CP v2

Category: Regionai

  • Marijampolė patvirtino pagalbos algoritmus: ką daryti kriziniais ir smurto artimoje aplinkoje atvejais

    Marijampolė patvirtino pagalbos algoritmus: ką daryti kriziniais ir smurto artimoje aplinkoje atvejais

    Marijampolės savivaldybė patvirtino aiškią tvarką, kaip organizuojama skubi pagalba kriziniais atvejais ir smurto artimoje aplinkoje situacijose. Ji skirta žmonėms, kurie dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės negali likti namuose be artimųjų pagalbos.

    Sprendimas įtvirtintas Marijampolės savivaldybės mero 2026 metais gegužės 12 dieną pasirašytu potvarkiu, kuriuo atnaujintas socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama nedelsiant, nepriklausomai nuo paros meto.

    Dokumente numatyti trys pagrindiniai praktiniai įrankiai: savivaldybės socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų, galinčių bet kuriuo metu priimti ir padėti, sąrašas bei du atskiri algoritmai. Vienas jų taikomas kriziniais atvejais, kitas – smurto artimoje aplinkoje situacijose.

    Algoritmai apibrėžia veiksmų seką, kai žmogus dėl būklės negali saugiai likti namuose: kaip identifikuojamas poreikis, kur kreipiamasi, kas priima sprendimus dėl paslaugų skyrimo ir kaip organizuojamas laikinas saugus apgyvendinimas ar kita būtina pagalba. Toks suvienodintas veikimas ypač svarbus tada, kai sprendimus reikia priimti greitai, o situacija yra jautri.

    Savivaldybė nurodo, kad vadovaujantis patvirtintais algoritmais bus organizuojamos ir teikiamos reikalingos socialinės paslaugos. Už šios srities koordinavimą atsakingas Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

    Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir su jais dirbantiems specialistams sudaromos aiškesnės sąlygos veikti be delsimo, kai kyla grėsmė žmogaus saugumui ar sveikatai. Kuo tiksliau aprašyta, kas ir kada daroma, tuo mažesnė rizika, kad pagalba užtruks dėl neapibrėžtumo ar informacijos stokos.

  • Beveik 3 mln. eurų pokyčiams: kaip Tūkstantmečio mokyklų programa pakeitė Marijampolės klases

    Beveik 3 mln. eurų pokyčiams: kaip Tūkstantmečio mokyklų programa pakeitė Marijampolės klases

    Praėjus mėnesiui po Tūkstantmečio mokyklų programos darbų pabaigos Marijampolės savivaldybė pradeda matyti apčiuopiamus rezultatus. Per maždaug dvejus metus čia įgyvendintas beveik 3 mln. eurų vertės projektas tapo vienu didžiausių pastarojo laikotarpio švietimo atnaujinimų regione.

    Investicijos buvo nukreiptos ne tik į pastatus ar naujas priemones, bet ir į ugdymo turinį bei žmones. Savivaldybėje atnaujintos mokymosi erdvės, įrengtos STEAM laboratorijos, modernintos bibliotekos, atsirado lauko klasės, o mokyklos papildytos šiuolaikine įranga, reikalinga įvairių dalykų pamokoms.

    Ne mažiau reikšminga projekto dalis buvo mokytojų kompetencijų stiprinimas. Pedagogai dalyvavo mokymuose, stažuotėse ir bendradarbiavimo veiklose, kurios padeda diegti šiuolaikinius ugdymo metodus ir geriau atliepti skirtingus mokinių poreikius.

    Marijampolės mokyklose pokyčiai jau tapo kasdienybe: daugiau praktinių veiklų, daugiau vietos kūrybiškumui ir tyrinėjimui, o pamokos dažniau siejamos su realiais pavyzdžiais. Savivaldybė akcentuoja, kad moderni aplinka svarbi tiek mokinių motyvacijai, tiek mokytojų galimybei dirbti įvairesniais būdais.

    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis pabrėžia, kad projekto esmė yra tai, ką investicijos sukuria vaikams ir bendruomenėms.

    „Kiekviena atnaujinta erdvė, kiekviena laboratorija ar nauja mokymo priemonė turi prasmę tik tada, kai joje gimsta vaikų smalsumas, atradimai ir noras mokytis. Tūkstantmečio mokyklų programa mums padėjo sukurti aplinką, kurioje mokiniai gali drąsiau svajoti, kurti ir augti“, – sakė N. Mašalaitis.

    Pasak savivaldybės, prie projekto įgyvendinimo prisidėjo mokyklų vadovai, pedagogai, švietimo specialistai, projekto koordinatoriai, partneriai ir rangovai. Nors oficialus projekto etapas baigtas, sukurtos erdvės ir sustiprintos kompetencijos turėtų veikti ilgiau nei vieną finansavimo ciklą ir tapti pagrindu tolesniems pokyčiams mokyklose.

  • Marijampolėje darželiai surengė Žaislų kelionę: tvarumas, mainai ir vaikų mados šou stadione

    Marijampolėje darželiai surengė Žaislų kelionę: tvarumas, mainai ir vaikų mados šou stadione

    Marijampolėje, Rygiškių Jono stadione, vyko miesto vaikų lopšelių-darželių bendruomenės šventė, subūrusi vaikus, tėvus ir pedagogus. Renginyje netrūko pasirodymų, edukacijų ir žaidimų, o visą popietę lydėjo aiški žinutė apie bendrystę ir atsakingą vartojimą.

    Šventė pavadinta Žaislų kelionė neatsitiktinai: pagrindiniu akcentu tapo tvarumas ir daiktų pakartotinis panaudojimas. Organizatoriai priminė, kad vaikų kasdienybėje žaislai greitai keičiami naujais, todėl mainai ir antras gyvenimas tampa paprastu būdu mažinti atliekas.

    Daugiausia dėmesio sulaukė iš antrų rankų atkeliavusių žaislų erdvė, kurioje vaikai galėjo išsirinkti patikusį žaislą ir parsinešti jį namo. Tokia iniciatyva, pasak renginio dalyvių, ne tik skatina dalintis, bet ir padeda vaikams natūraliai mokytis, kad daiktas gali būti vertingas ir tada, kai jis nėra visiškai naujas.

    Ne mažiau įspūdžių sukėlė tvarios mados šou, kuriame drabužius ir aksesuarus iš įvairių medžiagų kūrė vaikai kartu su tėvais. Kūrybinė užduotis tapo proga kalbėtis apie tai, kaip daiktai gimsta iš naujų ir jau panaudotų žaliavų, o fantazija dažnai svarbesnė už brangias pirkinių etiketes.

    Renginio programoje netrūko aktyvių veiklų: vaikai pramogavo ant batutų, dalyvavo rankdarbių edukacijose, sporto rungtyse, puošėsi piešiniais ant veidų ir vaišinosi saldumynais. Toks formatas leido į šventę įtraukti įvairaus amžiaus dalyvius ir derinti judėjimą su kūryba.

    Šventinę nuotaiką sustiprino mažųjų marijampoliečių pasirodymai: skambėjo dainos, buvo šokama, deklamuojami eilėraščiai. Renginio metu taip pat padėkota darželių darbuotojoms ir aktyviausiems tėvams, kurie prisidėjo prie bendruomeninių iniciatyvų.

    Šventėje lankėsi Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai.

    „Džiugu matyti tiek daug laimingų vaikų, kūrybingų tėvų ir stiprią darželių bendruomenę. Linkiu, kad smalsumas, draugystė ir kūrybiškumas lydėtų vaikus kiekviename žingsnyje“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir praktine pamoka: per žaidimą vaikai mokosi dalintis, suprasti daiktų vertę ir pastebėti, kad tvarūs pasirinkimai prasideda nuo kasdienybės. Organizatoriai tikisi, kad Žaislų kelionė taps gražia tradicija, į kurią kasmet norės sugrįžti vis daugiau šeimų.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius

  • Marijampolėje atnaujinti Laikinosios nakvynės namai: 26 vietos ir aiškesnis kelias į savarankišką gyvenimą

    Marijampolėje atnaujinti Laikinosios nakvynės namai: 26 vietos ir aiškesnis kelias į savarankišką gyvenimą

    Marijampolėje po atnaujinimo duris atvėrė Marijampolės socialinės pagalbos centro Laikinosios nakvynės namai. Atidaryme dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai, administracijos atstovai, socialinių paslaugų darbuotojai ir projekto partneriai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ši paslauga skirta žmonėms, kurie laikinai neturi kur gyventi arba dėl įvairių priežasčių negali naudotis turimu būstu. Į tokią situaciją gali atvesti nelaimės, sveikatos problemos, finansiniai sunkumai, nutrūkę ryšiai su artimaisiais ar kiti gyvenimo lūžiai.

    Pasak socialinių darbuotojų, laikina nakvynė dažnai tampa ne vien stogu virš galvos, o pradžia, kai žmogus gauna struktūruotą pagalbą. Svarbiausia dalis yra nuoseklus palydėjimas: dokumentų tvarkymas, ryšio su institucijomis atkūrimas, pagalba ieškant darbo ir būsto, motyvavimas laikytis susitarimų ir grįžti į savarankišką kasdienybę.

    Daugiau vietų ir daugiau privatumo

    Įgyvendinus modernizaciją, Laikinosios nakvynės namuose įrengtos 26 vietos. Iš jų 18 vietų skirtos apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugai, kai žmogui reikalinga ilgesnė pagalba ir laikinas gyvenamasis plotas, o 8 vietos – laikino apnakvindinimo paslaugai iki 7 parų.

    Atnaujintose patalpose įrengti gyvenamieji kambariai, poilsio ir laisvalaikio erdvės, užimtumo ir higienos patalpos, skalbykla, virtuvė ir maisto gaminimo zona. Savivaldybė akcentuoja, kad infrastruktūra pritaikyta tam, jog žmogus galėtų ne tik saugiai pernakvoti, bet ir palaipsniui atkurti kasdienius savarankiško gyvenimo įgūdžius.

    Vienas ryškiausių pokyčių – gyvenimo sąlygų privatumas. Jei anksčiau viename kambaryje galėjo gyventi iki šešių asmenų, dabar kambariai skirti dviem gyventojams, todėl daugiau galimybių užtikrinti ramybę, saugumą ir orumą.

    Pagalba, kuri prasideda nuo paprastų dalykų

    Laikinosios nakvynės namų paslaugos praktikoje dažnai apima ir tai, ko žmogus pats vienas greitai nepadaro: nuo asmens dokumentų, registracijos ar medicininių klausimų susitvarkymo iki pagalbos planuojant pajamas, ieškant nuomos ar sprendžiant skolas.

    Tokiose paslaugose svarbu ne tik pastatas, bet ir komanda, kuri dirba su žmogumi kryptingai, susitariant dėl žingsnių ir atsakomybių. Savivaldybės teigimu, tikslas yra kuo greičiau sugrąžinti žmogų į savarankišką gyvenimą, o apnakvindinimą paversti laikinu, o ne ilgalaikiu sprendimu.

    „Nė vienas žmogus neturėtų būti vertinamas vien pagal sunkiausią savo gyvenimo etapą. Šie namai sukurti tam, kad žmogus čia rastų ne tik stogą virš galvos, bet ir galimybę po truputį susigrąžinti pasitikėjimą savimi, atkurti socialinius ryšius ir žengti pirmuosius žingsnius į savarankiškesnį gyvenimą“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Laikinosios nakvynės namai Marijampolės socialinės pagalbos centre veikia nuo 2002 metų. Čia teikiamos apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugos asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos arba dėl įvairių priežasčių negalintiems ja naudotis.

    Finansavimas ir programos kryptis

    Projektas įgyvendintas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Naujos kartos Lietuva. Savivaldybė nurodo, kad priemonės kryptis – mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės skirtumus regionuose ir užtikrinti, kad pagalba būtų pasiekiama arčiau žmogaus.

    Anot projekto vykdytojų, atnaujinta infrastruktūra turi padėti greičiau reaguoti į krizes, kai žmogui skubiai prireikia saugios nakvynės, ir kartu suteikti sąlygas planingam grįžimui į savarankišką gyvenimą. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai laikini sunkumai gali virsti ilgalaike socialine atskirtimi, jei pagalba nepasiekiama laiku.

  • Marijampolėje išdalinta 70 premijų: apdovanoti gabiausi mokiniai ir jų mokytojai

    Marijampolėje išdalinta 70 premijų: apdovanoti gabiausi mokiniai ir jų mokytojai

    Baigiantis mokslo metams Marijampolėje įvyko tradicinė gabių mokinių, juos ugdančių mokytojų ir miesto meno kolektyvų pagerbimo šventė. Renginyje dėkota tiems, kurie per metus pasiekė ryškių rezultatų ir savo darbais garsino Marijampolės vardą.

    Šventės metu apdovanoti mokiniai, duetai ir kolektyvai, laimėję prizines vietas regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose bei festivaliuose. Iš viso įteikta 70 premijų, o greta jaunųjų talentų įvertinti ir jų mokytojai.

    Pagerbtųjų spektras buvo platus: nuo muzikos ir šokio iki literatūros, kalbų, technologijų ir kitų sričių. Organizatorių teigimu, tokie apdovanojimai tampa ne tik padėka už konkrečius pasiekimus, bet ir aiškiu signalu jaunam žmogui, kad nuoseklus darbas bei smalsumas yra pastebimi.

    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pabrėžė, kad jaunimo laimėjimai prisideda prie miesto tapatybės ir bendruomenės pasididžiavimo. Anot jo, svarbu matyti ne vien galutinį rezultatą, bet ir kelią iki jo, kuriame daug lemia kasdienės pastangos.

    „Jūsų rezultatai rodo, kad talentas atsiskleidžia ten, kur yra daug pastangų, ryžto ir noro mokytis. Didžiuojuosi kiekvienu iš jūsų ir linkiu nepristigti drąsos svajoti bei siekti ambicingų tikslų“, – sakė Povilas Isoda.

    Renginyje taip pat dalyvavo ir jaunuosius talentus sveikino Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Alvydas Zdanys bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai.

    Tokios metų pabaigos iniciatyvos, švietimo ekspertų vertinimu, stiprina mokinių motyvaciją ir kuria ilgalaikę įsitraukimo kultūrą: pasiekimai dažniausiai gimsta iš nuoseklaus ugdymo, mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo bei galimybės jaunuoliams išbandyti save konkursuose. Marijampolėje surengta šventė tapo proga ne tik apdovanoti geriausius, bet ir priminti, kad miesto rezultatus kuria bendras mokinių, mokytojų ir bendruomenės darbas.

  • Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.

    Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.

    Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.

    Apdovanojimo žinutė verslui

    Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.

    Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.

    Biurokratija ir žemės klausimai

    Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.

    Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.

    Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.

    „Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.

    Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.

    Meras: kryptis išlieka ta pati

    Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.

    Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.

  • Šiaulių ir Liepojos „GREEN“ projektas: žalinimo planai, karščio bangų tyrimai ir kvietimas idėjoms

    Šiauliuose lankėsi projekto GREEN partneriai iš Liepojos savivaldybės, atvykę pasidalyti patirtimi ir gyvai susipažinti su mieste įgyvendintais žalinimo sprendimais. Svečius pasitiko Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda kartu su savivaldybės specialistais.

    Vizito metu daug dėmesio skirta dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms, kurios leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už viešųjų erdvių gerinimo idėjas. Aptarta, kaip tokie sprendimai prisideda prie patrauklesnės aplinkos kūrimo ir stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Latvijos delegacija apžiūrėjo Rėkyvos ežero pakrantę ir čia įgyvendintus bendruomenių projektus, skirtus gyvenamajai aplinkai gerinti. Taip pat aplankytas Dainų parkas, kuriame įrengta „Pump Track“ velotrasa, bei Juliaus Janonio gimnazija su mokinių iniciatyva įkurta „Žaliąja oaze“.

    Žalinimo ir apželdinimo sprendimai aptarti ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode, diskutuojant su čia dirbančiais specialistais. Vizito maršrute buvo ir Talkšos ežero pakrantė, kurioje vertintos žaliosios infrastruktūros galimybės.

    Ką numato GREEN projektas?

    GREEN projekto tikslas – stiprinti miestų atsparumą klimato kaitai, gerinant žaliųjų erdvių planavimą ir mažinant karščio bangų poveikį. Pastaraisiais metais karščio epizodai Baltijos regione fiksuojami vis dažniau, todėl savivaldybėms aktualu taikyti sprendimus, kurie padeda vėsinti urbanizuotas teritorijas.

    Šiuo metu rengiami Žalinimo planai Šiauliams ir Liepojai, kuriuose bus numatytos strateginės gairės žaliųjų erdvių plėtrai. Kartu bus atliekami karščio bangų tyrimai, o jų išvados integruojamos į planavimo dokumentus, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.

    Kur bus kuriamos naujos erdvės?

    Įgyvendinant Žalinimo planus abiejuose miestuose numatyta kurti naujas žaliąsias erdves, kurios prisidėtų prie vėsesnio mikroklimato, didesnės biologinės įvairovės ir patogesnės kasdienės rekreacijos. Šiauliuose viena iš planuojamų teritorijų – Architektų gatvės aplinka.

    Praktikoje tokie projektai dažniausiai apima medžių ir krūmų juostas, pavėsio zonas, lietaus vandens sulaikymo sprendimus ir želdynų jungtis, kurios mažina įkaitusių dangų dominavimą. Savivaldybės pabrėžia, kad žalinimas yra ne vien estetinis sprendimas, bet ir infrastruktūra, turinti apčiuopiamą naudą gyventojų savijautai.

    Kada laukti kvietimo gyventojams?

    Siekiant didesnio bendruomenių įtraukimo, bus rengiami konkursai vietinėms viešųjų erdvių žalinimo iniciatyvoms. Kiekviename mieste planuojama įgyvendinti tris daugiausia balsų surinkusias idėjas, o kvietimai teikti pasiūlymus gyventojus turėtų pasiekti šią vasarą.

    Projekto trukmė – dveji metai, o bendras biudžetas siekia 478 409,73 eurus. Iš jų 20 proc. sudaro pačių partnerių indėlis, o likusi dalis finansuojama pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pagrindinis partneris, o jai tenkanti projekto biudžeto dalis sudaro 277 193,16 eurus. Savivaldybė savo lėšomis prisideda 55 438,64 eurais.

    Projektas įgyvendinamas kaip iniciatyva Atsparios ir ekologiškos aplinkos kūrimas Šiauliuose ir Liepojoje, kurios trumpinys – GREEN, projekto numeris LL-00253. Programos tikslas – prisidėti prie darnaus socialinio ir ekonominio regionų vystymosi, stiprinant jų patrauklumą gyventi, mokytis, dirbti ir lankytis.

  • Mažeikiuose pasveikinti 28 laimėtojai: nuo tarptautinių olimpiadų iki „Dainų dainelės 2026“

    Mažeikių muziejuje birželio 3 dieną iškilmingai pasveikinti 28 Mažeikių rajono švietimo įstaigų moksleiviai, laimėję tarptautines ir respublikines olimpiadas bei konkursus. Apdovanoti ir regioninių turų nugalėtojai bei prizininkai, taip pat „Dainų dainelės 2026“ laureatai.

    Renginyje padėkota ne tik mokiniams, bet ir juos rengusiems pedagogams, įstaigų vadovams bei tėvams. Savivaldybė pabrėžė, kad pasiekimai olimpiadose ir konkursuose yra ilgalaikio darbo rezultatas, stiprinantis rajono švietimo bendruomenę ir garsinantis Mažeikių vardą.

    Padėkas ir atminimo dovanas įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė bei Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, pavaduojanti skyriaus vedėją, Ligita Diržininkienė. Pasak organizatorių, tokie susitikimai tampa proga įvertinti tiek akademinius, tiek meninius pasiekimus vienoje vietoje.

    Merė akcentavo motyvacijos svarbą ir kvietė moksleivius nenuleisti kartelės, toliau dalyvauti olimpiadose bei konkursuose ir siekti aukštų rezultatų. Taip pat padėkota mokytojams už kryptingą paruošimą, o tėvams už nuoseklų palaikymą ir paskatinimą siekti žinių.

    „Linkiu neprarasti motyvacijos, nesustoti ir toliau garsinti savo mokyklas bei Mažeikių rajoną“, – sakė Rūta Matulaitienė.

    Šventinę renginio dalį papildė muzikinė programa: pasirodė „Dainų dainelės 2026“ laureatai. Susirinkusiesiems dainavo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos duetas Aušrinė Marija Šakytė ir Tėja Stapušaitytė, taip pat Merkelio Račkausko gimnazijos vaikinų kvartetas „Bros“ ir ansamblis „Incanto“.

    Švietimo bendruomenėje tokie apdovanojimai vertinami ir kaip paskata ateities pasirinkimams, nes olimpiadų bei konkursų patirtys padeda ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir viešo pristatymo įgūdžius. Savivaldybės atstovai pažymi, kad mokinių pasiekimai dažnai tampa ir mokyklų bendradarbiavimo, papildomų konsultacijų bei neformalaus ugdymo rezultatų atspindžiu.

  • Mažeikių rajone savaitgalį vyks karių savanorių pratybos: bus naudojami imitaciniai šaudmenys

    Birželio 6 dieną ir birželio 7 dieną Mažeikių rajone vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos. Mokymai planuojami Sedos girioje ir Skuodiškių miške, todėl gyventojai šiose vietovėse gali dažniau matyti uniformuotus karius ir karines transporto priemones.

    Pratybose dalyvaus Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 603 pėstininkų kuopa. Kariuomenė nurodo, kad mokymų metu bus naudojamos karinės ratinės priemonės, imitaciniai šaudmenys ir pirotechniniai užtaisai.

    Imitaciniai šaudmenys skirti realistiškesnėms treniruotėms ir yra naudojami be kovinės amunicijos, tačiau gali sukelti triukšmą, dūmus ar šviesos efektus. Dėl to pratybų rajonuose trumpam gali pasigirsti šūvius primenantys garsai, ypač vakare ar ankstyvą rytą.

    Krašto apsaugos savanorių pajėgos reguliariai rengia mokymus skirtinguose šalies regionuose, kad kariai treniruotųsi veikti įvairiomis sąlygomis ir pažintų vietovę. Tokios pratybos taip pat leidžia stiprinti sąveiką tarp skirtingų padalinių ir tobulinti reagavimo į incidentus procedūras.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir laikytis saugumo: nesiartinti prie vykdomų veiksmų zonų, netrukdyti karių darbui ir nebandyti rinkti ar liesti rastų neaiškių daiktų. Pastebėjus įtartiną radinį ar kilus klausimams dėl pratybų, saugiausia apie tai pranešti skubios pagalbos tarnyboms.

  • Mažeikių miesto šventė Miestas vingyje Ventos: svarbiausios akimirkos ir tai, kas liko už kadro

    Gegužės 28–30 dienomis Mažeikių senamiestis trims dienoms tapo pagrindine miesto traukos vieta, kur vyko tradicinė šventė Miestas vingyje Ventos. Renginiai sukvietė šeimas, bendruomenes ir svečius iš aplinkinių miestų, o programa aprėpė koncertus, šokius, sportą ir kūrybines veiklas.

    Šventės ašimi tapo gyvi pasirodymai ir bendruomeniškumo jausmas, kurį kuria ne tik scena, bet ir mažesni susitikimai senamiesčio erdvėse. Mažeikiai tokiomis progomis paprastai siekia išlaikyti balansą tarp pramogų ir vietos tapatybės, todėl daug dėmesio skiriama vietos kolektyvams bei tradicijoms.

    Renginių maratoną lydėjo ir aktyvios veiklos, kurios pastaraisiais metais tampa vis svarbesne miestų švenčių dalimi. Sporto rungtys ir užsiėmimai vaikams leidžia šventėje dalyvauti platesnei auditorijai, o kūrybinės dirbtuvės padeda įtraukti tuos, kuriems vien koncertų neužtenka.

    Miesto šventės Lietuvoje vis dažniau vertinamos ne tik kaip pramoga, bet ir kaip vietos ekonomikos impulsas, nes į centrines erdves atveda srautus į kavines, smulkiuosius prekybininkus ir paslaugas. Tokie renginiai taip pat tampa proga miestui pristatyti savo identitetą ir stiprinti ryšį su išvykusiais mažeikiškiais, kurie grįžta aplankyti artimųjų.

    Norintys dar kartą prisiminti šurmulį gali peržvelgti vaizdo akimirkas iš šventės, kuriose atsispindi pagrindiniai renginiai ir nuotaika Mažeikių senamiestyje. Organizatoriai ir dalyviai ne kartą pabrėžė, kad didžiausią vertę sukuria pilnos erdvės žmonių ir jausmas, jog miestas trumpam ima gyventi vienu ritmu.