Category: Regionai

  • Vilniaus rajonas skiria 40 000 eurų NVO: paaiškėjo, kas ir kada gali teikti paraiškas

    Vilniaus rajonas skiria 40 000 eurų NVO: paaiškėjo, kas ir kada gali teikti paraiškas

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė papildomą 2026 metais nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursą. Kvietimas skirtas toms organizacijoms, kurios veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje ir antroje metų pusėje ieško galimybių įgyvendinti bendruomenėms svarbias iniciatyvas.

    Savivaldybė nurodo, kad šiam papildomam kvietimui numatyta 40 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Vienam projektui planuojama skirti nuo 1 000 iki 4 000 eurų, o finansuojamos tik po sutarties pasirašymo patirtos išlaidos.

    „Suprantame, kad idėjos bendruomenėse gimsta visus metus, tačiau ne visada atsiranda galimybių jas įgyvendinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Paraiškas savivaldybė priims nuo 2026 metų spalio 12 dienos iki 2026 metų spalio 23 dienos imtinai. Projektai turi būti įgyvendinti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, todėl organizacijoms rekomenduojama iš anksto įsivertinti veiklų apimtį ir realius terminus.

    Konkurso tikslas – stiprinti savivaldybės bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais, skatinti bendruomenių aktyvumą bei remti išliekamąją vertę kuriančius sumanymus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia iniciatyvas, kurios telkia vietos žmones, prisideda prie užimtumo, socializacijos ar padeda spręsti konkrečius bendruomenės poreikius.

    Prioritetinės sritys apima švietimo, jaunimo, sporto, kultūros, sveikatos ir socialines veiklas, taip pat projektus, kurie skatina skirtingų organizacijų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą. Taip pat laukiamos iniciatyvos, susijusios su tradicijų puoselėjimu, vietos tapatybės stiprinimu ir reikšmingų istorinių įvykių įprasminimu.

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios Lietuvoje galiojančią NVO apibrėžtį, ir vykdančios veiklą Vilniaus rajono savivaldybėje. Viena organizacija vieno kvietimo metu gali teikti tik vieną paraišką, o pateikus dokumentus jų taisyti ar papildyti savo iniciatyva nebus galima.

    Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinimas vyks pagal nustatytą tvarką, o finansavimą gaus tie projektai, kuriuos atrinks sudaryta vertinimo komisija.

    Įprastai tokio tipo savivaldybių konkursuose didžiausią reikšmę turi aiškiai suformuluotas tikslas, apčiuopiama nauda bendruomenei ir pagrįsta sąmata. Organizacijoms taip pat svarbu numatyti, kaip bus užtikrintas skaidrus lėšų panaudojimas ir atsiskaitymas, nes po finansavimo skyrimo paprastai teikiamos tiek finansinės, tiek veiklos ataskaitos.

  • Debatai Visagine: Nalšios šiaurinės apygardos kandidatai į Seimą akis į akį su rinkėjais

    Debatai Visagine: Nalšios šiaurinės apygardos kandidatai į Seimą akis į akį su rinkėjais

    Artėjant Seimo rinkimams, pilietinė iniciatyva „Žinau, ką renku“ kviečia rinkėjus gyvai susitikti su Nalšios šiaurinėje apygardoje kandidatuojančiais politikais. Renginio tikslas – sudaryti galimybę iš pirmų lūpų išgirsti kandidatų pozicijas ir užduoti rūpimus klausimus.

    Debatai vyks spalio 14 dieną 18.00 valandą Visagino kultūros centro salėje „Sedulina“, adresu Vilties g. 5, Visagine. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda palyginti kandidatų argumentus ir įvertinti jų pasirengimą darbui parlamente.

    Diskusijoje bus pristatomi ir aptariami svarbiausi klausimai, kurie aktualūs šiaurės rytų Lietuvos gyventojams, įskaitant viešąsias paslaugas, regionų plėtrą, darbo vietas ir socialinį saugumą. Debatų formatas paprastai orientuotas į aiškius atsakymus bei galimybę rinkėjams tiesiogiai sureaguoti į politikų siūlymus.

    Negalintys atvykti kviečiami debatus stebėti nuotoliniu būdu – transliacija numatyta iniciatyvos „Žinau, ką renku“ paskyrose socialiniuose tinkluose ir LRT mediatekoje. Tai leidžia į diskusiją įsitraukti platesnei auditorijai ir vėliau peržiūrėti debatus patogiu laiku.

    Organizatoriai primena, kad informuotas pasirinkimas balsuojant prasideda nuo kandidatų pažinimo ir kritiškų klausimų. Anot jų, debatai yra viena efektyviausių priemonių patikrinti, kaip kandidatai reaguoja į konkrečias situacijas ir ar geba argumentuotai ginti savo sprendimus.

    Nurodoma, kad iniciatyvos veikla finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. „Žinau, ką renku“ skelbia, jog renginys skirtas skatinti pilietinį aktyvumą ir didinti rinkėjų informuotumą prieš balsavimą.

  • Šeimos kortelė: kas ją gauna, kokios nuolaidos priklauso ir ką būtina žinoti pateikiant prašymą

    Šeimos kortelė: kas ją gauna, kokios nuolaidos priklauso ir ką būtina žinoti pateikiant prašymą

    Kas yra Šeimos kortelė?

    Šeimos kortelė yra valstybės išduodamas dokumentas, patvirtinantis teisę šeimai naudotis partnerių teikiamomis nuolaidomis ir pasiūlymais. Joje nurodomas kortelės turėtojo vardas, pavardė ir identifikacinis numeris, o tvarką reglamentuoja Šeimos kortelės įstatymas.

    Kortelė skirta tam, kad gausios šeimos ir šeimos, slaugančios ar prižiūrinčios asmenį su negalia, lengviau gautų paslaugas ir prekes mažesne kaina. Praktikoje tai dažniausiai reiškia nuolaidas laisvalaikio, kultūros, transporto, apgyvendinimo, sveikatinimo ar kitose srityse, priklausomai nuo partnerių pasiūlymų.

    Kam priklauso kortelė?

    Teisę gauti Šeimos kortelę turi gausios šeimos, kurios augina ir arba globoja tris ar daugiau vaikų. Taip pat ją gali gauti šeimos, kurios prižiūri ar slaugo neįgalųjį, kai tai yra nepilnametis vaikas su negalia arba kartu gyvenantis suaugęs vaikas, kuriam nustatyti specialieji priežiūros ar slaugos poreikiai.

    Svarbiausia sąlyga yra atitikti nustatytus kriterijus pagal galiojančią tvarką ir pateikti prašymą. Jei šeimos situacija keičiasi, pavyzdžiui, pasikeičia globos faktas ar poreikių nustatymas, gali tekti atnaujinti duomenis.

    Kaip gauti ir ką svarbu nurodyti?

    Prašymas dėl Šeimos kortelės pateikiamas oficialia tvarka per tam skirtą sistemą, o sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis. Dažniausiai prašymą teikia vienas iš tėvų ar globėjų, kurio vardu kortelė ir išduodama.

    Jei kreipiatės dėl jau pateikto prašymo el. paštu, būtina tiksliai nurodyti asmens, kurio vardu prašymas pateiktas, vardą, pavardę ir asmens kodą. Tai pagreitina prašymo identifikavimą ir sumažina riziką, kad atsakymas užtruks dėl nepakankamos informacijos.

    Šeimos kortelės turėtojams aktualiausia sekti, kokie partneriai tuo metu teikia nuolaidas ir kokiomis sąlygomis jos taikomos, nes pasiūlymai gali keistis. Prieš planuojant pirkinį ar paslaugą verta pasitikslinti, ar konkreti nuolaida galioja ir ar reikia pateikti papildomą tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  • Vilniuje žemės ūkio sklypą nori paversti namų teritorija: gyventojai gali teikti pastabas iki spalio 26 dienos

    Keičiama sklypo paskirtis Vilniuje

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0160:0869, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, kaip kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

    Prašyme nurodoma, kad siekiama pakeisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms. Tokie pakeitimai paprastai atveria galimybes sklype planuoti gyvenamąją statybą, tačiau sprendimai priimami tik įvertinus procedūras ir gautas pastabas.

    Viešinimo terminas ir gyventojų teisės

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų spalio 13 dienos iki 2026 metų spalio 26 dienos. Viešinimo laikotarpiu suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamo paskirties ar naudojimo būdo keitimo.

    Pastabos gali būti teikiamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Be to, pasiūlymus galima pateikti ir per teritorijų planavimo proceso informacinę sistemą, kurioje fiksuojamos su planavimo ir paskirties keitimo procedūromis susijusios pastabos.

    Kodėl tokie prašymai svarbūs?

    Žemės naudojimo paskirties keitimas miestuose dažnai siejamas su būsto plėtros poreikiu, infrastruktūros apkrova ir kaimynystės interesais. Perkeliant sklypą iš žemės ūkio paskirties į gyvenamąją, gali keistis planuojamas užstatymo intensyvumas, susisiekimo srautai ir inžinerinių tinklų poreikis.

    Dėl to viešinimo etapas laikomas vienu svarbiausių procedūros elementų, nes gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali pateikti argumentus dėl aplinkos, eismo, triukšmo, želdynų ar kitų aktualių klausimų. Savivaldybė, vertindama prašymą, privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 5 211 2868 ir kontaktinis el. paštas valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad pasiūlymus tikslinga teikti iki viešinimo laikotarpio pabaigos, kad jie būtų įvertinti nustatyta tvarka.

  • Vilniaus rajone taryba vėl nesusirinko: meras perspėja dėl „Nemenčinės komunalininko“ ir šilumos

    Vilniaus rajone taryba vėl nesusirinko: meras perspėja dėl „Nemenčinės komunalininko“ ir šilumos

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis spalio 12 dieną antrą kartą iš eilės neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. Savivaldybė nurodo, kad posėdyje užsiregistravo 11 tarybos narių, todėl sprendimų priėmimas buvo sustabdytas.

    Analogiška situacija fiksuota ir spalio 2 dieną, kai tarybos posėdis taip pat neįvyko dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus. Šįkart posėdyje nedalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.

    Stringa biudžetas ir projektai

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič teigia, kad dėl nedalyvavimo taryboje įstrigo sprendimai, tiesiogiai susiję su kasdienėmis gyventojų paslaugomis. Pasak mero, savivaldybė negali laiku perskirstyti biudžeto ir užtikrinti sklandaus projektų finansavimo.

    „Yra ribos tarp politinių pozicijų ir dalykų, kurių nereikėtų peržengti. Šiuo atveju šios ribos peržengtos“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat pabrėžia, kad delsimas ypač jautrus socialinių paslaugų srityje, nes tam tikrais atvejais negalima panaudoti valstybės skirtų lėšų, kol taryba nepatvirtina biudžeto pakeitimų. Dėl to, savivaldybės teigimu, kyla rizika vėluoti su planuotomis priemonėmis ir paslaugų plėtra.

    Rizika šilumos tiekimui

    Vienu iš skubiausių klausimų įvardijama savivaldybės valdomos įmonės „Nemenčinės komunalininkas“ situacija. Pasak mero, dėl nepriimamų sprendimų įmonės vadovas priverstas ieškoti laikino finansavimo bankuose, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

    „Nemenčinės komunalininkas“ savivaldybei yra nurodęs, kad nepratęsus finansavimo sprendimų iki spalio 16 dienos gali pritrūkti apyvartinių lėšų kurui, elektrai ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Tokiu atveju, savivaldybės vertinimu, didėtų rizika nepertraukiamam šilumos tiekimui šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje.

    Įmonė šilumą tiekia 2 255 vartotojams, iš jų 2 195 gyventojams, taip pat eksploatuoja 20 katilinių. Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu vertinamos galimos alternatyvos, kurios leistų išvengti paslaugų sutrikimų.

    Kada vyks kitas posėdis?

    Savivaldybė informuoja, kad kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis numatytas spalio 16 dieną. Meras tikisi, kad tarybos nariai susirinks ir sprendimai dėl biudžeto, projektų bei įmonės finansinio stabilumo bus priimti laiku.

  • Vilniuje bręsta pokytis: žemės ūkio sklypą nori paversti namų valda – laikas teikti pastabas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0157:73) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatytas.

    Pareiškėjo tikslas – paskirtį keisti į „kita“ ir nustatyti naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai atveria kelią planuoti gyvenamąją statybą, tačiau nereiškia automatinio statybos leidimo ar garantijos, kad statyba bus patvirtinta be papildomų procedūrų.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metais spalio 13 dienos iki 2026 metais spalio 26 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai, kaimyninių sklypų savininkai ir kitos suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pastabas galima pateikti raštu Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės kontaktuose. Be to, pasiūlymai priimami ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Tokio tipo paskirties keitimai Vilniuje dažniausiai vertinami per viešojo intereso ir urbanistinės plėtros balansą: atsižvelgiama į susisiekimą, inžinerinių tinklų galimybes, aplinkosauginius ribojimus, gretimybes ir teritorijų planavimo dokumentus. Gyventojams tai svarbu dėl galimų pokyčių kaimynystėje, didėjančių transporto srautų ir infrastruktūros apkrovos, todėl viešinimo laikotarpis tampa realia proga išsakyti argumentuotą poziciją.

    Daugiau informacijos apie prašymą ir jo nagrinėjimo eigą teikia Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybė nurodo ir atsakingą kontaktą, į kurį galima kreiptis klausimais dėl procedūros bei dokumentų.

  • Visagine prasidėjo kelmų šalinimas: paskelbė gatvių sąrašą ir įspėja dėl laikinų nepatogumų

    Visagine prasidėjo kelmų šalinimas: paskelbė gatvių sąrašą ir įspėja dėl laikinų nepatogumų

    Visagine spalio 12–16 dienomis vykdomi kelmų šalinimo darbai, apie kuriuos iš anksto informuojami gyventojai. Savivaldybė pažymi, kad darbų metu kai kuriose vietose galimi laikini eismo ir judėjimo pėsčiomis ribojimai.

    Darbai planuojami Vilties, Veteranų, Partizanų, Santarvės, Visagino, Parko ir Festivalio gatvėse, taip pat Taikos prospekte. Kelmų šalinimas vyks ir Sedulinos bei Atgimimo alėjose.

    Gyventojai raginami būti atidūs šalia dirbančios technikos ir įvertinti, kad darbų zonose gali laikinai keistis įprasti maršrutai. Jei kelmai šalinami prie įvažiavimų ar šaligatvių, trumpam gali būti apsunkintas privažiavimas ar praėjimas.

    Kelmų šalinimas paprastai atliekamas siekiant saugumo ir tvarkingos aplinkos: palikti kelmai gali trukdyti pėsčiųjų judėjimui, vejų priežiūrai, kelti riziką užkliūti, o šalia šaligatvių ar važiuojamosios dalies gali bloginti matomumą. Po šalinimo darbų teritorijos dažniausiai sutvarkomos, o žemės paviršius sulyginamas.

    „Prašome gyventojų būti atidiems darbų vietose ir supratingai vertinti galimus laikinus nepatogumus“, – sakė savivaldybės atstovai.

    Jei darbų metu būtų pastebėti nesaugūs aptvėrimai ar susidarytų pavojingos situacijos, gyventojams rekomenduojama apie tai pranešti savivaldybei arba atsakingoms miesto paslaugoms. Taip pat verta atkreipti dėmesį į laikinus ženklus ir technikos judėjimą siauresnėse gatvėse bei alėjose.

  • Pietų Lietuvoje bruzdės kariai ir NATO: pratybos „Tvirtas skydas 1“ vyks ir naktimis

    Pietų Lietuvoje bruzdės kariai ir NATO: pratybos „Tvirtas skydas 1“ vyks ir naktimis

    Spalio 12–18 dienomis Pietų Lietuvoje, Alytaus miesto, Alytaus rajono ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose, vyks karinės pratybos „Tvirtas skydas 1“. Informuojama, kad jų metu bus treniruojamasi vykdyti užduotis civilinėje aplinkoje, todėl dalis veiksmų persikels į viešas erdves ir gyvenamas vietoves.

    Pratybose dalyvaus Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai ir NATO sąjungininkai. Tokie mokymai paprastai skirti sąveikai tarp skirtingų pajėgų tobulinti, ryšio ir valdymo procedūroms suderinti bei greitai reakcijai realiomis sąlygomis stiprinti.

    Organizatoriai nurodo, kad kariai judės tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis, veiksmai vyks šviesiu ir tamsiu paros metu. Taip pat bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir dūminiai paketai, todėl gyventojai gali girdėti garsus ar matyti dūmus tam tikrose vietovėse.

    Gyventojai raginami išlikti ramūs ir supratingi, o pratybų metu pastebėjus neįprastą karių judėjimą ar techniką prisiminti, kad tai suplanuoti mokymai. Pabrėžiama, kad pratybos bus vykdomos laikantis aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos ir kitų Lietuvos teisės aktų reikalavimų.

    Krašto apsaugos sistemos pratybos Lietuvos regionuose yra reguliarios ir laikomos svarbia pasirengimo dalimi, ypač didinant kariuomenės, savanorių ir sąjungininkų suderinamumą. Gyventojams taip pat primenama, kad apie pavojų keliančias situacijas ar incidentus visuomet reikia pranešti skubios pagalbos tarnyboms.

  • Jaunųjų ūkininkų gretos tirpsta: 1,2 mlrd. eurų parama neišlaiko kartų kaitos, bręsta ginčas dėl 20 mln.

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per pastarąjį dešimtmetį smuko beveik trečdaliu, o tendencija kelia vis daugiau klausimų dėl viešųjų pinigų efektyvumo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) teigia, kad kartų kaita žemės ūkyje akivaizdžiai stringa, nors paramos mastas išlieka rekordinis.

    Remiantis Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos jaunųjų ūkininkų sumažėjo nuo 19 656 iki 13 633. Tai reiškia 6 023 ūkininkais mažiau, arba 30,6 proc., o LJŪJS skaičiavimu, vidutiniškai kas maždaug 15 su puse valandos šalyje netenkama vieno jauno ūkininko.

    „Nenorime, kad jaunieji ūkininkai politikams rūpėtų tik artėjant rinkimams. Pažadais naujos ūkininkų kartos neužauginsime“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ar parama duoda rezultatą?

    LJŪJS akcentuoja, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės lėšos yra viena svarbiausių priemonių formuoti ilgalaikę žemės ūkio struktūrą. Parama turėtų padėti jaunam žmogui pradėti veiklą, investuoti į modernizavimą, o vėliau užtikrinti sklandų ūkių perėmimą ir tvarų tęstinumą.

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2025 metais paramos gavėjams išmokėta beveik 1,2 mlrd. eurų. Sąjunga pabrėžia, kad tai nėra vien jauniesiems ūkininkams skirtas finansavimas, tačiau toks bendras lėšų srautas, jų vertinimu, privalo atsispindėti realiuose rodikliuose, įskaitant į žemės ūkį ateinančių jaunų žmonių skaičių.

    LJŪJS siūlo įtvirtinti aiškius kartų kaitos tikslus ir kasmet skelbti rodiklius, kurie parodytų ne tik paramos išmokėjimą, bet ir poveikį. Tarp siūlymų minimas skaidrus vertinimas, kiek naujų ūkininkų pradeda veiklą, kiek jų išsilaiko po penkerių ar dešimties metų, ir kiek ūkių iš tikrųjų perduodama jaunajai kartai.

    Ginčas dėl beveik 20 mln. eurų

    Didžiausią įtampą kelia ministerijos pristatytas beveik 19,576 mln. eurų skubios pagalbos modelis. Pagal jį būtų mokama 9,77 euro už tinkamą augalininkystės hektarą, skaičiuojant iki 300 hektarų, ir 18,34 euro už pieninę karvę, skaičiuojant iki 300 karvių.

    Pagal tokį tarifą 10 hektarų deklaruojantis ūkis gautų 97,70 euro, o 300 hektarų ūkis gautų 2 931 eurą. LJŪJS kelia klausimą, ar toks principas iš tiesų atitinka deklaruojamą prioritetą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, nes vien nustatytos ribos, jų vertinimu, neatskleidžia nei realaus poreikio, nei paramos pasiskirstymo.

    Sąjunga ragina viešai pateikti, kaip planuojamos lėšos pasiskirstytų pagal ūkių ekonominį dydį ir sektorius, ir kokiais duomenimis pagrįstos pasirinktos ribos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien hektarų ar gyvulių skaičius neparodo ūkio finansinės būklės, ypač kai sąnaudas veikia degalų, trąšų, pašarų ir paskolų aptarnavimo kaštai.

    Klausimai dėl kitų sektorių

    LJŪJS taip pat prašo paaiškinti, kodėl pristatytame modelyje nenumatytos atskiros išmokos mėsinių galvijų, avių ir ožkų laikytojams. Sąjungos teigimu, sąnaudų spaudimas palietė ne vien pienininkystę ar augalininkystę, todėl parama turėtų būti vertinama plačiau, atsižvelgiant į skirtingų ūkių struktūrą.

    Organizacija pabrėžia, kad skubios pagalbos argumentas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti skaidrumo. Prieš priimant galutinius sprendimus, jų vertinimu, būtina palyginti kelis galimus paskirstymo scenarijus ir įvertinti, kam parama atneštų didžiausią poveikį.

    LJŪJS kartu su Žemės ūkio rūmais planuoja aptarti šiuos klausimus viešai, akcentuodama, kad kartų kaitos problema tampa strategine. Jei jaunų ūkininkų mažėjimas išliks, didės rizika, kad dalis ūkių bus likviduojami arba koncentruojami, o kaimo vietovėse trūks žmonių, galinčių tęsti gamybą ir užtikrinti vietinės maisto grandinės gyvybingumą.

  • Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

    Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

    Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

    Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

    „Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.