Category: Regionai

  • Vilniuje dėl filmavimo vakare uždarys Mėsinių gatvę: ribos ir pėsčiuosius, ir parkavimą

    Vilniuje spalio 20 dieną vakare planuojami laikini eismo ribojimai Mėsinių gatvėje. Dėl filmavimo nuo 19 iki 24 valandos čia bus draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus vietos gyventojus.

    Tuo pačiu laikotarpiu filmavimo vietoje trumpam bus ribojamas ir pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimas. Skelbiama, kad ribojimai vienu metu neturėtų trukti ilgiau nei 7 minutes, tačiau dėl jų galimi trumpi spūstelių susidarymai aplinkinėse gatvėse.

    Ribojimai ir aplinkinėse gatvėse

    Organizatoriai taip pat įspėja, kad spalio 20 dieną nuo 19 iki 20 valandos važiuojamojoje dalyje bus pastatytas keltuvas. Dėl to eismo sąlygos Mėsinių gatvėje gali keistis dinamiškai, priklausomai nuo filmavimo darbų eigos.

    Trumpi ribojimai palies ir kitas aplinkines gatves. Nurodoma, kad iki 5 minučių gali būti stabdomas transporto priemonių eismas Šiaulių, Dysnos ir Ašmenų gatvėse.

    Parkavimas tik su leidimais

    Filmavimo zonoje darbų metu automobilių stovėjimas bus leidžiamas tik su specialiais leidimais, skirtais filmavimo įrangai ir transportui. Vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutą ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias parkavimo vietas.

    Gyventojams ir įmonėms išduoti leidimai statyti automobilius mokamose vietose mėlynojoje ir raudonojoje zonose spalio 20 dieną galios ir kitose stovėjimo zonose. Miesto atstovai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad filmavimo metu saugumas filmavimo perimetre yra prioritetas.

  • Kaune atidaromas kadaise griūvęs stadionas: po 10 metų darbų – kompleksas už 2,6 mln. eurų

    Kaune, Dainavos mikrorajone, spalio 19 dieną 11 valandą atveriamas atnaujintas Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro sporto kompleksas. Prieš dešimtmetį ši teritorija viešojoje erdvėje buvo minima kaip apleistas, nykstantis stadionas, o realūs atgaivinimo terminai ne kartą slinko.

    Šiandien čia įrengtos futbolo aikštė ir bėgimo takai, taip pat krepšinio, lauko teniso, paplūdimio tinklinio ir padelio erdvės. Pirmiausia infrastruktūra bus skirta centro mokiniams, o pagal nustatytą tvarką ja galės naudotis ir aplinkinės profesinio mokymo įstaigos bei Dainavos bendruomenė.

    Projektas, kuris vis strigo

    Anksčiau šioje vietoje veikė „Gintaro“ stadionas, tačiau infrastruktūra ilgainiui susidėvėjo, o keičiantis valdytojams aiškaus šeimininko ir krypties pritrūko. 2016 metais žiniasklaidoje buvo aprašomi nepasiteisinę bandymai atgaivinti teritoriją, o vietos bendruomenė tuomet ėmėsi talkų.

    Pirmieji apčiuopiami pokyčiai fiksuoti 2017 metais, kai buvo sutvarkyta futbolo aikštė ir bėgimo takai. Projektą planuota užbaigti iki 2020 metų, tačiau dėl užsitęsusių organizacinių ir teisinių klausimų darbai nebuvo pabaigti.

    Kiek kainavo ir kas finansavo?

    Centro vadovybė nurodo, kad komplekso užbaigimas tapo vienu prioritetų, kai 2021 metais įstaigai pradėjo vadovauti direktorė Sonata Andriuškevičienė. Buvo sprendžiami dokumentacijos, teritorijos teisinio įforminimo ir projekto tęstinumo klausimai, o statybos darbai atnaujinti 2023 metų pabaigoje.

    Iki šiol, centro duomenimis, atlikta darbų už 2,6 mln. eurų. Apie 2,1 mln. eurų skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, daugiau nei 0,5 mln. eurų prisidėjo pats centras iš sukauptų pajamų.

    „Kai pradėjau vadovauti centrui, kasdien mačiau neužbaigtą sporto kompleksą ir klausdavausi, kodėl kartais gebame pradėti, bet ne visada randame jėgų užbaigti. Valstybės patikėtas turtas turi tarnauti žmonėms, o ne vėl tapti apleista erdve“, – sakė Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorė Sonata Andriuškevičienė.

    Kas dar planuojama?

    Atidarymas, pasak centro, nereiškia galutinės pabaigos. Artimiausiuose planuose minimi natūralios futbolo aikštės vejos keitimas sintetine danga, stadiono apšvietimo įrengimas ir tolesnė infrastruktūros plėtra, dalis sprendinių buvo numatyta viešai pristatytuose projektiniuose pasiūlymuose.

    Skaičiuojama, kad visam projektui pagal 2024 metais parengtą projektą įgyvendinti dar reikėtų apie 1,3 mln. eurų. Centras nurodo, kad papildomos paslaugos ir veiklos būtų nukreiptos komplekso priežiūrai bei išlaikymui.

    Per pastaruosius metus keitėsi ir pačios teritorijos apimtis: anksčiau centras valdė beveik 8,4 ha sporto paskirties plotą, tačiau toks mastas vienai profesinio mokymo įstaigai buvo pernelyg didelė našta. 2025 metais Vyriausybės sprendimu apie 4,7 ha infrastruktūros dalis perduota Lietuvos sporto universitetui, o centrui liko apie 3,6 ha.

    Atidarymo renginyje planuoja dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas, sporto federacijų ir verslo atstovai, mokiniai bei centro bendruomenė.

    Centro vadovybė akcentuoja, kad sporto erdvės profesinio mokymo įstaigoje kuriamos ne tik varžyboms ar rezultatams. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo fizinio aktyvumo stokai, antsvorio ir emocinės savijautos problemoms, todėl mokyklų infrastruktūra tampa praktišku būdu kasdienį judėjimą paversti įpročiu.

  • Pabedinskienė grįžo iš Švedijos ūkių: štai ką lietuviams verta perimti jau dabar

    Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, viešėdama Stokholme vykusiame Copa-Cogeca Europos ūkininkų kongrese, paskutinę renginio dieną lankėsi dviejuose Švedijos ūkiuose. Pažintiniuose vizituose daugiausia dėmesio skirta pieno gamybai, augalininkystės ir gyvulininkystės derinimui, dirvožemio tausojimui bei vietinės produkcijos realizavimui.

    Vizitus organizavo Švedijos ūkininkų federacija LRF, o praktinės patirtys tapo kongreso diskusijų tęsiniu. Jose aptarta, kaip didėjant sąnaudoms, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams ir svyruojant rinkoms išlaikyti ūkių konkurencingumą bei užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu.

    Mišrus ūkis kaip stabilumo garantas

    Pirmasis vizitas vyko Backa Gård ūkyje, kuriame pieno gamyba derinama su augalininkyste, ganyklų priežiūra ir miškininkyste. Toks veiklų „portfelis“ leidžia paskirstyti riziką, kai vienos šakos pajamos mažėja, o kitos padeda išlaikyti pinigų srautą.

    Švedijoje miškininkystė dažnai vertinama kaip papildomas ekonominio atsparumo ramstis, ypač tais metais, kai žaliavų kainos žemės ūkyje svyruoja. Ūkiuose taip pat akcentuojamas ilgalaikis investicijų planavimas ir infrastruktūra, leidžianti taupiau naudoti energiją bei pašarus.

    Ne mažiau svarbi tema buvo kartų kaita ir ūkio perėmimo planavimas. Daugelyje Europos šalių ūkininkų amžiaus struktūra sensta, todėl sprendimai, padedantys jaunimui perimti ūkius, laikomi kritiniu veiksniu viso sektoriaus tęstinumui.

    „Backa Gård pavyzdys rodo, kad šiuolaikinis ūkis laimi tada, kai neapsiriboja viena šaka. Pieno gamyba, augalininkystė ir miškininkystė gali papildyti viena kitą ir suteikti daugiau stabilumo, o ilgalaikis planavimas tampa būtinybe“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Dirvožemis ir trumpa grandinė

    Antroje dienos dalyje delegacija lankėsi Österby Gård ūkyje, kuriame plėtojama mėsinė galvijininkystė ir augalininkystė. Čia akcentuota sėjomaina, dirvožemio struktūros gerinimas ir sprendimai, padedantys išlaikyti ilgalaikį derlingumą.

    Šios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir ekonomikai, nes geresnė dirvožemio būklė mažina priklausomybę nuo brangių įsigyjamų sąnaudų. Pastaraisiais metais visoje Europoje daugėja praktikų, kai ūkiai investuoja į tikslesnį tręšimą, organinių medžiagų grąžinimą į dirvą ir efektyvesnį pašarų bazės planavimą.

    Kitas ryškus Österby Gård bruožas buvo tiesioginė prekyba: ūkyje veikianti parduotuvė leidžia realizuoti vietinę produkciją trumpesne tiekimo grandine. Tai suteikia galimybę ūkininkui pasilikti didesnę galutinės kainos dalį, o pirkėjui aiškiau suprasti produkto kilmę.

    „Österby Gård patirtis parodo, kad svarbu ne tik užauginti, bet ir mokėti parduoti. Tiesioginė prekyba stiprina ryšį su vartotoju, o ūkiui padeda kurti didesnę pridėtinę vertę“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Ką tai reiškia Lietuvai?

    Aplankyti ūkiai atskleidė du vienas kitą papildančius modelius: veiklų įvairinimą, kuris didina finansinį atsparumą, ir tvarų žemės naudojimą, kuris saugo ilgalaikį produktyvumą. Lietuvai tai aktualu dėl gamybos sąnaudų augimo, klimato rizikų, investicijų poreikio ir ūkių perėmimo iššūkių.

    Copa-Cogeca kongrese Stokholme taip pat daug kalbėta apie būsimą Bendrosios žemės ūkio politikos kryptį, inovacijas ir maisto saugumą. Praktiniai vizitai parodė, kad sprendimai dažnai prasideda nuo ūkio lygmens, kai skaičiuojamas kiekvienas kaštas, o tvarumo tikslai derinami su realiomis pajamomis.

    Žemės ūkio rūmų teigimu, tarptautinė patirčių sklaida padeda greičiau atpažinti veikiančius sprendimus ir pritaikyti juos Lietuvos sąlygomis. Pasak A. Pabedinskienės, siekiant gyvybingo kaimo ir stabilaus apsirūpinimo maistu, būtina kurti sąlygas ūkiams investuoti, įvairinti veiklą ir didinti produkcijos pridėtinę vertę.

  • Kauno „dangoraižis“ atgyja iš naujo: po sovietinių pertvarų atrado tai, kas stebina iki šiol

    Kaune restauruojamas vienas ryškiausių tarpukario modernizmo visuomeninių pastatų, šiandien naudojamas kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos pastatas. Tvarkant reprezentacines erdves siekiama grąžinti pirminį architektūrinį charakterį, kuris sovietmečiu buvo smarkiai pakitęs.

    Projektu atnaujinamas istorinis vestibiulis, restauruojamos autentiškos detalės ir dekoras, taip pat tvarkoma pastato aukštus jungianti centrinė laiptinė bei liftas. Savivaldybė skelbia, kad šio etapo darbus planuojama užbaigti lapkritį.

    Atsikratoma sovietinių perstatymų

    Pastatas 1938–1940 metais buvo statytas Valstybinėms taupomosioms kasoms, o jį suprojektavo architektai Arnas Funkas, Adolfas Lukošatis ir Bronius Elsbergas. Tuo metu šešių aukštų statinys laikytas vienu moderniausių mieste ir dėl savo aukščio neretai vadintas Kauno „dangoraižiu“.

    Tarpukariu šis objektas turėjo atitikti valstybinių finansų institucijų reprezentacijos standartą, todėl daug dėmesio skirta tiek technologiniams sprendimams, tiek prabangiai apdailai. Vėliau, per karą ir sovietmečiu, dalis didesnių erdvių buvo suskaidyta į kabinetus, o interjero sprendiniai pakeisti.

    „Savivaldybės pastatas nėra vien darbo vieta, tai gyvas kultūros paveldas ir tarpukario Kauno ambicijos liudijimas. Šiandien atkūrėme pirminį išplanavimą ir restauravome vertingas detales“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Vestibiulyje grąžinta šviesa ir detalės

    Didžiausi pokyčiai pasitinka vos įžengus į pastatą: sutvarkytas pirmojo aukšto vestibiulis, kuriame restauruotos dekoruotos metalinės apsaugos, atnaujintos originalios besisukančios durys. Taip pat sutvarkytos medinės kesoninės lubos su modernizmui artima ornamentika.

    Restauratoriams pavyko aptikti autentišką teraco grindų fragmentą, pagal kurį atkurtos viso vestibiulio grindys. Jos beveik baltos, su juodais ornamentais, o ties įėjimu į Didžiąją salę atkartotas stilizuotas ramunės motyvas, siekiant sujungti erdves į vientisą kompoziciją.

    Pasak savivaldybės, erdvumo įspūdį sustiprino sovietmečiu įrengto kabineto panaikinimas: nugriovus neautentiškas pertvaras atkurta vestibiulio simetrija. Planuojama, kad ši vieta tarnaus ir kaip laukimo zona, ir kaip laikina ekspozicijų erdvė.

    Laiptinė ir liftas vėl taps vientisi

    Tvarkymo darbai tęsiami paradinėje laiptinėje ir prie lifto: sovietmečiu centrinė laiptinė buvo nutraukta ties antruoju aukštu, o viršutinės dalys pritaikytos kabinetams. Dabar atkuriamas trūkstamas mozaikinio betono laiptų maršas tarp antrojo ir trečiojo aukštų.

    Atnaujinus laiptinę, pagrindiniais laiptais bus galima užlipti iki viršutinių aukštų, atkuriant istorinę pastato logiką ir reprezentacinį maršrutą. Savivaldybė nurodo, kad galutinė darbų vertė paaiškės pridavus objektą.

    Miestas taip pat viešai įvardija ir tolimesnius planus: ateityje ketinama rengti atskirą projektą, kuriuo būtų tvarkomi fasadai ir įrengiamas architektūrinis apšvietimas. Tokie sprendimai dažnai taikomi saugomiems modernizmo objektams, siekiant išryškinti jų architektūrą ir pagerinti pastato matomumą viešojoje erdvėje.

  • 10 mln. eurų injekcija Vilniui: NIB finansuos gatvių apšvietimo atnaujinimą iki 2027 metų

    Šiaurės investicijų bankas (NIB) su Vilniaus miesto energetikos įmonių grupe „Gijos“ pasirašė iki 10 mln. eurų vertės 12 metų finansavimo sutartį. Lėšos bus skirtos sostinės gatvių apšvietimo infrastruktūrai modernizuoti ir pakeisti susidėvėjusias apšvietimo atramas.

    Finansavimas padės įgyvendinti 2025–2027 metais suplanuotus atramų atnaujinimo darbus, kuriuos vykdys „Gijų“ dukterinė bendrovė „Vilniaus apšvietimas“. Projektas įvardijamas kaip platesnės, iki 20 mln. eurų vertės infrastruktūros modernizavimo programos dalis.

    Kas keisis Vilniaus gatvėse?

    Didelė dalis sostinės apšvietimo atramų buvo įrengtos dar XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje, todėl jų techninė būklė ir patikimumas tampa vis aktualesni. Ant šių konstrukcijų dažnai montuojami ne tik šviestuvai, bet ir kita miesto įranga, tad atramų nusidėvėjimas kelia ir eksploatacijos, ir saugos rizikas.

    Modernizacijos metu senosios atramos bus demontuotos, o jų vietoje numatomos modulinės metalinės konstrukcijos. Sprendimas pasirinktas dėl ilgaamžiškumo, paprastesnės priežiūros ir galimybės dalį darbų atlikti greičiau, mažinant trikdžius eismui.

    „Šia investicija atnaujiname infrastruktūrą, kuri miestui tarnavo beveik pusę amžiaus. Vilniečiams tai reiškia patikimesnį gatvių apšvietimą ir saugesnę miesto aplinką ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė „Gijų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

    Ilgaamžiškumas ir mažesnis poveikis aplinkai

    Skelbiama, kad naujosios atramos projektuojamos kaip daugiafunkcės, todėl jų gali reikėti mažiau, o tai mažintų ir bendrą projekto poveikį aplinkai. Numatomas konstrukcijų tarnavimo laikas siekia apie 30 metų, o modulinė sandara turėtų leisti pažeistas dalis keisti neardant pamatų.

    Taip pat numatyta antikorozinė apsauga, pritaikyta eksploatacijai žiemą, kai konstrukcijas veikia druska ir intensyvesnė drėgmė. Išmontuotos senosios atramos bus perduotos perdirbti kaip metalo laužas, taip siekiant sumažinti atliekų kiekį.

    „Klimatui draugiška ir ilgaamžė miesto infrastruktūra yra būtina tvariems miestams. Ši investicija padės modernizuoti Vilniaus gatvių apšvietimo infrastruktūrą – ji taps patikimesnė, o efektyviau išteklius naudojantys sprendimai sumažins poveikį aplinkai“, – teigė NIB prezidentas ir generalinis direktorius André Küüsvek.

    Modernizacija siejama ir su elektromobiliais

    „Vilniaus apšvietimas“ prižiūri sostinės viešojo apšvietimo tinklą ir nurodo, kad jam naudoja iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją. Bendrovė taip pat integravo 478 elektromobilių įkrovimo stoteles į apšvietimo infrastruktūrą, plėsdama jos funkcionalumą.

    Ekspertai pažymi, kad šiuolaikinis miesto apšvietimas vis dažniau suvokiamas kaip daugiafunkcė platforma, ant kurios gali būti diegiami papildomi sprendimai: nuo įkrovimo prieigų iki įvairių jutiklių ar ryšio įrangos. Tokie projektai paprastai orientuoti ne tik į šviesos kokybę, bet ir į patikimumą, priežiūros sąnaudų mažinimą bei saugumą.

    NIB yra Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai priklausanti tarptautinė finansų institucija, kurios būstinė įsikūrusi Helsinkyje. Bankas skelbia siekiantis stiprinti Šiaurės ir Baltijos regiono konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą, o kredito reitingų agentūros jam yra suteikusios aukščiausio lygio reitingus.

  • Druskininkuose skambėjo Čiurlionis kitaip: nuo Bacho iki elektronikos ir netikėtos miško scenos

    Tarptautinis Druskininkų menų festivalis, šiemet pasitikęs 24-ąjį sezoną, pristatė atnaujintą tapatybę ir pasivadino „Čiurlionio paliesti“. Organizatoriai sako, kad naujas vardas pabrėžia Druskininkų ryšį su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir siekį jo idėjas tęsti šiuolaikiškai.

    Šio sezono programa buvo sudėliota taip, kad vienoje erdvėje susitiktų klasika, lietuvių folkloras, džiazas, elektroninė muzika, fotografija ir socialinė iniciatyva „Nepyk“. Festivalio renginiai vyko ne tik tradicinėse salėse, bet ir netikėtose vietose, kurios, pasak rengėjų, keitė klausymosi patirtį ir kūrė artimesnį ryšį su miestu.

    Festivalyje koncertavo aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio atlikėjai, tarp jų pianistai Viktoras Paukštelis ir Petras Geniušas, taip pat svečiai iš Škotijos ir Vokietijos. Anot organizatorių, tarptautiškumas išlieka viena svarbiausių festivalio krypčių, padedančių Druskininkams išlaikyti ryškų kultūrinį kalendorių.

    Programoje – premjeros ir netikėti žanrai

    Vienu ryškiausių akcentų tapo pirmą kartą Lietuvoje atliktas latvių kompozitoriaus Pēterio Vaskso koncertas violončelei ir orkestrui. Tai kūrinys, dažnai siejamas su šiaurietiška emocionalumo ir dvasinės įtampos estetika, todėl jo pasirodymas festivalyje laikomas reikšmingu įvykiu klausytojams, besidomintiems šiuolaikine akademine muzika.

    Švendubrės miške skambėjo choro Vilnius Voices aranžuotos lietuvių liaudies dainos, pritaikytos erdvėms, kuriose garsas susilieja su gamtos fonu. Tokie koncertai pastaraisiais metais vis labiau populiarėja Europoje, nes klausytojai ieško ne tik repertuaro, bet ir išskirtinės patirties.

    Audiovizualiniame pasirodyme „Čiurlionio sapnai“ kūrėjai Adas Gecevičius ir Vytautas Žarnauskas derino džiazo būgnus, elektroniką ir vaizdo projekcijas ant medžių, perkeldami Čiurlionio idėjas į šiuolaikinę formą. Organizatorių teigimu, tai buvo bandymas ne iliustruoti kūrinius, o pratęsti jų vaizduotės principą.

    Festivalis išsiplėtė per sezonus

    Festivalio meno vadovė pianistė Guoda Gedvilaitė-Goehle pabrėžia, kad pokyčiai susiję ne tik su pavadinimu, bet ir su struktūra. Šiemet renginiai neapsiribojo vien vasara: festivalis prasidėjo pavasarį ir tęsėsi iki spalio vidurio, leidžiant programai natūraliai skleistis per metų laikus.

    Pasak organizatorių, toks ritmas padeda išvengti renginių susigrūdimo ir kiekvienam koncertui suteikia daugiau dėmesio. Kartu tai atliepia platesnę kultūros sektoriaus kryptį, kai regioniniai festivaliai vis dažniau plečia sezonus, siekdami pritraukti auditorijas ne vien piko metu.

    „Mes, druskininkiečiai, visi esame vienaip ar kitaip Čiurlionio paliesti“, – sakė Guoda Gedvilaitė-Goehle.

    Ji aiškina, kad festivalio idėja remiasi ne vien Čiurlionio muzikos atlikimu, bet ir jo kūrybine laisve, skirtingų menų dialogu bei drąsa peržengti žanrų ribas. Organizatorių tikslas – kad į renginius ateitų įvairaus amžiaus klausytojai, o netikėti deriniai taptų tiltu tarp skirtingų muzikinių skonių.

    Festivalį „Čiurlionio paliesti“ organizuoja Druskininkų kultūros centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė. Tarp partnerių minimi Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Mineral SPA Draugystė ir „Mano Druskininkai“.

  • Vilniečių tekstilė įgaus antrą gyvenimą: dalį atiduos „Grindos“ prieglaudai guoliams

    Vilniečių tekstilė įgaus antrą gyvenimą: dalį atiduos „Grindos“ prieglaudai guoliams

    Vilniuje dalis į tekstilės konteinerius surenkamų atliekų nuo šiol bus nukreipiama į „Grindos“ gyvūnų globos namus. Ten audiniai, patalynė, pagalvės ar antklodės bus naudojami keturkojų guoliams ir kasdienei priežiūrai, taip mažinant naujų priemonių poreikį.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra ne vien surinkti tekstilę, bet ir kuo didesnę jos dalį panaudoti pakartotinai. Tokios iniciatyvos žiedinės ekonomikos principus perkelia į praktinius sprendimus, kai atliekos virsta realia pagalba.

    „Daiktas, kuris vienam tapo nebereikalingas, kitam gali būti labai naudingas. Norime, kad tekstilė kuo rečiau taptų atlieka ir kuo dažniau įgytų antrą paskirtį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Eglė Bernotavičienė.

    Per 2024 metus vilniečiai į tekstilės konteinerius išmetė daugiau nei 3,6 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Mieste veikia beveik 350 konteinerių, o surinkta tekstilė po išvežimo papildomai rūšiuojama rankomis pagal būklę ir galimas panaudojimo kryptis.

    Paslaugą Vilniuje teikianti bendrovė „Ecoservice“ nurodo, kad didžiausia vertė slypi būtent pakartotiniame naudojime. Įmonės teigimu, apie 75 proc. surinktos tekstilės dar tinka panaudoti pakartotinai, dar apie 5 proc. gali būti perdirbama į kitus gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes.

    Likusi dalis, kuri dažniausiai būna smarkiai užteršta, šlapia, supelijusi ar netinkamos sudėties perdirbimui, paprastai nebeturi racionalių panaudojimo galimybių. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai akcentuoja, kad kokybė surinkimo vietoje lemia, kiek tekstilės bus išgelbėta nuo tapimo atlieka.

    „Mums tekstilė reikalinga nuolat, todėl galimybė ją gauti tvariau ir nuosekliau yra svarbi kasdienėje gyvūnų priežiūroje“, – sakė „Grindos“ gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė.

    Pirmuoju perdavimu globos namams jau atiduota 75 kilogramai tekstilės gaminių, o tolesni kiekiai priklausys nuo surenkamos tekstilės apimties ir būklės. Savivaldybė neatmeta, kad ateityje bendradarbiavimas galėtų plėstis ir į iniciatyvą būtų įtrauktos kitos gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos.

    Kaip teisingai išmesti tekstilę

    Į tekstilės konteinerius galima mesti tiek dar tinkamus dėvėti, tiek nebetinkamus gaminius: drabužius, avalynę, namų tekstilę, užuolaidas, patalynę ar minkštus žaislus. Kad geros būklės daiktai nesusigadintų, rekomenduojama juos apsaugoti nuo drėgmės ir purvo.

    Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: naudojimui dar tinkamą tekstilę ir sugadintą, suplyšusią ar suteptą tekstilę verta supakuoti atskirai į tvirtai užrištus maišus. Toks rūšiavimas konteineryje padeda išsaugoti pakartotiniam naudojimui tinkamus daiktus ir sumažina užterštumo riziką visai surinktai partijai.

    Kodėl pakartotinis naudojimas svarbus

    Tekstilės vartojimas Europoje išlieka augantis, o kartu didėja ir atliekų srautai, kuriuos suvaldyti sudėtinga. Perdirbimą riboja mišrūs audiniai, užterštumas ir technologijų bei pajėgumų trūkumas, todėl greičiausias poveikis paprastai pasiekiamas pailginant gaminių naudojimo laiką.

    Kai dalis tekstilės panaudojama iš naujo vietoje, mažėja atliekų tvarkymo kaštai ir aplinkosauginis pėdsakas, o socialinė nauda atsiranda čia pat. Šiuo atveju ji pasireiškia geresnėmis sąlygomis gyvūnams ir mažesne finansine našta prieglaudai kasdieniams pirkiniams.

  • Padėkos popietė Slabaduose: po koplyčios atnaujinimo prabilo apie bendruomenės jėgą

    Padėkos popietė Slabaduose: po koplyčios atnaujinimo prabilo apie bendruomenės jėgą

    Slabadų Šv. Jono Krikštytojo koplyčioje sekmadienį buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių surengta padėkos popietė žmonėms, prisidėjusiems prie koplyčios atnaujinimo. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad darbai tapo bendruomenės susitelkimo pavyzdžiu ir parodė, kiek daug galima padaryti veikiant kartu.

    Klausučių seniūnijos seniūnė Judita Skystimienė ir Slabadų seniūnaitijos seniūnaitis Ridas Balnaitis padėkojo rėmėjams ir talkininkams, kurie prisidėjo finansine parama, darbu ar kitokia pagalba. Kaip simbolinis dėkingumo ženklas susirinkusiesiems įteikti duonos kepalėliai.

    Padėkos renginyje dalyvavo Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Pasak vietos atstovų, tokie susitikimai yra proga ne tik pasidžiaugti atliktais darbais, bet ir sutarti dėl ateities veiklų, kad atnaujintos erdvės gyvuotų kasdien.

    „Džiugu matyti, kad mūsų krašte yra tiek daug žmonių, kuriems rūpi išsaugoti ir puoselėti tokias vietas. Kiekvieno indėlis yra svarbus ir vertas nuoširdžios padėkos. Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios koplyčios atnaujinimo“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos bendruomenių imasi paveldo ir sakralinių objektų tvarkymo, prie darbų prisidedant ne tik savivaldybėms ar parapijoms, bet ir vietos gyventojams bei rėmėjams. Specialistai pabrėžia, kad tvariausi projektai yra tie, kuriuose numatoma ne tik restauracija, bet ir aiškus pastato naudojimas, priežiūra bei reguliari veikla.

    Muzikinę programą susirinkusiesiems dovanojo Vilkaviškio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Svaja“. Organizatoriai teigė, kad renginys tapo padėka ne tik už atliktus darbus, bet ir už laiką bei rūpestį, leidžiantį išsaugoti vietos tapatybę ateities kartoms.

  • Visagine darbą pradeda nauja specialistė: ką tai keičia savivaldybės Švietimo skyriuje

    Visagine darbą pradeda nauja specialistė: ką tai keičia savivaldybės Švietimo skyriuje

    Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriuje 2026 metų spalio 19 dieną darbą pradėjo vyriausioji specialistė Liudmila Bratygina. Savivaldybė pranešė, kad naujoji darbuotoja prisijungė prie komandos, atsakingos už švietimo politikos įgyvendinimą ir koordinavimą.

    Šis skyrius paprastai rūpinasi sprendimais, kurie tiesiogiai paliečia miesto ugdymo įstaigas ir jų bendruomenes, nuo kasdienės veiklos organizavimo iki ilgalaikių planų. Tokios pareigos dažniausiai apima ir bendradarbiavimą su mokyklomis, neformalaus ugdymo teikėjais bei kitomis savivaldybės įstaigomis.

    Naujų specialistų atėjimas į savivaldybių administracijas šalyje dažnai siejamas su nuolat augančiais reikalavimais viešajam sektoriui. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama paslaugų skaitmeninimui, procesų aiškumui, duomenų naudojimui planuojant sprendimus ir komunikacijai su gyventojais.

    Švietimo srityje vis daugiau užduočių susiję su mokinių pasiekimų stebėsena, tinklo planavimu, įtraukties užtikrinimu ir darbu su įvairių poreikių turinčiais vaikais. Praktikoje tai reiškia didesnį koordinavimo krūvį ir poreikį operatyviai reaguoti į ugdymo įstaigų kasdienius klausimus.

    Visagino savivaldybė naujai prisijungusiai darbuotojai palinkėjo sėkmės, sklandaus įsiliejimo į komandą ir gerų darbo rezultatų. Tikimasi, kad nauja kompetencija sustiprins skyriaus pajėgumus ir prisidės prie nuoseklesnio švietimo, sporto ir kultūros srities sprendimų įgyvendinimo mieste.

  • Žygis rašytojo takais ir svarbus jubiliejus: Subartonyse paminėtas Vinco Krėvės 60-metis

    Žygis rašytojo takais ir svarbus jubiliejus: Subartonyse paminėtas Vinco Krėvės 60-metis

    Spalio 17 dieną Subartonyse surengtas minėjimas, skirtas rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus 144-osioms gimimo metinėms ir jo gimtinėje veikiančio memorialinio muziejaus 60-mečiui. Renginiai sujungė atminimo pagerbimą, literatūrą ir gyvą ryšį su Dzūkijos krašto kultūrine tapatybe.

    Minėjimas prasidėjo žygiu Vinco Krėvės-Mickevičiaus keliu iš Merkinės į Subartonis, taip simboliškai atkuriant rašytojo gimtosios aplinkos patirtį. Vėliau Subartonių kapinaitėse pagerbtas rašytojo ir jo šeimos atminimas, akcentuojant bendruomenės vaidmenį saugant istorinę atmintį.

    Šventinė programa tęsėsi Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame muziejuje, kur pristatyta Vinco Krėvės literatūrinės premijos laureatės Ilonos Skujaitės knyga „Nemeilė“. Literatūriniai pristatymai tokiose vietose vis dažniau tampa ne tik kultūriniu renginiu, bet ir būdu pritraukti į regionus skaitytojus bei lankytojus.

    Muziejus, minintis 60 metų sukaktį, per šešis dešimtmečius sukaupė ir išsaugojo reikšmingą memorialinį bei kūrybinį palikimą, supažindinantį su viena ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių. Praktika rodo, kad mažesnių miestelių ir kaimų muziejai šiandien vis labiau orientuojasi į patirtines veiklas, edukacijas ir renginius, kurie stiprina vietos bendruomenę ir skatina kultūrinį turizmą.

    Jubiliejaus proga muziejų pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, padėkojusi visiems, prisidėjusiems prie muziejaus puoselėjimo. Taip pat už ilgametį ir atsakingą darbą Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos padėka įteikta muziejininkei Laimutei Raugevičienei.

    Organizatoriai pabrėžė, kad Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus Subartonyse išlieka viena svarbiausių Dzūkijos kultūrinės atminties vietų. Tokie minėjimai primena, jog literatūros paveldas gyvas ne vien vadovėliuose, bet ir konkrečiose vietose, kur susitinka istorija, bendruomenė ir šiandienos kultūrinis gyvenimas.