CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Gydytojas perspėja: viena ryto klaida po žadintuvo gali sugadinti visą dieną

    Kiekvieną kartą, kai po žadintuvo signalo dar kartą įsikniaubiate į pagalvę ir bandote „pasnausti“, organizmas už tai sumoka. Toks trumpas miegas dažniausiai neatgaivina, o tik sustiprina nuovargį ir didina stresą.

    Miego ekspertė ir neurobiologė Chelsea Roršajb teigia, kad nemažai žmonių po žadintuvo dar apie 15 minučių guli lovoje ir naršo socialiniuose tinkluose, kol galiausiai atsikelia.

    Anot specialistės, verta kuo greičiau keltis iš lovos ir pradėti rytą. Taip smegenims išlaikoma aiški asociacija, kad miegamasis yra skirtas poilsiui, o tai ilgainiui gali padėti gerinti miego kokybę.

    Taip pat nerekomenduojama pasilikti tamsiame kambaryje. Šviesa veiksmingai slopina melatonino gamybą smegenyse ir siunčia kūnui signalą, kad diena jau prasidėjo.

    Reguliarus kėlimosi laikas padeda biologiniam laikrodžiui reguliuoti ne tik miegą, bet ir kitas fiziologines funkcijas. Ilgesnis miegas savaitgaliais gali sukelti koncentracijos sunkumų, nuovargį, dirglumą bei galvos skausmą – tai neretai sugadina visą dieną.

    Nuoseklus miego režimas, kai kasdien einama miegoti ir keliamaasi panašiu metu, laikomas vienu svarbiausių kokybiško nakties poilsio veiksnių.

    Viena iš pirmųjų ryto užduočių, kurią rekomenduojama atlikti per pirmąsias 30 minučių po pabudimo, – gauti natūralios dienos šviesos. Tam pakanka išeiti į lauką arba atsisėsti prie lango.

    Dienos šviesa labai svarbi cirkadinio ritmo palaikymui. Jos trūkumas gali bloginti miego kokybę, skatinti nemigą ir neigiamai veikti nuotaiką.

    Be to, fizinis aktyvumas yra paprastas būdas „įjungti“ dienos režimą. Pratimai nebūtinai turi būti intensyvūs – užtenka trumpai pasivaikščioti ar, pavyzdžiui, išvesti šunį į lauką.

  • Mokslininkai nustebino: 2 vaisiai gali padėti mažinti kraujospūdį ir saugoti širdį

    Daugelis žmonių vaisius vis dar laiko nebūtina sveikos mitybos dalimi. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad jie gali būti itin svarbūs širdies sveikatai, ypač žmonėms, turintiems prediabetą. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Journal of the American Heart Association“ – mokslininkai teigia, jog tam tikri vaisiai gali prisidėti prie mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Tyrėjai siekė patikrinti paprastą idėją: kaip pasikeis prediabetu sergančių suaugusiųjų sveikatos rodikliai, jeigu jie į kasdienę mitybą įtrauks du konkrečius vaisius, nekeisdami kitų įpročių. Eksperimento metu buvo užfiksuoti reikšmingi pokyčiai.

    Tyrime dalyvavę suaugusieji, turintys prediabetą, buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė, pavadinta „Avokadas–mangas“, kasdien suvalgydavo po vieną vidutinio dydžio avokadą ir po vieną puodelį šviežio mango. Šiuos produktus dalyviai vartojo kaip pagrindinių valgymų dalį arba kaip užkandį. Tokios mitybos jie laikėsi aštuonias savaites.

    Kitoje grupėje avokadai ir mangai nebuvo vartojami – vietoje jų dalyviams buvo skiriami tokios pačios kalorinės vertės angliavandenių turintys produktai. Svarbu tai, kad tyrimo metu nė vienam dalyviui nebuvo duodamos rekomendacijos mesti svorį ar didinti fizinį aktyvumą. Vienintelis esminis pokytis buvo dviejų vaisių įtraukimas į racioną.

    Po aštuonių savaičių mokslininkai palygino abiejų grupių rezultatus. Paaiškėjo, kad avokadus ir mangus vartojusių dalyvių grupėje fiksuotas reikšmingas pagerėjimas pagal kelis rodiklius, susijusius su širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Be to, gydytojai primena, kad kepenų būklei gali kenkti ne tik alkoholis. Pasak specialistų, mažiau akivaizdus, tačiau ypač žalingas veiksnys gali būti saldinti gazuoti gėrimai – nors jie populiarūs, ilgainiui gali kelti rimtą grėsmę kepenims, kurios atlieka svarbų vaidmenį detoksikacijoje ir medžiagų apykaitoje.

  • Pamirškite „Draugų“ patarimą: gydytojai paaiškino, kodėl negalima šlapintis ant medūzos įgėlimo

    Patarimas „pasišlapinti ant medūzos įgėlimo“ jau seniai sklando visuomenėje, o ypač išpopuliarėjo po vieno serialo „Draugai“ epizodo, kuriame Čandleris taip bando „padėti“ Monikai. Tačiau gydytojai pabrėžia: šis metodas ne tik nepadeda, bet gali ir pabloginti situaciją. Medikai paaiškina, kodėl šį mitą verta pamiršti ir ką iš tiesų daryti paplūdimyje susidūrus su medūzos įgėlimu.

    Gydytojas Piteris Ričardsonas teigia, kad šlapimas medūzų nuodų neneutralizuoja. Pasak jo, jis gali net sustiprinti skausmą. Tai susiję su geliančių ląstelių fiziologija: šlapimas yra palyginti mažo sūrumo skystis, todėl kontaktas su juo gali suaktyvinti dar „neiššovusias“ geliančias ląsteles ir paskatinti jas išskirti daugiau nuodų.

    Be to, kaip pažymi medikai, tai veikiausiai yra paskutinis dalykas, kurį kas nors norėtų matyti paplūdimyje.

    Pasak gydytojo, daug saugesnis pirmosios pagalbos būdas po kontakto su medūza – jūros vanduo. Jis neprovokuoja papildomo toksinų išsiskyrimo ir padeda nuo odos nuplauti geliančių ląstelių likučius. Daugeliu atvejų įgėlimai sukelia niežulį ir bėrimą, kurie praeina be komplikacijų.

    Vis dėlto kai kurios medūzų rūšys, pavyzdžiui, kubomedūza ar portugalinis laivelis, gali būti itin pavojingos ir net mirtinos. Tokiais atvejais gali pasireikšti vėmimas, raumenų spazmai, pasunkėjęs kvėpavimas ir širdies bei kraujagyslių sistemos nepakankamumas.

    JAV Nacionalinė sveikatos tarnyba pataria pažeistą vietą praplauti jūros vandeniu, atsargiai pincetu pašalinti čiuptuvus, pažeistą vietą pamirkyti karštame vandenyje ir prireikus vartoti skausmą malšinančius vaistus. Nerekomenduojama liesti įgėlimo vietos plikomis rankomis, dėti ledo ar uždengti žaizdos. Ir tikrai nereikėtų šlapintis ant įgėlimo.

  • Gydytojai įspėja: šie populiarūs nuskausminamieji gali tyliai žaloti inkstus

    Gydytojai įspėja apie galimą neigiamą populiarių priešuždegiminių vaistų poveikį inkstų funkcijai. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems yra didesnė inkstų ligų rizika, taip pat sergantieji diabetu ar turintys padidėjusį arterinį kraujospūdį.

    Inkstų sutrikimai. Asociatyvi nuotrauka

    Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, naproksenas ir diklofenakas, gali didinti kraujospūdį ir pažeisti inkstų kraujagysles, skelbia leidinys „Independent“.

    Gydytojas Olivier Picard aiškina, kad NVNU, pavyzdžiui, ibuprofenas, dažnai yra veiksmingi ir paprastai laikomi saugiais vaistais. Vis dėlto, pasak jo, pacientai turėtų žinoti apie galimą jų poveikį, ypač jei priklauso padidintos rizikos grupei, o prireikus – aptarti su gydytoju alternatyvas.

    Gydytoja Fiona Loud pabrėžia, kad inkstų ligos gali išsivystyti bet kam ir bet kada, o jų pasekmės gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, santykius, finansinę padėtį bei fizinę ir psichikos sveikatą.

    „Galite prarasti iki 90 proc. inkstų funkcijos to net nė nesuprasdami, todėl svarbu žinoti požymius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, ir įsivertinti, ar nepriklausote padidintos rizikos grupei“, – teigė ji.

    Specialistai primena, kad inkstai kasdien filtruoja didelį kiekį kraujo, padeda reguliuoti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą bei šalina iš organizmo toksinus. Norint išsaugoti inkstų sveikatą, taip pat rekomenduojama mažinti druskos vartojimą, nes neretai žmonės nepastebi, kad suvartoja daugiau nei rekomenduojama.

    Reguliariai viršijant paros natrio normą (daugiau nei 6 g per dieną), gali didėti rizika susirgti lėtine inkstų liga, formuotis inkstų akmenims, silpnėti inkstų filtravimo funkcija, taip pat augti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.

  • 5 kasdienės klaidos, kurios tyliai žaloja širdį: gydytojai įspėja nedelsti

    Širdies ir kraujagyslių ligos laikomos viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Širdies sveikatai įtakos turi daugybė veiksnių – nuo genetikos ir amžiaus iki kasdienių įpročių. Būtent įpročiai gali po truputį silpninti širdies ir kraujagyslių sistemą ir ilgainiui sukelti pavojingų pasekmių.

    Širdies problemos. Asociatyvi nuotr.

    Rūkymas – vienas žalingiausių įpročių širdžiai. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos pažeidžia kraujagysles, mažina deguonies kiekį kraujyje ir didina arterinį kraujospūdį. Dėl to širdžiai tenka didesnis krūvis. Pavojingas ir pasyvus rūkymas – jis organizmą veikia ne mažiau neigiamai nei aktyvus.

    Netinkama mityba – racionas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio, didina aterosklerozės riziką. Per didelis druskos vartojimas siejamas su hipertenzija, o tai yra tiesioginis širdies ligų rizikos veiksnys. Širdies ir kraujagyslių sistemai kenkia ir daržovių, vaisių bei skaidulų turinčių produktų stoka.

    Sėdimas gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalų kūno svorį, reguliuoti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį. Reguliaraus judėjimo trūkumas didina nutukimo tikimybę, mažina širdies ištvermę ir blogina kraujagyslių veiklą. Žmonėms, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami, širdies ligų rizika yra gerokai didesnė.

    Pernelyg gausus alkoholio vartojimas – dideli alkoholio kiekiai kelia kraujospūdį, skatina aritmijų atsiradimą ir gali pažeisti širdies raumenį. Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu didina insulto ir širdies nepakankamumo riziką.

    Lėtinis stresas ir miego trūkumas – nuolatinė įtampa skatina hormonų, didinančių kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, gamybą. Nepakankamas miegas taip pat neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, nes organizmas nespėja atsigauti.

    Taip pat pavojinga ignoruoti lėtinių ligų kontrolę. Sergantieji diabetu, hipertenzija ar turintys padidėjusį cholesterolio kiekį turėtų reguliariai stebėti sveikatos būklę. Negydomos ligos ir profilaktikos stoka reikšmingai padidina širdies komplikacijų tikimybę.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie įpročius, kurie gali padėti saugoti širdies sveikatą.

  • Gydytojai įspėja: šie galvos skausmo simptomai gali išduoti smegenų auglį

    Galvos skausmas – problema, su kuria žmonės neretai susiduria kasdienybėje. Jo priežastys gali būti įvairios: nuo skysčių trūkumo iki streso. Vis dėlto kai kuriais atvejais galvos skausmas gali signalizuoti ir apie itin pavojingas ligas, įskaitant smegenų auglį.

    Gydytojai įvardija, kuo galvos skausmas, susijęs su smegenų augliu, gali skirtis nuo įprasto, taip pat nurodo kitus būdingus simptomus, apie kuriuos svarbu žinoti.

    Galvos skausmas. Iliustracinė nuotrauka

    Esant smegenų augliui galvos skausmas dažnai nepraeina pavartojus įprastų nuskausminamųjų. Jis gali būti stipresnis rytais, taip pat suintensyvėti įsitempus, kosint ar pasilenkus.

    Kitas galimas požymis – nepaaiškinamas pykinimas arba vėmimas, ypač rytais. Tai gali būti susiję su padidėjusiu spaudimu galvos smegenyse. Apie galimus pakitimus taip pat gali įspėti ir svaigulys.

    Smegenų augliai gali turėti įtakos judesiams ir fizinei savijautai. Gali atsirasti vienos kūno pusės silpnumas, tirpimas ar dilgčiojimas, taip pat pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai.

    Dar viena simptomų grupė – kalbos ir regos problemos. Sunkumai parenkant žodžius, neaiški kalba ar prastesnis kalbos supratimas kartais siejami su galvos smegenų pakitimais. Auglys taip pat gali sukelti neryškų matymą, dvejinimąsi akyse ar net dalinį regėjimo praradimą.

    Ekspertai taip pat mini nuovargį, pažinimo ar asmenybės pokyčius, pavyzdžiui, atminties sutrikimus. Prie galimų neurologinės ligos požymių priskiriami ir traukuliai.

  • Susitrūkinėję kulnai pavasarį? Šie 4 žingsniai per 15 min. per savaitę grąžins glotnumą

    Susitrūkinėję kulnai pavasarį? Šie 4 žingsniai per 15 min. per savaitę grąžins glotnumą

    Artėjant pavasariui vis dažniau prisimename atvirą avalynę, todėl verta laiku pasirūpinti pėdų būkle. Po šildymo sezono neretai pasireiškia suskeldėję kulnai, šiurkštūs padai ir suragėjusios odos „atplaišėlės“. Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai pakanka kelių paprastų, reguliariai atliekamų veiksmų, kad oda taptų glotni, sudrėkinta ir atrodytų sveikai.

    Susitrūkinėję kulnai – dažnas nepatogumas, ypač po žiemos, kai pėdų oda būna išsausėjusi ir sukietėjusi. Sausas oras, netinkama avalynė ar nereguliari priežiūra lemia, kad oda praranda elastingumą, tampa kieta ir pradeda skilinėti. Vis dėlto pasirūpinus pėdomis iš anksto, iki sandalų ir šlepečių sezono galima gana greitai pagerinti jų išvaizdą.

    Štai 4 priežiūros žingsniai, kuriuos verta įtraukti į rutiną.

    1. Odos mirkymas ir suminkštinimas

    Kartą per savaitę skirkite kelias minutes pėdų vonelėms šiltame vandenyje. Maždaug 10–15 min. mirkymas suminkština suragėjusią odą ir paruošia ją tolimesnei priežiūrai. Tuomet negyvos odos pašalinimas tampa paprastesnis ir saugesnis.

    2. Švelnus negyvos odos šveitimas

    Po vonelės galima naudoti pemzą arba pėdų dildę, kad atsargiai pašalintumėte sukietėjusią odą kulnų srityje. Reguliarus, tačiau švelnus šveitimas padeda išvengti perteklinio suragėjusios odos kaupimosi, kuris dažnai ir sukelia įtrūkimus.

    3. Kasdienis drėkinimas

    Svarbiausias pėdų priežiūros elementas – kasdien naudojamas pėdų kremas. Rekomenduojama rinktis priemones su šlapalu arba pieno rūgštimi: jos ne tik drėkina, bet ir padeda suminkštinti sukietėjusią odą. Nuoseklus drėkinimas didina odos elastingumą ir mažina tikimybę, kad kulnai vėl ims trūkinėti.

    4. Tinkama avalynė ir nuosekli rutina

    Reikšmę turi ne tik kosmetika – svarbi ir tinkamai parinkta avalynė. Batai turėtų stabilizuoti kulną, nespausti ir netrinti. Pėdų priežiūrą verta laikyti nuolatine rutinos dalimi: reguliarus šveitimas ir drėkinimas padeda išlaikyti pėdas glotnias visą pavasario ir vasaros sezoną.

  • Močiutės grožio triukai iš šaldytuvo: šie 4 produktai gali veikti geriau nei kremas

    Močiutės grožio triukai iš šaldytuvo: šie 4 produktai gali veikti geriau nei kremas

    Šiandieniniame skubančiame pasaulyje grįžti prie paprastų, natūralių sprendimų tampa tikra prabanga. Mūsų močiutės puikiai žinojo: agurko riekelė ar šaukštas medaus kartais padaro daugiau nei sudėtinga kosmetikos rutina. Dabar, kai vis dažniau renkamės minimalistinę odos priežiūrą, iš naujo atrandame namuose turimus „lobius“. Tad prieš pirkdami dar vieną brangų kremą, atsidarykite šaldytuvą – rezultatai gali maloniai nustebinti.

    Jei Kleopatra gyventų mūsų laikais, veikiausiai ir toliau mėgautųsi pieno ir medaus voniomis. Medus yra vienas universaliausių produktų, kuriuos galima naudoti odai. Jis natūraliai padeda pritraukti ir sulaikyti drėgmę, todėl suteikia odai gilesnį drėkinimą. Be to, medus pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali padėti esant smulkiems bėrimams ir greitinti sudirgimų gijimą.

    Paprasčiausias būdas – ant lengvai sudrėkintos veido odos užtepkite ploną kokybiško medaus sluoksnį ir palaikykite apie 15–20 minučių. Nuskalavus oda dažnai atrodo lygesnė, minkštesnė ir maloniai stangresnė.

    Natūralus jogurtas puikiai tinka ne tik virtuvėje, bet ir grožio ritualuose. Jo paslaptis – pieno rūgštis, priskiriama AHA rūgščių grupei. Ji veikia švelniai: padeda pašalinti negyvas odos ląsteles, gali prisidėti prie porų „atlaisvinimo“ ir tolygesnio odos tono.

    Norėdami išnaudoti jogurto potencialą, pasigaminkite šviesinančią ir raminančią kaukę: sumaišykite 2 šaukštus tiršto natūralaus jogurto su 1 arbatiniu šaukšteliu medaus. Gautą masę tepkite ant veido apie 15 minučių. Jogurte esantys probiotikai papildomai gali padėti nuraminti sudirgimus ir palaikyti natūralų odos mikrobiomą.

    Ne veltui avokadas tapo sveikos gyvensenos žvaigžde. Šis kremiškas vaisius – tikras maistinių medžiagų šaltinis ir odai. Jame gausu sveikųjų riebalų, įskaitant omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis, kurios padeda stiprinti odos lipidinį barjerą ir mažinti drėgmės praradimą.

    Norėdami odai suteikti daugiau komforto, sutrinkite šakute pusę prinokusio avokado ir gautą masę užtepkite ant veido 15–20 minučių. Tokia kaukė gali giliai pamaitinti, nuraminti sudirgimus ir suteikti odai vitaminų, ypač vitamino E, dažnai vadinamo jaunystės vitaminu. Po procedūros oda paprastai jaučiasi švelnesnė ir labiau atsigavusi.

    Jei oda jautri, linkusi rausti ir greitai sudirgsta, avižiniai dribsniai gali tapti tikru išsigelbėjimu. Juose esantys beta gliukanai padeda sukurti švelnų apsauginį sluoksnį, kuris mažina drėgmės netekimą ir ramina. Avižos taip pat turi natūralių valomųjų medžiagų, kurios švelniai padeda nuvalyti odą.

    Kai reikia greitos pagalbos, tinka avižų kompresas. Kelis šaukštus avižinių dribsnių (geriausia stambesnių) užpilkite nedideliu kiekiu karšto vandens arba pieno ir palaukite, kol išbrinks. Kai masė atvės, užtepkite ją ant veido ir palaikykite 15 minučių. Tai gali sumažinti tempimo jausmą, nuraminti sudirgimus ir vizualiai prislopinti paraudimą.

  • Kovo odgaiva brandžiai odai po žiemos: vien kremas nepadės – šie žingsniai būtini

    Kovo odgaiva brandžiai odai po žiemos: vien kremas nepadės – šie žingsniai būtini

    Ankstyvą pavasarį ypač aiškiai matyti, kaip oda buvo prižiūrima žiemą. Tačiau net ir tuomet, kai šaltuoju sezonu stengiamasi intensyviai drėkinti, veido oda neretai atrodo suprastėjusi. Kovas yra tinkamas metas padėti odai atsistatyti po žiemos ir paruošti ją vasarai, kuri taip pat gali būti nepalanki dėl saulės ir aplinkos veiksnių. Namų procedūros ypač praverčia moterims po 60-ies, kai dažniau vargina sudirgimai, sausumas ir elastingumo praradimas.

    Brandžiai odai skirta kosmetika dažnai sulaukia didelio susidomėjimo, nes joje pasitelkiamos vis pažangesnės formulės. Tai suprantama: įvardijama, kad jau po 30-ies lėtėja ląstelių apykaita, o oda pamažu netenka kolageno, elastino ir hialurono rūgšties.

    Dėl to gali ryškėti suglebimas, sausumas, daugėti raukšlių, keistis veido ovalas. Šių pokyčių greičiui įtakos turi mityba, skysčių vartojimas, gyvenimo būdas, stresas ir, žinoma, kasdienė priežiūra. Nors daug moterų tai supranta ir nuosekliai rūpinasi oda, po žiemos ji vis tiek kartais būna prastos būklės.

    Taip nutinka ne tik dėl žemų temperatūrų lauke, bet ir dėl sauso patalpų oro, labiau perdirbto maisto bei per mažo skysčių kiekio dienos eigoje. Tuomet oda gali tapti jautresnė, šiurkštesnė, kartais pradeda pleiskanoti, o paraudimai išryškėja labiau.

    Norint paskatinti regeneraciją, geriau pamaitinti, sudrėkinti ir pagerinti išvaizdą, verta įtraukti procedūras, kurios greičiau padeda susigrąžinti švytėjimą. Kokius paprastus žingsnius galima atlikti namuose, pasitelkiant lengvai prieinamas priemones?

    Pirmiausia odą reikia paruošti: švelniai nuvalyti ir padėti pašalinti negyvų ląstelių sluoksnį. Du kartus per savaitę naudokite fermentinį šveitiklį (enziminį pilingą) – jis subtiliai tirpdo suragėjusį epidermį, o nuplovus oda tampa glotnesnė, švelnesnė ir vizualiai skaistesnė.

    Kitas svarbus žingsnis – tonizavimas. Vertėtų pasirinkti brandžiai odai pritaikytą toniką, pavyzdžiui, su vitaminu C, ir naudoti jį ne tik po šveitimo, bet kasdien. Tonikas padeda atkurti odos pH, suteikia drėgmės ir stiprina hidrolipidinį barjerą.

    Po žiemos visų tipų odai, ypač brandžiai, reikia gausesnio drėkinimo. Kremai ir serumai yra būtini, tačiau kartais jų nepakanka, todėl ankstyvą pavasarį verta papildomai pamaitinti išsausėjusį epidermį. Naktį galima rinktis aliejus ar sodresnes priemones, pavyzdžiui, su taukmedžio sviestu ar migdolų aliejumi, tepant kiek storesniu sluoksniu.

    Rytais svarbu naudoti drėkinamąjį kremą su apsauga nuo UVA ir UVB, geriausia SPF 50. Tokia priemonė mažina pigmentinių dėmių riziką, saugo nuo sudirgimų ir padeda lėtinti raukšlių ryškėjimą.

    Drėkinimas – būtinas, bet vien jo neužtenka. Brandžiai odai šiuo laikotarpiu praverčia ir veikliosios medžiagos, skatinančios kolageno bei elastino sintezę. Vertėtų ieškoti priemonių su hialurono rūgštimi, kofermentu Q10 ir vitaminu C. Hialurono rūgštis intensyviai drėkina, o reguliariai naudojama gali prisidėti prie stangrumo palaikymo. Kofermentas Q10 padeda saugotis oksidacinio streso, o vitaminas C šviesina, gerina toną ir turi antioksidacinį poveikį.

    Mažiausiai du kartus per savaitę verta skirti daugiau laiko vakarui ir pasidaryti intensyviai drėkinančią kaukę. Brandžiai odai skirtą kaukę galima įsigyti parduotuvėje arba pasigaminti namuose, pavyzdžiui, naudojant medų ir kitus drėkinančius ingredientus.

    Sumaišykite pasirinktus ingredientus, užtepkite ant veido ir palaikykite bent 20 minučių. Tuomet kruopščiai nuplaukite vandeniu. Tokią kaukę geriausia naudoti kaip vieną iš paskutinių vakarinių žingsnių, prieš serumą ir kremą.

  • Išsiplėtusios poros ir riebus blizgesys? Šie 5 žingsniai iš tiesų mažina jų matomumą

    Išsiplėtusios poros ir riebus blizgesys? Šie 5 žingsniai iš tiesų mažina jų matomumą

    Matomos poros – viena dažniausių odos priežiūros problemų. Ne vienam atrodo, kad laikui bėgant jos tampa vis ryškesnės, ypač T zonoje. Gera žinia ta, kad tinkamai parinkta ir reguliariai atliekama priežiūra gali akivaizdžiai pagerinti odos išvaizdą. Svarbiausia ne vienas „stebuklingas“ produktas, o keli paprasti, nuosekliai taikomi žingsniai.

    Pradėkime nuo pagrindų: poras turi visi, jos būtinos normaliai odos veiklai. Tai smulkūs riebalinių liaukų latakai, kurie padeda odai šalinti sebumą ir prakaitą. Problema prasideda tuomet, kai liaukos veikia per intensyviai – sebumo perteklius, susimaišęs su negyvomis odos ląstelėmis ir nešvarumais, užkemša poras. Dėl to jos plečiasi ir tampa labiau matomos. Tam įtakos gali turėti genetika, hormonai, taip pat netinkama priežiūra, todėl ypač svarbus švelnus, bet efektyvus valymas ir reguliarus šveitimas.

    Jei norisi mažiau matomų porų, verta įprasti prie dviejų etapų veido valymo. Pirmasis etapas – makiažo ir apsauginio kremo nuo saulės nuvalymas aliejinės bazės priemone. Esminis momentas čia – masažas: jam skirkite bent 60 sekundžių, daugiausia dėmesio skirdami T zonai (kaktai, nosiai ir smakrui), kur poros paprastai matomiausios. Toks valymas padeda ištirpdyti tai, kas „užsilaiko“ porose. Jei patinka „K-beauty“ rutinos, dėmesio gali vertas būti balzamas „Hwarang Peony Grinding“ – jis patogioje, higieniškoje pakuotėje, o kontaktuodamas su oda virsta maloniu aliejumi. Po masažo priemonę nuplaukite vandeniu ir pereikite prie antrojo etapo – prausimo vandens pagrindo produktu.

    Antrajam valymo etapui geriausiai tiks švelnus gelis ar putos, kurios nuplauna likusius nešvarumus nepažeisdamos odos hidrolipidinį barjerą. Kaip pavyzdį galima paminėti prausiklį iš „Swederm“ asortimento.

    Po prausimosi rekomenduojama naudoti toniką, kad būtų atkurta odos pH pusiausvyra ir oda būtų paruošta aktyviosioms medžiagoms. Riebiai, bet jautriai odai gali tikti tonizuojantys diskeliai „Ongredients“ su šaltalankių vaisių ekstraktu, pantenoliu ir vitaminu C – jie gali padėti švelniai pašalinti likučius, atkimšti poras ir reguliuoti sebumo išsiskyrimą. Toliau itin svarbus žingsnis – reguliarus negyvų odos ląstelių pašalinimas, todėl švelnų veido šveitimą verta atlikti bent kartą per savaitę.

    Norint realiai sumažinti porų matomumą, į rutiną pravartu įtraukti ingredientus, kurie reguliuoja riebalų išsiskyrimą ir padeda glotninti odos tekstūrą. Čia ypač praverčia rūgštys. Salicilo rūgštis (BHA) laikoma viena efektyviausių porų valymui, nes gali prasiskverbti pro sebumo sluoksnį ir veikti giliau. Taip pat naudinga glikolio rūgštis (AHA), kuri padeda lyginti odos paviršių. Pradžioje rūgščių produktą verta naudoti 2–3 kartus per savaitę, stebint odos reakciją.

    Galiausiai – kremas. Daugelis riebios odos savininkų bijo drėkinimo, tačiau tai klaida: išsausėjusi oda dažnai „ginasi“ gamindama dar daugiau sebumo. Dienai rinkitės lengvas, gelines tekstūras, kurios greitai susigeria, neapsunkina odos ir tinka kaip makiažo pagrindas. Sudėtyje ieškokite niacinamido, cinko ar žaliosios arbatos ekstrakto. Nakčiai tiks maitinantis, bet nekomedogeninis kremas, palaikantis odos atsinaujinimo procesus. Privalumas, jei sudėtyje bus ceramidų, hialurono rūgšties ar retinolio (tik svarbu jo nenaudoti toje pačioje rutinoje kartu su rūgštimis). Nuosekli priežiūra dažnai leidžia ryte atsikelti su ramesne, labiau sudrėkinta ir lygesne oda.