CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Laboratorijoje auginta spirulina pagamina tiek pat aktyvaus vitamino B12 kaip jautiena: ką tai keičia

    Spirulina ilgą laiką pristatoma kaip maistingas papildas, tačiau iki šiol didžiausia problema buvo vitamino B12 forma. Įprastoje spirulinoje dažniausiai aptinkami vadinamieji B12 analogai, kurie žmogaus organizmui nėra biologiškai aktyvūs, todėl realios naudos B12 trūkumo prevencijai nesuteikia.

    Naujausiame tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Discover Food“, tarptautinė komanda, vadovaujama Reichmano universiteto mokslininkų, praneša išgavusi spirulinos biomasę, kurioje susidaro biologiškai aktyvus vitaminas B12. Tam buvo panaudota kontroliuojama auginimo sistema, kurioje spirulina auginama uždaruose fotobioreaktoriuose, tiksliai valdant apšvietimą.

    Pasak tyrėjų, tai pirmas kartas, kai spirulinoje užfiksuotas būtent aktyvus, žmogui tinkamas B12, o ne jo analogai. Gautuose mėginiuose vitamino B12 kiekis siekė apie 1,64 mikrogramo 100 gramų biomasės ir buvo panašus į jautienoje aptinkamą kiekį, kuris paprastai svyruoja apie 0,7–1,5 mikrogramo 100 gramų.

    „Mums pavyko sukurti sistemą, kuri skatina spiruliną gaminti biologiškai aktyvią vitamino B12 formą, o ne tik jos analogus“, – teigė vienas tyrimo autorių.

    Vitamino B12 trūkumas laikomas viena dažniausių mikroelementų stokų pasaulyje, o žemas jo lygis siejamas su mažakraujyste, nervų sistemos pažeidimais, atminties sutrikimais ir kūdikių vystymosi problemomis. Kadangi pagrindiniai natūralūs B12 šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai, tokie kaip mėsa ir pieno produktai, patikimi augaliniai sprendimai yra ypač svarbūs žmonėms, kurie riboja gyvūninį maistą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad jų siūloma technologija orientuota į pramoninę gamybą. Modeliuojant gamybos plėtrą Islandijoje, kur didelė elektros dalis gaunama iš geoterminių ir hidroenergijos šaltinių, buvo svarstomas scenarijus, kad per metus būtų galima pagaminti apie 306 400 tonų spirulinos biomasės.

    Pagal tyrime pateiktus skaičiavimus, tokia apimtis teoriškai galėtų padėti užtikrinti rekomenduojamą vitamino B12 paros normą didelei daliai mažų vaikų populiacijos. Vis dėlto praktinis pritaikymas priklausys nuo tolesnių tyrimų, įskaitant maistinės vertės stabilumo, saugos, kainos ir realaus įsisavinimo žmogaus organizme vertinimus.

    Mokslininkai taip pat primena, kad spirulina vertinama ne vien dėl B12: joje gausu baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, geležies ir kitų mikroelementų. Tačiau kol kas svarbiausias klausimas lieka, ar ši nauja auginimo metodika leis patikimai ir nuosekliai gaminti biologiškai aktyvų B12 dideliu mastu ir už prieinamą kainą.

  • Naujienų archyvas gegužės 4 dienai: svarbiausi 2026 metų pirmadienio įvykiai vienoje vietoje

    Gegužės 4 dienos naujienų archyvas sujungia svarbiausias 2026 metų pirmadienio publikacijas į vieną chronologinę juostą, kad skaitytojams nereikėtų ieškoti po skirtingas rubrikas. Toks formatas ypač patogus grįžtant prie temos vėliau, kai svarbu tiksliai atsekti įvykių seką ir kontekstą.

    Skaitmeniniuose portaluose archyvai tampa ne tik istorine saugykla, bet ir greitu navigacijos įrankiu: pagal datą dažniausiai randami pranešimai apie politiką, ekonomiką, saugumą, sportą ir visuomenės aktualijas. Redakcijos archyvas paprastai papildo pagrindinį srautą, nes leidžia viename lange matyti visą dienos turinį ir jo atnaujinimus.

    Kam reikalingas dienos archyvas?

    Dienos archyvas aktualus ir skaitytojams, ir profesionalams: jis padeda patikrinti, kada tiksliai pasirodė informacija, kokie buvo pirmieji pranešimai ir kaip vėliau kito detalės. Tai svarbu vertinant, ar įvykiai vystėsi nuosekliai, ar atsirado patikslinimų, paneigimų arba naujų oficialių komentarų.

    Archyvai taip pat prisideda prie skaidrumo, nes leidžia lengviau atsekti publikacijų istoriją, jų atnaujinimus ir pranešimų chronologiją. Tokia struktūra ypač reikalinga didelio intensyvumo naujienų dienomis, kai informacija atnaujinama kelis kartus per valandą.

    Kaip skaitytojai ieško turinio 2026 metais?

    2026 metais didelė dalis auditorijos naujienas pasiekia per paiešką ir rekomendacijų srautus, todėl archyvų puslapiai dažnai veikia kaip aiškus atskaitos taškas. Jie leidžia greitai suprasti, kas buvo publikuota konkrečią dieną, ir grįžti prie ankstesnių įrašų be papildomų filtrų.

    Redakcijoms tai ir kokybės priemonė: aiškiai sutvarkyti archyvai palengvina vidinę patikrą, temų suvedimą ir faktų tikslinimą, o skaitytojui suteikia paprastesnį būdą rasti pirminį šaltinį portalo viduje. Dėl to datos archyvas išlieka viena patikimiausių navigacijos formų greta rubrikų ir paieškos.

  • Žali ar su rudomis dėmėmis: dietologai paaiškino, kaip banano prinokimas keičia cukrų ir naudą

    Banano maistinė sudėtis keičiasi jam bręstant: mažėja krakmolo, daugėja cukrų, kinta kai kurių vitaminų kiekis. Dietologai pabrėžia, kad skirtingo prinokimo vaisiai gali būti tinkamesni skirtingiems žmonėms ir situacijoms.

    Žalias, dar kietas bananas turi daugiausia atspariojo krakmolo, o cukrų jame palyginti mažai. Atsparusis krakmolas veikia panašiai kaip skaidulos: žarnyne fermentuojamas ir gali padėti stabilesnei gliukozės kontrolei.

    „Ši stadija turi daugiausia atspariojo krakmolo ir mažiausiai cukraus, todėl kai kuriems žmonėms lengviau išvengti staigių gliukozės šuolių“, – sako dietologė Avery Zenker.

    Tokie bananai dažniau minimi kaip palankesni žmonėms, kurie siekia stabilesnės cukraus kiekio kraujyje dinamikos ar susiduria su insulino rezistencija. Vis dėlto dėl kietesnės tekstūros ir didesnio atspariojo krakmolo kiekio daliai žmonių jie gali sukelti sunkumo jausmą, ypač prieš intensyvią treniruotę.

    Kai bananas pagelsta, bet jo galiukai dar šiek tiek žalsvi, krakmolas palaipsniui virsta cukrumi. Dietologai šią stadiją vadina kompromisu: skonis saldesnis, tačiau energija dažnai apibūdinama kaip tolygesnė, o mineralų, tokių kaip kalis ir magnis, kiekis išlieka panašus.

    Visiškai geltonas bananas laikomas „piko“ stadija, kai jis lengvai suvalgomas, saldus ir patogus greitam užkandžiui. Jis dažnai rekomenduojamas prieš fizinį krūvį ar vaikams, kai reikia greitesnės energijos, tačiau žmonėms, kurie griežčiau stebi cukrų racione, verta atkreipti dėmesį į porciją.

    Rudomis dėmėmis nusėtas ar pernokęs bananas turi daugiausia cukrų ir yra lengviausiai virškinamas. Tai gali būti privalumas, kai apetitas prastas ar norisi švelnesnio, minkštesnio maisto, tačiau sergantiems diabetu ar turintiems ryškių gliukozės svyravimų tokie vaisiai gali būti mažiau palankūs.

    Dietologai taip pat atkreipia dėmesį, kad bręstant bananui gali mažėti vitamino C kiekis, nors kiti mikroelementai išlieka arba kinta nežymiai. Prinokimo stadija svarbi ne tik sveikatai, bet ir praktikai: pernokę bananai ypač tinka kepiniams ar šaldymui, kai norisi natūralaus saldumo be papildomo cukraus.

    Jei tikslas yra stabilesnė energija ir mažiau saldus skonis, verta rinktis mažiau prinokusius bananus. Jei svarbiausia patogus, greitai suvalgomas užkandis ar ingredientas desertui, praktiškesnis pasirinkimas dažniau bus geltonas arba su rudomis dėmėmis bananas.

  • Saulės blyksniai neslūgsta: ar gegužės 5–7 dienomis Žemę pasieks naujos magnetinės audros?

    Pastarosiomis dienomis Saulėje užfiksuoti keli blyksniai, kurių kryptis siejama su Žeme. Tačiau specialistai pabrėžia, kad fiksuotas aktyvumas buvo gana silpnas, todėl didelio poveikio geomagnetinei situacijai neturėtų sukelti.

    Pagal naujausias prognozes, gegužės 5 dieną tikėtinas tik nedidelis geomagnetinio lauko suaktyvėjimas. Tai reiškia, kad daugumoje regionų sąlygos turėtų išlikti artimos įprastoms, o ryškesni sutrikimai mažai tikėtini.

    Prognozėse taip pat minima koroninė skylė Saulėje, kuri artimiausiu metu gali pasisukti Žemės kryptimi. Tokios skylės paprastai siejamos su greitesniu Saulės vėju, kuris tam tikrais atvejais sustiprina geomagnetinius svyravimus.

    Vis dėlto šiuo metu vertinama, kad ši situacija greičiau lemtų tik trumpalaikius, vidutiniškai silpnus geomagnetinius trikdžius apie gegužės 7 dieną. Stiprių magnetinių audrų scenarijus laikomas mažai tikėtinu.

    Dėl to laikotarpiu nuo gegužės 5 iki gegužės 7 dienos reikšmingų magnetinių audrų nenumatoma. Jei geomagnetinis fonas trumpam ir padidėtų, prognozuojama, kad jis neturėtų pastebimai paveikti kasdienės veiklos ar daugumos žmonių savijautos.

    Magnetinės audros kyla tada, kai Saulės vėjas ir įkrautos dalelės sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Stipresnių audrų metu gali sutrikti radijo ryšys, padidėti rizika palydovinei navigacijai, o aukštose platumose kartais fiksuojami elektros tinklų svyravimai.

    Kasdienėje praktikoje didžiausias dėmesys skiriamas prognozuojamiems Kp indekso šuoliams, kurie apibūdina geomagnetinio lauko sutrikimų lygį. Šiuo metu prognozės rodo, kad artimiausiomis dienomis dominuos žemo lygio svyravimai.

    Ekspertai primena, kad Saulės aktyvumas gali keistis greitai, todėl prognozės tikslinamos nuolat, gavus naujus stebėjimų duomenis. Dėl to tiksliausia situacija paprastai matoma artėjant konkrečiai datai.

    Tuo pat metu astronomijos bendruomenėje aptariamas kitas pastebėjimas: mokslininkai nustatė dešimtis galimų planetų, kurios skrieja apie dvi žvaigždes. Tokios sistemos primena mokslinėje fantastikoje vaizduojamus pasaulius, kur danguje matomos dvi saulės.

    Nauji kandidatai išskirti pritaikius patobulintą paieškos metodą ir analizuojant kosminio teleskopo TESS stebėjimus. Tyrėjai nurodo, kad ankstesni metodai dažniau aptikdavo lengviau pastebimas sistemas, o naujas požiūris padeda identifikuoti ir sudėtingesnius atvejus.

    Šiuo metu šie objektai dar laikomi kandidatais, todėl reikės papildomų stebėjimų patvirtinimui. Visgi rezultatai rodo, kad dvigubų žvaigždžių planetų gali būti gerokai daugiau, nei manyta anksčiau.

    „Dabartiniai duomenys rodo, kad artimiausiomis dienomis stiprių magnetinių audrų scenarijus mažai tikėtinas“, – teigia prognozes skelbiantys specialistai.

  • Kepenų funkcijai palaikyti – 15 dietologų įvardytų produktų ir kasdieniai įpročiai, kurie veikia

    Kepenys dažnai vadinamos pagrindine organizmo „filtrų“ sistema: jos apdoroja maistines medžiagas, padeda šalinti kenksmingas medžiagas ir gamina tulžį, reikalingą riebalų skaidymui. Specialistai pabrėžia, kad kepenys dalyvauja ir kraujo krešėjimo reguliavime, hormonų apykaitoje bei energijos valdyme.

    Mitybos specialistai primena, kad vienas universalus „detoksas“ iš buteliuko kepenų nepataiso, tačiau kasdieniai sprendimai turi realų poveikį. Subalansuotas racionas, saikingas alkoholio vartojimas ir mažiau stipriai apdoroto maisto – kertiniai žingsniai, padedantys mažinti kepenų suriebėjimo ir uždegiminių procesų riziką.

    Dietologai dažnai išskiria kryžmažiedes daržoves, tokias kaip brokoliai, žiediniai ir briuselio kopūstai, lapiniai kopūstai. Jose esantys sieros junginiai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos siejamos su antioksidacinių sistemų palaikymu bei natūralių detoksikacijos procesų efektyvumu.

    Kitas svarbus pasirinkimas – tamsiai žalios lapinės daržovės, pavyzdžiui, špinatai ar lapiniai kopūstai. Jos padeda didinti skaidulų, folio rūgšties ir antioksidantų kiekį racione, o tai siejama su palankesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir mažesne riebalinės kepenų ligos rizika.

    Į rekomenduojamų produktų sąrašą patenka ir jūriniai dumbliai, kuriuose gausu antioksidantinių junginių. Nors poveikis gali skirtis priklausomai nuo produkto tipo ir vartojamo kiekio, apskritai jie dažniau minimi kaip papildomas pasirinkimas įvairiam, daržovėmis paremtam meniu.

    Dažnai aptariama ir kava, jei ji geriama be daug pridėtinio cukraus ir riebių priedų. Tyrimų apžvalgose kava siejama su mažesniu kai kurių kepenų ligų progresavimo pavojumi, o galimas mechanizmas – antioksidantų bei priešuždegiminių junginių poveikis.

    Riešutai, ypač migdolai, vertinami dėl vitamino E ir nesočiųjų riebalų. Tokie riebalai, pakeitę dalį sočiųjų riebalų racione, gali prisidėti prie geresnių lipidų rodiklių, o tai svarbu ir kepenų sveikatai, nes riebalų apykaita glaudžiai susijusi su kepenų funkcija.

    Kaulų sultinys minimas kaip paprastas būdas papildyti racioną tam tikromis amino rūgštimis, tačiau dietologai pabrėžia, kad svarbiausia – bendra baltymų kokybė ir jų šaltinių įvairovė. Vietoje vieno „stebuklingo“ produkto dažniau rekomenduojama nuosekli mityba, kurioje netrūksta ankštinių, žuvies, liesesnės mėsos ar pieno produktų.

    Daigintos sėklos ir mikrožalumynai, pavyzdžiui, mikrobrokoliai, išskiriami dėl didesnės kai kurių fitocheminių medžiagų koncentracijos. Jie gali papildyti patiekalus skaidulomis ir augaliniais junginiais, kurie siejami su palankesne medžiagų apykaita.

    Česnakas ir svogūnas dažnai minimi dėl sieros junginių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Tyrimų su gyvūnais ir stebėjimo duomenys leidžia manyti, kad šie produktai gali būti naudingi, tačiau esminis principas išlieka paprastas: daržovių įvairovė kasdienėje lėkštėje.

    Greipfrutas ir uogos vertinami dėl antioksidantų, o obuoliai – dėl tirpių skaidulų, ypač pektino. Didesnis skaidulų kiekis racione paprastai siejamas su geresne gliukozės ir cholesterolio kontrole, o tai netiesiogiai padeda mažinti kepenų suriebėjimo riziką.

    Kiaušiniai įvardijami kaip kokybiškų baltymų šaltinis ir dėl cholino, kuris svarbus riebalų apykaitai. Dietologai atkreipia dėmesį, kad cholino trūkumas siejamas su riebalų kaupimosi kepenyse rizika, todėl subalansuotas jo kiekis mityboje yra reikšmingas.

    Į sąrašą taip pat patenka artišokai ir grybai, nors grybų poveikis žmogaus kepenų ligoms dar tiriamas. Užuot pasikliovus viena maisto grupe, specialistai siūlo orientuotis į bendrą mitybos modelį: daugiau daržovių, pakankamai skaidulų, mažiau pridėtinio cukraus ir kuo rečiau itin apdoroti produktai.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir geras produktų sąrašas nekompensuoja nuolatinio perteklinio alkoholio vartojimo. Kepenų sveikatai svarbu ir tai, kiek racione yra kepto maisto, transriebalų, pridėtinio cukraus bei įvairių pramoninių priedų, kurie dažnesni itin apdorotuose produktuose.

    Jei vargina nuolatinis nuovargis, skausmas dešinėje pašonėje, pastebimas odos ar akių pageltimas, tamsus šlapimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kepenų ligos ilgą laiką gali progresuoti nepastebimai, todėl laiku atlikti tyrimai ir gyvenimo būdo korekcijos turi didžiausią reikšmę.

  • Ką braškės iš tiesų daro organizmui: nuo imuniteto iki širdies ir cukraus kontrolės

    Braškių sezonas daugeliui siejasi su vasaros skoniu, tačiau mitybos specialistai šią uogą vis dažniau mini ir dėl galimos naudos sveikatai. Naujesni tyrimai rodo, kad braškėse esantys antioksidantai ir skaidulos gali prisidėti prie širdies veiklos, uždegimo mažinimo ir metabolinės sveikatos.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad braškės nėra vaistas, o jų poveikis priklauso nuo visos mitybos, gyvenimo būdo ir individualios sveikatos būklės. Didžiausia nauda paprastai siejama su reguliariu uogų vartojimu kaip subalansuotos mitybos dalimi.

    Braškės vertinamos dėl vitamino C, folio rūgšties, kalio ir įvairių polifenolių, tarp kurių dažnai minimi antocianinai ir ellaginė rūgštis. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu poveikiu, kuris padeda neutralizuoti oksidacinį stresą, laikomą vienu iš lėtinių ligų rizikos veiksnių.

    Praktiniu požiūriu braškės patrauklios ir todėl, kad jų energinė vertė palyginti nedidelė, o skaidulos suteikia sotumo. Tai gali padėti lengviau valdyti užkandžiavimą ir bendrą suvalgomo maisto kiekį.

    Mokslinėje literatūroje uogos, įskaitant braškes, dažnai siejamos su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais. Tai siejama su polifenolių gebėjimu veikti uždegiminius procesus ir kraujagyslių funkciją, o skaidulos gali prisidėti prie cholesterolio kontrolės.

    Nors atskirų tyrimų rezultatai skiriasi, bendra tendencija rodo, kad uogų vartojimas gali būti naudingas žmonėms, siekiantiems mažinti kardiometabolinę riziką. Svarbu nepamiršti, kad reikšmę turi ne vienas produktas, o visa mitybos struktūra.

    Braškės natūraliai saldžios, bet paprastai turi mažiau cukrų nei daugelis kitų desertinių vaisių, o skaidulos lėtina angliavandenių pasisavinimą. Dėl to jos dažnai įtraukiamos į mitybą žmonėms, kurie stebi gliukozės svyravimus ar siekia mažinti 2 tipo diabeto riziką.

    Norint išlaikyti šį privalumą, verta atkreipti dėmesį į priedus: cukrus, saldinti jogurtai, sirupai ar plakta grietinėlė gali greitai paversti sveiką užkandį kaloringu desertu. Paprasčiausias pasirinkimas – braškės su natūraliu jogurtu ar varške be pridėtinio cukraus.

    Vitamino C gausa braškėse svarbi normaliai imuninės sistemos veiklai, taip pat kolageno sintezei ir geležies įsisavinimui. Dėl to braškės tinka kaip kasdienis produktas, papildantis racioną mikromedžiagomis, ypač sezono metu.

    Skaidulos, įskaitant pektiną, padeda žarnyno veiklai ir gali prisidėti prie palankesnės mikrobiotos. Žmonėms, jautriems didesniam skaidulų kiekiui, pravartu didinti uogų kiekį palaipsniui.

    Braškės yra dažnesnis alergijų sukėlėjas, ypač vaikams, todėl atsiradus bėrimui ar niežėjimui reikėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat verta prisiminti, kad uogų paviršiuje gali likti nešvarumų, todėl jas būtina kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.

    Jeigu kyla klausimų dėl braškių kiekio sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, saugiausia sprendimą aptarti su šeimos gydytoju arba dietologu. Mokslas vis dažniau patvirtina uogų naudą, tačiau individualios rekomendacijos išlieka svarbiausios.

  • Ką gerti rytais vietoj kavos: ekspertai įvardijo 3 alternatyvas, kurios padeda žarnynui

    Rytinis kavos puodelis daugeliui tapo įpročiu, tačiau mitybos specialistai primena, kad energijos suteikiantis gėrimas nebūtinai turi būti kofeinas. Vis dažniau rekomenduojama rinktis gėrimus, kurie ne tik žvalina, bet ir prisideda prie virškinimo sistemos darbo bei stabilesnio cukraus kiekio kraujyje.

    Ekspertų dėmesio centre atsiduria tirpiųjų skaidulų turintys augaliniai gėrimai: jie gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir palaikyti žarnyno veiklą. Vis dėlto pabrėžiama, kad skaidulos tinka ne visiems, o jų kiekį verta didinti palaipsniui ir nepamiršti pakankamai skysčių.

    Viena dažniausiai minima alternatyva yra gysločio sėklų luobelių (psilio) užpilas. Jis paprastai vartojamas ryte ir vakare prieš valgį, užgeriant pakankamu kiekiu vandens, kad skaidulos nesukeltų diskomforto.

    Dar vienas pasirinkimas yra gėrimas iš linų sėmenų. Linų sėmenys vertinami dėl skaidulų ir gleivingų medžiagų, kurios gali švelniai veikti virškinamąjį traktą ir padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

    Trečias variantas, kurį dažnai siūlo sveikos mitybos konsultantai, yra vanduo su citrina ir čija sėklomis. Ši kombinacija suteikia skaidulų iš sėklų ir papildomą skonį, o gėrimas dažnai pasirenkamas norint lengvesnės ryto rutinos be kofeino.

    Specialistai aiškina, kad tirpiosios skaidulos virškinamajame trakte brinksta ir sudaro gelio pavidalo masę, todėl maistas gali būti virškinamas lėčiau. Dėl to daliai žmonių lengviau suvaldyti alkį, o po pusryčių gali būti paprasčiau išlaikyti tolygesnį gliukozės šuolį.

    Psilis dažnai įvardijamas kaip vienas skaidulomis turtingų pasirinkimų, tačiau kartu akcentuojama praktinė taisyklė: didinant skaidulų kiekį svarbu gerti daugiau vandens. Priešingu atveju vietoj naudos gali atsirasti pilvo pūtimas ar užkietėjimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais daug skaidulų turintys gėrimai gali būti netinkamas pasirinkimas. Atsargumo dažniausiai reikia, jei įtariamas žarnyno nepraeinamumas, vargina stiprus refliuksas ar ūmi diarėja.

    Taip pat pabrėžiama, kad skaidulos gali mažinti kai kurių medžiagų pasisavinimą, todėl žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų ar vartojantiems vaistus, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei tikslas yra rytais jaustis žvaliau, pokytį verta derinti su miego režimu ir subalansuotais pusryčiais.

  • 7 „blogais“ laikomi produktai, kurie iš tiesų naudingi sveikatai: ką svarbu žinoti apie saiką

    Kiaušiniai, angliavandeniai ar pieno produktai neretai atsiduria draudžiamų sąrašų viršuje, nors daugeliui žmonių jie gali būti visavertės mitybos dalis. Mitybos specialistai pabrėžia, kad verta vertinti ne etiketes, o maistinę vertę ir individualius poreikius.

    Kiaušiniai ilgą laiką buvo siejami su cholesteroliu ir širdies ligų rizika, tačiau dabartinis požiūris labiau akcentuoja bendrą mitybos kontekstą. Daugeliui sveikų žmonių su maistu gaunamas cholesterolis tiesiogiai nereiškia didesnio cholesterolio kiekio kraujyje.

    Kiaušiniai yra patogus aukštos kokybės baltymų šaltinis, taip pat suteikia svarbių mikroelementų. Didžiausias skirtumas atsiranda tuomet, kai jie valgomi su daug sočiųjų riebalų turinčiais priedais ar dažnai renkamasi ypač riebūs gaminimo būdai.

    Šaldyti vaisiai ir daržovės dažnai užšaldomi tada, kai yra prinokę, todėl gali išlaikyti nemažai maistinių medžiagų. Jie taip pat padeda lengviau suvaldyti biudžetą ir sumažinti maisto švaistymą, nes laikosi ilgiau.

    Renkantis konservuotus produktus svarbiausia atkreipti dėmesį į sudėtį: mažiau pridėtinio cukraus vaisiuose ir mažiau druskos daržovėse. Jei įmanoma, daržoves galima perplauti vandeniu, kad sumažėtų druskos kiekis.

    Saikingai vartojama kava siejama su palankiais sveikatos rodikliais, tačiau nauda greitai išnyksta, jei į puodelį keliauja daug cukraus, saldžių sirupų ar riebių priedų. Paprasta kava daugeliui žmonių tinka geriau nei saldinti kavos gėrimai, kurie tampa deserto pakaitalu.

    Angliavandeniai taip pat dažnai neteisingai demonizuojami, nors jie yra svarbus energijos šaltinis, ypač smegenims ir aktyviai judantiems žmonėms. Praktikoje skirtumą dažniausiai lemia pasirinkimas: pilno grūdo produktai, avižos ir ankštiniai paprastai suteikia daugiau skaidulų ir ilgiau išliekančio sotumo.

    Glitimas yra baltymas, esantis kviečiuose, rugiuose ir miežiuose, ir daugumai žmonių jis nėra problema. Atsisakyti glitimo būtina sergantiems celiakija, taip pat kai kuriais atvejais, kai glitimui nustatytas jautrumas ar alergija, tačiau be aiškios priežasties tai ne visada duoda apčiuopiamos naudos.

    Pieno produktai vertinami dėl baltymų ir kai kurių mineralų, tačiau toleravimas skiriasi: dalis žmonių netoleruoja laktozės. Tokiais atvejais gali tikti fermentuoti produktai ar laktozės neturintys variantai, o svarbiausia išlieka bendras raciono balansas.

    Dietologai pabrėžia, kad „blogo“ maisto etiketė dažnai prilimpa dėl kraštutinumų: per didelių porcijų, dažnio arba daug pridėtinio cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų. Vertingiausia strategija dažniausiai yra saikas, paprastesnė sudėtis ir kuo mažiau perdirbtos formos pasirinkimas.

  • Ukrainos programa „Dostupni liky“ išplėsta: nuo gegužės 4 dienos daugiau vaistų kompensuojama

    Ukrainoje išplėsta valstybės kompensuojamų vaistų programa „Dostupni liky“: atnaujintas sąrašas įsigaliojo gegužės 4 dieną, nors anksčiau buvo skelbta, kad pokyčiai startuos tik 2026 metų liepos 1 dieną. Sveikatos apsaugos institucijos pabrėžia, kad tikslas – padidinti gydymo prieinamumą ir sumažinti pacientų išlaidas vaistinėse.

    „Dostupni liky“ – tai kompensavimo mechanizmas, kai dalį ar visą vaisto kainą padengia valstybė, o pacientas vaistinėje sumoka mažiau arba visai nemoka. Galutinė paciento priemoka gali skirtis, nes ji priklauso nuo konkrečios vaistinės taikomos mažmeninės kainos ir to, kokio dydžio kompensacija nustatyta pasirinktam preparatui.

    Atnaujintas programos sąrašas papildytas vaistais, skirtais širdies ir kraujagyslių ligoms, 2 tipo cukriniam diabetui bei tam tikroms plaučių ligoms gydyti. Taip pat įtraukti preparatai, kurie kai kuriais atvejais gali būti skiriami profilaktikai, siekiant mažinti insulto ar trombozių riziką, kai tai pagrįsta klinikine situacija ir gydytojo sprendimu.

    Tarp naujai įtrauktų preparatų minimi antikoaguliantai ir kiti plačiai naudojami vaistai, taip pat kelių gamintojų atorvastatino pagrindu sukurti vaistai. Atnaujinime taip pat įvardijami vaistai, vartojami 2 tipo cukrinio diabeto gydymui, kurie kai kuriems pacientams gali būti skiriami ir esant širdies bei kraujagyslių rizikai.

    Svarbi detalė pacientams – kai kurių vaistų kompensavimas siejamas su konkrečia indikacija. Pavyzdžiui, daliai preparatų, kurie praktikoje kartais skiriami ir sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, kompensacija pagal programą gali būti taikoma tik tada, kai receptas išrašytas 2 tipo cukrinio diabeto gydymui.

    Norint pasinaudoti programa, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją ir gauti elektroninį receptą. Tuomet su juo vykstama į vaistinę, kuri yra sudariusi sutartį su už programos įgyvendinimą atsakinga sveikatos draudimo institucija, ir vaistai išduodami nemokamai arba su mažesne priemoka.

    Pacientai nėra „pririšti“ prie vieno miesto: elektroninis receptas galioja visoje šalyje, todėl vaistus galima atsiimti bet kuriame mieste, jei tik pasirinkta vaistinė dalyvauja programoje. Atnaujintas kompensuojamų vaistų sąrašas skelbiamas oficialiuose sveikatos sistemos dokumentuose, todėl prieš vykstant į vaistinę verta pasitikrinti, ar konkretus preparatas ir jo dozė patenka į kompensavimo apimtį.

  • Avižinė ar sorų košė: mokslas paaiškina, kuri pusryčiams naudingesnė širdžiai ir cukrui

    Avižinė košė daugeliui yra įprastas pusryčių pasirinkimas, siejamas su nauda širdžiai ir cholesterolio kontrolei. Tačiau sorų košė, nors Lietuvoje retesnė, gali būti ne mažiau vertinga, ypač jei norisi įvairovės ir kitokio maistinių medžiagų profilio.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad abi kruopos priskiriamos pilno grūdo produktams, o jų nauda labiausiai priklauso nuo bendro raciono, porcijų dydžio ir to, su kuo košė valgoma. Jei košė gardinama daug cukraus, sirupų ar saldžių priedų, sveikatingumo efektas gali sumažėti.

    Virtos avižinės košės porcija paprastai turi mažiau kalorijų nei tokio pat dydžio virtų sorų porcija, o baltymų kiekis dažniausiai panašus. Ryškiausias skirtumas yra skaidulose: avižose jų daugiau, ypač tirpiųjų, kurios yra siejamos su palankesniais cholesterolio rodikliais.

    Avižose ypač išskiriamas beta gliukanas, tirpi skaidulinė medžiaga, kuri gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekio ir stabilesnės gliukozės kontrolės. Tuo metu soros dažnai vertinamos dėl kitų mikroelementų profilio ir antioksidacinių junginių, kurie gali padėti mažinti oksidacinį stresą.

    Praktikoje tai reiškia, kad avižinė košė dažniau pasirenkama tada, kai prioritetas yra didesnis sotumas ir daugiau skaidulų. Sorų košė gali būti naudinga, kai norisi įvairesnių grūdinių produktų, o pusryčiuose siekiama subalansuoti energiją su baltymais ir riebalais iš kitų šaltinių.

    Tyrimai rodo, kad avižos ypač naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai, nes tirpios skaidulos gali padėti mažinti blogojo cholesterolio kiekį ir prisidėti prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje. Tai aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį ar siekiantiems sumažinti kardiometabolinę riziką.

    Soros mokslinėje literatūroje dažnai aptariamos kaip grūdas, galintis padėti geriau valdyti gliukozės šuolius ir ilgiau išlaikyti sotumą, nes jose esančios krakmolo struktūros gali virškintis lėčiau. Kai kuriuose tyrimuose soros siejamos ir su palankesniais 2 tipo diabeto rizikos veiksniais, nors poveikis priklauso nuo bendros mitybos ir gyvenimo būdo.

    „Apskritai šie grūdai pagal maistinę vertę nėra taip jau stipriai nutolę vienas nuo kito: abu yra pilno grūdo produktai, turintys skaidulų ir vertingų maistinių medžiagų“, – sakė dietologė.

    Jei tikslas yra daugiau tirpių skaidulų ir aiškiai dokumentuota nauda cholesterolio rodikliams, dažniau rekomenduojamos avižos. Jei norisi paįvairinti racioną, sorų košė gali būti gera alternatyva, ypač kai ji derinama su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške ar riešutais.

    Svarbu atkreipti dėmesį į paruošimą: kuo mažiau pridėtinio cukraus ir kuo daugiau natūralių priedų, tuo palankesnis pasirinkimas. Uogos, sėklos, cinamonas ar nedidelis kiekis nesaldinto riešutų sviesto dažniausiai pagerina sotumą ir padeda išvengti staigių energijos svyravimų.

    Abiem atvejais geriausias sprendimas dažnai yra rotacija: avižos vienomis dienomis, soros kitomis, o kartais ir kiti pilno grūdo produktai. Taip lengviau surinkti platesnį mikroelementų spektrą ir išlaikyti tvarų, nenuobodų mitybos režimą.