CP v2

Category: Regionai

  • Bajorų progimnazijai – 12,4 mln. eurų iš ES: aiškėja, kada startuos statybos ir kas bus viduje

    Šiaurinėje Vilniaus dalyje planuojama Bajorų kelio progimnazija sulaukė reikšmingo finansinio postūmio: projektui numatyta 12,4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Papildomai 6,2 mln. eurų skiria valstybė, o dar 6,4 mln. eurų – Vilniaus miesto savivaldybė, tad bendra viešojo finansavimo suma siekia apie 25 mln. eurų.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokio masto ES parama naujai savivaldybės ugdymo įstaigai sostinėje yra reta, nes dalis pastaraisiais metais planuotų mokyklų projektų įgyvendinami be ES prisidėjimo. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma organizacija, atsakinga už viešojo intereso infrastruktūros projektų plėtrą ir valdymą.

    Kas numatyta naujoje mokykloje

    Progimnazija projektuojama 1–8 klasių mokiniams, joje planuojama daugiau nei 900 vietų. Skelbiama, kad numatytos bendrojo ugdymo klasės, gamtos mokslų laboratorijos, STEAM erdvės, technologijų dirbtuvės ir „Fab Lab“ tipo praktinio kūrimo zonos.

    Taip pat suplanuotos didžioji ir mažoji sporto salės bei universali renginių erdvė, kuri galėtų būti naudojama ne tik ugdymui, bet ir bendruomenės veikloms. Pastato plotas planuojamas apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų, jis turėtų būti trijų aukštų.

    „Įgyvendinus projektą, Bajorų kelyje atsiras viena didžiausių naujų progimnazijų Vilniuje. Ji padės spręsti ugdymo vietų trūkumo problemą sparčiai augančioje miesto dalyje“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kada prasidės statybos

    Šiuo metu projektas laukia statybos leidimo, o jį gavus bus skelbiamas viešasis rangos konkursas. Galutinė rangos darbų kaina priklausys nuo pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl galutinė projekto sąmata gali kisti.

    Pagal dabar skelbiamą planą statybų pradžia numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metais. Savivaldybė tikisi, kad pirkimų procedūros leis pereiti į statybų etapą be papildomų užsitęsusių korekcijų.

    „Bajorų gyventojai mokyklos laukia jau labai seniai. Džiaugiuosi, kad su Europos Sąjungos ir valstybės finansavimu procesas juda į priekį“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Ilga kelionė iki finišo tiesiosios

    Savivaldybė primena, kad kelias iki šio etapo užtruko ilgiau nei tikėtasi: 2022 metais buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, o vėliau projektavimo terminai keitėsi dėl atnaujintų statybos reikalavimų ir kitų aplinkybių. Projektavimo metu koreguotas detalusis planas, padidintas pastato aukštingumas ir suprojektuota priedanga po didžiąja mokyklos dalimi.

    Taip pat atlikti Bajorų kelio kadastriniai matavimai, sutvarkyti registravimo dokumentai bei parengti sprendiniai šilumos tinklų rekonstrukcijai ir prijungimui. Skelbiama, kad šie žingsniai būtini tam, jog objektas atitiktų naujausius saugos ir inžinerinių tinklų reikalavimus.

    „Kelias iki šio etapo buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, nei planuota, tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Architektūrinėje dalyje numatyta terasomis ir balkonais skaidoma pastato struktūra, orientuota į žaliąsias sklypo erdves. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, o teritorijos sutvarkymo sprendiniuose akcentuojamas esamų želdinių išsaugojimas ir biologinės įvairovės stiprinimas.

    Projektą rengė MB „Urbanistinė architektūra“.

  • Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Vilniuje, Baltojo tilto pievoje, pradedami infrastruktūros pokyčiai, kurie turėtų palengvinti renginių aptarnavimą ir sumažinti žalą žaliajai zonai. Čia įrengiamas atskiras privažiavimas aptarnaujančiam transportui, tvarkoma išvažinėta pievos dalis ir formuojama zona mobiliesiems maisto furgonėliams.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ši miesto erdvė yra viena intensyviausiai naudojamų renginiams, todėl iki šiol trūko aiškiai apibrėžtos logistikos. Dėl to sunkusis transportas neretai judėdavo per veją, o tai ilgainiui blogino pievos būklę ir kėlė nepatogumų pėstiesiems.

    „Per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad esama infrastruktūra yra nepakankama tokiam renginių kiekiui, todėl vilkikai keliaudavo per veją ir jos būklė labai suprastėjo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Naujas privažiavimas numatytas sunkvežimiams, kurie atveža scenas, techninę įrangą ir kitą renginiams reikalingą inventorių. Sprendiniai derinti atsižvelgiant į renginių organizatorių praktiką, kad atvykimai ir išvykimai vyktų sklandžiau, o įranga būtų iškraunama kuo arčiau aptarnaujamos vietos.

    Darbų metu bus pertvarkoma ir praplečiama betoninių trinkelių danga, įrengiama apsisukimo aikštelė bei aptarnaujančio transporto stovėjimo zona. Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai renginių metu užstatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, o judėjimas krantinėje sulėtėja.

    Numatyta ir atskira maisto furgonėlių vieta su elektros tiekimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks sprendimas turėtų sumažinti chaotišką prekybininkų išsidėstymą ir padėti geriau suvaldyti srautus, ypač renginių piko metu.

    Ne renginių metu privažiavimas bus skirtas pėstiesiems, todėl automobilių eismas čia nebus leidžiamas. Taip siekiama išlaikyti viešos erdvės rekreacinę paskirtį ir kartu užtikrinti, kad renginių logistika vyktų aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

    Taip pat nurodoma, kad Baltojo tilto „food hall“ aptarnavimas, kaip ir iki šiol, vyks per Tolerancijos gatvę. Savivaldybė tikisi, kad atkūrus labiausiai išvažinėtą vejos dalį, gyventojai ir miesto svečiai šią teritoriją dažniau rinksis poilsiui, sportui ir laisvalaikiui.

  • Šiaulių švietimo šuolis: studentų skaičius auga sparčiausiai, robotikos pergalės stebina Europą

    Šiauliuose pastaraisiais metais ryškėja švietimo proveržis: auga studijuojančiųjų skaičius, plečiasi profesinio mokymo paklausa, o mokinių pasiekimai tarptautinėse varžybose kelia miesto vardą už Lietuvos ribų. Šalia to stiprinama švietimo kokybės vadyba ir plėtojamas mokymasis visą gyvenimą, kuris tampa viena svarbiausių miesto strateginių krypčių.

    Miesto švietimo bendruomenė rezultatus grindžia ne vien pavienėmis iniciatyvomis, bet ir kryptingomis investicijomis į programas, partnerystes bei infrastruktūrą. Tai svarbu ir regionui, nes aukštosios bei profesinės mokyklos vis dažniau pritraukia jaunuolius iš aplinkinių savivaldybių.

    Studentų skaičiai auga sparčiausiai

    Universitetinių studijų statistika rodo, kad Šiauliai pagal augimo tempą išsiskiria nacionaliniu mastu. Lyginant 2021–2022 ir 2025–2026 mokslo metų duomenis, studentų skaičius Šiauliuose išaugo nuo 1 077 iki 1 480, tai yra 37,4 proc.

    Panaši tendencija matoma ir koleginių studijų segmente: Šiauliuose studentų skaičius padidėjo nuo 1 304 iki 1 736, tai yra 33,1 proc. Miestas šiame rodiklyje lenkia didžiąją dalį kitų šalies centrų, o kai kuriose savivaldybėse fiksuojamas net mažėjimas.

    Reikšmingą vaidmenį čia atlieka Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, kuri pastaraisiais metais stiprina studijų pasiūlą ir pritraukia naujų studentų. Taip pat auga Šiaulių valstybinė kolegija, kurioje didelę dalį studentų sudaro atvykstantieji iš kitų miestų, todėl Šiauliai tampa ryškiu traukos tašku visam šiaurės Lietuvos regionui.

    Profesinis mokymas tampa pasirinkimu

    Didelė konkurencija matoma profesinio rengimo srityje: Šiaulių technologijų mokymo centras sulaukia tūkstančių prašymų, o priėmimą riboja ne norinčiųjų trūkumas, bet valstybės nustatytos kvotos. Toks vaizdas atspindi bendresnę Lietuvos tendenciją, kai darbo rinkai trūkstant kvalifikuotų specialistų vis daugiau žmonių renkasi trumpesnį ir praktiškesnį kelią į profesiją.

    Darbdavių lūkesčiai taip pat keičiasi: vis labiau vertinami konkretūs įgūdžiai, technologinis raštingumas, gebėjimas persikvalifikuoti ir mokytis darbo vietoje. Šiame kontekste profesinis mokymas Šiauliuose tampa ne atsarginiu planu, o sąmoningu pasirinkimu.

    Tarptautiniai laimėjimai ir kokybės vadyba

    Šiaulių mokiniai savo rezultatais primena, kad aukšti pasiekimai gimsta ne tik sostinėje: Honkonge vykusiose tarptautinėse „FIRST LEGO League“ varžybose Šiaulių jėzuitų mokyklos komanda laimėjo „Invitational Champions“ taurę ir pelnė „Team Model Award“ apdovanojimą. Tokie laimėjimai svarbūs ne tik kaip vienkartinė sėkmė, bet ir kaip signalas apie stiprėjantį STEAM ugdymą bei technologinių kompetencijų augimą.

    Kartu stiprinama ir kokybės kultūra mokyklose: 2026 metų balandžio 29 dieną Nacionalinėje švietimo agentūroje Šiaulių miesto savivaldybė įvertinta kaip viena pažangiausių diegiant kokybės vadybos sistemą „Nuolatinis tobulinimas švietime“. Ši sistema remiasi duomenimis, bendruomenės susitarimais ir nuolatiniu proceso gerinimu, o praktikoje skatina mokinių atsakomybę už mokymosi rezultatus bei aiškesnius ugdymo tikslus.

    Šiauliuose ši metodologija taikoma keliose ugdymo įstaigose, o savivaldybė akcentuoja bendradarbiavimo tarp mokyklų svarbą. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie modeliai padeda mažinti pasiekimų atotrūkį ir geriau reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

    Dar viena svarbi kryptis – mokymasis visą gyvenimą: Šiauliai tapo UNESCO Pasaulinio besimokančių miestų tinklo nariu. Narystė siejama su platesniu požiūriu į švietimą, apimančiu ne tik mokyklas ar universitetus, bet ir bibliotekas, kultūros įstaigas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bei verslą.

    Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių skirtingo amžiaus gyventojams stiprinti skaitmeninius įgūdžius, dalyvauti kvalifikacijos kėlime ar pilietinėse iniciatyvose. Šiauliuose tokios veiklos siejamos ir su temomis, kurios šiandien ypač aktualios visoje Europoje, pavyzdžiui, DI taikymu kasdieniame gyvenime, tvarumu ir saugiu naudojimusi skaitmeninėmis paslaugomis.

  • Kaunas ruošia tramvajų ir terminalus: aiškėja, kur važiuos pirmoji linija ir kada startuos darbai

    Kauno savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą, kuris žymi kitą miesto viešojo transporto plėtros etapą. Dokumente numatyta pradėti pirmosios tramvajaus linijos projektavimo darbus ir lygiagrečiai kurti viešojo transporto terminalų tinklą.

    Savivaldybė skelbia, kad tramvajus planuojamas kaip visos sistemos dalis, o ne atskira priemonė. Pagrindiniai akcentai įvardijami patogesnis persėdimas, trumpesnis kelionės laikas ir aiškesnė maršrutų struktūra.

    Projektavimo konkursas jau artėja

    Artimiausiu metu planuojama skelbti tramvajaus linijos projektavimo konkursą. Savivaldybė skaičiuoja, kad projektavimo darbai gali trukti apie pusantrų metų, o galutiniai techniniai sprendiniai paaiškės tik parengus projektą.

    „Tramvajus Kaunui reikalingas ne kaip atskira transporto priemonė, o kaip visos viešojo transporto sistemos dalis. Mūsų tikslas – patogumas ir greitis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, ketinama ieškoti finansavimo galimybių, įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas. Miestas pabrėžia, kad tai ilgesnės trukmės projektas, planuojamas į priekį.

    Kur galėtų driekis pirmoji trasa

    Kaunas nurodo, kad pirminiame etape būtų orientuojamasi į trumpesnę trasą, kuri driektųsi Šiaurės prospektu ir Savanorių prospektu, sujungiant intensyvią susisiekimo arteriją su centrine miesto dalimi. Kartu žadama išlaikyti automobilių eismui ne mažiau kaip po dvi eismo juostas abiem kryptimis.

    „Tokio dydžio miestui kaip Kaunas tramvajus yra optimali didelio našumo transporto rūšis. Tramvajaus atsiradimas būtų ne vien naujos transporto rūšies įdiegimas, bet ir viso viešojo transporto tinklo stiprinimas“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Savivaldybė primena, kad didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertintos keturios galimos trasos. Jose analizuoti keleivių srautai, judėjimo kryptys, gatvių infrastruktūra ir galimybės užtikrinti sklandų susisiekimą.

    Terminalai turi keisti persėdimą

    Tramvajaus planavimas siejamas su platesne viešojo transporto pertvarka, numatant šešis terminalus skirtinguose mikrorajonuose. Terminaluose turėtų susijungti skirtingų krypčių maršrutai, kad atvykstantys iš pakraščių keleiviai galėtų patogiau persėsti į dažnesnes pagrindines linijas.

    Kauno planuose pirmieji terminalai numatyti Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o infrastruktūrą čia planuojama parengti kitąmet. Vėliau analogiškos vietos būtų kuriamos Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje.

    Savivaldybės vertinimu, terminalai leistų mažinti besidubliuojančių maršrutų skaičių ir geriau paskirstyti transporto srautus. Tiksli investicijų apimtis ir galutinė projekto kaina bus aiški tik parengus techninius sprendinius.

  • Lukiškių kalėjimas ir paminklų karai: kas iš tiesų sprendžia, kas mieste yra paveldas?

    Paminklai, sovietinės epochos ženklai ir net buvę kalėjimai šiandien vis dažniau tampa karštų ginčų objektu: vieni ragina saugoti kaip istorijos liudijimą, kiti nori iš viešosios erdvės pašalinti tai, kas žeidžia ar skatina nostalgiją represijoms. Šie konfliktai atskleidžia platesnę problemą, kuri nebėra tik restauratorių ar architektų klausimas.

    Diskusijoje Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities bus keliama esminė dilema: ar paveldą turime išlaikyti kuo mažiau jį keisdami, ar leisti jam transformuotis kartu su kintančiu miestu. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl funkcijų, prieinamumo, energetinio efektyvumo ir net simbolinės reikšmės.

    Ne vien fasadų istorija

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija vertinti nepatogų paveldą ne tik kaip architektūrą, bet ir kaip atminties politikos klausimą. Kai visuomenė nesutaria, ką konkretus objektas reiškia, sprendimas tampa vertybinis: ar mieste paliekame konfliktą primenančius ženklus, ar ieškome būdų juos perinterpretuoti.

    Tokiose diskusijose vis daugiau svarbos įgauna skaidrumas: kas priima galutinį sprendimą ir kokiais kriterijais remiasi. Tai apima tiek ekspertinius vertinimus, tiek bendruomenių balsą, nes paveldas veikia kasdienę aplinką, o ne vien kultūros lauko profesionalus.

    Transformacijos pavyzdžiai ir rizikos

    Lietuvoje ryškiu pavyzdžiu tapo Lukiškių kalėjimo erdvių pritaikymas naujoms kultūros ir renginių funkcijoms, o taip pat Šv. Jokūbo kvartalo atnaujinimas, kai istorinis kompleksas įgijo šiuolaikinę paskirtį. Tokie projektai dažnai pristatomi kaip kompromisas tarp išsaugojimo ir gyvybingumo.

    Užsienyje panašių precedentų nemažai: Mastrichte buvusi dominikonų bažnyčia pritaikyta knygynui, o tai rodo, kad net sakralūs ar istoriškai jautrūs objektai gali keisti funkciją. Vis dėlto išlieka klausimas, kur yra riba, kad pastatas neprarastų savo vertingųjų savybių ir netaptų tik dekoracija.

    Tvarumas ir nauji reikalavimai

    Paveldo politika vis dažniau susiduria su tvarumo argumentais: esamo pastato pritaikymas neretai mažina statybos atliekų ir naujų medžiagų poreikį, tačiau ne visada leidžia lengvai pasiekti šiuolaikinius energinio efektyvumo ar universalaus dizaino standartus. Dėl to kyla įtampa tarp saugojimo principų ir realių naudojimo poreikių.

    Kintant visuomenės požiūriui, keičiasi ir pati istorinių objektų vertė: tai, kas anksčiau buvo laikoma nevertinga ar net žalinga, šiandien gali būti suvokiama kaip svarbus laikotarpio liudijimas, ir atvirkščiai. Todėl sprendimai dėl paveldo iš esmės yra sprendimai apie tai, kokią praeitį renkamės prisiminti ir kaip ją integruojame į ateities miestą.

    Europos paveldo dienoms skirtas renginys Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities vyks rugsėjo 22 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusijoje dalyvaus architektai Gilma Teodora Gylytė ir Andrius Ropolas, Kultūros ministerijos atstovė Rugilė Puodžiūnienė, Kultūros paveldo departamento atstovė Gerda Mockevičė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Donata Kabelkė, o pokalbį moderuos Vilma Losytė.

    Pagrindinis klausimas, į kurį bus bandoma atsakyti, skamba paprastai, bet paliečia visą miesto raidą: ar paveldą saugome tokį, koks jis buvo, ar tokį, koks jis gali būti.

  • Tyrimas atskleidė, ko šeimos reikalauja iš savivaldybių: vien parkų ir darželių nebepakanka

    Lietuvos demografiniai iššūkiai vis dažniau verčia savivaldybes iš naujo įvertinti, ką reiškia būti šeimai draugiška vieta gyventi. Nauja apklausa rodo, kad gyventojams svarbiausia ne vien nauji objektai, o realus paslaugų pasiekiamumas ir pagarbus savivaldos santykis su šeimomis.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o tyrimą jos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko 2026 metais liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, iš jų 354 augina vaikus iki 18 metų.

    Tyrime vertintos keturios kryptys: aplinka, paslaugos, galimybės derinti šeimą ir darbą bei šeimų įsitraukimas į sprendimų priėmimą. Rezultatai rodo, kad šeimai palanki savivaldybė gyventojams vis dažniau siejasi su kasdienėmis situacijomis, o ne su pavieniais infrastruktūros projektais.

    Šeimai draugiška aplinka: svarbu ir saugumas

    49 proc. respondentų teigiamai įvertino viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms su vaikais, įskaitant šeimas, auginančias vaikus su negalia. Vis dėlto apibūdindami šeimai draugišką savivaldybę gyventojai akcentavo ne vien žaidimų aikšteles ar parkus.

    16 proc. pirmiausia išskyrė savivaldybės dėmesingumą šeimoms ir gebėjimą išgirsti jų problemas, 14 proc. pabrėžė viešųjų erdvių saugumą. Dar 13 proc. svarbiausiu kriterijumi įvardijo vaikų ugdymo paslaugų prieinamumą.

    Paslaugos yra, bet eilės išlieka

    45 proc. gyventojų teigiamai vertina vaikų ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę, tačiau tik 37 proc. mano, kad jų savivaldybėje lengva gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tiek pat respondentų nurodė, kad trūksta finansiškai prieinamų neformaliojo ugdymo veiklų ir vasaros stovyklų.

    Viena iš keturių šeimų susiduria su sunkumais patekti į norimą ar arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą. 13 proc. respondentų įvardijo ilgas eiles, o 15 proc. nurodė darželių trūkumą arba nepakankamai lanksčias jų darbo valandas.

    Apklausa fiksuoja ir informacijos spragas: finansinę paramą ar išmokas kaip pakankamas vertina 25 proc. respondentų, o informaciją apie paramą ir paslaugas aiškia bei pakankama laiko 31 proc. Emocinę, informacinę ar konsultacinę pagalbą teigiamai įvertino 26 proc. gyventojų.

    Sveikatos paslaugų prieinamumas taip pat išlieka jautri tema: 39 proc. teigiamai vertina savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, tačiau 44 proc. nurodė susiduriantys su ilgomis eilėmis ar laukimu. Tai signalizuoja, kad šeimai svarbu ne tik paslaugos egzistavimas, bet ir realus jos gavimo laikas.

    Darbo ir šeimos derinimas: lūkesčiai auga

    Galimybę derinti šeimos gyvenimą ir darbą savo savivaldybėje teigiamai vertina tik 32 proc. respondentų. Tai viena prasčiausiai vertintų sričių, ypač aktuali šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

    Gyventojai tikisi daugiau nemokamų ar nebrangių būrelių ir dienos veiklų, taip pat lankstesnių vaikų priežiūros sprendimų. Dažnai minimas poreikis ilginti ir lanksčiau organizuoti ugdymo bei sveikatos įstaigų darbo laiką, kad jis atitiktų dirbančių tėvų ritmą.

    24 proc. respondentų šeimos ir darbo derinimą pirmiausia sieja su galimybe saugiai pasirūpinti vaikais tėvų darbo metu. 14 proc. tai sieja su lanksčiu darbo grafiku ir tuo, ar ugdymo bei sveikatos įstaigos dirba patogiu laiku.

    Šeimos nori balso savivaldoje

    Viena silpniausiai įvertintų sričių yra šeimų įsitraukimas į savivaldybės sprendimų priėmimą. Tik 26 proc. respondentų mano, kad jų savivaldybėje šeimoms sudarytos realios galimybės dalyvauti priimant joms svarbius sprendimus.

    „Tyrimuose atsiskleidė šeimų lūkestis jaustis matomomis, tikimasi empatijos ir įtraukties. Kad būtų įsiklausoma į jų poreikius, juntama savivaldybės darbuotojų pagarba, tikimasi jų iniciatyvumo“, – sakė apklausos duomenis analizavusi sociologė dr. Živilė Advilionienė.

    Pasak jos, šeimai visapusiškai draugiška aplinka apima viešųjų erdvių pritaikymą įvairiems poreikiams, prieinamas ir kokybiškas ugdymo paslaugas bei darbą, leidžiantį derinti šeimos įsipareigojimus. Taip pat akcentuojamas aiškus, aktyvus informavimas apie priklausančias paslaugas ir parama bei šeimų įgalinimas dalyvauti sprendimuose.

    Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šeimai draugiška savivaldybė šiandien vertinama per praktinius kriterijus: ar paslauga pasiekiama gyvenamojoje vietoje, tinkamu laiku, be ilgų eilių ir ar žmonės aiškiai žino, kur kreiptis. Ne mažiau svarbu, ar šeimos nuomonė pasiekia sprendimų priėmėjus.

    Projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ metu, remiantis šio tyrimo rezultatais ir užsienio šalių patirtimi, numatoma parengti rekomendacijas ir šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo kriterijus. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026 metais gegužės–gruodžio mėnesiais.

  • Vairuotojams prie sienos – kantrybės išbandymas: „Via Lietuva“ imasi 20 km kelių Lazdijuose

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pranešė pradedanti dviejų valstybinės reikšmės krašto kelių atnaujinimo darbus Lazdijų rajone. Jau artimiausiomis dienomis kelininkų technika pasieks kelio Lazdijai–Akmeniai (Nr. 135) ruožą iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bei kelio Alytus–Seirijai–Lazdijai (Nr. 132) atkarpą tarp Šventežerio ir Seirijų.

    Prasidėjus darbams vairuotojų laukia laikini eismo organizavimo sprendimai, todėl kelionės laikas gali pailgėti. „Via Lietuva“ ragina atidžiai stebėti kelio ženklus, laikytis greičio ribojimų ir planuojant maršrutą pasilikti laiko atsargą.

    Kur ir kaip keisis eismas

    Pirmiausia bus vykdomi paruošiamieji darbai: statomi ženklai, kai kur frezuojama danga, ruošiamos darbų zonos. Vėliau bus pereinama prie dangos atnaujinimo ir kitų eismo saugai svarbių elementų tvarkymo.

    Ten, kur kelkraščio plotis leis, planuojama jį praplatinti ir įrengti dvi eismo juostas, kad transportas galėtų judėti abiem kryptimis. Siauresniuose ruožuose eismas vyks viena juosta ir bus reguliuojamas šviesoforais, o tokios atkarpos, pasak „Via Lietuva“, neturėtų viršyti 2 kilometrų.

    „Pradedame svarbius kelių infrastruktūros atnaujinimo darbus Lazdijų rajone. Eismo ribojimų išvengti nepavyks, tačiau sieksime, kad jie sukeltų kuo mažiau nepatogumų, todėl prašome eismo dalyvių būti atidžių ir planuoti keliones su laiko atsarga“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Strateginė reikšmė ir alternatyvūs maršrutai

    Šie keliai svarbūs ne tik vietos gyventojų kasdieniam susisiekimui ir verslo logistikai, bet ir kaip alternatyvūs maršrutai magistraliniam keliui A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Regionui, besiribojančiam su Lenkija, kelių būklė tiesiogiai veikia ir tarptautinių srautų patikimumą, ypač intensyvesnių kelionių laikotarpiais.

    „Via Lietuva“ pabrėžia, kad atnaujinimai svarbūs ir strateginiam mobilumui, kai transporto pralaidumas bei infrastruktūros patikimumas tampa reikšmingi ne vien ekonomikai, bet ir valstybės saugumo poreikiams. Dėl to eismą žadama organizuoti taip, kad būtų užtikrintas vietos gyventojų, viešojo transporto ir specialiųjų tarnybų judėjimas.

    Kokie darbai numatyti ir kiek tai kainuos

    Kelyje Nr. 135 Lazdijai–Akmeniai bus remontuojamas beveik 9 kilometrų ruožas nuo Lazdijų iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos. Numatoma atnaujinti kelio dangą, sutvarkyti sankryžas, nuovažas, autobusų stoteles ir kitą eismo saugumo infrastruktūrą.

    Kelyje Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai bus atnaujinta beveik 11 kilometrų atkarpa tarp Šventežerio ir Seirijų. Čia taip pat planuojama keisti dangą, tvarkyti sankryžas bei autobusų sustojimo vietas.

    Abiejų projektų bendra vertė siekia apie 19,6 mln. eurų su PVM, rangovas yra UAB „Alkesta“. Darbus planuojama užbaigti iki kitų metų vidurio.

    „Via Lietuva“ primena, kad Lazdijų rajone vyksta ir daugiau projektų: rekonstruojamas kelias Lazdijai–Galiniai, baigiami darbai kelyje Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris, o artimiausiu metu planuojama pradėti asfaltavimo darbus žvyrkelio ruože kelyje Krosnėnai–Delnica.

    Taip pat skelbiama, kad Gynybos fondo lėšomis rengiami aštuonių tiltų ir viadukų rekonstrukcijos projektai, kurie apima magistralinį kelią A4 Vilnius–Varėna–Gardinas ir krašto kelius Nr. 128 bei Nr. 135. Tikimasi, kad tai prisidės prie patikimesnio susisiekimo tinklo ir kariniam mobilumui svarbios infrastruktūros stiprinimo.

    „Via Lietuva“ yra valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė nurodo prižiūrinti daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų bei viadukų.

  • Darbo skelbimas jau neveikia: gamybos įmonės atskleidė, kaip iš tiesų prisivilioja specialistus

    Gamybos sektoriuje kvalifikuotų darbuotojų paieška tampa vis sudėtingesnė, todėl vien darbo skelbimo dažnai nebeužtenka. Įmonės vis aktyviau konkuruoja dėl žmonių siūlydamos ne tik atlygį, bet ir aiškią karjeros kryptį, mokymus bei modernesnę darbo aplinką.

    Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad darbuotojų trūkumas gamybos įmonėms tampa vienu ryškiausių iššūkių. 2025 metais jį tarp trijų didžiausių problemų įvardijo 55,6 proc. gamybos įmonių, kai 2022 metais taip teigė 33,5 proc.

    Taip pat 54,5 proc. įmonių kaip reikšmingą riziką išskyrė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Dar 43,1 proc. nurodė, kad darbo ieškančių žmonių profesinis pasirengimas ne visada atitinka realius verslo poreikius.

    Konkurencija prasideda anksčiau

    Didėjantis atotrūkis tarp darbdavių poreikių ir kandidatų įgūdžių keičia pačias paieškos taisykles. Šalia tradicinių darbo skelbimų vis dažniau pasitelkiamos darbuotojų rekomendacijos, tikslinė kandidatų paieška profesiniuose socialiniuose tinkluose, partnerystės su profesinio mokymo įstaigomis ir universitetais.

    Dalį trūkstamų kompetencijų įmonės vis dažniau nusprendžia ugdyti viduje, investuodamos į mokymus ir įvedimo programas. Tai ypač aktualu gamyboje, kur greitai daugėja automatizuotų procesų ir keičiasi reikalavimai darbuotojams.

    „Darbdavių konkurencija dėl žmonių prasideda gerokai anksčiau nei darbo pokalbis. Žmogus vertina ne tik atlyginimą, bet ir darbo aplinką, galimybes mokytis, technologijas bei tai, kaip atrodys jo kasdienybė“, – sakė VMG personalo direktorė Raimonda Mačiulskienė.

    Ką keičia atvirų durų dienos

    Pramonės darbdaviai pastebi, kad kandidatų apsisprendimą dažnai lemia galimybė pamatyti realią darbo vietą. Gamyklos įvaizdis daliai žmonių vis dar siejasi su triukšmu, dulkėmis ir sunkiu fiziniu darbu, nors šiuolaikinėje gamyboje vis daugiau operacijų perkelta į automatizuotas linijas.

    „Klaipėdos medienos“ vadovas Paulius Barzdonis atkreipia dėmesį, kad šiandien darbuotojas dažnai ne tiek atlieka fizines užduotis, kiek valdo procesą, prižiūri įrenginius ir stebi sistemų darbą. Dėl to įmonės ieško būdų ne aprašyti, o parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas.

    Vienas iš sprendimų tampa atvirų durų dienos gamyklose, kai potencialūs darbuotojai gali iš arti pamatyti gamybos procesus, technologijas ir darbo sąlygas. Tokia patirtis padeda greičiau paneigti stereotipus ir kandidatui aiškiau suprasti, ko tikėtis pradėjus dirbti.

    „Po ankstesnio renginio įmonė sulaukė daugiau susidomėjimo darbo pasiūlymais, o didžiausias kandidatų aktyvumas buvo stebimas savaitę po renginio. Lankytojai taip pat teigė, kad gamyklos aplinka maloniai nustebino“, – sakė P. Barzdonis.

    Reikalingi ne tik įgūdžiai, bet ir mokymasis

    Automatizacija ir skaitmenizacija keičia kompetencijų profilį: auga technologinių ir skaitmeninių įgūdžių poreikis, didėja atsakomybė už procesų valdymą. Įmonės pabrėžia, kad vis svarbiau tampa ne vien ankstesnė patirtis, bet ir gebėjimas greitai mokytis.

    Pasak P. Barzdonio, pakavimo linijose tai matyti itin aiškiai: anksčiau daug veiksmų atlikdavo žmogus, o dabar didelę dalį darbo perima robotizuotos sistemos. Tuo pačiu kokybės kontrolėje vis dažniau naudojamos optinės sistemos, galinčios automatiškai aptikti defektus.

    „Technologijos keičiasi greitai, todėl žmogaus gebėjimas prisitaikyti tampa ne mažiau svarbus nei jo turima patirtis. Svarbiausia yra noras mokytis ir pokyčius priimti ne kaip grėsmę, o kaip galimybes“, – teigė P. Barzdonis.

    Ekspertai pažymi, kad ši kryptis artimiausiais metais tik stiprės: modernėjant gamybai, didės poreikis operatoriams, mechatronikams, automatizavimo ir kokybės specialistams. Todėl darbdaviams tenka varžytis ne tik atlygiu, bet ir tuo, kaip greitai jie gali paruošti žmogų darbui bei kokias augimo galimybes pasiūlyti.

  • Druskininkai–Vilnius liko vienas reisas: svarbūs pokyčiai Varėnos ir Kabelių maršrutuose

    Druskininkai–Vilnius liko vienas reisas: svarbūs pokyčiai Varėnos ir Kabelių maršrutuose

    UAB „Druskininkų autobusų parkas“ sumažino reisų skaičių maršrute Druskininkai–Varėna–Vilnius. Nuo šiol lieka vienas reisas: iš Druskininkų autobusų stoties autobusas išvyksta 5.50 val., o iš Vilniaus – 13.05 val.

    Dėl šių pokyčių koreguojamas ir UAB „Varėnos autobusų parkas“ tvarkaraštis, kad susisiekimas regione išliktų kuo patogesnis. Savivaldybės ir vežėjai pabrėžia, kad tvarkaraščių derinimas su kitomis transporto rūšimis tampa būtinas mažėjant reisų pasiūlai.

    Darbo dienomis keleiviai, traukiniu iš Vilniaus atvykę į Marcinkonių geležinkelio stotį, galės persėsti į „Varėnos autobusų parko“ autobusą ir pasiekti Kabelius bei kitas pakeliui esančias gyvenvietes. Traukinys atvyksta 16.36 val., o autobusas maršrutu Varėna–Kabeliai–Varėna išvyksta 16.40 val. ir lauks traukiniu atvykstančių keleivių.

    Nuo 2026 metais spalio 1 dienos antradieniais bus įvedamas papildomas rytinis reisas maršrutu Varėna–Matuizos–Valkininkai–Dargužiai. Autobusas iš Varėnos autobusų stoties išvyks 8.30 val., o iš Dargužių – 9.25 val.

    Kartu keičiamas ir popietinis vietinio susisiekimo maršrutas Varėna–Krūminiai. Autobusas iš Varėnos autobusų stoties išvyks 15.10 val., o iš Krūminių suks į Dargužius ir, važiuodamas per Valkininkus bei Matuizas, grįš į Varėną.

    Skelbiama, kad šie pakeitimai turi užtikrinti paprastesnį keliavimą gyventojams, kurie ryte atvyksta į Varėną, o po pietų nori grįžti namo. Taip pat pažymima, kad tai bandomieji maršrutai, kurie kursuos vieną mėnesį, o vėliau bus vertinamas jų poreikis ir keleivių srautai.

    Gyventojams primenama, kad ir toliau kursuos keli vietinio susisiekimo maršrutai: Varėna–Valkininkai per Matuizas penktadieniais, Varėna–Dargužiai per Matuizas sekmadieniais, taip pat Varėna–Musteika–Marcinkonys–Druskininkai penktadieniais.

    Vežėjai ragina prieš kelionę pasitikslinti atnaujintus grafikus autobusų stotyse ir oficialiuose vežėjų kanaluose, nes bandomuoju laikotarpiu tvarkaraščiai gali būti tikslinami. Keleivių srautai ir realus poreikis dažniausiai lemia, ar laikini sprendimai tampa nuolatiniais.

  • Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Spalio 10 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyks jaunimui skirtas renginys „Naktis Savivaldybėje“. Organizatoriai žada galimybę iš arti pamatyti, kaip realiai veikia vietos valdžia ir kaip gimsta sprendimai, kurie paliečia kasdienį gyventojų gyvenimą.

    Renginio programoje numatomos diskusijos, komandinės užduotys ir praktiniai išbandymai, kurie padės suprasti, už ką atsakinga savivaldybė ir kaip skirtingi interesai derinami priimant sprendimus. Dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir patys siūlyti idėjas, argumentuoti bei ieškoti kompromisų.

    Viena svarbiausių renginio dalių bus savivaldos simuliacija, kurioje moksleiviai galės išbandyti sprendimų priėmėjų vaidmenis. Tokia praktika leidžia geriau suprasti, kodėl sprendimai savivaldybėse dažnai reikalauja laiko, derinimų ir atsakomybės už biudžetą, teisės aktus bei bendruomenės lūkesčius.

    Panašūs pilietinio ugdymo formatai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni ir Lietuvoje, ir Europoje, ypač kalbant apie jaunimo įsitraukimą į demokratinius procesus. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad ankstyva praktinė patirtis, dialogas su politikais ir institucijų darbuotojais didina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir skatina aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iki rugsėjo 30 dienos 23.59 valandos, nes vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos organizatoriai žada skelbti artėjant renginio datai.