Category: Sveikata ir grožis

  • Pleiskanos kaltinate higiena? Gydytojai primena: tai gali būti lėtinė galvos odos liga

    Pleiskanos kaltinate higiena? Gydytojai primena: tai gali būti lėtinė galvos odos liga

    Pleiskanos ar uždegimas?

    Nuolat atsinaujinančios pleiskanos daugeliui atrodo tik kosmetinė bėda, tačiau daliai žmonių tai gali būti seborėjinis dermatitas, dar vadinamas seborėjiniu odos uždegimu. Ši būklė yra lėtinė, linkusi kartotis ir dažnai paūmėja bangomis.

    Paūmėjimo metu dažniausiai vargina paraudimas, niežulys, greitesnis plaukų riebalavimasis ir riebios, gelsvos pleiskanos ar šašai. Simptomai gali aprimti kelioms savaitėms ar mėnesiams, o vėliau grįžti, todėl svarbiausias tikslas dažniausiai yra ilgalaikė kontrolė.

    Svarbu žinoti, kad seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas, juo neįmanoma užsikrėsti nuo kito žmogaus. Taip pat tai nėra higienos trūkumo požymis, nors dėl išvaizdos ir diskomforto žmonės neretai linkę kaltinti save.

    Kodėl liga kartojasi?

    Seborėjinį dermatitą dažniausiai lemia keli sutampantys veiksniai: aktyvesnė riebalinių liaukų veikla ir odos mikrobiomo pokyčiai. Didesnį vaidmenį priskiriama Malassezia genties mieliagrybiams, kurie natūraliai gyvena ant odos, bet kai kuriems žmonėms gali sukelti stipresnę uždegiminę reakciją.

    Įtakos gali turėti genetinis polinkis, hormonų svyravimai, nusilpęs imunitetas, lėtinės ligos, taip pat nuolatinis stresas, pervargimas ir miego stoka. Praktikoje dažnai pastebima, kad simptomai sustiprėja šaltuoju sezonu ar keičiantis metų laikams.

    „Seborėjinis dermatitas dažnai painiojamas su paprastomis pleiskanomis, tačiau jam būdingi uždegimo požymiai ir pasikartojantys paūmėjimai, todėl vien šampūno keitimo kartais neužtenka“, – sako dermatologai.

    Kaip atpažinti ir ką daryti?

    Be pleiskanojimo, būdingas galvos odos paraudimas, deginimo pojūtis, niežulys, jautrumas, o pleiskanos dažniau būna riebios ir prilimpančios prie odos. Kai kuriais atvejais dėl kasymo atsiranda šašelių, įdrėskimų ar šlapiuojančių plotų.

    Ilgai trunkantis uždegimas gali laikinai pabloginti plaukų būklę ir sustiprinti slinkimą, tačiau suvaldžius uždegimą plaukų augimas dažniausiai atsistato. Vis dėlto, jei slinkimas ryškus ar atsiranda plikimo židinių, reikėtų neatidėlioti vizito pas gydytoją.

    Pagrindinė priežiūros kryptis dažniausiai yra gydomieji šampūnai su priešgrybelinėmis veikliosiomis medžiagomis ir uždegimą mažinančiais komponentais. Paūmėjimų metu gydytojas gali skirti trumpą vietinių priešuždegiminių vaistų kursą, parinktą pagal būklės sunkumą ir odos reakcijas.

    Kasdienėje rutinoje svarbi švelni, odos barjerą tausojanti priežiūra ir dirginančių priemonių vengimas. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi dermatologiniai metodai, pavyzdžiui, fototerapija, tačiau sprendimas dėl jų priimamas individualiai.

    Namų priemonės gali būti tik papildymas, o ne gydymo pakaitalas, nes dalis populiarių metodų gali sudirginti odą ir pabloginti uždegimą. Jei niežulys stiprus, pleiskanojimas gausus arba paūmėjimai kartojasi dažnai, patikimiausia išeitis yra dermatologo konsultacija ir nuoseklus, ilgalaikis planas.

    Mityba taip pat gali turėti įtakos bendrai odos būklei: dažniau minimi omega-3 riebalų rūgščių, cinko ir B grupės vitaminų svarba, o perteklinis cukrus ir alkoholis daliai žmonių siejami su didesniu uždegiminiu fonu. Vis dėlto dieta paprastai nepakeičia medicininio gydymo, o veikia kaip papildoma priemonė.

  • Gydytojai vis dar numoja ranka į moterų skausmą: kada menstruacijos slepia endometriozę?

    Gydytojai vis dar numoja ranka į moterų skausmą: kada menstruacijos slepia endometriozę?

    Moterų skausmas sveikatos sistemoje vis dar neretai nuvertinamas ir supaprastinamas iki frazių, kurios nepakeičia diagnozės ir gydymo plano. Kai skausmas tampa kasdienybe, jis gali užgožti realias priežastis ir atitolinti pagalbą, ypač jei simptomai priskiriami stresui ar jautrumui.

    Marta pasakoja, kad nuo paauglystės iš anksto žinodavo, kada prasidės stipriausios dienos: skausmas pilvo apačioje pereidavo į nugarą ir šlaunis, lydėdavo pykinimas, viduriavimas, svaigulys, silpnumas. Iš pradžių ji manė, kad taip turi būti, nes panašiai kalbėjo draugės ir artimosios.

    Vėliau skausmas ėmė kartotis ne tik menstruacijų metu: jis atsirasdavo fizinio krūvio metu, einant į tualetą ar lytinių santykių metu. Ji pradėjo atšaukinėti susitikimus, imti laisvadienius, o keliones planuoti pagal ciklą, nes pirmos dienos tapo sunkiai prognozuojamos.

    Vieną naktį, nebegalėdama atsikelti iš lovos, ji kreipėsi į skubios pagalbos skyrių, tačiau išgirdo, kad šiuo metu nėra pagrindo skubiai intervencijai. Tokia patirtis, anot specialistų, nėra reta, nes skausmo intensyvumas dažnai vertinamas pagal paciento elgseną, o ne pagal visumą simptomų.

    Stereotipai ir biologija

    Skausmas yra subjektyvus, jo neįmanoma taip paprastai pamatuoti kaip temperatūros ar kraujospūdžio. Gydytojai priversti remtis paciento aprašymu, o būtent čia atsiranda vietos stereotipams: ramiai kalbanti pacientė gali būti palaikyta kenčiančia mažiau, o verkdama ar emocingai kalbanti gali būti įvertinta kaip perdėtai reaguojanti.

    Ekspertai pabrėžia, kad socialiniai įsitikinimai persipina su biologiniais skirtumais. Lytiniai hormonai gali veikti skausmo signalų perdavimą, receptorių jautrumą ir nervų sistemos reakcijas, todėl daliai moterų skausmas gali būti stipresnis, ilgiau trunkantis ar apimti didesnę kūno sritį.

    Vis dėlto tai nėra argumentas numoti ranka į pacienčių skundus. Priešingai, tai turėtų skatinti tiksliau parinkti diagnostiką ir gydymą, nes tas pats simptomas skirtingiems žmonėms gali slėpti skirtingas priežastis.

    Kada skausmas signalizuoja ligą?

    Skausmingos menstruacijos ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau yra ribos, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei skausmas išjungia iš įprasto gyvenimo, sukelia alpimą, vėmimą, labai gausų kraujavimą arba tęsiasi ir už menstruacijų ribų, reikalinga išsami apžiūra ir tyrimai.

    Viena dažniausių priežasčių, apie kurią kalbama vis daugiau, yra endometriozė, tačiau panašius simptomus gali sukelti ir adenomiozė, gimdos miomos, sąaugos, taip pat šlapimo ar virškinamojo trakto ligos. Dėl to savidiagnozė dažnai klaidina, o veiksmingiausias kelias yra nuoseklus ištyrimas ir stebėsena.

    Gydytojai primena, kad ilgai negydomas skausmas gali pereiti į lėtinį, nes nervų sistema tarsi išmoksta skausmo modelį. Tai turi pasekmių miegui, koncentracijai, darbingumui, santykiams ir fiziniam aktyvumui, o emociniai sunkumai neretai tampa ne priežastimi, o ilgalaikio kentėjimo padariniu.

    Keičiasi taisyklės, bet problema išlieka

    Pastaraisiais metais ryškėja pokyčiai: stiprėja požiūris, kad skausmas turi būti vertinamas, gydomas ir stebimas, o pacientas turi teisę į jo malšinimą. Vis dėlto praktikoje išlieka iššūkiai, tarp jų laukimo eilės ir nevienodas paslaugų prieinamumas.

    Moterų sveikatos srityje vis daugiau dėmesio skiriama endometriozei, kuri ilgą laiką buvo diagnozuojama pavėluotai. Pacientėms dažnai prireikia kelių vizitų ir skirtingų specialistų, kol skausmas pradedamas vertinti kaip simptomas, o ne kaip neišvengiama kasdienybės dalis.

    „Frazė, kad tai tiesiog tokia moters prigimtis, man ilgai skambėjo kaip verdiktas be sprendimo“, – sakė Marta.

    Specialistai pabrėžia, kad skausmas nėra ištvermės egzaminas ir nereikia nei „tinkamai“ kentėti, nei įrodyti, kad jis pakankamai stiprus. Svarbiausia yra aiškus diagnostikos planas, simptomų dinamika ir gydymas, kuris mažina ne tik kančią, bet ir riziką, kad problema įsitvirtins ilgam.

  • Po 60-ies šis kasdienis įprotis silpnina atmintį: specialistai pataria, ką keisti dabar

    Po 60-ies šis kasdienis įprotis silpnina atmintį: specialistai pataria, ką keisti dabar

    Daugeliui įprasta vienu metu kalbėti telefonu, atrašinėti žinutes, žiūrėti televizorių ir dar naršyti internete. Nors atrodo, kad taip sutaupoma laiko, smegenys paprastai neatlieka kelių sudėtingų užduočių tikrai vienu metu. Dažniau vyksta greitas dėmesio perjungimas iš vienos veiklos į kitą.

    Kiekvienas toks perjungimas turi kainą, nes tenka nutraukti vieną minties eigą ir iš naujo įsijungti į kitą užduotį. Dėl to darbai dažnai trunka ilgiau, daugėja klaidų, o psichinis nuovargis ateina greičiau. Įspūdis, kad padaroma daugiau, neretai būna apgaulingas.

    Dėmesio perjungimas ir amžius

    Tyrimai apie dėmesio kontrolę rodo, kad vyresniame amžiuje gali būti sunkiau grįžti prie anksčiau pradėtos užduoties po trukdžio. Problema ne visada yra pati informacijos įsiminimo dalis. Dažniau kliūtis atsiranda tuomet, kai reikia ignoruoti dirgiklį, atsitraukti nuo jo ir vėl susikaupti.

    Kasdienybėje tai gali reikšti paprastus, bet erzinančius epizodus: patikrinus telefoną sunkiau prisiminti, ką ketinote padaryti, kur padėjote dokumentą ar koks buvo kitas gaminamo patiekalo žingsnis. Kuo daugiau pradėtų veiklų ir pranešimų, tuo labiau apkraunama darbinė atmintis, kurios talpa yra ribota.

    Ką rodo tyrimai apie medijas

    Kai kuriuose moksliniuose darbuose nustatomas ryšys tarp intensyvaus kelių medijų naudojimo vienu metu ir silpnesnės dėmesio kontrolės bei prastesnių atminties rodiklių. Kai kurie vaizdinimo tyrimai taip pat siejo tokį įprotį su skirtumais smegenų srityse, kurios dalyvauja dėmesio valdyme ir sprendimų priėmime.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad daugiafunkciškumas būtinai sukelia smegenų pokyčius. Dalis tyrimų yra stebimieji, todėl jie parodo ryšį, bet neįrodo priežasties ir pasekmės. Gali būti, kad dažniau dėmesį perjungia ir tie žmonės, kuriems iš prigimties ar dėl kitų priežasčių sunkiau atsirinkti dirgiklius.

    Paprasti žingsniai, kurie padeda

    Praktiškiausia kryptis yra vienos užduoties atlikimas vienu metu, kai sąmoningai mažinami trukdžiai. Galima pradėti nuo 20 minučių susikaupimo be pranešimų, be papildomų ekranų ir be fone veikiančio televizoriaus. Telefoną verta padėti taip, kad jo nesimatytų, nes vien matomas ekranas daugeliui tampa dirgikliu.

    Padeda ir trumpa pauzė tarp veiklų, kai užbaigiamas vienas etapas prieš pereinant prie kito. Jei galvoje kaupiasi darbai, juos patikimiau užsirašyti, o ne bandyti viską išlaikyti darbinėje atmintyje. Smegenų būklei svarbūs ir baziniai dalykai: reguliarus judėjimas, miegas, socialiniai kontaktai ir naujų įgūdžių mokymasis.

    Retkarčiais po išsiblaškymo pasitaikantis užmaršumas nėra tas pats, kas progresuojantys atminties sutrikimai. Jei atminties problemos ima trukdyti kasdienėms užduotims, atsiranda dezorientacija ar pasimetimas atliekant įprastus veiksmus, verta kreiptis į gydytoją, o ne viską nurašyti amžiui.

  • Kolagenas iš vidaus: ką verta žinoti apie odą vasarą ir ar „Nutriplus“ shotai iš tiesų veikia

    Kolagenas iš vidaus: ką verta žinoti apie odą vasarą ir ar „Nutriplus“ shotai iš tiesų veikia

    Vasarą oda dažnai išduoda greičiau nei norėtųsi: po dienos saulėje, kondicionuojamame automobilyje ar ilgo pasivaikščiojimo ji gali tapti tempimo jausmo, sausesnė ir mažiau elastinga. Apsauginis kremas nuo saulės ir lengvas drėkiklis yra būtini, tačiau vis daugiau žmonių ieško ir sprendimų, kurie veiktų iš vidaus.

    Viena dažniausiai aptariamų temų pastaraisiais metais yra kolageno papildai. Kolagenas yra gausiausias organizmo struktūrinis baltymas, padedantis palaikyti odos stangrumą ir elastingumą, taip pat svarbus jungiamiesiems audiniams. Tyrimai rodo, kad hidrolizuoto kolageno peptidai, vartojami reguliariai, daliai žmonių gali padėti pagerinti odos drėgmės rodiklius ir elastingumą, tačiau poveikis priklauso nuo sudėties, dozės, vartojimo trukmės ir individualių veiksnių.

    Dermatologai pabrėžia, kad odos būklę lemia ne vien kosmetika. Reikšmės turi miegas, mitybos kokybė, pakankamas skysčių vartojimas, streso lygis ir žalingi įpročiai, o vasarą papildomai prisideda UV spinduliuotė ir karštis. Kai šie baziniai įpročiai apleidžiami, net ir brangiausios priemonės ne visada duoda norimą rezultatą.

    Su amžiumi natūrali kolageno sintezė organizme lėtėja, todėl odos atsistatymas gali būti lėtesnis, o drėgmės barjeras – jautresnis aplinkos poveikiui. Dėl to rinkoje daugėja produktų, kuriuose derinamas kolagenas ir jo apykaitai svarbios medžiagos, pavyzdžiui, vitaminas C, biotinas ar hialurono rūgštis. Vitaminas C laikomas svarbiu kolageno sintezės kofaktoriumi, todėl jo buvimas sudėtyje dažnai išskiriamas kaip praktinis privalumas.

    Vienas iš tokių produktų – „Nutriplus Beauty Shot Collagen“, pateikiamas paruoštų vartoti porcijų forma. Tokie sprendimai patogūs kelionėse, kai sudėtingiau laikytis įprastos rutinos, o tikslus porcijos dydis padeda išvengti chaoso vartojant skirtingus papildus. Gamintojai dažniausiai rekomenduoja laikytis kasdienio vartojimo režimo, nes papildų poveikis paprastai vertinamas per kelias savaites ar kelis mėnesius, o ne per kelias dienas.

    Vis dėlto ekspertai primena: papildai nėra greitas pakaitalas apsaugai nuo saulės. UVA ir UVB spinduliai yra vieni svarbiausių priešlaikinio odos senėjimo veiksnių, todėl kasdienė SPF apsauga, pakankamas drėkinimas ir saikingas buvimas saulėje išlieka pagrindas. Jei oda vasarą linkusi sausėti, verta įvertinti ir kondicionavimo poveikį, nes vėsus, sausas oras patalpose gali skatinti drėgmės praradimą.

    Dar viena vasaros tema – skysčių balansas. Esant karščiui ir daugiau judant, vandens poreikis didėja, o nepakankamas skysčių kiekis dažnai pasireiškia ir odos išvaizdoje. Šalia kolageno kai kurie renkasi ir skysčių vartojimą palengvinančius papildus, pavyzdžiui, „Nutriplus Aloe Vera Glow Mandarin“, kuris dažniausiai vartojamas praskiedus vandeniu, taip formuojant nuoseklesnį gėrimo įprotį.

    Specialistai ragina vertinti papildus blaiviai: svarbiausia yra sudėtis, realistiški lūkesčiai ir saugumas. Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, vartoja vaistus, yra nėščia ar žindo, prieš pradedant vartoti maisto papildus patariama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. O jei tikslas – ilgalaikė odos būklė, efektyviausiai veikia ne vienas stebuklingas ingredientas, o nuoseklus kasdienių įpročių derinys.

  • Nėštumo mitybos spąstai: šių produktų geriau atsisakyti, nes jie gali pernešti bakterijas

    Nėštumo mitybos spąstai: šių produktų geriau atsisakyti, nes jie gali pernešti bakterijas

    Kodėl rizika nėštumo metu didėja?

    Nėštumas keičia imuninės sistemos veiklą, todėl kai kurios infekcijos, kurios įprastai praeina lengvai, būsimai mamai ir vaisiui gali sukelti rimtų komplikacijų. Didžiausią grėsmę dažniausiai kelia maistu plintančios bakterijos ir parazitai, ypač listerija, salmonelės ir toksoplazmozės sukėlėjas.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik valgyti daugiau vitaminų ar mineralų, bet ir sąmoningai rinktis saugius produktus. Nėštumo metu ypač svarbi tinkama terminė maisto apdorojimo temperatūra, švara virtuvėje ir aiškus produktų kilmės bei sudėties supratimas.

    Žali produktai ir nepakankamas terminis apdorojimas

    Viena dažniausių klaidų – vartoti žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Tokiuose produktuose gali būti salmonelių, kampilobakterijų, taip pat listerijos, o kai kuriais atvejais ir parazitų, galinčių sukelti toksoplazmozę.

    Listeriozė laikoma viena pavojingiausių infekcijų nėštumo metu, nes bakterija gali patekti per placentą ir pakenkti vaisiui. Būsimai mamai simptomai kartais primena lengvą peršalimą, tačiau pasekmės gali būti itin skaudžios – nuo persileidimo iki priešlaikinio gimdymo.

    Žali kiaušiniai ar patiekalai su jais taip pat kelia riziką dėl salmonelių. Dėl to nėštumo metu saugiausia rinktis tik pilnai termiškai apdorotus kiaušinius ir vengti patiekalų, kuriuose kiaušiniai lieka žali arba pusžaliai.

    Žuvis: nauda išlieka, bet svarbu pasirinkimas

    Žuvis yra svarbus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, tačiau nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į gyvsidabrio riziką. Didesnės plėšrios žuvys dažniau kaupia sunkiuosius metalus, todėl jų patariama vengti arba vartoti itin retai.

    Gyvsidabris gali neigiamai veikti vaiko nervų sistemos vystymąsi, todėl saugesnis pasirinkimas – mažesnės žuvys, kurios paprastai turi mažesnę sunkiųjų metalų koncentraciją. Ne mažiau svarbu, kad žuvis būtų tinkamai iškepta ar išvirta, o ne valgoma žalia.

    Nepasterizuoti pieno produktai ir pelėsis

    Nėštumo metu rekomenduojama atsisakyti nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų, nes jie gali būti listerijos šaltinis. Perkant sūrius ar kitus pieno gaminius verta patikrinti etiketę ir įsitikinti, kad produktas pagamintas iš pasterizuoto pieno.

    Taip pat svarbu atsargiai vertinti produktus su matomu pelėsiu. Tokiais atvejais nepakanka nupjauti „blogą“ vietą – saugiau išmesti visą produktą, nes mikroorganizmai gali būti išplitę plačiau, nei matosi plika akimi.

    Daržovės, vaisiai ir daigai

    Daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti svarbią nėščiosios mitybos dalį, tačiau jie privalo būti kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Tai ypač aktualu, jei produktai valgomi žali, nes paviršiuje gali būti patogenų ar dirvožemio likučių.

    Atsargumo ypač reikalauja daigai, nes jų auginimo sąlygos gali būti palankios bakterijoms, o vien plovimas ne visada užtikrina saugumą. Jei norisi daigų, saugesnis kelias – rinktis termiškai apdorotus arba jų laikinai atsisakyti.

    Alkoholis, nikotinas ir kofeinas

    Nėštumo metu nėra laikoma, kad egzistuoja saugi alkoholio dozė, nes jis laisvai pereina placentą ir gali veikti vaisiaus vystymąsi. Dėl to gydytojai rekomenduoja visišką abstinenciją viso nėštumo metu.

    Tas pats principas taikomas ir nikotinui, įskaitant pasyvų rūkymą bei elektronines cigaretes. Tabako dūmuose esančios medžiagos mažina deguonies tiekimą ir didina nėštumo komplikacijų riziką, todėl svarbu vengti ir prirūkytų patalpų.

    Galiausiai verta riboti ir didelės koncentracijos kofeiną, ypač energiniuose gėrimuose. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto, saugiausia sprendimą aptarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar akušere.

    „Nėštumo metu svarbiausia taisyklė yra paprasta: jei produktas kelia abejonių dėl šviežumo, kilmės ar apdorojimo, jo geriau atsisakyti“, – sako specialistai.

    Saugus pasirinkimas dažniausiai remiasi trimis principais: tinkama temperatūra gaminant maistą, švari virtuvė ir aiškiai suprantama produkto sudėtis. Tokie įpročiai mažina apsinuodijimų ir infekcijų riziką bei padeda ramiau jaustis visus devynis mėnesius.

  • Karščiai gali smogti širdžiai: gydytojai įvardijo simptomus, kurių ignoruoti negalima

    Karštomis dienomis organizmas patiria didesnį krūvį, o širdies ir kraujagyslių sistema turi dirbti intensyviau, kad atvėsintų kūną. Kylant temperatūrai, kraujagyslės plečiasi, širdis ima plakti dažniau, o su prakaitu netenkama skysčių ir svarbių elektrolitų.

    Dėl to daliai žmonių karštis gali sukelti ne tik silpnumą ar galvos svaigimą, bet ir rimtesnius širdies sutrikimus. Didžiausia rizika dažniausiai tenka vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar diabetą, taip pat vartojantiems šlapimą varančius ar kraujospūdį veikiančius vaistus.

    Vienas svarbiausių įspėjamųjų signalų yra krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač jei pojūtis nepraeina pailsėjus. Medikai pabrėžia, kad diskomforto krūtinėje nereikėtų nurašyti vien karščiui, nes tai gali būti susiję su sutrikusiu širdies aprūpinimu deguonimi.

    Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti į staiga atsiradusį dažną, stiprų ar nereguliarų širdies plakimą. Širdies ritmo sutrikimai karštyje gali paūmėti dėl skysčių trūkumo, elektrolitų disbalanso ir didesnės organizmo apkrovos, ypač jei žmogus yra dehidratavęs.

    Dar vienas pavojingas požymis yra dusulys, atsirandantis net ir esant minimaliam fiziniam krūviui arba ramybės metu. Jei kartu pasireiškia silpnumas, šaltas prakaitas, pykinimas ar staigus išsekimas, tai gali rodyti, kad organizmas nebesusitvarko su karščio sukeltais pokyčiais.

    Ypač neraminantys simptomai – sąmonės aptemimas, sumišimas ar alpimas. Tokios būklės gali signalizuoti, kad smegenys gauna per mažai deguonies arba staigiai kinta kraujospūdis, todėl būtina kuo greičiau įvertinti situaciją ir, jei reikia, kviesti skubią pagalbą.

    „Jei karštyje atsiranda krūtinės skausmas, staigus dusulys, alpimas ar neįprastai nereguliarus širdies plakimas, delsti negalima“, – pabrėžia gydytojai.

    Specialistai primena paprastas, bet veiksmingas prevencines taisykles: vengti tiesioginės saulės per kaitriausias valandas, dažniau būti vėsesnėse patalpose, dėvėti lengvus, kvėpuojančius drabužius. Taip pat svarbu reguliariai gerti vandenį ir stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių, ypač jei gausiai prakaituojama.

    Karštomis dienomis rekomenduojama riboti alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali pabloginti savijautą. Žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems receptinius vaistus, verta pasitarti su gydytoju, kaip saugiai elgtis per karščius ir kada kreiptis pagalbos.

  • Tofu gali pakeisti mėsą: kodėl ši kukli sojų „kaladėlė“ vis dažniau atsiduria lėkštėje

    Tofu gali pakeisti mėsą: kodėl ši kukli sojų „kaladėlė“ vis dažniau atsiduria lėkštėje

    Kas yra tofu ir kaip jis gaminamas

    Tofu gaminamas iš sojų gėrimo: į jį įdedama baltymus sutraukianti medžiaga, o susidariusi masė nusunkiama ir supresuojama į blokus. Procesas panašus į sūrio gamybą, todėl tofu kartais vadinamas sojų sūriu, nors tai nėra pieno produktas.

    Parduotuvėse galima rasti šilkinį, minkštą, natūralų, rūkytą ir kietą tofu. Kuo mažiau vandens produkte, tuo tvirtesnė konsistencija ir dažnai didesnė baltymų koncentracija, todėl verta rinktis pagal planuojamą patiekalą.

    Maistinė vertė ir reali nauda

    Didžiausias tofu privalumas yra sojų baltymai, kuriuose yra visos devynios nepakeičiamos aminorūgštys. Maistinė vertė priklauso nuo gamintojo, tačiau 100 gramų tofu dažnai gali turėti apie 12 gramų baltymų, todėl jis tampa patogiu mėsos dalies pakaitalu.

    Tofu taip pat suteikia nesočiųjų riebalų rūgščių, geležies, magnio ir kalio. Kalcio kiekis labai skiriasi, nes jis priklauso nuo gamyboje naudoto koagulianto, todėl verta perskaityti sudėtį ir maistingumo lentelę ant pakuotės.

    Natūralus tofu paprastai nėra patikimas vitamino B12 šaltinis, nebent produktas specialiai juo praturtintas. Jei B12 trūkumo rizika didesnė, vien tofu šio klausimo neišspręs.

    Cholesterolis, širdis ir dažni mitai

    Tofu neturi cholesterolio ir dažniausiai pasižymi mažu sočiųjų riebalų kiekiu, todėl ypač naudingas tada, kai juo pakeičiama riebi ar stipriai perdirbta mėsa. Tyrimai rodo, kad sojų baltymai gali prisidėti prie nedidelio MTL cholesterolio mažėjimo, tačiau tai nėra greitas sprendimas ar gydymas.

    Sojų produktuose yra izoflavonų, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, o jų vartojimas tyrimuose siejamas su potencialiai palankiais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais. Vis dėlto poveikis nėra vienodas visiems, todėl tofu geriausia vertinti kaip subalansuotos mitybos dalį, o ne stebuklingą produktą.

    Izoflavonų veikimas nėra tiesioginis estrogenų atitikmuo, o tyrimų apie menopauzės simptomus ar kaulų masę rezultatai nevienareikšmiai. Dėl to nederėtų žadėti, kad tofu panaikins karščio bangas ar apsaugos nuo osteoporozės, nors daliai žmonių poveikis gali būti švelniai palankus.

    Kalbant apie onkologines rizikas, sukaupti duomenys nepatvirtina, kad saikingas tradicinių sojų produktų vartojimas didintų krūties vėžio riziką. Svarbu atskirti įprastą maistą nuo koncentruotų izoflavonų papildų, kurių nereikėtų vartoti savarankiškai.

    Kada reikalingas atsargumas

    Pagrindinė aiški kontraindikacija yra alergija sojai: tuomet gali pasireikšti odos reakcijos, pilvo skausmas, tinimas ar kvėpavimo sutrikimai. Staigi stipri reakcija yra priežastis nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.

    Žmonėms, kurių skydliaukė veikia normaliai ir kurie gauna pakankamai jodo, tofu dažniausiai nėra problema. Tačiau vartojantiems levotiroksiną svarbus laiko tarpas, nes sojų produktai gali mažinti vaisto pasisavinimą, todėl režimą reikėtų suderinti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip paruošti, kad būtų skanu

    Dažna klaida yra kepti nepagardintą tofu iškart iš pakuotės. Kietą tofu verta nusausinti, švelniai paslėgti ir pamarinuoti, nes jis puikiai sugeria skonius, pavyzdžiui, sojų padažą, česnaką, imbierą, papriką, kario prieskonius ar žoleles.

    Traškią plutelę padeda sukurti nedidelis krakmolo sluoksnis ir kepimas aukštoje temperatūroje. Susmulkintas tofu tinka įdarams ar augalinei kiaušinienės alternatyvai, o šilkinis tofu gali tapti padažų, kremų ar desertų pagrindu.

    „Tofu nėra beskonis produktas: tai neutrali bazė, kurios skonį sukuria marinatas ir gaminimo būdas“, – sako mitybos specialistai.

  • Jei dievinate svogūnus, mokslininkai turi netikėtą žinią: ryšys su spaudimu ir diabetu

    Jei dievinate svogūnus, mokslininkai turi netikėtą žinią: ryšys su spaudimu ir diabetu

    Vieniems svogūnai yra nepakeičiamas priedas virtuvėje, kiti jų kvapą ar skonį pajunta iškart ir patiekalo nebevalgo. Naujesni tyrimai rodo, kad tai gali būti ne vien įprotis ar vaikystėje susiformavęs skonis: dalį mūsų pasirinkimų gali lemti genai, susiję su skonio ir kvapo receptoriais.

    Moksliniame žurnale BMC Medicine publikuotame darbe tyrėjai nagrinėjo, kaip skonio ir uoslės genų variacijos siejasi su pomėgiu konkretiems produktams ir su kai kuriais sveikatos rodikliais. Dėmesį patraukė svogūnai: žmonės, kuriems jų skonis ir kvapas buvo malonus, dažniau turėjo palankesnius širdies ir medžiagų apykaitos rodiklius.

    Didelė imtis ir genetinė analizė

    Tyrime panaudoti UK Biobank duomenys: išanalizuota daugiau nei 160 000 37–73 metų suaugusiųjų informacija. Mokslininkai vertino daugiau nei 1 000 genetinių variantų 325 genuose, susijusiuose su skonio ir kvapo jutimu, ir jų sąsajas su 140 maisto produktų preferencijomis.

    Rezultatai papildomai tikrinti nepriklausomoje jaunesnių suaugusiųjų grupėje iš kito britų populiacinio tyrimo. Toks patvirtinimas laikomas svarbiu žingsniu, nes sumažina tikimybę, kad ryšiai atsirado atsitiktinai.

    Ką iš tiesų reiškia ryšys?

    Esminis niuansas tas, kad tyrimas nerodo paprastos taisyklės, jog kasdien valgant svogūnus bus išvengta hipertenzijos ar antro tipo diabeto. Fiksuota sąsaja tarp genetinio polinkio mėgti svogūnų skonį ir kvapą bei palankesnių rodiklių, o tai nėra tas pats, kas įrodytas priežastinis poveikis.

    „Šie rezultatai veikiau rodo, kad mūsų skonio ir uoslės biologija gali būti susijusi su ilgalaikiais sveikatos rodikliais, o ne tai, kad vienas produktas veikia kaip vaistas“, – pažymėtų tokio tipo tyrimų autoriai, apibendrindami išvadas.

    Mitybos tyrimuose dažnai sunku atskirti, kas yra priežastis, o kas tik kartu pasitaikantis įprotis. Žmonės ne visada tiksliai prisimena, ką valgė, keičia mitybą dėl ligų ar rekomendacijų, o vienas produktas beveik niekada neveikia atskirai nuo viso gyvenimo būdo.

    Kodėl svogūnai vis tiek svarbūs

    Nors tyrimas nėra raginimas gydytis svogūnais, ši daržovė gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis. Svogūnai mažai kaloringi, suteikia patiekalams sodresnį skonį ir gali padėti mažinti druskos kiekį, nes sustiprina aromatą.

    Juose taip pat yra augalinių junginių, kurie domina mitybos ir lėtinių ligų prevencijos tyrėjus. Vis dėlto didžiausią reikšmę paprastai turi ne vienas ingredientas, o bendras racionas: daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų ir mažiau stipriai perdirbto maisto.

    Visuomenės sveikatos duomenys nuosekliai rodo, kad netinkama mityba siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo diabeto ir dalies onkologinių susirgimų rizika. Tačiau tokios būklės kaip hipertenzija ar diabetas reikalauja gydytojo priežiūros, tyrimų ir kompleksinių sprendimų, o ne vieno produkto sureikšminimo.

    Šio tipo genetika paremti darbai mokslui svarbūs tuo, kad padeda geriau suprasti, kaip biologiniai skirtumai formuoja mitybos pasirinkimus. Ilgainiui tai gali prisidėti prie tikslesnių, individualizuotų mitybos rekomendacijų, kurios atsižvelgtų į tai, ką žmogui iš tiesų lengva ir realu valgyti kasdien.

  • Socialinis „jet lag“: kodėl savaitgalio išsimiegojimas didina stresą ir net skatina priaugti svorio

    Socialinis „jet lag“: kodėl savaitgalio išsimiegojimas didina stresą ir net skatina priaugti svorio

    Kas yra socialinis jet lag

    Socialinis jet lag vadinamas neatitikimas tarp žmogaus biologinio laikrodžio ir socialinio grafiko, kurį diktuoja darbas, mokykla ar šeimos įsipareigojimai. Sąvoką moksle išpopuliarino vokiečių chronobiologas Till Roenneberg, tyrinėjantis cirkadinius ritmus ir jų įtaką sveikatai.

    Kitaip tariant, kūnas nori miegoti ir keltis vienu metu, o gyvenimas verčia kitaip. Dėl to dalis žmonių darbo dienomis nuolat keliasi per anksti, o savaitgalį bando kompensuoti miego trūkumą.

    Kodėl savaitgalio režimas kenkia

    Tipinis scenarijus daugeliui pažįstamas: nuo pirmadienio iki penktadienio žadintuvas skamba anksti, o savaitgalį einama miegoti gerokai vėliau ir keliama iki vėlyvo ryto ar net pietų. Tokie staigūs pokyčiai organizmui primena kelionę per kelias laiko juostas pirmyn ir atgal per 48 valandas.

    Žmogaus cirkadinį ritmą koordinuoja smegenyse esantis virškryžminis branduolys, kuris padeda „suderinti“ hormonų išsiskyrimą. Miego hormono melatonino ir budrumą skatinančio kortizolio svyravimai yra jautrūs šviesai ir pastoviam režimui, todėl dideli savaitgalio nukrypimai gali išbalansuoti įprastą ritmą.

    Tuomet dažniau jaučiamas vadinamasis biologinis pagiriojimas: atsikeliama mieguistam, sunkiau susikaupti, o energija atsistato lėčiau. Nors atrodo, kad miego buvo daug, jo struktūra ir laikas ne visada sutampa su tuo, ko labiausiai reikia organizmui.

    Rizikos: svoris, nuotaika ir medžiagų apykaita

    Mokslinėje literatūroje socialinis jet lag siejamas su didesne antsvorio ir metabolinių sutrikimų rizika. Plačiai cituojamuose tyrimuose buvo rodoma, kad kiekviena socialinio jet lago valanda statistiškai siejasi su maždaug 33 proc. didesne antsvorio tikimybe, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties kiekvienam žmogui.

    Vienas mechanizmų siejamas su tuo, kad išsiderinus ritmui dažniau norisi kaloringo maisto, ypač vėlyvą vakarą, o valgymo laikas tampa chaotiškas. Be to, miego trūkumas ir nereguliarumas gali paveikti sotumo ir alkio signalus, todėl lengviau persivalgyti net nepastebint.

    Chronobiologai taip pat pabrėžia, kad cirkadinė desinchronizacija organizmui yra papildomas stresas. Ilgainiui tai gali sietis su didesniu kraujospūdžiu, prastesniu gliukozės toleravimu, nuotaikos svyravimais ir didesniu nerimo simptomų dažniu, ypač jei nereguliarus miegas tampa nuolatine rutina.

    „Savaitgalio išsimiegojimas gali atrodyti kaip sprendimas, tačiau staigūs režimo pokyčiai dažnai palaiko nuolatinį nuovargio ratą“, – aiškina miego ir cirkadinių ritmų tyrėjai, apibendrindami socialinio jet lago tyrimų kryptį.

    Problema ypač ryški vadinamosioms pelėdoms, kurių chronotipas natūraliai vėlyvas. Jei tokie žmonės priversti kasdien pradėti darbą anksti, nuo pirmadienio iki penktadienio kaupiasi miego skola, o savaitgalį ji kompensuojama taip, kad sekmadienio vakarą vėl tampa sunku laiku užmigti.

    Kaip sumažinti žalą kasdienybėje

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja stabilizuoti kėlimosi laiką visomis savaitės dienomis. Praktinis principas paprastas: jei darbo dienomis keliatės 7.00 valandą, savaitgalį saugiausia riboti nukrypimą iki maždaug 60 minučių.

    Ryto šviesa yra vienas svarbiausių signalų biologiniam laikrodžiui, todėl verta kuo anksčiau išeiti į dienos šviesą, net jei oras apniukęs. Jei šeštadienį jaučiamas didelis nuovargis, dažniau rekomenduojama ne miegoti iki pietų, o rinktis trumpą, iki 20 minučių trunkantį pogulį ankstyvą popietę.

    Jei režimo keisti nepavyksta dėl darbo grafiko ar šeimos įsipareigojimų, miego specialistai pataria bent jau vengti staigių šuolių ir didelio vėlavimo sekmadienį. Kuo mažesnis skirtumas tarp darbo dienų ir savaitgalio, tuo mažesnė tikimybė, kad pirmadienis prasidės lėtai ir su nuolatiniu nuovargiu.

  • Suplementai ryte tuščiu skrandžiu? Šių vitaminų ir mineralų taip nevartokite

    Suplementai ryte tuščiu skrandžiu? Šių vitaminų ir mineralų taip nevartokite

    Ryte, dar prieš pusryčius, nemaža dalis žmonių griebiasi vitaminų ar mineralų, tačiau tai ne visada geriausias pasirinkimas. Kai kurie papildai tuščiu skrandžiu prasčiau pasisavinami, kiti gali sudirginti virškinamąjį traktą ar net sąveikauti su vaistais.

    Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K dažniausiai efektyviau pasisavinami vartojant kartu su maistu, kuriame yra bent šiek tiek riebalų. Tam nereikia riebių pusryčių, dažnai pakanka jogurto, kiaušinių, avokado, riešutų ar sumuštinio su alyvuogių aliejumi.

    Daugiavitaminiai papildai, kuriuose būna ir riebaluose, ir vandenyje tirpių vitaminų, taip pat neretai geriau toleruojami valgant. Maistas gali sumažinti pykinimo riziką, ypač jautresnį skrandį turintiems žmonėms.

    Kita dažna klaida yra kelių panašios sudėties produktų derinimas vienu metu. Taip lengva nepastebimai viršyti rekomenduojamas paros normas, o tai ypač aktualu riebaluose tirpiems vitaminams, kurie organizme gali kauptis.

    Omega-3 riebalų rūgščių papildus daugeliui patogiau vartoti su maistu, nes taip dažnai sumažėja atsirūgimo ir nemalonaus žuvies poskonio tikimybė. Be to, riebalai maiste gali pagerinti kai kurių omega-3 formų pasisavinimą.

    Kalcio papildų atveju svarbi jų forma. Kalcio karbonatas paprastai geriau pasisavinamas valgant, nes jam palankesnė rūgštesnė skrandžio terpė, o kalcio citratas dažnai gali būti vartojamas ir be maisto.

    Jei kalcio dozė didesnė, ją verta dalyti į kelis kartus per dieną, nes organizmas efektyviausiai panaudoja mažesnes vienkartines porcijas. Praktikoje dažnai minima riba yra apie 500 miligramų vienu kartu, nors tikslus poreikis priklauso nuo žmogaus situacijos ir mitybos.

    Magnio papildai, ypač didesnėmis dozėmis, gali sukelti viduriavimą, pykinimą ar pilvo spazmus. Tokie pojūčiai dažniau siejami su tam tikromis magnio formomis, todėl pasireiškus dirginimui dažnai rekomenduojama vartoti su maistu ir neviršyti gamintojo nurodytos dozės.

    Panašiai ir cinkas kai kuriems žmonėms tuščiu skrandžiu gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą ar vėmimą. Ilgą laiką vartojant per dideles cinko dozes, gali sutrikti vario pasisavinimas, todėl papildus svarbu rinktis atsakingai.

    Išimtis dažnai būna geležis, kuri paprastai geriausiai pasisavinama tuščiu skrandžiu, pavyzdžiui, apie 30–60 minučių prieš valgį arba praėjus maždaug dviem valandoms po jo. Vis dėlto ji gali sukelti virškinimo diskomfortą, todėl daliai žmonių tenka vartoti su maistu, susitaikant su mažesniu pasisavinimu.

    Geležies nerekomenduojama tuo pačiu metu vartoti kartu su kalciu, pieno produktais, kava ar arbata, nes tai gali mažinti pasisavinimą. Taip pat svarbu nepradėti geležies vartoti vien dėl nuovargio ar išblyškusios odos, nes perteklius gali pakenkti, o tiksliausias kelias yra kraujo tyrimai ir gydytojo rekomendacija.

    Vartojant kelis papildus ar kartu geriant vaistus, išauga sąveikų rizika. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys skydliaukės vaistus, antikoaguliantus, antibiotikus ar gydantys lėtines ligas, todėl saugiausia papildų planą suderinti su gydytoju arba vaistininku.

    Galiausiai, maisto papildai skirti papildyti mitybą, o ne pakeisti įvairų racioną. Jei kyla abejonių, kada tiksliai vartoti konkretų produktą, verta vadovautis pakuotės instrukcija ir įvertinti individualias sveikatos aplinkybes.