CP v2

Category: Regionai

  • Sugrįžtantys lietuviai vis dažniau renkasi regionus: Joniškio rajonas – tarp lyderių 2025 metais

    Sugrįžtantys lietuviai vis dažniau renkasi regionus: Joniškio rajonas – tarp lyderių 2025 metais

    Valstybės duomenų agentūros galutiniai duomenys rodo, kad 2025 metais į Lietuvą sugrįžo beveik dvigubai daugiau Lietuvos piliečių, nei iš jos išvyko. Per metus grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940.

    Tai jau šešti metai iš eilės, kai grįžtančiųjų srautas viršija išvykstančiųjų. Ši tendencija dažniausiai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis, augančiais atlyginimais ir didesniu valstybės bei savivaldybių dėmesiu grįžimo procesui.

    Regionai atsiveria grįžtantiems

    Nors pagal absoliučius skaičius daugiausia sugrįžusiųjų tradiciškai apsigyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų savivaldybėse, vertinant sugrįžusiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, išryškėja kita kryptis. Pagal šį rodiklį pirmauja mažesnės savivaldybės.

    Didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, 2025 metais fiksuotas Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybėse. Tai signalizuoja, kad dalis diasporos grįžimą planuoja ne į didmiesčius, o į regionus, kuriuose mato aiškesnį būsto, paslaugų ir šeimos gyvenimo balansą.

    Ką rodo Joniškio rajono pavyzdys?

    Joniškio rajono patekimas tarp lyderių pagal grįžtančiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, išskiria savivaldybę bendrame migracijos paveiksle. Toks rezultatas paprastai susijęs ne su vienu veiksniu, o su kelių aplinkybių deriniu: vietos darbo rinka, būsto kainų prieinamumas ir savivaldybės gebėjimas greitai atsakyti į praktinius grįžtančiųjų klausimus.

    Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad grįžimas vis labiau pasiskirsto po visą šalį, o neapsiriboja didmiesčiais.

    „Matome, kad grįžimas į Lietuvą vis labiau pasiskirsto po visą šalį. Žmonės renkasi ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes savivaldybes, kuriose yra sudarytos sąlygos naujai įsikurti sugrįžus iš užsienio“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Kas dažniausiai sugrįžta ir ko ieško?

    2025 metais dažniausiai į Lietuvą grįžo 25–34 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Į šalį sugrįžo 5 059 šios amžiaus grupės asmenys, sudarę daugiau nei ketvirtadalį visų grįžusių piliečių.

    Ši grupė paprastai grįžimą sieja su karjeros tęstinumu, vaikų ugdymu ir noru kurti ilgalaikius planus Lietuvoje. Kartu sugrįžtantys atsiveža užsienyje įgytą profesinę patirtį, kuri gali stiprinti vietos darbo rinką, ypač regionuose, kur kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka aktualus.

    Praktiškai grįžtantiesiems svarbiausi klausimai dažniausiai sukasi apie darbą, būstą, sveikatos priežiūrą, vaikų darželius ir mokyklas, taip pat dokumentų tvarkymą. Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad nuo 2024 metų veikia konsultacijų centras „Grįžtu LT“, padedantis grįžtantiems ir svarstantiems sugrįžti gauti aktualią informaciją įvairiais kanalais.

    Joniškio rajono savivaldybė taip pat teikia informaciją diasporos klausimais vietos lygmeniu. Tikimasi, kad augant grįžtančiųjų skaičiui regionuose, didės ir savivaldybių poreikis plėsti paslaugas, orientuotas į greitesnį įsikūrimą bei sklandesnę integraciją.

  • Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajone gelbėjamas avarinis paveldas: skirta 30 000 eurų Rozalimo bažnyčios stogui

    Pakruojo rajono savivaldybė nusprendė skirti 30 000 eurų Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios stogo remontui. Savivaldybės vertinimu, stogo būklė yra avarinė, todėl darbai laikomi neatidėliotinais.

    Sprendimas priimtas po Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų projektų paraiškų vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio, kuris vyko gegužės 29 dieną. Komisijai vadovavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja R. Budrienė.

    Šiemet konkursui buvo pateikta viena paraiška, susijusi būtent su Rozalimo bažnyčios stogu. Komisija vienbalsiai pritarė siūlymui savivaldybės administracijos direktoriui skirti lėšų šiam projektui įgyvendinti.

    Kaip skiriamos lėšos?

    Finansavimas numatomas savivaldybės biudžete kasmet ir skiriamas konkurso būdu. Lėšos priskiriamos savivaldybės programai, kuria siekiama stiprinti saugią aplinką, skatinti pilietiškumą ir bendruomenių aktyvumą.

    Tokie sprendimai dažnai siejami ne tik su pastatų priežiūra, bet ir su kultūros paveldo apsauga bei gyventojų saugumu. Avarinės būklės stogai kelia riziką tiek pačiam statiniui, tiek lankytojams, todėl savivaldybės parama gali tapti esminiu žingsniu užkertant kelią didesniems nuostoliams.

    Projektui įgyvendinti numatytos 30 000 eurų lėšos bus naudojamos stogo remonto darbams, kad būtų stabilizuota pastato būklė ir sumažintos tolesnės nykimo grėsmės. Dėl konkrečios darbų apimties ir terminų sprendimai paprastai priimami rengiant techninius dokumentus ir organizuojant rangos darbus.

  • Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    2026-06-03

    Pakruojo rajono savivaldybės ir Pakruojo kultūros centro komandos jau intensyviai planuoja tradicinę Pakruojo šventę, kurios pagrindiniai renginiai šiemet vyks rugpjūčio 28–29 dienomis. Iki šventinio savaitgalio pakruojiečių ir miesto svečių lauks kultūros, sporto, meno bei bendruomeniškumo renginiai.

    „Tu ateik į pasimatymą“ – toks šių metų šventės pavadinimas ir pagrindinis motyvas. Jis kviečia susitikti su seniai matytais draugais ir bičiuliais, pasiilgtais artimaisiais, kolegomis, savo kraštu ir jo žmonėmis bei iš naujo atrasti kultūrą ir meną.

    Ne mažiau svarbią programos dalį tradiciškai sudarys sporto renginiai. Pakruojyje vėl vyks Šiaurės Lietuvos maratonas, bus organizuojamos krepšinio, tinklinio ir kitos sporto varžybos.

    Šventinis savaitgalis prasidės penktadienį išskirtiniu renginiu AB „Dolomitas“ karjere. Čia jau penktąjį kartą vyks abejingų nepaliekantis koncertas „Marso kanjonai“, kuriame susijungia šviesa, garsas, technologijos ir skulptūrų menas.

    Neatsiejama Pakruojo šventės dalimi išliks ir tradiciniai akcentai – gausi mugė, šventinė eisena, bendruomenių, įstaigų ir organizacijų veiklomis gyvas miesto turgelis. Šios veiklos kasmet sulaukia gausaus šventės dalyvių ir svečių dėmesio.

    Artimiausiu metu bus paskelbta išsami renginių programa bei pristatyti žinomi šalies atlikėjai, pasirodysiantys šventės koncertuose.

    Kviečiame jau dabar pasižymėti rugpjūčio 28–29 dienas kalendoriuje ir susitikti Pakruojyje!

    Jei manote, kad savo iniciatyvomis galėtumėte prisidėti prie šventės kūrimo, kviečiame pasiūlymus ir idėjas teikti Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriui el. paštu renata.budriene@pakruojis.lt ir info@pakruojokc.lt.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Palangoje birželio 6–7 dienomis chorų šventė „Su jūra dainuok“: jungtinis koncertas ir eisena

    Birželio 6–7 dienomis Palanga taps Lietuvos chorinės muzikos traukos centru: čia vyks XXI lygių balsų chorų šventė „Su jūra dainuok“. Renginyje laukiami kolektyvai iš skirtingų Lietuvos miestų, o programoje suplanuoti pasirodymai ir kurhauze, ir atvirose kurorto erdvėse.

    Organizatorių teigimu, šventės idėja išlieka ta pati: sujungti chorinę tradiciją su pajūrio atmosfera, kai dainą papildo jūros ošimas. Programą papildo ir instrumentinės muzikos svečiai, todėl dalis kūrinių skambės platesniu, ne vien a cappella formatu.

    Šeštadienio programa Palangoje

    Muzikinis savaitgalis prasidės birželio 6 dieną Palangos kurhauzo koncertų salėje, kur numatyti chorų prisistatymai ir individualios programos. Tai proga išgirsti skirtingų kolektyvų repertuarą ir jų pasirinktą interpretaciją.

    Vėliau šventė persikels į miesto erdves: Grafų Tiškevičių alėja nusidrieks dalyvių eisena, lydima dainų. Dienos kulminacija planuojama kurhauzo terasoje, kur vyks jungtinis koncertas, subursiantis daugiau kaip 250 choristų.

    Sekmadienį dainos skambės ant tilto

    Birželio 7 dieną programa numatyta ir sakralinėje erdvėje, ir vienoje atpažįstamiausių Palangos vietų. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos Mišios, kuriose giedos moterų choras „Indraja“.

    Po jų šventė tradiciškai persikels ant Palangos tilto, kur vyks chorų pasirodymas. Šis koncertas dažnai vadinamas vienu laukiamiausių renginio momentų, nes dainavimą natūraliai papildo Baltijos jūros garsai.

    Dalyviai ir instrumentinės muzikos svečiai

    Šventėje numatyti chorai iš įvairių Lietuvos kampelių, tarp jų „Žaisa“ (Kauno rajonas), „Aidas“ (Vilnius), „Lelija“ (Jurbarkas), Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos merginų choras „Pavasaris“, „Mūša“ (Linkuva), „Kanklės“ (Kaunas) ir „Guoba“ (Jonava).

    Renginio šeimininkais įvardijami iniciatoriai: Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir Jūros šaulių vyrų choras, kuriam vadovauja Rimgaudas Juozapavičius. Organizatoriai akcentuoja, kad šventės koncertai atviri visiems lankytojams ir nemokami.

    Šių metų programoje numatyti ir kviestiniai instrumentalistai: skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, taip pat muzikantai Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Laimonas Urbikas (saksofonas), Juozas Staniulis (smuikas) ir Edmundas Federavičius (būgnai). Toks derinys, anot organizatorių, leidžia chorinei muzikai skambėti spalvingiau ir patraukliau platesnei auditorijai.

  • Palangos delegacija Prancūzijoje: su Sen Žil Krua de Vi aptarė 2027 metų projektus ir mainus

    Gegužės 23–27 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija viešėjo mieste partneryje Sen Žil Krua de Vi Prancūzijoje. Vizito darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta partnerystės stiprinimui, gerosios patirties mainams ir naujų bendrų iniciatyvų planavimui.

    Delegacijoje dalyvavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Tarybos nariai Justas Žulkus ir Dainius Želvys, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Agnė Abramovičienė bei S. Vainiūno meno mokyklos direktorė Rasa Daukšienė. Rotušėje įvyko darbiniai susitikimai su miesto meru Francois Blanchet, tarybos nariais, asociacijų atstovais ir įstaigų vadovais.

    Susitikimų metu aptartos konkrečios bendradarbiavimo kryptys kultūros, meno, sporto ir infrastruktūros srityse. Tarp planuojamų idėjų išskirta Lietuvos savaitė Sen Žil Krua de Vi 2027 metais, mokinių mainų programos plėtra ir galimos partnerystės buriavimo mokyklų lygmeniu.

    „Tarptautinė miestų partnerystė atveria praktiškas galimybes bendruomenėms, o geriausi rezultatai gimsta tada, kai susitariama dėl aiškių bendrų projektų“, – sakė susitikime dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius.

    Rotušėje vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, akcentavęs ryšių su diaspora svarbą kultūriniams ir švietimo projektams. Pasak dalyvių, tokio pobūdžio partnerystės tampa ne tik protokoliniu ryšiu, bet ir praktine platforma įstaigoms, mokykloms, kultūros centrams bei sporto organizacijoms.

    Viešnagės metu Palangos atstovai aplankė miesto uostą ir susipažino su jo infrastruktūra, žvejybos tradicijomis bei turizmui pritaikyta pakrantės erdvių plėtra. Taip pat lankytasi vietos bibliotekoje ir koncertų salėje, domėtasi veiklos modeliais, paslaugų spektru ir bendruomenės įtraukimo priemonėmis.

    Delegacijai pristatyta ir saugoma istorinė miesto dalis bei jos pritaikymas vietos gyventojų ir turistų poreikiams. Vizito metu apžiūrėta lietuvių kilmės skulptoriaus Antano Mončio skulptūra „Gaidys“, laikoma vienu ryškesnių miesto kultūrinių akcentų.

    Palangos savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė su Sen Žil Krua de Vi padeda kurti ilgalaikius institucinius ryšius ir sudaro sąlygas projektams, kurie duoda apčiuopiamos naudos abiejų miestų gyventojams. Artimiausiu metu ketinama konkretinti 2027 metais planuojamų renginių ir mainų formatą, įtraukiant daugiau vietos įstaigų bei bendruomeninių organizacijų.

  • Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: koncertai, šou virš tilto ir pramogos šeimoms

    Birželio 5–7 dienomis Palangoje vyks festivalis „Myliu Palangą“, žadantis tris dienas koncertų, pasirodymų ir veiklų nuo ryto iki vėlaus vakaro. Organizatoriai programą sudėliojo taip, kad pramogų rastų ir ieškantys didžiųjų koncertų, ir norintys ramesnių patirčių kurorto erdvėse.

    Šventinę nuotaiką visą savaitgalį palaikys tradicinis kermošius „Palangos Juzė“, taip pat muziejų, kultūros erdvių ir partnerių renginiai. Festivalio savaitgalis Palangoje sutampa su intensyviausiu vasaros startu pajūryje, kai kurorte sparčiai daugėja lankytojų ir renginių.

    Penktadienio startas Palangoje

    Penktadienį, birželio 5 dieną, festivalio pradžia numatyta Jūratės ir Kastyčio skvere, kur pasirodys Olandijos gatvės teatro trupė „Teatro Pavana“. Vėliau vakaro programoje numatyti keli koncertai, o naktį planuojamas šokių renginys po atviru dangumi.

    Koncertų seka sudėliota taip, kad į kurortą atvykę savaitgaliui galėtų įsitraukti iškart po darbo dienos. Organizatoriai akcentuoja, jog veiksmai vyks ne vienoje vietoje, todėl verta planuotis laiką ir judėjimą tarp erdvių.

    Šeštadienio akcentas – šou virš jūros tilto

    Šeštadienis tradiciškai turėtų sutraukti daugiausia žmonių: nuo ryto numatomi miesto žadinimo pasirodymai, dieną vyks meninės improvizacijos ir koncertai skirtingose erdvėse. Vakare dalis programos persikels arčiau jūros ir centrinių kurorto aikščių.

    Vienas ryškiausių akcentų – „Baltic Bees“ reaktyvinių lėktuvų pasirodymas virš Palangos jūros tilto, numatytas 20 valandą. Tokie aviacijos šou pajūryje paprastai pritraukia tūkstančius žiūrovų, todėl realu, kad didžiausi žmonių srautai formuosis prie tilto ir pagrindinių įėjimų į paplūdimį.

    Po pasirodymo Jūratės ir Kastyčio skvere suplanuoti didieji vakaro koncertai, tarp jų – Monikos Liu, „Free Finga“ ir „Beissoul & Einius“ pasirodymai. Vakaro programa orientuota į platų klausytojų ratą, todėl tikėtina, kad ji taps pagrindiniu šeštadienio traukos centru.

    Šeštadienio popietę Birutės parke, netoli Gintaro muziejaus, numatyti koncertai gamtos apsuptyje. Programoje skelbiami GOYA su Palangos orkestru, taip pat Kotryna Juodzevičiūtė ir „Vilnius JJAZZ Ensemble“.

    Veiklos šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams

    Šeimoms skirtos veiklos koncentruojamos J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusiame Šeimų slėnyje. Čia numatytos kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, žaidimų erdvės, pasirodymai vaikams ir pirmosios pagalbos mokymai tėvams bei seneliams.

    Aktyvaus laisvalaikio gerbėjams festivalio programa siūlo sporto renginius ir užsiėmimus įvairiose miesto vietose, įskaitant paplūdimį ir erdves prie Palangos kurorto muziejaus. Skelbiama, kad vyks padelio turnyrai, 3×3 krepšinio varžybos, jogos bei zumbos užsiėmimai.

    Sekmadienį numatomas ramesnis finalas: Jūratės ir Kastyčio skvere turėtų skambėti vaikų koncertas, o dieną planuojami specialiųjų tarnybų pasirodymai. Šeimų slėnyje numatytas putų šou, taip pat šokių ir geros nuotaikos renginiai paplūdimyje.

    Festivalio „Myliu Palangą“ organizatoriai kviečia savaitgalį planuoti iš anksto, nes dalis veiklų vyks skirtingose kurorto vietose, o didžiausi srautai prognozuojami šeštadienio vakarą. Palanga šį savaitgalį žada ne tik koncertus, bet ir galimybę vasaros pradžią pasitikti su kultūra, sportu ir pajūrio ritmu.

  • Kaišiadorių rajone pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: kas keisis darbuotojams ir įstaigoms

    Kaišiadorių rajone pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: kas keisis darbuotojams ir įstaigoms

    Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pasirašė teritorinę švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Dokumentą Savivaldybės vardu pasirašė meras Šarūnas Čėsna, o profesinės sąjungos vardu – Vytautas Silvanavičius.

    Ši sutartis pristatoma kaip nuoseklaus socialinio dialogo rezultatas, kuriuo siekta suderinti abiejų pusių lūkesčius. Savivaldybė pabrėžia, kad susitarimas turėtų sustiprinti socialinę partnerystę švietimo įstaigose ir suteikti aiškesnį pagrindą darbo santykių praktikai.

    Kaip vyko derybos

    Pasirengimas sutarčiai buvo pradėtas, kai 2025 metais gruodžio 11 dieną mero potvarkiu Savivaldybės atstovais kolektyvinėse derybose buvo deleguoti vicemeras Tomas Vaicekauskas, Finansų skyriaus vedėja Audronė Litvinskaitė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Lukoševičienė.

    Nuo 2025 metais gruodžio iki 2026 metais balandžio vyko dešimt derybų grupės posėdžių. Savivaldybės teigimu, posėdžiuose buvo derinamos sutarties nuostatos, ieškant sprendimų, kurie būtų įgyvendinami praktiškai ir atitiktų tiek darbuotojų, tiek darbdavio interesus.

    Koks sutarties tikslas

    Pasirašyto susitarimo tikslas įvardijamas aiškiai: gerinti Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų darbo sąlygas, stiprinti socialinę partnerystę ir skatinti socialinį dialogą Savivaldybės švietimo įstaigose. Tokios teritorinės kolektyvinės sutartys savivaldybių lygiu dažniausiai padeda suvienodinti papildomas garantijas ir procedūras, kai vienoje sistemoje veikia skirtingos įstaigos.

    Praktikoje tai reiškia, kad šalia nacionalinių teisės aktų ir atskirų įstaigų susitarimų atsiranda bendras savivaldybės lygmens rėmas. Jis paprastai padeda aiškiau susitarti dėl socialinių garantijų taikymo, komunikacijos tarp šalių ir derybų tęstinumo, kad klausimai būtų sprendžiami ne epizodiškai, o iš anksto sutarta tvarka.

    Kada sutartis buvo patvirtinta

    2026 metais balandžio mėnesį derybų grupė pasiekė susitarimą dėl visų sutarties nuostatų. Po to 2026 metais gegužės mėnesį Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pritarė teritorinei švietimo šakos kolektyvinei sutarčiai ir įgaliojo merą ją pasirašyti.

    Savivaldybė tikisi, kad sutarties įgyvendinimas prisidės prie geresnių darbo sąlygų, didesnio darbuotojų socialinio saugumo ir tvaresnio bendradarbiavimo tarp Savivaldybės ir švietimo darbuotojų atstovų. Tolimesni konkretūs pokyčiai priklausys nuo to, kaip sutartyje numatytos nuostatos bus taikomos kasdienėje įstaigų praktikoje.

    „Šis susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant socialinę partnerystę Kaišiadorių rajono švietimo bendruomenėje“, – sakė Savivaldybės atstovai.

  • Atviros bažnyčios Kaišiadorių vyskupijoje: birželio 13 dieną duris atvers 68 šventovės

    Atviros bažnyčios Kaišiadorių vyskupijoje: birželio 13 dieną duris atvers 68 šventovės

    Birželio 13 dieną, minint Kaišiadorių vyskupijos šimtmetį, visoje vyskupijoje vyks renginys Atviros bažnyčios. Jo metu lankytojams bus sudaryta galimybė užeiti į šventoves, kurios įprastai ne visada būna atviros turistams ar keliautojams.

    Skelbiama, kad tądien duris atvers 68 bažnyčios Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų ir Širvintų dekanatuose. Organizatoriai pabrėžia, jog tai proga pažinti vyskupijos sakralinį paveldą ir pamatyti, kaip jis susijęs su vietos bendruomenių istorija bei kultūra.

    Lankymo metu numatoma ne tik apžiūra, bet ir pasakojimai apie bažnyčių praeitį, architektūrą, sakralinį meną, parapijų tradicijas. Tokie renginiai pastaraisiais metais vis dažniau tampa kultūrinio turizmo dalimi, kai religiniai objektai pristatomi ir kaip paveldo, ir kaip gyvos bendruomenės erdvės.

    Bažnyčių atvirumo laikas skirsis pagal vietą. Dalis šventovių bus atviros nuo 9.00 iki 13.00 valandos, o dalis lankytojų lauks visą dieną, nuo 9.00 iki 22.00 valandos.

    Planuojantiems kelionę rekomenduojama iš anksto susidėlioti maršrutą, nes atviri objektai išsidėstę plačioje teritorijoje, apimančioje kelis dekanatus. Renginio informacijoje taip pat pateikiamas žemėlapis, kuris padeda patogiau pasirinkti kryptį ir įvertinti kelionės laiką.

    Atviros bažnyčios diena kviečia ne tik pažvelgti į šventoves kaip į maldos namus, bet ir atrasti mažiau žinomas vietoves, jų istorijas bei žmones. Organizatoriai tikisi, kad šimtmečio proga iniciatyva paskatins daugiau gyventojų ir svečių keliauti po regioną ir atkreipti dėmesį į sakralinio paveldo išsaugojimą.

  • Kaišiadorių rajone patvirtintas algoritmas: kaip bus skubiai organizuojama pagalba pažeidžiamiems žmonėms

    Kaišiadorių rajone patvirtintas algoritmas: kaip bus skubiai organizuojama pagalba pažeidžiamiems žmonėms

    Kaišiadorių rajono savivaldybėje mero potvarkiu patvirtintas pagalbos organizavimo algoritmas, skirtas pažeidžiamiems asmenims krizinėse situacijose. Juo siekiama aiškiai apibrėžti, kaip ir per kiek laiko turi būti suteikiamos skubios socialinės paslaugos, kai žmogus dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės negali saugiai likti namuose.

    Algoritmas taikomas išskirtiniais atvejais, kai asmens artimieji ar kiti nuolatinę priežiūrą teikiantys žmonės dėl krizės laikinai negali pasirūpinti pagalbos reikalingu žmogumi. Tokiose situacijose svarbiausias tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta nedelsiant, o atsakomybės nebūtų „mėtomos“ tarp skirtingų tarnybų.

    Dokumentas taip pat apima atvejus, kai asmuo patiria smurto artimoje aplinkoje pavojų ir dėl sveikatos būklės negali likti be pagalbos. Algoritme numatyta pagalbos organizavimo tvarka, kai prižiūrintis asmuo kelia grėsmę ir jam paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

    Ką tiksliai nustato algoritmas?

    Patvirtintas algoritmas apibrėžia veiksmų seką ir atsakingų institucijų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikta sklandžiai. Praktikoje tai reiškia aiškesnį sprendimų priėmimo procesą, greitesnį informacijos perdavimą ir mažesnę riziką, kad žmogus krizės metu liks be priežiūros.

    Tokia tvarka aktuali ir socialinių paslaugų darbuotojams, ir sveikatos priežiūros bei viešojo saugumo grandims, nes krizinėse situacijose dažnai prireikia kelių institucijų veiksmų vienu metu. Savivaldybė pabrėžia, kad algoritmas orientuotas į skubią pagalbą ir būtinos pagalbos suteikimą, kai delsimas gali sukelti realią riziką žmogaus sveikatai ar saugumui.

    Gyventojams tai turėtų reikšti aiškesnį kelią, kur kreiptis ir kaip bus organizuojama pagalba, jei prižiūrimas artimasis staiga nebegali likti namuose vienas. Algoritmas taip pat sustiprina reagavimą situacijose, kai krizė susijusi su smurto artimoje aplinkoje grėsme ir būtina greitai užtikrinti žmogaus saugumą.

  • Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas su „Via Lietuva“ ir rangovų atstovais, kuriame aptarti susisiekimo infrastruktūros klausimai bei planuojami tiltų remonto darbai. Savivaldybei atstovavo meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė, taip pat savivaldybės specialistai ir ūkininkų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas tiltui per Juodupę ir kanalą kelyje Nr. 4201 Pagėgiai–Sartininkai. Susitikime aptarta, kokie darbai numatomi, kokia jų eiga planuojama ir kaip būtų organizuojamas eismas, kad vietos gyventojų bei žemės ūkio technikos judėjimas patirtų kuo mažiau trikdžių.

    Taip pat kalbėta apie eismo apribojimus ant tilto per Vilkos upę, kurie įvesti penktadienį. Susitikimo dalyviai vertino, kaip ribojimai veikia kasdienį susisiekimą, ir aptarė sprendimus, kurie leistų užtikrinti saugumą, kartu išlaikant kuo didesnį eismo pralaidumą.

    Dar vienas klausimų blokas buvo susijęs su dviem tiltais per Jūros upę krašto kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Vilkyškių–Jurbarko ruože. Aptarta esama tiltų būklė, galimi remonto scenarijai ir tai, kaip darbai galėtų būti derinami su regiono tranzitu bei vietiniu transportu.

    Susitikime diskutuota ir dėl pėsčiųjų bei dviračių takų dangų bei infrastruktūros sutvarkymo Stoniškiuose ir Vilkyškiuose. Savivaldybė pabrėžė, kad šie darbai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui, ypač šiltuoju sezonu didėjant pėsčiųjų ir dviratininkų srautams.

    Pagėgių savivaldybė tikisi, kad suderintos pozicijos su „Via Lietuva“ ir rangovais padės greičiau priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, terminų ir eismo valdymo. Akcentuota, kad aiški komunikacija ir nuoseklus darbų planavimas yra būtini, kad projektai būtų įgyvendinti sklandžiai, o gyventojai kuo greičiau pajustų realius pokyčius.