Category: Sveikata ir grožis

  • 2026 m. pavasario–vasaros lūpų makiažas: spalvos ir triukai, dėl kurių 45+ atrodys jauniau

    2026 m. pavasario–vasaros lūpų makiažas: spalvos ir triukai, dėl kurių 45+ atrodys jauniau

    Rytinis lūpų makiažas gali būti labai paprastas, o rezultatas – išties įspūdingas. Paslaptis slypi tinkamame „lip combo“: lūpų pieštuko, kreminio lūpdažio ir subtilaus blizgio arba balzamo derinyje. Taip net ir mažesnės lūpos per kelias minutes gali atrodyti putlesnės. Kelios įkvepiančios moterys, vyresnės nei 45 metų, pasidalijo savo patikrintais triukais ir mėgstamiausiomis priemonėmis – jų patirtis rodo, kad elegancija ir natūralumas puikiai dera su kasdienio makiažo paprastumu.

    „Mano rytinis makiažas – tikras bėgimas su laiku, bet atsisakyti gaivių, pilnesnių lūpų efekto nenoriu“, – sako Katarzyna. Jos patikimas sprendimas – trijų priemonių derinys. „Pirmiausia švelniai apibrėžiu lūpas pieštuku „Charlotte Tilbury Lip Cheat“ legendiniame atspalvyje „Pillow Talk“. Tuomet įtapšnoju kreminį lūpdažį „Bobbi Brown Crushed Lip Color“ (15 atspalvis), o į patį lūpų centrą užtepu lašelį blizgio „Fenty Beauty Gloss Bomb“ (atspalvis „Fenty Glow“). Lūpos iškart atrodo putlesnės, o veidas įgauna sveiko švytėjimo net tada, kai makiažui turiu vos minutę.“

    „Rytais man svarbiausia greitis ir natūralumas“, – prisipažįsta Monika. Todėl jos „lip combo“ itin paprastas, bet veiksmingas. „Viskas, ko man reikia, – drėkinantis balzamas „Burt’s Bees Tinted Lip Balm“ (atspalvis „Rosy Dawn“) ir lūpdažis „Clinique Pop Lip Colour + Primer“ (atspalvis „Pop Pink“). Kai turiu šiek tiek daugiau laiko, į lūpų centrą įdedu lašelį blizgio „NYX Butter Gloss“ (atspalvis „Crème Brulee“), kad atsirastų daugiau sultingumo. Derinys atrodo labai natūraliai, bet kartu tarsi atjaunina ir suteikia veidui lengvumo.“

    „Mano lūpos turi atrodyti nepriekaištingai daug valandų, bet dažymui negaliu skirti amžinybės“, – sako Ewa. Jos pasirinkimas – praktiškumo ir elegancijos pusiausvyra. „Pradedu nuo vandeniui atsparaus pieštuko „Laura Geller Beauty Modern Classic“ (atspalvis „Natural“). Kartais juo užpildau visas lūpas, kad susikurčiau ilgai išliekantį pagrindą. Ant viršaus tepu klasikinį lūpdažį „Lancôme L’Absolu Rouge“ (264 „Rose Lancôme“), o pabaigai uždedu lengvą sluoksnį aliejuko „Clarins Instant Light Lip Comfort Oil“ (04 „Honey“) – jis suteikia gražų, stiklinį blizgesį.“

    „Man patinka paprasti ir veiksmingi sprendimai, kurie niekada nenuvilia“, – teigia Agnieszka. Jos mėgstamas derinys sujungia priežiūrą ir spalvą. „Kasdien renkuosi kaukę „Laneige Lip Sleeping Mask“ („Berry“), kuri puikiai drėkina. Spalvos suteikiu lūpdažiu „Revlon Super Lustrous“ (atspalvis „Cherries in the Snow“), o papildomam švytėjimui kartais naudoju blizgį „Essence Shine Shine Shine“ (04 „Cherry Jam“). Taip lūpos atrodo sveikai ir gaiviai, o rezultatas laikosi visą dieną be jokio vargo.“

    Tinkamai parinkta lūpdažio ir pieštuko spalva gali daryti stebuklus – paryškinti natūralų grožį ir padėti veidui atrodyti labiau pailsėjusiam. Štai keli paprasti patarimai:

    • Jei jūsų oda šilta, su auksiniais ar alyvuogių tonais, rinkitės šiltus rožinius atspalvius, koralus bei rusvus tonus su raudonu pigmentu. Lūpų pieštukas persikinio smėlio arba lašišos atspalvio padės gražiai išryškinti kontūrą neperlenkiant lazdos.

    • Jei oda šalta, porcelianinė, su rausvais atspalviais, puikiai tiks avietiniai rožiniai tonai, fuksijos ir šalti „nude“ atspalviai. Idealiai derės pieštukas prigesintos, vėsios rožinės tonacijos.

    • Neutralios odos savininkės turi daugiausia laisvės: tiks ir šilti, ir šalti atspalviai – nuo prigesintos rožės ir smėlio iki švelnių raudonų. Svarbu, kad pieštukas būtų maždaug vienu tonu tamsesnis už lūpdažį – taip lūpos bus gražiai sumodeliuotos.

    Jei norite jaustis užtikrintai bet kokioje situacijoje, verta susidaryti aiškią, jums tinkančią kasdienę rutiną: pasirinkti patogų pieštuką, „jūsų“ lūpdažio atspalvį ir vieną universalią priemonę užbaigimui – blizgį, aliejuką arba balzamą. Tada tvarkingas, gaivus rezultatas taps lengvai pakartojamas kasdien.

  • Daugelis moterų neteisingai renkasi skaistalus: paprasti triukai padės rasti idealų atspalvį

    Daugelis moterų neteisingai renkasi skaistalus: paprasti triukai padės rasti idealų atspalvį

    Skaistalai – vienas labiausiai nuvertinamų makiažo produktų, nors būtent jis gali per kelias sekundes suteikti veidui gaivumo, švytėjimo ir vizualiai „numesti“ keletą metų. Pakanka vos trupučio spalvos, ir oda atrodo gyvesnė. Vis dėlto svarbu prisiminti kelias taisykles: netinkamai parinktas atspalvis arba prastas užtepimas gali ne pagražinti, o priešingai – sendinti.

    Ar egzistuoja vieni „idealūs“ skaistalai visiems? Ne visai. Yra atspalvių, kurie natūraliau paryškina tam tikrą odos toną, tačiau tai nereiškia, kad negalima eksperimentuoti. Vietoje griežtų taisyklių verta vadovautis paprastomis gairėmis: šviesiai odai dažniausiai tinka švelnūs, pudriniai ir persikiniai tonai, vidutinio tamsumo veidas gražiai atgyja su abrikosų ar koralų rožinės atspalviais, o tamsesnė oda sužimba rinkdamasi intensyvesnes, sodrias spalvas, pavyzdžiui, avietinę ar slyvų. Galutinį pasirinkimą vis tiek lemia norimas efektas, todėl verta išbandyti kelis variantus, kol rasite labiausiai jūsų bruožus išryškinantį.

    Vien spalvos pasirinkimas – tik pusė darbo. Ne mažiau svarbu, kaip skaistalus tepsite ir kokias priemones naudosite. Pagrindinė taisyklė – saikas. Pudriniams skaistalams geriausiai tinka minkštas, lengvai suapvalintas šepetėlis, o kreminiams – pirštai arba kempinėlė, leidžiantys produktą subtiliai įtapšnoti į odą.

    Praktikoje visada pasiteisina principas „mažiau yra daugiau“: geriau pradėti nuo labai nedidelio kiekio ir intensyvumą didinti palaipsniui, nei iš karto užtepti per daug ir paskui bandyti gelbėti rezultatą.

    Kurioje vietoje tepti skaistalus? Paprasčiausia švelniai nusišypsoti: produktą dėkite ant labiausiai iškilaus skruostų taško ir lengvai išsklaidykite smilkinio kryptimi. Taip spalva susilies su oda ir neatrodys kaip aiški, ryški dėmė, o veidas išliks natūralus ir švytintis.

    Skaistalai gali veikti tarsi natūralus „liftingas“, jei juos užtepsite tinkamai. Užuot koncentruodamiesi tik į skruostų vidurį, pabandykite produktą kelti aukščiau – ant skruostikaulių, išsklaidant smilkinio link. Toks užtepimas vizualiai pakelia veido bruožus ir suteikia daugiau gaivumo.

    Verta vengti skaistalus nuleisti per žemai, link žandikaulio linijos – tai gali sukurti priešingą efektą ir optiškai „tempti“ veidą žemyn. Jei norite dar stipresnio pakėlimo įspūdžio, skaistalus derinkite su subtiliu švytėjimo suteikiančiu produktu ant skruostikaulių viršaus: šviesa, krintanti į šias vietas, dar labiau pabrėžia pakilimą ir suteikia veidui gyvybingumo.

    Dalis žmonių svarsto, ar kaina iš tiesų reiškia kokybę. Prabangūs prekių ženklai dažnai siūlo itin kruopščiai ištobulintas formules, gražias pakuotes ir išskirtinius atspalvius, o pats naudojimas gali teikti malonumą. Tačiau tai nereiškia, kad tik brangūs skaistalai garantuos įspūdingą rezultatą.

    Vaistinėse ir kosmetikos parduotuvėse galima rasti nemažai puikių produktų, kurie kokybe nenusileidžia brangesniems analogams. Svarbiausia – kaip priemonė elgiasi ant odos: ar lengvai sklaidosi, ar tolygiai pasiskirsto, ar ilgai išlieka ir ar sukuria būtent tokį efektą, kokio siekiate. Kaina gali atspindėti kokybę, tačiau jos negarantuoja, todėl geriausia išbandyti kelis variantus ir atrasti savo favoritą – tokį, su kuriuo kasdienis makiažas bus greitas, patogus ir tikrai efektingas.

    Jei norite daugiau paprastų, praktiškų grožio patarimų, verta susidaryti asmeninę rutiną ir stebėti, kas geriausiai tinka jūsų odai bei bruožams.

  • Kinai tai daro kasryt: itin paprastas įprotis, kuris gali suteikti daugiau energijos

    Daugelis žmonių Kinijoje rytą pradeda itin paprastai – vos pabudę išgeria stiklinę šilto vandens. Vietiniams tai įprasta kasdienė rutina, nereikalaujanti jokio pasiruošimo ar papildomų pastangų. Pastaruoju metu šis ritualas sparčiai populiarėja ir už Kinijos ribų, sudomindamas žmones visame pasaulyje.

    Įpročio esmė paprasta: atsikėlus geriama maždaug 30–40 laipsnių temperatūros vandens stiklinė. Tokia temperatūra laikoma komfortiška organizmui ir padeda švelniai „įjungti“ vidinius procesus.

    Nors ritualas elementarus, jam priskiriama nemažai privalumų. Kinijoje šiltas vanduo geriamas ne tik rytais, bet ir dienos metu – tikima, kad jis organizmo geriau pasisavinamas nei šalti gėrimai. Toks požiūris siejamas su rūpesčiu savijauta ir vidinės pusiausvyros palaikymu.

    Šio įpročio šalininkai teigia, kad ryte išgertas vanduo padeda atkurti skysčių balansą po nakties miego, kai kūnas natūraliai netenka skysčių. Be to, tai esą paruošia virškinimo sistemą pirmam dienos valgymui ir leidžia greičiau pajusti žvalumą.

    Po miego organizmas iš tiesų gali patirti lengvą, ne visada pastebimą skysčių trūkumą. Dėl šios priežasties toks paprastas veiksmas kai kuriems žmonėms gali turėti teigiamą poveikį bendrai savijautai.

    Įtraukti šį įprotį į kasdienybę nesudėtinga: kiekvieną rytą išgerkite stiklinę šilto vandens mažais gurkšneliais, neskubėdami. Po to rekomenduojama padaryti apie 10–15 minučių pertrauką ir tik tuomet pusryčiauti.

    Norint paįvairinti skonį, galima įlašinti kelis lašus citrinos sulčių – gėrimas taps gaivesnis. Šio ryto ritualo populiarumas suprantamas: jis nieko nekainuoja, nereikalauja sudėtingų veiksmų ar specialių sąlygų, tačiau gali tapti naudinga dienos pradžios dalimi.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie tyrimai rodo vaisių svarbą širdies sveikatai, ypač žmonėms, turintiems priešdiabetę būklę. Mokslininkai daro išvadą, kad tam tikri vaisiai gali padėti mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • Pamirškite pilvo pūtimą: šie du pieno produktai gali padėti greičiau nei vaistai

    Pilvo pūtimas kartais gali sumažėti ir be vaistų – pakanka į kasdienį racioną įtraukti du paprastus produktus: jogurtą ir kefyrą. Šie laktofermentuoti pieno produktai natūraliai turi probiotikų – naudingųjų bakterijų, kurios padeda atkurti žarnyno mikrofloros balansą ir gerina virškinimą.

    Jogurtas. Nuotr. iš atvirų šaltinių

    Taip pat dėmesio verta A2 kategorijos pieno produkcija – joje yra tik beta kazeino A2 baltymo forma. Pagrindinis skirtumas tarp A1 kazeino ir produktų, kuriuose dominuoja A2 kazeinas, siejamas su genetiniais pieninių karvių ypatumais. Manoma, kad tai kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti pilvo pūtimą.

    Teigiama, kad kazeinas A1 gali lėtinti žarnyno motoriką ir didinti uždegiminių procesų tikimybę. Jis dažnai sunkiau virškinamas, todėl kai kuriems žmonėms gali stiprinti pilvo pūtimo pojūtį.

    Žmonės, kurie serga dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) ar kitomis žarnyno ligomis, neretai geriau toleruoja ožkos arba avies pieną nei karvės pieną.

    Ožkos pieno produktai taip pat turi mažesnes riebalų daleles, mažiau laktozės ir daugiau lengviau pasisavinamų vidutinės grandinės trigliceridų, todėl kai kuriems žmonėms juos virškinti gali būti paprasčiau.

    Jogurtas ir kefyras yra vieni pagrindinių laktofermentuotų pieno produktų. Jie natūraliai turtingi probiotikais – naudingosiomis bakterijomis, kurios padeda skaidyti maistą, palaiko žarnyno bakterijų pusiausvyrą, gali raminti žarnyno dirginimą ir mažinti pilvo pūtimą.

    Dar vienas dažnai neįvertinamas pilvo pūtimo kaltininkas – vidurių užkietėjimas. Jogurtas ir kefyras gali netiesiogiai prisidėti prie geresnio žarnyno darbo, padėdami palaikyti reguliarumą ir spartesnį maisto slinkimą virškinamuoju traktu.

    Verta atkreipti dėmesį ir į saldiklius. Kai kurių rūšių saldikliai, ypač turintys daugiau fruktozės (pavyzdžiui, medus, agavų nektaras ar kukurūzų sirupas), žmonėms, netoleruojantiems fruktozės, gali sukelti pilvo pūtimą.

    Taip gali nutikti ir dėl to, kad pridėtinis cukrus neigiamai veikia naudingąsias žarnyno bakterijas. Todėl rekomenduojama rinktis paprastus, nesaldintus jogurto ir kefyro variantus – taip išvengsite pridėtinio cukraus, kuris kai kuriems žmonėms gali skatinti pilvo pūtimą.

  • Gydytoja atskleidė paprastą pusryčių triuką: per 48 val. gali sumažinti „blogąjį“ cholesterolį

    Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad paprastas pusryčių pasirinkimas gali padėti sumažinti cholesterolio lygį vos per 48 valandas.

    Pusryčiai. Iliustracinė nuotrauka

    Nacionalinės sveikatos tarnybos šeimos gydytoja dr. Poonam teigia, kad dvi dienas iš eilės suvalgant apie 300 g vandenyje virtos avižinės košės, „blogojo“ cholesterolio (MTL) rodiklis gali sumažėti maždaug 10 proc. Pasak jos, toks pasirinkimas taip pat gali prisidėti prie kraujospūdžio mažėjimo ir svorio kontrolės.

    Gydytoja pabrėžia, kad gerų rezultatų dažnai duoda ilgalaikis skaidulų turinčių produktų įtraukimas į subalansuotą mitybą. Prie tokių produktų ji priskiria avižas, pupeles ir lęšius.

    „Reguliarus avižinės košės vartojimas veikia dėl beta gliukano – tirpiosios skaidulos, kuri žarnyne prisijungia cholesterolį ir blokuoja jo pasisavinimą. Kasdien suvalgant apie 70 g avižų, gaunama maždaug 3 g beta gliukano, kuris gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį maždaug 7 proc. – tai galima palyginti su statinų nauda, tik be šalutinių poveikių“, – rašoma leidinyje „Express“.

    Medikai įspėja, kad padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai nesukelia jokių simptomų ir gali pasireikšti bet kuriam suaugusiajam, todėl kartais vadinamas „tyliuoju žudiku“. Taip pat rekomenduojama vyresniems nei 40 metų žmonėms periodiškai atlikti tyrimus ir pasitikrinti cholesterolio rodiklius.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė, jog imbieras nuo seno laikomas natūralia priemone sveikatai gerinti: jis gali padėti virškinimui, mažinti uždegiminius procesus ir stiprinti imunitetą. Šiuolaikiniai tyrimai taip pat sieja reguliarų imbiero vartojimą su teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai – įskaitant galimą kraujospūdžio ir cholesterolio mažėjimą.

  • Hipertonija sergantiems tai griežtai draudžiama ryte: gydytojai įspėja apie riziką

    Žmonės, turintys padidėjusį arterinį kraujospūdį, dažniausiai žino pagrindines taisykles: riboti druską, būti fiziškai aktyviems, išsimiegoti ir reguliariai vartoti paskirtus vaistus. Tačiau medikai primena, kad sveikatos būklei įtakos gali turėti ir mažiau akivaizdūs, kasdieniai įpročiai.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Kardiologai aiškina, kad arterinis kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Viršutinis rodiklis (sistolinis) atspindi širdies darbą kraujo išstūmimo metu, o apatinis (diastolinis) – kraujagyslių būklę tarp susitraukimų. Įprastai norma laikoma apie 120/80, o didesni skaičiai gali signalizuoti hipertenziją.

    Viena dažnų klaidų – staigiai šokti iš lovos iškart pabudus. Gydytojų teigimu, toks veiksmas kai kuriems žmonėms gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net trumpalaikį sąmonės netekimą. Tai siejama su laikinu kraujospūdžio svyravimu ir trumpam sutrikusia kraujotaka – širdis tam tikrą akimirką gali gauti mažiau kraujo nei įprastai.

    Norint to išvengti, patariama keltis palaipsniui: pirmiausia kelias minutes pasėdėti lovoje ir tik tuomet ramiai atsistoti. Tai ypač svarbu tiems, kurie vartoja vaistus kraujospūdžiui kontroliuoti.

    Dar viena nepageidaujama praktika – intensyvūs fiziniai krūviai iškart po miego. Rytais organizmas natūraliai patiria didesnį kraujospūdžio kilimą dėl suaktyvėjusios nervų sistemos ir hormoninių pokyčių. Papildomas krūvis gali padidinti riziką širdžiai, ypač žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų.

    Vietoje to rekomenduojama dieną pradėti ramiomis veiklomis: išgerti vandens, išgerti paskirtus vaistus, o tik po 30–60 minučių pereiti prie lengvos veiklos, pavyzdžiui, tempimo pratimų ar pasivaikščiojimo. Intensyvesnes treniruotes patartina atidėti vėlesniam laikui.

    Medikai primena, kad padidėjęs kraujospūdis neretai neturi ryškių simptomų, tačiau ilgainiui gali žaloti vidaus organus. Todėl reguliarus kraujospūdžio stebėjimas ir konsultacijos su gydytoju yra būtinos.

    Taip pat pabrėžiama, kad kai kuriose šalyse paplitęs paprastas rytinis įprotis – išgerti stiklinę šilto vandens vos pabudus. Toks ritualas laikomas lengvai pritaikomu kasdienėje rutinoje ir pastaruoju metu sulaukia dėmesio ne tik vietos bendruomenėse, bet ir kitose pasaulio šalyse.

  • Ar galima masažuotis turint aukštą kraujospūdį? Specialistų atsakymas nustebins daugelį

    Arteriinei hipertenzijai būdingas kintantis arterinis kraujospūdis, kuris gali greitai reaguoti į išorinius dirgiklius, todėl masažo procedūrų tinkamumas šiuo atveju kelia nemažai diskusijų tiek tarp medicinos specialistų, tiek tarp pacientų. Dėl šios priežasties masažą, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, būtina vertinti individualiai ir taikyti itin atsargiai.

    Pagrindinė rizika atliekant masažą, kai kraujospūdis yra padidėjęs, susijusi su intensyviu mechaniniu poveikiu audiniams: jis skatina kraujotaką ir gali sukelti staigų kraujospūdžio šuolį. Dėl to paūmėjimo laikotarpiu griežtai nerekomenduojamas gilus jėgos masažas ar anticeliulitinės technikos.

    Tuo tarpu švelnios, atpalaiduojančios technikos gali turėti priešingą poveikį: jos aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, o širdies ritmui sulėtėti. Tyrimai rodo, kad reguliarūs lengvo galvos, kaklo ir apykaklės zonos masažo seansai gali palaipsniui mažinti kortizolio kiekį, o tai teigiamai veikia bendrą savijautą ir terapinį foną.

    Vis dėlto yra situacijų, kai masažas kategoriškai draudžiamas. Jei žmogui pasireiškia hipertenzinė krizė arba kraujospūdis yra nestabilus, ypač esant trečio laipsnio hipertenzijai, bet kokios manipuliacijos gali būti pavojingos. Masažo taip pat negalima atlikti, jei yra gretutinių būklių, tokių kaip trombozė ar sunki širdies nepakankamumo forma.

    Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir masažo technikai. Žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, labiau tinka glostymas, lengvas trynimas ir švelnios vibracijos, vengiant gilaus raumenų minkymo.

    Saugesne alternatyva dažnai laikomas pėdų ar rankų masažas, nes jis veikia refleksiškai ir nesukuria tiesioginės apkrovos stambiosioms kaklo ar nugaros kraujagyslėms. Taip pat svarbi kūno padėtis procedūros metu: ilgas gulėjimas veidu žemyn gali didinti spaudimą krūtinės ląstai ir galvai. Optimaliausia padėtis – pusiau sėdima arba gulint ant šono, nes ji užtikrina patogesnį širdies ir plaučių darbą.

    Taigi masažas, sergant hipertenzija, gali būti veiksminga pagalbinė priemonė, tačiau tik tuomet, kai taikomas profesionaliai ir griežtai laikantis medicininių rekomendacijų.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie masažo kontraindikacijas.

  • Medikai įspėja: 2 vandens rūšys gali pakenkti sveikatai – daugelis daro šią klaidą

    Viešojoje erdvėje dažnai kartojamas teiginys, kad kelis kartus iš eilės virintas vanduo esą tampa toks pavojingas, jog gali sukelti vėžį. Tačiau ar tai pagrįsta? Nors daugkartinis virinimas gali palikti vandenyje nedidelius chloro junginių pėdsakus, šiuo metu nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad tokie kiekiai keltų realią grėsmę žmogaus sveikatai. Chloras jau daugelį metų naudojamas geriamojo vandens dezinfekcijai, o jo saugūs kiekiai yra reguliuojami higienos normomis.

    Vis dėlto tam tikra rizika egzistuoja: kartotinis virinimas gali sudaryti sąlygas nitratams virsti nitritais – medžiagomis, kurios didelėmis dozėmis gali būti kenksmingos. Svarbu suprasti, kad žala priklauso nuo šių junginių koncentracijos, todėl negalima teigti, jog kelis kartus virintas vanduo automatiškai sukelia vėžį ar kitas sunkias ligas.

    Kalbant apie vandenį, paliktą per naktį, jį paprastai galima vartoti, tačiau ekspertai rekomenduoja to vengti siekiant išsaugoti geresnes skonio ir higienos savybes. Tyrimai rodo, kad jei vanduo verdamas apie pusvalandį, nitritų kiekis išlieka stabilus net ir po naktinio laikymo – reikšmingų pokyčių nenustatoma.

    Tuo pačiu specialistai išskiria du vandens tipus, kurie iš tiesų gali būti pavojingi sveikatai.

    Pirmasis – sumaišytas vanduo, kai virintas vanduo sujungiamas su žaliu (nevirintu). Tokiu atveju skysčio temperatūra dažniausiai nepakankama kenksmingoms bakterijoms sunaikinti, o ilgiau vartojant tokį vandenį gali didėti žarnyno infekcijų ir virškinimo sutrikimų rizika.

    Antrasis pavojingas tipas – pernelyg karštas vanduo, kurio temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, reguliarus itin karštų gėrimų vartojimas siejamas su didesne stemplės vėžio rizika, nes įprastas stemplės toleruojamas temperatūrų intervalas dažniausiai yra apie 40–50 laipsnių.

  • Gydytojai įspėja: štai koks aliejus geriausias kepimui – daugelis klysta kasdien

    Parduotuvių lentynos pilnos įvairių kepimui skirtų aliejų – nuo saulėgrąžų iki kokosų. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ne visi jie vienodai palankūs sveikatai, o netinkamas pasirinkimas ilgainiui gali turėti reikšmingos įtakos savijautai.

    Pasak ekspertų, kasdieniam naudojimui vienas geriausių pasirinkimų yra pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus (extra virgin). Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie siejami su palankiu poveikiu širdies ir smegenų veiklai bei mažesniais uždegiminiais procesais organizme.

    Taip pat paneigiamas dažnai kartojamas mitas, esą alyvuogių aliejus kaitinamas tampa toksiškas. Specialistai aiškina, kad jis yra gana stabilus įprastose gaminimo temperatūrose. Vis dėlto rekomenduojama neviršyti maždaug 190–200 °C, kad būtų išsaugota daugiau naudingųjų savybių.

    Kepimui itin aukštoje temperatūroje geriau tinka avokadų aliejus. Jis pasižymi aukštu dūmijimo tašku ir panašia riebalų sudėtimi, todėl laikomas tinkamu griliui ar intensyviam apkepinimui.

    Ekspertai pataria atsargiai vertinti:

    • rafinuotus aliejus;
    • produktus, kuriuose daug sočiųjų riebalų (pavyzdžiui, palmių ar kokosų aliejų);
    • stipriai perdirbtus, vadinamuosius „pramoninius“ aliejus.

    Teigiama, kad kaitinami tokie riebalai gali lengviau oksiduotis ir sudaryti nepageidaujamų junginių.

    Norint gauti daugiau naudos, rekomenduojama rinktis šalto spaudimo (cold-pressed) aliejų, atkreipti dėmesį į tamsaus stiklo butelius, vengti mišinių ir itin pigių variantų.

    Be to, kokybiškas aliejus gali turėti polifenolių – antioksidantų, padedančių apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir siejamų su lėtesniais senėjimo procesais.

    Taip pat primenama, kad saulėgrąžų aliejus yra plačiai naudojamas augalinis aliejus, išgaunamas iš saulėgrąžų sėklų, ir gali būti vitamino E bei riebalų rūgščių šaltinis.

  • „Superžuvimi“ vadinama sardinė lenkia skumbrę ir silkę: ekspertai paaiškino kodėl

    Daugelis mano, kad žuvies vertę lemia jos kaina, tačiau iš tikrųjų svarbiausi kriterijai yra baltymų, riebalų rūgščių ir mikroelementų kiekis. Yra žuvų rūšių, kurios dažnai lieka nuošalyje, nors naudingųjų medžiagų koncentracija gali pranokti populiarią lašišą, skumbrę ar silkę ir puikiai tinka reguliariam vartojimui.

    Viena iš tokių nepelnytai nuvertinamų žuvų – sardinė. Nors ji nedidelė ir lengvai prieinama, tai tikras maistinių medžiagų koncentratas tarp jūrinių žuvų. Sardinė gausi omega-3 riebalų rūgščių, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda mažinti uždegiminius procesus ir palaikyti kognityvines funkcijas. Šios riebalų rūgštys žuvyje yra natūralios formos, todėl organizmas jas lengvai įsisavina, o pagal jų tankį 100 gramų produkto sardinė net gali lenkti lašišą.

    Be to, sardinė yra visavertis baltymų šaltinis, turintis didelę biologinę vertę – joje yra visos būtinos aminorūgštys, reikalingos raumenų audiniui atkurti.

    Sardinė taip pat turtinga mikroelementų. Jei ji valgoma su kauliukais, ypač konservuota, kaulai būna suminkštėję ir saugūs, todėl gali prisidėti prie kaulų audinio stiprinimo. Svarbiausi šios žuvies nutrientai:

    • vitaminas D – kalcio įsisavinimui ir imuniteto stiprinimui;

    • vitaminas B12 – nervų sistemai ir kraujodarai;

    • selenas – stiprus antioksidantas;

    • fosforas – energijos apykaitai.

    Palyginti su lašiša, sardinės sukaupia gerokai mažiau sunkiųjų metalų, įskaitant gyvsidabrį, todėl jas galima valgyti dažniau. Didesnė dalis sardinių sugaunama laukinėje gamtoje, o ne auginama dirbtinai, todėl jų sudėtis paprastai būna stabilesnė ir natūralesnė. Be to, didelė maistinių medžiagų koncentracija nedidelėje porcijoje padeda lengviau patenkinti kasdienius organizmo poreikius.

    Praktiškiausias pasirinkimas – sardinės savo sultyse arba alyvuogių aliejuje, nes toks būdas padeda išsaugoti naudingąsias savybes. Tinka ir šviežia ar šaldyta žuvis, ruošiama orkaitėje ar garuose. Rekomenduojama vengti intensyvaus kepimo, kad nebūtų ardomos vertingos riebalų rūgštys.