CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Kas nutinka kasdien geriant vandenį su citrina: nauda inkstams ir paslėptos rizikos

    Vanduo su citrina dažnai pristatomas kaip paprastas kasdienis įprotis, galintis pagerinti savijautą. Tačiau dalis populiarių teiginių, ypač apie organizmo detoksikaciją, neatitinka medicinos logikos: sveiki inkstai ir kepenys kraują filtruoja bei apykaitos produktus pašalina ir be papildomų gėrimų.

    Didžiausia galima citrinų vandens nauda siejama ne su „detoksu“, o su citrinų rūgštimi. Organizme ji virsta citratais, kurie gali prisijungti kalcį šlapime ir taip mažinti kalcio oksalato kristalų formavimąsi, o būtent šio tipo inkstų akmenys yra vieni dažniausių.

    „Citratai gali padėti sumažinti kai kurių tipų inkstų akmenų susidarymo riziką, tačiau tai nėra universalus sprendimas visiems“, – sako urologai, pabrėžiantys, kad svarbiausia profilaktikos dalis yra pakankamas skysčių kiekis.

    Praktikoje tai reiškia, kad dažnai lemiamas veiksnys yra ne pati citrina, o reguliarus vandens vartojimas, kuris praskiedžia šlapimą ir sumažina mineralų koncentraciją. Specialistai atkreipia dėmesį, kad skirtingų akmenų tipų atveju priemonės skiriasi, todėl vien citrinų vandeniu problemos išspręsti nepavyks.

    Ne mažiau svarbu įvertinti ir rizikas. Dėl rūgštingumo dažnas citrinų gėrimų vartojimas gali prisidėti prie dantų emalio erozijos, ypač jei gėrimas gurkšnojamas ilgai ar geriamas kelis kartus per dieną. Taip pat daliai žmonių citrina gali provokuoti rėmenį, refliuksą ar skrandžio dirginimą.

    Žmonėms, turintiems lėtinių inkstų ligų, skysčių kiekį dažnai reikia derinti su gydytoju, o mityboje gali būti svarbus ir kalio balansas. Todėl, jei yra diagnozuotos inkstų, virškinamojo trakto ar dantų emalio problemos, įprotį kasdien gerti vandenį su citrina verta aptarti su šeimos gydytoju ar gydytoju specialistu.

    Galiausiai, vanduo su citrina gali būti malonus būdas padidinti suvartojamų skysčių kiekį, jei taip lengviau pasiekti dienos normą. Tačiau jis neturėtų būti laikomas nei gydymu, nei detoksikacijos priemone, o bet kokie pažadai apie greitą efektą dažniausiai yra perdėti.

  • Cukinija – lengvas vitaminų šaltinis: kodėl ją verta valgyti dažniau ir kaip paruošti

    Cukinija – lengvas vitaminų šaltinis: kodėl ją verta valgyti dažniau ir kaip paruošti

    Cukinija daugiau kaip 90 proc. sudaryta iš vandens, todėl tai viena mažiausiai kaloringų daržovių. 100 gramų cukinijos paprastai turi apie 17–20 kilokalorijų, o didelis vandens kiekis padeda jaustis sočiau neapsunkinant raciono.

    Ši daržovė taip pat suteikia maistinių skaidulų, kurios svarbios normaliai žarnyno veiklai ir ilgesniam sotumui. Daugiau skaidulų turinti mityba siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ir nutukimo rizika, todėl cukinija gali būti patogus kasdienis pasirinkimas.

    Kas vertingo cukinijoje?

    Nors cukinija nėra vitaminų rekordininkė, ji prisideda prie kasdienio vitaminų ir antioksidantų kiekio racione. Joje aptinkama vitamino C, dalies B grupės vitaminų, taip pat karotenoidų, kurių kiekis gali būti didesnis tamsesnės spalvos cukinijose.

    Dalis naudingų medžiagų yra arčiau odelės, todėl jaunų cukinijų dažnai neverta lupti, jei jos gerai nuplautos. Verta prisiminti, kad virimo ar ilgo kaitinimo metu dalis vitamino C mažėja, todėl trumpesnis paruošimas padeda išlaikyti daugiau vertingų junginių.

    Mineralai ir poveikis savijautai

    Iš mineralų išsiskiria kalis, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei, raumenų funkcijai ir širdies veiklai. Cukinijoje taip pat yra magnio, fosforo, kalcio, geležies ir mangano, nors jų kiekiai nėra labai dideli.

    Cukinija laikoma lengvai virškinama, todėl dažnai tinka jautresnį virškinimą turintiems žmonėms. Be to, ji turi žemą glikeminį indeksą, todėl gali būti tinkamas pasirinkimas sergant cukriniu diabetu ar esant atsparumui insulinui, tačiau galutinei patiekalo vertei daug įtakos turi gaminimo būdas.

    Kaip gaminti ir išsisaugoti sezonui

    Didžiausia klaida – cukiniją paversti kaloringu patiekalu kepant daug riebalų. Jei tikslas – lengvesnis meniu, dažniau tinka kepimas orkaitėje, troškinimas, grilinimas ar trumpas apkepimas su nedideliu kiekiu aliejaus.

    Sezono pabaigoje, kai cukinijų būna gausu ir jos pigesnės, dalį derliaus galima išsisaugoti. Konservuota cukinija, nors dėl pasterizacijos praranda dalį vitamino C, paprastai išlaiko mineralus ir skaidulas, todėl išlieka vertingu priedu prie patiekalų.

    Cukinija virtuvėje universali: iš jos gaminamos trintos sriubos, troškiniai, blynai, apkepai, įdarytos „valtelės“ ar daržoviniai makaronai. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir kepiniai su tarkuota cukinija, nes ji suteikia drėgnumo ir švelniai „paslepia“ daržovę deserte.

  • Vietnamie geriama kava su kiaušiniu: kas iš tiesų vyksta organizme ir kam jos vengti

    Vietnamie geriama kava su kiaušiniu: kas iš tiesų vyksta organizme ir kam jos vengti

    Vietname populiari kava su kiaušiniu, vadinama cà phê trứng, dažniausiai siejama su Hanoju. Ji gaminama iš stiprios kavos ir purios masės iš kiaušinio trynio bei saldinto sutirštinto pieno, o kai kuriuose receptuose pasitaiko ir sviesto ar sūrio.

    Panaši tradicija egzistavo ir Pietų Korėjoje, kur ankstesnių dešimtmečių kavinėse buvo patiekiama vadinamoji rytinė kava. Į ją būdavo įmaišomas trynys, truputis druskos ir sezamų aliejaus, tačiau tai labiau sūri, o ne desertinė versija.

    Į kavą įdėtas trynys pastebimai pakeičia gėrimo maistinę vertę: atsiranda daugiau baltymų ir riebalų, todėl jis gali būti sotesnis nei įprastas espresso. Kiaušiniai taip pat yra cholino šaltinis, kuris svarbus normaliai organizmo veiklai, įskaitant nervų sistemą.

    Vis dėlto toks gėrimas automatiškai netampa sveikesnis, nes daug ką nulemia priedai. Jei naudojama keli šaukštai saldinto sutirštinto pieno, papildomas cukrus ar medus, smarkiai išauga energinė vertė ir paprastųjų cukrų kiekis.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad laisvieji cukrūs sudarytų mažiau nei 10 proc. paros energijos, o sumažinus iki mažiau nei 5 proc. galima sulaukti papildomos naudos sveikatai. Esant 2 000 kilokalorijų racionui, žemesnė riba atitinka apie 25 gramus laisvųjų cukrų.

    Dėl to kava su kiaušiniu dažniau vertinama kaip desertas, o ne kasdienis pasirinkimas. Norint ją pasigaminti namuose, paprastai siūloma mažinti sutirštinto pieno kiekį ir atsisakyti papildomo cukraus, nes būtent saldūs priedai labiausiai didina kaloringumą.

    Salmonelių rizika ir kam atsargiau

    Klasikinėje versijoje trynys ne visada būna pilnai termiškai apdorotas, todėl išlieka užsikrėtimo salmonelėmis rizika. JAV Maisto ir vaistų administracija pabrėžia, kad net švieži, švarūs ir nepažeisti kiaušiniai gali būti užkrėsti, todėl patiekalams, kurie valgomi ar geriami su žaliais kiaušiniais, patariama rinktis pasterizuotus kiaušinius ar kiaušinių produktus.

    Didžiausio atsargumo turėtų laikytis nėščiosios, maži vaikai, senjorai ir žmonės su nusilpusia imunine sistema. Vien tik kiaušinio lukšto nuplikymas verdančiu vandeniu nesuteikia tokio pat patikimumo kaip pasterizacija.

    Kofeinas niekur nedingsta

    Kiaušinio trynys kofeino poveikio „nenutralizuoja“, todėl jautresniems žmonėms toks gėrimas vis tiek gali trikdyti miegą. Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad apie 60 mililitrų espresso vidutiniškai gali turėti apie 80 miligramų kofeino, o sveikiems suaugusiesiems saugia riba laikoma iki 400 miligramų per dieną.

    Tačiau net ir mažesnės dozės, išgertos vakare, daliai žmonių gali trumpinti miego trukmę ar bloginti jo kokybę. Todėl, jei kava su kiaušiniu geriama kaip desertas, dažnam praktiškiau ją rinktis pirmoje dienos pusėje.

    Apibendrinant, kava su kiaušiniu gali suteikti įdomią skonio patirtį ir papildyti racioną kai kuriomis maistinėmis medžiagomis, tačiau jos sveikumas priklauso nuo cukraus kiekio ir saugaus kiaušinių pasirinkimo. Geriausia ją vertinti kaip retkarčiais pasilepinimui skirtą gėrimą ir, jei įmanoma, naudoti pasterizuotą trynį.

  • Gydytojai paaiškino, kaip citrinų vanduo veikia inkstus: vienas mitas subliūško

    Vanduo su citrina daugeliui tapo kasdieniu įpročiu, tačiau medikai pabrėžia, kad jo nauda inkstams dažnai suprantama netiksliai. Sveiki inkstai patys filtruoja kraują, šalina apykaitos produktus ir palaiko skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą, todėl vadinamasis detoksas, kurį žada socialiniai tinklai, neturi mokslinio pagrindo.

    Tikroji galima nauda siejama ne su stebuklingu valymu, o su citrinų rūgštimi. Organizme ji gali didinti citratų kiekį šlapime, o citratas geba prisijungti kalcį ir mažinti kalcio oksalato kristalų formavimosi riziką. Būtent kalcio oksalato akmenys yra dažniausias inkstų akmenligės tipas.

    Klinikiniai stebėjimai rodo, kad daliai žmonių citrinų sultys gali padėti sumažinti akmenų pasikartojimo tikimybę, tačiau poveikis labai priklauso nuo režimo ir nuoseklumo. Tyrimuose dažnai minima gana intensyvi schema, pavyzdžiui, citrinų sulčių vartojimas kelis kartus per dieną, o ilgainiui tokio įpročio laikytis daugeliui tampa sudėtinga.

    Kas iš tiesų svarbiausia profilaktikai?

    Specialistai akcentuoja, kad svarbiausias veiksnys, mažinantis akmenų susidarymo riziką, yra pakankamas skysčių kiekis, o ne pati citrina. Kai žmogus reguliariai geria vandenį, šlapimas labiau praskiedžiamas, mažėja mineralų koncentracija ir kristalizacijos tikimybė. Dėl to vanduo su citrina gali būti tik viena iš priemonių, jei jis padeda išgerti daugiau skysčių per dieną.

    Vis dėlto citrinų vanduo nėra universalus sprendimas visiems akmenų tipams. Pavyzdžiui, šlapimo rūgšties, struvitiniams ar cistininiams akmenims taikomi kiti mitybos ir gydymo principai, neretai reikalinga tiksli diagnostika, šlapimo tyrimai bei gydytojo sudarytas planas.

    Galimi minusai ir kam būti atsargesniems

    Dėl rūgštingumo dažnas citrinų sulčių vartojimas gali neigiamai veikti dantų emalį, ypač jei gėrimas gurkšnojamas ilgai. Taip pat daliai žmonių gali paaštrėti rėmuo, refliuksas ar atsirasti skrandžio diskomfortas, todėl įprotį verta vertinti pagal individualią savijautą.

    Žmonėms, sergantiems pažengusia lėtine inkstų liga, skysčių ir tam tikrų medžiagų, įskaitant kalį, vartojimą dažnai reikia derinti su gydytoju. Tokiais atvejais net ir iš pažiūros nekaltas įprotis, pavyzdžiui, dideli kiekiai citrinų vandens, gali būti netinkamas dėl individualių gydymo ribojimų.

    Gydytojai primena, kad staigus nugaros ar šono skausmas, kraujas šlapime, karščiavimas ar šlapinimosi sutrikimai gali rodyti rimtesnę problemą, todėl vien gėrimais jos spręsti nereikėtų. Jei įtariama inkstų akmenligė ar ji kartojasi, patikimiausia kryptis yra gydytojo konsultacija ir priežasties paieška, o ne madingi pažadai apie greitą organizmo išvalymą.

  • Jelitas įspėja dar auštant: 3 ryto požymiai, kurių kartoti nevalia ignoruoti

    Jelitas įspėja dar auštant: 3 ryto požymiai, kurių kartoti nevalia ignoruoti

    Kodėl ryte suaktyvėja žarnynas?

    Naktinė pertrauka tarp valgymų nereiškia, kad virškinimo sistema visiškai sustoja. Pabudus organizmas pereina į aktyvų režimą, o vanduo, kava, pusryčiai ir judėjimas sužadina natūralius žarnyno susitraukimus.

    Daugeliui tai baigiasi vienu įprastu tuštinimusi. Tačiau jei beveik kasryt pasikartoja skausmas, staigus noras bėgti į tualetą, viduriavimas ar ryškus pilvo pūtimas, tai jau signalas, kurio nereikėtų nurašyti atsitiktinumui.

    Trys ryto požymiai, kurie turėtų suneraminti

    Pirmasis požymis yra pasikartojantis viduriavimas rytais, ypač jei jis tęsiasi kelias dienas ar savaites ir atsiranda dar prieš pusryčius. Vienkartinis laisvesnis tuštinimasis po sunkios vakarienės, daugiau alkoholio ar persirgtos infekcijos dažniausiai nėra lėtinės ligos įrodymas.

    Antrasis požymis yra pilvo skausmas pabudus, kuris gali būti spazminis, deginantis ar primenantis spaudimą viršutinėje arba apatinėje pilvo dalyje. Svarbu stebėti, ar skausmas susijęs su tuštinimusi, ar palengvėja po jo, ar stiprėja po kavos, maisto ar streso.

    Trečiasis požymis yra nuolatinis garsus žarnyno „gurgimas“ ir pilvo pūtimas kartu su diskomfortu. Pats garsas dažnai yra fiziologinis, bet nerimą turėtų kelti situacijos, kai jis nuolat kartojasi su skausmu, ryškiu pilvo apimties didėjimu, vidurių užkietėjimu ar jausmu, kad tuštinimasis buvo nepilnas.

    Dažniausios priežastys ir kada būtina gydytojo apžiūra

    Ryto simptomus dažnai sustiprina stresas, nes žarnyno ir smegenų ašis veikia abiem kryptimis. Psichologinė įtampa gali ir pagreitinti, ir sulėtinti žarnyno veiklą, padidinti jautrumą spazmams bei dujoms, todėl rytais, prieš darbą ar kelionę, pojūčiai gali būti ypač intensyvūs.

    Pasikartojantis ryto viduriavimas, skausmas ir staigus noras tuštintis gali būti susiję su dirgliosios žarnos sindromu, ypač viduriavimu pasireiškiančia forma. Panašius simptomus gali sukelti laktozės netoleravimas, celiakija, kai kurių vaistų poveikis, užsitęsusios žarnyno infekcijos ar uždegiminės žarnyno ligos.

    Taip pat svarbu nepamiršti, kad skausmas ne visada kyla iš pačių žarnų. Jis gali būti susijęs su refliuksu, skrandžio gleivinės uždegimu ar opalige, o staigus, stiprėjantis skausmas, kietas pilvas, nuolatinis vėmimas ar apalpimas reikalauja skubios medicinos pagalbos.

    Ypač atsargūs turėtų būti vyresni žmonės, nes užsitęsęs viduriavimas greičiau sukelia skysčių ir elektrolitų netekimą. Jei atsiranda silpnumas, burnos džiūvimas, galvos svaigimas, kraujospūdžio kritimas ar sumažėjęs šlapimo kiekis, delsti ir gydytis vien namų priemonėmis nereikėtų.

    Gydytojo konsultacijos verta kreiptis, jei simptomai tęsiasi kelias savaites, staiga ir ilgam pasikeičia tuštinimosi ritmas arba pirmieji ilgalaikiai žarnyno sutrikimai atsiranda po 50 metų. Nerimą keliantys požymiai yra kraujas išmatose, juodos ar deguto spalvos išmatos, viduriavimas, kuris pažadina naktį, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, mažakraujystė ir ryškus silpnumas.

    Naudinga kelias savaites stebėti savo būklę ir fiksuoti, kaip dažnai tuštinatės, kokia išmatų konsistencija, ar yra gleivių, ar kinta simptomai po kavos, tam tikro maisto, prasto miego ar streso. Toks dienoraštis padeda tiksliau įvertinti priežastis ir pagreitina kryptingą ištyrimą.

  • Kisinti ridikėliai vietoj agurkų? Traški užkanda stebina skoniu ir nauda žarnynui

    Kisinti ridikėliai vietoj agurkų? Traški užkanda stebina skoniu ir nauda žarnynui

    Kisinti ridikėliai vis dažniau siūlomi kaip alternatyva įprastiems raugintiems agurkams – tai traški, ryškaus skonio užkanda, kurią nesunku pasigaminti namuose. Raugimas yra natūrali fermentacija, kurią daugiausia vykdo pieno rūgšties bakterijos, o dėl jų daržovės įgauna rūgštumą, aromatą ir ilgiau išsilaiko.

    Fermentacijos metu mikroorganizmai skaido daržovėse esančius cukrus ir gamina organines rūgštis, kurios padeda apsaugoti produktą nuo gedimo. Nepasterizuotose raugintose daržovėse gali išlikti gyvų mikroorganizmų, todėl tokie produktai dažnai siejami su įvairesne žarnyno mikrobiota ir subalansuota mityba.

    Vis dėlto namų sąlygomis raugintos daržovės ne visuomet gali būti vadinamos probiotikais. Pagal mokslinį apibrėžimą probiotikas turi turėti tiksliai identifikuotas mikroorganizmų padermes, tinkamą jų kiekį ir kliniškai patvirtintą poveikį, o naminių rauginių sudėtis paprastai nėra tiksliai kontroliuojama.

    Kas išlieka ridikėliuose

    Švieži ridikėliai daugiausia sudaryti iš vandens, o 100 gramų porcijoje paprastai yra apie 16 kilokalorijų. Jie suteikia vitamino C, kalio ir šiek tiek skaidulų, o būdingą aštresnį skonį lemia kryžmažiedėms daržovėms būdingi junginiai, įskaitant gliukozinolatus.

    Raugimas keičia daržovės cheminį profilį, tačiau nėra pagrindo tokios užkandos vadinti stebuklingu vitaminų šaltiniu ar natūraliu papildu. Maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo veislės, ridikėlių šviežumo, fermentacijos trukmės ir laikymo sąlygų, o gliukozinolatai gali virsti kitais junginiais.

    Kada verta būti atsargiems

    Didžiausi tokio užkandžio privalumai praktiški: mažas kaloringumas, intensyvus skonis ir galimybė paįvairinti kasdienį racioną. Pjaustyti griežinėliais ridikėliai tinka vietoj marinuotų užkandžių, dera prie riebesnių patiekalų ar paprasto sumuštinio.

    Rauginant naudojama druska, todėl tokias daržoves geriausia laikyti priedu, o ne pagrindine patiekalo dalimi. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną, tad žmonėms, kuriems ribojamas natrio kiekis dėl padidėjusio kraujospūdžio ar inkstų ligų, svarbu saikas.

    Kai kuriems jautresnį virškinamąjį traktą turintiems žmonėms fermentuoti produktai gali sustiprinti nemalonius simptomus, o histamino netoleravimo atvejais reakcijos taip pat galimos. Tokiu atveju patariama pradėti nuo mažos porcijos ir stebėti savijautą.

    Kaip saugiai užraugti namuose

    Rauginimui reikia tvirtų ridikėlių, švaraus, iškaitinto stiklainio ir sūrymo. Dažniausiai naudojamas santykis yra apie 20 gramų druskos vienam litrui virinto ir atvėsinto vandens, o prieskoniai pasirenkami pagal skonį, pavyzdžiui, krapai, krienai, garstyčių sėklos, lauro lapai, pipirai ar česnakas.

    Svarbiausia taisyklė – ridikėliai visą laiką turi būti visiškai panardinti sūryme, nes sąlytis su oru didina gedimo riziką. Stiklainį laikykite kambario temperatūroje, nuo tiesioginės šviesos, ir kasdien patikrinkite, ar daržovės neiškilo virš skysčio.

    Dažniausiai po 3–5 dienų užkanda tampa rūgšti, o skystis gali drumstėti – tai įprastas pieno rūgšties fermentacijos požymis. Kai skonis tinka, stiklainį perkelkite į šaldytuvą, o jei atsiranda spalvotas pelėsis, labai nemalonus kvapas ar kiti aiškūs gedimo ženklai, produktą būtina išmesti.

  • Sunkiai paaiškinami ausų ūžesiai keičia smegenis: gydytojai paaiškino, kada delsti pavojinga

    Sunkiai paaiškinami ausų ūžesiai keičia smegenis: gydytojai paaiškino, kada delsti pavojinga

    Ūžesys ausyse nėra liga

    Szumai ausyse, dar vadinami tinitu, dažniausiai nėra atskira liga, o simptomas, galintis turėti daug priežasčių. Jis neretai siejamas su klausos pablogėjimu dėl amžiaus, ilgalaikio triukšmo, akustinės traumos ar ausies uždegimų.

    Ūžesį taip pat gali sukelti ausies sieros kamštis, žandikaulio sąnario sutrikimai, kai kurios neurologinės ligos ar vaistai, pavyzdžiui, dalis antibiotikų ir didelės salicilatų dozės. Dalis žmonių šį pojūtį apibūdina kaip zvimbimą, šnypštimą ar cypimą, kuris ypač išryškėja tyloje.

    Ką rodo naujesni tyrimai?

    Ilgą laiką manyta, kad pagrindinis mechanizmas yra padidėjęs neuronų aktyvumas klausos keliuose, kai smegenys tarsi bando kompensuoti prarastą garso informaciją. Vis dėlto vis daugiau tyrimų rodo, kad svarbus ne vien klausos centras, bet ir dėmesio, emocijų bei streso reguliavimo tinklai.

    Naujesni neurovaizdiniai darbai leidžia įtarti, kad ankstyvoje stadijoje smegenys į naują, netikėtą garsą reaguoja aktyviau, o simptomui užsitęsus ilgiau nei šešis mėnesius kai kurių sričių aktyvumas gali mažėti. Tai nebūtinai reiškia, kad problema išnyko, greičiau tai rodo prisitaikymą, kai pastovus garsas imamas vertinti kaip mažiau svarbus signalas.

    „Smegenys gali priprasti prie nuolatinio signalo, tačiau tai nereiškia, kad pats ūžesys dingo, ypač jei kartu išlieka miego ar nerimo problemos“, – sako gydytojai, vertinantys tinitu besiskundžiančių pacientų būklę.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Į specialistą verta kreiptis dėl bet kokio naujai atsiradusio ūžesio ausyse, ypač jei jis prasidėjo staiga arba juntamas tik vienoje ausyje. Tokiais atvejais svarbu neatidėlioti, nes kartais reikia skubiai atmesti rimtesnes priežastis, tarp jų staigų sensorineurinį klausos sutrikimą.

    Ypač skubi konsultacija reikalinga, jei ūžesį lydi staigus klausos pablogėjimas, stiprus galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, neurologiniai simptomai, naujas vienpusis veido ar galūnių silpnumas, taip pat pulsuojantis ūžesys, sutampantis su širdies ritmu. Tokiais atvejais gali prireikti ne tik klausos tyrimo, bet ir papildomos otorinolaringologinės ar neurologinės diagnostikos.

    Dažniausiai pirmas žingsnis būna klausos įvertinimas audiometrija ir ausies apžiūra, kad būtų atmestos paprastos priežastys, pavyzdžiui, sieros kamštis. Jei nustatomas klausos susilpnėjimas, gydytojas gali aptarti klausos aparatų naudą, nes daliai žmonių tai sumažina tinitu suvokimą ir palengvina kasdienybę.

    Nors universalaus vaisto nuo tinitu nėra, gydymo ir pagalbos strategijos plečiasi. Praktikoje taikoma garso terapija, miego ir streso korekcija, kognityvinė elgesio terapija, o kai kuriems pacientams parenkamas individualus planas, atsižvelgiant į simptomų trukmę ir poveikį gyvenimo kokybei.

  • Šie 6 kvapai veikia kaip afrodiziakas: užteks lašo ant odos ir dėmesys garantuotas

    Šie 6 kvapai veikia kaip afrodiziakas: užteks lašo ant odos ir dėmesys garantuotas

    Ne visi kvapai veikia vienodai: vieni suteikia švaros pojūtį, kiti ramina, o treti kuria artumo ir traukos efektą. Nors afrodiziako sąvoka dažnai apipinama mitais, tyrimai rodo, kad tam tikros natos gali keisti nuotaiką, mažinti stresą ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Kvapas dažniausiai veikia per asociacijas ir emocijas, todėl „patraukliausias“ aromatas nėra universalus. Visgi parfumerijoje ir kūno priežiūros priemonėse yra keli ingredientai, kurie ypač dažnai siejami su šiluma, intymumu ir magnetizmu.

    Vanilė ir muskusas

    Vanilė dažnai atrodo saldi ir „nekalta“, tačiau ant odos ji gali tapti šilta, kreminė ir gundanti. Kūno sviestuose ar losjonuose vanilė neretai derinama su karamelės, romo ar medienos natomis, kurios kvapui suteikia gylio.

    Muskusas, dar vadinamas švarios odos kvapu, dažnai kuriamas taip, kad kvepėtų subtiliai ir arti kūno. Tokie aromatai paprastai nėra aštrūs ar „rėkiantys“, bet atsiskleidžia tada, kai žmogus priartėja, todėl jie mėgstami vakarui ir pasimatymams.

    Jazminas ir santalas

    Jazminas parfumerijoje laikomas vienu ryškiausių baltųjų gėlių akordų, siejamu su prabanga ir vakaro nuotaika. Kūno dulksnose, aliejuose ar losjonuose jazminas dažnai suteikia sodrumo ir elegancijos, o kai kuriems žmonėms tampa pasitikėjimo savimi „įjungikliu“.

    Santalmedis paprastai apibūdinamas kaip kreminė, šiek tiek dūminė, šilta mediena. Tokios natos dažnai pasirenkamos šaltuoju sezonu, kai norisi jaukumo, o ant odos jos kuria ramesnį, bet labai ilgai išliekantį įspūdį.

    Rožiniai pipirai ir ilang ilang

    Rožiniai pipirai suteikia kibirkšties ir gaivos, o kartu gali sukurti provokuojantį, energizuojantį efektą. Jie dažnai derinami su žemiškomis natomis, pavyzdžiui, pačiuliu, kad kompozicija būtų pikantiška, bet ne per saldi.

    Ilang ilang kvapas paprastai apibūdinamas kaip tropinis, saldus ir hipnotizuojantis. Ši nata dažnai siejama su atsipalaidavimu, todėl kūno aliejuose ir vonios ritualuose ji pasirenkama norint sumažinti įtampą ir sukurti lėtesnę, jaukesnę nuotaiką.

    Renkantis kvapą „traukos efektui“, verta prisiminti paprastą taisyklę: geriausiai veikia tai, kas dera su jūsų odos chemija ir leidžia jaustis savimi. Jei kvapas džiugina jus, aplinkiniai tai dažniausiai pastebi pirmiausia iš laikysenos ir pasitikėjimo, o tik tada iš aromato šleifo.

  • Meksikietiškas ananasų eliksyras tepache vadinamas naująja kombucha: kas nutinka organizmui?

    Meksikietiškas ananasų eliksyras tepache vadinamas naująja kombucha: kas nutinka organizmui?

    Tepache – tradicinis Meksikos gėrimas, gaminamas trumpai fermentuojant ananaso žievę ir šerdį su vandeniu bei cukrumi. Pastaraisiais metais jis vis dažniau lyginamas su kombucha, nes fermentacijos metu atsiranda lengvas natūralus gazuotumas ir susidaro organinės rūgštys.

    Istoriškai tepache pavadinimas siejamas su senosiomis Centrinės Amerikos tradicijomis, o receptai laikui bėgant kito. Šiandien populiariausia versija ruošiama iš ananaso, dažnai pagardinant cinamonu ir gvazdikėliais, kurie suteikia ryškesnį aromatą ir gilesnį skonį.

    Kaip vyksta fermentacija?

    Ananaso žievelėje natūraliai yra mielių ir pieno rūgšties bakterijų, kurios, gavusios cukraus, pradeda mikrofermentaciją. Per kelias dienas dalis cukrų paverčiami rūgštimis ir susidaro nedideli angliarūgštės kiekiai, todėl gėrimas tampa lengvai putojantis.

    Fermentacijos intensyvumas priklauso nuo temperatūros, cukraus kiekio ir laiko. Kuo ilgiau laikoma šilumoje, tuo gėrimas tampa rūgštesnis, mažiau saldus ir gali susidaryti didesnis alkoholio kiekis.

    Nauda ir ribos: ką sako mokslas?

    Fermentuoti gėrimai gali papildyti racioną, ypač jei tai alternatyva saldiems gaiviesiems gėrimams. Vis dėlto mokslo duomenys rodo, kad vienas produktas savaime nepakeičia bendrų mitybos įpročių, o sveikatos nauda labiausiai priklauso nuo visos dietos kokybės.

    Ananasuose yra vitamino C ir įvairių mikroelementų, o taip pat bromelaino – fermento, siejamo su baltymų skaidymu ir uždegiminių procesų mažinimu. Tačiau tepache atveju tikslus šių medžiagų kiekis gali smarkiai skirtis, nes jis priklauso nuo žaliavos, ruošimo būdo ir to, kiek gėrimas praskiedžiamas.

    „Fermentuoti gėrimai gali būti įdomi ir gaivinanti mitybos dalis, tačiau šiuo metu trūksta tvirtų įrodymų, kad jie turėtų išskirtinių gydomųjų savybių. Svarbiausia yra bendras mitybos modelis, o ne vienas madingas produktas“, – sakė mitybos specialistė Klaudia Socha.

    Ką svarbu žinoti dėl cukraus ir alkoholio?

    Tepache gaminamas su cukrumi, todėl galutinis saldumas priklauso nuo fermentacijos trukmės ir naudojamo cukraus kiekio. Jei fermentacija trumpa, gėrime gali likti daugiau cukraus, o jei ilgesnė – skonis rūgštėja, tačiau namų sąlygomis rezultatai nėra visiškai nuspėjami.

    Fermentuojant gali susidaryti ir nedidelis alkoholio kiekis, dažniausiai siejamas su labai silpnais fermentuotais gėrimais. Dėl to žmonėms, kurie privalo visiškai vengti alkoholio, taip pat nėščiosioms ar vaikams, namuose fermentuotus gėrimus verta vertinti atsargiai.

    „Reikia prisiminti, kad fermentuojant gali susidaryti alkoholio, o jo kiekis priklauso nuo laiko ir sąlygų. Jei alkoholio būtina vengti, reikėtų būti atsargiems, ypač su namuose ruošiamais gėrimais“, – sakė dietetikė.

    Tepache paprastai geriausiai tinka atšaldytas ir gali būti patraukli alternatyva saldintiems gazuotiems gėrimams karštomis dienomis. Vis dėlto, norint realios naudos sveikatai, svarbiausia išlaikyti subalansuotą racioną, pakankamai skaidulų ir įvairių fermentuotų produktų.

  • Plaukimas gali stiprinti širdį ir saugoti sąnarius: kodėl senjorams tai vienas geriausių pasirinkimų

    Plaukimas gali stiprinti širdį ir saugoti sąnarius: kodėl senjorams tai vienas geriausių pasirinkimų

    Plaukimas laikomas viena universaliausių fizinio aktyvumo formų, ypač vyresniame amžiuje. Judant vandenyje dirbantys raumenys reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis ima plakti dažniau ir efektyviau pumpuoja kraują, o tai ilgainiui gerina ištvermę.

    American Heart Association baseino plaukimą priskiria intensyvesniems aerobiniams pratimams, nors lėtesnis judėjimas vandenyje gali būti ir vidutinio intensyvumo. Sveikatos nauda labiausiai siejama su reguliarumu, o krūvis turėtų būti parenkamas pagal savijautą ir gretutines ligas.

    Tyrimuose dažnai minima, kad plaukimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau tai nereiškia tiesioginės garantijos kiekvienam žmogui. Kohortinių stebėjimų rezultatus gali veikti ir kiti veiksniai, tokie kaip mityba, kūno masė, rūkymas ar bendras aktyvumo lygis.

    Didelis plaukimo privalumas senjorams yra vandens plūdrumas, mažinantis apkrovą keliams, klubams ir stuburui. Dėl to plaukimas neretai būna patogesnis turintiems antsvorio, jaučiantiems sąnarių skausmus ar prasčiau toleruojantiems ėjimą kietu paviršiumi.

    Kartu vandens pasipriešinimas verčia dirbti rankų, kojų ir liemens raumenis, todėl judesiai tampa funkcionalūs ir saugesni sąnariams. Tyrimai apie vandens mankštą rodo, kad ji gali padėti gerinti mobilumą, raumenų jėgą ir bendrą fizinį pajėgumą vyresniame amžiuje.

    Vis dėlto plaukimas neturėtų visiškai pakeisti jėgos ir pusiausvyros pratimų, kurie svarbūs krentamumo rizikai mažinti ir savarankiškumui išlaikyti. Praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias veiklas ir palaikant nuoseklų, bet ne per didelį krūvį.

    Jei žmogus ilgai nesportavo, pradėti verta nuo trumpų, keliolikos minučių trukmės užsiėmimų su pertraukomis, vengiant varžymosi. Alternatyva plaukimui gali būti ėjimas vandenyje, vandens aerobika ar trumpų atkarpų plaukimas, stebint, kad krūvis nesukeltų nemalonių simptomų.

    Krūvio metu neturėtų atsirasti krūtinės skausmo, galvos svaigimo, ryškaus širdies plakimo ar neįprasto dusulio. Sergant diagnozuotomis širdies ligomis, širdies nepakankamumu, turint ritmo sutrikimų ar nekontroliuojamą padidėjusį kraujospūdį, prieš pradedant treniruotes rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Ypatingo atsargumo reikalauja plaukimas šaltame atvirame vandenyje, nes staigus atšalimas gali smarkiai padidinti širdies ir kraujotakos sistemos apkrovą. Saugesnis pasirinkimas daugeliui senjorų yra prižiūrimas baseinas, kur lengviau kontroliuoti temperatūrą ir krūvio intensyvumą.