių dūmų detektorių, nors jie dažnai lemia, ar žmonės spėja laiku pasitraukti.

    Ką būtina padaryti prieš šalčius

    Ugniagesiai ragina neatidėlioti šildymo įrenginių patikros ir dūmtraukių valymo: dūmtraukius svarbu išvalyti prieš sezoną, o kūrenimo metu tai daryti reguliariai, ypač jei kūrenama intensyviai. Taip pat būtina įvertinti, ar krosnis neįskilusi, ar sandarios durelės, ar nėra perkaitimo požymių ir ar saugūs atstumai iki degių konstrukcijų.

    Didelę dalį nelaimių sukelia kasdieniai įpročiai, todėl ugniagesiai pataria nepalikti kūrenamų įrenginių be priežiūros, neperkrauti krosnių kuru ir pelenus laikyti tik nedegiose, sandariai uždaromose talpose. Elektrinius šildytuvus rekomenduojama jungti tiesiai į sieninį elektros lizdą, jų neuždengti ir nepalikti veikiančių, kai namuose nieko nėra.

    Taip pat primenama pasirūpinti dūmų detektoriais ir reguliariai tikrinti jų veikimą, o būstuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, įsirengti ir smalkių detektorius. Ypatingas dėmesys raginamas skirti vyresnio amžiaus artimiesiems ir vienišiems kaimynams, kuriems dažnai prireikia pagalbos pasiruošiant sezonui.

    „Dar turime laiko išvengti nelaimių, tačiau tam reikia veikti dabar: patikrinti šildymo įrenginius, pasirūpinti detektoriais ir neignoruoti elementarių saugos taisyklių“, – sakė Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

  • Varėnoje 5 metams atlaisvinta vieta gėlių prekybai: kas gali laimėti konkursą ir kada skubėti

    Varėnoje 5 metams atlaisvinta vieta gėlių prekybai: kas gali laimėti konkursą ir kada skubėti

    Varėnos rajono savivaldybė paskelbė viešąjį konkursą dėl teisės įrengti paviljoną Savanorių gatvėje, tarp namų Nr. 38 ir 40, Varėnoje. Laimėtojas galėtų 5 metus prekiauti gėlėmis viešojoje prekybos vietoje.

    Pagal konkurso sąlygas, paviljoną įsirengti ir prekybai reikalinga infrastruktūra rūpinasi pats konkurso laimėtojas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad inžinerinės komunikacijos šioje vietoje nenumatytos, todėl dėl elektros ar kitų sprendimų tektų pasirūpinti savarankiškai.

    Teisė prekiauti būtų suteikiama 5 metų laikotarpiui, tačiau leidimas numatomas kasmet: kiekvienais metais reikėtų teikti prašymą dėl naujo leidimo išdavimo ir jį gauti. Tokia praktika dažnai taikoma savivaldybėse, siekiant kasmet patikrinti, ar veikla vykdoma laikantis reikalavimų.

    Konkurse gali dalyvauti fiziniai asmenys nuo 18 metų ir juridiniai asmenys. Norint užsiregistruoti dalyviu, dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose per Varėnos rajono savivaldybės administracijos priimamąjį, laikantis nurodytos vokų pateikimo tvarkos.

    Paraiškų priėmimas vyks nuo 2026 metų spalio 21 dienos 8.00 valandos iki 2026 metų lapkričio 6 dienos 15.45 valandos. Dokumentai priimami Varėnos rajono savivaldybės administracijoje Vytauto gatvėje 12, Varėnoje, pirmo aukšto priimamajame.

    Komisijos posėdis, kurio metu bus atplėšiami vokai, numatytas 2026 metų lapkričio 9 dieną 15.00 valandos Varėnos rajono savivaldybės administracijoje, trečio aukšto mažojoje salėje. Pabrėžiama, kad paraiškas pateikę asmenys privalo atvykti į posėdį.

    Atvykstant į komisijos posėdį reikės turėti registracijos pažymėjimą, kuris išduodamas užregistravus dalyvį, taip pat asmens tapatybės dokumentą arba įgaliojimą, jei atstovaujamas kitas asmuo ar įmonė. Pavėlavus pateikti paraišką iki nurodyto termino, dalyvis į konkursą nebus registruojamas.

    Viešoji prekyba paviljonuose ir kioskuose savivaldybėms svarbi ne tik kaip smulkaus verslo skatinimo priemonė, bet ir kaip viešųjų erdvių tvarkos klausimas. Praktikoje tokie konkursai leidžia aiškiai nustatyti atsakomybes dėl paviljono išvaizdos, švaros, darbo laiko bei veiklos atitikties reikalavimams.

    Papildomą informaciją dėl konkurso teikia Varėnos rajono savivaldybės administracijos atsakingas asmuo. Dėl detalių sąlygų ir dokumentų sudėties rekomenduojama kreiptis į savivaldybę iš anksto, kad iki termino pabaigos neliktų neaiškumų.

  • Vilkaviškyje – svarbus pastiprinimas jaunimui: Atviro jaunimo centro komanda pasipildė trimis

    Vilkaviškyje – svarbus pastiprinimas jaunimui: Atviro jaunimo centro komanda pasipildė trimis

    Vilkaviškio Atviro jaunimo centro darbuotojų komandą papildė trys nauji žmonės: Irma Maurienė, Linas Baniulis ir Gabija Liūtaitė. Savivaldybė tikisi, kad pastiprinimas padės dar nuosekliau atliepti jaunų žmonių poreikius ir užtikrinti lengviau pasiekiamas paslaugas.

    I. Maurienė ir L. Baniulis dirbs su jaunimu Atvirame jaunimo centre, kur jaunuoliai gali ateiti be išankstinės registracijos, saugiai leisti laiką, gauti konsultacijų ir įsitraukti į veiklas. Tokie centrai Lietuvoje laikomi vienu svarbiausių prevencinių instrumentų, padedančių mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti emocinę gerovę.

    G. Liūtaitė vykdys mobilųjį darbą su jaunimu, kai specialistai jaunuolius pasiekia ne tik centro patalpose, bet ir jų susibūrimo vietose. Tai ypač svarbu tiems, kurie dėl atstumo, motyvacijos stokos ar kitų aplinkybių rečiau užsuka į jaunimo centrą.

    Su naujaisiais komandos nariais susitiko Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir Savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliaukienė. Susitikimo metu akcentuota, kad jaunimo darbuotojų vaidmuo dažnai tampa pirmuoju saugiu kontaktu jaunuoliui, ieškančiam pagalbos ar krypties.

    „Jaunam žmogui svarbu žinoti, kad yra vieta, kur jis bus išgirstas, suprastas ir palaikytas. O dar svarbiau – kad šalia būtų žmonių, kurie padrąsintų, padėtų atrasti savo stiprybes ir patikėti savo galimybėmis“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui ne tik miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, todėl mobilusis darbas su jaunimu tampa vis aktualesnis. Tikimasi, kad atsinaujinusi komanda leis dažniau organizuoti veiklas, greičiau reaguoti į jaunimo poreikius ir užmegzti daugiau ilgalaikių ryšių su jaunuoliais.

    Savivaldybė naujiesiems darbuotojams palinkėjo įkvėpimo, kūrybiškumo ir sėkmingo starto dirbant su Vilkaviškio rajono jaunimu.

  • Zarasuose startavę mokymai kitakalbiams sulaukė dėmesio: prisijungti dar nevėlu

    Zarasuose startavę mokymai kitakalbiams sulaukė dėmesio: prisijungti dar nevėlu

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje pradėta lietuvių kalbos mokymų programa „Kalbu lietuviškai“, skirta suaugusiesiems, kurių gimtoji kalba yra kita. Iniciatyvos tikslas – padėti žmonėms drąsiau kalbėti lietuviškai ir lengviau įsitvirtinti kasdienėse situacijose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai ypač svarbūs tiems, kurie neseniai atsikraustė į regioną, ieško darbo ar aktyviau įsitraukia į vietos bendruomenės veiklas. Praktiniai kalbos įgūdžiai dažnai tampa esmine sąlyga sklandžiam bendravimui su darbdaviais, ugdymo ir sveikatos įstaigomis.

    Akcentas – realios situacijos

    Užsiėmimuose daugiausia dėmesio skiriama gyvajai kalbai ir dažniausioms kasdienėms situacijoms: apsipirkimui, vizitui gydymo įstaigoje, bendravimui darbe ar su kaimynais. Mokymai rengiami taip, kad dalyviai galėtų mokytis savo tempu ir nebijotų klysti.

    Pasak programos rengėjų, jauki ir palaikanti aplinka padeda greičiau įveikti kalbėjimo baimę, o nuosekli praktika leidžia geriau įsisavinti ne tik žodyną, bet ir taisyklingą sakinių struktūrą. Tokiu būdu mokymasis tampa ne formalia pareiga, o kasdienio gyvenimo palengvinimu.

    Kada ir kur vyksta užsiėmimai

    Užsiėmimai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje. Nurodoma, kad prie grupės prisijungti dar galima, todėl kviečiami visi, norintys pradėti mokytis lietuvių kalbos arba sustiprinti jau turimas žinias.

    Mokymuose pabrėžiamas ir platesnis tikslas: kalba tampa raktu į geresnį Lietuvos kultūros, tradicijų ir vietos bendruomenės pažinimą. Stiprėjant kalbiniams įgūdžiams, dalyviams paprastai lengviau spręsti kasdienius klausimus ir jaustis labiau savarankiškiems.

    Finansavimas ir programa

    Mokymai organizuojami įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą. Iniciatyvą finansuoja Zarasų rajono savivaldybė, o tai leidžia užtikrinti tęstinumą ir prieinamumą vietos gyventojams.

    Švietimo specialistai pažymi, kad suaugusiųjų kalbos mokymasis dažniausiai būna efektyviausias tada, kai jis orientuotas į praktinius poreikius. Būtent todėl regionuose vis dažniau ieškoma būdų, kaip suderinti kalbos mokymąsi su realiomis integracijos ir užimtumo situacijomis.

  • Biržuose susirinkę koordinatoriai atskleidė, kas labiausiai stringa pagalboje žmonėms su negalia

    Biržuose susirinkę koordinatoriai atskleidė, kas labiausiai stringa pagalboje žmonėms su negalia

    2026 metų spalio 14 dieną Biržuose įvyko savivaldybių asmenų su negalia reikalų koordinatorių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės atstovė. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip praktikoje veikia pagalbos žmogui sistema ir kuriose grandyse savivaldybės dažniausiai susiduria su kliūtimis.

    Vizitų metu dalyviai lankėsi MB „Šiaurinė užuovėja“ ir Biržų rajono Legailių globos namuose, susipažino su teikiamomis paslaugomis ir kasdieniais organizaciniais sprendimais. Aptarti ir labai konkretūs klausimai, tokie kaip pastatų ir viešųjų erdvių prieinamumas, judėjimo galimybės bei paslaugų pritaikymas skirtingų poreikių žmonėms.

    Prieinamumas ir paslaugų kokybė

    Susitikime aptarta, kad prieinamumas nėra vien pandusai ar liftai, nes ne mažiau svarbus ir informacijos pateikimas, aiškus paslaugų maršrutas bei laiku suteikiama pagalba. Dalyviai akcentavo, jog savivaldybėms tenka derinti socialinių, sveikatos ir užimtumo paslaugas, o sprendimai dažnai stringa ten, kur trūksta nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

    Taip pat kalbėta apie gyventojų poreikių vertinimą ir individualių sprendimų paiešką, ypač kai žmogui reikia kelių skirtingų paslaugų vienu metu. Praktikos pasidalijimas leido palyginti, kaip skiriasi savivaldybių taikomi modeliai ir kokie sprendimai padeda greičiau reaguoti į situacijas.

    Kasdieniai iššūkiai savivaldybėse

    Diskusijoje „Asmenų su negalia reikalų koordinavimas savivaldybėse: praktika, iššūkiai ir sprendimai“ aptarti klausimai, su kuriais koordinatoriai susiduria kasdien: nuo paslaugų prieinamumo iki aiškesnio atsakomybių pasidalijimo tarp įstaigų. Akcentuota, kad gyventojams svarbiausia ne procedūros, o realiai veikianti pagalba, pasiekiama be perteklinės biurokratijos.

    Dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda greičiau perimti veikiančius sprendimus, pastebėti spragas ir susiderinti bendrus veikimo principus. Tikimasi, kad savivaldybių tarpusavio mokymasis prisidės prie nuoseklesnio paslaugų organizavimo ir labiau žmogaus poreikius atliepiančios aplinkos kūrimo.

  • Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 dienos pradėti mokėti 2026 metų išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Ministerijos vertinimu, jau spalį ūkininkus turėtų pasiekti apie 332 mln. eurų.

    Išankstinės išmokos yra Europos Sąjungos leidžiamas mechanizmas, skirtas ūkininkų apyvartinėms lėšoms sustiprinti dar iki galutinių patikrų pabaigos. Pagal galiojančią tvarką avansai gali būti mokami nuo spalio 16 dienos iki lapkričio 30 dienos.

    Išankstinės išmokos dalis negali viršyti 75 proc. pareiškėjui priklausančios bendros paramos sumos. Likusi dalis paprastai pervedama užbaigus visas administracines patikras, įvertinus neatitikimus, sankcijas ar kitus koregavimus ir nustačius galutinį išmokos dydį.

    „Šie metai žemdirbiams buvo kupini gamtos iššūkių, prie kurių prisidėjo ir išaugusios trąšų ir kuro kainos. Todėl labai svarbu, kad tiesioginės išmokos juos pasiektų kuo greičiau“, – sakė žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.

    Kaip nurodo ministerija, avansai bus skiriami tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir kuriems jau atliktos būtinos administracinės patikros. Tai reiškia, kad išmokėjimo greitis priklausys ir nuo to, ar konkreti paraiška nepakliuvo į rizikos atranką, papildomus tikslinimus ar kontrolės procedūras.

    Išankstinės išmokos planuojamos pagal kelias strateginio plano intervencijas, tarp jų papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, susietoji parama už baltyminius augalus, cukrinius runkelius, vaisius, uogas ir riešutus bei daržoves, taip pat ekologinės sistemos. Šios priemonės yra dalis bendros krypties, kuria ES žemės ūkio politika siekia derinti ūkių pajamas su aplinkosaugos ir tvarumo reikalavimais.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad avansai nebus mokami už tas veiklas ir ekologines sistemas, kurių patikros dar nebus baigtos iki avansų mokėjimo laikotarpio pabaigos. Tarp tokių atvejų minimos dalis kompleksinės ekologinės sistemos veiklų ariamojoje žemėje, įskaitant neariminę tausojamąją žemdirbystę ir tarpinius pasėlius per žiemą, taip pat „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ir kai kurios šlapynių tvarkymo veiklos.

    Galutiniai išankstinių išmokų dydžiai tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. Nacionalinė mokėjimo agentūra įprastai skelbia detalius mokėjimų grafikus ir paaiškinimus, kaip vertinamos paraiškos bei kokiais atvejais mokėjimai gali vėluoti dėl papildomų patikrų.

  • Visagino sportininko auksas Italijoje: Korobovas pirmą kartą privertė skambėti himną

    Visagino sportininko auksas Italijoje: Korobovas pirmą kartą privertė skambėti himną

    Italijoje surengtame pasaulio irklenčių čempionate aukso medalį iškovojo iš Visagino kilęs Vadimas Korobovas. Lietuvos sportininkas triumfavo 100 metrų sprinto rungtyje, kuri laikoma viena prestižiškiausių dėl itin didelio greičio ir konkurencijos.

    Šis laimėjimas Korobovui tapo pirmuoju aukso medaliu svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Anksčiau pasaulio čempionate jis yra iškovojęs sidabrą, o Europos pirmenybėse 2024 ir 2026 metais taip pat pelnė du sidabro medalius.

    „Pagaliau aukso medalis ir pagaliau ant nugalėtojų pakylos galiu išgirsti Lietuvos himną. Tai svajonės išsipildymas, kryptingai ėjau šio tikslo link ir pagaliau viskas pavyko“, – sakė Vadimas Korobovas.

    Organizatoriai skelbia, kad jau septintą kartą rengiamame pasaulio irklenčių čempionate fiksuotas dalyvių rekordas. Šiemet Italijoje startuoja 934 sportininkai iš 59 valstybių, o tai gerokai daugiau nei pernai, kai varžėsi beveik 500 dalyvių iš 40 šalių.

    Augant dalyvių skaičiui didėja ir rungčių lygis, o sprinto distancijose dažnai viską lemia sekundžių dalys, starto reakcija ir technikos tikslumas. Korobovo pergalė šiame kontekste išryškina ne tik asmeninį progresą, bet ir Lietuvos atstovų galimybes konkuruoti su stipriausiomis irklenčių mokyklomis.

    Lietuvos sporto bendruomenei tai reikšmingas pasiekimas, galintis paskatinti didesnį susidomėjimą irklentėmis ir jaunimo įsitraukimą į šią sparčiai augančią sporto šaką. Pats sportininkas po finišo pabrėžė, kad pergalė jam yra ilgai brandinto darbo rezultatas.

  • Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Radonas yra gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos, susidarančios yrant uranui ir natūraliai randamos aplinkoje. Radiacinės saugos centras (RSC) Lietuvoje atlieka radono aktyvumo koncentracijos tyrimus patalpose, įvertina rezultatus ir pateikia rekomendacijas, kaip mažinti radono poveikį.

    RSC pabrėžia, kad gyventojams radono tyrimai gyvenamosiose patalpose gali būti atliekami nemokamai. Tai aktualu todėl, kad vien pagal pojūčius radono nustatyti neįmanoma, o skirtinguose pastatuose jo kiekis gali smarkiai skirtis.

    Kur radonas atsiranda namuose?

    Pagrindinis radono šaltinis Lietuvoje yra gruntas po pastatu. Dujos į vidų patenka per plyšius pamatuose, nesandarias įvadų vietas, grindų siūles, rūsio konstrukcijas ir kitas mažiausiai sandarias pastato dalis.

    Dažniausiai didesnė radono koncentracija fiksuojama rūsiuose ir pirmuosiuose aukštuose, ypač jei patalpos prastai vėdinamos. Kylant į aukštesnius aukštus radono kiekis paprastai mažėja, nes mažėja sąlytis su gruntu ir gerėja oro apykaita.

    Kokia rizika sveikatai?

    Nors radonas yra natūrali aplinkos dalis, ilgalaikis buvimas patalpose, kur jo koncentracija padidėjusi, didina sveikatos rizikas. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę turi ne trumpalaikiai svyravimai, o ilgalaikė vidutinė koncentracija, todėl matavimai turi būti atliekami pagal nustatytą metodiką.

    „Radono koncentracija skirtinguose pastatuose gali skirtis, todėl tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose. Prireikus radono koncentraciją galima sumažinti užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“, – sakė RSC specialistai.

    Kaip sumažinti radono kiekį?

    Jeigu nustatoma padidėjusi radono koncentracija, dažniausiai pradedama nuo paprasčiausių sprendimų: reguliaraus vėdinimo ir efektyvesnės oro kaitos užtikrinimo. Taip pat svarbus pastato sandarinimas, nes radonas į vidų patenka per mažiausius nesandarumus.

    RSC atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu įvertinti patalpas, esančias po žeme ar pusiau po žeme, taip pat darbo vietas rūsiuose. Tokiose erdvėse radonas gali kauptis sparčiau, todėl matavimai ir vėdinimo sprendimai tampa prioritetu.

    RSC radono matavimus Lietuvoje vykdo nuo 1995 metais, o sukaupti duomenys leidžia geriau vertinti tendencijas skirtinguose pastatų tipuose. Gyventojai ir darbdaviai, norintys atlikti radono tyrimus patalpose, gali kreiptis į RSC ir gauti tolimesnes instrukcijas dėl matavimo organizavimo.

  • Įžengėte į mišką, o ten medžioklė: VMU įspėja, kokių klaidų nedaryti ir kodėl tai svarbu

    Įžengėte į mišką, o ten medžioklė: VMU įspėja, kokių klaidų nedaryti ir kodėl tai svarbu

    Rudenį ir žiemą Lietuvos miškuose suintensyvėja medžioklės, todėl miško lankytojams verta iš anksto įvertinti rizikas ir planuoti maršrutą atsakingai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) primena, kad miške vienu metu gali vykti kelios teisėtos veiklos, o saugumas priklauso ir nuo pačių lankytojų sprendimų.

    Miškai Lietuvoje daugeliu atvejų yra atviri visuomenei, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienoje vietoje visada bus ramu. Pamačius įspėjamuosius ženklus apie vykdomą medžioklę, protingiausia rinktis kitą kelią, o ne bandyti praeiti ar apeiti per tankmę.

    Kaip elgtis, jei girdite šūvius?

    VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna pabrėžia, kad aiškūs medžioklės požymiai yra šūviai, šunų lojimas, varovų judėjimas ar matomi medžiotojai. Tokiose situacijose nereikėtų eiti į teritorijos gilumą, nes medžioklė varant apima didesnį plotą, o situacija greitai keičiasi.

    „Ypač svarbu neiti į teritoriją, kurioje girdėti šūviai, šunų lojimas, matyti medžiotojai ar vyksta medžioklė varant“, – sakė K. Alekna.

    Svarbu prisiminti, kad prastesnis matomumas padidina nelaimingų atsitikimų riziką, todėl daugiau atsargumo reikia anksti ryte, temstant, esant rūkui ar gausiai sningant. Tokiu metu verta rinktis atviresnes vietas, o miško takus planuoti taip, kad būtų galima greitai grįžti į saugią teritoriją.

    „Einant mišku taip pat nereikėtų garsiai klausytis muzikos per ausines, kad būtų galima laiku išgirsti perspėjimus, šūvius ar kitus netoliese vykstančios medžioklės požymius“, – sakė K. Alekna.

    Ryški apranga gali išgelbėti

    VMU ragina miške rinktis ryškiaspalvius aprangos elementus, ypač liemenę, striukę ar kepurę, kad žmogus būtų aiškiai matomas iš toliau. Tai aktualu ne tik pėsčiųjų žygių mėgėjams, bet ir gamtos fotografams, kurie neretai vilki aplinką maskuojančius drabužius ir ilgiau išbūna vienoje vietoje.

    Ryškūs drabužiai padeda būti pastebėtam ir kitose situacijose, pavyzdžiui, pasiklydus ar patyrus traumą, kai gelbėtojams svarbu žmogų greitai pamatyti. Susitikus medžiotoją, saugiausia pasiteirauti, kuria kryptimi geriausia pasitraukti, užuot bandžius savarankiškai kirsti medžioklės plotą.

    Fotografuojant gyvūnus svarbiausia atstumas

    Norint stebėti ar fotografuoti laukinius gyvūnus, patariama jų nepersekioti ir nebandyti prieiti kuo arčiau, nes tai keičia natūralų elgesį ir didina streso lygį. Jei gyvūnas ima žvalgytis, trauktis ar rodyti nerimo ženklus, tai aiškus signalas, kad atstumas per mažas ir reikia pasitraukti.

    „Gyvūno dėmesio nereikėtų mėginti patraukti maistu, ryškia šviesa, balso įrašais ar kitais garsais. Taip pat svarbu nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių“, – sakė K. Alekna.

    VMU atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugėja pranešimų apie rudųjų lokių pastebėjimus, todėl žmonėms svarbu žinoti bazinius saugaus elgesio principus. Pamačius lokį nereikėtų bėgti ar daryti staigių judesių, rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai trauktis, neprovokuojant gyvūno.

    Judant prasto matomumo vietose patariama neiti visiškoje tyloje, nes žmogaus garsai leidžia gyvūnui pasitraukti iš anksto. Dauguma laukinių gyvūnų vengia žmonių, todėl ramus elgesys ir pagarbus atstumas dažniausiai padeda išvengti konflikto.

    VMU taip pat ragina neviešinti tikslių retų ar jautrių rūšių buvimo vietų, nes koordinatės ar atpažįstami orientyrai gali pritraukti smalsuolių srautą. Didesnis lankytojų judėjimas trikdo gyvūnų poilsį, mitybą ir jauniklių priežiūrą, o kai kuriais atvejais verčia palikti įprastas buveines.

    Miške svarbiausia laikytis paprasto principo: jei matote įspėjimus apie medžioklę arba gyvūnas rodo nerimą, atsakingiausias sprendimas yra koreguoti planą ir pasitraukti. Toks elgesys saugo ir žmones, ir laukinę gamtą, o miške padeda išvengti situacijų, kurios baigiasi nelaimėmis.

  • Visagino NVO sukvietė skubiam susitikimui: ko tikėtis spalio 29 dieną ir kodėl tai svarbu

    Visagino NVO sukvietė skubiam susitikimui: ko tikėtis spalio 29 dieną ir kodėl tai svarbu

    Visagino savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba kviečia miesto NVO atstovus į susitikimą, kuris vyks 2026 metų spalio 29 dieną Visagino savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje Parko gatvėje. Susitikimas skirtas aptarti NVO veiklos situaciją ir ieškoti sprendimų, kaip stiprinti bendradarbiavimą savivaldybėje.

    Dalyvių registracija numatyta nuo 17.45 valandos, o susitikimo trukmė planuojama iki 19.00 valandos. Organizatoriai ragina atvykti laiku, kadangi darbotvarkėje numatytas ir pačių organizacijų prisistatymas, kuriam skiriamas ribotas laikas.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Susitikimas prasidės dalyvių prisistatymu, kiekvienai organizacijai skiriant iki 2 minučių. Vėliau planuojamas Visagino savivaldybės NVO tarybos veiklos pristatymas, kad organizacijos aiškiai matytų, kokios iniciatyvos jau įgyvendintos ir kokie artimiausi prioritetai keliami.

    Didžiausia susitikimo dalis bus skirta diskusijai apie Visagino NVO iššūkius, lūkesčius ir bendradarbiavimo perspektyvas. Tokie susitikimai dažniausiai padeda sutarti dėl bendrų veiksmų, geriau išsigryninti finansavimo ir patalpų poreikius, taip pat aptarti savanorystės pritraukimo bei informacijos sklaidos problemas.

    Kam skirtas kvietimas?

    Kviečiami dalyvauti Visagino savivaldybėje registruotų ir arba veiklą vykdančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, nuo vienos organizacijos laukiama 1–2 žmonių. Praktikoje tai leidžia užtikrinti, kad diskusijoje dalyvaus tiek organizacijos vadovai, tiek projektų ar bendruomeninės veiklos koordinatoriai.

    Pastaraisiais metais NVO visoje Lietuvoje vis dažniau įtraukiamos į viešųjų paslaugų papildymą ir bendruomeninių iniciatyvų įgyvendinimą, todėl vietos lygmens koordinavimas tampa vis svarbesnis. Aiškesnis dialogas su savivalda paprastai padeda greičiau derinti bendrus projektus, mažinti administracinę naštą ir didinti pasitikėjimą tarp skirtingų sektorių.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 601 45250 arba elektroniniu paštu laimonas.abarius@visaginas.lt.