CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Kosulys ir dusulys ne visada prasta forma: paprastas tyrimas gali laiku aptikti plaučių ligą

    Kosulys ir dusulys ne visada prasta forma: paprastas tyrimas gali laiku aptikti plaučių ligą

    Sitęsiantis kosulys, švokštimas ar netikėtai atsiradęs dusulys neretai nurašomi nuovargiui ar prastai fizinei formai. Tačiau gydytojai primena, kad tokie simptomai gali rodyti lėtines kvėpavimo takų ligas, ypač astmą arba lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

    Vienas svarbiausių pirminių tyrimų, padedančių tai įvertinti, yra spirometrija. Ji parodo, kiek oro žmogus gali iškvėpti ir kokiu greičiu oras prateka per kvėpavimo takus, todėl leidžia pastebėti bronchų susiaurėjimą, kuris trukdo laisvai kvėpuoti.

    Kada verta sunerimti?

    Didžiausią dėmesį gydytojai siūlo atkreipti į kosulį, kuris tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, į pasikartojantį dusulį bei švokštimą. Įspėjamasis ženklas gali būti ir spaudimo jausmas krūtinėje bei mažėjanti fizinio krūvio tolerancija.

    Jei lipimas laiptais, spartesnis ėjimas ar kelias iki viešojo transporto ima kelti dusulį, nors anksčiau taip nebuvo, vien amžiumi to aiškinti nereikėtų. Tokie pokyčiai gali reikšti, kad kvėpavimo sistema ventiliuoja prasčiau, nei turėtų.

    „Spirometrija yra pagrindinis funkcinis kvėpavimo sistemos tyrimas. Ji parodo, ar plaučių ventiliacinis pajėgumas nėra sutrikęs“, – sakė gydytojas pulmonologas Piotras Dąbrowieckis.

    Kas rizikuoja labiausiai?

    Ypač budrūs turėtų būti vyresni nei 40 metų žmonės, kurie rūko arba rūkė anksčiau. Vis dėlto LOPL nėra vien rūkalių liga, o kvėpavimo takų pažeidimus gali skatinti ir ilgalaikis užteršto oro, dulkių, dūmų ar cheminių dirgiklių poveikis.

    Gydytojai pabrėžia, kad vadinamasis rūkaliaus kosulys ar dusulys einant įprastu tempu neturėtų būti laikomi norma. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti paūmėjimų riziką.

    Kaip atliekama spirometrija?

    Spirometrija yra neskausminga ir neinvazinė. Tyrimo metu žmogus giliai įkvepia ir per specialų kandiklį išpučia orą kiek įmanoma stipriau, greičiau ir ilgiau, o procedūra dažniausiai kartojama kelis kartus, kad rezultatai būtų patikimi.

    Kai kuriais atvejais taikoma ir vadinamoji bronchus plečianti mėginio dalis: po pirmo matavimo įkvepiamas vaistas, o po tam tikro laiko tyrimas kartojamas. Tai padeda tiksliau įvertinti, ar kvėpavimo takų susiaurėjimas yra grįžtamas, kas svarbu diferencijuojant astmą ir kitus sutrikimus.

    „Svarbus ne tik aparatas. Reikia apmokyto specialisto, kuris tinkamai instruktuoja pacientą, įvertina bandymų kokybę ir teisingai interpretuoja rezultatą“, – sakė Piotras Dąbrowieckis.

    Specialistai pabrėžia, kad spirometrija nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rezultatai turi būti vertinami kartu su simptomais, ligos istorija ir kitais tyrimais, nes, pavyzdžiui, astma gali būti kintanti ir tyrimo metu rodikliai kartais būna normalūs.

    Vis dėlto spirometrija svarbi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo efektyvumui stebėti. Sergant astma tinkamai parinktas gydymas dažnai leidžia ilgai gyventi beveik be simptomų, o sergant LOPL, nors jau atsiradusių plaučių pokyčių ne visada įmanoma panaikinti, ligos eigą galima sulėtinti.

    „Ankstyvas LOPL atpažinimas leidžia sulėtinti ligos progresavimą, ypač jei žmogus nustoja rūkyti ir laiku pradeda gydymą“, – sakė Piotras Dąbrowieckis.

    Lenkijoje Spirometrijos diena minima rugsėjo 30 dieną, kai dalyje vietų tyrimą galima atlikti nemokamai be siuntimo. Tačiau gydytojai ragina nelaukti proginių akcijų ir, atsiradus įtartiniems simptomams, kreiptis į šeimos gydytoją ar pulmonologą dėl tinkamiausio ištyrimo.

  • Diabeto gydymas gali pasikeisti: GLP-1 tabletė be injekcijų davė netikėtą rezultatą

    Diabeto gydymas ateityje gali pasipildyti dar viena alternatyva – kartą per dieną geriamu vaistu, kuris veikia panašiai kaip GLP-1 grupės preparatai. Žurnale Nature Medicine paskelbto klinikinio tyrimo duomenys parodė, kad tiriamoji medžiaga orforgli­pronas padėjo reikšmingai sumažinti cukraus rodiklius kraujyje.

    Tyrime dalyvavo 284 suaugusieji, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, kurie iki tol ligą kontroliavo gyvenimo būdo priemonėmis, be gliukozę mažinančių vaistų. Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: trys gavo skirtingas orforgli­prono dozes, o viena – placebą.

    Kas paaiškėjo po 32 savaičių?

    Po 32 savaičių glikuoto hemoglobino HbA1c rodiklis vaistą gavusiose grupėse buvo mažesnis nei placebą vartojusių dalyvių. Priklausomai nuo dozės, skirtumas siekė apie 1,20–1,45 procentinio punkto.

    Didžiausios dozės grupėje HbA1c sumažėjo apie 1,63 procentinio punkto nuo pradinio lygio, kai placebą gavusių dalyvių grupėje pokytis buvo apie 0,18 procentinio punkto. HbA1c laikomas vienu svarbiausių rodiklių vertinant ilgalaikę gliukozės kontrolę, nes parodo kelių mėnesių vidurkį.

    Patogumas ir papildomas efektas

    Vienas iš šio vaisto išskirtinumų – vartojimo paprastumas. Tyrime tabletė buvo geriama kartą per dieną, o tyrėjai nenurodė griežtų apribojimų nei dėl paros laiko, nei dėl maisto.

    Be gliukozės kontrolės, fiksuotas ir nedidelis kūno masės mažėjimas. Didžiausios dozės grupėje per 32 savaites svoris vidutiniškai sumažėjo apie 4,8 proc., nors pagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti cukraus kontrolę, o ne svorio pokyčius.

    Kokie šalutiniai poveikiai fiksuoti?

    Kaip ir vartojant kitus GLP-1 grupės preparatus, dažniausiai pasitaikė virškinamojo trakto nepageidaujami reiškiniai. Dalyviai dažniausiai minėjo pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą.

    Tyrėjų vertinimu, dauguma šių reakcijų buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Vis dėlto būtent toleravimas ir ilgalaikis saugumas paprastai lemia, kiek plačiai tokie vaistai vėliau pritaikomi klinikinėje praktikoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad gauti rezultatai yra pagrindas didesniems ir ilgesniems tyrimams, tačiau orforgli­pronas kol kas išlieka tiriamuoju vaistu. Tai reiškia, kad kol nebus daugiau duomenų apie ilgalaikį veiksmingumą, saugumą ir palyginimą su esamais standartais, kalbėti apie greitą proveržį praktikoje dar anksti.

  • Gydytojai perspėja: beveik kiekviename šaldytuve esantys produktai didina vėžio riziką

    Kasdieniams pusryčiams dažnai pasirenkami produktai, kurių rizikas žmonės linkę nuvertinti. Gydytojai primena, kad dalis perdirbtos mėsos gaminių, ypač valgant juos reguliariai, siejami su didesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Dažniausiai minimi pavyzdžiai yra šoninė ir įvairios dešros bei dešrelės. Tai perdirbta mėsa, kurios vartojimą sveikatos organizacijos rekomenduoja riboti, o ne paversti kasdieniu įpročiu, ypač jei mityboje trūksta daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų.

    Kas perdirbtoje mėsoje kelia riziką?

    Specialistai aiškina, kad perdirbtoje mėsoje riziką didina ne vien pati mėsa, bet ir perdirbimo būdas. Rūkymas, sūdymas, konservavimas ir tam tikri priedai gali skatinti junginių susidarymą, kurie ilgainiui gali žaloti žarnyno ląsteles.

    Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra vartojimo dažnis ir bendras mitybos paveikslas. Vienkartinis šoninės sumuštinis savaime nereiškia ligos, tačiau įprotis kasdien rinktis perdirbtą mėsą didina nepageidaujamą riziką.

    Ne tik vėžys: druska ir sotieji riebalai

    Dalis šių gaminių pasižymi dideliu druskos kiekiu ir sočiųjų riebalų gausa. Tai siejama su didesniu kraujospūdžiu ir nepalankiais cholesterolio pokyčiais, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

    Gydytojai ragina ypač atkreipti dėmesį tiems, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį mažo tankio cholesterolį ar antsvorį. Tokiais atvejais perdirbtos mėsos ribojimas gali būti paprastas, bet reikšmingas žingsnis.

    Ką rinktis vietoje kasdien?

    Vietoj perdirbtos mėsos pusryčiams siūloma dažniau rinktis kiaušinius, avižas, natūralų jogurtą, vaisius, ankštinius ar pilno grūdo duoną. Tokie pasirinkimai dažniau suteikia skaidulų, o skaidulos siejamos su geresne žarnyno sveikata.

    Sveikatos ekspertai taip pat pataria riboti bendrą raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį ir neorientuotis į maksimalias ribas kaip į tikslą. Praktikoje tai reiškia mažesnes porcijas, dažnesnį žuvies ar paukštienos pasirinkimą ir daugiau patiekalų be mėsos.

    Jei norisi šoninės ar dešrelių, gydytojai siūlo laikyti jas retesniu pasirinkimu, o ne kasdieniu meniu pagrindu. Tokia taktika leidžia sumažinti rizikas neprarandant galimybės retkarčiais mėgautis mėgstamu skoniu.

  • Dieta planetarna be brangių pakaitalų: kaip per savaitę pakeisti meniu ir nepritrūkti skonio

    Dieta planetarna be brangių pakaitalų: kaip per savaitę pakeisti meniu ir nepritrūkti skonio

    Dieta planetarna, dar vadinama Planetary Health Diet, yra EAT-Lancet ekspertų pasiūlytas mitybos modelis, kuriame daugiausia vietos skiriama augaliniam maistui. Ji nereiškia griežto vegetarizmo, nes leidžia saikingai vartoti pieno produktus, kiaušinius, žuvį ir mėsą. Esmė yra proporcijos lėkštėje ir dažnis, o ne draudimų sąrašas.

    Pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, ankštiniai ir riešutai. Gyvūninės kilmės maistas tampa priedu, todėl kasdienybėje dažniau atsiranda košės, kruopos, pupelės, žirniai, lęšiai, raugintos daržovės ir sezoniniai šakniavaisiai. Toks principas ypač patogus, nes remiasi įprastais produktais, o ne brangiais pakaitalais.

    Modelis dažnai siejamas su maždaug 2 400 kilokalorijų paros racionu, tačiau tai yra orientyras populiacijai, o ne universalus planas visiems. Porcijos turi būti pritaikytos amžiui, fiziniam aktyvumui, sveikatos būklei ir energijos poreikiui. Net koreguojant kalorijas, išlieka ta pati kryptis: daugiau augalinio maisto, mažiau raudonos mėsos ir perdirbtų produktų.

    Praktikoje patogiausia mąstyti savaitės mastu, nes kasdien tiksliai sverti produktus retas nori. EAT-Lancet gairėse akcentuojamas nedidelis raudonos mėsos kiekis, o paukštiena, žuvis ir kiaušiniai įtraukiami rečiau, bet reguliariai. Tai leidžia išlaikyti lankstumą ir neatsisakyti mėgstamų patiekalų, tik pakeisti jų proporcijas.

    2025 metais pristatytuose mitybos modelio atnaujinimuose daugiau dėmesio skirta tam, kaip mityba siejasi su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu, kai kuriais vėžiniais susirgimais ir demencija. Taip pat ryškiau pabrėžta problema, kad kasdieniame racione didėja itin perdirbto maisto dalis. Todėl svarbu ne tik ką valgome, bet ir kiek maistas perdirbtas bei kaip jis paruoštas.

    Dieta planetarna paprastai skatina rinktis paprastesnės sudėties produktus ir riboti pridėtinį cukrų. Dažnesni pasirinkimai yra nesaldinti pieno produktai, kruopos, avižos, ankštiniai ir nesmulkinti vaisiai, o rečiau vartojami saldinti gėrimai, desertai ir saldūs pusryčių dribsniai. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mažinti laisvųjų cukrų vartojimą, todėl ši kryptis sutampa su plačiau taikomomis visuomenės sveikatos gairėmis.

    Taip pat akcentuojami augaliniai riebalai, ypač turintys daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių. Sviestas, taukai, kokosų ir palmių aliejus turėtų likti retesni pasirinkimai, o ne kasdienis pagrindas. Kitas dažnai pabrėžiamas aspektas yra druskos mažinimas, nes didesnis natrio kiekis siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu.

    Pereiti prie dietos planetarnos galima be radikalių pokyčių ir papildomų išlaidų. Patikimas startas yra vienas ar du be mėsos pietūs per savaitę, kai kotletą pakeičia lęšių troškinys, pupelių patiekalas su pomidorais ar kruopos su keptomis daržovėmis. Net tradiciniuose patiekaluose dažnai užtenka sumažinti mėsos dalį ir padidinti ankštinių ar daržovių kiekį.

    Kitas žingsnis yra keisti įpročius, kurie labiausiai veikia raciono kokybę: rinktis pilno grūdo duoną vietoje baltos, didinti daržovių porciją ir mėsą traktuoti kaip priedą. Toks perėjimas paprastai yra tvaresnis nei staigus viso meniu pertvarkymas. Ilgainiui taip lengviau pasiekti, kad lėkštėje dominuotų augalinis maistas.

    Kasdienai naudinga turėti bazinius, nebrangius produktus: avižų dribsnius, grikius ar perlines kruopas, džiovintas pupeles, žirnius, lęšius, šaldytas daržoves, raugintus produktus ir sėklas. Ankštinius patogu išvirti kelioms dienoms į priekį ir dalį užšaldyti porcijomis. Taip greitai paruošiamas troškinys, sriuba ar užtepėlė sumuštiniams.

    Planuojant maistą verta išnaudoti likučius, nes tai mažina švaistymą ir padeda išlaikyti biudžetą. Keptos daržovės kitą dieną tinka omletui, salotoms, padažui ar trintai sriubai. Dieta planetarna iš esmės yra apie protingas proporcijas ir paprastus sprendimus, kuriuos galima pritaikyti ir tradiciniam skoniui.

  • Šis gėrimas gali padėti mažinti trigliceridus, bet yra viena klaida, kuri viską sugadina

    Šis gėrimas gali padėti mažinti trigliceridus, bet yra viena klaida, kuri viską sugadina

    Trigliceridai yra viena pagrindinių riebalų formų kraujyje: organizmas juos naudoja energijai, tačiau jų perteklius siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Padidėję rodikliai dažnai signalizuoja apie mitybos, antsvorio, gliukozės apykaitos ar kitus metabolinius sutrikimus.

    Ieškant paprastų sprendimų dažnai minima žalioji arbata. Joje gausu polifenolių, ypač katechinų, tarp jų epigalokatechino galato, kuriems priskiriamas galimas poveikis lipidų apykaitai ir uždegiminiams procesams.

    Tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: dalis darbų rodo palankų poveikį kraujo lipidams, tačiau ne visada fiksuojamas statistiškai reikšmingas trigliceridų mažėjimas. Didesnėse apžvalgose dažniau matomas bendrojo ir MTL cholesterolio mažėjimas, o trigliceridų pokytis neretai būna tik tendencija.

    Kada poveikis gali būti ryškesnis?

    Kai kuriose analizėse pažymima, kad nauda gali labiau išryškėti tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, turint antsvorio ar sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Vis dėlto dažnai kalbama ne apie įprastą arbatą, o apie koncentruotus žaliosios arbatos ekstraktus.

    Svarbu atskirti puodelį arbatos nuo papildų: ekstraktuose veikliųjų medžiagų dozės būna gerokai didesnės. Dėl to jų poveikis ir galimos nepageidaujamos reakcijos gali skirtis, todėl prieš vartojant koncentruotus preparatus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kodėl trigliceridai pakyla?

    Trigliceridai didėja, kai organizmas gauna daugiau energijos, nei sunaudoja, ypač kai racione daug pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Prie to prisideda ir dažnas alkoholio vartojimas, antsvoris, sėslus gyvenimo būdas, kai kurie vaistai, ligos bei genetika.

    Gairėse pabrėžiama, kad pirmasis žingsnis, nustačius padidėjusius trigliceridus, yra gyvenimo būdo korekcija. Esant lengvai ar vidutiniškai padidėjusiems rodikliams, dažniausiai rekomenduojama mažinti pridėtinį cukrų, rafinuotus produktus, sočiuosius riebalus, riboti alkoholį, didinti fizinį aktyvumą ir siekti kūno masės mažėjimo.

    Viena taisyklė, kuri lemia rezultatą

    Jei mėgstate žaliąją arbatą, ji gali būti tinkamas kasdienis gėrimas, nes nesaldinta turi mažai kalorijų. Problema prasideda tuomet, kai į arbatą dedama cukraus, sirupų arba pasirenkami paruošti saldinti arbatos gėrimai.

    Būtent pridėtinis cukrus gali veikti priešinga kryptimi, nei tikimasi, nes didina bendrą kalorijų kiekį ir gali bloginti trigliceridų rodiklius. Todėl paprasta taisyklė, kuri dažniausiai duoda didžiausią naudą, yra rinktis nesaldintą gėrimą ir vengti saldintų alternatyvų.

    Žaliojoje arbatoje taip pat yra kofeino, todėl jautresniems žmonėms verta įvertinti visą dienos kofeino kiekį. Jei jaučiate širdies plakimą, nerimą ar miego sutrikimus, gėrimo kiekį geriau mažinti arba rinktis silpnesnę arbatą.

    Padidėjusiais nevalgius dažniausiai laikomi rodikliai nuo 150 miligramų decilitre, o reikšmingai didėjant svarbu ieškoti priežasties ir stebėti dinamiką. Esant labai didelėms reikšmėms didėja ir ūminio pankreatito rizika, todėl tokiais atvejais būtinas skubus gydytojo įvertinimas ir griežtesnės rekomendacijos.

  • Mokslininkai nustatė ryšį: ką valgote, gali kelti nerimą, o stresas keičia mitybą

    Mokslininkai nustatė ryšį: ką valgote, gali kelti nerimą, o stresas keičia mitybą

    To, co jemy, wpływa na sposób, w jaki reagujemy na stresujące sytuacje. Jednym z najnowszych badań dotyczących tego zagadnienia jest praca polskich naukowców z Uniwersytetu Przyrodniczego we Wrocławiu. Przeanalizowano w nim dane z kwestionariuszy wypełnianych przez 1841 dorosłych Polaków. Pytano ich o sposób odżywiania i poziom zamartwiania się.

    Wyniki są interesujące: ponad 48 proc. badanych wykazywało wysoki poziom lęku, a 64 proc. przyznało, że stosują dietę ocenianą jako niskiej jakości. Szczególnie wyraźną zależność zaobserwowano u osób w wieku 18-22 lat. W tej grupie zarówno wysokie nasilenie lęku, jak i niska jakość diety współwystępowały częściej niż w starszych grupach.

    Na podstawie tych wyników można wysnuć wniosek, że osoby doświadczające silnego napięcia mogą częściej wybierać mniej korzystne produkty. Jak zauważają autorzy badania – lęk może wpływać na wybory i zachowania żywieniowe.

    Sposób odżywiania, który najczęściej pojawia się w badaniach w kontekście wpływu na stan psychiczny to dieta śródziemnomorska. Jej podstawą są warzywa, owoce, pełne ziarna, rośliny strączkowe, orzechy, nasiona, oliwa z oliwek i ryby. Czerwone mięso, słodycze i wysoko przetworzona żywność zajmują w niej znacznie mniej miejsca.

    W opublikowanym w zeszłym roku na łamach Cambridge University Press przeglądzie badań znajdujemy potwierdzenie tej teorii. Naukowcy przeanalizowali 104 publikacje w tym 88 badań obserwacyjnych i 16 interwencyjnych. Wnioski z tej analizy wskazują, że dieta śródziemnomorska oparta na nieprzetworzonej żywności i zdrowych tłuszczach wiąże się z mniejszym nasileniem objawów lękowych i stresu. Osoby, które odżywiają się w ten sposób wykazują większą odporność psychiczną.

    Co ciekawe, podobny obraz wyłania się z metaanalizy randomizowanych badań klinicznych dotyczących depresji. W pięciu badaniach obejmujących łącznie 1507 osób dorosłych z depresją lub objawami depresyjnymi stosowanie diety śródziemnomorskiej wiązało się z istotnym zmniejszeniem nasilenia objawów depresyjnych w porównaniu z grupami kontrolnymi.

    Nie oznacza to, że dieta śródziemnomorska jest uniwersalnym “lekiem na stres”. Jednak warto ją stosować jeśli chcesz zadbać o swój ogólny dobrostan, ponieważ jest jednym z najlepiej przebadanych modeli żywieniowych w kontekście wpływu na stan psychiczny.

    Łosoś, sardynki, makrela czy śledź dostarczają kwasów tłuszczowych omega-3, które od dawna są przedmiotem badań dotyczących układu nerwowego. Na marginesie, ryby są jednym ze stałych elementów diety śródziemnomorskiej.

    Opublikowana na łamach “BMC Psychiatry” metaanaliza z 2024 roku objęła 23 randomizowane badania z udziałem 2189 dorosłych osób. Wyniki sugerowały, że suplementacja omega-3 może zmniejszać objawy lękowe. Największą poprawę zaobserwowano przy dawce około 2 g dziennie. Warto jednak zaznaczyć, że każdy z nas powinien suplementować Omega-3. Chodzi raczej o stałe włączenie do menu produktów, które są w te kwasy bogate.

    Masz stresujący czas? Bierz magnez. Każdy z nas chociaż raz w życiu usłyszał lub przeczytał tę złotą poradę. Ale czy ten pierwiastek rzeczywiście może sprawić, że będziemy odczuwać stres łagodniej?

    Amerykański przegląd systematyczny z 2024 roku pokazuje pewne zależności pomiędzy przyjmowaniem magnezu a odczuwaniem stresu. Zespół przeanalizował 15 badań interwencyjnych dotyczących suplementacji magnezem i jej wpływu na lęk oraz sen. Spośród siedmiu badań oceniających objawy lękowe pięć wykazało poprawę przynajmniej jednego parametru. Trzeba jednak zwrócić uwagę, że metody były niejednorodne, a grupy kontrolne niewielkie.

    Fakt, że magnez wpływa na przewodnictwo nerwowe i regulację pobudliwości neuronów. Jednak zamiast ratowania się suplementacją, gdy organizm woła o pomoc, lepiej jest zaspokajać jego podaż za pomocą diety. Magnez znajdziemy m.in. w pestkach dyni, orzechach, produktach pełnoziarnistych, kakao i roślinach strączkowych.

    Jednym z najbardziej fascynujących kierunków współczesnych badań jest dziś oś jelitowo-mózgowa. Naukowcy analizują, czy mikroorganizmy zamieszkujące przewód pokarmowy mogą wpływać na procesy związane z nastrojem, stresem i lękiem.

    Metaanaliza z 2024 roku obejmująca 12 randomizowanych badań i 707 uczestników wskazała na możliwe korzyści stosowania probiotyków w zakresie objawów psychicznych. Wyniki dotyczące lęku nie były jednak jednoznaczne, a autorzy zwrócili uwagę, że znaczenie może mieć konkretny szczep bakterii, a nie samo określenie “probiotyk”.

    To ważne, ponieważ nie każdy jogurt czy suplement probiotyczny będzie działał w ten sam sposób. Badania nad osią jelitowo-mózgową wciąż znajdują się na etapie intensywnego rozwoju, więc na jednoznaczne odpowiedzi przyjdzie nam jeszcze poczekać.

    W 2025 roku przeprowadzono niewielkie, randomizowane badanie dotyczące witamin B1 i B2. Wzięły w nim udział 43 młode osoby w wieku 18 – 25 lat z podwyższonym poziomem lęku, stresu i problemami ze snem. Przez cztery tygodnie uczestnicy otrzymywali suplement B1 i B2 albo placebo. W grupie przyjmującej witaminy zaobserwowano zmniejszenie odczuwanego stresu i poprawę jakości snu. Nie wykazano natomiast istotnego zmniejszenia poziomu lęku. To niewielkie badanie, dlatego jego wynik należy traktować jako interesujący sygnał, a nie dowód, że witaminy z grupy B leczą stres czy lęk.

    Na koniec kilka słów na temat produktów, które uznajemy za zdrowe, ale w nadmiarze mogą przyczyniać się do potęgowania objawów stresu. Dobrym przykładem jest kofeina, której rozsądne dawki bardzo łatwo jest przekroczyć. Przecież dodatkowe latte jeszcze nikomu nie zaszkodziło.

    Nauka ma inne zdanie na ten temat, szczególnie w kontekście związku pomiędzy spożywaniem kofeiny, a kondycją psychiczną. W 2024 roku opublikowano wyniki badania, w którym wzięło udział 546 zdrowych osób. Pokazały one, że osoby, które przyjmowały 400 mg kofeiny lub więcej, zgłaszały większe nasilenie lęku.

    Zdrowy sen to jeden z czynników, które zwiększają odporność na stres. Tymczasem wysokie spożycie kofeiny skraca czas snu średnio o 45 minut każdej nocy. Badania pokazują również, że nadmiar espresso wydłuża czas zasypiania i obniżało efektywność snu. Tu pojawia się efekt błędnego koła – stres sam w sobie może utrudniać zasypianie i powodować wybudzenia, a to oznacza zmęczenie w ciągu dnia. Radzimy sobie z nim sięgając po kolejną filiżankę kawy, która jak się okazuje nie jest najlepszym rozwiązaniem.

    Naukowcy od dawna poszukują remedium na stres. Jednak musimy zdawać sobie sprawę z faktu, że nie ma jednego superproduktu czy na sto procent skutecznego suplementu. Naukowcy większy sens upatrują w budowaniu wieloskładnikowej diety, która będzie wspierać zdrowie psychiczne i unikaniu produktów, które mogą negatywnie na nie wpływać.

    Na talerzu powinny regularnie pojawiać się warzywa i owoce, produkty pełnoziarniste, rośliny strączkowe, orzechy i nasiona, ryby oraz – jeśli są dobrze tolerowane – produkty fermentowane. Zadbaj o odpowiednią podaż magnezu, kwasów omega-3 i innych składników odżywczych. Im większa różnorodność produktów tym lepiej. Zdrowa dieta może być jednym z elementów stylu życia wspierających dobrostan psychiczny, jednak jeśli stres jest przytłaczający, a jego następstwa trudne do opanowania – zgłoś się do specjalisty.

    Źródła:

    Association Between Anxiety and Diet Quality Among Polish Adults: A Cross-Sectional Study [do.i.: https://www.mdpi.com/2072-6643/17/22/3508]

    Effect of Mediterranean diet on mental health outcomes: a systematic review [do.i.: https://www.cambridge.org/core/journals/nutrition-research-reviews/article/effect-of-mediterranean-diet-on-mental-health-outcomes-a-systematic-review/1242E715DAD5CCE32FB39573A32D36BB]

    Efficacy and safety of omega-3 fatty acids supplementation for anxiety symptoms: a systematic review and dose-response meta-analysis of randomized controlled trials [do.i.: https://link.springer.com/article/10.1186/s12888-024-05881-2]

    Examining the Effects of Supplemental Magnesium on Self-Reported Anxiety and Sleep Quality: A Systematic Review [do.i.: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38817505/]

    Impact of Vitamin B1 and Vitamin B2 Supplementation on Anxiety, Stress, and Sleep Quality: A Randomized, Double-Blind, Placebo-Controlled Trial [do.i.: https://www.mdpi.com/2072-6643/17/11/1821]

  • Nemėgstami „pelikanai“? Šis pratimas be įrangos stipriai įjungia tricepsus ir rankas

    Nemėgstami „pelikanai“? Šis pratimas be įrangos stipriai įjungia tricepsus ir rankas

    Su amžiumi raumenų masė ir jėga natūraliai mažėja, todėl pasipriešinimo pratimai tampa ypač svarbūs kasdienei savijautai ir savarankiškumui. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 65 metų žmonėms stiprinti pagrindines raumenų grupes bent 2 kartus per savaitę, o prie to derinti pusiausvyros ir judumo pratimus.

    Vienas paprastas, tačiau efektyvus pasirinkimas namuose – deimantinis atsispaudimas, kai delnai laikomi labai arti vienas kito, o nykščiai ir smiliai sudaro deimanto formą. Toks siauras rankų pastatymas dažniau apkrauna tricepsus, tai yra užpakalinę žasto dalį, kuri neretai vadinama pelikanais.

    Tyrimai, lyginantys skirtingas atsispaudimų variacijas, rodo, kad deimantinis atsispaudimas gali didinti santykinę tricepso ir didžiojo krūtinės raumens aktyvaciją labiau nei klasikiniai ar plačiais delnais atliekami atsispaudimai. Vis dėlto rezultatai dažnai gaunami tiriant nedideles, fiziškai aktyvesnes grupes, todėl krūvį būtina pritaikyti individualiai.

    Kaip palengvinti ir progresuoti

    Klasikinė deimantinio atsispaudimo versija nuo grindų yra reikalaujanti, todėl pradedantiesiems neverta savęs versti atlikti pilno varianto. Saugiausias startas dažnai būna atsispaudimai nuo sienos, kai kūnas laikomas įstrižai, o judesys atliekamas lėtai ir kontroliuojamai.

    Vėliau galima pereiti prie atsispaudimų nuo stabilaus stalo ar suolo, tada – nuo kelių, ir tik tuomet bandyti pilną variantą ant grindų. Svarbiausia išlaikyti įtemptą liemenį, neperlaužti juosmens ir neleisti alkūnėms nekontroliuojamai skėstis.

    Kada sustoti ir į ką atkreipti dėmesį

    Judesys turi būti ramus, o krūvis – toks, kad paskutiniai pakartojimai būtų sunkūs, bet techniškai tvarkingi. Jei atsiranda aštrus skausmas riešuose, alkūnėse ar pečiuose, pratimą reikia nutraukti ir įvertinti techniką arba pasirinkti lengvesnę variaciją.

    Taip pat svarbu neskirti odos išvaizdos vien raumenims: vietiškai riebalų sudeginti neįmanoma, o odos stangrumą lemia amžius, genetika, riebalinio audinio kiekis ir gyvenimo būdas. Tricepso stiprinimas gali pagerinti rankos tonusą ir funkciją, tačiau geriausių rezultatų duoda viso kūno jėgos treniruotės, pakankamas baltymų kiekis ir reguliarus kasdienis judėjimas.

    Vyresniame amžiuje šį pratimą galima įtraukti į programą, bet nebūtina pradėti nuo sunkiausio lygio. Jei turite lėtinių ligų, sąnarių problemų ar buvote ilgai neaktyvūs, saugiausia krūvį aptarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

  • Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis dažnai įvardijamas kaip nematomas rizikos veiksnys: savijauta gali būti gera, tačiau kraujagyslėse ilgainiui vystosi aterosklerozė. Būtent todėl gydytojai ragina žinoti savo lipidų rodiklius, ypač LDL cholesterolį, kuris laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos „variklių“.

    Padidėjęs LDL cholesterolis paprastai nesukelia aiškių simptomų, kol neįvyksta rimtas įvykis, pavyzdžiui, miokardo infarktas ar insultas. Tylus ligos progresavimas ir yra didžiausia problema, nes rizika gali augti metų metus nepastebimai.

    Kodėl LDL rodiklis toks svarbus?

    Cholesterolis organizmui reikalingas, nes dalyvauja ląstelių membranų, hormonų ir vitamino D sintezėje. Tačiau per didelis jo kiekis kraujyje, ypač LDL frakcijos, didina apnašų formavimosi arterijose tikimybę.

    LDL tikslinės reikšmės nėra vienodos visiems, jos priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos. Kuo rizika didesnė, tuo žemesnio LDL rodiklio siekiama, todėl vien tik bendras „normos“ skaičius be konteksto gali klaidinti.

    „Per didelis LDL cholesterolio kiekis metų metus gali nepasireikšti jokiais simptomais, bet tuo pat metu spartinti aterosklerozę ir didinti infarkto ar insulto riziką“, – sakė prof. Maciejus Banachas.

    Ką verta tirti be bendro cholesterolio?

    Pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti lipidų būklę, yra lipidograma, atliekama iš kraujo. Joje paprastai pateikiamas bendras cholesterolis, LDL, HDL ir trigliceridai, o gydytojui svarbu matyti bendrą vaizdą, o ne vieną skaičių.

    Praktikoje rizika vertinama kartu su kitais veiksniais: arteriniu kraujospūdžiu, gliukozės apykaita, kūno mase, rūkymu, fiziniu aktyvumu ir mityba. Dėl to tas pats LDL rezultatas vienam žmogui gali reikšti stebėseną ir gyvenimo būdo korekcijas, o kitam jau signalizuoti būtinybę gydytis.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į papildomus rodiklius, kurie kai kuriais atvejais padeda tiksliau įvertinti riziką. Tarp jų minimi ne-HDL cholesterolis ir lipoproteinas(a), ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.

    Ką daryti, jei LDL padidėjęs?

    Padidėjęs cholesterolis nereiškia, kad situacija beviltiška. Pirmas žingsnis dažniausiai yra gyvenimo būdo korekcijos: subalansuota mityba, daugiau judėjimo, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas, nes tai tiesiogiai veikia bendrą rizikos profilį.

    Vis dėlto daliai žmonių vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, ypač esant didelei rizikai ar paveldimai hipercholesterolemijai. Tokiais atvejais sprendimą dėl gydymo ir tikslinių LDL reikšmių turėtų priimti gydytojas, įvertinęs visus tyrimus ir gretutinius veiksnius.

    Svarbiausia rekomendacija išlieka paprasta: jei lipidogramos rezultatai gauti, jų nereikėtų palikti stalčiuje. Aptarus rodiklius su specialistu, galima sudaryti aiškų planą, kaip mažinti riziką ir apsaugoti širdį dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams.

  • Mokslininkai aptiko netikėtą būdą įtarti Parkinsoną: svarbi užuomina slypi bamboje

    Bamba gali atrodyti kaip visiškai nereikšminga kūno vieta, tačiau mokslininkai pastebi, kad ji gali slėpti biocheminių užuominų apie sveikatos būklę. Naujas pilotinis tyrimas rodo, kad bamboje paimtuose mėginiuose aptinkamų lakiųjų organinių junginių visuma skyrėsi tarp žmonių, sergančių skirtingomis ligomis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai tik ankstyvas etapas, o išvados dar nėra pritaikomos praktinei diagnostikai. Vis dėlto kryptis laikoma perspektyvia, nes organizmo išskiriami junginiai kartais atspindi medžiagų apykaitos ir mikrobiomos pokyčius.

    Kaip vyko tyrimas

    Tyrime dalyvavo 24 žmonės, suskirstyti į keturias vienodo dydžio grupes. Įtraukti 6 dalyviai, sergantys Parkinsono liga, 6 turintys lengvų kognityvinių sutrikimų, 6 sirgę COVID-19 ir 6 sveiki kontrolinės grupės asmenys.

    Kiekvienam dalyviui buvo paimti tepinėliai iš bambos, nosies ir srities prie ausies. Tuomet mėginiai analizuoti vertinant lakiuosius organinius junginius, kurie sudaro savotišką cheminį mėginio profilį.

    Analizei naudota lazerinė fotoakustinė spektroskopija, leidžianti fiksuoti junginių signalus ir palyginti jų visumą tarp grupių. Ryškiausi skirtumai, pagal autorius, matėsi nosies ir bambos mėginiuose.

    Ką pastebėjo Parkinsono grupėje

    Parkinsono liga sergančių dalyvių mėginiai demonstravo panašesnį tarpusavyje cheminį „piršto atspaudą“ nei kitų grupių. Tyrėjai taip pat pakartotinai paėmė papildomus mėginius iš 3 Parkinsono liga sergančių pacientų po dviejų savaičių.

    Šie pakartotiniai mėginiai vėl pateko į tą pačią cheminio panašumo grupę, kas, autorių vertinimu, leidžia manyti, kad užfiksuotas signalas gali būti ne atsitiktinis. Vis dėlto tai dar nėra įrodymas, kad būtent bamba tinka ligai nustatyti.

    Kodėl tai dar ne diagnostika

    Mokslininkai akcentuoja, kad imtis buvo labai maža, todėl pagal šiuos duomenis negalima teigti, jog bambos kvapo ar cheminės sudėties analizė gali diagnozuoti Parkinsono ligą. Tokiems tikslams reikėtų didelių, skirtingų šalių ir centrų patvirtintų tyrimų.

    Rezultatams galėjo turėti įtakos amžius, higienos priemonės, kvepalai, odos priežiūros produktai bei kiti aplinkos veiksniai. Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad mažoje grupėje amžius ir diagnozė galėjo būti per glaudžiai susiję, todėl jų poveikį sunku atskirti.

    Nepaisant ribojimų, darbas papildo augantį mokslinių tyrimų lauką, kuriame ieškoma neinvazinių biologinių žymenų pagal žmogaus išskiriamus lakiuosius junginius. Kitas žingsnis, pasak tyrėjų, būtų didesnės apimties tyrimai su panašaus amžiaus dalyviais ir griežtai suvienodintomis mėginių paėmimo sąlygomis.

  • Demencijos rizika gali augti tyliai: 6 signalai, kuriuos vertėtų pasitikrinti dar vidutiniame amžiuje

    Demencija dažnai vystosi pamažu, o pirmieji pokyčiai gali prasidėti gerokai anksčiau, nei atsiranda aiškūs atminties ar orientacijos sutrikimai. Specialistai pabrėžia, kad dalis rizikos veiksnių susiję su bendra širdies ir kraujagyslių sveikata, o juos galima pastebėti ir koreguoti dar vidutiniame amžiuje.

    Gydytojai ir mokslininkai vis dažniau kalba apie modifikuojamus veiksnius, kurie ilgainiui siejami su didesne kognityvinių sutrikimų tikimybe. Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesioginės demencijos priežastys, tačiau jų kontrolė siejama su geresnėmis ilgalaikėmis smegenų sveikatos perspektyvomis.

    Kraujospūdis ir cholesterolis

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis neretai neturi jokių akivaizdžių simptomų, todėl dalis žmonių apie problemą sužino per vėlai. Ilgainiui aukštas spaudimas gali pažeisti ir siaurinti kraujagysles, kurios aprūpina smegenis deguonimi ir maisto medžiagomis, o tai siejama su didesne kognityvinių sutrikimų rizika.

    Ne mažiau svarbus ir padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, dažnai vadinamas bloguoju cholesteroliu. Jis siejamas su aterosklerozės procesais, kai kraujagyslėse formuojasi plokštelės ir blogėja kraujotaka, o tai gali turėti įtakos ir smegenų kraujotakai.

    Cukraus kontrolė ir juosmens apimtis

    Padidėjusi gliukozė kraujyje ir insulino rezistencija taip pat siejamos su didesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe. Rizika dažniau didėja senstant, esant mažam fiziniam aktyvumui ir didesnei kūno riebalų masei, todėl periodiniai tyrimai ir gyvenimo būdo korekcijos gali būti ypač reikšmingi.

    Dėmesio verta ir juosmens apimtis, nes pilvinis nutukimas dažnai susijęs su metaboliniais sutrikimais bei uždegiminiais procesais. Tyrimų apžvalgos rodo, kad nutukimas vidutiniame amžiuje siejamas su maždaug 30 proc. didesne demencijos rizika vėlesniame gyvenime, nors ryšys vertinamas kaip asociacija, o ne tiesioginis priežastinis įrodymas.

    Klausa ir rega

    Prastėjanti klausa siejama su didesne kognityvinio nuosmukio rizika, nes smegenims tenka daugiau pastangų apdoroti garsą ir kompensuoti praleistą informaciją. Be to, klausos problemos gali skatinti socialinę izoliaciją, kuri taip pat laikoma svarbiu rizikos veiksniu vyresniame amžiuje.

    Nekoreguotos regos problemos taip pat aptariamos kaip galimas rizikos signalas, nors įrodymai čia vertinami nevienodai. Vis dėlto kai kurie dideli stebimieji tyrimai rodo, kad regėjimo atkūrimas, pavyzdžiui, po kataraktos operacijos, siejamas su mažesne demencijos rizika, todėl regėjimo patikros neturėtų būti atidedamos.

    Gydytojai pabrėžia, kad efektyviausias kelias mažinti riziką yra reguliarūs profilaktiniai tyrimai, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė, pakankamas fizinis aktyvumas ir laiku koreguojami klausos bei regos sutrikimai. Jei kyla įtarimų dėl rodiklių ar savijautos pokyčių, verta pasitarti su šeimos gydytoju ir aptarti individualų ištyrimo planą.