CP v2

Category: Regionai

  • Vilniuje pradeda kirsti Šveicarijos miško parką: savivaldybė paaiškino, kas ir kodėl bus šalinama

    Vilniaus savivaldybė pranešė, kad Pavilnių girininkijos Šveicarijos miško parke pradedami sanitariniai atrankiniai miško kirtimo darbai. Darbai planuojami 3-iajame miško kvartale, netoli Žolyno gatvės, šalia Kraujo centro ir Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos.

    Pasak savivaldybės, tvarkymo tikslas yra sumažinti rizikas gyventojams ir aplinkiniams pastatams. Numatyta šalinti sausuolius ir pavojingus medžius, esančius greta pėsčiųjų takų bei statinių, kad būtų mažinama lūžtančių šakų ar virstančių medžių grėsmė.

    Darbai vykdomi su leidimu

    Savivaldybė nurodo, kad sanitariniai kirtimai vykdomi vadovaujantis miško kirtimo ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, taip pat gavus Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą kirsti mišką. Tokie darbai paprastai planuojami tuomet, kai medžiai yra nudžiūvę, pažeisti ar kelia pavojų infrastruktūrai.

    Sanitarinis atrankinis kirtimas reiškia, kad nėra kertamas visas plotas iš karto, o pašalinami tik konkretūs, blogos būklės ar pavojingi medžiai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai miško parkuose dažniausiai siejami su lankytojų sauga ir teritorijos priežiūra.

    Kas atliks kirtimus

    Kirtimo darbus Šveicarijos miško parke atliks UAB „Ekonovus“, kuri teikia savivaldybei miško parkų priežiūros paslaugas. Gyventojai raginami atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus ir, vykstant darbams, laikytis įrengtų perspėjimų šalia takų.

    Miško parkuose tokie tvarkymo darbai neretai sukelia diskusijų, tačiau savivaldybė akcentuoja, kad šiuo atveju kalbama apie sanitarinį tvarkymą, o ne apie rekreacinės teritorijos pertvarką ar komercinius kirtimus. Tikslus darbų grafikas ir apimtis paprastai tikslinami pagal medžių būklę ir saugos reikalavimus vietoje.

  • Vilnius ieško būdų kvėpuoti švariau: ką ekspertai siūlo miestams ir kodėl to nepakanka

    Vilnius ieško būdų kvėpuoti švariau: ką ekspertai siūlo miestams ir kodėl to nepakanka

    Rugsėjo 24 dieną Vilniuje vykęs tarptautinis „Breathable Cities Forum“ subūrė miestų, mokslo, visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos ekspertus diskusijai apie oro kokybę. Pagrindinis akcentas buvo paprastas: tarša mieste tampa ne tik aplinkos, bet ir tiesioginiu sveikatos, ekonomikos bei gyvenimo kokybės klausimu.

    Atidarydamas renginį Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis pabrėžė, kad švarus oras turėtų būti vienas esminių miesto prioritetų. Jo teigimu, infrastruktūros modernizavimas netenka prasmės, jei kasdienis gyvenimas vyksta kvėpuojant užterštu oru.

    „Miestai turi užtikrinti savo žmonėms sveiką aplinką. Tai nėra prabanga, tai būtinybė“, – sakė Andrius Grigonis.

    Tarša peržengia miesto ribas

    Forume pristatyta Vilniaus oro taršos analizė parodė, kad dalis kietųjų dalelių taršos kyla ne vien iš pačio miesto. Skaičiuojama, kad apie 45 proc. kietųjų dalelių taršos sudaro vietiniai šaltiniai, apie 10 proc. siejama su regioniniais transporto keliais, apie 7 proc. su kitais Lietuvos regionais, o apie 30 proc. priskiriama tarpvalstybinei pernašai.

    Tokie duomenys reiškia, kad net ir nuosekliai mažinant taršą mieste, rezultatai priklausys nuo platesnio konteksto: kaimyninių regionų sprendimų, pramonės, transporto srautų ir net meteorologinių sąlygų. Todėl taršos mažinimas tampa bendradarbiavimo uždaviniu, o ne vien savivaldybės atsakomybe.

    Dviračiai ir elektromobiliai: kodėl tai veikia

    Danijos oro kokybės ir klimato konsultantas Kåre Press-Kristensen forume priminė, kad oro tarša tebėra viena didžiausių visuomenės sveikatos rizikų. Diskusijose akcentuota, kad tarša siejama su dideliu priešlaikinių mirčių skaičiumi pasaulyje, o Europos mastu ji kasdien kainuoja gyvybes ir sukelia dideles ekonomines pasekmes dėl gydymo, nedarbingumo ir sumažėjusio produktyvumo.

    Kaip vieną efektyviausių priemonių jis išskyrė važiavimą dviračiu, ypač kai miestas sukuria saugią, patogią ir vientisą infrastruktūrą. Kopenhagos patirtis dažnai minima kaip pavyzdys, kai nuoseklios investicijos į dviračių takus, eismo saugą ir patogų susisiekimą padeda mažinti automobilių srautus, triukšmą ir taršą.

    Kalbėdamas apie elektromobilių plėtrą, pranešėjas pabrėžė ir energetinio saugumo motyvą: mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių tampa papildoma priežastimi greitinti transporto elektrifikaciją. Tokia kryptis aktuali daugeliui Europos miestų, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien technologinės kaitos nepakanka, jei nesikeičia judumo įpročiai ir viešojo transporto patrauklumas.

    Nuo matavimų prie prevencijos ir vidaus oro

    Vienas svarbiausių forumo klausimų buvo, kaip oro kokybės duomenis paversti sprendimais, o ne vien statistika. Vilniuje kaip praktinis pavyzdys pristatytas „GreenMe5“ projektas, kai Vėtrungių gatvė Fabijoniškėse buvo pasirinkta kaip reali miesto bandymų erdvė: trejus metus vertinta, kokios priemonės efektyviausiai mažina oro ir triukšmo taršą.

    Taip pat aptartas „LIFE Clean Air“ projektas, kurio rėmuose Vilniuje bandomas oro kokybės prognozavimo įrankis „LLULL Environment“. Jo paskirtis – padėti prognozuoti taršos epizodus iki trijų dienų į priekį, kad miestas galėtų pereiti nuo reagavimo po fakto prie prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, tikslinių įspėjimų jautrioms grupėms ar laikino eismo srautų valdymo.

    Forume daug dėmesio skirta ir tam, kad tarša nesibaigia ties pastato durimis. Diskusijose priminta, kad žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, o lauko tarša gali patekti į vidų per vėdinimą, nesandarumus ar atsidarius langus, todėl mokyklų, darželių ir biurų vidaus oras tampa ne mažiau svarbus nei gatvės lygmens matavimai.

    Vilniuje 2024 metų spalį atliktas savaitės trukmės stebėjimas parodė, kad kietųjų dalelių pokyčiai lauke atsispindi ir pastato vidaus ore: sienos bei konstrukcijos taršą gali pristabdyti, bet visiškai jos nesustabdo. Taip pat fiksuota, kad lauko orui išsivalius, patalpų ore tarša gali išlikti ilgiau, todėl vidaus oro valdymas reikalauja atskirų sprendimų.

    Renginio pabaigoje dalyviai leidosi į sensorinį pasivaikščiojimą po Vilnių, kur aptarti gamtiniai ir klimato kaitai pritaikyti sprendimai, biologinė įvairovė, miesto atsparumas bei ryšys tarp aplinkos ir sveikatos. Forumo žinutė išliko aiški: norint realios pažangos, reikia ir tarptautinio bendradarbiavimo, ir vietinių priemonių, ir nuosekliai taikomų sprendimų kasdienėje miesto politikoje.

  • Vairuotojams svarbu: dviem dienoms ribos eismą Ūmėdžių ir Valkininkų gatvėse

    Rugsėjo 29 ir 30 dienomis Ūmėdžių ir Valkininkų gatvių atkarpose planuojami laikini eismo ribojimai dėl vykdomų kelio remonto darbų. Darbų metu nuo 9 iki 15 valandos gali būti apsunkintas pravažiavimas ir formuotis spūstys.

    Gyventojams ir vairuotojams rekomenduojama iš anksto suplanuoti maršrutą, rinktis alternatyvias gatves ir įvertinti ilgesnį kelionės laiką. Piko metu, ypač ryte ir po pietų, tikėtini didžiausi eismo srautų svyravimai.

    Laikinų ribojimų metu įprastai gali keistis eismo organizavimas: siaurinamos važiuojamosios dalies juostos, ribojamas greitis, o kai kuriais atvejais trumpam stabdomas transporto judėjimas. Vairuotojų prašoma laikytis kelio ženklų, vadovautis reguliuotojų nurodymais ir išlikti atidiems šalia dirbančios technikos.

    Jei maršrutas driekiasi per šias gatves, verta pasitikrinti naujausią informaciją apie darbų eigą bei galimus apylankų sprendimus. Skubantiems patariama numatyti laiko rezervą, o galintiems kelionę perkelti į kitą paros laiką tai gali padėti išvengti papildomų vėlavimų.

    Kelio remonto darbai paprastai vykdomi etapais, todėl ribojimai gali būti taikomi skirtingose atkarpose skirtingu metu. Apie tolimesnius pokyčius eismo dalyviai paprastai informuojami papildomai, atnaujinant pranešimus ir kelio ženklinimą vietoje.

  • Socialinė pagalba vėluoja, o darbuotojai skęsta popieriuje: ką siūlo J. Tamašauskienė?

    Pagalba dažnai ateina per vėlai

    Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena, tačiau profesinė šventė vis dažniau tampa proga kalbėti apie sistemos spragas. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad pagalba žmogų neretai pasiekia tik tada, kai situacija jau būna tapusi krize.

    Pasak jos, socialinio darbuotojo vaidmuo praktikoje siaurėja iki formalaus poreikių vertinimo, dokumentavimo ir paslaugų organizavimo. Dėl to nukenčia tai, kas turėtų būti socialinio darbo ašis: ankstyvas problemų atpažinimas, darbas su žmogumi ir bendruomene.

    „Jei didžiąją laiko dalį skiriame vertinimui ir dokumentams, kada lieka laiko pačiam socialiniam darbui?“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Prevencija – ne papildomas darbas

    J. Tamašauskienė pabrėžia, kad prevencija socialinėse paslaugose nėra tik atskira paslauga ar projektas. Tai turėtų būti darbo kultūra, kai specialistai mato ne tik tuos, kurie jau pateko į sistemą, bet ir žmones, kurie dar nesikreipė, nors jiems rizika didėja.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vienišas vyresnio amžiaus žmogus, kuris „nematomas“ institucijoms, kol neprireikia globos ar skubios medicininės pagalbos. Tokiose situacijose klausimas tampa paprastas: kas ir kada turi pirmasis pastebėti, kad žmogui pradeda stigti kasdienės pagalbos.

    „Jeigu žmogus pats neateina, tai dar nereiškia, kad jam nereikia pagalbos“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Grigiškių patirtis: tinklas veikia

    Prevencinis modelis, anot pašnekovių, nėra teorija. Grigiškėse Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Modesta Balčiūnaitė telkia pagalbos tinklą, paremtą ne vien individualių atvejų sprendimu, bet ir institucijų bei bendruomenės ryšiais.

    Į tokį bendradarbiavimą įtraukiami mokyklų, seniūnijos, bendruomeninių šeimos namų, nevyriausybinių organizacijų, neįgaliųjų bendruomenės ir kitų sričių atstovai. Esminė idėja – ne laukti, kol problema „užsidegs“, o iš anksto susitarti, kaip ją atpažinti ir kur žmogų nukreipti, kad pagalba būtų greitesnė.

    „Mums svarbu susitarti iš anksto, kaip atpažinti riziką ir kur žmogų nukreipti pagalbos“, – sakė M. Balčiūnaitė.

    Tokie tinklai, pasak socialinių paslaugų specialistų, mažina atotrūkį tarp sričių, kurios dažnai veikia greta, bet ne kartu. Socialinės problemos paprastai yra kompleksinės: jos siejasi su sveikata, finansais, būstu, vienišumu, smurtu artimoje aplinkoje ar priklausomybėmis, todėl vienas specialistas retai gali matyti visą paveikslą.

    Ko trūksta savivaldybėms

    J. Tamašauskienė akcentuoja, kad vieno universalaus prevencinio darbo modelio visoms savivaldybėms nėra, nes skiriasi teritorijos, paslaugų tinklas, specialistų skaičius ir bendruomenių problemos. Vis dėlto, jos teigimu, galima sukurti sąlygas, kad prevencinis darbas nebūtų atliekamas tik „kai lieka laiko“.

    Tam būtinos metodinės priemonės, mokymai ir aiškus savivaldybių požiūris, kad bendruomenės pažinimas yra socialinio darbo dalis, o ne papildoma užduotis. Šiame kontekste Profesinių kompetencijų tobulinimo centras rengia mokymus, skirtus prevencinių paslaugų telkimui, ir planuoja dirbti su savivaldybėmis vietoje.

    Integracija svarbi, bet neužtenka

    Kalbėdama apie vykstančius pokyčius, J. Tamašauskienė atkreipia dėmesį į ilgalaikės priežiūros kryptį, kai siekiama geriau integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau ji perspėja, kad vien paslaugų sujungimas neišsprendžia pagrindinės bėdos, jei žmogus į sistemą patenka per vėlai.

    Jos teigimu, realus proveržis įmanomas tik tuomet, kai socialinis darbuotojas turi laiko ir įrankių anksčiau pamatyti rizikas, o institucijos dalijasi atsakomybe ir informacija taip, kad ji padėtų žmogui, o nevirstų vien procedūrų grandine.

    „Turime pereiti nuo klausimo kas jau atsitiko prie klausimo kas vyksta mūsų bendruomenėje“, – sakė J. Tamašauskienė.

  • Forumas Palangoje: kaip sustabdyti šeimų krizę ir nebeleisti institucijoms mėtyti pagalbos?

    2026 metų spalio 21 dieną Palangos kurhauze vyks respublikinis tarpinstitucinis forumas „Pagalbos kodas: šeima. Kaip šiandien padėti šeimai?“. Renginys skirtas Tarptautinei mediacijos dienai paminėti ir suburs skirtingų sričių specialistus bendrai diskusijai.

    Forumą organizuoja Palangos miesto socialinių paslaugų centras, o partneris yra Lietuvos mediatorių rūmai. Pagrindinis tikslas – sutarti dėl aiškesnio pagalbos kelio šeimai, kad pagalba pasiektų laiku, o konfliktai būtų sprendžiami anksčiau ir konstruktyviau.

    Renginyje daug dėmesio bus skiriama mediacijai kaip praktiniam būdui mažinti konfliktų eskalaciją ir ieškoti susitarimų, kai tai įmanoma. Taip pat bus aptariama atvejo vadyba, šeimos konferencijos metodas bei institucijų bendradarbiavimas, kai šeimai vienu metu reikia kelių paslaugų.

    Organizatoriai akcentuoja problemą, kai šeima dėl skirtingų taisyklių ar procedūrų yra siunčiama nuo vienos įstaigos prie kitos. Forume bus ieškoma atsakymų, kas pirmasis gali pastebėti rizikas, kada jau būtina įsikišti ir kaip suderinti veiksmus taip, kad pagalba būtų nuosekli, o ne fragmentiška.

    Antroje dalyje numatyta praktinė tarpinstitucinė diskusija, kurioje dalyviai analizuos anonimizuotą šeimos situaciją. Į ją bus žvelgiama iš skirtingų profesinių perspektyvų, siekiant išgryninti, kokie sprendimai realiai veikia ir kur dažniausiai atsiranda spragų.

    Diskusijoje dalyvaus mediatoriai, atvejo vadybininkai, vaiko teisių apsaugos, teisės, sveikatos priežiūros, psichologinės pagalbos, policijos, antstolių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atskiras dėmesys bus skiriamas vaiko balsui šeimos konflikte ir vaiko interesų užtikrinimui.

    Forumo moderatorės – Daiva Dekontaitė, Gražina Diemintienė, Eglė Reinikytė ir Simona Zdanavičiūtė. Po forumo, 16 valandą, planuojamas Lietuvos mediatorių rūmų bendruomenės profesinis susitikimas, skirtas praktikos aptarimui ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimui.

  • Nuo gegužės 1 dienos – griežtas draudimas: anglių ir durpių nebedeginsite šiuose miestuose

    Artėjant šildymo sezonui Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą. Tai taikoma akmens angliai, lignitui ir durpėms, kurios laikomos vienais taršiausių šildymo sprendimų.

    Draudimas galioja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Jis taip pat taikomas kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

    Kas prižiūri ir kur kreiptis?

    Už draudimų laikymosi kontrolę buitiniuose taršos šaltiniuose pirmiausia atsako savivaldybių administracijos. Tai reiškia, kad pastebėjus galimus pažeidimus gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybę, o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.

    Praktikoje savivaldybės pareigūnai pradeda teiseną, atlieka patikrinimus ir surašo administracinių nusižengimų protokolus. Kontrolė apima ne tik kuro ribojimus, bet ir neteisėtą atliekų deginimą, kuris laikomas atskiru pažeidimu.

    Baudos už pažeidimus

    Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 170 iki 1 170 eurų.

    Svarbu įvertinti, kad pažeidimu laikomas ne tik nuolatinis šildymas, bet ir epizodinis kūrenimas draudžiamu kuru, jei jis naudojamas buitiniame įrenginyje. Savivaldybės, gavusios pranešimą, gali vertinti faktines aplinkybes, įskaitant dūmingumą ir naudojamo kuro pobūdį.

    Kokia parama siūloma gyventojams?

    Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pasinaudoti valstybės parama šilumos gamybos įrenginių keitimui. Parama skirta individualiems namams, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

    Paramą administruoja Lietuvos energetikos agentūra, o jos tikslas – paskatinti keisti neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes technologijas. Ministerija ragina neatidėlioti sprendimų, nes šildymo įrangos keitimas dažnai užtrunka dėl projektavimo, rangos darbų ir sezoniškai išaugusios paklausos.

  • Vilniaus atliekų gamyklos ginčas kaista: „Energesman“ įspėja dėl 1 500 000 eurų darbų

    Atstatymas stringa dėl turto perėmimo

    Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos pastato atstatymas, pasak operatoriaus „Energesman“, realiai gali judėti toliau tik tuomet, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras perims jau atliktus darbus ir statybines medžiagas bei už tai atsiskaitys. Bendrovė teigia, kad šiuo metu atlikti darbai ir įsigytos medžiagos apskaitomos kaip jos nuosavybė.

    „Energesman“ nurodo, kad pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus jau įgyvendinta apie 65 proc. statybos darbų už maždaug 1 500 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Bendrovė pabrėžia, kad be aiškaus perdavimo ir apmokėjimo mechanizmo tolesni rangos veiksmai keltų teisinių rizikų.

    Kokie darbai jau padaryti

    Įmonės teigimu, po gaisro jau atliktos pastato ekspertizės, įvykdyti griovimo ir ardymo darbai, parengti projektavimo sprendiniai, atliktas smėliavimas ir didelė dalis statybos etapų. Tarp svarbiausių įvardijamas laikančiųjų kolonų ir metalinių stogo sijų sumontavimas.

    Taip pat, kaip nurodoma, į teritoriją atgabentos pagal specialų užsakymą pagamintos daugiasluoksnės sienų plokštės ir profiliuota stogo danga. Likę didesni darbai esą susiję su stogo ir sienų dangų užbaigimu bei inžinerinių sistemų įrengimu.

    „Atlikome didžiąją dalį pastato atstatymo darbų, tačiau nei darbai, nei medžiagos nebuvo perduoti. Tolimesnis atstatymas įmanomas tik perėmus tai, kas jau padaryta, ir už tai atsiskaičius“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Siūlo perduoti už savikainą

    „Energesman“ tvirtina esanti pasirengusi perduoti atliktus darbus ir įsigytas medžiagas už savikainą, kad atstatymas nesustotų. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog rinkoje statybų kaštai pastaraisiais metais buvo smarkiai jautrūs energijos kainų svyravimams, infliacijai ir tiekimo grandinių sutrikimams, todėl analogiški pirkimai dabar galėtų kainuoti iki 30 proc. daugiau.

    Įmonė pabrėžia, kad ji kreipėsi į VAATC ragindama susitarti dėl darbų ir turto perėmimo tvarkos. Pasak „Energesman“, iki šiol VAATC darbų neperėmė, o perėmimą norėjo vykdyti tik visiškai užbaigus statybą, kas, bendrovės vertinimu, situaciją ir užtempė.

    Teisinis konfliktas ir galimi teismo procesai

    Bendrovė primena, kad pavasarį buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje, kaip teigiama, numatyta pastato atstatymo ir perdavimo VAATC nuosavybei logika, jei abi pusės laikosi įsipareigojimų. „Energesman“ akcentuoja, kad neatlygintinas perdavimas būtų įmanomas tik esant galiojančioms eksploatavimo ir modernizavimo sutartims.

    Įmonės teigimu, jei VAATC tęs atstatymo darbus neperėmęs jau atliktų darbų ir medžiagų bei už tai neatsiskaitęs, „Energesman“ svarstytų kreiptis į teismą. Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų sutarčių nutraukimą neteisėtu ir „Energesman“ būtų grąžinta teisė tęsti veiklą, galėtų būti taikoma restitucija.

    „Jei būtų tęsiami darbai neperėmus mūsų turto, tai reikštų faktinį mūsų investicijų perėmimą be apmokėjimo. Tikimės, kad iki tokio scenarijaus neprieisime“, – sakė A. Blazgys.

    Atliekų tvarkymo kaina ir skaidrumo klausimai

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl laikino atliekų tvarkymo organizavimo, kai darbus vykdo VAATC pasamdytos bendrovės „Ecoservice“ ir „Ekobazė“. Teigiama, kad atliekų tvarkymo kaina išaugo maždaug dvigubai, tačiau tikslesnį poveikį įvertinti sudėtinga, nes, kaip nurodoma, ne visa informacija apie konkursus ir sutartis yra viešinama.

    „Energesman“ atstovai skelbia pradėję kelis teisinius ginčus ir kreipęsi į prokuratūrą, o preliminariai vertinami nuostoliai, jų teigimu, gali siekti apie 20 000 000 eurų. Bendrovė pažymi, kad nuostolių suma gali didėti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos veikla organizuojama kitaip nei buvo planuota.

  • Klaipėdos rajonas skina pergalę „Europos burėse“: Mazūriškių darželis jau keičia Sendvarį

    Klaipėdos rajono savivaldybė pateko tarp „Europos burių“ konkurso nugalėtojų ir buvo įvertinta nominacijoje „Investicijos į bendruomeniškumą“. Prezidentūroje vykusioje 18-ojoje apdovanojimų ceremonijoje šiemet varžėsi daugiau nei 100 projektų iš visos Lietuvos.

    „Europos burės“ išskiria iniciatyvas, kuriose Europos Sąjungos fondų investicijos ir „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšos virsta apčiuopiamais pokyčiais gyventojams. Finalininkus atrenka skirtingų sričių ekspertų komisija, vertinanti tiek rezultatą, tiek ilgalaikį poveikį.

    Klaipėdos rajonui pergalę atnešė projektas „Viešosios infrastruktūros plėtra, siekiant sumažinti ikimokyklinio ugdymo ir viešųjų paslaugų trūkumą Sendvario seniūnijoje“. Esminiu rezultatu tapo Mazūriškiuose pastatytas ir rugsėjo mėnesį duris atvėręs darželis, kuriame jau ugdoma 150 vaikų.

    „Išties smagu, kai mūsų darbas sulaukia įvertinimo ir apdovanojimo. Šio projekto metu pastatytame Mazūriškių darželyje jau ugdoma 150 vaikų, dirba puikus mokytojų kolektyvas, buriama tėvų bendruomenė“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Pasak savivaldybės, Mazūriškių darželyje įrengtos aštuonios grupės, numatytos erdvės aktyvioms veikloms ir vaikų savijautą stiprinanti infrastruktūra. Veikia aktų salė, sporto patalpos, sensorinis kambarys, taip pat kabinetai papildomam ugdymui, o lauke sutvarkytos erdvės žaidimams ir užsiėmimams.

    Tokie projektai ypač svarbūs sparčiai augančiose priemiesčio teritorijose, kur gyventojų skaičius didėja greičiau nei paslaugų pasiūla. Ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra paprastai laikoma viena efektyviausių priemonių, nes ji mažina šeimų kasdienius logistinius iššūkius, leidžia tėvams lengviau grįžti į darbo rinką ir stiprina bendruomenės ryšius.

    „Šis apdovanojimas – įrodymas, kad sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje priimti sprendimai buvo svarbūs ir teisingi. Investicijos į vaikus ir jų šeimas yra pati prasmingiausia mūsų kasdienio darbo dalis“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio atidarymu savivaldybė sprendžia ir susisiekimo klausimus Sendvario seniūnijoje. Nurodoma, kad tvarkomos Juodžemių ir Agilos gatvės, o pokyčiai planuojami ir Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, siekiant saugesnio ir patogesnio privažiavimo.

    Klaipėdos rajonas šiame konkurse buvo pastebėtas ir kitoje kategorijoje – „Investicijos į žmogų“, kur pristatytas „Apsaugotų būstų steigimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“ projektas. Tokios socialinės iniciatyvos siejamos su pagalba savarankiškumą stiprinančiomis paslaugomis žmonėms, kuriems reikalinga papildoma parama kasdienybėje.

  • Varėnos taryboje – biudžeto korekcijos ir apleistas turtas: kas keisis nuo rugsėjo 29 dienos

    Varėnos taryboje – biudžeto korekcijos ir apleistas turtas: kas keisis nuo rugsėjo 29 dienos

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugsėjo 29 dieną 11 valandą rinksis į posėdį, kuriame numatyta svarstyti keliolika klausimų, tiesiogiai susijusių su gyventojų paslaugomis, savivaldybės turtu ir socialine parama.

    Didžiausio dėmesio tikimasi biudžeto temai: tarybai teikiamas sprendimo projektas dėl 2026–2028 metų biudžeto pakeitimo. Tokie pakeitimai paprastai apima asignavimų perskirstymą, programų finansavimo patikslinimus ir prisitaikymą prie per metų eigą pasikeičiančių poreikių.

    Posėdyje taip pat numatoma tvirtinti 2026 metų savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Šis instrumentas savivaldybėms svarbus siekiant skatinti tvarkyti objektus, mažinti rizikas aplinkai ir saugumui bei užtikrinti tvarkingą viešąją erdvę.

    Švietimo srityje planuojama keisti ankstesnį tarybos sprendimą dėl Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos nuostatų. Nuostatų atnaujinimai dažniausiai susiję su įstaigos veiklos organizavimu, struktūra, atsakomybėmis ir procedūrų suderinimu su galiojančiais teisės aktais.

    Socialinės politikos darbotvarkėje numatyta tvirtinti Varėnos socialinių paslaugų centro nuostatus ir keisti ankstesnį sprendimą, susijusį su šio centro veikla. Taip pat teikiamas pakeitimas dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašo, nuo kurio priklauso paramos skyrimo sąlygos ir praktinis administravimas.

    Atskiras klausimas skirtas 2026–2027 metų vidutinėms kuro kainoms, kurios naudojamos skaičiuojant būsto šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų kompensacijas. Šių dydžių patvirtinimas yra reikšmingas, nes nuo jų gali priklausyti kompensacijų apskaičiavimas gyventojams, ypač tais laikotarpiais, kai energijos išteklių kainos svyruoja.

    Darbotvarkėje numatyta ir administracinių sprendimų: ketinama pripažinti netekusiais galios ankstesnius dokumentus dėl atstovavimo savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių bei dėl savivaldybės turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo. Tokie sprendimai paprastai priimami, kai tvarkos perkeliamos į kitus teisės aktus, atnaujinamos arba suvienodinamos.

    Posėdyje taip pat planuojama spręsti savivaldybės turto panaudos, nuomos sutarties pratęsimo ir ilgalaikio materialiojo turto nuomos klausimus. Šie sprendimai svarbūs tiek savivaldybės finansams, tiek įstaigų ir bendruomenių galimybėms naudotis patalpomis ar infrastruktūra.

    Darbotvarkės projektą paskelbė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė. Savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkės, kaip įprasta, gali būti tikslinamos iki posėdžio pradžios, jeigu tam yra procedūrinis pagrindas.

  • Vilkaviškyje kurčiųjų bendruomenė priminė: žodžiai nebūtini, kai kalba gestai ir šypsenos

    Vilkaviškyje kurčiųjų bendruomenė priminė: žodžiai nebūtini, kai kalba gestai ir šypsenos

    Popietė, kurioje svarbiausia – ryšys

    Vilkaviškio kultūros centre surengta jauki popietė, skirta artėjančiai Tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti. Į susitikimą pakvietė Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Vilkaviškio pirminė organizacija.

    Renginyje dalyvavo organizacijos nariai, jų bičiuliai ir svečiai, susirinkę pabūti kartu ir pasidalinti bendrystės jausmu. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda mažinti atskirtį ir stiprina bendruomenę.

    Scenoje – pasirodymai gestų kalba

    Šventinę nuotaiką kūrė pačių bendruomenės narių parengta meninė programa. Scenoje netrūko šokių, dainų, vaidinimų ir kūrybinių pasirodymų, kuriuose svarbiausia žinutė perteikta gestų kalba.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad gestų kalba nėra pagalbinė priemonė, o visavertė kalba, turinti savo gramatiką ir tradicijas. Būtent ji leidžia kurtiesiems lygiaverčiai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir išsaugoti savitą tapatybę.

    Sveikinimai ir dėmesys bendruomenei

    Tarptautinės kurčiųjų dienos proga susirinkusiuosius sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Gražių žodžių taip pat skyrė Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė ir skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Skripkiūnienė.

    Bendruomenei dėkojo ir Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovai, pabrėžę tarpusavio palaikymo svarbą. Į popietę gausiai atvykę kitų kurčiųjų organizacijų nariai dalijosi patirtimis ir linkėjo dažnesnių susitikimų.

    Tarptautinė kurčiųjų diena visame pasaulyje minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Ji primena apie kurčiųjų bendruomenės teises, gestų kalbos reikšmę ir praktinius sprendimus, kurie užtikrina prieinamumą kasdienybėje.

    Vilkaviškyje vykusi popietė dar kartą parodė, kad bendravimui ne visada reikia ištartų žodžių. Kai kalba gestas, muzika, judesys ir nuoširdus dėmesys, atsiveria erdvė tikram susikalbėjimui.