CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • 5 ženklai, kad kūnui ir smegenims skubiai reikia poilsio: specialistai įspėja, ko neignoruoti

    Nuolatinis miego trūkumas veikia ne tik savijautą, bet ir kasdienį darbingumą: silpnėja dėmesys, prastėja nuotaika, didėja klaidų rizika. Miego medicina pabrėžia, kad kokybiškas poilsis svarbus smegenų veiklai, emocijų reguliacijai ir atminčiai.

    Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama miegoti apie 7–9 valandas per parą, tačiau svarbi ne vien trukmė. Jei miegas fragmentuotas, vėluojama užmigti ar nuolat keliama anksti, organizmas gali neatsigauti, o simptomai kaupiasi diena iš dienos.

    Sunku susikaupti ir suprasti

    Vienas dažniausių signalų yra suprastėjusi koncentracija: skaitant tenka kelis kartus grįžti prie tos pačios pastraipos, žiūrint vaizdo įrašą mintys nuolat išsisklaido. Tai siejama su prastesniu dėmesio valdymu ir lėtesniu informacijos apdorojimu.

    Miego stoka taip pat trikdo trumpalaikės atminties darbą, todėl tampa sunkiau įsiminti tai, ką ką tik perskaitėte ar išgirdote. Dėl to mokymasis, sprendimų priėmimas ir net paprastos kasdienės užduotys reikalauja daugiau pastangų.

    Nuotaikos svyravimai ir dirglumas

    Blogai išsimiegojus dažniau pasireiškia dirglumas, nerimas ar prislėgtumas, o įprasti stresoriai ima atrodyti gerokai sunkesni. Miegas tiesiogiai susijęs su emocijų reguliacija, todėl jo trūkstant mažėja atsparumas stresui.

    Jei tokia būsena kartojasi kelias savaites, verta įvertinti ne tik miego trukmę, bet ir ritmą: vėlyvas užmigimas, ekranai prieš miegą, alkoholis ar nereguliarus darbo grafikas gali didinti miego fragmentaciją ir bloginti jo kokybę.

    Daugėja klaidų ir užmaršumo

    Kitas aiškus ženklas yra paprastų klaidų pagausėjimas: praleidimai laiškuose, neatidumas skaičiuojant, pamiršti susitikimai ar daiktai. Miego trūkumas blogina budrumą ir reakcijos laiką, todėl kasdieniai sprendimai tampa mažiau tikslūs.

    Didžiausia rizika kyla situacijose, kur reikalinga nuolatinė koncentracija, pavyzdžiui, vairuojant ar dirbant su mechanizmais. Specialistai pabrėžia, kad mieguistumas kelyje gali būti toks pat pavojingas kaip ir dėmesį blaškantys veiksniai, todėl nuovargio ignoruoti nereikėtų.

    Jei nuovargis nepraeina net išsimiegojus, vargina knarkimas, prabudimai naktį ar rytais jaučiamas galvos skausmas, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Kai kuriais atvejais už simptomų gali slypėti miego apnėja, neramių kojų sindromas, depresija ar kitos sveikatos būklės.

  • Gydytojai įspėja: šis populiarus gėrimas ypač gadina miegą – ne kava ir ne arbata

    Miego kokybei kenkia ne vien kava ar arbata, kuriose esantis kofeinas gali apsunkinti užmigimą. Specialistai primena, kad yra ir kitas itin paplitęs gėrimas, po kurio naktis dažnai tampa nerami. Kalbama apie alkoholį, kuris gali trumpam sukelti mieguistumą, bet vėliau suprastina miego struktūrą.

    Nors išgėrus alkoholio kai kuriems žmonėms atrodo, kad užmigti lengviau, vėlesnėje nakties dalyje dažnėja prabudimai. Taip pat gali sutrumpėti gilesnio ir vientiso miego fazės, dėl ko ryte jaučiamas nuovargis. Dėl šios priežasties net ir nedidelės dozės vakarais kai kuriems turi aiškų neigiamą efektą.

    Kodėl alkoholis sutrikdo naktį

    Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą ir išbalansuoja natūralius miego mechanizmus. Praktikoje tai gali pasireikšti dažnesniais prabudimais, ankstyvu pabudimu ryte ir prastesniu poilsio jausmu. Ypač tai išryškėja, kai alkoholio vartojama arti miego laiko.

    „Nors alkoholis dažnai padeda greičiau užmigti, išgertas netrukus prieš miegą jis gali sukelti fragmentuotą miegą ir dažnesnius prabudimus naktį“, – sako miego specialistai.

    Tyrimų apžvalgose dažnai akcentuojama praktinė taisyklė: jei norite sumažinti riziką prastai išsimiegoti, paskutinį gėrimą verta planuoti gerokai anksčiau. Dažnai minimas orientyras yra maždaug keturios valandos iki miego, kad organizmas spėtų metabolizuoti alkoholį. Vis dėlto jautrumas gali skirtis, todėl daliai žmonių neigiamas poveikis pasireiškia ir vartojant dar anksčiau.

    Ne tik alkoholis: nikotinas ir kofeinas

    Ekspertai pabrėžia, kad miegą trikdo ir nikotinas, nes jis veikia kaip stimuliatorius. Rūkant ar vartojant nikotino produktus vakare gali būti sunkiau užmigti, o miegas gali tapti paviršutiniškesnis. Be to, naktį gali stiprėti noras vėl vartoti nikotiną, kas dar labiau ardo poilsį.

    Kofeino atveju problema ta, kad jis blokuoja adenozino poveikį. Adenozinas yra medžiaga, kuri natūraliai kaupiasi dienos metu ir didina mieguistumą, todėl ją „užgožus“ užmigimas dažnai nusikelia. Kofeino pusinės eliminacijos laikas daugeliui žmonių siekia apie penkias valandas, tad jo poveikis gali užsitęsti gerokai ilgiau nei atrodo.

    Dėl to, jei vargina nemiga ar prastas miegas, vien tik atsisakyti kavos vakare gali nepakakti. Kai kuriems žmonėms rekomenduojama kofeino nevartoti 8–12 valandų iki miego, ypač jei pastebimas jautrumas. Tai aktualu ne tik kavai, bet ir energiniams gėrimams, kolai bei daliai arbatų.

    Ką daryti, jei miegas prastėja

    Jei po vakarinių gėrimų dažniau prabundate ar ryte jaučiatės nepailsėję, verta stebėti ryšį su alkoholiu, nikotinu ir kofeinu. Praktinis žingsnis gali būti aiškus laiko „langas“ be alkoholio prieš miegą ir ankstesnis paskutinis kofeino vartojimas. Taip pat padeda pastovus miego režimas ir ramesnės vakaro veiklos, mažinančios sužadinimą.

    Jeigu nemiga tęsiasi kelias savaites, tampa dažna arba atsiranda lydinčių simptomų, tokių kaip garsus knarkimas, dusulio epizodai naktį ar stiprus mieguistumas dieną, verta pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais priežastys gali būti susijusios ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su miego sutrikimais, kuriems reikalinga tikslesnė diagnostika.

  • Valgote daug saldumynų? Gydytojai įspėja, kokias mirtinas ligas didina cukraus perteklius

    Saldumynai daugeliui yra kasdienybė, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ilgainiui didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su rimtomis, kartais ir gyvybei pavojingomis ligomis. Ypač rizikinga, kai cukrus gaunamas ne tik iš desertų, bet ir iš saldintų gėrimų, padažų, pusfabrikačių ar net kai kurių „sveikų“ užkandžių.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvuosius cukrus iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildomai sveikatai palankesnė riba yra mažiau nei 5 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net keli saldinti gėrimai ar dažni desertai per dieną gali greitai viršyti rekomendacijas.

    Kas vyksta organizme?

    Reguliarus cukraus perteklius skatina svorio augimą, nes energijos gaunama daug, o sotumo jausmas dažnai neatsiranda, ypač vartojant skystą cukrų. Didėjant kūno masei ir riebalinio audinio kiekiui, dažnėja atsparumas insulinui, kuris laikomas pagrindiniu 2 tipo diabeto vystymosi mechanizmu.

    Didelę reikšmę turi ir kepenys: kai cukraus, ypač fruktozės, gaunama per daug, ji lengviau virsta riebalais. Tai siejama su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kuri gali progresuoti iki uždegimo, fibrozės ir kitų komplikacijų, didinančių ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Širdžiai ir kraujagyslėms – papildoma našta

    Tyrimai rodo, kad dažnas saldintų gėrimų ir didelio kiekio pridėtinio cukraus vartojimas siejamas su nepalankiais kraujo riebalų rodikliais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir lėtiniu uždegimu. Šie veiksniai didina išeminės širdies ligos ir insulto tikimybę, ypač jei kartu trūksta fizinio aktyvumo ir racione gausu itin perdirbtų produktų.

    Specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne viename produkte, o bendrame mitybos modelyje, kai saldūs produktai išstumia pilnavertį maistą. Tuomet organizmui ima trūkti skaidulų, baltymų ir mikroelementų, kurie padeda stabilizuoti gliukozės svyravimus ir palaikyti normalų sotumą.

    Poveikis dantims ir galimi ryšiai su vėžiu

    Cukrus laikomas vienu pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių, nes burnos bakterijos jį greitai paverčia rūgštimis, ardančiomis emalį. Rizika ypač didėja, kai saldūs užkandžiai „užkandžiaujami“ dažnai, o nevalgoma rečiau ir reguliariai.

    Kalbant apie onkologines ligas, mokslininkai pabrėžia, kad pats cukrus nėra tiesioginė vėžio priežastis, tačiau per didelis jo vartojimas gali prisidėti netiesiogiai. Svorio augimas, atsparumas insulinui ir lėtinis uždegimas laikomi veiksniais, kurie didina kai kurių vėžio formų riziką ir blogina bendrą metabolinę sveikatą.

    Jei norisi sumažinti rizikas, dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo saldintų gėrimų, nes jie yra vienas didžiausių „nematomų“ cukraus šaltinių. Taip pat verta rinktis produktus su mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų ir stebėti porcijas, o esant antsvoriui, padidėjusiam gliukozės kiekiui ar kepenų rodikliams – pasitarti su gydytoju.

  • Kartą per savaitę ir kulnai kaip šilkas: paprasta linų sėmenų vonelė, kuri tikrai veikia

    Kartą per savaitę ir kulnai kaip šilkas: paprasta linų sėmenų vonelė, kuri tikrai veikia

    Šiurkštūs, suskilinėję kulnai dažniausiai signalizuoja apie odos išsausėjimą, trintį nuo avalynės ir sutrikusį natūralų apsauginį barjerą. Nors lentynose netrūksta kremų, daliai žmonių praverčia paprastesni sprendimai, kurie padeda odą suminkštinti ir sumažinti tempimą.

    Vienas populiariausių namų metodų – pėdų vonelė su linų sėmenimis. Pakaitinti vandenyje sėmenys išskiria gleives ir sudaro gelio konsistenciją, kuri apgaubia odą ir padeda sulaikyti drėgmę, todėl kulnų oda po procedūros dažnai tampa elastingesnė ir mažiau šiurkšti.

    Linų sėmenys vertinami dėl riebalų rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios kosmetikoje siejamos su odos barjero palaikymu. Svarbu suprasti, kad tai nėra medicininis gydymas, tačiau kaip papildoma drėkinimo priemonė gali būti naudinga, ypač jei oda linkusi sausėti.

    Vonelę paruošti paprasta: į puodą suberkite apie pusę stiklinės nemaltų linų sėmenų ir užpilkite maždaug 2–3 litrais karšto vandens. Mišinį kaitinkite ant silpnos ugnies apie 15 minučių, kol vanduo sutirštės į lengvą gelį, tada leiskite jam atvėsti iki maloniai šiltos, ne karštos temperatūros.

    Prieš mirkymą pėdas verta nuplauti ir, jei norisi, švelniai nušveisti, tačiau agresyvaus trynimo geriau vengti. Pėdas gelinėje vonelėje laikykite apie 20–30 minučių, o baigę procedūrą neskubėkite visko nuplauti vandeniu – užtenka perteklį švelniai nuvalyti, kad ant odos liktų drėkinantis sluoksnis.

    Toliau svarbiausia dalis – užrakinti drėgmę. Pėdas patepkite storesniu drėkinamuoju kremu ir, jei patogu, nakčiai užmaukite medvilnines kojines: taip sumažinsite vandens netekimą per odą ir sustiprinsite minkštinantį efektą.

    Reguliarumas lemia rezultatą: jei kulnai labai sukietėję, procedūrą galima kartoti 2–3 kartus per savaitę, o būklei pagerėjus dažnai pakanka karto per savaitę. Jei atsiranda gilių, kraujuojančių įtrūkimų, paraudimas, tinimas ar įtariama grybelinė infekcija, saugiau kreiptis į gydytoją ar podologą.

    Kodėl kulnai taip greitai sausėja?

    Kulnų oda natūraliai storesnė ir turi mažiau riebalinių liaukų, todėl jai lengviau prarasti drėgmę. Problemą sustiprina atviri batai, kieta pado danga, ilgas stovėjimas, taip pat netinkamai parinkta avalynė, kuri didina trintį.

    Prie įtrūkimų gali prisidėti ir bendri veiksniai, pavyzdžiui, amžius, sausas patalpų oras, intensyvus pėdų plovimas karštu vandeniu. Kai kuriais atvejais įtakos turi lėtinės būklės, todėl užsitęsęs ar kartojantis skilinėjimas neturėtų būti ignoruojamas.

    Kaip palaikyti rezultatą?

    Vienos vonelės dažnai neužtenka, jei kasdienybėje nesikeičia įpročiai. Geriausiai veikia nuosekli rutina: švelnus šveitimas be odos žalojimo, reguliarus drėkinimas ir avalynė, kuri nemažina pėdos stabilumo bei netrina kulno.

    Taip pat verta nepamiršti higienos ir odos apsaugos: sausai odai labiau tinka šiltesnis, ne karštas vanduo, o po dušo geriausia kuo greičiau patepti kremu. Jei oda linkusi storėti, saugiau rinktis švelnias priemones ir vengti peiliukų ar agresyvaus šlifavimo.

  • Šios „MIYA Cosmetics“ naujienos pakeitė rutiną: spindesys, SPF ir ingredientas, kurį aptarinėja visi

    Šios „MIYA Cosmetics“ naujienos pakeitė rutiną: spindesys, SPF ir ingredientas, kurį aptarinėja visi

    Nepersistengiant su daugiaetapiais ritualais, vis daugiau žmonių renkasi trumpą, bet veiksmingą odos priežiūrą. Tokia kryptis atitinka ir vadinamąją beauty freedom filosofiją, kuri pabrėžia paprastumą, aiškius ingredientus ir kasdienį komfortą. Būtent šiuo principu paremti keli nauji „MIYA Cosmetics“ produktai, kuriuos išbandžius įspūdis išliko ilgam.

    Pirmasis dėmesį patraukiantis pasirinkimas – „peachPERFECT“ švytėjimo losjonas su beta karotenu. Jo tekstūra gana sodri, tačiau paskirstomas lengvai, o ant odos nepalieka riebaus sluoksnio. Iškart matomas švytėjimas dažniausiai siejamas su šviesą atspindinčiomis dalelėmis, kurios vizualiai suteikia gaivumo.

    Formulėje esantis beta karotenas, dažnai išgaunamas iš morkų aliejaus, kosmetikoje vertinamas dėl šiltesnio odos tono efekto. Kartu naudojami augaliniai aliejai padeda minkštinti ir mažinti tempimo pojūtį, o antioksidantų turintys ekstraktai prisideda prie apsaugos nuo aplinkos streso. Reguliariai naudojant, oda gali atrodyti tarsi lengvai įdegusi, bet be agresyvaus savaiminio įdegio priemonių pojūčio.

    SPF tampa kasdienio įpročio dalimi

    Kita naujiena – „mySPFlight“ itin lengvas veido kremas su SPF 50. Dermatologai nuolat pabrėžia, kad plataus spektro apsauga nuo UVA ir UVB spindulių yra viena svarbiausių priemonių, padedančių lėtinti fotosenėjimą ir mažinti pigmentinių dėmių riziką. Dėl to SPF vis dažniau tampa ne tik vasaros, bet ir visų metų rutinos dalimi.

    Didžiausias iššūkis kasdienai – tekstūra, kuri netrukdytų makiažui. Šis kremas išsiskiria lengvumu, greitesniu įsigėrimu ir mažesne tikimybe palikti blizgią plėvelę, todėl patogesnis ryto rutinai. Toks pojūtis dažnai lemia, ar SPF bus naudojamas nuosekliai, o būtent nuoseklumas ir yra svarbiausias veiksnys.

    Ingredientai, kuriuos dabar renkasi rinka

    Formulėse akcentuojamas ir niacinamidas, dažnai pasirenkamas dėl pagalbos odos tonui, riebalavimosi kontrolei ir pigmentacijos netolygumui. Taip pat minimas bakučiolis – augalinės kilmės ingredientas, dažnai pristatomas kaip švelnesnė alternatyva retinoidams, kai norisi glotnesnės odos, bet mažiau dirginimo. Šios kryptys atitinka pastarųjų metų tendenciją ieškoti veikliųjų medžiagų, kurios dera su jautresne oda ir paprastesne rutina.

    Lūpoms skirtas „COOLips“ apsauginis serumas su SPF 15 orientuotas į dažnai pamirštamą sritį – lūpų odą, kuri saulėje išsausėja greičiau. Vėsinimo efektas paprastai siejamas su mentoliu, o blizgesio tipo tekstūra sukuria apsauginį sluoksnį. Tokios priemonės ypač praverčia kelionėse, kai saulės ir vėjo poveikis stipresnis.

    Apibendrinant, šios „MIYA Cosmetics“ naujienos siūlo tai, ko šiandien ieško daugelis: mažiau žingsnių, aiškesnį rezultatą ir patogią kasdienę apsaugą. Švytėjimą suteikiantis losjonas, lengvas SPF ir lūpų serumas sudaro komplektą, kuris lengvai įsilieja į rutiną net tuomet, kai norisi minimalizmo.

  • Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių simptomų, tačiau palaipsniui didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to, greta gydytojo paskirto gydymo, mitybos korekcijų ir druskos ribojimo, itin svarbus tampa reguliarus judėjimas.

    Daugeliui žmonių lengviausias startas yra paprastas ėjimas. Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos, o poveikis gali būti apčiuopiamas, jei judėjimas tampa rutina, o ne vienkartiniu sprendimu po prastesnio matavimo.

    Kuo skiriasi pasivaikščiojimas ir treniruotė?

    Greitas ėjimas priskiriamas aerobinei veiklai: jis įdarbina dideles raumenų grupes, pagreitina kvėpavimą ir skatina širdį dirbti efektyviau. Ilgainiui tai gali gerinti kraujotaką ir kraujagyslių gebėjimą prisitaikyti prie kraujo tėkmės.

    Esminė detalė yra intensyvumas. Praktinis testas paprastas: einant vidutiniu ar kiek intensyvesniu tempu kalbėti dar įmanoma, tačiau dainuoti būtų sunku, nes kvėpavimas tampa dažnesnis.

    Reguliarumas taip pat kritiškai svarbus. Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didžiausia nauda kraujospūdžiui dažniausiai siejama su ėjimu maždaug 3–5 kartus per savaitę, po 20–40 minučių, renkantis vidutinį tempą.

    Kaip ėjimas gali mažinti kraujospūdį?

    Fiziologinių mechanizmų yra keli. Pirma, stiprėjant širdžiai, ji gali efektyviau pumpuoti kraują, todėl mažėja perteklinė įtampa kraujagyslių sienelėms.

    Antra, judėjimas siejamas su geresniu kraujagyslių elastingumu. Kai arterijos yra standesnės, kraujui sunkiau laisvai tekėti, todėl kraujospūdis dažniau kyla ir sunkiau suvaldomas.

    Trečia, fizinis krūvis skatina procesus, susijusius su kraujagyslių atsipalaidavimu ir jų išsiplėtimu. Dėl to greitesnis ėjimas gali būti naudingas ne tik turintiems padidėjusį kraujospūdį, bet ir siekiantiems jo išvengti ateityje.

    Dar viena svarbi grandis yra svorio kontrolė. Net nedidelis kūno masės sumažėjimas žmonėms, turintiems antsvorio, gali palengvinti širdies darbą ir prisidėti prie geresnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip pradėti saugiai ir realistiškai?

    Pradžiai nebūtina siekti 10 000 žingsnių per dieną, ypač jei iki šiol judėjimo buvo mažai. Praktinis tikslas gali būti 15–20 minučių greitesnio ėjimo kelis kartus per savaitę, o vėliau trukmę didinti palaipsniui.

    Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai rekomenduojama orientuotis į bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai galima pasiekti ir trumpesnėmis atkarpomis, pavyzdžiui, einant po darbo, po pietų ar dalį kelionės į parduotuvę pasirenkant pėsčiomis.

    Vis dėlto ėjimas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, jei jis jau taikomas. Jei kraujospūdis labai aukštas arba atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar širdies permušimai, fizinį krūvį būtina aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis pasivaikščiojimas, o įprotis, kai judėjimas tampa pastovia savaitės dalimi“, – pabrėžia kardiologai, kalbėdami apie ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę.

  • Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Daugeliui popietė yra metas, kai krenta energija ir norisi dar vieno puodelio kavos. Tačiau miego ir širdies sveikatos specialistai pabrėžia, kad kofeinas antroje dienos pusėje dažnai kainuoja daugiau, nei duoda naudos: nukenčia miego kokybė, o kartu ir širdies bei kraujagyslių sistema.

    Kofeinas veikia centrinę nervų sistemą ir biologinį laikrodį, todėl net ir tada, kai atrodo, kad po popietinės kavos užmiegate lengvai, miegas gali tapti paviršutiniškesnis. Tyrimai rodo, kad kofeino poveikis gali išlikti valandas, o tai siejama su trumpesniu gilaus miego laiku ir prastesniu naktiniu organizmo atsistatymu.

    Kada kava tampa rizika?

    Praktinė taisyklė, kurią dažnai mini miego medicinos specialistai, yra paprasta: jei norite saugoti miegą, kofeino verta vengti likus maždaug 6–8 valandoms iki miego. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, patiria širdies permušimus, nerimą ar sunkiau užmiega.

    Problema ta, kad kofeinas ne tik žvalina. Jis gali didinti budrumą, keisti streso hormonų dinamiką, trumpam didinti pulsą ir kraujospūdį, o jautresniems žmonėms sukelti juntamą širdies plakimą ar vidinį nerimą.

    „Jei po kavos vakare užmiegate, tai dar nereiškia, kad miegas išlieka kokybiškas“, – sako miego medicinos specialistai, pabrėžiantys, kad svarbu ne vien užmigimas, bet ir gilaus miego dalis.

    Ne visi kavos ruošimo būdai vienodi

    Širdies sveikatai svarbu ne tik laikas, bet ir tai, kaip kava ruošiama. Nefiltruota kava, pavyzdžiui, virta su tirščiais ar ruošiamas gėrimas kavinuke, gali turėti daugiau diterpenų, tarp jų kafestolio ir kahveolio.

    Mokslinėje literatūroje šios medžiagos siejamos su didesniu mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliu, ypač kai tokia kava geriama reguliariai. Dėl to žmonėms, kurie turi padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dažnai patariama rinktis filtruotą kavą.

    Popierinis filtras šiuo atveju atlieka labai paprastą funkciją: jis sulaiko dalį medžiagų, kurios gali nepalankiai veikti lipidų rodiklius. Tuo pat metu į puodelį vis tiek patenka kofeinas ir dalis antioksidantų, kurie siejami su teigiamu kavos poveikiu.

    Geros naujienos žarnynui

    Nors kofeinas gali trikdyti miegą, pati kava nėra vien kofeinas. Vis daugiau dėmesio skiriama jos poveikiui žarnyno mikrobiotai: tyrimuose pastebima, kad kavoje esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos gali skatinti palankesnę bakterijų sudėtį.

    Tokie pokyčiai siejami su didesne trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, įskaitant sviesto rūgštį, gamyba. Ji laikoma svarbia žarnyno barjerui ir uždegiminių procesų slopinimui, todėl daliai žmonių kava, ypač juoda ir be priedų, gali būti palankesnė virškinimo sistemai.

    Kasdienybėje tai reiškia paprastą kryptį: jei norite kavą išlaikyti kaip įprotį, dažniau rinkitės ją ryte ar iki pietų, o vakare popietinį nuovargį geriau „gesinti“ vandeniu, trumpu pasivaikščiojimu ar dienos šviesa. Jei po kavos kartojasi širdies permušimai ar nemiga, tai signalas mažinti kiekį arba keisti laiką.

  • Gydytojai įspėja: per daug vištienos ir kalakutienos gali didinti vėžio riziką ir apsunkinti inkstus

    Balta mėsa, ypač vištiena ir kalakutiena, dažnai laikoma sveikesniu pasirinkimu už raudoną mėsą, tačiau specialistai pabrėžia saiko svarbą. Naujesni tyrimai rodo, kad labai dažnas paukštienos vartojimas gali būti siejamas su didesne kai kurių ligų rizika, ypač kai svarbi ir gaminimo technologija bei bendras racionas.

    Didžiausios rizikos dažniausiai aptariamos tada, kai mityboje dominuoja vienas baltymų šaltinis ir trūksta daržovių, ankštinių, žuvies, pilno grūdo produktų. Tokiu atveju nukenčia ir skaidulų kiekis, o tai siejama su prastesniais žarnyno sveikatos rodikliais.

    Ką rodo tyrimai apie rizikas?

    Keliuose epidemiologiniuose tyrimuose gausesnis paukštienos vartojimas buvo siejamas su didesne virškinamojo trakto onkologinių ligų rizika, tačiau ryšys nėra paprastas ir vienareikšmis. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik kiekį, bet ir įpročius, lydinčius mitybą, pavyzdžiui, perdirbtų produktų dalį, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą.

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje paukštiena gali būti palankesnė už riebesnę, perdirbtą raudoną mėsą, tačiau ji nėra automatiškai apsauginis produktas. Tyrimai rodo, kad bendras sočiųjų riebalų kiekis, skaidulos, druskos perteklius ir kūno masė dažnai turi didesnę reikšmę nei vien tik pasirinkta mėsos rūšis.

    Inkstams aktualus ne vien konkretus produktas, o bendras baltymų kiekis racione. Žmonėms, turintiems lėtinę inkstų ligą ar sumažėjusią inkstų funkciją, per didelis baltymų kiekis gali didinti inkstų apkrovą, todėl tokiais atvejais mitybą svarbu derinti su gydytoju ar dietologu.

    Gaminimo būdas gali pakeisti paveikslą

    Riziką gali didinti dažnas kepimas labai aukštoje temperatūroje, svilinimas ar grilinimas, kai susidaro nepageidaujami junginiai. Ypač tai aktualu, jei mėsa kepama iki apanglėjimo, o tai yra dažna klaida, kai siekiama traškios plutelės.

    Praktikoje saugesniais pasirinkimais laikomas troškinimas, virimas, kepimas orkaitėje žemesnėje temperatūroje, taip pat mėsos derinimas su daržovėmis. Naudinga rinktis liesesnes dalis, vengti odelės, o patiekalus papildyti ankštiniais ar pilno grūdo garnyrais, kad racione netrūktų skaidulų.

    Dar viena tema: infekcijos ir atsparumas antibiotikams

    Paukštiena išlieka vienu dažnesnių maisto sukeliamų infekcijų šaltinių, jei ji netinkamai laikoma ar nepakankamai termiškai apdorojama. Didžiausia rizika kyla tada, kai žalia mėsa liečiasi su paruoštu maistu, naudojamos tos pačios lentelės ar peiliai, o šaldytuve nesilaikoma tvarkos.

    Kita diskutuojama kryptis yra antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje ir atsparumo antibiotikams problema. Vis daugiau šalių griežtina kontrolę, tačiau vartotojams rekomenduojama laikytis higienos virtuvėje, o mityboje remtis įvairove, kad kasdienis baltymų šaltinis nebūtų vien paukštiena.

    Ekspertai pabrėžia, kad daugumai sveikų žmonių paukštiena gali būti subalansuotos mitybos dalis, tačiau svarbiausia yra saikas, gaminimo būdas ir raciono įvairovė. Jei kyla abejonių dėl inkstų, cholesterolio ar kitų sveikatos rodiklių, tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti tyrimus.

  • Mokslininkai atskleidė: kasdienė kava gali mažinti demencijos riziką, bet svarbu viena detalė

    Kasdienis puodelis kavos vis dažniau minimas ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir kaip gėrimas, siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika. Naujesni epidemiologiniai tyrimai rodo ryšį tarp saikingo kavos vartojimo ir mažesnės demencijos bei 2 tipo diabeto tikimybės, tačiau akcentuojama ir tai, kaip kava ruošiama.

    Kavos nauda dažniausiai siejama su biologiškai aktyviomis medžiagomis, ypač polifenoliais. Jie veikia kaip antioksidantai, gali mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, kurie ilgainiui laikomi svarbiais veiksniais širdies ir kraujagyslių, metabolinių bei neurodegeneracinių ligų vystymesi.

    Kiek kavos gali būti naudinga?

    Viename didelės apimties tyrime, publikuotame JAMA Network Open, pastebėta, kad 2–3 puodeliai kavos su kofeinu per dieną siejami su mažesne demencijos rizika. Tyrėjai nurodė, kad šiame intervale ryšys buvo ryškiausias, o didesni kiekiai papildomos naudos aiškiai neparodė.

    Kitas dažnai aptariamas aspektas yra 2 tipo diabetas. Ilgalaikės apžvalgos ir populiaciniai tyrimai rodo, kad reguliariai geriant kavą rizika gali būti mažesnė, o kai kuriose analizėse minimas iki maždaug 30 proc. sumažėjimas, kai vartojama apie 3–5 puodelius per dieną, tačiau tikslus efektas priklauso nuo individualių veiksnių.

    Kada kava gali pakenkti?

    Specialistai pabrėžia, kad kai kuriems žmonėms kofeinas, ypač išgertas nevalgius ar po prasto miego, gali laikinai didinti gliukozės svyravimus kraujyje. Dėl to praktiškas patarimas dažnai paprastas: kavą gerti po pusryčių, o ne vietoje jų.

    Dar viena svarbi detalė yra kavos filtravimas. Nefiltruotoje kavoje, pavyzdžiui, ruoštoje prancūzišku presu, lieka daugiau natūralių aliejų, tarp jų diterpenų, kurie daliai žmonių gali didinti bendrojo ir MTL cholesterolio rodiklius. Popierinis filtras šias medžiagas reikšmingai sumažina, todėl filtruota kava dažnai laikoma palankesniu pasirinkimu širdies ir kraujagyslių riziką turintiems žmonėms.

    Ryšys su žarnyno mikrobioma

    Tyrimuose taip pat pastebima, kad kavą geriančių žmonių žarnyno mikrobioma neretai būna įvairesnė. Vienas iš paaiškinimų yra tai, kad kavoje esantys junginiai gali turėti prebiotinių savybių ir skatinti kai kurių naudingų mikroorganizmų augimą, nors šio ryšio mechanizmai dar aktyviai tiriami.

    Medikai primena, kad kava nėra vaistas, o poveikis priklauso nuo bendros mitybos, miego, fizinio aktyvumo, streso ir individualaus jautrumo kofeinui. Jei vargina nerimas, širdies permušimai, refliuksas ar padidėjęs kraujospūdis, kavos kiekį verta aptarti su gydytoju arba rinktis mažiau kofeino turinčius variantus.

    Kasdienėje praktikoje saugiausia kryptis daugeliui suaugusiųjų yra saikingas kavos vartojimas, mažiau cukraus ir grietinėlės priedų, o taip pat filtruotos kavos pasirinkimas. Tai ypač aktualu tiems, kurie kavą geria ne vien dėl skonio, bet ir tikisi ilgalaikės naudos sveikatai.

  • Makijažas, kuris jaunina be kaukės efekto: vizažistai atskleidė, kas tinka brandžiai odai

    Makijažas, kuris jaunina be kaukės efekto: vizažistai atskleidė, kas tinka brandžiai odai

    Pavasarį makiažo tendencijos vis labiau krypsta į natūralumą: tikslas ne paslėpti veidą po storu sluoksniu, o sukurti gaivios, pailsėjusios odos įspūdį. Brandžiai odai tai ypač aktualu, nes sunkios tekstūros dažniau išryškina smulkias raukšleles, sausumą ir nelygumus, o ne juos paslepia.

    Vizažistai pabrėžia, kad jauninančio makiažo esmė yra šviesa ir elastingos, plonos formulės. Vietoj stipraus maskavimo ir ryškaus kontūravimo rekomenduojama rinktis priemones, kurios prisitaiko prie odos tekstūros ir suteikia lengvą spindesį, primenantį gerą apšvietimą, o ne blizgesį.

    Didelė dalis sėkmės prasideda dar prieš dekoratyvinę kosmetiką. Jei oda išsausėjusi ar įtempta, net ir kokybiškas makiažas atrodys nelygiai, greičiau susikaups raukšlelėse. Pavasarį dažnai siūloma grįžti prie paprastos schemos: drėkinantis serumas, lengvesnis kremas ir kasdienė apsauga nuo saulės.

    Odos paruošimas ir spindesys

    Brandžiai odai labiau tinka švytinčio efekto bazės, tačiau svarbiausia nepersistengti. Jų tikslas yra subtiliai atspindėti šviesą, o ne sukurti perlamutrinį sluoksnį, kuris išryškina poras ir tekstūrą. Toks saikingas švytėjimas vizualiai pakelia veidą ir suteikia gaivumo.

    Dažna klaida yra pernelyg tirštas, stipriai dengiantis makiažo pagrindas. Nors norisi paslėpti pigmentines dėmes ar paraudimus, sunkios formulės linkusios sėsti į raukšleles ir suteikti veidui sunkumo. Daugeliu atvejų natūraliau atrodo drėkinantis lengvas pagrindas, BB tipo priemonė ar tonuojantis serumas.

    Veido spalvos suvienodinimui svarbu sluoksniuoti protingai. Jei kai kur reikia daugiau maskavimo, paprastai geriau korektorių tepti taškais, o ne storinti visą pagrindą. Taisyklė paprasta: ploniau, bet tiksliau.

    Korektorius, skaistalai ir bronzantas

    Korektorius jauninančiame makiaže turi būti beveik nepastebimas. Per šviesus ir per tirštas produktas greitai pabrėžia smulkias linijas paakiuose, todėl dažniau rekomenduojama lengvesnė, elastinga formulė su nežymiu švytėjimu. Dažnai pakanka lašo vidiniame akies kamputyje ir tamsiausioje vietoje.

    Jei yra viena priemonė, kuri gali greitai suteikti veidui gyvybės, tai skaistalai. Šiltesni persikiniai, abrikosiniai ar prislopintos rožės atspalviai dažnai sukuria sveikesnės odos įspūdį nei intensyvus kontūravimas. Skaistalai tarsi grąžina veidui kraujotakos ir poilsio efektą.

    Bronzantas taip pat gali padėti, bet tik labai subtiliai. Vietoj ryškaus šešėliavimo geriau rinktis švelnų veido „pašildymą“, nes per tamsūs, šalti kontūrai gali suteikti griežtumo ir vizualiai sendinti. Šviesą atspindinčias priemones verta rinktis satininio tipo, be stambių blizgučių.

    Akys ir lūpos: mažiau griežtumo

    Pavasariui būdingas lengvesnis akių makiažas, o brandžiai odai tai dažnai yra palankiausias kelias. Kietos juodos linijos ir sunkus dūminis efektas gali vizualiai sumažinti akis ir paaštrinti bruožus. Natūraliau atrodo švelniai išsklaidyti taupe, šilti rudi, smėliniai ar persikiniai atspalviai.

    Vietoj ryškios juodos akių linijos dažnai siūloma rinktis minkštai išsklaidytą liniją prie blakstienų. Ilginantis tušas ir tvarkingai suformuoti antakiai taip pat prisideda prie pakelto, atviresnio žvilgsnio, kuris vizualiai jaunina.

    Lūpoms pavasarį labiau tinka gyvesni, bet natūraliai atrodantys atspalviai. Labai šviesūs šalti nude tonai gali „išplauti“ veidą, o itin tamsūs matiniai dažai vizualiai griežtina bruožus. Kremiškos tekstūros, tonuoti balzamai ir elegantiško blizgesio priemonės dažnai suteikia pilnesnių lūpų įspūdį.

    Bendras principas išlieka tas pats: jauninamasis makiažas neturi tapti kauke. Jis turėtų suvienodinti toną, subtiliai paryškinti bruožus ir sukurti pailsėjusios odos efektą. Pavasarį šį tikslą dažniausiai pasiekia lengvos, kremiškos ir elastingos formulės.