Category: Regionai

  • Zarasų rajone nedarbas išlieka dviženklis: kas labiausiai rizikuoja ir kur darbo dar yra

    Zarasų rajone nedarbas išlieka dviženklis: kas labiausiai rizikuoja ir kur darbo dar yra

    Spalio 1 dieną Zarasų rajone Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 1 402 darbo ieškantys gyventojai. Iš jų 896 turėjo bedarbio statusą, o registruoto nedarbo rodiklis siekė 10,7 proc.

    Didžiausia nedarbo našta tenka vyresniems gyventojams: 50 metų ir vyresnių bedarbių buvo 436, o jų registruotas nedarbas sudarė 12,4 proc. Vyrų nedarbo lygis taip pat aukštesnis nei moterų, atitinkamai 11,9 proc. ir 9,3 proc.

    Jaunesnių iki 29 metų bedarbių registruota 137, o jų nedarbo rodiklis siekė 7,6 proc. Tuo pat metu ilgalaikiai bedarbiai sudarė 279 žmones, tai yra 31,1 proc. visų registruotų bedarbių, ir ši dalis signalizuoja apie įsisenėjusias įsidarbinimo kliūtis.

    Įdarbinimas ir paklausa

    Per 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesius įsidarbino 621 Zarasų rajono gyventojas, registruotas Užimtumo tarnyboje. Dauguma darbą rado neterminuotai, tokių buvo 534, o terminuotai įsidarbino 87.

    Per tą patį laikotarpį darbdaviai užregistravo 244 laisvas darbo vietas, iš jų 216 buvo neterminuotam darbui, tai sudarė 89 proc. Daugiausia pasiūlymų fiksuota paslaugų ir gamybos segmentuose, kur dažniausiai ieškoma pardavėjų, konsultantų, kasininkų, valytojų, siuvėjų, virtuvės pagalbinių darbuotojų.

    Paklausą taip pat palaiko statybos ir logistikos darbai, kur darbdaviai ieško klojinių montuotojų, lauko vamzdynų montuotojų, kelio darbininkų ir sunkvežimių vairuotojų. Sveikatos ir priežiūros srityse registruojama slaugytojų bei individualios priežiūros darbuotojų paklausa, o administravimo grandyje pasitaiko buhalterių pasiūlymų.

    Kas padeda grįžti į darbą?

    Šalia darbo vietų skaičiaus svarbus ir pasirengimas grįžti į darbo rinką. Spalio 1 dieną Zarasų rajone buvo 388 asmenys, priskiriami darbo rinkai besirengiantiems, o darbingo amžiaus asmenų su negalia, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis, registruota 69.

    Per 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesius 47 asmenys pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Dalis rinkosi profesinį mokymą, kiti pasinaudojo įdarbinimo subsidijuojant galimybe ar parama judumui, kuri ypač aktuali regionuose, kur darbo vietos dažnai sutelktos ne gyvenamojoje vietovėje.

    Zarasų rajono savivaldybės užimtumo didinimo programoje per tą patį laikotarpį pradėjo dalyvauti 70 gyventojų. Tokios priemonės dažniausiai nukreiptos į žmones, kuriems sudėtinga greitai sugrįžti į atvirą darbo rinką, nes jiems reikia ne tik darbo, bet ir atvejo vadybos bei papildomų paslaugų.

    Užimtumo tarnyba primena, kad laisvas darbo vietas gyventojai gali peržiūrėti ir savarankiškai, o Zarasų skyriuje sudarytos galimybės pasinaudoti viešosios prieigos internetu ir, prireikus, gauti specialisto konsultaciją.

  • Kariuomenė įspėja: Zarasų apylinkėse 4 dienas vyks pratybos, bus naudojami bepiločiai

    Kariuomenė įspėja: Zarasų apylinkėse 4 dienas vyks pratybos, bus naudojami bepiločiai

    Spalio 20–23 dienomis Zarasų rajone, taip pat dalyje Utenos ir Ignalinos rajonų teritorijų vyks Lietuvos kariuomenės karinės pratybos. Mokymai bus rengiami tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, todėl aktyvumas gali būti pastebimas ir vakarais ar naktį.

    Pratybų metu kariai treniruosis veikti kartu ir reaguoti į skirtingo pobūdžio grėsmes, imituojant realioms situacijoms artimas aplinkybes. Tokie mokymai paprastai apima ryšio, žvalgybos, manevro ir sprendimų priėmimo procedūras, kad skirtingi padaliniai veiktų koordinuotai.

    Atskirose mokomosiose situacijose bus naudojami ginklai, imitaciniai šaudmenys ir skirtingų tipų bepiločiai orlaiviai. Kariuomenė atkreipia dėmesį, kad imitacinės priemonės gali sukelti garsą, o bepiločiai gali būti matomi virš vietovių, kuriose vyksta epizodai.

    Gyventojai ir pravažiuojantys vairuotojai gali pastebėti pėsčiomis judančius karius, taip pat ratines karines bei civilines transporto priemones. Tokiais atvejais rekomenduojama išlikti budriems kelyje, laikytis Kelių eismo taisyklių ir netrukdyti pratybų veiksmams.

    Už saugą ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi pratybų metu atsako pratybų vadovas. Lietuvos kariuomenė primena, kad pratybos yra planinė parengtis, skirta karių įgūdžiams ir tarpusavio sąveikai gerinti, o gyventojų kasdieniam gyvenimui jos paprastai turi tik laikiną poveikį.

    Pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas.

  • Zarasų rajone – nauji valstybinės žemės nuomos tarifai: kas mokės mažiau, o kam grės 4 proc.?

    Zarasų rajone – nauji valstybinės žemės nuomos tarifai: kas mokės mažiau, o kam grės 4 proc.?

    Zarasų rajono savivaldybės taryba 2026 metais patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus ir lengvatas ne aukciono būdu nuomojamai valstybinei žemei. Savivaldybė pabrėžia, kad tarifai, palyginti su 2025 metais, daugeliu atvejų mažėja 0,2–0,4 procentinio punkto, tačiau galutinę sumą lemia ir nuo rinkos vertės priklausantis skaičiavimas.

    Aukciono būdu išnuomotiems sklypams taikoma kita tvarka: nuomos mokestis lygus aukciono metu pasiūlytam didžiausiam nuomos mokesčio dydžiui. Tai reiškia, kad tokių sutarčių atveju savivaldybės patvirtinti tarifai nėra pagrindinis kintamasis, nes kainą faktiškai nustato pats aukcionas.

    Kur taikomas didžiausias tarifas

    Didžiausias 4 proc. tarifas numatytas kitos paskirties žemei, kai sklypas nėra įregistruotas Registrų centre nuomininko vardu, išskyrus atvejus, susijusius su fizinių asmenų naudojamomis gyvenamųjų pastatų teritorijomis. Toks tarifas taip pat gali būti taikomas sklypams ar jų dalims, kurie pripažįstami nenaudojamais ar apleistais pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad net ir mažėjant tarifams, mokestį gali didinti kasmet kintanti vidutinė žemės rinkos vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Praktikoje tai reiškia, kad daliai nuomininkų sąskaitos gali išlikti panašios, o kai kuriais atvejais ir augti, jei vertės perskaičiavimas bus reikšmingas.

    Kas gali gauti lengvatas

    2026 metais numatytos lengvatos taikomos ne aukciono būdu nuomojamai valstybinei žemei, kuri neatitinka apleistos žemės kriterijų. Lengvatomis numatomi neapmokestinamieji dydžiai: iki 0,10 hektaro namų valdos kitos paskirties žemės arba iki 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemės, kai šeimoje kalendorinių metų sausio 1 dieną nėra darbingų asmenų.

    Lengvatos gali būti taikomos asmenims su 0–40 proc. dalyvumo lygiu, senatvės pensijos amžių pasiekusiems gyventojams, išankstinę senatvės pensiją gaunantiems asmenims, nepilnamečiams vaikams, šalpos kompensacijų gavėjams ir daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, vertinant lengvatos sąlygas, nepriskiriami darbingiems asmenims.

    Daliai gyventojų lengvata nebus pritaikyta automatiškai, todėl reikės kreiptis į savivaldybės administracijos Finansų skyrių ir pateikti prašymą. Tai aktualu išankstinės senatvės pensijos gavėjams, šalpos kompensacijų gavėjams ir daugiavaikėms šeimoms, o nedeklaravus gyvenamosios vietos Zarasų rajone gali būti prašoma pateikti papildomą pažymą apie šeimos sudėtį.

    Mokėjimo terminai ir delspinigiai

    Žemės nuomos mokestį juridiniams ir fiziniams asmenims į Zarasų rajono savivaldybės biudžetą reikia sumokėti iki 2026 metų lapkričio 16 dienos. Terminas nurodomas atsižvelgiant į tai, kad lapkričio 15 diena yra poilsio diena, todėl mokėjimas nukeliamas į artimiausią darbo dieną.

    Už pavėluotai sumokėtą mokestį skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Savivaldybė taip pat yra numačiusi, kad nuo mokesčio atleidžiami mokėtojai, kuriems už visus nuomojamus ar naudojamus valstybinės žemės sklypus priskaičiuota iki 3 eurų.

    Juridiniai asmenys mokestį turi apskaičiuoti patys ir pateikti deklaraciją Finansų skyriui. Jei deklaracijos nepateikiamos laiku, savivaldybės specialistai mokestį apskaičiuoja ir deklaracijas suformuoja patys, o negavus deklaracijos rekomenduojama kreiptis į Finansų skyrių, kad būtų patikslinti duomenys.

    Savivaldybė primena, kad asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, taip pat privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Gyventojai raginami naudotis elektroninėmis savitarnos priemonėmis, kurios leidžia patogiau peržiūrėti deklaracijas ir atlikti mokėjimus nuotoliniu būdu.

  • Zarasų istorinis grindinys byra? „VIA Lietuva“ pradėjo remontą: ką keis ir kiek akmenų išliks

    Zarasų istorinis grindinys byra? „VIA Lietuva“ pradėjo remontą: ką keis ir kiek akmenų išliks

    Zarasuose pradėti istorinio akmenų grindinio remonto darbai magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis atkarpoje. Zarasų rajono savivaldybė dėl labiausiai pažeistų vietų kreipėsi į AB „VIA Lietuva“, o darbus vykdo AB „Kelių priežiūra“ Rokiškio kelių tarnybos Zarasų meistrija.

    Tvarkomas ne visas grindinio ruožas, o konkrečios vietos, kuriose danga labiausiai deformuota. Planuojama sutvarkyti apie 420 kvadratinių metrų grindinio 180,885–181,126 kilometro ruože, atnaujinant ir dangos pagrindą, ir pačią akmenų dangą.

    Kas buvo pažeista ir kodėl

    Prieš pradedant darbus fiksuotos įdubos, nelygumai, pasislinkę ar susėdę akmenys, todėl paviršius vietomis tapo pavojingai nelygus. Tokie defektai dažniausiai atsiranda dėl transporto apkrovų, vandens poveikio, pagrindo deformacijų ir natūralaus dangos nusidėvėjimo.

    Specialistai pabrėžia, kad akmenų grindinys yra ilgaamžis, tačiau jautrus netinkamam vandens nuvedimui ir pagrindo būklės pokyčiams. Dėl to vien sudėti akmenis iš naujo nepakanka, būtina sutvarkyti ir pagrindą, kad remontas būtų ilgalaikis.

    Kaip tvarkomas istorinis grindinys

    Vienas pagrindinių principų tvarkant istorinę dangą yra autentiškumo išsaugojimas, todėl naudojami tie patys akmenys. Remontuojamose vietose akmenys išardomi rankiniu būdu, išvalomi, surūšiuojami ir paruošiami pakartotiniam klojimui.

    Išardžius pažeistas vietas pirmiausia taisomas skaldos pagrindas, o tik tuomet akmenys klojami atgal ir užpildomos siūlės. Darbų metu taip pat sureguliuojami šulinių angų aukščiai, kad jie atitiktų atnaujintą dangos paviršių, ir atliekami valymo darbai.

    Kada planuojama pabaiga ir ko tikėtis vėliau

    Jei leis oro sąlygos, spalio 1 dieną pradėtus darbus planuojama užbaigti iki lapkričio 1 dienos. Terminai gali kisti, jei paaiškės didesnės apimties pagrindo pažaidos arba darbams sutrukdys orai.

    Užbaigus remontą tikimasi lygesnio ir saugesnio eismo tiek transportui, tiek pėstiesiems, kartu išlaikant istorinį dangos vaizdą. AB „Kelių priežiūra“ nurodo, kad grindinys ir toliau bus nuosekliai stebimas, o atsiradę pažeidimai šalinami periodiškai, kad autentiška danga tarnautų kuo ilgiau.

  • Zarasų rajone išsprendė seną bėdą: pagaliau asfaltuotas kelias iki Degučių kryžiaus

    Zarasų rajone išsprendė seną bėdą: pagaliau asfaltuotas kelias iki Degučių kryžiaus

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė užbaigusi darbus Degučių kaime, Saulėtekio gatvėje, kur buvo išasfaltuota kelio atkarpa iki sentikių atminimo kryžiaus. Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas reaguojant į bendruomenės prašymą ir siekiant patogesnio bei saugesnio privažiavimo.

    Ši vieta sentikių bendruomenei svarbi kaip atminimo ir susitelkimo erdvė, todėl kelio būklė turėjo praktinę reikšmę tiek kasdieniams apsilankymams, tiek atminimo renginiams. Savivaldybė akcentuoja, kad sutvarkyta danga palengvins judėjimą vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, o prireikus užtikrins patogesnį specialiųjų tarnybų privažiavimą.

    Darbai apėmė ne tik atkarpą iki kryžiaus, bet ir ruožą ties automobilių stovėjimo vietomis. Tikimasi, kad tai sumažins riziką klimpstant ar slidinėjant prastesnėmis oro sąlygomis ir leis tvarkingiau statyti transporto priemones bendruomenės susibūrimų metu.

    Degučių sentikių bendruomenė už atliktus darbus padėkojo Zarasų rajono savivaldybės merei Nijolei Guobienei. Bendruomenės atstovai priminė, kad anksčiau asfaltuojant kelią Degučių kaime nedidelė atkarpa iki atminimo kryžiaus buvo likusi nesutvarkyta.

    „Nuoširdžiausi Degučių sentikių padėkos žodžiai už atjautą ir empatiją. Džiaugiamės, kad dabar melstis prie Atminimo kryžiaus eisime asfaltuotu keliu. Dievo palaimos Jūsų darbams“, – rašoma bendruomenės žinutėje.

    Savivaldybė pažymi, kad vietinės reikšmės kelių ir privažiavimų tvarkymas dažnai planuojamas atsižvelgiant į gyventojų kasdienius poreikius ir bendruomenių pateikiamus siūlymus. Toks modelis, kai sprendimai derinami su vietos žmonėmis, leidžia tiksliau nukreipti lėšas į realiai naudojamus maršrutus ir svarbias traukos vietas.

    Anot savivaldybės, dialogas su bendruomenėmis išlieka vienu pagrindinių principų planuojant tolesnius infrastruktūros darbus rajone. Pabrėžiama, kad geresnis susisiekimas prisideda ne tik prie patogumo, bet ir prie kultūrinės bei istorinės atminties puoselėjimo, kai žmonėms paprasčiau pasiekti jiems reikšmingas vietas.

  • Mickūnų bažnyčiai – 200 metų: dramatiška istorija ir dovana, kurią pastebėjo visi

    Mickūnų bažnyčiai – 200 metų: dramatiška istorija ir dovana, kurią pastebėjo visi

    Mickūnuose spalio 18 dieną iškilmingai paminėtas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 200 metų jubiliejus. 1826 metais pastatyta mūrinė šventovė per du šimtmečius tapo svarbiu religiniu ir bendruomeniniu traukos centru Vilniaus rajone.

    Jubiliejinėse pamaldose dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis ir Mickūnų parapijos klebonas Jan Černiavski. Į šventę susirinko parapijiečiai, vietos bendruomenės atstovai ir svečiai, pabrėžę bažnyčios vaidmenį kasdieniame vietos gyvenime.

    Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus vardu sveikinimą perdavęs vicemeras Algis Vaitkevičius akcentavo, kad šventovė sieja skirtingas kartas. Jo teigimu, daugeliui ji susijusi su asmeninėmis ir šeimos gyvenimo akimirkomis, kurios ir kuria bendruomenės tapatybę.

    „Du šimtai metų – tai ne tik įspūdinga sukaktis, bet ir daugelio kartų istorija. Linkiu, kad ši šventovė ir toliau būtų vieta, kuri vienija žmones, puoselėja tradicijas ir suteikia dvasinės stiprybės“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Jubiliejaus proga parapijai taip pat įteikta apčiuopiama dovana: du suoliukai, skirti erdvei prie bažnyčios įėjimo. Į iškilmes atvyko ir savivaldybės administracijos patarėja Renata Cytacka, taip pat savivaldybės tarybos nariai bei Mickūnų seniūnijos atstovai.

    Šventė šiemet turėjo ir asmeninę reikšmę parapijai, nes tą pačią dieną gimtadienį mini klebonas Jan Černiavski. Todėl sveikinimai buvo skirti ir pačiai bendruomenei, ir jos dvasininkui, kuris kasdien rūpinasi parapijos gyvenimu.

    Kelias per istorines permainas

    Mickūnų šventovės ištakos siekia XVIII amžių, kai 1733 metais čia buvo pastatyta koplyčia, priklausiusi Lavoriškių parapijai. Dabartinė mūrinė bažnyčia iškilo 1826 metais, o jos architektūroje atsispindi ankstyvojo klasicizmo bruožai.

    XIX amžiaus antroje pusėje bendruomenė patyrė stiprius sukrėtimus: 1869 metais bažnyčia buvo uždaryta, o 1871 metais pastatas paverstas stačiatikių cerkve. Katalikų bendruomenei šventovė grąžinta 1918 metais, atkūrus nepriklausomą valstybę.

    XX amžiuje bažnyčia kelis kartus remontuota ir restauruota: 1922 metais sutvarkyta po grąžinimo, 1923 metais įkurta savarankiška Mickūnų parapija, o 1935 metais atlikta restauracija. 1969 metais, klebono Aleksandro Liachovičiaus iniciatyva ir parapijiečių lėšomis, šventovė vėl atnaujinta.

    Kodėl tokie jubiliejai svarbūs

    Bažnyčių sukaktys šiandien vis dažniau tampa ne tik religiniu, bet ir kultūriniu įvykiu, suburiančiu išsisklaidžiusius kraštiečius. Tokios progos primena vietos istoriją, padeda išlaikyti gyvas tradicijas ir stiprina bendruomenės ryšius, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Mickūnų bažnyčia išlieka ir architektūrinis liudijimas, atspindintis skirtingus regiono istorijos etapus. Dviejų šimtmečių sukaktis tampa proga ne tik švęsti, bet ir iš naujo įvertinti paveldą bei pasirūpinti, kad jis būtų perduotas ateities kartoms.

  • Varėnoje nuskambėjo diena X: ekspertai paaiškino, kaip bendruomenėms telktis dabar

    Ruoštis reikia šiandien

    Varėnoje surengtoje diskusijoje apie bendruomenių atsparumą akcentuota paprasta žinia: pasirengimas krizėms neturi būti atidėliojamas. Pokalbyje „Atspari bendruomenė: kaip telktis“ aptarta, kaip stiprinti vietos ryšius ir veikti išvien.

    Diskusijos dalyviai kalbėjo apie galimas grėsmes, propagandos poveikį, socialinių tinklų vaidmenį ir vadinamąją dieną X. Pabrėžta, kad svarbiausia yra iš anksto susitarti dėl veiksmų ir atsakomybių, nes krizės metu laiko koordinacijai dažnai nebelieka.

    Ryžtas ir bendruomenė

    Keliautojas ir Šaulių sąjungos narys Vytaras Radzevičius priminė, kad laisvę saugo ne vien institucijos, bet ir žmonių apsisprendimas ją ginti. Jo teigimu, vienam žmogui atlaikyti spaudimą ar netikrumą gerokai sunkiau nei turint aplinkinių palaikymą.

    „Pagrindinis dalykas yra ryžtas ir noras saugoti savo laisvę. Turime atvirai pažvelgti į dabartį ir prisiminti istoriją“, – sakė Vytaras Radzevičius.

    Diskusijoje pabrėžta, kad bendruomenės atsparumą didina ne vien dideli planai, bet ir kasdieniai įpročiai: pažinti kaimynus, žinoti, kam prireikus reikės pagalbos, ir kas galėtų padėti kitiems. Tokie ryšiai ypač svarbūs nutrūkus ryšiui, sutrikus paslaugoms ar kilus informaciniam chaosui.

    Informacinės grėsmės ir pamokos iš Ukrainos

    Apie informacines grėsmes kalbėjęs „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius atkreipė dėmesį, kad propaganda dažnai siekia ne įtikinti, o supriešinti. Anot jo, socialiniuose tinkluose plintančios manipuliacijos gali greitai pakirsti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, todėl kritinis mąstymas tampa praktiniu įgūdžiu.

    Visuomenininkas Skirmantas Malinauskas bendruomenės tvirtumą siejo su ryšiu tarp žmonių ir gebėjimu vieniems kitus atpažinti. Jo teigimu, bendruomenė dažniausiai prasideda nuo elementaraus dėmesio šalia esančiam, o atsiradus pasitikėjimui, tampa lengviau ir prašyti pagalbos, ir ją suteikti.

    Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas dalijosi įspūdžiais iš kelionės po Ukrainą ir ragino mokytis iš šalies, kuri realiomis sąlygomis išbandė, kas veikia, o kas ne. Pasak jo, Ukrainos patirtis rodo, kad aiškūs susitarimai, savitarpio pagalba ir atsakingas informacijos vartojimas yra tokie pat svarbūs kaip ir materialūs resursai.

    „Verta atsigręžti į Ukrainos patirtį, nes jie žino, kas ekstremaliomis sąlygomis veikia, o kas ne“, – sakė Alvydas Verbickas.

    Diskusijoje taip pat dalyvavo gydytoja anesteziologė-reanimatologė ir Šaulių sąjungos narė Vilma Jančiukienė, o pokalbį moderavo 15min vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas. Renginio žinutė apibendrinta paprastai: baimė nepadeda, o pasirengimas ir susitelkimas turi prasidėti dabar.

  • Zarasų krašto garbės pilietis A. S. Každailis įvertintas: gavo „Auksinės krivūlės“ riterio titulą

    Zarasų krašto garbės pilietis A. S. Každailis įvertintas: gavo „Auksinės krivūlės“ riterio titulą

    Įvertinimas už išskirtinį indėlį

    Spalio 15 dieną Vilniuje surengtoje „Auksinių krivūlių“ ceremonijoje dailininkui, grafikui ir heraldikos kūrėjui Arvydui Stanislavui Každailiui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas. Jo kandidatūrą šiam įvertinimui pateikė Zarasų rajono savivaldybė.

    Savivaldybės taryba sprendimą pritarti teikimui priėmė rugpjūčio 28 dieną vykusiame posėdyje, už kandidatūrą balsavo 20 tarybos narių. A. S. Každailis taip pat yra Zarasų krašto garbės pilietis.

    Heraldika, matoma visoje Lietuvoje

    A. S. Každailis laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos heraldikos kūrėjų. Jis yra parengęs daugiau kaip 100 Lietuvos miestų ir miestelių herbų, vėliavų bei antspaudų projektų, todėl jo darbai tapo atpažįstama viešosios simbolikos dalimi.

    Menininko indėlis apima ir valstybinius simbolius bei institucijų vizualinę tapatybę: jis prisidėjo kuriant Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavą, Lietuvos valstybės sienos ženklus ir Seimo logotipą. Tokie darbai paprastai reikalauja ne tik meninės nuovokos, bet ir istorijos, heraldikos taisyklių bei teisinių reikalavimų išmanymo.

    Kas yra „Auksinės krivūlės“?

    „Auksinių krivūlių“ apdovanojimus kasmet rengia Lietuvos savivaldybių asociacija, o šie apdovanojimai laikomi svarbiausiu savivaldybių veiklos viešuoju įvertinimu Lietuvoje. Šiemet ceremonija surengta jau dvidešimt pirmą kartą.

    Renginio metu ne tik pagerbiami atskiri žmonės, bet ir įteikiamos „Auksinės krivūlės“ statulėlės savivaldybėms už pažangą skirtingose srityse. Laureatus skelbia ministerijų atstovai, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, taip pat verslo organizacijos.

    „Kasmet „Auksinės krivūlės“ suteikia progą įvertinti, kaip aktyviai savivaldybės kelia viešųjų paslaugų Lietuvoje kokybės kartelę. Už kiekvienos nominacijos slypi konkretūs pokyčiai žmonių gyvenime“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

    Tarp šių metų nominacijų buvo įvertinimai už proveržį renovacijoje, verslumo skatinimą, darnios energetikos plėtrą, inovatyvias regioninių projektų idėjas, socialinių paslaugų stiprinimą, gyventojų saugumą ir civilinę parengtį, ryšių su diaspora stiprinimą bei kitas kryptis. Apdovanojimai skirti skirtingoms šalies savivaldybėms, atspindint įvairovę nuo švietimo iki infrastruktūros sprendimų.

  • Zarasuose šaudymo varžybos įkaitino atmosferą: kas išsivežė merės taurę?

    Zarasuose šaudymo varžybos įkaitino atmosferą: kas išsivežė merės taurę?

    Zarasuose šaudymo sporto entuziastus subūrė Zarasų šaudymo centre „FIREARMS“ surengtos varžybos „Vasaros iššūkis 2026“. Dalyviams tai buvo proga ne tik pasitikrinti pasirengimą, bet ir patirti varžybinį jaudulį bei pasidžiaugti asmeniniais rezultatais.

    Varžybų metu šauliai demonstravo taiklumą, greitį ir gebėjimą susikaupti spaudžiant laikui. Tokie renginiai dažnai tampa ir bendruomenės susitikimu, kai bendraminčiai keičiasi patirtimi, aptaria treniruočių metodus ir saugaus elgesio įgūdžius.

    Pagrindinis prizas varžybose buvo Zarasų rajono savivaldybės merės Nijolės Guobienės iš mero fondo lėšų įsteigta merės taurė. Ji atiteko taikliausiai pasirodžiusiam dalyviui, o organizatoriai už palaikymą ir bendradarbiavimą merei įteikė padėką.

    Šaudymo sporto populiarumą Lietuvoje pastaraisiais metais skatina ne tik varžybinis azartas, bet ir augantis dėmesys praktiniams įgūdžiams, disciplinai bei saugumui. Specialistai pabrėžia, kad treniruotėse svarbiausia nuoseklus technikos tobulinimas ir aiškus taisyklių laikymasis, nes tai tiesiogiai lemia ir rezultatus, ir dalyvių saugą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad už kiekvieno starto slypi daug pasirengimo: nuo trasų ir etapų planavimo iki dalyvių registracijos bei tvarkos užtikrinimo. Tokios varžybos Zarasuose prisideda prie sportinio judėjimo regione ir skatina šaudymo sporto mėgėjus siekti naujų tikslų.

    Renginio organizatoriai dėkojo visiems dalyviams už sportinį užsidegimą ir pagarbą vieni kitiems, o „FIREARMS“ komandai – už iniciatyvą telkti bendruomenę. Tikimasi, kad „Vasaros iššūkis“ taps tradicija, į kurią šauliai sugrįš dėl naujų iššūkių ir dar geresnių rezultatų.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Zarasų krašte permainos: Salako seniūnijai pradeda vadovauti Juozas Mačiulis

    Zarasų krašte permainos: Salako seniūnijai pradeda vadovauti Juozas Mačiulis

    Salako seniūnijoje nuo 2026 metų spalio 22 dienos pareigas pradeda eiti naujas seniūnas Juozas Mačiulis. Pokytį patvirtino Zarasų rajono savivaldybės administracija, pabrėždama, kad gyventojai kviečiami tiesiogiai susipažinti su naujuoju vadovu.

    Pirmasis susitikimas su bendruomene numatytas 2026 metų spalio 22 dieną 16.00 valandą Salako seniūnijos patalpose. Gyventojai raginami atvykti, užduoti klausimus ir aptarti aktualius vietos reikalus.

    Savivaldybės teigimu, tokie susitikimai yra svarbi seniūnijos darbo dalis, leidžianti aiškiau išsigryninti prioritetus ir greičiau reaguoti į kasdienes problemas. Praktikoje dažniausiai aptariami kelių ir šaligatvių priežiūros, viešųjų erdvių tvarkymo, socialinės pagalbos bei saugumo klausimai.

    Keičiantis seniūnui, gyventojams paprastai aktualu ir tai, kaip bus organizuojamas seniūnijos aptarnavimas bei informacijos sklaida. Savivaldybės administracija nurodo, kad bendruomenės pasiūlymai ir pastabos bus laukiami jau pirmojo susitikimo metu.

    Zarasų rajono savivaldybė primena, kad seniūnija yra arčiausiai gyventojų esanti savivaldos grandis, todėl nuo seniūno darbo neretai priklauso ir kasdienio gyvenimo kokybė. Tikimasi, kad naujasis Salako seniūnas darbą pradės nuo atviro dialogo su vietos žmonėmis.