CP v2

Category: Regionai

  • Nemokama nuotolinė paskaita senjorams: testamentai, rentos ir sutartys – ką būtina žinoti?

    Nemokama nuotolinė paskaita senjorams: testamentai, rentos ir sutartys – ką būtina žinoti?

    Ryšių reguliavimo tarnybos skaitmeninio raštingumo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą 2026 metais rugsėjo 24 dieną. Renginys vyks ketvirtadienį nuo 16.00 iki 17.30 valandos, trukmė – 1,5 valandos.

    Paskaita bus transliuojama per „Zoom“, taip pat ją bus galima stebėti ir per „YouTube“. Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl renginys pritaikytas platesnei auditorijai.

    Kokias temas aptars lektorius?

    Pagrindinė paskaitos tema – paveldėjimas ir su juo susiję sprendimai, kurie ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms ir jų artimiesiems. Kandidatas į notarus Rokas Narbutas žada aiškiai paaiškinti, kuo skiriasi testamentas, renta ir išlaikymo iki mirties sutartis, kokiais atvejais jos taikomos ir kokios dažniausios klaidos daromos pasirašant dokumentus.

    Taip pat bus aptarta, kaip vyksta paveldėjimo priėmimas ar atsisakymas, kada gali prireikti papildomų dokumentų ir kokios rizikos kyla, jei sprendimai atidedami iki paskutinės minutės. Po pranešimo numatyta klausimų ir atsakymų dalis, kurioje dalyviai galės užduoti jiems aktualius klausimus.

    Kas dar numatyta programoje?

    Renginį pradės VO „Senjorų pasaulis“ steigėja Vida Greičiuvienė, kuri trumpai pasidalins aktualijomis. Vėliau dalyvius pasveikins projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ koordinatorė Gintarė Ribinskienė.

    Pagrindinis pranešimas apie testamentus, rentas ir išlaikymo iki mirties sutartis vyks nuo 16.15 iki 17.00 valandos. Likęs laikas bus skirtas gyvam dialogui su lektoriumi, kad dalyviai galėtų pasitikslinti jiems svarbius niuansus.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Paveldėjimo ir ilgalaikių įsipareigojimų klausimai dažnai tampa jautrūs ne tik teisiškai, bet ir šeimos santykių prasme, todėl aiškus supratimas apie dokumentus padeda išvengti ginčų. Specialistai nuolat pabrėžia, kad sprendimai dėl turto, išlaikymo ar palikimo turėtų būti priimami įvertinus pasekmes ir pasikonsultavus su kompetentingais teisininkais ar notaru.

    Organizatorių teigimu, tokios paskaitos yra projekto tikslas – stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kartu suteikti praktinių žinių, kurios praverčia kasdienėje buityje. Nuotolinis formatas leidžia dalyvauti žmonėms iš visos Lietuvos, o transliacija per „YouTube“ suteikia galimybę stebėti patogesniu būdu.

  • Sadūnai atgijo vienai dienai: kraštiečių šventė suvienijo išvykusius ir likusius

    Sadūnai atgijo vienai dienai: kraštiečių šventė suvienijo išvykusius ir likusius

    2026 metų rugpjūčio 30 dieną Zarasų rajono Sadūnų kaime surengta kraštiečių šventė „Trumpam sugrįžkime į Sadūnus“ subūrė vietos žmones, išvykusius kraštiečius, buvusius gyventojus ir svečius. Renginys tapo proga susitikti, pasidalyti prisiminimais ir sustiprinti ryšį su gimtine.

    Šventėje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė bei tarybos narys Valdas Guobys. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda išlaikyti gyvą bendruomeniškumą net tada, kai dalis žmonių gyvena kituose miestuose ar užsienyje.

    Šventinė diena prasidėjo sportinėmis rungtimis, kuriose dalyviai varžėsi krepšinio metimuose nuo baudų metimo linijos ir iš tritaškių zonos. Į veiklas įsitraukė įvairaus amžiaus jaunimas, netrūko azarto, palaikymo ir bendro juoko.

    Vėliau oficialiąją dalį pažymėjo aukuro įžiebimas, tapęs simboliniu bendruomenės vienybės ženklu. Susirinkusieji tylos minute pagerbė per pastaruosius metus anapilin išėjusių bendruomenės narių atminimą.

    Šventės metu skambėjo padėkos žmonėms, kurie prisideda prie Sadūnų kasdienybės ir renginių organizavimo. Taip pat tradiciškai pagerbti gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai, garbaus amžiaus sulaukę gyventojai ir aktyviausi bendruomenės nariai.

    „Svarbiausia, kad nepamirštame vieni kitų ir randame laiko sugrįžti ten, kur viskas prasidėjo“, – sakė bendruomenės atstovai.

    Dėmesio sulaukė ir jaunieji sadūniškiai: į pirmąją klasę išlydėta Ievutė, o dvyliktokui Aidui linkėta sėkmės ir drąsos siekiant ateities tikslų. Sportinių varžybų prizininkai apdovanoti medaliais, taurėmis ir saldžiomis dovanėlėmis, pabrėžiant, kad svarbiausia buvo dalyvavimas ir bendrystė.

    Vakarinę programą papildė muzika ir šokiai: nuotaiką kūrė vilniečių kaimo kapela „Dziedukai“, o kelias dainas atliko ir kapelos „Sadūnai“ narys Petras Leleika. Skirtingų kartų žmones suvienijęs koncertas virto ne tik pasirodymu, bet ir bendru susibūrimu, kuriame dainos tapo bendros tapatybės dalimi.

    Po koncerto bendruomenės sodelyje pasodinta kriaušė kaip ilgalaikis šventės simbolis. Organizatoriai tikisi, kad medis augs kartu su bendruomene ir primins apie susitelkimą bei tradicijų tęstinumą.

    Pasak renginio iniciatorių, tokios kraštiečių šventės vis dažniau tampa būdu mažoms vietovėms išlaikyti ryšį su išvykusiais žmonėmis ir paskatinti sugrįžti bent trumpam. Sadūnų pavyzdys rodo, kad gyva tradicija ir bendras rūpestis savo kraštu gali suvienyti net ir išsisklaidžiusią bendruomenę.

    Projektas „Trumpam sugrįžkime į Sadūnus“ finansuotas Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, skirtomis nevyriausybinių organizacijų daliniam finansavimui.

  • Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Vilniuje Lietuvos savivaldybių merai susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime dalyvavo ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, o darbotvarkėje dominavo regionų stiprinimo ir investicijų pritraukimo klausimai.

    Pagrindinis akcentas buvo savivaldybių finansinis savarankiškumas ir galimybės sparčiau įgyvendinti infrastruktūros projektus. Merai kėlė klausimą, kad dalis sprendimų dėl vietos paslaugų ir investicijų turėtų būti priimama arčiau gyventojų, savivaldybėms suteikiant daugiau lankstumo.

    Kodėl savivaldybėms svarbios paskolos

    Susitikime merai aptarė ILTE paskolų savivaldybėms limitų didinimą, nes skolinimosi galimybės dažnai lemia, kaip greitai galima atnaujinti kelius, viešuosius pastatus ar inžinerinius tinklus. Praktikoje tai reikštų didesnę erdvę suplanuotiems projektams įgyvendinti ne vien tik iš metinių biudžetų.

    Kartu buvo aptarta, kaip savivaldybės galėtų daugiau spręsti pačios, kur nukreipti lėšas ir kokius projektus laikyti prioritetiniais. Regionuose tai dažniausiai siejama su darbo vietų kūrimu, gyvenamosios aplinkos gerinimu ir paslaugų prieinamumu.

    Valstybinės žemės valdymas nuo 2027 metų

    Viena esminių temų buvo pasirengimas nuo 2027 metų savivaldybėms perduoti valstybinės žemės valdymo funkcijas. Merai ir Vyriausybės atstovai aptarė, kokių teisinių ir administracinių sprendimų prireiks, kad perdavimas vyktų sklandžiai ir nekurtų papildomos biurokratinės naštos.

    Tokie pokyčiai savivaldybėms svarbūs dėl plėtros planavimo, investicinių teritorijų formavimo ir greitesnių procedūrų. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės padėtų sparčiau spręsti klausimus, susijusius su sklypų panaudojimu infrastruktūrai ar verslo projektams.

    Gynybos infrastruktūra ir susitarimas

    Dar vienas aptartas blokas buvo visuotinei gynybai reikalingos infrastruktūros plėtra ir savivaldybių vaidmuo šiuose procesuose. Savivaldai svarbu aiškiai žinoti, kokie projektai bus įgyvendinami, kaip jie finansuojami ir kokios atsakomybės tenka vietos institucijoms.

    Susitikimo metu Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pasirašė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą dėl tolesnio dvišalio bendradarbiavimo. Dokumentu siekiama užtikrinti nuoseklų dialogą dėl savivaldai aktualių teisėkūros ir finansavimo sprendimų.

  • Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajonas sugriežtina išorinės reklamos kontrolę: be leidimų teks nukabinti iki 2026 pabaigos

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija praneša stiprinanti išorinės reklamos įrengimo ir naudojimo kontrolę. Reklamos skleidėjai, neturintys galiojančių leidimų, raginami iki 2026 metų gruodžio 31 dienos susitvarkyti dokumentus arba pašalinti neteisėtai įrengtą reklamą.

    Savivaldybė primena, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą išorinė reklama daugeliu atvejų gali būti įrengiama tik gavus savivaldybės leidimą. Leidimas turi galioti visą reklamos eksploatavimo laikotarpį, o pasibaigus jo galiojimui būtina jį pratęsti arba gauti naują.

    Pereinamas laikotarpis iki 2026 pabaigos

    Siekiant vienodo taisyklių taikymo ir suteikiant verslui daugiau laiko prisitaikyti, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2026 metų pabaigos. Per šį laiką savivaldybė ketina daugiau dėmesio skirti informavimui ir konsultacijoms, o ne sankcijoms.

    „Visi norime gyventi gražesnėje, tvarkingesnėje ir patrauklesnėje aplinkoje. Todėl norime, kad reklama Vilniaus rajone būtų ne tik naudinga, bet ir tinkamai įrengta bei derėtų prie aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ką svarbu pasitikrinti reklamos skleidėjams?

    Savivaldybė ragina įmones ir gyventojus, kurie rajone naudoja iškabas, stendus, tentus, švieslentes ar kitus reklamos įrenginius, įsivertinti, ar jų reklamai reikalingas leidimas. Jei leidimas yra pasibaigęs, reikėtų pasirūpinti jo pratęsimu, o jei leidimo nėra, tačiau jis privalomas, jį gauti arba reklamą pašalinti.

    Kartu akcentuojama, kad daliai reklamos įstatymas numato išimtis, tačiau jos taikomos tik tada, kai reklama atitinka konkrečias sąlygas. Dėl to reklamos skleidėjams rekomenduojama neapsiriboti prielaida, kad leidimas nereikalingas, o pasitikslinti reikalavimus ir įsivertinti kiekvieną atvejį individualiai.

    Nuo 2027 metų – sistemingesni patikrinimai

    Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybė žada pereiti prie sistemingesnės išorinės reklamos kontrolės. Nustačius pažeidimus, gali būti taikomos teisės aktuose numatytos priemonės, įskaitant reikalavimą pašalinti neteisėtą reklamą ir baudų skyrimą.

    Dėl leidimų išdavimo, galiojimo ir taikomų reikalavimų savivaldybė kviečia kreiptis į administracijos Paslaugų ir dokumentų valdymo skyrių. Savivaldybė taip pat ragina nelaukti termino pabaigos ir dokumentus susitvarkyti iš anksto, kad metų pabaigoje nekiltų vėlavimų bei papildomos administracinės naštos.

  • Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Jonavoje – seniūnijų sporto finalas: 9 tūkst. dalyvių ir netikėtas Vilniaus r. rezultatas

    Rugsėjo 12 dieną Jonavos sporto arenoje ir miesto centriniame stadione surengtas 2026 metų XVI Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalas. Į varžybas atvyko stipriausios seniūnijų komandos iš 45 šalies savivaldybių, o renginys tapo vienu didžiausių mėgėjų sporto susibūrimų Lietuvoje.

    Šių metų žaidynės vyko trimis etapais: nuo vietos varžybų seniūnijose iki savivaldybių ir zoninių atrankų. Organizatorių duomenimis, pirmajame etape dalyvavo beveik 9 tūkst. sporto entuziastų, o į finalą pateko tik geriausiai atrankose pasirodžiusios komandos.

    Vilniaus rajono startai ir kova dėl vietų

    Vilniaus rajonui finaliniame etape atstovavo šaškių, šachmatų, smiginio, futbolo, moterų ir vyrų tinklinio, krepšinio bei virvės traukimo komandos. Daugiausia dėmesio sulaukė komandinės rungtys, kuriose dažnai lemia ne vienas lyderis, o stabilus visos komandos žaidimas.

    Vilniaus rajono ekipoms sėkmingiausiai susiklostė futbolo ir moterų tinklinio varžybos. Rudaminos seniūnijai atstovavę futbolininkai užėmė 4-ąją vietą, o Avižienių seniūnijos moterų tinklinio komanda šįkart liko 9-oje pozicijoje ir čempionių titulo neapgynė.

    Bendra įskaita ir organizavimas

    Bendroje įskaitoje Vilniaus rajono savivaldybė tarp 48 Lietuvos rajonų savivaldybių užėmė 14-ąją vietą. Toks rezultatas atspindi ne tik finalo dienos pasirodymą, bet ir viso sezono kelią per atrankas, kur svarbūs dalyvių skaičius bei kompleksiškas pasirengimas skirtingoms sporto šakoms.

    Žaidynes organizuoja Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, bendradarbiaudama su šalies miestų ir rajonų savivaldybėmis. Renginys iš dalies finansuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, o finalo etapas Jonavoje tradiciškai tampa proga seniūnijoms pasitikrinti jėgas nacionaliniu mastu.

  • Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kelias į mokyklą pirmokui dažnai tampa pirmąja savarankiškumo pamoka, kurioje klaidos gali kainuoti brangiai. Todėl rugsėjo dienomis Vilniaus rajone esančios Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmos klasės mokiniai dalyvavo dviejų dienų veiklose, skirtose saugiam elgesiui kelyje.

    Programa buvo sudėliota taip, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir iš karto jas pritaikytų. Švietimas ankstyvame amžiuje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti rizikingą elgesį kelyje, ypač kai vaikai pradeda dažniau judėti be suaugusiųjų palydos.

    Susitikimas su policija

    Pirmąją dieną pirmokai susitiko su policijos pareigūnėmis, kurios priminė esmines taisykles pėstiesiems: sustoti prieš važiuojamąją dalį, apsidairyti į abi puses, įvertinti automobilių greitį ir vairuotojų ketinimus. Vaikams akcentuota, kad net ir perėjoje būtina įsitikinti, jog transporto priemonės tikrai sustoja.

    „Kelyje svarbiausia neskubėti ir visada galvoti vienu žingsniu į priekį: ar vairuotojas mane mato ir ar aš pats elgiuosi taip, kad būčiau saugus“, – sakė policijos pareigūnė.

    Kad mokiniai būtų geriau matomi, kiekvienam įteiktas atšvaitas. Specialistai nuolat pabrėžia, kad tamsiuoju paros metu matomumas yra kritinis veiksnys: tinkamai nešiojamas atšvaitas leidžia vairuotojui pėsčiąjį pastebėti gerokai anksčiau nei be jo.

    Nuo teorijos prie praktikos

    Antrąją dieną veiklos tęsėsi klasėje, kur mokiniai kartojo šviesoforo signalus, kelio ženklų prasmę, pėsčiųjų perėjos taisykles ir atšvaitų naudojimą. Žinios įtvirtintos atliekant užduotis sąsiuvinyje „Mokausi būti saugus“, kuris padeda vaikams mokytis per situacijas ir pavyzdžius.

    Vėliau laukė praktinė dalis lauke: prie pėsčiųjų perėjos vaikai mokėsi sustoti, apsidairyti, įvertinti eismo situaciją ir tik įsitikinę, kad saugu, pereiti gatvę. Tokios pratybos ypač svarbios, nes reali aplinka skiriasi nuo teorinių pavyzdžių klasėje: čia veikia triukšmas, skuba, kelių transporto priemonių srautai ir įvairūs dėmesį blaškantys veiksniai.

    „Kai vaikai patys atlieka veiksmų seką prie perėjos, taisyklės tampa ne tekstu, o įpročiu“, – sakė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Ana Kairienė.

    Gimnazija pabrėžia, kad tokios veiklos yra svarbūs žingsniai į didesnį mokinių savarankiškumą ir atsakingą elgesį kasdienėje kelionėje į mokyklą. Pedagogai kviečia ir tėvus nuosekliai kartoti tą pačią veiksmų seką pakeliui, nes vaikams labiausiai padeda vienodos taisyklės namuose ir mokykloje.

  • Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Milijoninės „Vilniaus vandenų“ investicijos Vilniaus rajone: ką pažadėjo vadovybei susitikęs Vansavičius

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius rugsėjo 18 dieną susitiko su bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdybos nariais. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta vandentvarkos infrastruktūros plėtrai rajone ir savivaldybės bei bendrovės bendradarbiavimo tęstinumui.

    Susitikimas vyko augant centralizuotų paslaugų poreikiui sparčiau besiplečiančiose gyvenvietėse. Savivaldybei tai reiškia būtinybę derinti teritorijų planavimą su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pajėgumais, kad nauji kvartalai neliktų be patikimų sprendimų.

    Daug diskutuota apie naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotų tinklų ir projektų planavimo eigą. „Vilniaus vandenys“ atstovai pabrėžė, kad tokiais atvejais itin svarbus koordinavimas su savivaldybe ir seniūnijomis, nes nuo vietinių sprendimų priklauso ir darbų tempai, ir prioritetai.

    „Vilniaus rajono savivaldybei svarbu, kad gyventojai gautų patikimas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Todėl siekiame konstruktyvaus dialogo su „Vilniaus vandenimis“, kad vandentvarkos infrastruktūros plėtra atlieptų augančius rajono gyventojų poreikius“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Susitikime pristatytas ir investicijų mastas. Skelbiama, kad 2025 metais vandentvarkos infrastruktūrai ir jos atnaujinimui numatyta apie 37 mln. eurų, o 2026 metais planuojama investuoti apie 45 mln. eurų.

    Tokios investicijos paprastai apima vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, senų trasų keitimą, siurblinių modernizavimą bei patikimumo didinimą. Praktikoje tai svarbu ne tik kasdieniam paslaugų stabilumui, bet ir aplinkosaugai, nes geriau veikianti infrastruktūra mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau tvarkyti nuotekas.

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš keturių „Vilniaus vandenų“ akcininkių, o bendrovės valdybą sudaro septyni nariai, iš kurių vienas deleguotas savivaldybės. Tai suteikia savivaldybei galimybę tiesiogiai dalyvauti strateginiuose sprendimuose ir kelti rajono gyventojams aktualius klausimus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta ir toliau telkti pastangas sprendžiant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei infrastruktūros plėtros temas. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojams svarbiausias rezultatas yra aiškūs prijungimo planai, prognozuojami darbų terminai ir nuosekliai gerėjanti paslaugų kokybė.

  • Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Žygis kviečia pamatyti kitokį Vilnių

    Šį šeštadienį Vilniuje vyks nemokamas pažintinis žygis „30 km aplink Nerį“, kviečiantis miesto gyventojus ir svečius atrasti ramesnes, žalesnes Neries pakrantes. Organizatoriai žada maršrutus, kurie veda ne tik per įprastas krantines, bet ir į rečiau lankomas vietas.

    Dalyviai galės rinktis iš dviejų distancijų: 10 kilometrų maršrutas labiau tiks norintiems lengvesnio pasivaikščiojimo, o 30 kilometrų trasa skirta ieškantiems ištvermės iššūkio. Žygio startas ir finišas numatytas Baltojo tilto pievoje.

    „Neris yra neatsiejama Vilniaus dalis, tačiau einant palei upę atsiveria visai kitoks miestas – judresnes krantines keičia žaliosios erdvės ir ramesni takai“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.

    Kas laukia maršrutuose ir stotelėse?

    Organizatoriai nurodo, kad trasose bus poilsio stotelės, kuriose dalyviai galės trumpam atsikvėpti ir papildyti jėgas. Numatyta, kad vienoje stotelėje dalyvių lauks užkandžiai, kitoje – šilta arbata.

    Tokio formato miesto žygiai pastaraisiais metais populiarėja dėl kelių priežasčių: jie nereikalauja specialios įrangos, leidžia aktyviai leisti laiką mieste ir tinka skirtingo fizinio pasirengimo žmonėms. Be to, 10–30 kilometrų distancijos dažnai pasirenkamos kaip saugi įžanga į ilgesnius žygius, ypač rudenį, kai mažiau karšta ir patogiau judėti.

    Veiklos prie Baltojo tilto

    Baltojo tilto pievoje dalyvių lauks ir papildomos veiklos prieš startą bei po finišo. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras Vilnius sveikiau planuoja apšilimo mankštą, o renginio erdvėje numatytos įvairių partnerių edukacijos ir užsiėmimai.

    Taip pat žadama, kad bus galima pasitikrinti žinias apie saugumą ekstremaliose situacijose, išbandyti aktyvias pramogas ir sudalyvauti edukacijose apie rūšiavimą. Organizatorių teigimu, dalis veiklų orientuota į šeimas, kad į žygį būtų patogu atvykti ir su vaikais.

    Maršrutas, anot rengėjų, po žygio liks prieinamas ir savarankiškiems pasivaikščiojimams bet kuriuo metu. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas.

  • Svarbi žinia vairuotojams: Eitminų gatvėje dvi dienas ribos eismą – dirbs reguliuotojai

    Kada ir kur bus ribojamas eismas?

    Vilniuje, Eitminų gatvėje, rugsėjo 19 ir 20 dienomis nuo 9 iki 17 valandos numatomi laikini eismo ribojimai ties Eitminų g. 6. Ribojimai įvedami dėl vykdomų darbų, todėl vairuotojams reikėtų planuoti keliones su papildoma laiko atsarga.

    Darbo valandomis eismo tvarką prižiūrės reguliuotojai, o transporto srautai gali būti nukreipiami pagal situaciją. Vairuotojų prašoma atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir laikytis nurodymų.

    Ko tikėtis ir kaip pasiruošti?

    Dienos metu šioje atkarpoje gali formuotis lėtesnis judėjimas, ypač piko metu, kai dalis vairuotojų renkasi alternatyvius maršrutus. Jei įmanoma, rekomenduojama rinktis kitą privažiavimą arba kelionę suplanuoti ne darbų valandomis.

    Laikini ribojimai dažniausiai reiškia susiaurintas važiuojamąsias dalis, trumpalaikius sustabdymus ar prioritetų pasikeitimą sankryžose. Svarbiausia išlaikyti saugų atstumą, mažinti greitį ir neskubėti, nes kelio situacija gali keistis priklausomai nuo darbų eigos.

    Kas bus vietoje?

    Organizatoriai nurodo, kad eismo valdymą darbų metu užtikrins reguliuotojai. Tokia praktika taikoma tuomet, kai būtina greitai reaguoti į transporto srautų pokyčius ir užtikrinti, kad darbų zona būtų saugi tiek vairuotojams, tiek darbuotojams.

    Vairuotojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir prašoma būti atidiems. Tikslus ribojimų pobūdis priklausys nuo darbų eigos, todėl verta iš anksto pasitikrinti pasirinktą maršrutą ir kelionės laiką.

  • Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Liko kelios dienos: vilniečiai kviečiami nominuoti vertus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimo

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad iki rugsėjo 20 dienos gyventojai dar gali teikti kandidatus „Šv. Kristoforo“ apdovanojimams. Šis įvertinimas laikomas aukščiausia miesto padėka žmonėms ir organizacijoms, savo darbais kuriančioms šiuolaikinį Vilnių.

    Kandidatu gali tapti žmogus, organizacija, verslas ar iniciatyva, kurių veikla turėjo apčiuopiamą naudą miestui ir jo bendruomenėms. Nominacijas siūloma teikti už nuopelnus kultūros ir meno, švietimo ir mokslo, inovacijų ir verslo, sveikatos, aplinkos apsaugos, socialinės gerovės, sporto, teisėsaugos bei kitose srityse.

    „Vilniaus istoriją kūrė ir kuria žmonės – savo talentu, darbu, idėjomis ir pasiekimais. Šiandienos Vilniaus Kristoforai – ne vien tie, kurių pavardes dažniausiai matome antraštėse. Tai ir mokslininkai, ir menininkai, ir mokytojai, ir gydytojai, ir verslo bei bendruomenių žmonės, kurių veikla keičia miestą ir palieka jame pėdsaką“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Pasak savivaldybės, teikiant kandidatūras svarbu kuo tiksliau aprašyti, kokį poveikį kandidato darbai turėjo Vilniui: kokie pasiekimai įgyvendinti, kokias problemas pavyko spręsti, kuo veikla buvo išskirtinė ar reikšminga miestui. Tokia informacija vėliau padeda apdovanojimų komitetui objektyviau vertinti kandidatų nuopelnus.

    „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų, o laureatus atrenka skirtingų sričių profesionalus vienijantis komitetas kartu su savivaldybės atstovais. Tarp ankstesnių laureatų yra mokslininkų, menininkų, sportininkų, visuomenininkų ir verslo atstovų, kurių darbai paliko ryškų pėdsaką miesto gyvenime.

    Šiemet planuojama išrinkti 10 laureatų, kuriems statulėlės bus įteiktos iškilmingos ceremonijos metu 2027 metais sausio 22 dieną, minint Vilniaus gimtadienį. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės dienos ir kandidatūras pateikti iš anksto.