Category: Sveikata ir grožis

  • Tyrimas Ukrainoje: „Miloan“ ir „Blago“ siejami su Rusija, mikrokreditams – kritika dėl palūkanų

    Ukrainoje paskelbtame tyrime teigiama, kad mikrofinansų rinkos žaidėjai „Miloan“ ir „Blago“ yra siejami su Rusija.

    Mikrokreditavimas apibūdinamas kaip vienas masiškiausių Ukrainos finansų sistemos segmentų: tai dažniausiai nedidelės „paskolos iki algos“, kurias nebankinės finansų įstaigos išduoda internetu.

    Tekste pabrėžiama, kad tokios paskolos suteikiamos per kelias minutes, taikant minimalius reikalavimus, todėl jos yra lengvai prieinamos plačiai daliai gyventojų.

    Kartu nurodoma, jog rizika šiame sektoriuje kompensuojama itin didelėmis palūkanomis, dėl kurių mikrokreditai dažnai sulaukia kritikos.

    Mikrokreditai: greitis ir didelės palūkanos

    Publikacijoje aiškinama, kad „paskolų iki algos“ modelis paremtas greitu sprendimu ir nuotoliniu išdavimu, todėl klientui užtenka pateikti bazinę informaciją internetu.

    Tokios paslaugos populiarios, nes leidžia skubiai pasiskolinti nedidelę sumą be ilgo vertinimo proceso, kuris būdingesnis bankams.

    Vis dėlto autoriai akcentuoja, kad šį patogumą lydi didelė kaina: aukštos palūkanos ir su jomis susijusi rizika vartotojams, ypač tiems, kurie skolinasi dažnai.

    Ką teigia tyrimas apie „Miloan“ ir „Blago“

    Tyrime keliami klausimai dėl „Miloan“ ir „Blago“ ryšių su Rusija. Plačiau apie tai straipsnyje, pateiktame Ukrainos portale „Komentari“.

    Pateiktoje ištraukoje detalių apie konkrečius galimų ryšių mechanizmus ar faktus nėra, tačiau pabrėžiama, kad tema siejama su mikrofinansų rinkos įtaka ir jos reguliavimo svarba.

  • Kijevo Desnianskos rajono vadovas Maksymas Bachmatovas: „Viskas, ką daro Vitalijus Klyčko, – korupcija“

    Kijevo Desnianskos rajono valstybinės administracijos vadovas Maksymas Bachmatovas viešai kritikuoja miesto vadovybę ir teigia, kad dabartiniuose sprendimuose mato korupciją.

    Interviu portalo „Komentarai“ publikacijoje jis kalbėjo apie santykius su Kijevo miesto valstybinės administracijos vadovu Vitalijumi Klyčko, taip pat apie, jo vertinimu, sostinėje įsisenėjusias problemas.

    Tekste akcentuojama, kad Kijevą kamuoja korupcijos, biudžeto lėšų naudojimo ir abejotinų schemų klausimai, o valdžia šių problemų esą arba nesprendžia, arba jų „nepastebi“.

    Bachmatovas interviu taip pat aptarė, kas, jo manymu, turėtų prisiimti atsakomybę už situaciją Ukrainos sostinėje.

    Kokios problemos akcentuojamos Kijeve

    Publikacijoje nurodoma, kad tarp pagrindinių Kijevo problemų įvardijami korupcijos mastai, biudžeto išlaidos ir įvairios „schemos“, keliančios klausimų dėl skaidrumo.

    Pasak pašnekovo, miesto valdžios veiksmai, jo vertinimu, yra susiję su korupcija, o problemų sprendimas stringa.

    Santykiai su Vitalijumi Klyčko ir atsakomybės klausimas

    Interviu aptariami Bachmatovo santykiai su Vitalijumi Klyčko bei platesnis klausimas, kas turi atsakyti už tai, kaip tvarkomi sostinės reikalai.

    Tekste pabrėžiama, kad situacija mieste, pašnekovo vertinimu, yra sisteminė ir reikalaujanti aiškios atsakomybės.

  • Lavrovo pareiškimai: ką šįkart viešai paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministras

    Į viešumą pateko Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimai, kuriuos Rusijos diplomatija pastaruoju metu aktyviai naudoja formuodama savo žinutes tarptautinei auditorijai.

    Vis dėlto pateiktoje originalioje medžiagoje nėra pačių pareiškimų turinio – joje matyti tik Ukrainos portalo prisijungimo/registracijos langų tekstai ir ilga autorių teisių bei naudojimo taisyklių išnaša.

    Dėl šios priežasties šiuo metu neįmanoma tiksliai ir patikimai perpasakoti, ką konkrečiai S. Lavrovas pasakė, kada tai buvo pasakyta, kokiame kontekste ar kokios citatos buvo pateiktos.

    Kad būtų galima parengti pilnavertę naujieną, reikalingas pats straipsnio tekstas arba bent jau aiški pastraipa su S. Lavrovo teiginių santrauka, citatomis ar nuoroda į konkretų oficialų pasisakymą.

    Kodėl to nepakanka publikacijai

    Naujienų tekstams apie politikų pareiškimus būtina remtis tiksliomis formuluotėmis: kas pasakė, ką pasakė, kur ir kada, taip pat – kokia buvo situacija ar klausimas, į kurį atsakyta.

    Šiuo atveju pateikta ištrauka tokios informacijos nesuteikia, todėl bet koks „turinio“ atkūrimas būtų spėjimas, o tai neatitiktų faktinio tikslumo reikalavimų.

    Jei pateiksite pilną originalo tekstą (ar bent jo dalį su pareiškimais), parengsiu savarankišką lietuvišką publikaciją su aiškia struktūra ir aktualiu kontekstu Lietuvos skaitytojui.

  • Kaip dažnai galima valgyti makaronus: specialistai sako, kad tai nebūtinai storina

    Kaip dažnai galima valgyti makaronus: specialistai sako, kad tai nebūtinai storina

    Makaronai dažnai atsiduria „draudžiamų“ produktų sąrašuose, ypač kai kalba pasisuka apie svorio kontrolę. Tačiau vis daugiau mitybos rekomendacijų pabrėžia, kad pats makaronų valgymas automatiškai nereiškia priaugto svorio.

    Kaip rašoma straipsnyje, makaronai yra įprasta Viduržemio jūros dietos dalis: jie suteikia energijos, yra greitai paruošiami ir lengvai derinami su įvairiais produktais. Kontroversijos dažniausiai kyla dėl angliavandenių – nors jie neretai nepagrįstai kaltinami dėl svorio augimo.

    Pagrindinis skirtumas slypi ne vien pačiuose makaronuose, o porcijos dydyje, bendrame dienos kalorijų kiekyje ir prieduose, su kuriais jie patiekiami. Riebūs padažai, šoninė ar didelis kiekis sūrio gali ženkliai padidinti patiekalo kaloringumą.

    Gera žinia makaronų mėgėjams – universalaus „kiek kartų per savaitę“ skaičiaus nėra. Tekste teigiama, kad makaronai gali atsirasti racione net ir kasdien, jei mityba išlieka subalansuota ir įvairi.

    Kiek makaronų laikoma porcija

    Vienas dažniausių praktinių „spąstų“ – per didelės porcijos. Straipsnyje minima, kad Britų dietologų asociacija (BDA) kaip pavyzdinę porciją nurodo apie 75 g sausų makaronų, tai yra maždaug 150 g išvirtų.

    Vis dėlto tai nėra griežta riba visiems. Fiziškai aktyviems žmonėms angliavandenių poreikis gali būti didesnis, o siekiant mažinti svorį porciją reikėtų derinti prie individualaus energijos poreikio.

    Ką rodo tyrimų duomenys

    Stereotipas, kad makaronai neišvengiamai storina, pasak teksto, neatsiremia į mokslinius įrodymus. 2018 metais žurnale „BMJ Open“ publikuota analizė apėmė 32 palyginimus iš klinikinių tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 2 448 žmonės.

    Mokslininkai vertino, kaip makaronų vartojimas mažo glikeminio indekso mityboje susijęs su kūno svoriu. Rezultatas: tokios mitybos dalyviai vidutiniškai svėrė 0,63 kg mažiau nei tie, kurie laikėsi aukštesnio glikeminio indekso dietų.

    Tai nereiškia, kad makaronai „lieknina“ savaime – greičiau rodo, jog jie gali būti suderinami su mityba, padedančia kontroliuoti svorį. Svarbiausia lieka bendras raciono „paveikslas“.

    Rinkitės sudėtį, o ne vien produktą

    Tekste pabrėžiama, kad dažnesnis pasirinkimas gali būti viso grūdo makaronai – jie turi daugiau skaidulų nei įprasti iš rafinuotų miltų. Dėl to gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir palaikyti normalią žarnyno veiklą.

    Tačiau baltojo makaronų varianto demonizuoti nebūtina: jis taip pat gali būti sveikos mitybos dalis, jei lėkštėje atsiranda pakankamai daržovių ir baltymų šaltinis.

    Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: pusę patiekalo sudaro daržovės (ir dalis vaisių), o likusi dalis padalijama tarp grūdinių produktų ir baltymų. Tokiu principu makaronų patiekalas gali būti ne tik sotus, bet ir subalansuotas.

  • Nelegalūs lošimų portalai Ukrainoje: technologiniai ryšiai sieja „Parimatch“, „Parik24“ ir „GorillaBet“

    Ukrainoje, nepaisant karo ir sugriežtintos finansų kontrolės, toliau veikia nelegalūs lošimų ištekliai. Naujoje analizėje keli portalai siejami ne pagal prekės ženklus ar viešą komunikaciją, o pagal technologinį „pėdsaką“.

    Ukrainietiškame tekste dėmesys sutelkiamas į tai, kad „Parimatch“, „Parik24“ ir „GorillaBet“ gali būti susiję bendroje ekosistemoje. Ryšys grindžiamas technologiniais sutapimais, kurie, kaip teigiama, leidžia matyti bendras sąsajas tarp skirtingų platformų.

    Tokio tipo „technologinis pėdsakas“ paprastai reiškia pasikartojančius techninius sprendimus ir infrastruktūrą, kuri gali kartotis skirtinguose projektuose. Tai gali būti įvairūs elementai, nuo sisteminių nustatymų iki kitų skaitmeninių identifikatorių, kurie padeda sieti atskiras svetaines ar paslaugas.

    Publikacijos kontekstas – augantis spaudimas šešėlinei lošimų rinkai ir finansinių srautų kontrolei, tačiau kartu – išliekantis nelegalių resursų prieinamumas. Tai rodo, kad vien reguliavimo priemonių ne visada pakanka, kai veikla persikelia į skaitmeninę erdvę.

    Kas pabrėžiama publikacijoje

    Tekste akcentuojama mintis, kad keli, iš pirmo žvilgsnio atskiri lošimų prekių ženklai gali būti susaistyti per technologinę bazę. Toks siejimas pateikiamas kaip būdas suprasti, kaip nelegalios platformos gali veikti koordinuotai, net jei vartotojams atrodo kaip nepriklausomos.

    Taip pat pažymima, jog nelegalūs galingų lošimų paslaugų klonai ar alternatyvos gali prisitaikyti prie apribojimų ir išlikti pasiekiami, net kai oficiali kontrolė stiprinama. Dėl to technologiniai tyrimai ir skaitmeniniai „pėdsakai“ tampa svarbia grandimi, bandant identifikuoti susijusias paslaugas.

    Kadangi pateiktame tekste nėra išplėstų detalių apie konkrečius techninius įrodymus ar institucijų išvadas, šie teiginiai pristatomi kaip publikacijoje aptariama analizės kryptis, o ne galutiniai oficialūs vertinimai.

  • „Blizk Car“ metodika: kaip vieno verslininko patirtis virto sisteminiu požiūriu į automobilių importą

    Automobilių importas pastaraisiais metais tapo gerokai sudėtingesnis – tai sritis, kurioje vien intuicijos ar „bandymų ir klaidų“ metodo dažnai nebeužtenka. Daugėja etapų, dokumentų ir rizikų, o bet koks proceso stringantis žingsnis gali kainuoti laiką ir pinigus.

    Ukrainietiškame tekste pristatoma metodinė „Blizk Car“ modelio idėja: asmeninė vieno verslininko praktika esą buvo paversta nuosekliu, sistemišku požiūriu į automobilių verslą. Akcentuojama ne vien pavieniai sprendimai, o aiškesnė viso proceso organizavimo logika.

    Esminė mintis – šiandien automobilių importuotojui tenka suderinti kelias skirtingas grandis: darbą su tarptautiniais aukcionais, logistiką tarp žemynų, muitinės procedūras ir finansinius atsiskaitymus. Kiekviena jų reikalauja patirties ir tikslaus veiksmų planavimo.

    Tokia tema aktuali ir Lietuvos skaitytojams, nes importuojami automobiliai dažnai keliauja per kelias šalis, o galutinę kainą lemia ne tik pats pirkinys, bet ir transportavimas, dokumentai bei muitinės formalumai. Kuo aiškesnė proceso struktūra, tuo mažiau netikėtumų gali laukti kelyje nuo aukciono iki registracijos.

    Kas šiandien labiausiai apsunkina automobilių importą

    Tekste pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių iššūkių – darbas su tarptautiniais aukcionais. Skirtingos taisyklės, terminai ir reikalavimai reiškia, kad klaidos pasirinkimo ar dokumentų pateikimo etape gali brangiai kainuoti.

    Ne mažiau svarbi grandis – logistika tarp kontinentų. Ji apima ne tik faktinį pervežimą, bet ir planavimą: maršrutus, derinimą su tarpininkais, terminus ir atsakomybę už krovinį skirtinguose kelionės etapuose.

    Dar viena jautri tema – muitinės procedūros. Nors detalės priklauso nuo šalies ir konkrečios situacijos, pats principas panašus: netikslumai dokumentuose ar skirtingas taisyklių interpretavimas gali užvilkinti procesą.

    Galiausiai – finansiniai atsiskaitymai. Importo sandoriuose dažnai tenka valdyti kelias mokėjimų kryptis ir etapus, todėl organizuotumas bei aiškūs susitarimai tampa kritiškai svarbūs.

    Sisteminio požiūrio idėja „Blizk Car“ modelyje

    „Blizk Car“ metodinė modelio kryptis tekste pristatoma kaip bandymas sudėti šias grandis į vieną valdomą sistemą. Pabrėžiama, kad išskaidytas, nesuderintas darbas dažniau sukuria riziką, o nuoseklus procesas padeda ją mažinti.

    Nors pateiktoje medžiagoje nėra detalių apie konkrečius modelio instrumentus ar žingsnius, aiški pagrindinė žinutė: automobilių importas tampa labiau panašus į procesų valdymą nei į pavienius sandorius.

    Tai reiškia, kad importuotojui svarbu matyti visą grandinę nuo pradžios iki pabaigos – nuo pirkimo aukcione iki atvykimo, dokumentų sutvarkymo ir galutinio atsiskaitymo.

  • Ukrainoje – įtarimai „Dominanta treid“ vadovui Olegui Liaškai: galimos finansinės machinacijos

    Ukrainoje kilo skandalas dėl Kijeve veikiančio verslininko Olego Liaškos ir jo vadovaujamos bendrovės „Dominanta treid“, dirbančios vertybinių popierių rinkoje.

    Kaip rašo Ukrainos portalas „Komentari“, šios įmonės veikla vertybinių popierių sektoriuje esą galėjo būti tik priedanga, o realiai teiktos abejotinos finansinės paslaugos.

    Publikacijoje taip pat keliami klausimai dėl galimai su vertybiniais popieriais susijusių įtartinų operacijų ir galimos pagalbos Rusijos verslui, nors konkrečių įrodymų ar oficialių institucijų išvadų tekste nepateikiama.

    Tokio pobūdžio įtarimai Ukrainoje sulaukia didelio dėmesio, nes šalyje jautriai vertinami bet kokie galimi ryšiai su šalimi agresore bei galimos schemos, kurios galėtų apeiti finansinę kontrolę.

    Kokie įtarimai minimi publikacijoje

    Tekste teigiama, kad O. Liaška ir „Dominanta treid“ galėjo būti siejami su abejotinomis finansinėmis operacijomis, kurios formaliai galėjo atrodyti kaip veikla vertybinių popierių rinkoje.

    Tačiau publikacijos esmė – prielaida, jog tokia rinkos veikla galėjo būti naudojama kaip „širma“ kitokio pobūdžio paslaugoms, dėl kurių ir kilo klausimų.

    Taip pat užsimenama apie galimą pagalbą Rusijos verslui. Vis dėlto, pateiktoje medžiagos ištraukoje nėra detalių, kurios leistų aiškiai suprasti, apie kokias konkrečias sąsajas ar sandorius kalbama.

    Kodėl tokios istorijos Ukrainoje kelia rezonansą

    Publikacijoje pabrėžiama, kad Ukrainoje periodiškai kyla skandalų dėl įvairių verslo atstovų, kuriems metami įtarimai dėl machinacijų ar galimos pagalbos agresorei.

    Tokiame kontekste net ir nepatvirtinti įtarimai vertinami itin jautriai, o visuomenė ir žiniasklaida dažnai reikalauja aiškumo bei oficialių atsakymų.

    Kadangi pateiktoje ištraukoje nėra oficialių institucijų komentarų ar teismo sprendimų, šią informaciją reikėtų vertinti kaip viešojoje erdvėje paskelbtus įtarimus, o ne patvirtintus faktus.

  • Lapkričio 18-osios horoskopas: žvaigždės perspėja dėl pažadų, išlaidų ir skubėjimo

    Trečiadienis, lapkričio 18-oji, daugeliui Zodiako ženklų pareikalaus šalto proto – pernelyg drąsūs pažadai, spontaniškos išlaidos ir noras viską suspėti gali atsigręžti problemomis.

    Tokį įspėjimą pateikia dienos horoskopas, kuriame akcentuojama, kad būtent emociniai sprendimai gali tapti silpniausia vieta, ypač planuojant pinigus ar prisiimant naujus įsipareigojimus.

    Prognozėje pabrėžiama, kad skubėjimas ir per didelis užmojis šią dieną gali kainuoti brangiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio: nuo nereikalingų pirkinių iki pažadų, kuriuos vėliau bus sunku ištesėti.

    Horoskopas taip pat primena, kad bandymas „suspėti viską“ dažnai baigiasi perdegimu arba klaidomis, todėl verta rinktis prioritetus ir atsargiau vertinti tai, kam sakote „taip“.

    Šios dienos žinutė paprasta: prieš priimdami sprendimą, ypač dėl finansų ar naujų planų, sustokite ir pasverkite pasekmes.

    Horoskope pateikiamos prognozės visiems Zodiako ženklams, tačiau bendra kryptis išlieka ta pati – mažiau skubotų pažadų ir daugiau apgalvoto veikimo.

  • Milijonas beveik nenaudotų viešbučių muilo gabalėlių per dieną: kaip tai virto verslu

    Kasdien pasaulyje į šiukšliadėžę iškeliauja apie milijonas vos panaudotų viešbučių muilo gabalėlių – tai milžiniškas atliekų kiekis, kurį dauguma tiesiog nurašo kaip neišvengiamą viešbučių kasdienybę.

    Vis dėlto JAV verslininkas Shawnas Seipleris šiame sraute pamatė ne šiukšles, o paslėptą resursą: jo idėja peraugo į tarptautinę įmonę, kuri sprendžia problemą, atsirandančią kiekvieną dieną.

    Viešbučių muilas dažnai lieka tik šiek tiek panaudotas, nes svečiai keičiasi, o standartai reikalauja kambarius paruošti naujam atvykimui. Dėl to susidaro nuolatinė, prognozuojama ir labai didelė „beveik naujo“ muilo perteklius.

    Ši istorija parodo, kaip, įvertinus atliekų mastą ir jų pobūdį, galima sukurti veiklą, kuri remiasi tuo, kas anksčiau atrodė nevertinga – ir kartu sumažinti švaistymą.

    Kaip gimė idėja

    Shawnas Seipleris pastebėjo, kad viešbučiuose masiškai išmetami muilo gabalėliai dažnai būna panaudoti minimaliai. Užuot tai laikęs problema be sprendimo, jis ėmė ieškoti būdo, kaip šį resursą nukreipti prasmingai.

    Taip gimė verslo modelis, paremtas paprasta logika: jei atliekos yra stabilios, jų kiekis didelis, o pats produktas dar tinkamas panaudoti, atsiranda galimybė kurti procesą, kuris iš švaistymo padaro vertę.

    Kodėl viešbučių muilas tampa atliekomis

    Viešbučių sektoriuje higienos priemonės kambariuose laikomos standartine paslaugos dalimi. Pasikeitus svečiui, net ir vos paliestas muilas paprastai nebepalieka vonioje – jis pakeičiamas nauju.

    Tokie sprendimai dažnai grindžiami higienos lūkesčiais ir aptarnavimo kokybės kartelėmis, tačiau jie turi aiškią kainą: kasdien susidaro didelis kiekis atliekų, kurios nėra „sunaudotos“ įprasta prasme.

    Nuo pastebėjimo iki tarptautinės įmonės

    Pasak istorijos, Seiplerio sumanymas ilgainiui išaugo į tarptautinę bendrovę. Tai rodo, kad problema nėra lokali – ji kartojasi visame pasaulyje ir todėl leidžia sprendimui plėstis už vienos šalies ribų.

    Nors detalės apie įmonės veikimo mechanizmą šiame pasakojime nepateikiamos, pati idėjos kryptis aiški: tai bandymas sumažinti išmetamų vos naudotų priemonių kiekį, kartu kuriant veiklą, kuri gali veikti dideliu mastu.

    Vartotojams ši tema aktuali bent dviem aspektais: ji primena, kiek daug kasdienės „nematomos“ taršos sukuria paslaugų sektorius, ir parodo, kad net labai įprastas produktas, kaip muilas, gali tapti inovatyvaus sprendimo pradžia.

  • Ukrainos politikas: smūgiai Rusijos logistikai tęsis, o kai kurie miestai nebepasijaus saugūs

    Rusija tikėjosi galėsianti be atsako smogti Ukrainai, tačiau dabar sulaukia atsakomųjų veiksmų – Ukrainos pusė taikosi į agresorės logistiką. Ukrainos parlamento narys Mykola Davydiukas teigia, kad tokie smūgiai nesibaigs, o dalis Rusijos miestų nebegalės jaustis tarsi „už karo ribų“.

    Kaip nurodoma portale „Komentari“, M. Davydiukas aiškina, jog karo dinamika keičiasi: atsakomieji smūgiai nukreipiami į infrastruktūrą ir grandines, kurios leidžia Rusijai tęsti puolamuosius veiksmus. Jo vertinimu, būtent todėl Rusijos logistika ir toliau liks taikiniu.

    Šiame kontekste taip pat minimas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, gynęs Ukrainos smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje. Jis ragino pirmiausia kritikuoti Rusijos vykdomą terorą prieš civilius gyventojus.

    Publikacijoje pateikiami ir kiti Ukrainos vidaus politikos akcentai: parlamente kalbama apie būtinybę skubiai rasti lėšų tiltų remontui ir apsaugai, į procesą labiau įtraukti verslą bei supaprastinti procedūras. Taip pat atkreipiamas dėmesys į kogeneracinių įrenginių trūkumą ir sprendimus finansavimą pasirengimui žiemai nukelti į gruodį.

    Kas pabrėžiama dėl smūgių Rusijos teritorijoje

    M. Davydiukas išskiria mintį, kad atsakomieji veiksmai nukreipiami į Rusijos logistikos pajėgumus, o tai, jo teigimu, neišvengiamai paliečia ir platesnę teritoriją. Dėl to, anot jo, dalis miestų, kurie anksčiau galėjo jaustis nutolę nuo karo, tokio saugumo jausmo nebeturės.

    Tuo pat metu B. Pistoriusas pabrėžia skirtį tarp smūgių kariniams objektams ir Rusijos atakų prieš civilius. Jo pozicija pateikiama kaip argumentas, kodėl Ukrainos veiksmai, nukreipti į karinius taikinius, vertinami kitaip nei atakos, kuriose nukenčia civiliai gyventojai.

    Ukrainos parlamente – ir apie pasirengimą žiemai

    Atskira publikacijos dalis skiriama praktiniams Ukrainos vidaus klausimams, kurie karo sąlygomis tampa dar jautresni. Parlamente akcentuojama, kad reikia skubiai finansuoti tiltų remontą ir jų apsaugą, o tam gali prireikti lankstesnių sprendimų ir spartesnių procedūrų.

    Taip pat keliama problema dėl kogeneracinių įrenginių stokos ir kritikuojamas finansavimo atidėliojimas pasirengimui žiemos sezonui. Tai siejama su rizika, kad svarbūs sprendimai gali būti priimami per vėlai, kai infrastruktūros stiprinimo darbams lieka mažiau laiko.