Category: Regionai

  • „Maisto banko“ akcija sumušė rudens rekordą: paaukota beveik 300 000 produktų už 464 000 eurų

    Per 41-ąją „Maisto banko“ akciją, vykusią savaitgalį visoje Lietuvoje, gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 000 vienetų maisto produktų. Organizacijos skaičiavimu, bendra surinkto maisto vertė siekė apie 464 000 eurų.

    Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų, rodantis, kad augant pragyvenimo išlaidoms solidarumo iniciatyvos Lietuvoje išlieka reikšmingos. Iš viso užfiksuota 84 664 aukojimo atvejai, o vidutinė vieno paaukoto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

    Gyventojai sureagavo į prašymą

    Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ akcentavo, kad formuojant paramos krepšelius ypač trūksta sotesnių, maistingesnių produktų. Žmonių buvo prašoma, esant galimybei, aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus.

    Rezultatai parodė, kad šis prašymas buvo išgirstas: mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp dažniausiai aukotų produktų. Daugiausia surinkta makaronų, kruopų, mėsos ir žuvies konservų, aliejaus bei cukraus.

    „Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Aktyvūs buvo ir mažesni miestai

    Akcija vyko 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o prie jos prisidėjo tūkstančiai savanorių bei nevyriausybinių organizacijų. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad dosniai aukota ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Tarp miestų, kurie išsiskyrė surinktų produktų kiekiu, minimi Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė. Kai kuriose vietovėse fiksuota ir didesnė vidutinė aukojamo krepšelio vertė nei šalies vidurkis.

    Pagalba reikalinga ištisus metus

    Surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banko“ skyrius. Pasak organizacijos, parama pirmiausia pasiekia senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius žmones.

    „Maisto bankas“ primena, kad poreikis maisto paramai neišnyksta pasibaigus akcijoms, todėl pagalbos teikimas tęsiamas kasdien. Organizacija taip pat priminė, kad gyventojai gali prisidėti ir piniginėmis aukomis, kurios leidžia efektyviau gelbėti maistą, užtikrinti jo logistiką bei paskirstymą.

  • Tyrimas atskleidė spragą: priedangą randa 65 proc., bet šeimos planą turi tik 3 proc.

    Lietuvos gyventojai geriau orientuojasi, ką daryti išgirdus pavojaus sirenas ir kur ieškoti priedangos, tačiau realus pasirengimas krizei namuose vis dar gerokai atsilieka. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad artimiausią priedangą bent apytikriai žino 65 proc. apklaustųjų, o aiškų šeimos veiksmų planą turi tik 3 proc.

    Organizacijos teigimu, toks atotrūkis ypač išryškėja po patirtų sukrėtimų, kai visuomenė trumpam tampa budresnė, bet pasirengimo įpročiai neįsitvirtina. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dalis gyventojų pasirengimą linkę vertinti teoriškai, tačiau konkrečių veiksmų namuose imasi retai.

    „Svarbu ne vien daugiau žinoti, bet ir iš anksto apgalvoti, ką krizės atveju darysime mes ir mūsų artimieji“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Per metus padaugėjo gyventojų, tiksliai žinančių artimiausios priedangos vietą: jų dalis, lyginant su ankstesniu matavimu, išaugo nuo 25 iki 33 proc. Taip pat gerėjo supratimas, kaip reaguoti į oficialius perspėjimus: nurodančių, kad žino ar bent iš dalies žino, kokių veiksmų imtis, padaugėjo nuo 61 iki 70 proc.

    Vis dėlto praktinis pasirengimas išlieka silpnas. Išsamų šeimos veiksmų planą su sutarta susitikimo vieta, kontaktais, atsakomybėmis ir evakuacijos tvarka turi vos 3 proc. gyventojų, o bent dalinai sukomplektuotą išvykimo krepšį nurodė turintys 2 iš 10 apklaustųjų.

    Kita vertus, dauguma mano galintys trumpą laiką išsiversti savarankiškai: 7 iš 10 respondentų teigė esantys bent iš dalies pasiruošę tris paras, arba 72 valandas, išgyventi be išorinės pagalbos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad tokios 72 valandos dažnai įvardijamos kaip kritinis laikotarpis, kai pagalba gali vėluoti dėl sutrikusios infrastruktūros, ryšio ar logistikos.

    Tyrimas atskleidė ir pagrindines priežastis, kodėl žmonės delsia ruoštis: beveik pusė mano, kad krizė jų nepalies, o 40 proc. pasirengimą atideda dėl kitų reikalų. Daliai gyventojų mintys apie galimas grėsmes kelia stresą, todėl jie vengia apie tai kalbėti šeimoje ir planuoti.

    Pastebimas ir mažėjantis lūkestis, kad ekstremalios situacijos atveju pasirūpins valstybė ar institucijos. Jei anksčiau taip manančių buvo 31 proc., dabar šis rodiklis siekia 19 proc., o tai rodo augantį supratimą, kad dalis atsakomybės tenka pačiam žmogui ir jo namų ūkiui.

    „Šeimos planui aptarti ar pradėti krauti išvykimo krepšį nereikia laukti pavojaus signalo, ramus metas tam ir yra tinkamiausias“, – sakė I. Damulienė.

    Gyventojai taip pat šiek tiek labiau pasitiki savo gebėjimu atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios: pasitikinčiųjų dalis per metus padidėjo nuo 51 iki 53 proc. Vis dėlto krizėse dezinformacija plinta sparčiai, todėl svarbu remtis oficialiais perspėjimais ir patikrintais kanalais, o žinutes socialiniuose tinkluose vertinti kritiškai.

    Kalbant apie praktinius įgūdžius, per pastaruosius metus pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo kas dešimtas gyventojas, tačiau savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis. Karinio konflikto scenarijus išlieka viena silpniausių pasirengimo grandžių: tik penktadalis teigia gerai arba labai gerai žinotų, kaip reaguoti.

    Tyrime akcentuojamas ir emocinės pagalbos aspektas: tik apie penktadalis respondentų tiksliai žinotų, kur kreiptis, jei krizės metu jos prireiktų jiems ar artimam žmogui. Humanitarinės organizacijos primena, kad psichologinis atsparumas ir aiškūs šeimos susitarimai gali sumažinti paniką bei padėti greičiau priimti sprendimus.

    Tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu 2026 metais rugpjūčio 27 dieną–rugsėjo 4 dieną atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

  • „Paveldo DNR“ startuoja vėl: iki 2027 metų kovo 1 dienos laukia paraiškų ir naujų herojų

    Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas antriesiems nacionaliniams kultūros paveldo apdovanojimams „Paveldo DNR“. Iniciatyva skirta išryškinti žmones, objektus ir darbus, kurie realiai keičia paveldo situaciją Lietuvoje.

    Paraiškos priimamos iki 2027 metų kovo 1 dienos, o siūlymus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Numatytos trys kryptys: kultūros paveldo objektai, asmenybės ir darbai, todėl vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ilgalaikis poveikis.

    Paveldas kaip išteklius

    Apdovanojimų idėja remiasi požiūriu, kad paveldas nėra vien apribojimai ar prievolės, o galimybė kurti vertę vietai ir bendruomenei. Tokios iniciatyvos dažnai prisideda prie vietos tapatumo, turizmo patrauklumo ir gyventojų įsitraukimo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tvariam paveldo naudojimui: pastatų pritaikymui naujoms funkcijoms, bendruomenių įtraukimui ir prevencinei priežiūrai, kuri padeda mažinti nykimą dar iki brangių restauravimo darbų. Tai ypač aktualu medinei architektūrai, industriniam paveldui ir mažesnių miestelių objektams.

    „Paveldas nėra našta ar vien pareigų ir apribojimų rinkinys. Tai galimybė ir išteklius – vietai, bendruomenei, žmogui“, – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

    Kas jau įvertinta?

    Pirmieji „Paveldo DNR“ apdovanojimai įvyko 2023 metais Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Tuomet buvo atrinkti devyni nominantai trijose kategorijose, o apdovanojimai padėjo platesnei visuomenei pamatyti, kaip skirtingai galima atgaivinti paveldą.

    Kultūros paveldo objektų kategorijoje laureatu tapo Medinės miesto architektūros muziejus, asmenybių kategorijoje įvertinti „Art deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Darbų kategorijoje apdovanotas Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla ir jo puoselėtojas Vaidotas Gikys.

    Globėjas ir tikslas

    Iniciatyvą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Apdovanojimai rengiami kas ketverius metus, o jų tikslas yra suteikti nacionalinį matomumą geriesiems pavyzdžiams ir paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į paveldo saugojimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiamos ne tik didelės restauracijos, bet ir nuoseklios, bendruomenę telkiančios iniciatyvos, kurios sugrąžina paveldą į kasdienį gyvenimą. Tokie projektai neretai tampa impulsu ir platesniems pokyčiams, kai paveldo objektas pradeda veikti kaip kultūros, edukacijos ar socialinių paslaugų erdvė.

  • NŽT perspėja: teikiant prašymus ne per ŽIS galite įklimpti dėl klaidų ir praleistų terminų

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ragina gyventojus ir organizacijas prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos teikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), o ne per Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinę sistemą (ŽPDRIS). Pasak tarnybos, netinkamai pasirinkus sistemą dažniau pasitaiko klaidų, kurios vėliau užvilkina procesus.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad pildant prašymus per ŽPDRIS didėja žmogiškųjų klaidų tikimybė. Viena dažniausių problemų, anot tarnybos, yra netiksliai nurodoma informacija apie konkretų žemės sklypą, o tai gali lemti papildomus patikslinimus ir ilgesnį prašymo nagrinėjimą.

    Kuo ŽIS patogesnė pareiškėjams?

    ŽIS yra susieta su kitais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, todėl dalis duomenų pildant prašymą įkeliama automatiškai. Tai reiškia, kad dažniau užsipildo būtinos sklypo charakteristikos, taip pat dalis pareiškėjo ir prašymo gavėjo duomenų, o klaidų rizika sumažėja.

    Dar vienas sistemos privalumas, kurį akcentuoja NŽT, yra galimybė nuolat matyti pateikto prašymo nagrinėjimo eigą. Tai leidžia pareiškėjui aiškiau suprasti, kuriame etape yra procesas, ir užtikrina skaidresnį sprendimų priėmimą.

    Kodėl svarbu nepraleisti pranešimų?

    NŽT pabrėžia, kad pateikus prašymą per ŽIS būtina sekti sistemos pranešimus, nes juose gali būti nurodyta pateikti trūkstamus dokumentus, suderinti sutarties projektą ar atlikti kitus veiksmus. Šiems veiksmams taikomi konkretūs terminai, todėl delsimas gali turėti tiesioginių pasekmių.

    Jeigu per nustatytą laiką pareiškėjas neįvykdo pranešime nurodyto veiksmo, pavyzdžiui, nepateikia papildomų dokumentų, prašymo nagrinėjimas gali būti nutrauktas. Tarnyba akcentuoja, kad tokiais atvejais procesą gali tekti pradėti iš naujo.

    Kaip paspartinamas sutarčių derinimas?

    NŽT teigimu, kai nuomos ar panaudos procesas vykdomas per ŽIS, išvadų teikimas dėl sutarčių projektų atitikties teisės aktų reikalavimams gali vykti greičiau. Taip yra todėl, kad išvadų etapas sistemoje automatiškai aktyvuojamas iškart po to, kai abi šalys suderina sutarties projektą.

    Kad svarbi informacija nepasimestų, NŽT rekomenduoja sistemoje iš anksto pasitikrinti pranešimų siuntimo nustatymus ir pasirinkti pranešimų gavimą el. paštu. Jeigu šis būdas nepasirenkamas, pranešimus reikėtų reguliariai tikrinti pačioje ŽIS aplinkoje.

  • Valdovų rūmuose – „Merkinės vargonų“ aukcionas: atskleidė, kiek dar trūksta iki tikslo

    Valdovų rūmuose – „Merkinės vargonų“ aukcionas: atskleidė, kiek dar trūksta iki tikslo

    Vilniuje, Valdovų rūmuose, spalio 16 dieną vyks labdaros meno kūrinių aukcionas „Merkinės vargonai“. Jo tikslas – surinkti lėšų Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vargonams atnaujinti arba įsigyti instrumentą, tinkamą šios šventovės akustikai.

    Organizatoriai skaičiuoja, kad Merkinės bažnyčiai reikalingi vargonai kainuotų apie 100 000 eurų. Per ankstesnius aukcionus ir privačių rėmėjų paramą jau pavyko sukaupti beveik trečdalį sumos, tačiau didžioji dalis finansavimo dar turi būti surinkta.

    Kodėl aukcionas keliasi į Vilnių?

    Aukciono rengėjai sako, kad sprendimas vykti į sostinę yra sąmoningas bandymas regiono iniciatyvą pristatyti platesnei auditorijai. Pasak organizatorių, Merkinė su Vilniumi susijusi ne tik per šiandieninį turizmą, bet ir per istorinius faktus, primenančius miestelio reikšmę Lietuvos valstybingumo bei kultūros kontekste.

    Viena iš aukciono idėjinių ašių – paveldo ir šiuolaikinio žmogaus santykis. Renginio komanda pabrėžia, kad bažnyčių muzika ir gyva akustinė patirtis dažnai tampa tuo tiltu, kuris istoriją daro apčiuopiamą, o ne vien perskaitomą vadovėliuose.

    „Klausydamas bažnyčioje skambančios muzikos nejučia susilieji su šimtmečiais, tarsi pakliūvi į epochų baseiną ir pasineri į kalbą, kuri žmones sujungia labiau nei žodžiai“, – sakė vienas aukciono organizatorių tapytojas Algimantas Rokas Černiauskas.

    Ką žada renginio programa?

    „Merkinės vargonai“ – jau ketvirtus metus vykstantis meno aukcionų ciklas, kuriame menininkai aukoja savo kūrinius kilniam tikslui. Šį kartą žadama pristatyti kelių dešimčių autorių darbus, tarp jų – ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, ir kūrėjų, sąmoningai pasirinkusių atsiskyrėliškesnį kelią.

    Renginio programoje numatyta ne tik prekyba meno kūriniais, bet ir bendravimas su autoriais bei papildomos iniciatyvos, skatinančios aukoti. Aukcioną ves keliautojas ir televizijos laidų vedėjas Vytaras Radzevičius, o muzikinę dalį žada atlikėjas Mesijus.

    Kodėl vargonų projektai tokie brangūs?

    Vargonų restauravimas ar naujo instrumento įsigijimas paprastai yra ilgas ir techniškai sudėtingas procesas. Tam reikia ne tik lėšų, bet ir ekspertų vertinimų, nes būtina suderinti instrumento galimybes, bažnyčios erdvės akustiką, paveldo reikalavimus ir ilgalaikę priežiūrą.

    Aukciono iniciatoriai teigia konsultavęsi su vargonų restauravimo profesionalais Lietuvoje ir užsienyje. Pasak jų, dalis specialistų rekomendavo nesirinkti klasikinės restauracijos, o ieškoti alternatyvų: gaminti naujus vargonus arba įsigyti analogišką instrumentą iš kitos Europos bažnyčios.

    „Dauguma rekomendavo vargonų nerestauruoti, gaminti naujus arba pirkti panašius iš kitos Europos bažnyčios. Turime meistrų, kurie ieško tinkamų variantų skirtingose šalyse“, – sakė smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė-Žeižytė.

    Organizatoriai pabrėžia, kad menininkų ir rėmėjų parama šiame projekte yra esminė, nes leidžia ne tik spręsti techninį klausimą, bet ir išsaugoti gyvą tradiciją. Jų teigimu, sutvarkytas instrumentas tarnaus ne vien liturgijai, bet ir koncertams bei kultūros renginiams, kurie pritraukia klausytojus ir į mažesnius Lietuvos miestelius.

    Artėjant renginiui, aukciono katalogą su kūriniais ir pradinėmis kainomis organizatoriai žada paskelbti likus kelioms dienoms iki aukciono. Tokia praktika įprasta labdaros aukcionuose, nes leidžia iš anksto įvertinti lotus ir pasiruošti aktyvesniam dalyvavimui.

  • Įvyko nelaimė ar netektis? Nemokama krizių psichologų pagalba telefonu 1815 visoje Lietuvoje

    Įvyko nelaimė ar netektis? Nemokama krizių psichologų pagalba telefonu 1815 visoje Lietuvoje

    Staigi artimojo mirtis, nelaimingas atsitikimas, smurto patirtis ar kitas sukrečiantis įvykis gali išmušti iš vėžių ne tik pavienį žmogų, bet ir visą šeimą, kolektyvą ar bendruomenę. Tokiose situacijose įprasti streso įveikos būdai ne visada suveikia, todėl svarbu nelikti vieniems ir kuo greičiau kreiptis profesionalios pagalbos.

    Higienos institutas primena, kad gyventojai, organizacijos ir bendruomenės gali pasinaudoti nemokamomis Psichologinių krizių pagalbos centro bei Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugomis. Pagrindinis kontaktas krizių atvejais yra trumpasis numeris 1815.

    Į centrą verta kreiptis, kai po įvykio ima stiprėti nerimas, sutrinka miegas, sunku susikaupti, apima bejėgiškumo jausmas, kyla kaltė ar nuolat kartojasi įkyrios prisiminimų detalės. Ypač svarbu reaguoti, jei bendruomenėje ar kolektyve įvyko savižudybė ar bandymas nusižudyti, taip pat smurtas, grasinimai, sunkus sužalojimas, gaisras, sprogimas, dingęs žmogus ar nelaimė, sulaukusi didelio visuomenės dėmesio.

    Pagalbos gali kreiptis ne tik pavieniai asmenys, bet ir ugdymo įstaigos, įmonės, įvairios organizacijos, šeimos bei bendruomenės. Praktikoje tai reiškia, kad konsultacijos gali būti pritaikytos ir situacijoms, kai sukrėtimą patyrė klasė, darbo pamaina, kaimynystė ar visa įstaiga.

    Skambinant numeriu 1815 pirmiausia suteikiama pirminė psichologo konsultacija telefonu, o prireikus organizuojamas tolimesnis krizių valdymas. Jei situacija sudėtinga, sudaromas veiksmų planas ir gali būti pasitelkiamos mobiliosios komandos, kurios atvyksta į vietą teikti pagalbos.

    Mobiliosios psichologinės krizės įveikimo komandos gali konsultuoti įstaigos administraciją ar krizių valdymo grupę, vesti grupines konsultacijas bendruomenei ir suteikti individualią pagalbą labiausiai paveiktiems žmonėms. Toks modelis padeda suvaldyti emocinę įtampą, mažina gandų ir stigmos riziką bei padeda greičiau grįžti prie kasdienės rutinos.

    Nemokama pagalba teikiama I–V nuo 9:00 iki 19:00, VI nuo 9:00 iki 15:00, įskaitant šventines dienas. Skambinant iš užsienio nurodomas kontaktas +370 661 05613.

    Nepilnamečiai konsultuojami tik gavus tėvų ar globėjų sutikimą. Šios paslaugos skirtos psichologinei krizei po sukrečiančio įvykio įveikti, todėl delsti nereikėtų, ypač jei reakcijos stiprėja ar trukdo kasdieniam funkcionavimui.

  • Visagine uždaromas fontanas „Saulutė“: kada jis nutils ir kada vėl sugrįš į Sedulinos alėją

    Visagine uždaromas fontanas „Saulutė“: kada jis nutils ir kada vėl sugrįš į Sedulinos alėją

    Visagine rudeniui įsibėgėjant ir orams vėstant, Sedulinos alėjoje esantis fontanas „Saulutė“ ruošiamas sezoninei pertraukai. Savivaldybė praneša, kad nuo spalio 15 dienos fontanas nebeveiks ir bus išjungtas iki kito sezono.

    Tokie sprendimai kasmet priimami dėl saugumo ir infrastruktūros apsaugos: krentant temperatūrai didėja rizika, kad užšalęs vanduo gali pažeisti vamzdynus, siurblius bei purkštukus. Fontanų konservavimas leidžia išvengti brangių gedimų ir užtikrina sklandų veikimą pavasarį.

    Prieš žiemą įprastai atliekami techniniai darbai: sustabdomas vandens tiekimas, sistema išleidžiama ir išdžiovinama, patikrinama įranga, o jautresnės dalys apsaugomos nuo šalčio. Tokia profilaktika ypač svarbi šiaurės rytų Lietuvos klimato sąlygomis, kai temperatūros svyravimai rudenį ir žiemą būna staigūs.

    Fontanas „Saulutė“ šiltuoju metų laiku tapo viena iš Sedulinos alėjos traukos vietų, kur dažnai renkasi šeimos ir miesto svečiai. Savivaldybė dėkoja gyventojams už sezoną kartu ir primena, kad po sezoninės pertraukos fontanas į miestą sugrįš kitais metais.

    Konkreti įjungimo data paprastai priklauso nuo pavasario orų ir techninės parengties, todėl gyventojai kviečiami sekti Visagino savivaldybės informaciją. Artėjant šiltajam sezonui savivaldybė įprastai paskelbia, kada vandens įrenginiai vėl pradės veikti.

  • Vilnius sportui meta rimtą sumą: 1,5 mln. eurų nemokamoms treniruotėms ir renginiams

    Vilnius sportui meta rimtą sumą: 1,5 mln. eurų nemokamoms treniruotėms ir renginiams

    Vilniaus miesto savivaldybė planuoja 2027 metais sporto projektams skirti 1,5 mln. eurų ir išplėsti finansuojamų veiklų spektrą. Miesto tikslas – kad sporto galimybės būtų pasiekiamos kuo įvairesnėms gyventojų grupėms: nuo vaikų ir jaunimo iki vyresnio amžiaus vilniečių.

    Numatoma, kad lėšos bus skirstomos į tris kryptis: nemokamas fizinio aktyvumo veiklas, masinio dalyvavimo sporto renginius ir profesionalaus bei aukšto meistriškumo sporto renginius. Savivaldybė pabrėžia, jog vien infrastruktūros nepakanka, jei aikštynai ir erdvės lieka be nuolatinių veiklų.

    „Miestas netampa sportiškas tik pastačius sporto aikštyną. Reikia, kad jame nuolat vyktų treniruotės, varžybos ir renginiai, o galimybių sportuoti turėtų visi“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Kaip bus skirstomos lėšos

    Didžiausia dalis, 1 mln. eurų, planuojama atviroms nemokamoms fizinio aktyvumo veikloms. Tai reguliarios mankštos, skirtingų sporto šakų treniruotės, užsiėmimai lauke ir kitos veiklos, prie kurių vilniečiai galėtų prisijungti nemokamai.

    Dar 350 000 eurų numatyta masinio dalyvavimo renginiams, mėgėjų varžyboms ir atviriems sporto bendruomenės turnyrams. Į šią kryptį patenka bėgimai, ėjimo renginiai, važiavimai dviračiais, vaikų turnyrai, sporto festivaliai ir panašios iniciatyvos.

    Likusi suma, 150 000 eurų, būtų skirta profesionalų ir aukšto sportinio meistriškumo renginiams, taip pat federacijų organizuojamiems renginiams bei sporto edukacijoms. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie renginiai prisideda prie miesto matomumo, sporto kultūros ir jaunųjų sportininkų motyvacijos.

    Kuo skiriasi naujas modelis

    Palyginti su ankstesniais metais, finansavimas didėja: 2026 metais sporto projektams buvo numatyta 1,35 mln. eurų. 2027 metais planuojamas 1,5 mln. eurų biudžetas ir labiau detalizuotas konkurso modelis, leidžiantis teikti paraiškas pagal konkretesnį veiklos pobūdį.

    Jei anksčiau buvo išskiriamos dvi sritys, 2027 metais jų numatomos trys, todėl pareiškėjams turėtų būti aiškiau, kokiai krypčiai priskirti projektą. Kartu tai leidžia savivaldybei tiksliau subalansuoti prioritetus, didžiausią dėmesį skiriant nemokamam ir reguliariam vilniečių fiziniam aktyvumui.

    Kas gali teikti paraiškas ir kaip bus vertinama

    Paraiškas gali teikti Vilniaus savivaldybės teritorijoje registruoti ir sporto srityje veikiantys juridiniai asmenys, veikiantys ne trumpiau nei vienus kalendorinius metus. Pareiškėjai gali teikti po vieną paraišką kiekvienai finansuojamai veiklos sričiai, o projektai turi būti įgyvendinti 2027 metais.

    Projektai bus vertinami pagal bendruosius ir specialiuosius kriterijus, iš viso galima surinkti 40 balų. Nurodoma, kad finansavimui gauti reikės surinkti ne mažiau kaip 25 balus ir atitikti nustatytus minimalius bendrųjų kriterijų reikalavimus.

    Paraiškų teikimas numatytas iki spalio 27 dienos imtinai. Savivaldybė pažymi, kad kvietimui skiriama 20 darbo dienų nuo jo paskelbimo.

  • Vilniaus rajone dvi dienas vyks kariuomenės pratybos: ko tikėtis Buivydžiuose ir Medininkuose

    Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad 2026 metais spalio 17 dieną ir spalio 18 dieną Buivydžių, Medininkų, Mickūnų, Lavoriškių ir Kalvelių seniūnijų teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės pratybos. Jose dalyvaus Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 801 Nekinetinių operacijų kuopos kariai.

    Skelbiama, kad pratybų tikslas – rengti karius savanorius šalies gynybai ir taikos meto užduotims. Tokio pobūdžio mokymai paprastai apima ryšio, koordinavimo, situacijos vertinimo, gyventojų informavimo ir kitus veiksmus, reikalingus greitam reagavimui skirtingomis sąlygomis.

    Kur ir kada vyks veiksmai?

    Pratybos numatytos minėtose penkiose seniūnijose, o veiksmai vyks tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu. Tai reiškia, kad gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karių judėjimą ir aktyvumą ankstyvomis ryto ar vakaro valandomis.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybose dalyvaus apie 100 karių. Taip pat bus naudojamos karinės transporto priemonės, todėl kai kuriose vietose galimas didesnis transporto srautas ar trumpalaikis padidėjęs triukšmas.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Tokios pratybos yra planuojamos iš anksto ir skirtos karių pasirengimui realioms užduotims, todėl gyventojų kasdienybėje dažniausiai sukelia tik laikinų nepatogumų. Savivaldybė ragina gyventojus išlikti budrius, vadovautis pareigūnų ar karių nurodymais, jei tokie būtų teikiami pratybų metu.

    Pratybų informacija pateikiama Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vardu. Gyventojams, pastebėjusiems neįprastas situacijas ar turintiems klausimų, aktualiausia sekti oficialius savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės pranešimus.

  • Jaunimas užplūdo Vilkaviškio savivaldybę: naktį sprendė dezinformacijos ir demokratijos galvosūkius

    Šeštadienį Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyko jaunimui skirtas renginys Naktis savivaldybėje, į kurį susirinko daugiau nei 30 jaunuolių. Visą dieną ir vakarą dalyviai įsitraukė į diskusijas, praktines veiklas ir sprendimų priėmimo simuliacijas, leidusias iš arčiau pamatyti, kaip veikia savivalda ir demokratiniai procesai.

    Renginio pradžioje jaunuolius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, pabrėžęs jaunimo balso svarbą priimant sprendimus vietos bendruomenei. Pasak jo, tokios iniciatyvos padeda ne tik geriau suprasti institucijų darbą, bet ir ugdo drąsą siūlyti idėjas bei argumentuotai jas ginti.

    „Labai svarbu, kad jaunimas jaustųsi išgirstas ir suprastų, jog jo nuomonė yra reikšminga“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Dalis programos buvo skirta Europos Sąjungos siūlomoms galimybėms jaunimui, ypač toms, kurios padeda įgyti tarptautinės patirties ir praktinių kompetencijų. Jaunuoliams pristatytos studijų, savanorystės ir jaunimo mainų kryptys, kurios dažniausiai siejamos su mobilumu, kalbinių įgūdžių stiprinimu ir pilietiniu aktyvumu.

    Vienu iš svarbiausių renginio akcentų tapo Piliečių forumas, kuriame diskutuota apie dezinformaciją ir jos poveikį visuomenės pasitikėjimui institucijomis. Jaunuoliai aptarė, kodėl klaidinanti informacija ypač sparčiai plinta socialiniuose tinkluose, kaip atpažinti manipuliacijas ir kuo kritinis mąstymas svarbus priimant kasdienius sprendimus.

    Vėliau surengta Europos Parlamento simuliacija, kurioje dalyviai pasiskirstė į frakcijas, derėjosi dėl sprendimų ir balsavo, ieškodami kompromisų. Tokia praktika padėjo geriau suprasti, kad demokratija remiasi ne tik nuomonės reiškimu, bet ir gebėjimu išklausyti kitą, argumentuoti bei rasti bendrą vardiklį.

    Vakarinėje dalyje vyko atvira diskusija su jaunimu, kurioje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Joje aptarti jauniems žmonėms aktualūs klausimai: kokių galimybių trūksta rajone, kas paskatintų aktyviau įsitraukti į vietos gyvenimą ir ką savivalda galėtų daryti, kad daugiau jaunų žmonių savo ateitį sietų su gimtuoju kraštu.

    „Tokie susitikimai leidžia išgirsti, kas jaunimui iš tikrųjų svarbu, ir padeda savivaldai tiksliau planuoti sprendimus“, – sakė Daiva Riklienė.

    Renginio metu su dalyviais dirbo ir savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė. Po intensyvios programos jaunimo laukė muzikinis vakaras ir bendras dienos patirčių aptarimas, o renginį organizavo Jaunimo Europos komanda ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.