Category: Sveikata ir grožis

  • Pamirškite lūžinėjančius nagus: 6 natūralūs triukai, kurie per kelias savaites stiprina plokštelę

    Pamirškite lūžinėjančius nagus: 6 natūralūs triukai, kurie per kelias savaites stiprina plokštelę

    Nagų augimas turi savo biologinį tempą: vidutiniškai nago plokštelė paauga apie 3–4 milimetrus per mėnesį. Tam įtakos turi amžius, genetika, bendra sveikatos būklė ir net sezonas, tačiau kasdieniai įpročiai gali arba padėti, arba stipriai pakenkti.

    Dažniausiai problema būna ne lėtas augimas, o tai, kad nagai lūžinėja ir sluoksniuojasi dar nespėję užaugti. Tuomet atrodo, jog jokio progreso nėra, nors iš tiesų nago matrica dirba įprastu ritmu.

    Šiluma, druska ir aliejus

    Vienas paprasčiausių būdų pagerinti nago ir odelių būklę yra šilta rankų vonelė su druska. Ji gali padėti suminkštinti odeles, o kartu suteikti malonų trumpą poilsį rankoms po dienos darbų.

    Į šiltą vandenį įmaišius šaukštą jūros ar Epsom druskos ir palaikius rankas 10–15 minučių, nagai dažnai tampa mažiau trapūs. Jei oda linkusi sausėti, verta įlašinti šiek tiek alyvuogių aliejaus, kad procedūra neperdžiovintų.

    Kasdienė stimuliacija aplink odeles

    Naujos nago ląstelės formuojasi ties matrica, po odele, todėl švelnus masažas aplink nagą gali pagerinti mikrocirkuliaciją. Tai nėra stebuklas per naktį, bet reguliarumas gali turėti apčiuopiamą poveikį nago išvaizdai ir elastingumui.

    Patogu masažą daryti vakare tepant rankų kremą: apie minutę kiekvienam pirštui, su lengvais sukamaisiais judesiais. Svarbu nenaudoti per didelio spaudimo, kad nepažeistumėte odelių ir nago pagrindo.

    Pilnikas gali būti lūžio priežastis

    Jei nagai auga, bet nuolat atskyla, verta peržiūrėti trumpinimo įpročius. Metaliniai pilnikai ir agresyvus dildinimas pirmyn atgal dažnai sukelia mikroįtrūkimus, dėl kurių kraštas pradeda sluoksniuotis.

    Švelnesni stikliniai arba popieriniai pilnikai paprastai mažiau traumuoja, o dildinimas viena kryptimi padeda išlaikyti lygesnį, tvirtesnį kraštą. Tokia smulkmena neretai lemia, ar nagas užaugs, ar lūš po kelių dienų.

    Nagui būtinas ne tik tvirtumas, bet ir elastingumas, todėl svarbus riebalinis sluoksnis. Įtrynus lašelį ricinos, argano ar paprasto alyvuogių aliejaus į nagus ir odeles prieš miegą, plokštelė dažnai tampa mažiau linkusi skilinėti.

    Dar vienas dažnas „nematomas“ kenkėjas yra vanduo ir buitinė chemija. Ilgas kontaktas su plovikliais minkština plokštelę, todėl namų ruošos darbams paprastos guminės pirštinės gali būti vienas efektyviausių įpročių, padedančių išvengti lūžinėjimo.

  • Per 60 metų ir treniruojasi su lengvais hanteliais: šis rankų pratimas stebina

    Per 60 metų ir treniruojasi su lengvais hanteliais: šis rankų pratimas stebina

    Vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas vis dažniau grįžta į viešą diskusiją, o 60 metų ribą perkopusių influencerių pavyzdžiai tampa papildomu motyvacijos šaltiniu. Viena ryškiausių tokių asmenybių – ilgametę patirtį turinti trenerė Grece Ghanem, kuri socialiniuose tinkluose dalijasi ne tik įvaizdžiais, bet ir trumpomis treniruočių ištraukomis.

    Jos žinutė paprasta: rezultatą dažnai kuria ne maksimalūs svoriai, o taisyklinga technika, nuoseklumas ir krūvio pritaikymas pagal savijautą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie į sportą grįžta po pertraukos arba nori judėti saugiai, neapkraudami sąnarių.

    Lengvi hanteliai, bet rimtas krūvis

    Vienas dažniausiai kartojamų G. Ghanem kompleksų – rankų ir pečių juostos treniruotė su lengvais hanteliais. Iš pirmo žvilgsnio 1,5–2 kilogramų svoris gali atrodyti menkas, tačiau didesnis pakartojimų skaičius ir lėtas tempas greitai sukuria raumenų įtampą.

    Toks formatas patogus namuose: nereikia sudėtingos įrangos, o treniruotę galima atlikti per trumpą laiką. Vis dėlto efektyvumą lemia ne greitis, o kontrolė: judesiai turi būti tolygūs, be šuoliavimo ir be bandymo kelti svorį inercija.

    Kokios raumenų grupės dirba

    Kompleksas paprastai apima apie aštuonis pratimus, kurie apkrauna pečius, bicepsus, tricepsus ir viršutinę nugaros dalį. Tarp jų dažnai minimas „Around the World“ judesys, kai rankos su hanteliais vedamos plačiu lanku nuo klubų iki virš galvos.

    Taip pat pasitaiko klasikinis spaudimas virš galvos, rankų kėlimas į priekį ir į šalis iki T formos. Toks pratimų derinys naudingas ne tik raumenų tonusui, bet ir laikysenai, nes į darbą įtraukiami stabilizuojantys viršutinės kūno dalies raumenys.

    Ką rekomenduoja sveikatos gairės

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems, įskaitant senjorus, rekomenduoja raumenis stiprinančią veiklą bent 2 kartus per savaitę. Tokia veikla gali būti atliekama su hanteliais, pasipriešinimo gumomis, kūno svoriu ar net buitinių daiktų svoriu, jei tik krūvis parenkamas atsakingai.

    G. Ghanem siūlo kiekvieną pratimą atlikti po 12–15 pakartojimų ir visą kompleksą kartoti per 3 serijas, tačiau tai nėra universali norma. Pradedantiesiems dažnai saugiau startuoti nuo mažesnio pakartojimų skaičiaus, ilgesnių poilsio pauzių ir mažesnio svorio, kad kūnas spėtų prisitaikyti.

    Praktinė nauda juntama kasdien: stipresni pečiai ir rankos palengvina pirkinių nešimą, daiktų kėlimą, darbą virtuvėje ar sode, taip pat padeda išlaikyti taisyklingesnę laikyseną. Ilgalaikėje perspektyvoje jėgos treniruotės siejamos ir su didesniu funkciniu savarankiškumu, kuris vyresniame amžiuje tampa itin svarbus.

    Svarbiausia – saugumas. Jei vargina pečių skausmas, yra sąnarių problemų, padidėjęs kraujospūdis ar patirtos traumos, prieš pradedant naują programą verta pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu, o pratimus pritaikyti individualiai.

    „Nereikia didelių svorių, kad pajustum darbą – svarbiausia reguliarumas ir kontrolė“, – sako Grece Ghanem.

  • Du prieskoniai kavoje gali padėti mažinti cukrų ir apetitą: svarbu nepadauginti

    Du prieskoniai kavoje gali padėti mažinti cukrų ir apetitą: svarbu nepadauginti

    Kavos problema dažnai slypi ne pačiame gėrime, o prieduose. Cukrus, saldinti sirupai, plakta grietinėlė ar riebūs užpilai kavą lengvai paverčia kaloringu desertu, ypač jei toks įprotis kartojamas kasdien. Ilgainiui tai gali reikšmingai padidinti bendrą paros energijos kiekį, net jei valgoma „įprastai“.

    Norint išlaikyti skonį, bet sumažinti saldumą, dažnai siūloma rinktis prieskonius. Du dažniausiai minimi variantai yra cinamonas ir imbieras, kurie suteikia aromato ir gali padėti rečiau siekti cukraus. Tačiau svarbiausia yra saikas ir realistiški lūkesčiai.

    Cinamonas: saldumo įspūdis be cukraus

    Cinamonas kavoje dažnai veikia paprastai ir praktiškai: jis sustiprina natūralų aromatą ir sukuria saldesnio skonio pojūtį, todėl daliai žmonių tampa lengviau mažinti cukraus kiekį. Mitybos tyrimuose cinamonas dažniau aptariamas dėl galimo poveikio gliukozės apykaitos rodikliams, nors tai nėra gydymo priemonė.

    Svarbu atkreipti dėmesį į cinamono rūšį. Dažniausiai prekyboje sutinkamas kasijos cinamonas turi daugiau kumarino, kurio dideli kiekiai ilgą laiką gali būti nepageidaujami. Kasdieniam vartojimui dažnai rekomenduojama rinktis Ceilono cinamoną, o kiekį laikyti nedidelį.

    Imbieras: intensyvus skonis ir šildantis efektas

    Imbieras daugeliui siejasi su arbata, tačiau jis tinka ir kavai, ypač jei norisi ryškesnio, šiek tiek aštresnio poskonio. Imbiero stiprumas yra privalumas, nes užtenka mažo kiekio, kad gėrimas taptų sodresnis. Kai kuriuose tyrimuose imbieras siejamas su sotumo pojūčiu ir metaboliniais rodikliais, tačiau „riebalų deginimo“ pažadai yra perdėti.

    Ne visiems imbieras tinka vienodai. Jautresnio skrandžio, refliukso turintiems žmonėms ar vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus verta būti atsargesniems ir stebėti savijautą. Kava pati savaime kai kuriems žmonėms gali didinti rėmenį, todėl net ir „sveikesni“ priedai nepadaro jos universaliu pasirinkimu.

    Kiek dėti į puodelį ir ko tikėtis

    Praktiškas orientyras vienam puodeliui yra apie ketvirtadalį arbatinio šaukštelio cinamono ir tiek pat malto imbiero. Jei imbiero skonis per intensyvus, verta pradėti nuo žiupsnelio arba rinktis tik cinamoną. Prieskonius patogiausia berti į karštą kavą ir gerai išmaišyti, jie tinka tiek juodai kavai, tiek su nedideliu pieno ar augalinio gėrimo kiekiu.

    Tokie priedai patys savaime nesukelia svorio mažėjimo, jei nesikeičia bendri įpročiai. Tačiau jie gali padėti sumažinti cukraus ir saldintų sirupų vartojimą, o tai ilgalaikėje perspektyvoje dažnai yra reikšmingesnis pokytis nei vienas „stebuklingas“ ingredientas. Taip pat svarbu nepamiršti kofeino normų, ypač jei per dieną išgeriama kelios kavos.

    Geriausias šio sprendimo principas paprastas: mažiau cukraus, daugiau aromato. Cinamonas ir imbieras gali padėti išlaikyti malonų skonį, bet sveikatai palankiausi rezultatai paprastai atsiranda tada, kai kartu tvarkomas mitybos ritmas, užkandžiavimas ir bendras energijos balansas.

  • Mokslininkai įspėja: greitesnis biologinis senėjimas gali didinti vėžio riziką jauniems

    Mokslininkai įspėja: greitesnis biologinis senėjimas gali didinti vėžio riziką jauniems

    Biologinis amžius ir vėžio rizika

    Kalendorinis amžius parodo, kiek žmogus gyvena metų, tačiau jis ne visada atspindi organizmo būklę. Biologinis amžius siejamas su audinių ir organų nusidėvėjimu, todėl du tą pačią dieną gimę žmonės gali biologiškai skirtis net keleriais metais.

    Biologinio senėjimo tempą veikia gyvenimo būdas ir aplinka: mityba, fizinis aktyvumas, kūno masė, miego kokybė, ilgalaikis stresas, lėtinių ligų kontrolė bei oro tarša. Dėl šių veiksnių dalies žmonių organizmas sensta greičiau, nei rodytų metrikai.

    Didelė imtis ir naujas mechanizmas

    Naują analizę atliko Washington University School of Medicine Sent Luise mokslininkai su kitais tyrimų centrais, o rezultatai paskelbti žurnale „Nature Medicine“. Tyrime naudoti 154 169 UK Biobank dalyvių duomenys, o išvados papildomai patikrintos nepriklausomoje daugiau kaip 10 000 žmonių kohortoje iš All of Us Research Program.

    Biologiniam senėjimui vertinti taikytas PhenoAge rodiklis, apskaičiuojamas pagal devynis įprastus laboratorinius parametrus, įskaitant gliukozę, uždegimo žymenis, inkstų funkcijos rodiklius, kraujo ląstelių parametrus ir albuminą. Tuomet biologinis amžius lygintas su kalendoriniu, įvertinant vadinamąjį amžiaus skirtumą.

    Ką parodė skaičiai?

    Tyrėjai nustatė, kad vėliau gimusios kartos, vertinant panašiame gyvenimo etape, dažniau rodo spartesnio biologinio senėjimo požymius. Pavyzdžiui, 1965–1974 metais gimusių dalyvių biologinio senėjimo rodiklis vidutiniškai buvo apie 23 proc. didesnis nei 1950–1954 metais gimusių asmenų.

    Esminė dalis buvo ryšys su ankstyvos pradžios vėžiu, kuris šiame darbe apibrėžtas kaip diagnozuojamas iki 55 metų. Kiekvienam PhenoAge padidėjimui vienu standartiniu nuokrypiu buvo fiksuojamas apie 8 proc. didesnis ankstyvos pradžios vėžio rizikos rodiklis, net įvertinus genetines prielaidas.

    Ryšiai skyrėsi pagal vėžio tipą: didesni pagreitėjusio biologinio senėjimo rodikliai buvo susiję su maždaug 42 proc. didesniu plaučių vėžio rizikos rodikliu, apie 22 proc. didesniu virškinamojo trakto navikų rizikos rodikliu ir apie 36 proc. didesniu gimdos kūno vėžio rizikos rodikliu.

    Ne visi organai sensta vienodai

    Mokslininkai taip pat vertino, ar senėjimas vienodai paliečia skirtingus audinius, pasitelkdami proteomines analizes, leidžiančias apytikriai įvertinti atskirų organų biologinį amžių. Paaiškėjo, kad senėjimas nevyksta tolygiai, o ryškiausi ryšiai su vėžiu matyti imuninėje sistemoje ir riebaliniame audinyje.

    Pagreitėjęs imuninės sistemos senėjimas siejosi su didesniu plaučių vėžio rizikos rodikliu, o greitesnis riebalinio audinio senėjimas buvo susijęs su didesniu storosios žarnos vėžio rizikos rodikliu. Tai leidžia manyti, kad specifiniai organų pokyčiai gali būti svarbūs skirtingų navikų vystymuisi.

    Kodėl tai svarbu praktikoje

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad darbas yra stebimasis: jis parodo sąsajas, tačiau neįrodo, kad pagreitėjęs biologinis senėjimas tiesiogiai sukelia vėžį. Abi būklės gali turėti bendrų priežasčių, susijusių su medžiagų apykaita, uždegiminiais procesais, gyvenimo būdu ir ilgalaikiu aplinkos poveikiu.

    Vis dėlto praktinė kryptis aiški: ateityje biologinio amžiaus vertinimas galėtų padėti tiksliau identifikuoti žmones, kuriems verta anksčiau pradėti patikras arba taikyti intensyvesnę prevenciją. Tam reikės papildomų tyrimų skirtingose populiacijose ir aiškių klinikinių rekomendacijų, kada bei kaip tokį vertinimą taikyti.

    Rezultatai dera su platesne tendencija, kuri pastaraisiais metais aptariama mokslinėje literatūroje: kai kurių vėžio formų atvejų skaičius jaunesnėse amžiaus grupėse auga, o galimi paaiškinimai apima nutukimo ir metabolinių sutrikimų paplitimą, itin perdirbtą maistą, mažą fizinį aktyvumą, prastesnį miegą, lėtinį stresą ir aplinkos taršą.

  • Karščių banga smogia senjorams: gydytojai įspėja, ką daugelis daro kasdien ir rizikuoja sveikata

    Karščių banga smogia senjorams: gydytojai įspėja, ką daugelis daro kasdien ir rizikuoja sveikata

    Karščių metu rizika išauga

    Per karščius daugelis vyresnio amžiaus žmonių stengiasi laikytis įprastos dienotvarkės: ankstyvi pusryčiai, trumpas apsipirkimas, vaistinė ar pasivaikščiojimas. Tačiau medikai pabrėžia, kad karščių bangos metu net nedidelis fizinis krūvis gali baigtis silpnumu, galvos svaigimu ar pavojingu organizmo perkaitimu.

    Didžiausia klaida – planuoti reikalus pačiu karščiausiu paros metu, kai saulė intensyviausia. Sveikatos specialistai primena, kad kaitra veikia ne tik termometro rodmenys: saulėje ir tvankiose vietose juntamoji temperatūra gali būti gerokai aukštesnė, todėl organizmas praranda daugiau skysčių ir greičiau perkaista.

    Kodėl vyresniems žmonėms sunkiau

    Su amžiumi silpnėja natūrali termoreguliacija: organizmui tampa sunkiau atiduoti šilumos perteklių, prakaitavimas gali būti mažiau efektyvus. Kraujotakos sistema taip pat ne visuomet pakankamai greitai prisitaiko, todėl šilumos atidavimas per odą gali būti lėtesnis.

    Riziką didina ir lėtinės ligos bei vartojami vaistai. Vyresni nei 65 metų žmonės dažniau susiduria su aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, širdies, inkstų ar kvėpavimo sistemos ligomis, o kai kurie vaistai gali paveikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, kraujospūdį ar prakaitavimą.

    Kasdienis įprotis, kuris per karščius pavojingas

    Medikai atkreipia dėmesį, kad rizikinga tampa net ir trumpa kelionė iki parduotuvės, ypač jei tenka stovėti eilėje, nešti pirkinius ar grįžti įkaitusiu šaligatviu. Papildomą grėsmę kelia ir tvankus viešasis transportas, kuriame organizmas dar greičiau netenka skysčių.

    Saugiausia svarbiausius reikalus perkelti į ankstyvą rytą arba vėlesnę popietę, kai temperatūra pradeda kristi. Jei įmanoma, verta apsipirkti iš anksto, prašyti artimųjų pagalbos arba rinktis pristatymą į namus, ypač per įspėjimus dėl karščio.

    Pagrindinis pavojus – dehidratacija ir perkaitimas

    Vienas didžiausių karščio pavojų senjorams – dehidratacija, nes troškulio jausmas su amžiumi gali būti silpnesnis. Dėl to žmogus gali gerti per mažai net tada, kai organizmui jau trūksta skysčių, o pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su nuovargiu.

    Įspėjamieji ženklai gali prasidėti nuo galvos skausmo, mieguistumo, silpnumo, galvos svaigimo, pykinimo ar sausumo burnoje. Taip pat gali sumažėti šlapinimasis, padažnėti širdies plakimas, atsirasti nestabili eisena ar dezorientacija, o tai ypač pavojinga, jei žmogus yra vienas.

    Jei asmuo tampa sutrikęs, labai įkaista, nustoja prakaituoti nepaisant karščio, alpsta, vemia ar jam pasidaro sunku kvėpuoti, delsti negalima. Tokiais atvejais būtina skubiai kviesti medikus, nes šilumos smūgis yra gyvybei pavojinga būklė.

    Kol atvyksta pagalba, rekomenduojama žmogų perkelti į vėsesnę, pavėsingą vietą, atlaisvinti drabužius, vėsinti kūną drėgnu audiniu. Skysčius reikėtų duoti mažais gurkšniais, jei žmogus sąmoningas ir gali saugiai nuryti.

    Specialistai primena, kad karštis nebūtinai reiškia užsidarymą namuose, tačiau reikalauja pakeisti dienos ritmą. Net toks pats pasivaikščiojimas ryte gali būti saugus ir naudingas, o vėliau dieną tapti per dideliu krūviu, todėl planavimas per karščius yra svarbiausia prevencija.

  • Du gėrimai prieš miegą gali padėti greičiau užmigti: mokslininkai įspėja ir kam netinka

    Vakariniai įpročiai daro didelę įtaką užmigimo greičiui ir miego kokybei, o tinkamai parinktas šiltas gėrimas kai kuriems žmonėms gali tapti paprasta, bet veiksminga rutinos dalimi. Specialistai pabrėžia, kad stebuklingo gėrimo, kuris akimirksniu užmigdytų visus, nėra, tačiau kai kurios arbatos be kofeino gali padėti nurimti.

    Viena dažniausiai minimų alternatyvų vakarui yra ramunėlių užpilas. Ramunėlėse randamas apigeninas siejamas su raminamuoju poveikiu, nes gali sąveikauti su smegenų receptoriais, susijusiais su atsipalaidavimu ir miegu. Dėl to ramunėlių puodelis prieš miegą neretai rekomenduojamas kaip signalas organizmui, kad laikas lėtinti tempą.

    „Ramunėlių arbata nėra vaistas nuo nemigos, tačiau kai kuriems žmonėms ji gali padėti lengviau pereiti į poilsio režimą, ypač jei geriama reguliariai ir kartu laikomasi pastovaus miego grafiko“, – sako miego higieną nagrinėjantys specialistai.

    Kitas populiarus pasirinkimas – rooibos (raudonkrūmio) užpilas, natūraliai neturintis kofeino. Tyrimuose rooibos siejamas su antioksidaciniu poveikiu ir galimomis palankiomis sąsajomis su širdies bei kraujagyslių rodikliais, nors šie rezultatai priklauso nuo žmogaus mitybos ir gyvenimo būdo. Vakare svarbiausia tai, kad rooibos nepalaiko budrumo taip, kaip kofeino turintys gėrimai.

    Ekspertai primena, kad vien gėrimas problemos neišspręs, jei vakare vartojama daug kofeino, alkoholio ar patiriamas nuolatinis stresas. Suaugusiesiems dažnai rekomenduojama riboti kofeiną antroje dienos pusėje, o likus valandai iki miego mažinti ryškios šviesos ir ekranų poveikį bei laikytis pastovaus užmigimo laiko.

    Taip pat svarbu įvertinti individualias rizikas. Ramunėlės kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas, ypač jei yra jautrumas astrinių šeimos augalams, o bet kokie žoliniai papildai ar koncentruoti mišiniai gali sąveikauti su vartojamais vaistais. Jei nemiga kartojasi dažnai, tęsiasi kelias savaites arba ją lydi knarkimas, dusimo epizodai ar nuolatinis mieguistumas dieną, verta pasitarti su gydytoju.

  • Karščiai ir „vasaros penio“ mitas: urologai paaiškina, kas iš tiesų vyksta kūne

    Socialiniuose tinkluose ir bulvarinėje žiniasklaidoje vėl plinta teiginiai, esą per karščius vyrams „padidėja“ lytinis organas. Šis reiškinys dažnai vadinamas „vasaros peniu“, tačiau medikai pabrėžia, kad tai nėra tikras audinių augimas ar ilgalaikis pokytis.

    Urologų vertinimu, kalbama apie laikiną išvaizdos ir pojūčio pasikeitimą, kurį lemia normalios organizmo termoreguliacijos reakcijos. Panašūs efektai matomi ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, karštyje gali tinti pirštai, labiau išryškėti venos, parausti veidas.

    Kas vyksta kūne per karštį

    Žmogaus organizmas siekia palaikyti stabilią vidinę temperatūrą, todėl esant dideliam karščiui aktyvina šilumos atidavimo mechanizmus. Vienas svarbiausių jų yra kraujagyslių išsiplėtimas, kai daugiau kraujo nukreipiama arčiau odos paviršiaus, kad šiluma būtų lengviau išsklaidoma.

    Tokiu pat principu reaguoja ir lytinių organų kraujotaka. Kadangi šioje srityje yra tankus kraujagyslių tinklas, šilumoje padidėjęs kraujo pritekėjimas ramybės būsenoje gali sukelti nežymų patinimą ir vizualiai sudaryti įspūdį, jog organas atrodo didesnis ar sunkesnis.

    Kodėl tai tik laikinas efektas

    Medikai pabrėžia, kad tikro anatominio padidėjimo karštis nesukelia, nes audiniai neauga vien dėl temperatūros. Pokytis išnyksta, kai žmogus atvėsta: pavyzdžiui, pabuvus vėsesnėje patalpoje, įsijungus kondicionieriui ar nusiprausus vėsiu dušu.

    Atvėsus aplinkai, organizmas įjungia priešingą reakciją: kraujagyslės susiaurėja, kraujotaka labiau telkiama gilesniuose audiniuose ir vidaus organuose. Dėl to lytinių organų išvaizda grįžta į įprastą, o žiemą ar šaltyje kai kuriems vyrams jie gali atrodyti mažesni.

    Ką svarbiausia prisiminti per karščius

    Specialistai ragina nepasitikėti antraštėmis, žadančiomis nemokamą ar ilgalaikį „padidėjimą“ per vasaros karščius. Jei atsiranda skausmas, ryškus patinimas, odos paraudimas, karščiavimas ar šlapinimosi sutrikimai, tai gali būti visai kitos būklės požymiai, dėl kurių vertėtų kreiptis į gydytoją.

    Per karščius didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas bendrai savijautai: pakankamam skysčių vartojimui, perkaitimo prevencijai ir poilsiui pavėsyje. Tai svarbu ne tik komfortui, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemos apkrovos mažinimui, nes kaitra organizmui yra realus stresas.

  • Žaizdos gyja stebėtinai greitai: 5 priemonės, kurias gydytojai mini dažniausiai

    Smulkūs įpjovimai, nubrozdinimai ar nedideli nudegimai kasdienybėje nutinka dažnai, tačiau net ir, atrodytų, menka žaizda gali supūliuoti, jei ji prižiūrima netinkamai. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra švara, drėgna gijimo terpė ir infekcijos prevencija, o stebuklingų sprendimų, tinkančių visiems, paprastai nebūna.

    Pirmasis žingsnis namuose dažniausiai paprastas: žaizdą reikia nuplauti švariu tekančiu vandeniu, pašalinti nešvarumus ir švelniai nusausinti. Jei kraujavimas nesustoja, žaizda gili, atsiranda tirpimas, stiprus skausmas ar didelis patinimas, delsti nereikėtų ir vertėtų kreiptis į medikus.

    Kas iš tiesų padeda gyti?

    Aloe vera gelis dažnai minimas kaip priemonė, galinti padėti esant nedideliems odos pažeidimams ir paviršiniams nudegimams. Tyrimuose vertinamas jo gebėjimas mažinti uždegimą ir sudaryti palankesnę terpę odai atsistatyti, tačiau svarbu rinktis saugius, odai skirtus produktus ir netepti ant gilių, stipriai šlapiuojančių ar užkrėstų žaizdų.

    Medus, ypač medicininis, kai kuriose klinikinėse situacijose naudojamas žaizdų priežiūrai dėl antibakterinių savybių ir gebėjimo palaikyti drėgną gijimo aplinką. Vis dėlto namuose tepti maistinį medų ant atviros žaizdos nerekomenduojama, nes jo sudėtis ir mikrobiologinė švara nėra pritaikyta medicinai.

    Kurkuminas, esantis ciberžolėje, moksliniuose darbuose aptariamas dėl priešuždegiminių savybių, bet praktikoje ciberžolės pasta ant žaizdos gali sudirginti odą ar užteršti pažeistą vietą. Jei norisi naudoti augalinius preparatus, saugiau rinktis vaistinėse esančias, žaizdų priežiūrai pritaikytas priemones, o ne virtuvės eksperimentus.

    Česnakas turi medžiagų, kurioms priskiriamas antimikrobinis poveikis, tačiau tiesiogiai tepamas ant odos jis gali sukelti cheminį sudirginimą ar net nudegimą. Dėl to česnako naudojimas žaizdų gydymui namuose laikomas rizikingu, ypač vaikams ar jautrios odos žmonėms.

    Kada praverčia vaistinės priemonės?

    Vaistinėse parduodami antiseptikai, modernūs tvarsčiai ir kai kurie antibakteriniai tepalai padeda sumažinti infekcijos riziką ir sukurti sąlygas žaizdai gyti. Svarbu laikytis instrukcijų ir nepiktnaudžiauti antibakteriniais tepalais, nes netinkamas vartojimas gali dirginti odą ir didinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką.

    Gydytojai primena atkreipti dėmesį į stabligės skiepą, ypač jei žaizda atsirado dirbant sode, susižeidus rūdytu daiktu ar gyvūnui įkandus. Jei atsiranda paraudimas, karštis aplink žaizdą, pūliavimas, kylanti temperatūra ar raudonos juostos link limfmazgių, tai gali būti infekcijos požymiai, kuriuos būtina įvertinti medikams.

    „Svarbiausia ne stebuklingas ingredientas, o teisinga žaizdos priežiūra: švara, apsauga ir laiku pastebėti infekcijos ženklai“, – sako žaizdų priežiūros specialistai.

  • Svoris auga nors sportuojate ir laikotės dietos? Kaltas gali būti kortizolis – štai ką daryti

    Svoris auga nors sportuojate ir laikotės dietos? Kaltas gali būti kortizolis – štai ką daryti

    Kortizolis dažnai vadinamas streso hormonu, tačiau jo funkcijos kur kas platesnės. Jis padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, reguliuoja kraujospūdį, dalyvauja medžiagų apykaitoje ir imuninės sistemos veikloje. Natūraliai ryte kortizolio daugiau, o vakare jo turėtų mažėti, kad organizmas pasiruoštų poilsiui.

    Problemos prasideda tuomet, kai stresas tampa ne trumpu epizodu, o kasdieniu fonu. Nuolatinė įtampa, miego trūkumas, darbas spaudžiant terminams ir per menka regeneracija gali palaikyti organizmą nuolatinio budrumo režime. Tokiu atveju dažniau suaktyvėja apetitas, didėja potraukis saldiems ir riebiems produktams.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad užsitęsęs stresas siejamas ne tik su didesniu suvalgomo maisto kiekiu, bet ir su prastesniais pasirinkimais. Dažniau griebiamasi labai kaloringų, greitai suvalgomų, stipriai perdirbtų produktų, nes organizmas ieško greitos energijos. Tai nebūtinai yra valios trūkumas, o fiziologinis atsakas į įtampą.

    Padidėjęs kortizolio lygis kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su didesniu visceralinių riebalų kaupimu, tai yra riebalais aplink vidaus organus. Vis dėlto vien iš pilvo apimties spręsti, kad tai vadinamasis kortizolio pilvas, būtų klaida. Svorį lemia daug veiksnių, tarp jų mityba, judėjimas, amžius, genetika, vartojami vaistai ir kiti hormoniniai pokyčiai.

    Kortizolis gali apsunkinti svorio kontrolę ir netiesiogiai, per kasdienius įpročius. Kai miegas prastas, o nervų sistema nuolat per daug aktyvi, dažniau užkandžiaujama, mažėja motyvacija judėti ir sudėtingiau planuoti valgymus. Prie to gali prisidėti ir gliukozės bei insulino svyravimai, didinantys alkio priepuolių tikimybę.

    Kalbant apie streso valdymą neretai minima vitaminas C, nes jis svarbus imuninei sistemai, kolageno gamybai ir apsaugai nuo oksidacinio streso. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad pakankamas vitamino C kiekis gali švelninti dalį organizmo reakcijų į stresą. Tačiau tai nereiškia, kad papildai išspręs problemą arba sustabdys svorio augimą be kitų pokyčių.

    Saugiausia vitaminą C vertinti kaip kasdienės mitybos dalį. Jo gausu paprikose, petražolių lapuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, žiediniuose kopūstuose, kopūstuose, pomidoruose ir špinatuose. Didelės papildų dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo skausmą, viduriavimą ar pūtimą.

    Vienu produktu ar vienu įpročiu kortizolio suvaldyti nepavyks, tačiau organizmui padeda nuoseklūs, paprasti sprendimai. Didžiausią reikšmę turi miegas, jo trukmė ir pastovus režimas. Taip pat padeda reguliarus, bet organizmo nealinantis judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, lengvas važiavimas dviračiu, joga ar kvėpavimo pratimai.

    Svarbus ir valgymo ritmas, nes ilgos pertraukos, valgymas skubant bei diena, paremta kava ir saldžiais užkandžiais, gali didinti energijos svyravimus. Praktikoje dažniausiai geriau veikia sotūs, subalansuoti valgiai su baltymais, daržovėmis, pilno grūdo produktais ir sveikais riebalais. Tai padeda išlaikyti stabilesnį sotumą ir mažina spontaniškų užkandžių poreikį.

    Jeigu svoris auga greitai, nors mityba ir fizinis aktyvumas iš esmės nepasikeitė, verta pasitarti su gydytoju. Ypač jei kartu atsiranda padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, aukštas kraujospūdis, raumenų silpnumas, nemiga, nuotaikų svyravimai, nereguliarios mėnesinės ar neįprasti odos pokyčiai. Kartais tokie simptomai gali būti susiję su vaistais, pavyzdžiui, ilgai vartojamais steroidais, arba antinksčių ir hipofizės sutrikimais.

    Tokiais atvejais vien bendrų kraujo tyrimų gali nepakakti, o gydytojas gali rekomenduoti tikslingus kortizolio tyrimus kraujyje, seilėse arba paros šlapime. Svarbiausia neapkaltinti savęs disciplina, jei pastangos neduoda rezultato. Kartais kūnas į pervargimą reaguoja anksčiau, nei žmogus spėja tai aiškiai įvardyti, todėl pirmas žingsnis gali būti miegas, režimas ir profesionali konsultacija.

  • Ilgas skrydis lėktuvu: pasirinkta vieta gali pakeisti savijautą – štai ką pataria ekspertai

    Ilgas skrydis lėktuvu: pasirinkta vieta gali pakeisti savijautą – štai ką pataria ekspertai

    Ilgas skrydis lėktuvu daugeliui tampa išbandymu ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl miego kokybės, dehidratacijos ar kojų tinimo. Aviacijos ir medicinos specialistai pabrėžia, kad didelę reikšmę turi tiek pasirinkta vieta salone, tiek tai, kaip elgiatės skrydžio metu.

    Jei jautriai reaguojate į turbulenciją, dažniausiai patogiausia jaustis ties sparnais, kur lėktuvo judesiai paprastai mažiau juntami. Norintiems ramesnės aplinkos verta dairytis vietų arčiau priekinės salono dalies, kur neretai būna mažiau variklių keliamo triukšmo.

    Kelias valandas sėdint vienoje padėtyje lėtėja kraujotaka, ypač kojose, todėl gali atsirasti tinimas ir sunkumo jausmas. Kai kuriais atvejais ilgalaikis nejudrumas siejamas su didesne giliųjų venų trombozės rizika, todėl vien tik patogi kėdė problemos neišsprendžia.

    Per ilgesnius skrydžius rekomenduojama reguliariai pajudėti: jei įmanoma, atsistoti ir trumpai praeiti salonu, o sėdint atlikti paprastus pėdų ir blauzdų pratimus. Žmonėms, kuriems dažniau tinsta kojos ar yra kitų kraujotakos rizikos veiksnių, gali praversti kompresinės kojinės, tačiau dėl jų pasirinkimo saugiausia pasitarti su sveikatos specialistu.

    Jei turite širdies ir kraujagyslių ligų ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, prieš kelionę verta pasitarti su gydytoju. Tokia konsultacija ypač svarbi planuojant tarpžemyninius skrydžius, kai vienu metu susiduria ir ilgas sėdėjimas, ir didesnis organizmo nuovargis.

    Kaip pasiruošti miegui salone?

    Miegui lėktuve dažniausiai trukdo šviesa, kitų keleivių garsai ir bendras salono šurmulys. Todėl praktiški sprendimai yra akių kaukė ir triukšmą slopinančios ausinės, kurios gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti poilsio kokybę.

    Pravartu pasirūpinti ir įkrautu telefonu bei papildoma baterija. Nors daugelyje lėktuvų yra įkrovimo lizdų, jie ne visada veikia taip, kaip tikimasi, o persėdimuose išsikrovęs telefonas dažnai tampa papildomo streso priežastimi.

    Vanduo ir alkoholis: ką svarbu žinoti?

    Lėktuvo salone oras yra gerokai sausesnis nei įprastai, todėl organizmas greičiau netenka skysčių. Dehidratacija gali pasireikšti troškuliu, galvos skausmu, didesniu nuovargiu, taip pat išsausėjusia oda ir gleivinėmis, todėl vandenį verta gurkšnoti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio.

    Alkoholis skrydžio metu dažnai atrodo kaip būdas atsipalaiduoti, tačiau jis gali stiprinti dehidrataciją ir bloginti miego kokybę. Panašiai ir dideli kofeino kiekiai kai kuriems žmonėms apsunkina poilsį, todėl ilgo skrydžio dieną pravartu rinktis saikingai.

    Jet lagas: kodėl į rytus sunkiau?

    Kertant kelias laiko juostas dažnai pasireiškia jet lagas, kuris siejamas su sutrikusiu paros ritmu. Dažniausi požymiai yra mieguistumas dieną, sunkumai užmigti naktį, suprastėjusi koncentracija ir bendras išsekimas.

    Pastebima, kad kelionės į rytus daugeliui būna sunkesnės nei į vakarus, nes organizmui sudėtingiau „paankstinti“ miegą. Padėti gali keli paprasti įpročiai: išsimiegoti prieš kelionę, skrydžio metu vengti alkoholio, o atvykus kuo greičiau prisitaikyti prie vietinio miego ir valgymo laiko.