CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Dietologė įvardijo supermaistą spaudimui mažinti: pigus riešutas gali nustebinti efektu

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis dažnai nesukelia ryškių simptomų, tačiau ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Specialistai pabrėžia, kad greta gydytojo paskirto gydymo svarbų vaidmenį gali atlikti ir kasdienė mityba.

    Viena iš dažniau minimų užkandžių alternatyvų, galinčių prisidėti prie kraujospūdžio kontrolės, yra nesūdytos pistacijos. Šie riešutai vertinami dėl palankaus mineralų santykio, ypač kalio ir mažo natrio kiekio, kuris aktualus sergant hipertenzija.

    Dietologų teigimu, apie 30 gramų nuluptų nesūdytų pistacijų porcija suteikia maždaug 160 kilokalorijų, joje yra apie 6 gramai baltymų, 13 gramų riebalų, daugiausia nesočiųjų, ir apie 3 gramai skaidulų. Toks kiekis taip pat gali turėti apie 300 miligramų kalio, kuris svarbus kraujospūdžio reguliacijai.

    „Kalis padeda palaikyti sveiką kraujospūdį, nes subalansuoja neigiamą per didelio natrio vartojimo poveikį“, – sakė dietologė Andrea Mathis.

    Perteklinis natris siejamas su didesniu skysčių susilaikymu organizme, didesniu cirkuliuojančio kraujo tūriu ir dėl to kylančiu spaudimu. Kalis, priešingai, padeda inkstams pašalinti daugiau natrio su šlapimu ir prisideda prie kraujagyslių sienelių atsipalaidavimo, todėl kraujotaka gali tapti sklandesnė.

    Pistacijos taip pat išsiskiria antioksidantais, tarp jų aptinkami junginiai, tokie kaip gama tokoferolis, liuteinas ir įvairūs polifenoliai. Antioksidantai padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris laikui bėgant gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir neigiamai veikti kraujagyslių elastingumą.

    Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad vienas produktas savaime hipertenzijos neišgydys. Kraujospūdžiui palankus efektas paprastai pasiekiamas derinant kelis įpročius: mažinant druskos kiekį, renkantis daugiau daržovių ir skaidulų, palaikant sveiką kūno masę, reguliariai judant ir ribojant alkoholį.

    Norint įtraukti pistacijas į kasdienį racioną, rekomenduojama rinktis nesūdytas, jų nepaversti kaloringu užkandžiavimu ir vertinti bendrą dienos energijos kiekį. Jas galima valgyti vienas, dėti į salotas, košes ar derinti su vaisiais, tačiau sergantiems inkstų ligomis ar turintiems specifinių mitybos apribojimų dėl kalio kiekio verta pasitarti su gydytoju.

  • Kasdieniai įpročiai tyliai kelia kraujospūdį: 7 klaidos ir kas patenka į rizikos grupę

    Високий тиск часто протікає без помітних симптомів. Водночас деякі звичні речі можуть поступово збільшувати ризик проблем із серцем і судинами.

    Проблеми з серцем. Ілюстративне фото

    За даними NHS, у рідкісних випадках можуть з’являтися головний біль, погіршення зору або біль у грудях. Але єдиний спосіб дізнатися про гіпертонію — перевірити артеріальний тиск, пише видання Express.

    Фахівці назвали сім повсякденних звичок і факторів, які можуть сприяти його підвищенню.

    1. Надмірна кількість солі.
    NHS радить дорослим споживати не більше 6 г солі на день — приблизно одну рівну чайну ложку. Причому йдеться не лише про сіль, яку люди додають самостійно. Значна її кількість уже міститься у продуктах.

    Британський фонд серця серед таких продуктів називає сир, пластівці для сніданку, консервовані супи, хліб, випічку, піцу, оброблене м’ясо та соуси.

    2. Поганий сон.
    За даними Blood Pressure UK, проблеми зі сном пов’язують із підвищеним тиском. Зокрема, йдеться про сон менш ніж п’ять годин, безсоння та перерваний сон.

    3. Куріння.
    NHS зазначає, що сигарети тимчасово підвищують артеріальний тиск і частоту серцевих скорочень. З часом хімічні речовини тютюну можуть сприяти закупорюванню артерій і погіршенню кровообігу.

    4. Надмірне вживання алкоголю.
    NHS радить для зниження тиску “не вживайте забагато алкоголю – уникайте вживання понад 14 алкогольних одиниць на тиждень на регулярній основі”. Британський фонд серця попереджає, що цей фактор ризику часто недооцінюють.

    5. Надлишок доданого цукру.
    Цукор міститься не лише у солодощах і напоях. Його можна знайти також у хлібі, соусах, пластівцях, йогуртах, кетчупі та заправках для салатів. У дослідженні BMC Medicine за 2023 рік більша кількість доданого цукру була пов’язана з вищим ризиком серцевих захворювань та інсульту.

    6. Тривалий стрес.
    NHS зазначає, що постійне відчуття стресу може збільшувати ризик високого тиску. Додатково люди можуть почати частіше курити, вживати алкоголь або переїдати, що також впливає на здоров’я.

    7. Низька фізична активність.
    Брак руху пов’язують із вищим ризиком гіпертонії. За наведеними даними, у неактивних людей цей ризик може бути на 30–50% вищим порівняно з активними.

    Лікарі попереджають, що високий тиск може збільшувати ризик серцевого нападу, захворювань нирок та інсульту. Перевірити його можна лише шляхом вимірювання артеріального тиску.

    Нагадаємо: портал “Коментарі” писав, які продукти допоможуть знизити високий тиск та рівень холестерину.

  • Nauja grožio mada užkariauja rudenį: eye maxxing triukas paryškina akis be sudėtingų technikų

    Nauja grožio mada užkariauja rudenį: eye maxxing triukas paryškina akis be sudėtingų technikų

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išpopuliarėjęs makiažo trendas eye maxxing šį rudenį grįžta su ryškesniu akcentu: burgundiškais atspalviais, kurie žada vizualiai sustiprinti akių spalvą. Šis būdas ypač dažnai aptarinėjamas „TikTok“ ir „Instagram“, kur makiažo kūrėjai dalijasi greitais, kasdienai pritaikomais variantais.

    Eye maxxing esmė paprasta: akių makiažo priemonės parenkamos taip, kad harmoningai derėtų su rainelės tonu arba kurtų švelnų kontrastą. Taip akis atrodo ryškesnės, o žvilgsnis tampa labiau išraiškingas net ir naudojant minimalų kiekį produktų.

    Burgundiški tonai ir kam jie tinka

    Rudeniui itin būdingi šilti, sodrūs atspalviai, todėl burgundiška gama natūraliai įsilieja į sezono tendencijas. Makiažo specialistai dažnai pabrėžia, kad raudonmedžio, slyvų ir vyno atspalviai gali ypač gražiai išryškinti žalias bei rusvas akis.

    Tiesa, tai nereiškia, kad trendas netinka kitoms akių spalvoms. Švelniai išsklaidytas burgundiškas šešėlis ar plona akių kontūro linija gali atrodyti subtiliai ir prie mėlynų ar pilkų akių, svarbiausia nepadauginti intensyvumo ir rinktis švaresnę, ne pernelyg tamsią spalvą.

    Kaip pasidaryti eye maxxing kasdienai

    Kasdieniam įvaizdžiui dažniausiai pakanka vieno akcento: burgundiško pieštuko, pravedimo palei blakstienų liniją arba lengvai paryškintos apatinės linijos. Kad vaizdas atrodytų tvarkingai, kontūrą verta švelniai išsklaidyti, jog neliktų aštrių brėžimų.

    Kitas populiarus sprendimas yra burgundiškas tušas, kuris suteikia spalvos, bet išlieka pakankamai neutralus dienai. Tokiu atveju likusį makiažą patariama palikti ramesnį, kad visas dėmesys kryptų į akis, o bendras įvaizdis neatrodytų perkrautas.

    Ryškesniam vakarui

    Vakaro makiažui eye maxxing dažnai papildomas šešėliais: burgundiški tonai dengiami ant voko ir išsklaidomi link raukšlės, kuriant gylį. Svarbu išlaikyti balansą, kad raudoni atspalviai neprimintų pavargusių akių, todėl praverčia kruopščiai sulygintas odos tonas ir šviesesnis akcentas vidiniame akies kamputyje.

    Dar viena gudrybė, kuri dažnai kartojama makiažo pamokose, yra spalvų sluoksniavimas: pieštukas kaip pagrindas, ant jo šešėlis, o pabaigoje tušas. Taip spalva išlieka sodresnė ir ilgiau laikosi, ypač jei diena ilga, o oras drėgnas.

  • Kraujas šlapime ir deginimas tualete: medikai įspėja apie tylią pūslės vėžio pradžią

    Šlapimo pūslės vėžys neretai vadinamas tyliu, nes ankstyvose stadijose gali nesukelti ryškių simptomų. Dalis požymių primena šlapimo takų infekciją, todėl žmonės dažnai delsia kreiptis į gydytojus.

    Dažniausias ir svarbiausias signalas yra kraujas šlapime, net jei jo matyti tik labai nedaug arba jis pasirodo vieną kartą. Medikai pabrėžia, kad toks simptomas visada reikalauja ištyrimo, nes vien iš savijautos nustatyti priežasties neįmanoma.

    Kiti ankstyvi požymiai taip pat gali būti klaidinantys: dažnesnis noras šlapintis, staigūs ir stiprūs norai eiti į tualetą, deginimas ar perštėjimas šlapinantis. Tokie simptomai dažnai siejami su infekcija, tačiau jei jie kartojasi, užsitęsia ar grįžta, verta nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju.

    Jeigu liga progresuoja ir išplinta už šlapimo pūslės ribų, gali atsirasti dubens ar kaulų skausmai, kojų tinimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir bendras silpnumas. Tokie požymiai paprastai rodo pažengusią būklę, todėl svarbiausia yra pagauti ligą anksčiau.

    Specialistai primena, kad kraujas šlapime dažnai būna susijęs ne su vėžiu, o su kitomis priežastimis, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija, inkstų akmenimis ar padidėjusia prostata. Vis dėlto tai nėra simptomas, kurį būtų saugu ignoruoti ar gydyti savarankiškai, nes reikalingi tyrimai ir aiškus atsakymas.

    Ankstyva diagnostika išlieka pagrindinis veiksnys, lemiantis gydymo sėkmę. Pacientams paprastai atliekami šlapimo tyrimai, prireikus skiriami vaizdiniai tyrimai, o galutinį atsakymą dažnai padeda patvirtinti urologo atliekami ištyrimai.

  • Mokslininkai nustatė, kaip virti kiaušinius, kad baltymai geriausiai pasisavintų

    Mokslininkai nustatė, kaip virti kiaušinius, kad baltymai geriausiai pasisavintų

    Kodėl paruošimas svarbus?

    Kiaušiniai vertinami dėl visaverčių baltymų, taip pat juose gausu cholino, vitaminų ir karotenoidų, tokių kaip liuteinas bei zeaksantinas. Tačiau organizmui svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip produktą paruošiame, nes kaitinimas keičia baltymų struktūrą.

    Tyrėjai, nagrinėję skirtingai termiškai apdorotus kiaušinius, vertino baltymų virškinamumą laboratorinėmis sąlygomis. Palyginti žali, kietai virti ir pusiau minkštai virti kiaušiniai, kai baltymas jau sutvirtėjęs, o trynys dar išlieka minkštesnis.

    Rezultatai: pusiau minkštas laimi

    Tyrime geriausiai pasirodė pusiau minkštai virti kiaušiniai, kurių baltymų virškinamumas siekė vidutiniškai 81,54 proc. Kietai virtų kiaušinių baltymų virškinamumas buvo 76,24 proc., o žalių kiaušinių – 70,03 proc.

    Šie skaičiai nereiškia, kad pusiau minkštai virtas kiaušinis automatiškai tampa ypatingu produktu, tačiau jie primena svarbų principą: šiluma gali palengvinti virškinimo fermentų darbą ir pagerinti baltymų panaudojimą.

    Žali kiaušiniai pranašumo nesuteikia

    Vis dar pasitaiko įsitikinimas, kad neapdoroti produktai išsaugo daugiau vertingų medžiagų, tačiau su kiaušinių baltymais situacija sudėtingesnė. Ankstesni tyrimai su žmonėmis rodė didelį skirtumą: termiškai apdoroto kiaušinio baltymai buvo pasisavinami gerokai efektyviau nei žali.

    Dėl to anksčiau sporto aplinkoje paplitęs įprotis vartoti žalius kiaušinius nėra pagrįstas baltymų pasisavinimo požiūriu. Baltymų kokybė ir panaudojimas svarbūs ne tik sportuojantiems, bet ir visiems, kuriems aktualus raumenų, audinių atsinaujinimas bei sotumo jausmas.

    Kiek virti ir kada geriau nerizikuoti?

    Praktiškai dažnai rekomenduojama orientuotis į laiką: vidutinio dydžio kiaušinis nuo įdėjimo į verdantį vandenį paprastai verda apie 4–5 minutes, kad baltymas sutvirtėtų, o trynys liktų kremiškas. Didesniems kiaušiniams gali reikėti kiek ilgesnio virimo.

    Vis dėlto pusiau minkšti ar nepakankamai kaitinti kiaušiniai gali didinti salmoneliozės riziką. Vaikams, senjorams, nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu saugiausias pasirinkimas yra pilnai termiškai apdoroti kiaušiniai, kai sutvirtėję ir baltymas, ir trynys.

    Jei renkatės minkščiau virtus kiaušinius, svarbu laikytis higienos: naudoti tik šviežius, nepažeistu lukštu, laikyti šaldytuve ir vengti kryžminės taršos virtuvėje. Tai paprastas produktas, bet paruošimo detalės gali turėti realią reikšmę savijautai.

  • Cukrinis diabetas ir spaudimas: šis „piktžole“ vadinamas augalas stebina omega-3 ir poveikiu

    Cukrinis diabetas ir spaudimas: šis „piktžole“ vadinamas augalas stebina omega-3 ir poveikiu

    Kas yra portulaka?

    Daržinė portulaka yra sultingas vienmetis augalas, priskiriamas sukulentams, todėl gerai ištveria karštį ir trumpalaikę sausrą. Viduržemio jūros regione, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose ji seniai valgoma kaip daržovė, tačiau mūsų kraštuose dažnai laikoma piktžole.

    Maistui naudojami portulakos lapai ir jauni stiebai: juos galima valgyti žalius, dėti į salotas, sriubas ar daržovių patiekalus. Pastaraisiais metais augalas vis dažniau minimas mitybos ir tvaraus ūkininkavimo kontekste, nes gali augti prastesnėmis sąlygomis.

    Ką rodo tyrimai apie gliukozę?

    2024 metais paskelbtoje atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų metaanalizėje vertintas portulakos papildų poveikis žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Tyrėjai analizavo gliukozės nevalgius, kraujo riebalų ir uždegimo rodiklių pokyčius.

    Apibendrinti rezultatai siejo portulakos vartojimą su mažesne gliukozės koncentracija nevalgius, mažesniais bendrojo cholesterolio, trigliceridų ir MTL cholesterolio rodikliais, taip pat mažesniu C reaktyviojo baltymo kiekiu. Kartu pastebėtas DTL cholesterolio padidėjimas, tačiau reikšmingo poveikio HbA1c ar insulino rodikliams visoje imtyje nenustatyta.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra įrodymas, jog portulaka gydo diabetą, o daugumoje darbų vertinti standartizuoti ekstraktai ar papildai. Klinikinių tyrimų trukmė ir metodikos skyrėsi, todėl praktinės išvados turi būti vertinamos atsargiai.

    Ar gali padėti dėl kraujospūdžio?

    Naujesnė atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė portulakos vartojimą siejo su nedideliu sistolinio kraujospūdžio sumažėjimu, vidutiniškai maždaug 3 mmHg. Diastolinio spaudimo pokyčiai bendroje analizėje nebuvo vienareikšmiai, nors dalyje pogrupių, pavyzdžiui, vyresniems nei 40 metų ar sergantiems diabetu, fiksuotos palankesnės tendencijos.

    Toks pokytis gali būti reikšmingas visuomenės sveikatos mastu, tačiau konkrečiam žmogui jis dažniausiai nėra pakankamas kaip gydymas. Portulaka neturėtų būti pristatoma kaip vaistų nuo hipertenzijos pakaitalas, ypač jei spaudimas padidėjęs nuolat.

    „Portulaka gali būti vertinga mitybos detalė, tačiau ji nėra stebuklinga priemonė ir neatstoja gydytojo paskirto gydymo“, – sako mitybos specialistai, vertindami klinikinių tyrimų apžvalgų kryptį.

    Kuo portulaka išsiskiria sudėtimi?

    Portulaka dažnai išskiriama kaip vienas įdomesnių augalinių alfa-linoleno rūgšties šaltinių, tai yra omega-3 riebalų rūgštis, kurios žmogaus organizmas pats nepasigamina. Publikacijose aprašomas gana aukštas ALA kiekis šviežioje masėje, todėl šis augalas patrauklus tiems, kas renkasi augalinę mitybą.

    Vis dėlto ALA nėra tas pats, kas ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgštys EPA ir DHA, dažniausiai siejamos su žuvimi. Organizmas ALA gali paversti į EPA ir DHA, bet šis procesas ribotas, todėl portulaka labiau laikytina papildomu, o ne lygiaverčiu jūrinių produktų pakaitalu.

    Laboratoriniai ir apžvalginiai darbai taip pat aprašo potencialų portulakos biologiškai aktyvių junginių ryšį su uždegimo procesais, įskaitant kai kurių uždegiminių mediatorių slopinimą. Tačiau laboratoriniai rezultatai nėra tas pats, kas aiškiai patvirtintas klinikinis poveikis žmonėms.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Ne visa portulaka, randama kieme ar pakelėje, yra tinkama maistui, nes augalai gali kaupti teršalus iš užteršto dirvožemio. Saugiausia rinktis portulaką iš patikimo šaltinio arba auginti savo, neužterštoje vietoje.

    Kitas svarbus aspektas yra oksalatų kiekis: kai kurios analizės rodo, kad šviežiuose lapuose jų gali būti nemažai. Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenligę ar gydytojo nurodymą riboti oksalatus, portulaką verta vartoti saikingai ir pasitarti su specialistu.

    Apibendrinant, portulaka gali būti maistinga ir įdomi daržovė, kuri dietą papildo augaliniais omega-3 ir kitais bioaktyviais junginiais. Tyrimai rodo galimas palankias sąsajas su gliukozės nevalgius, lipidų profiliu ir sistoliniu kraujospūdžiu, tačiau tai nėra pagrindas ją vadinti vaistu.

  • Po valgio traukia ant sofos? Ekspertai sako: padarykite vieną dalyką ir cukrus kraujyje šoks mažiau

    Po valgio traukia ant sofos? Ekspertai sako: padarykite vieną dalyką ir cukrus kraujyje šoks mažiau

    Po valgio gliukozės kiekis kraujyje natūraliai pakyla, o organizmas išskiria insuliną, kad ląstelės galėtų panaudoti energiją. Mokslininkai pabrėžia, kad į šį procesą įtraukti raumenis gali būti paprasta, tačiau veiksminga priemonė.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama judėjimui po valgio, nes jis gali padėti sušvelninti vadinamąjį popietinį ar vakarinį cukraus šuolį. Ypač aktualu tai žmonėms, turintiems 2 tipo cukrinį diabetą ar padidėjusią riziką jam išsivystyti.

    Kodėl verta pajudėti po valgio?

    2023 metais žurnale „Sports Medicine“ paskelbtoje metaanalizėje buvo apžvelgti aštuoni randomizuoti tyrimai, kuriuose dalyvavo 116 žmonių, įskaitant ir sergančius 2 tipo cukriniu diabetu. Išvada buvo aiški: aktyvumas po valgio labiau mažino gliukozės kilimą nei mankšta prieš valgį ar sėdimas režimas.

    Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad geriausia nepradėti judėti per vėlai. Kuo greičiau po valgio pradedamas lengvas aktyvumas, tuo labiau jis siejamas su mažesniu gliukozės šuoliu.

    Svarbu ir tai, kad nereikia intensyvių treniruočių. Daugelyje analizuotų tyrimų aktyvumas buvo paprastas, nedidelio intensyvumo ėjimas, kurį realu pritaikyti kasdienybėje.

    Kiek ir kada eiti?

    Vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių yra randomizuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 41 žmogus, sergantis 2 tipo cukriniu diabetu. Vienu laikotarpiu jie vaikščiojo 30 minučių kartą per dieną, kitu laikotarpiu ėjo po 10 minučių po kiekvieno iš trijų pagrindinių valgymų.

    Rezultatai parodė, kad trumpi pasivaikščiojimai iškart po valgymo efektyviau gerino popietinę ir vakarinę glikemiją. Ryškiausias poveikis fiksuotas po vakarienės, kai dažnai suvartojama daugiau angliavandenių ir vėliau ilgai sėdima.

    Praktikoje tai gali reikšti paprastą sprendimą: po valgio skirti 10–15 minučių ramiam ėjimui. Tam tinka trumpas ratas aplink namus, keli papildomi kvartalai grįžtant iš parduotuvės ar pasivaikščiojimas laiptinėje, jei nėra galimybės išeiti į lauką.

    O kaip dėl virškinimo ir gulėjimo?

    Kai kuriuose nedideliuose tyrimuose nagrinėta, kaip ramus ėjimas po valgio veikia skrandžio išsituštinimą. Duomenys rodo, kad toks pasivaikščiojimas gali jį paspartinti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad iškart sumažės pilnumo jausmas ar pilvo pūtimas.

    Pats gulėjimas po valgio daugeliui sveikų žmonių nėra draudžiamas, tačiau situacija keičiasi turintiems refliuksą. American College of Gastroenterology rekomendacijose pabrėžiama, kad valgymas prieš pat atsigulant gali stiprinti GERD simptomus, todėl dažnai siūloma nevalgyti maždaug 2–3 valandas prieš miegą.

    Dėl to paprasčiausias sprendimas po pietų ar vakarienės yra ne griežtos taisyklės, o nedidelis įprotis: kelių ar keliolikos minučių ramus pasivaikščiojimas. Tai vienas lengviausių būdų nutraukti sėdėjimą ir švelniai padėti organizmui tvarkytis su po valgio kylančia gliukoze.

  • Mokslininkai patikrino žalią kavą: po 12 savaičių pokytis pilve nustebino net juos

    Mokslininkai patikrino žalią kavą: po 12 savaičių pokytis pilve nustebino net juos

    Žalioji kava gaminama iš tų pačių kavos pupelių kaip ir įprasta juoda, tačiau jos nėra skrudinamos. Dėl to gėrime išlieka daugiau natūralių junginių, o skonis dažniau apibūdinamas kaip žoliškas ir lengvai kartokas.

    Daugiausia dėmesio tyrimuose sulaukia chlorogeninės rūgštys, priskiriamos polifenoliams. Skrudinant jų kiekis mažėja, todėl žaliose pupelėse šių junginių paprastai būna daugiau nei klasikinėje kavoje.

    Ką parodė 12 savaičių tyrimas

    Viename atsitiktinių imčių, dvigubai aklame tyrime dalyvavo 150 suaugusių japonų, turinčių antsvorio, o 142 žmonės tyrimą užbaigė. 12 savaičių jie kasdien gėrė po 180 mililitrų tirpios kavos.

    Viena grupė gavo gėrimą su 369 miligramais chlorogeninių rūgščių, kita gėrė kontrolinę kavą su 35 miligramais. Kofeino ir kalorijų kiekis buvo beveik vienodas, todėl tyrėjai galėjo vertinti būtent polifenolių įtaką.

    Po trijų mėnesių grupėje, vartojusioje daugiau chlorogeninių rūgščių, sumažėjo visceralinio ir bendro pilvo riebalų plotas, vertintas vaizdiniais tyrimais. Visceralinio riebalo plotas vidutiniškai sumažėjo 9 kvadratiniais centimetrais, o kontrolinėje grupėje – 1 kvadratiniu centimetru.

    Bendras pilvo riebalų plotas atitinkamai mažėjo 13,8 ir 2 kvadratiniais centimetrais. Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiogiai centimetrai, „nukritę“ nuo liemens, nes čia matuojamas riebalinio audinio plotas vaizde, o ne juosmens apimtis siuvėjo metru.

    Vis dėlto pokyčiai fiksuoti ir juosmens apimtyje: per 12 savaičių didesnę chlorogeninių rūgščių dozę gavusioje grupėje ji vidutiniškai sumažėjo apie 0,7 centimetro, o kontrolinėje grupėje nežymiai padidėjo apie 0,1 centimetro.

    Kūno masės pokytis buvo nedidelis, bet taip pat išsiskyrė: „aktyvioje“ grupėje svoris vidutiniškai sumažėjo apie 0,2 kilogramo, o kontrolinėje – padidėjo apie 0,1 kilogramo. Tyrėjai pabrėžė, kad svarbus ir pokyčių dinamika laikui bėgant, ne vien galutinis skirtumas.

    Kur slypi svarbiausias niuansas

    Rezultatus verta vertinti atsargiai ir dėl finansavimo: tyrimą rėmė kompanija Kao Corporation, o dalis autorių buvo šios įmonės darbuotojai. Tai savaime nereiškia, kad išvados klaidingos, tačiau didina poreikį nepriklausomam pakartojimui.

    Platesnį vaizdą pateikia 15 atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė, kurioje dalyvavo 897 žmonės, tačiau joje vertinta ne kava, o žaliosios kavos ekstraktai. Skaičiavimai rodė, kad, palyginti su kontrolinėmis grupėmis, masė vidutiniškai mažėjo apie 1,23 kilogramo, o liemens apimtis – apie 1 centimetru.

    Tuo pat metu nebuvo aiškaus, nuoseklaus poveikio kūno riebalų procentui ar liemens ir klubų santykiui. Be to, skirtinguose tyrimuose skyrėsi dozės, trukmė ir naudojamų preparatų sudėtis, todėl poveikį sunku perkelti į kasdienę praktiką.

    Esminė detalė ta, kad 12 savaičių tyrime dalyviai gėrė ne namuose ruoštą žalią kavą, o specialiai sukurtą tirpią kavą su tiksliai nustatytu chlorogeninių rūgščių kiekiu. Tai reiškia, kad iš puodelio įprastos žalios kavos virtuvėje tikėtis identiško efekto būtų nepagrįsta.

    Ką tai reiškia kasdienybėje

    Žaliojoje kavoje yra ir kofeino, todėl jautresni žmonės turėtų įvertinti bendrą kofeino kiekį iš visų šaltinių per dieną. Per didelis kofeino vartojimas daliai žmonių siejamas su miego, nerimo ar širdies ritmo sutrikimais.

    Bendra mokslinių duomenų kryptis leidžia manyti, kad chlorogeninės rūgštys gali šiek tiek prisidėti prie svorio ir liemens kontrolės. Tačiau tai nėra greita priemonė figūrai keisti: didžiausią reikšmę vis dar turi subalansuota mityba, pakankamas judėjimas ir nuoseklūs įpročiai.

  • Vienas rodiklis gali išduoti sveikatą ir ilgaamžiškumą: ką apie jus pasako VO₂ max?

    Vienas rodiklis gali išduoti sveikatą ir ilgaamžiškumą: ką apie jus pasako VO₂ max?

    VO₂ max, dar vadinamas deguonies įsisavinimo riba, parodo didžiausią deguonies kiekį, kurį organizmas gali paimti, pernešti ir panaudoti intensyvaus krūvio metu. Šis rodiklis laikomas vienu tiksliausių širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ištvermės matų.

    Praktiškai kuo VO₂ max didesnis, tuo efektyviau kartu dirba plaučiai, širdis, kraujagyslės ir raumenys. Rodiklis dažniausiai pateikiamas mililitrais deguonies kilogramui kūno masės per minutę ir padeda įvertinti fizinį pajėgumą ne pagal savijautą, o pagal objektyvų skaičių.

    Kaip tiksliai jis matuojamas?

    Patikimiausias VO₂ max nustatymas atliekamas krūvio mėginio metu medicinos ar sporto laboratorijoje. Tuomet žmogus bėga takeliu arba mina veloergometrą, o speciali įranga analizuoja įkvepiamų ir iškvepiamų dujų sudėtį.

    Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės VO₂ max dažniausiai tik apskaičiuoja pagal pulsą, tempą, galią ir kitus netiesioginius duomenis. Tokie įverčiai gali būti naudingi stebint ilgalaikes tendencijas, tačiau jų nereikėtų laikyti lygiaverčiais laboratoriniam tyrimui.

    Ką rodo tyrimai apie riziką?

    Mokslinėje literatūroje VO₂ max ir bendra kardiovaskulinė ištvermė siejama su mažesne mirtingumo ir lėtinių ligų rizika. Didelės apimties analizės rodo nuoseklų ryšį: aukštesnis fizinis pajėgumas statistiškai susijęs su geresnėmis sveikatos baigtimis.

    2022 metais paskelbtoje didelėje metaanalizėje nustatyta, kad aukščiausio pajėgumo grupė turėjo reikšmingai mažesnę mirties nuo bet kokios priežasties riziką nei žemiausio pajėgumo grupė. Taip pat akcentuojama, kad net nedideli ištvermės pagerėjimai, vertinami pagal metabolinius ekvivalentus, populiaciniu lygmeniu siejami su mažesne rizika.

    2024 metais publikuotose apžvalgose pabrėžiama, kad kardiovaskulinė ištvermė išlieka vienu stipriausių ir stabiliausių sveikatos prognozinių veiksnių suaugusiesiems. Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad rodiklį būtina vertinti kartu su kitais rizikos veiksniais.

    Ką daryti, kad VO₂ max gerėtų?

    VO₂ max dažniausiai mažėja su amžiumi, tačiau jis yra treniruojamas, todėl reguliarus judėjimas išlieka veiksmingiausia priemonė. Pagrindas yra aerobinis krūvis: spartus ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kitos ištvermės veiklos, kurias galima išlaikyti pakankamai ilgai.

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę arba 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos. Papildomai patariama bent du kartus per savaitę įtraukti jėgos pratimus pagrindinėms raumenų grupėms.

    Gerėjant pasirengimui, naudingi gali būti intervalai, kai trumpesni intensyvesni epizodai kaitaliojami su ramesne atsigavimo dalimi. Rezultatai dažniausiai matomi ne per kelias dienas, o per mėnesius, todėl svarbiausia yra nuoseklumas, miegas, mityba ir tinkamas krūvio dozavimas.

    „VO₂ max yra vertingas sveikatos ir fizinio pajėgumo rodiklis, tačiau jis nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie ilgaamžiškumą ar ligų riziką“, – pažymi sporto medicinos specialistai.

    Ekspertai taip pat primena, kad tas pats VO₂ max skirtingiems žmonėms gali reikšti nevienodą realią riziką, nes svarbūs ir kraujospūdis, kūno masė, rūkymas, metaboliniai rodikliai, lėtinės ligos bei genetika. Be to, kasdieniai veiksniai, tokie kaip nuovargis, karštis ar treniruotės tipas, gali keisti išmaniojo įrenginio pateikiamus įverčius.

    Praktinis patarimas paprastas: vietoje bandymo vaikytis vieno skaičiaus verta stebėti ilgalaikį pokytį. Jei prie panašaus pulso galite judėti greičiau, lengviau lipate laiptais ir greičiau atsigaunate po krūvio, tikėtina, kad gerėja ir jūsų ištvermė.

  • Taip kasdien naikinate plaukus: 7 įpročiai, kuriuos pakeitę greitai pamatysite skirtumą

    Taip kasdien naikinate plaukus: 7 įpročiai, kuriuos pakeitę greitai pamatysite skirtumą

    Tvarkingi, sveikai atrodantys plaukai dažnai laikomi vienu ryškiausių įvaizdžio akcentų, tačiau jų būklę lemia ne tik šampūnas ar kirpimas. Didelę įtaką daro mityba, stresas, miego trūkumas ir žalingi įpročiai, todėl plaukų silpnėjimas neretai turi kelias priežastis.

    Dermatologai pabrėžia, kad plauko stiebas yra pažeidžiamas tiek chemiškai, tiek mechaniškai, o žala kaupiasi palaipsniui. Dėl to plaukai gali pradėti lūžinėti, prarasti žvilgesį, tapti šiurkštūs ir labiau pūstis net tada, kai atrodo, jog priemonės parinktos teisingai.

    Karštis, kuris plaukus išsausina

    Viena dažniausių kasdienių klaidų yra per aukšta temperatūra džiovinant plaukus ar naudojant tiesintuvą bei garbanojimo žnyples. Kaitinant plauką, ypač arti 200 laipsnių, jo viduje esanti drėgmė garuoja, o tai gali sukelti mikropažeidimus ir keisti keratino struktūrą.

    Ilgainiui toks plaukas praranda elastingumą, lengviau lūžta, ima atrodyti matiniai ir šiurkštūs. Net ir naudojant termoapsaugą, rizika išlieka, jei prietaisai naudojami dažnai, o temperatūra parenkama per didelė jūsų plauko tipui.

    Klaidos po plovimo: trynimas ir šukavimas

    Dar viena žalinga praktika yra energingas šlapių plaukų trynimas rankšluosčiu. Šlapi plaukai būna labiau išbrinkę ir pažeidžiami, todėl stiprus trynimas padidina mechaninių pažeidimų ir lūžinėjimo tikimybę.

    Panašiai veikia ir grubus šukavimas iškart po plovimo, ypač jei plaukai linkę veltis. Specialistai pataria drėgmę švelniai nusausinti spaudžiant rankšluostį, o plaukus išnarplioti atsargiai, pradedant nuo galiukų ir tik tada pereinant prie ilgio.

    Ką verta pakeisti, kad plaukai atsigautų

    Norint, kad plaukai atrodytų sveikesni, pravartu mažinti karščio poveikį ir rinktis žemesnę temperatūrą, o džiovintuvą laikyti toliau nuo plaukų. Jei dažnai tiesinate ar garbanojate, plaukams naudinga daryti pertraukas ir į rutiną įtraukti atstatančias priemones, skirtas pažeistam plaukui.

    Ne mažiau svarbu įvertinti bendrą foną: ilgalaikis stresas, prasta mityba ar staigūs svorio pokyčiai gali atsispindėti plaukų būklėje. Jei slinkimas ryškus, tęsiasi ilgiau ar atsiranda galvos odos sudirgimas, verta pasitarti su gydytoju dermatologu, nes kartais reikalingas tikslesnis priežasties ištyrimas.