CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Karščiai gali smogti širdžiai: gydytojai įspėja dėl klaidos, kurią daro daugelis

    Karščiai gali smogti širdžiai: gydytojai įspėja dėl klaidos, kurią daro daugelis

    Per karščius organizmas intensyviau vėsinasi: išsiplečia odos kraujagyslės, gausiau prakaituojama, o širdis turi sparčiau pumpuoti kraują. Sveikam žmogui tai dažniausiai sukelia tik laikiną nuovargį, tačiau sergantiems širdies ligomis rizika išauga. Dažnesni simptomai gali būti silpnumas, širdies permušimai, galvos svaigimas ar dusulys.

    Didžiausias pavojus kyla, kai karšta tęsiasi kelias dienas iš eilės, o naktys išlieka tvankios ir būstas nespėja atvėsti. Tuomet organizmas nespėja atsigauti, o širdžiai tenka nuolatinė papildoma apkrova. Situaciją gali pabloginti ir prastesnė oro kokybė, kuri karštomis dienomis daliai žmonių tampa labiau dirginanti.

    Skysčiai: svarbiausia nepersistengti

    Pagrindinė taisyklė paprasta: gerti reguliariai, nelaukiant, kol atsiras stiprus troškulys. Dažniausiai geriausiai tinka vanduo, silpna arbata, žolelių užpilai, taip pat skystesnis maistas, pavyzdžiui, sriubos ar šaltibarščiai. Patogiau gerti mažais kiekiais visos dienos metu, nei bandyti atsigriebti vakare.

    Vis dėlto sergantiems širdies nepakankamumu ar vartojantiems tam tikrus vaistus skysčių balansas turi būti ypač apgalvotas. Dehidratacija gali tirštinti kraują ir didinti širdies krūvį, o per didelis skysčių kiekis gali skatinti tinimus ir dusulį. Jei gydytojas yra nurodęs riboti skysčius, šių rekomendacijų būtina laikytis ir karščių metu.

    Vaistų savavališkai nekeiskite

    Karštomis dienomis dalis žmonių ima svarstyti, ar nereikėtų sumažinti kraujospūdį mažinančių vaistų ar diuretikų dozių. Tai gali būti pavojinga, nes savavališki pakeitimai didina staigių kraujospūdžio svyravimų, ritmo sutrikimų ar net ūmių būklių riziką. Bet kokius sprendimus dėl vaistų turėtų priimti tik gydytojas, įvertinęs jūsų būklę ir vartojamus preparatus.

    Pravartu reguliariai matuoti kraujospūdį, ypač jei anksčiau buvo jo svyravimų. Nerimą turėtų kelti alpimas, labai stiprus galvos svaigimas, neįprastai žemas kraujospūdis, ryškus širdies plakimo padažnėjimas ar nelygaus ritmo pojūtis. Tokiais atvejais saugiau pasitarti su medikais, o ne laukti, kol praeis savaime.

    Kūnui per karšta: ką daryti kasdien

    Karščio metu širdžiai labiausiai kenkia staigus ir didelis fizinis krūvis. Sodo darbai, ilgi pasivaikščiojimai, apsipirkimas, važiavimas dviračiu ar treniruotės turėtų būti planuojami ryte arba vakare. Karščiausiomis valandomis geriau likti pavėsyje, vėsesnėse patalpose arba vietose, kur yra kondicionavimas.

    Visiško judėjimo atsisakyti nereikia, tačiau jis turi būti lengvas ir pritaikytas savijautai. Trumpas pasivaikščiojimas pavėsyje ar ramūs buities darbai gali būti naudingi, o pavojingiausia yra pervargti, ypač jei miegas buvo prastas ar karštis tęsiasi kelias dienas. Perkaitimą mažina ir paprasti sprendimai: užtrauktos užuolaidos saulėtoje pusėje, vėdinimas anksti ryte ir vėlai vakare, lengvi drabužiai.

    Greitą palengvėjimą dažnai suteikia vėsus dušas, drėgnas rankšluostis ant sprando ar kojų mirkymas drungname vandenyje. Jei namuose temperatūra vis tiek tampa per aukšta, verta kelioms valandoms persikelti į vėsesnę vietą, pavyzdžiui, pas artimuosius ar į viešą kondicionuojamą erdvę. Svarbiausia nelaukti, kol patalpose bus nepakeliamai karšta.

    Karštis ir alkoholis yra rizikingas derinys, nes alkoholis gali skatinti dehidrataciją ir apsunkinti savijautos įvertinimą. Taip pat atsargiai reikėtų vartoti labai saldžius gėrimus, didelius kiekius stiprios kavos ar energinius gėrimus. Valgant geriau rinktis lengvesnį maistą ir mažesnes porcijas, nes sunkūs, riebūs patiekalai per karštį papildomai apkrauna organizmą.

    Skubios pagalbos gali prireikti, jei atsiranda krūtinės skausmas ar spaudimas, stiprus dusulys, alpimas, staigus sumišimas, labai aukšta kūno temperatūra ar negerėja, nors žmogus vėsinamas ir geria skysčius. Taip pat pavojingi staiga atsiradę neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, vienos pusės silpnumas ar sutrikusi kalba. Tokiais atvejais delsimas gali kainuoti brangiai, todėl būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.

    Karščio bangų metu širdžiai labiausiai padeda nuspėjama dienotvarkė: reguliarus gėrimas, vėsa, poilsis ir krūvio ribojimas. Vyresniame amžiuje ar sergant širdies ligomis verta veikti iš anksto, o ne tada, kai savijauta jau prastėja. Maži sprendimai visos dienos metu gali reikšmingai sumažinti riziką.

  • Makiažas per karščius: šie triukai padės išlikti gaiviai ir be nubėgusių kosmetikos sluoksnių

    Makiažas per karščius: šie triukai padės išlikti gaiviai ir be nubėgusių kosmetikos sluoksnių

    Vasaros karščiai daugeliui tampa išbandymu: oda greičiau riebaluojasi, didėja prakaitavimas, o įprastas makiažas ima slysti, kauptis raukšlelėse ar blizgėti T zonoje. Vis dėlto, šiltuoju sezonu galima atrodyti tvarkingai ir gaiviai, jei renkamasi lengvesnės tekstūros priemonės ir keli paprasti įpročiai.

    Dermatologai pabrėžia, kad makiažo patvarumas pirmiausia prasideda nuo odos paruošimo. Ryte verta rinktis švelnų prausiklį, po jo naudoti drėkinančią, bet lengvą priemonę, o riebesnės ir blizgesį linkusios odos atveju – greitai susigeriantį gelinės tekstūros kremą.

    Karščio dienomis ypač svarbi apsauga nuo saulės, nes UV spinduliai skatina pigmentines dėmes ir odos senėjimą. Kasdieniam naudojimui patariama rinktis plataus spektro apsaugą su SPF 30 arba SPF 50 ir leisti priemonei įsigerti prieš pradedant makiažą.

    Mažiau sluoksnių, daugiau lengvumo

    Vietoj sunkesnio makiažo pagrindo dažnai geriau pasiteisina BB ar CC kremas, taip pat tonuotas kremas ar lengvesnė skysta priemonė, tepama plonais sluoksniais. Kad neliktų kaukės efekto ir makiažas nesubėgtų, patogiau priemones įtapšnoti kempinėle, o ne trinti šepetėliu.

    Jei reikia maskavimo, praktiškiau korektorių naudoti tik ten, kur būtina: po akimis, ties nosies sparneliais ar ant pavienių bėrimų. Kuo mažiau perteklinio produkto ant veido, tuo mažesnė tikimybė, kad jis karštyje ims kauptis ir blizgėti.

    Pudra, kuri „užrakina“ rezultatą

    Patvarumui svarbus fiksavimas, tačiau vasarą čia lengva persistengti. Dažniausiai pakanka permatomos pudros, įspaudžiamos lengvais judesiais tik ten, kur oda greičiausiai ima blizgėti, o ne gausiai dengiant visą veidą.

    Jei dieną makiažas vis tiek pradeda blizgėti, greitesnis sprendimas už papildomą pudros sluoksnį – matinės servetėlės. Jos sugeria riebalų perteklių neapsunkindamos odos ir nepadarydamos makiažo pernelyg „miltinio“.

    Akių ir lūpų makiažas karščiui

    Per karščius dažniau išryškėja blakstienų tušo ir pravedimo nubėgimo problema, todėl praktiškas pasirinkimas – vandeniui atsparios formulės. Šešėliams patogesnės kremiškos tekstūros, pavyzdžiui, pieštuko ar kremo pavidalo, kurios geriau sukimba su voku.

    Vasarai dažnai rekomenduojami šviesesni, švytintys atspalviai, nes jie optiškai gaivina žvilgsnį ir mažiau pabrėžia tekstūrą. Antakiams ir lūpoms taip pat verta rinktis ilgiau išliekančias priemones, kurios atlaiko tiek šilumą, tiek drėgmę.

    Užbaigiant makiažą gali padėti fiksuojamoji dulksna, purškiama iš maždaug 30 centimetrų atstumo. Rankinėje pravartu turėti matinę servetėlių pakuotę arba permatomą pudrą greitam atnaujinimui, ypač jei laukia ilga diena lauke.

  • Avokado kaukė kartą per savaitę: kodėl oda tampa švelnesnė ir kam šis triukas netinka

    Avokado kaukė kartą per savaitę: kodėl oda tampa švelnesnė ir kam šis triukas netinka

    Avokadas dažniausiai siejamas su pusryčiais, tačiau prinokęs minkštimas gali tapti ir paprasta namų veido kauke. Ant odos jis veikia kaip riebesnė, maitinanti priemonė, kuri trumpam sumažina tempimo jausmą ir pagerina sausos odos komfortą.

    Dermatologijoje gerai žinoma, kad odos švelnumą ir elastingumą dažnai lemia lipidų barjeras. Avokade natūraliai esantys riebalai ir riebalų rūgštys padeda sudaryti apsauginį sluoksnį, kuris mažina drėgmės netekimą, ypač kai oda būna išsausėjusi dėl šildymo sezono, vėjo ar dažnesnio prausimo.

    Svarbu suprasti ribas: tokia kaukė nėra raukšlių panaikinimo ar atjauninimo procedūra. Ji gali vizualiai pagerinti odos išvaizdą, nes geriau sudrėkintas ir pamaitintas paviršius tampa lygesnis, tačiau ilgalaikiams pokyčiams paprastai reikia nuoseklios priežiūros ir patikrintų aktyviųjų medžiagų.

    Kokiai odai tinka labiausiai?

    Dažniausiai avokado kaukė patinka sausai, brandžiai ar laikinai dehidratuotai odai, kai norisi greito minkštumo. Ji gali būti naudinga ir tada, kai oda atrodo papilkėjusi, šerpetojanti arba jaučiamas nemalonus tempimas po prausimosi.

    Riebiai, mišriai ar lengvai užsikemšančiai odai verta elgtis atsargiau, nes riebus sluoksnis kai kuriems žmonėms gali paskatinti porų užsikimšimą. Tokiu atveju geriau rinktis plonesnį sluoksnį, trumpesnį laiką ir stebėti, ar neatsiranda komedonų.

    Kada geriau nerizikuoti?

    Natūralus produktas nėra automatiškai saugus visiems: avokadas gali suerzinti jautrią odą arba sukelti alerginę reakciją. Prieš pirmą kartą verta atlikti mėginį ant mažo odos plotelio, pavyzdžiui, už ausies, ir įvertinti reakciją per artimiausias valandas.

    Kaukės nereikėtų tepti ant atvirų žaizdų, aktyvių uždegiminių bėrimų ar stipriai sudirgusios odos. Jei užtepus atsiranda deginimas, niežėjimas ar ryškus paraudimas, mišinį reikia nedelsiant nuplauti drungnu vandeniu.

    Kaip pasidaryti namuose?

    Paprasčiausias būdas yra prinokusį avokado minkštimą sutrinti šakute iki kuo vientisesnės masės. Kaukę tepkite ant švarios, sausos veido odos, venkite vokų ir blakstienų linijos, palaikykite 10–15 minučių ir nuplaukite drungnu vandeniu.

    Po nuplovimo odos geriau netrinti, o švelniai nusausinti prispaudžiant rankšluostį. Pabaigoje galima naudoti įprastą drėkinamąjį kremą, nes tai padeda užrakinti drėgmę ir sustiprinti komforto pojūtį.

    Kai kurie renkasi avokadą maišyti su medumi, jogurtu ar avižomis, tačiau jautriai odai kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo mažesnė sudirginimo rizika. Taip pat nerekomenduojama į tokias kaukes dėti citrinų sulčių, nes jos gali perštėti, dirginti ir didinti odos jautrumą saulei.

    Dažniausiai pakanka vienos procedūros per savaitę, kad įvertintumėte poveikį. Naminių mišinių geriau nelaikyti kitam kartui, nes jie neturi konservantų ir greitai genda, todėl kaukę patikimiausia pasigaminti prieš pat naudojimą.

  • Daryk šias trumpas pertraukas darbe: kris cukrus, mažės sąnarių sustingimas ir skausmai

    Daryk šias trumpas pertraukas darbe: kris cukrus, mažės sąnarių sustingimas ir skausmai

    Ilgas sėdėjimas lėtina medžiagų apykaitą ir mažina raumenų aktyvumą, o tai tiesiogiai siejama su gliukozės reguliavimu kraujyje. Kai raumenys valandų valandas beveik nedirba, jie prasčiau panaudoja gliukozę, todėl jos kiekis gali būti aukštesnis.

    Specialistai pabrėžia, kad problema aktuali net ir tiems, kurie sportuoja po darbo. Jei didžiąją dienos dalį praleidžiate sėdėdami, trumpi judesio intarpai gali tapti svarbia kasdienės sveikatos strategija.

    Kaip pertraukos veikia cukraus lygį?

    Tyrimai rodo, kad net trumpi judesio epizodai tarp sėdėjimo periodų gali pagerinti organizmo gebėjimą tvarkytis su gliukoze po valgio. Aktyvėjant raumenims, gliukozė greičiau panaudojama kaip energijos šaltinis, o tai padeda stabilizuoti jos lygį.

    Kai kurios apžvalgos pabrėžia, kad dažnos pertraukos ir lengvas judėjimas gali gerinti jautrumą insulinui, o tai ypač svarbu turintiems atsparumą insulinui ar sergantiems antro tipo diabetu. Esminis veiksnys čia yra ne vienkartinis „prasitampymas“, o reguliarumas per visą dieną.

    Praktinis orientyras paprastas: kas 30–60 minučių verta pajudėti 1–5 minutes. Tai gali būti lėtas pasivaikščiojimas, keli pritūpimai, lipimas laiptais ar keli lengvi tempimo pratimai, kurie priverčia dirbti didžiąsias raumenų grupes.

    Kodėl tai svarbu sąnariams?

    Ilgai sėdint dažnai sustingsta klubai, krūtinės ląsta, pečiai ir juosmens sritis, o sąnarių judesių amplitudė mažėja. Dėl to kasdieniai judesiai tampa „sunkesni“, dažniau atsiranda tempimo jausmas, diskomfortas ar skausmai.

    Trumpos tempimo pertraukos padeda suaktyvinti kraujotaką, sumažinti sustingimą ir palaikyti mobilumą. Ilgainiui tai gali mažinti perkrovų riziką, ypač jei daug dirbate prie kompiuterio ir laikysena dienos eigoje blogėja.

    Ekspertai rekomenduoja rinktis paprastus, saugius judesius: liemens pasukimus, pečių juostos atpalaidavimą, rankų ištiesimą, lengvus įtūpstus ar klubų atvėrimo pratimus. Kiekvienai pozicijai dažniausiai pakanka keliolikos ar keliasdešimties sekundžių, svarbiausia judėti be skausmo.

    Kiek judėti, kad būtų naudos?

    Vienos „idealios“ formulės nėra, tačiau vis dažniau akcentuojama, kad žalingiausia yra ilgi, nepertraukiami sėdėjimo tarpai. Net jei neturite galimybės išeiti pasivaikščioti, pakanka atsistoti, kelias minutes pasitempti ar atlikti kelis judesius vietoje.

    Ilgesnės tempimo sesijos, per dieną sudarančios apie 20–40 minučių, gali dar labiau prisidėti prie geresnės savijautos ir lankstumo. Vis dėlto daugeliui žmonių realiausiai įgyvendinamas sprendimas yra mažos, bet dažnos pertraukos, kurios pamažu tampa įpročiu.

    Jei turite lėtinių ligų, stiprių nugaros ar sąnarių skausmų, o taip pat jei neseniai patyrėte traumą, saugiausia pratimų pobūdį aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu. Tinkamai parinktas judesys turi padėti jaustis geriau, o ne išprovokuoti naują diskomfortą.

  • 10 maisto produktų, galinčių sukelti migreną: kai kurie pasirinkimai nustebins

    10 maisto produktų, galinčių sukelti migreną: kai kurie pasirinkimai nustebins

    Kas iš tiesų provokuoja migreną?

    Migrena nėra paprastas galvos skausmas – tai neurologinė būklė, dažnai pasireiškianti pulsuojančiu skausmu, pykinimu, jautrumu šviesai ar garsui. Nors priepuolius gali provokuoti miegas, stresas ar hormonų svyravimai, daliai žmonių svarbų vaidmenį atlieka ir mityba.

    Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno universalaus sąrašo, tinkančio visiems. Tas pats produktas vienam žmogui gali būti neutralus, o kitam – tapti priepuolio „jungikliu“, ypač jei susiduria keli veiksniai vienu metu, pavyzdžiui, nuovargis ir dehidratacija.

    Dažniausi mitybiniai dirgikliai

    Riešutai dažnai laikomi sveiku užkandžiu, tačiau kai kuriems žmonėms jie siejami su migrenos epizodais. Mokslinėje literatūroje minimos atskiros aminorūgštys, įskaitant fenilalaniną, galinčios turėti įtakos kraujagyslių tonusui, o tai svarbu migrenos mechanizmams.

    Alkoholis yra vienas dažniau įvardijamų provokatorių, ypač raudonas vynas. Jame esantys junginiai, tokie kaip taninai, ir pats alkoholis, skatinantis skysčių netekimą, kai kuriems žmonėms gali padidinti priepuolio tikimybę.

    Kofeino ryšys su migrena – dviprasmis: jis gali tiek palengvinti, tiek išprovokuoti skausmą. Neretas scenarijus – ne pati kava, o staigus jos atsisakymas, kai organizmas įpratęs prie kasdienės dozės, tuomet pasireiškia galvos skausmas ar sustiprėja migrenos simptomai.

    Ilgai brandinti ir pelėsiniai sūriai neretai minimi dėl juose esančios tiramino koncentracijos. Ši medžiaga kai kuriems žmonėms gali veikti neurocheminius procesus, o jautresni pacientai pastebi, kad po tokių produktų migrena pasikartoja dažniau.

    Perdirbta mėsa, pavyzdžiui, dešrelės ar saliamis, dažnai turi nitratų ir nitritų, kurie naudojami konservavimui. Nors reakcija nėra universali, dalis pacientų įžvelgia ryšį tarp stipraus, perdirbto maisto ir galvos skausmo epizodų.

    Skonio stipriklis natrio glutamatas kai kuriems žmonėms siejamas su galvos skausmais, nors laikomas leistinu maisto priedu. Jis dažniau aptinkamas greituose užkandžiuose, prieskonių mišiniuose ar greitai paruošiamuose patiekaluose, tad svarbus ir bendras itin perdirbto maisto kiekis racione.

    Citrusiniai vaisiai, tokie kaip apelsinai ar greipfrutai, kartais įvardijami kaip galimas dirgiklis, tačiau moksliniai duomenys nėra vienareikšmiai. Praktikoje geriausiai veikia individuali stebėsena, nes vieniems citrusai neturi jokios įtakos, o kitiems sutapimai kartojasi.

    Aspartamas, plačiai naudojamas saldiklis, taip pat minimas pacientų pasakojimuose kaip galimas provokatorius. Institucijų vertinimu, jis laikomas saugiu, tačiau migrena dažnai yra jautrumo ir individualių ribų liga, todėl kai kuriems žmonėms net ir leistini priedai gali sutapti su priepuolių pradžia.

    Ankštiniai, nors yra vertingi mitybos požiūriu, daliai žmonių taip pat pasirodo probleminiai. Tokiais atvejais svarbu ne skubėti atsisakyti visos grupės, o tiksliai išsiaiškinti, ar reakciją sukelia konkretus produktas, porcijos dydis ar valgymo laikas.

    Šokoladas išlieka vienu dažniausiai minimų įtariamųjų, tačiau priežastinis ryšys nėra aiškus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad potraukis saldumynams kartais atsiranda dar ankstyvoje migrenos fazėje, todėl šokoladas gali būti ne priežastis, o ankstyvas signalas, kad priepuolis jau prasideda.

    Kaip atpažinti savo „trigerius“?

    Praktiškiausia strategija – migrenos dienoraštis, kuriame fiksuojami valgymo laikai, produktai, skysčių kiekis, miegas ir simptomų pradžia. Taip lengviau pamatyti pasikartojančius dėsningumus ir atskirti atsitiktinumą nuo realaus ryšio.

    Vietoje griežtų ribojimų iš anksto dažniausiai rekomenduojamas individualus, nuoseklus vertinimas ir reguliarus režimas. Stabilūs valgymo intervalai, pakankamas vandens kiekis ir atsargus elgesys su alkoholiu ar staigiais kofeino pokyčiais daugeliui tampa paprastais, bet veiksmingais žingsniais.

    Jei migrena kartojasi dažnai, stipriai riboja kasdienybę ar atsiranda naujų, neįprastų simptomų, verta pasitarti su gydytoju. Migrena reikalauja individualaus plano, o netikslus savarankiškas eliminavimas kartais baigiasi mitybos disbalansu, bet ne mažesniais priepuoliais.

  • Dėmės po saulės brandžioje odoje? Dermatologai įspėja: šių klaidų nekartokite vasarą

    Dėmės po saulės brandžioje odoje? Dermatologai įspėja: šių klaidų nekartokite vasarą

    Kas keičiasi su amžiumi?

    Su amžiumi oda plonėja, lėčiau atsinaujina, dažniau išsausėja, o apsauginė barjero funkcija silpnėja. Dėl to ultravioletiniai spinduliai lengviau sukelia uždegimą ir oksidacinį stresą, o po jų likę pėdsakai, įskaitant pigmentines dėmes, „įsitvirtina“ greičiau.

    Dermatologų vertinimu, brandžioje odoje dažniau matomas netolygus tonas ir tamsesnės dėmės po vasaros nebūtinai atsiranda staiga. Dažnai tai metų metais kauptos saulės žalos pasekmė, kuri išryškėja, kai oda praranda dalį gebėjimo greitai atsistatyti.

    Kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?

    Odos spalvą daugiausia lemia melaninas, kurį gamina melanocitai. Veikiant saulei melanino gamyba didėja, tačiau problema prasideda tada, kai jis pasiskirsto netolygiai ir susidaro aiškesnės tamsios zonos.

    Tokias dėmes gali sustiprinti ir kiti veiksniai: hormonų svyravimai, buvę ar aktyvūs uždegimai, netinkamai parinkta kosmetika, taip pat agresyvesni šveitimo ar atsinaujinimą skatinantys produktai prieš išeinant į saulę. Brandžiai odai dažnai užtenka mažesnio dirgiklio, kad pigmentacija suaktyvėtų.

    Ką daryti kasdien?

    Patikimiausias įprotis, kuris realiai mažina naujų dėmių riziką, yra kasdienė plataus spektro apsauga nuo UVA ir UVB. Praktikoje dažniausiai rekomenduojamas SPF 50, ypač jei oda linkusi pigmentuotis, yra plona, jautri ar po procedūrų.

    Svarbi ne tik priemonė, bet ir jos kiekis: per plonas sluoksnis reiškia gerokai silpnesnę apsaugą nei rodo etiketė. Jei daug laiko praleidžiate lauke, filtrą verta atnaujinti dienos eigoje, nes apsauga nusitrina nuo prakaito, prisilietimų ir trinties.

    Kasdienėje rutinoje pravartu rinktis ingredientus, kurie padeda suvienodinti toną ir kartu ramina odą. Dažniausiai minimi vitaminas C, niacinamidas, azelaino rūgštis, antioksidantai ir ceramidai, nes jie palaiko odos barjerą ir mažina uždegiminį foną.

    Su retinoidais ir intensyviomis rūgštimis reikėtų elgtis atsargiai: netinkamai naudojami jie gali padidinti jautrumą saulei. Šiltuoju sezonu dažnai saugiau mažinti jų intensyvumą, o prioritetą teikti barjero stiprinimui ir nuosekliam SPF.

    Galiausiai, apsauga nėra vien kosmetika: plačiabrylė skrybėlė, akiniai nuo saulės ir šešėlio paieška, kai saulė intensyviausia, duoda apčiuopiamos naudos. Skirtumas tarp pasivaikščiojimo ryte ir vidurdienį odai yra didelis, ypač jei siekiate išvengti naujų pigmentinių dėmių rudenį.

    Ne kiekviena tamsesnė dėmelė yra pavojinga, tačiau naujos ar kintančios dėmės vertos dėmesio. Jei pakinta spalva, forma, kraštai, dėmė greitai didėja, ima niežėti ar kraujuoti, reikėtų nedelsti ir pasitarti su dermatologu.

    Brandžiai odai saulės nereikia bijoti, tačiau verta laikytis strategijos: aukštas SPF, nuosekli, neagresyvi priežiūra, mechaninė apsauga ir budrumas dėl naujų ar besikeičiančių darinių. Tokia rutina labiausiai padeda išlaikyti tolygesnį odos toną ir mažinti ilgalaikės saulės žalos padarinius.

  • Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Vienkartinis dusulio epizodas naktį gali turėti daug priežasčių: nuo peršalimo, alergijų ar nerimo iki obstrukcinės miego apnėjos. Tačiau medikai ragina suklusti, jei kartojasi konkretus scenarijus: atsigulate, po kurio laiko prabundate dėl oro trūkumo, jaučiate spaudimą krūtinėje ir instinktyviai norite atsisėsti.

    Jei atsisėdus ar pakėlus viršutinę kūno dalį kvėpavimas pamažu palengvėja, tai gali būti su kūno padėtimi susijęs dusulys. Kardiologijoje toks požymis dažnai siejamas su širdies nepakankamumu, kai širdies raumuo kraują pumpuoja nepakankamai efektyviai.

    Kai sutrinka kairiosios širdies pusės darbas, pasekmės neretai pirmiausia juntamos plaučiuose. Dėl kraujo sąstovio plaučių kraujagyslėse gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje, nepilno įkvėpimo pojūtis, kosulys, švokštimas ar vis labiau varginantis nuovargis.

    Dieną dalis skysčių dėl gravitacijos kaupiasi apatinėse galūnėse, dažniausiai čiurnų ir blauzdų srityje. Atsigulus skysčiai lengviau persiskirsto į centrinę kraujotaką, ir sveika širdis paprastai su tuo susitvarko.

    Jei širdis nusilpusi, papildomas kraujo tūris gali ją perkrauti, todėl didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tuomet kvėpuoti gulint tampa sunkiau, o atsisėdus ar pasiremus pagalvėmis palengvėja. Ilgainiui atsiranda būdingas įprotis: vienos pagalvės nebepakanka, prireikia dviejų ar trijų, o kartais miegama tik pusiau sėdint.

    Naktinis dusulys dažniausiai nebūna vienintelis signalas. Svarbu įvertinti, ar sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, pavyzdžiui, ar lipant laiptais ir einant sparčiau greičiau pritrūksta oro nei anksčiau.

    Įtarimą stiprina kojų tinimai, sunkumo jausmas blauzdose, staigus svorio augimas per trumpą laiką, širdies permušimai, nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, naktinis kosulys ar švokštimas. Ypač pavojingas derinys, kai dusulį lydi stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, šaltas prakaitas, ryškus silpnumas, alpimas ar melsvėjantys lūpų bei pirštų galiukai.

    Gydytojo kabinete diagnostika paprastai pradedama nuo detalaus pokalbio: kada dusulys prasideda, kiek trunka, ar priklauso nuo kūno padėties ir ar sumažėja atsisėdus. Taip pat svarbu pasakyti, kiek pagalvių reikia miegui, ar atsirado tinimų, širdies plakimo pojūtis, kosulys, knarkimas ar staigūs prabudimai su dusuliu.

    Toliau įprastai vertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, klausomi širdies ir plaučių garsai, apžiūrima, ar nėra skysčių kaupimosi požymių. Dažnai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, deguonies įsotinimo įvertinimas, o prireikus ir natriurezinių peptidų tyrimas, padedantis įvertinti širdies nepakankamumo tikimybę.

    Vienas svarbiausių tyrimų yra echokardiografija, arba širdies echoskopija. Ji leidžia įvertinti širdies kamerų ir vožtuvų būklę bei tai, ar širdis pumpuoja kraują pakankama jėga.

    Atsižvelgdamas į situaciją gydytojas gali skirti krūtinės ląstos rentgenogramą, ilgalaikį elektrokardiogramos stebėjimą, fizinio krūvio mėginį, plaučių funkcijos tyrimus ar miego apnėjos diagnostiką. Naktinis dusulys gali turėti kelias priežastis vienu metu, todėl svarbu įvertinti tiek širdies, tiek kvėpavimo sistemos būklę.

    Jei dusulys staigus, labai stiprus, greitai progresuoja arba jį lydi krūtinės skausmas, alpimas, ryškūs ritmo sutrikimai, sąmonės aptemimas ar melsvėjimas, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. O jei dusulys kartojasi, bet nėra ūmus, jo taip pat nereikėtų nurašyti nuovargiui ar blogam miegui: tai gali būti svarbus signalas, kad reikalinga išsami gydytojo apžiūra.

  • Vasarą akys rausta dažniau: kaip atpažinti konjunktyvitą ir kada antibiotikai tik pakenks

    Vasarą akys rausta dažniau: kaip atpažinti konjunktyvitą ir kada antibiotikai tik pakenks

    Kas iš tiesų yra konjunktyvitas

    Konjunktyvitas, arba junginės uždegimas, yra viena dažniausių akių paraudimo priežasčių, tačiau tai nėra viena konkreti liga. Jį gali sukelti virusai, bakterijos, alergijos ar paprastas akių paviršiaus dirginimas nuo dulkių, dūmų ar chloro.

    Dažniausi požymiai panašūs: paraudimas, ašarojimas, deginimas, perštėjimas ir jausmas, tarsi po vokais būtų smėlio. Vis dėlto simptomų pobūdis dažnai padeda numanyti priežastį ir pasirinkti teisingą veiksmų planą.

    Kaip atskirti priežastį pagal požymius

    Jei ryte vokai būna sulipę, o akių kampučiuose kaupiasi tirštos išskyros, labiau tikėtina bakterinė infekcija. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti antibiotikų lašus ar tepalą, bet savarankiškai jų vartoti nereikėtų.

    Vandeningos išskyros, gausus ašarojimas ir dažnesnis užsikrėtimas šeimoje ar kolektyve būdingesni virusiniam konjunktyvitui. Tuomet gydymas dažniausiai yra simptominis, o svarbiausia tampa higiena ir užkrečiamumo mažinimas.

    Jei vyrauja niežulys, ypač kai vienu metu parausta abi akys, dažnai kalta alergija, kuri vasarą suaktyvėja dėl žiedadulkių. Tokiu atveju labiausiai padeda alergeno vengimas, dirbtinių ašarų preparatai ir, jei reikia, antialerginiai akių lašai.

    Kodėl vasarą problema sugrįžta

    Šiltas sezonas sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmams plisti, o žmonės dažniau būna arti vieni kitų kelionėse, stovyklose, renginiuose. Prie dirginimo prisideda prakaitas, dulkės, vėjas, kondicionuojamas oras ir intensyvesnis buvimas lauke.

    Riziką didina ir maudynės baseinuose bei atviruose vandens telkiniuose: chloruotas vanduo gali dirginti akis, o perpildytose vietose lengviau pasigauti infekciją. Be to, vasara daugeliui yra pats sezoninių alergijų pikas, todėl paraudusios akys ne visada reiškia uždegimą dėl infekcijos.

    „Ne kiekviena paraudusi akis reiškia bakterinę infekciją, todėl antibiotikai turi būti vartojami tik tada, kai juos paskiria gydytojas“, – pabrėžia oftalmologai.

    Kaip sau padėti be antibiotikų

    Pirmas žingsnis visais atvejais yra higiena: neliesti ir netrinti akių, dažnai plauti rankas, naudoti atskirą rankšluostį, ypač jei įtariama infekcija. Akis gali nuraminti dirbtinės ašaros, kurios sudrėkina paviršių ir padeda išplauti dirgiklius.

    Jei vokai sulipę nuo išskyrų, galima švelniai nuvalyti ir dėti šiltus kompresus, kad lengviau pasišalintų sekretas. Jei labiau vargina alerginis niežulys ir paburkimas, dažniau palengvina vėsūs kompresai.

    Kol simptomai nepraeina, verta atsisakyti kontaktinių lęšių ir akių makiažo, nes tai gali ilginti gijimą ir didinti komplikacijų riziką. Taip pat svarbu nesidalinti akių lašais ar kosmetika su kitais žmonėmis.

    Namų metodai, tokie kaip pieno ar žolelių nuovirų lašinimas į akis, gali sukelti papildomą dirginimą arba įnešti infekciją. Taip pat nereikėtų vartoti likusių antibiotikų nuo ankstesnių ligų ar pasiskolintų iš kitų, nes tai dažnai neduoda naudos ir gali apsunkinti tikros priežasties nustatymą.

    „Jeigu atsiranda stiprus skausmas, šviesos baimė, suprastėja regėjimas ar gausiai pūliuoja, laukti nevertėtų ir reikia skubiai kreiptis į gydytoją“, – akcentuoja specialistai.

    Į medikus taip pat svarbu kreiptis, jei simptomai nemažėja kelias dienas, jei serga mažas vaikas, jei turite nusilpusį imunitetą arba jei paraudimas atsirado nešiojant kontaktinius lęšius. Tokiais atvejais būtina atmesti ragenos pažeidimą ir kitas būkles, kurioms reikia greitesnio gydymo.

  • Šiuos akinius nuo saulės verta pirkti tikrinant vieną žymą: oftalmologė įspėja dėl UV

    Renkantis akinius nuo saulės svarbiausia vertinti ne lęšių tamsumą, o ultravioletinių spindulių blokavimą. Net labai tamsūs lęšiai be UV apsaugos gali klaidinti, nes išsiplėtus vyzdžiams į akis patenka dar daugiau žalingos spinduliuotės.

    Saulės šviesoje yra UVA ir UVB spinduliai, kurie ilgainiui siejami su akių audinių pažeidimais. Oftalmologai pabrėžia, kad kokybiški akiniai veikia panašiai kaip apsauginis kremas odai, tik šiuo atveju saugo akis.

    „Svarbiausia yra reali UV apsauga, o ne vien patogus tamsinimas“, – sakė oftalmologė Kris Ervin.

    Be tinkamos UVA ir UVB apsaugos didėja rizika susidurti su katarakta, geltonosios dėmės degeneracija ar tinklainės pažeidimais. Taip pat dažnesni trumpalaikiai simptomai, pavyzdžiui, akių nuovargis, sausumas, jautrumas šviesai ar perštėjimas.

    UV poveikis svarbus ne tik pačioms akims, bet ir odai aplink jas, kuri yra itin plona. Dėl to greičiau ryškėja raukšlės ir atsiranda saulės sukeltų odos pažeidimų.

    Pirkdami akinius ieškokite aiškios žymos, kad lęšiai blokuoja 100 proc. UVA ir UVB spindulių, arba žymėjimo UV400. Tai reiškia, kad sulaikomi ultravioletiniai spinduliai iki 400 nanometrų bangos ilgio, apimantys tiek UVA, tiek UVB spektrą.

    Naudinga atkreipti dėmesį ir į formą: didesni, prie veido priglundantys akiniai geriau sumažina šviesos patekimą iš šonų ir viršaus. Tuo metu poliarizuoti lęšiai mažina atspindžius nuo vandens, kelio dangos ar sniego, tačiau savaime nepadidina UV apsaugos, todėl poliarizacija negali atstoti UV400 ar 100 proc. UV žymėjimo.

    Lęšių spalva dažniau lemia komfortą ir matomumą skirtingomis sąlygomis, o ne saugumą. Pavyzdžiui, pilki lęšiai dažnai mažiau iškraipo spalvas, rudi gali pagerinti kontrastą, o geltoni padeda matyti esant prastesniam apšvietimui, tačiau visais atvejais lemiamas kriterijus išlieka UV apsauga.

  • Po 40-ies šie produktai organizmą „žudo“ greičiausiai: gydytojai įspėja dėl vieno

    Po 40 metų organizme natūraliai lėtėja medžiagų apykaita, didėja kraujospūdžio ir cholesterolio sutrikimų rizika, o raumenų masė ima mažėti greičiau. Dėl to kasdieniai mitybos pasirinkimai dažniau „atsilieka“ širdžiai, kraujagyslėms, kepenims ir gliukozės kontrolei.

    Didžiausiu rizikos veiksniu specialistai dažnai įvardija perdirbtus mėsos gaminius: dešras, dešreles, šoninę, saliamį. Juose įprastai gausu druskos, sočiųjų riebalų, o konservavimui naudojami nitritai ir kiti priedai, kurie reguliariai vartojami siejami su didesne tam tikrų onkologinių ligų rizika.

    „Perdirbta mėsa nėra tik kalorijų klausimas. Dėl druskos, riebalų ir priedų derinio ji gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio riziką, ypač kai valgoma dažnai“, – sako gydytojai.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad perdirbta mėsa priskiriama prie kancerogeniškų produktų, o rizika didėja didėjant suvartojamam kiekiui. Kartu tai dažnai yra ir „nematomas“ druskos šaltinis: per didelis natrio kiekis mityboje siejamas su hipertenzija, kuri vyresniame amžiuje tampa vienu svarbiausių insulto ir miokardo infarkto rizikos veiksnių.

    Ne mažiau problemų kelia saldinti gėrimai, įskaitant gazuotus ir energetinius gėrimus bei saldintas sultis. Didesnis pridėtinio cukraus kiekis didina antsvorio, 2 tipo diabeto ir riebalinės kepenų ligos riziką, o skysčio pavidalo kalorijos prasčiau suteikia sotumo jausmą.

    Greitai pasisavinami rafinuotų miltų produktai, pavyzdžiui, balta duona ar bandelės, taip pat siejami su staigesniais gliukozės svyravimais kraujyje. Po 40 metų, kai insulino jautrumas daliai žmonių mažėja, tokie šuoliai gali prisidėti prie ilgainiui prastėjančios cukraus kontrolės.

    Dažnai kepti riebaluose patiekalai išsiskiria didele energine verte ir gali turėti daugiau nepalankių junginių, susidarančių aukštoje temperatūroje. Toks maistas įprastai turi mažiau skaidulų ir mikroelementų, o reguliariai vartojamas siejamas su didesniu uždegiminių procesų ir širdies ligų paplitimu.

    Atsargumo verta ir su itin sūriais pramoniniais produktais, pavyzdžiui, konservuotomis sriubomis ar padažais, kurie gali turėti didelę paros druskos normos dalį vienoje porcijoje. Ilgainiui per didelis natrio kiekis apsunkina kraujospūdžio kontrolę ir didina inkstų apkrovą.

    Dar viena dažnai minima rizikos grupė yra transriebalai, kurių gali būti kai kuriuose konditerijos gaminiuose, pigesniuose tepaluose ar pramoniniuose užkandžiuose. Specialistai pabrėžia, kad transriebalai siejami su didesniu „blogojo“ cholesterolio kiekiu ir nepalankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Kalbant apie alkoholį, vyresniame amžiuje organizmas jį dažnai skaido lėčiau, todėl ilgiau išlieka poveikis miegui, kraujospūdžiui ir kepenų darbui. Be to, alkoholis didina bendrą suvartojamų kalorijų kiekį ir gali paskatinti neplanuotą svorio augimą.

    Sveikatos specialistai akcentuoja, kad esmė nėra vienas „blogas“ produktas, o dažnis ir kiekiai. Po 40 metų ypač svarbu dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, pakankamai baltymų ir skaidulų turinčius produktus, o druską bei pridėtinį cukrų laikyti kasdienės mitybos „išimtimi“, o ne norma.