CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai įspėja: tai gali didinti vyresnių žmonių mirtingumą

    Dienos miegas daugeliui atrodo nekaltas įprotis, tačiau nauji ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje jis gali būti svarbus sveikatos signalas. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, ar žmogus snaudžia, bet ir kaip dažnai, kiek laiko ir kuriuo paros metu.

    Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai, analizuodami beveik dviejų dešimtmečių trukmės stebėjimą, nustatė ryšį tarp ilgesnio ir dažnesnio dienos miego bei didesnės mirtingumo rizikos vyresniems žmonėms. Didžiausia rizika siejama su snaudimu ryte.

    „Ilgesnis, dažnesnis ir ankstyvas dienos miegas buvo susijęs su didesniu mirtingumu. Kiekviena papildoma dienos miego valanda atitiko maždaug 13 proc. didesnę riziką, o kiekvienas papildomas nusnūdimas per dieną – apie 7 proc. didesnę riziką“, – teigiama tyrėjų pateiktame apibendrinime.

    Pasak tyrimo autoriaus, gydytojo Chenlu Gao, perteklinis miegas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su neurodegeneraciniais procesais, širdies ir kraujagyslių ligomis bei bendra didesne sergamumo našta. Tyrėjai akcentuoja, kad dienos miegas pats savaime nebūtinai yra žalingas, tačiau gali atspindėti organizmo bandymą kompensuoti kitas problemas.

    Ankstesni tyrimai rodo, kad dieną snaudžia reikšminga dalis vyresnio amžiaus žmonių, o vertinimai įvairuoja maždaug nuo 20 proc. iki 60 proc. Kai kuriais atvejais trumpas poilsis gali pagerinti budrumą ir savijautą, ypač jei nakties miegas buvo prastesnis.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad dažnas ir ilgas dienos miegas neretai siejamas su nediagnozuotomis būklėmis: miego apnėja, depresija, lėtiniais skausmais, širdies nepakankamumu, metaboliniais sutrikimais ar vaistų sukeliamu mieguistumu. Taip pat minima cirkadinio ritmo, vadinamojo biologinio laikrodžio, disbalanso tikimybė.

    Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei dienos mieguistumas atsirado staiga, pradėjo kartotis kasdien, o snaudimas persikėlė į rytą ar pailgėjo iki kelių valandų. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus, įskaitant miego kokybės įvertinimą.

    Taip pat primenama, kad ryškų nuolatinį mieguistumą gali lemti prasta nakties miego higiena, per mažas fizinis aktyvumas ir nereguliarus dienos režimas. Praktikoje dažnai padeda aiškus miego grafikas, daugiau šviesos pirmoje dienos pusėje ir trumpas, ribotos trukmės pogulis ankstyvą popietę, jei jis apskritai reikalingas.

    Šaltiniai:

    – https://sleep.hms.harvard.edu/education-training/public-education/sleep-and-health-education-program/sleep-health-education-13

    – https://www.nia.nih.gov/health/sleep/sleep-and-aging

    – https://www.cdc.gov/sleep/about_sleep/index.html

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą kavos poveikį: keičia žarnyną ir gali mažinti depresijos riziką

    Mokslininkai vis dažniau kalba apie netikėtą kavos poveikį, kuris siejamas ne tik su energija ryte. Naujesni tyrimai rodo, kad kava gali būti susijusi su geresne nuotaika, dėmesiu ir net mažesne kai kurių ligų rizika.

    Svarbu tai, kad nauda pastebima ne vien geriant kavą su kofeinu. Tyrimuose minimas ir kavos be kofeino poveikis, kuris leidžia manyti, kad svarbūs yra ir kiti kavos junginiai, o ne vien kofeinas.

    Kas vyksta žarnyne?

    Viena iš ryškiausių krypčių – kavos ryšys su žarnyno mikrobiomu. Moksliniai darbai rodo, kad kava gali keisti žarnyne gyvenančių bakterijų sudėtį, o tai siejama su uždegimo procesais, medžiagų apykaita ir net psichikos sveikata.

    Kitaip tariant, poveikis nuotaikai ar stresui gali būti ne vien trumpalaikis kofeino sužadinimas. Dalis pokyčių gali būti susiję su ilgiau trunkančiais mikrobiomo ir žarnyno barjero funkcijos pokyčiais.

    Ką rodo dideli tyrimai?

    Dideli apžvalginiai tyrimai ir metaanalizės rodo, kad lengvas ar vidutinis kavos vartojimas statistiškai siejamas su mažesniu bendru mirtingumu ir mažesne širdies bei kraujagyslių įvykių rizika. Taip pat aptariamos sąsajos su mažesne insulto rizika.

    Kava dažnai minima ir kaip gėrimas, susijęs su mažesne 2 tipo diabeto rizika. Tyrimuose taip pat aptariamos galimos sąsajos su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika, įskaitant suriebėjimą ir progresuojančius pažeidimus.

    „Metaanalizės rodo, kad kavos vartojimas lengvais ir vidutiniais kiekiais siejamas su mažesniu mirtingumu nuo visų priežasčių ir mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – skelbiama mokslinėse apžvalgose.

    Kofeinas ar polifenoliai?

    Tyrimuose pabrėžiama, kad kava su kofeinu ir be jo gali veikti skirtingai. Kofeinas labiau siejamas su budrumu, dėmesiu ir reakcijos greičiu, tačiau jautresniems žmonėms gali didinti nerimą ar trikdyti miegą.

    Tuo metu kava be kofeino leidžia geriau įvertinti kitų kavos junginių, pavyzdžiui, polifenolių, vaidmenį. Manoma, kad būtent šios medžiagos gali prisidėti prie antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio, kuris svarbus ilgalaikei sveikatai.

    Specialistai pabrėžia ir praktinę pusę: kavos nauda priklauso nuo kiekio, individualaus jautrumo, gretutinių ligų ir paros laiko. Ypač svarbu stebėti, ar kava neblogina miego, nes miego trūkumas gali panaikinti dalį galimos naudos.

    Šaltiniai:

    – https://www.bmj.com/content/359/bmj.j5024

    – https://www.nature.com/articles/s41591-024-02921-4

    – https://www.nature.com/articles/s41564-021-00971-8

  • Senatvė pasivys anksčiau nei manote: 3 žalingi įpročiai, kurie sendina organizmą

    Specialistai išskiria kasdienius įpročius, kurie gali paspartinti organizmo senėjimą ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tarp jų minimi lėtinis stresas, nejudrus gyvenimo būdas, miego trūkumas ir nesubalansuota mityba – veiksniai, kurie ilgainiui sekinančiai veikia širdį ir kraujotakos sistemą.

    Pirmoje vietoje – rūkymas ir elektroninių cigarečių vartojimas. Kardiologas, medicinos mokslų daktaras Jeremy London teigia, kad šie įpročiai yra vieni greičiausių būdų paspartinti organizmo senėjimą. Pasak jo, toksinės medžiagos stiprina oksidacinį stresą ir gali pažeisti DNR.

    Oksidacinis stresas reiškia, kad ląstelės patiria daugiau žalos. Laikui bėgant tai gali paveikti gyvybiškai svarbius organus ir bendrą sveikatos būklę.

    Antroje vietoje – nejudrus gyvenimo būdas. Gydytojo teigimu, reguliarus judėjimas padeda ilgiau išlaikyti fizinį aktyvumą vyresniame amžiuje ir mažina trapumo riziką. Tuo metu sėslumas, ypač ilgalaikis, su amžiumi gali turėti vis daugiau neigiamų pasekmių.

    Pažymima, kad mažėja organizmo gebėjimas efektyviai pristatyti maistines medžiagas, o mitochondrijų (ląstelių energijos gamybos) funkcija pradeda silpti. Abu šie procesai gali prisidėti prie greitesnio senėjimo.

    Trečioje vietoje – lėtinio streso ignoravimas. Nekontroliuojamas stresas veikia ne tik nuotaiką, bet ir gali turėti ilgalaikį poveikį organizmui ląsteliniame lygmenyje, todėl streso valdymas yra svarbi širdies ir bendros sveikatos priežiūros dalis.

    Nuolatinis ir nevaldomas stresas gali spartinti senėjimą: jis didina uždegiminius procesus, keičia DNR reguliaciją ir trumpina telomerus – apsaugines chromosomų „kepurėles“, siejamas su senėjimo procesais.

  • Maža sėkla – didelis efektas: kas iš tiesų gelbsti širdį ir moterų sveikatą?

    Moliūgų sėklos, kurias daugelis vis dar nuvertina, gali tapti tikru supermaistu organizmui – ypač širdžiai ir moterų sveikatai.

    Gydytojai pabrėžia, kad net nedidelis šio produkto kiekis gali teigiamai veikti kelias svarbias organizmo sistemas vienu metu.

    Moliūgų sėklose gausu geležies, kurios moterų organizmui neretai pritrūksta. Viena sauja gali suteikti apie 5 proc. rekomenduojamos paros normos.

    Be to, jose yra fitoestrogenų – natūralių medžiagų, kurios gali palengvinti menopauzės simptomus, pagerinti miego kokybę ir stabilizuoti emocinę savijautą.

    Sėklose taip pat netrūksta cinko ir vitamino E. Šie komponentai skatina kraujotaką galvos odoje ir aktyvina plaukų folikulus, todėl moliūgų sėklos bei jų aliejus dažnai įvardijami kaip natūrali priemonė nuo plaukų slinkimo.

    Moliūgų sėklose esanti aminorūgštis argininas skatina azoto oksido susidarymą. Ši medžiaga padeda plėsti kraujagysles ir gerina kraujotaką, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Taip pat pabrėžiama, kad sėklose esantys vitaminai ir mikroelementai gali mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Moliūgų sėklose aptinkami steroliai ir tirpiosios skaidulos padeda mažinti vadinamojo „blogojo“ cholesterolio kiekį: jos gali slopinti jo įsisavinimą žarnyne ir skatinti pašalinimą iš organizmo, taip mažinant kraujagyslių pažeidimų riziką.

    Didžiausią naudą moliūgų sėklos suteikia tuomet, kai vartojamos reguliariai, tačiau saikingai. Dažniausiai pakanka nedidelės saujos per dieną, kad būtų palaikoma širdies veikla, hormonų pusiausvyra ir bendra savijauta.

  • Mokslininkai atskleidė kavos paslaptį: štai kiek puodelių per dieną geriausia psichikai

    Moksliniai duomenys rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali teigiamai veikti psichinę sveikatą, ypač vyrų. Tuo metu pernelyg didelis šio gėrimo kiekis, kaip ir visiškas jo atsisakymas, tokios naudos nesuteikia ir emocinei būsenai gali būti mažiau palankus.

    Tyrimo rezultatus, apie kuriuos skelbia „Euronews“, mokslininkai grindė analize, atlikta naudojant britų biobanką „UK Biobank“. Jame sukaupti duomenys apie daugiau kaip 460 tūkst. 40–69 metų amžiaus dalyvių. Tyrimo tikslas buvo įvertinti, kaip kasdienis kavos vartojimas siejasi su įvairių psichikos sutrikimų rizika.

    Nustatyta, kad geriausi rodikliai fiksuojami žmonėms, kurie per dieną išgeria maždaug 2–3 puodelius kavos. Būtent toks kiekis siejamas su potencialiai mažesne nuotaikos sutrikimų ir kitų psichikos būklių rizika. Tuo tarpu tie, kurie kavos beveik nevartojo arba išgerdavo daugiau nei 5 puodelius per dieną, panašių privalumų neparodė, o kai kuriais atvejais jų rizikos rodikliai buvo didesni.

    Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad ryšys tarp kavos ir psichinės sveikatos labiau išryškėjo vyrams nei moterims. Tai gali reikšti, kad organizmas skirtingai reaguoja į biologiškai aktyvias kavos medžiagas.

    Kavoje yra daugiau nei tūkstantis skirtingų junginių, tarp jų – kofeinas, polifenoliai, melanoidinai ir diterpenai. Manoma, kad būtent šie komponentai gali daryti įtaką smegenų ir nervų sistemos veiklai.

    Atskirai tyrime atkreiptas dėmesys į priešuždegimines kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, kofeino ir chlorogeninės rūgšties, savybes. Jos gali prisidėti prie uždegiminių procesų mažėjimo organizme, o tai galėtų būti vienas iš veiksnių, siejamų su mažesne psichikos sutrikimų rizika.

    Be to, mokslininkai pažymi, kad kofeinas gali turėti neuroprotekcinį poveikį per poveikį adenozino receptoriams. Teigiama, jog A1R receptoriaus aktyvacija siejama su antidepresiniu poveikiu, o A2AR blokavimas gali padėti mažinti neigiamas streso pasekmes nervų sistemai.

  • Kas nutiks kūnui kasdien geriant kaulų sultinį: dietologai įvardijo netikėtus pokyčius

    Kaulų sultinys per pastaruosius kelerius metus iš įprasto naminio patiekalo persikėlė į populiarių „supermaisto“ produktų kategoriją, kuri aktyviai siejama su sveika mityba. Jį įtraukia į įvairius mitybos planus, geria kaip atskirą gėrimą ir neretai priskiria jam platų naudos spektrą – nuo gražesnės odos iki geresnės virškinimo sistemos veiklos.

    Dietologai aiškina, kad kasdienis kaulų sultinio vartojimas gali turėti kelis galimus efektus, tačiau daug kas priklauso nuo bendro žmogaus raciono. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į baltymų kiekį: vienoje porcijoje gali būti apie 9–10 gramų baltymų, o tai gerokai daugiau nei įprastame mėsos sultinyje. Dėl to sultinys gali padėti lengviau pasiekti dienos baltymų normą, prisidėti prie ilgesnio sotumo jausmo, geresnio atsistatymo po fizinio krūvio ir stabilesnio energijos lygio dienos eigoje.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kaulų sultinio nereikėtų laikyti visaverčiu pagrindinių baltymų šaltinių – mėsos, kiaušinių ar pieno produktų – pakaitalu. Jame esantys baltymai, ypač kolagenas, nėra visaverčiai, todėl negali pilnai patenkinti organizmo aminorūgščių poreikio, reikalingo raumenims palaikyti.

    Atskira tema – galimas poveikis miegui. Dėl aminorūgšties glicino kai kurie žmonės gali jausti lengvesnį atsipalaidavimą ir geresnę miego kokybę, tačiau šis efektas nėra garantuotas ir jam patvirtinti reikia daugiau tyrimų.

    Nors internete dažnai kartojama, kad kaulų sultinys reikšmingai pagerina odos būklę ar padeda sąnariams, specialistai įspėja nepuoselėti pernelyg didelių lūkesčių. Kolagenas virškinimo metu suskaidomas iki aminorūgščių ir „nepatenka tiesiai“ į konkrečius audinius.

    Kaulų sultinys taip pat dažnai laikomas lengvai virškinamu produktu, kuris gali tikti atsigaunant po ligų ar esant jautresniam skrandžiui. Kai kurios jo sudėtyje esančios medžiagos potencialiai gali palaikyti žarnyno veiklą, tačiau patikimų klinikinių įrodymų kol kas trūksta.

    Dar vienas dažnai minimas efektas – svorio mažėjimas. Jis paprastai aiškinamas ne „riebalus deginančiu“ poveikiu, o tuo, kad sultinys pakeičia kaloringesnius patiekalus ir taip padeda sukurti energijos deficitą.

    Kaip anksčiau skelbė „Komentarai“, moksliniai duomenys rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali teigiamai veikti psichinę sveikatą, ypač vyrų. Tuo tarpu per didelis šio gėrimo kiekis, kaip ir visiškas jo atsisakymas, panašaus efekto nesuteikia ir emocinei būsenai gali būti mažiau palankus.

  • Įveskite šį vakaro ritualą: po kelių dienų pėdos bus švelnios ir glotnios

    Įveskite šį vakaro ritualą: po kelių dienų pėdos bus švelnios ir glotnios

    Ilgos valandos stovint, ilgi pasivaikščiojimai ar intensyvi darbo diena dažnai baigiasi tuo, kad pėdų oda greiččiau išsausėja ir praranda elastingumą. Suragėjimai kietėja, o nedideli sudirginimai ima varginti labiau. Vis dėlto vakarinė priežiūra gali padėti sumažinti šiuos nemalonumus ir jau kitą dieną vaikščioti bus patogiau. Tam pakanka paprastos žolelių vonelės pėdoms.

    Vaistinės ramunėlės (Matricaria chamomilla) odos priežiūroje naudojamos jau seniai, ypač tada, kai po sudirgimo norisi greitesnio atsistatymo. Jų poveikį lemia kelios svarbios medžiagos. Viena jų – α-bisabololis, natūralus ramunėlių eterinio aliejaus komponentas, padedantis greičiau gyti paviršiniams odos pažeidimams ir palaikantis apsauginio sluoksnio atkūrimą. Kita medžiaga – chamazulenas, pasižymintis raminamuoju poveikiu ir galintis slopinti uždegiminę odos reakciją, mažinti paraudimą, deginimą bei patinimą, atsirandantį po dienos ankštuose batuose. Trečioji – apigeninas, flavonoidas, prisidedantis prie natūralių odos apsaugos mechanizmų ir ląstelių stabilumo.

    Toks poveikis minimas ir moksliniuose tyrimuose. 2024 m. Karachio universitete atliktas darbas, publikuotas žurnale Journal of Ethnopharmacology, parodė, kad ramunėlių ekstraktas gali skatinti pažeisto epidermio regeneraciją ir mažinti niežėjimą, veikdamas su uždegimu susijusias medžiagas odoje. Pėdoms tai ypač aktualu, nes jų oda lengvai patiria mikrotraumas, taip pat gali pasireikšti maceracija – per didelis odos suminkštėjimas dėl drėgmės. Reguliariai mirkant pėdas ramunėlių užpile, sudirginimas po nutrynimų ar spaudimo dažnai nurimsta greičiau.

    Ramunėlės siejamos ir su odos mikrobiomo – natūralios ant odos gyvenančios bakterinės floros – pusiausvyra. 2025 m. Neapolio Federico II universiteto tyrimas, publikuotas Phytotherapy Research, nurodė, kad šio augalo ekstraktai gali slopinti bakterijų, siejamų su nemaloniu pėdų kvapu, dauginimąsi ir kartu palaikyti natūralios odos floros balansą.

    Yra ir rečiau aptariamas ramunėlių poveikis: apigeninas gali veikti GABA receptorius – nervų sistemos struktūras, susijusias su įtampos ir skausmo pojūčiu. Šilta ramunėlių vonelė pėdoms neretai padeda atsipalaiduoti, gerina vietinę kraujotaką ir sudaro palankesnes sąlygas naktinei odos regeneracijai.

    Ramunėlių vonelė – vienas paprasčiausių namų būdų padėti pėdų odai atsigauti. Tinkamai paruoštas užpilas gali raminti sudirgimą po nutrynimų, mažinti patinimą ir minkštinti suragėjusią odą.

    Po vonelės pėdas švelniai nusausinkite rankšluosčiu netrindami, o tada patepkite drėkinamuoju kremu – ypač tinka priemonės su alaviju ar ramunėlėmis. Šiluma plečia pėdų kraujagysles, todėl odos priežiūros priemonių sudedamosios dalys gali lengviau įsigerti. Net vienas mirkymas suteikia palengvėjimo pojūtį, o ritualą kartojant reguliariai oda ilgainiui tampa minkštesnė ir mažiau linkusi trūkinėti.

    Sistemingos ramunėlių vonelės gali pastebimai pagerinti pėdų odos išvaizdą. Po keliolikos dienų epidermio paviršius dažnai tampa lygesnis, smulkūs įtrūkimai ima trauktis, suragėjimai suminkštėja, o kasdienė priežiūra nebeatrodo tokia varginanti. Ilgai vaikščiojus ar stovėjus atsiradęs patinimas paprastai mažėja, oda atgauna elastingumą, o deginimo pojūtis nusiaunant batus pasireiškia rečiau.

    Reguliarios vonelės gali prisidėti ir prie pėdų gaivos. Ramunėlėse esantys natūralūs junginiai siejami su bakterijų, atsakingų už intensyvų kvapą ir didesnį prakaitavimą, dauginimosi slopinimu. Prakaito liaukos gali dirbti ramiau, todėl oda ilgiau išlieka sausesnė, o kartu stiprėja natūralus odos barjeras, padedantis geriau atlaikyti kasdienius nutrynimus ar spaudimą, kurį sukelia uždara avalynė.

    Vakarinis pėdų mirkymas taip pat padeda atpalaiduoti raumenis po aktyvios dienos. Šiltas vanduo gerina kraujotaką pėdose, mažina kojų sunkumo jausmą ir palengvina pavargusių audinių atsistatymą. Švelnus ramunėlių aromatas gali veikti raminamai, todėl organizmui lengviau nusiteikti miegui.

    Ramunėlių vonelė praverčia, kai pėdoms reikia atokvėpio po intensyvios dienos. Po daugelio valandų stovint ar būnant uždaruose batuose oda gali būti išsausėjusi, paraudusi ir įsitempusi. Žiemą šildymas dar labiau didina drėgmės netekimą, todėl oda greičiau kietėja ir ima trūkinėti. Panaši situacija gali būti ir po treniruotės ar ilgo pasivaikščiojimo – ramunėlių užpilas padeda nuraminti sudirgimą ir grąžinti odai elastingumą.

    Tokias voneles verta įtraukti į rutiną ir tada, kai vargina didesnis prakaitavimas, dažnesni nutrynimai ar tenka atsigauti po smulkių epidermio mikrotraumų.

    Po 40 metų pėdų kraujotaka natūraliai silpnėja, oda greičiau netenka drėgmės ir lengviau išsausėja. Tokiais atvejais ramunėlių vonelės gali tapti paprasta kasdienės priežiūros priemone, neieškant specializuotų preparatų. Pastaruoju metu jos vis dažniau minimos ir kaip sezoninių, fitoterapijos įkvėptų atstatomųjų ritualų dalis.

    Nors ramunėlės dažniausiai veikia švelniai, kaip ir bet kuri natūrali medžiaga, jos gali sukelti alerginę reakciją. Ypatingą atsargumą turėtų išlaikyti žmonės, jautrūs astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams, pavyzdžiui, ramunėlei, medetkai ar kiečiui. Europos vaistų agentūra ramunėlių monografijoje nurodo, kad kontaktinės alerginės reakcijos pasitaiko retai, tačiau yra galimos, todėl prieš pirmą kartą verta atlikti mėginį nedideliame odos plote.

    Svarbu atkreipti dėmesį ir į vandens temperatūrą. Per karštas vanduo plečia kraujagysles ir gali sustiprinti paraudimą bei odos sausėjimą. Geriausią rezultatą dažniausiai duoda vonelė, kurios temperatūra artima kūno šilumai – taip palaikomi natūralūs odos atsinaujinimo procesai ir išvengiama papildomo sudirginimo. Paprastai pakanka 2–3 kartų per savaitę, kad oda būtų minkštesnė ir atsparesnė kasdienėms mikrotraumoms.

    Taip pat reikėtų būti atsargiems, jei yra atvirų, šlapiuojančių žaizdų ar pažengusių grybelinių pažeidimų. Tokiais atvejais ramunėlių vonelė gali būti taikoma kaip priežiūros dalis tik įvertinus situaciją ir pradėjus dermatologinį ar podologinį gydymą.

  • Botoksas buteliuke ar tik reklama? Opuncijos aliejus stebina od raukšlių iki plaukų

    Botoksas buteliuke ar tik reklama? Opuncijos aliejus stebina od raukšlių iki plaukų

    Opuncijos (Opuntia ficus-indica) sėklų aliejus jau kelerius metus kelia tikrą ažiotažą grožio pasaulyje. Jis neretai vadinamas „botoksu buteliuke“. Nors šis produktas neveikia raumenų, atsakingų už mimikos raukšlių formavimąsi, jo glotninantį ir odą puoselėjantį poveikį daugelis drąsiai lygina su brangesnėmis veido jauninančiomis procedūromis.

    Apie opuncijos figinės aliejų pirmą kartą sužinojau keliaudama po Tunisą – šalį, garsėjančią aukštos kokybės šio augalo sėklų aliejaus gamyba. Iki tol, tiesą sakant, net nebuvau susimąsčiusi, kad tokia rūšis apskritai egzistuoja.

    Opuncijos figinės aliejų galima rasti įvairių formų, tačiau labiausiai vertinamas (ir brangiausias) yra šaltuoju spaudimu išgautas 100 proc. sėklų aliejus. Tradiciškai kaktuso vaisiai renkami rankomis, vėliau smulkinami, iš jų išimamos vertingos sėklos. Jos džiovinamos (dažniausiai saulėje) ir tik tuomet spaudžiamos. Šaltasis spaudimas leidžia išsaugoti kuo daugiau natūralių savybių, todėl tokio aliejaus kaina didesnė – ją lemia sudėtingas ir daug rankų darbo reikalaujantis procesas.

    Tunise ar Maroke šis produktas dažniausiai kainuoja mažiau nei Lietuvoje: 30 ml buteliukas gali atsieiti apie 7–19 eurų, o Lietuvoje panašus kiekis neretai kainuoja apie 35–40 eurų. Dėl to dalis keliautojų aliejų mieliau įsigyja atostogų metu. Tačiau ar tikrai verta?

    Kai pernai nusprendžiau nusipirkti šį aliejų, į „stebuklingas“ jo savybes žiūrėjau gana skeptiškai. Pirmiausia todėl, kad veidui aliejinės tekstūros produktus naudoju atsargiai – bijau sunkumo pojūčio ir porų „užkimšimo“. Iš anksto buvau nusiteikusi aliejų naudoti labiau kūnui ir plaukams.

    Mano bičiulė, priešingai, rezultatais veido odai buvo labai patenkinta. Pasak jos, tai puikus vakarinės rutinos užbaigimas: aliejus greitai susigeria, nepalieka ryškios riebios plėvelės ir sustiprina kitų priemonių – kremų bei serumų – odą glotninantį poveikį.

    Didžiausia staigmena man buvo poveikis plaukams. Aliejų naudoju kartą per savaitę plaukų aliejavimui ir ypač rekomenduoju tiems, kurie dvejoja ar baiminasi, kad vėliau bus sunku jį išplauti. Opuncijos aliejus yra lengvas, jo nebūtina „emulguoti“ kondicionieriumi: užtepus maždaug pusvalandį prieš plovimą, jis lengvai nusiplauna plaunant galvos odą šampūnu ir nepalieka riebios dangos. Po procedūros plaukai tampa lengvi, purūs ir itin blizgūs.

    Gerai pasiteisino ir kūno odai – ypač sausose vietose. Įtrintas į drėgną odą po dušo, jis suteikia komforto pojūtį, padeda drėkinti ir palieka odą švelnią bei glotnią.

    Įdomu tai, kad Tunise opuncijos vaisius labai populiarus ir kaip maisto produktas – galima rasti net opuncijų džemo, kuris išsiskiria egzotišku aromatu ir savitu skoniu. Be to, parduotuvėse siūlomos ir pigesnės aliejaus versijos, kai produktas gaminamas ne iš sėklų, o iš opuncijos žiedų ekstrakto, užpilto kitu aliejumi. Kvapas dažniausiai malonus, tačiau poveikis paprastai būna silpnesnis.

    Lietuvos parduotuvėse opuncijos figinės aliejų taip pat galima rasti, tačiau verta atkreipti dėmesį į informaciją etiketėje: ieškokite užrašo, kad tai 100 proc. sėklų aliejus, arba nurodymo, kad produktas išgautas šaltuoju spaudimu. Taip pat pravartu pasidomėti kilmės šalimi.

    Ar įtrauktumėte opuncijos figinės aliejų į savo kasdienę odos ar plaukų priežiūros rutiną?

  • Daug moterų taip prausia veidą kasdien – kosmetologė įspėja: gali pakenkti odai

    Daug moterų taip prausia veidą kasdien – kosmetologė įspėja: gali pakenkti odai

    Daugelis jautrios odos savininkių kasdienėje veido priežiūroje nesąmoningai daro vieną, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingą klaidą. Tačiau praktikoje ji gali pridaryti daugiau žalos nei naudos – sukelti sudirgimą ir pabloginti odos būklę, teigia kosmetologė Małgorzata Pietrzykowska iš „BasicLab“.

    Viena dažniausių klaidų, prižiūrint jautrią veido odą, yra kosmetinių vatos diskelių naudojimas kaip pagrindinė odos valymo priemonė. Nors jie atrodo minkšti ir švelnūs, realybėje gali sukelti mikrodirginimus dėl mechaninės trinties.

    „Intensyvus odos trynimas kosmetiniais diskeliais gali pažeisti natūralų lipidinį barjerą ir sukelti sudirgimus“, – komentuoja kosmetologė Małgorzata Pietrzykowska iš „BasicLab“.

    Lipidinis barjeras yra atsakingas už odos apsaugą nuo išorinių veiksnių ir tinkamo drėgmės lygio palaikymą. Kai jis nusilpsta, oda tampa jautresnė aplinkos taršai, UV spinduliuotei, o kartais – net ir tam tikroms kosmetikos sudedamosioms dalims.

    Dėl to kasdienis kosmetinių vatos diskelių naudojimas, ypač jautriai odai, gali lemti paraudimus, tempimo pojūtį, taip pat didinti polinkį į alergines reakcijas ir kontaktinius uždegimus. Ilgainiui netinkama valymo technika gali realiai bloginti odos būklę, nors tikslas – ją pagerinti.

    Saugus ir efektyvus odos valymas turėtų būti paremtas švelniais metodais, kurie neardo natūralios odos pusiausvyros. Svarbu ne tik pati prausimo technika, bet ir tinkamai parinktos prausimosi priemonės.

    „Jautriai odai rekomenduojame emulsines arba aliejines prausimo priemones. Jos veiksmingai tirpdo nešvarumus ir makiažą, o naudojamos rankomis nesukelia mechaninio dirginimo“, – aiškina kosmetologė.

    Jei reguliariai naudojami sunkesni SPF filtrus turintys kremai ir makiažas, dažnai patariama rinktis dviejų etapų valymą. Pirmuoju etapu nešvarumai ir dekoratyvinė kosmetika ištirpinami aliejiniais produktais arba micelinės sudėties priemonėmis. Antruoju etapu oda kruopščiai nuplaunama, kad būtų pašalintos priemonių liekanos ir vandenyje tirpūs nešvarumai.

    Toks priežiūros planas dažniausiai rekomenduojamas vakare, kai po dienos oda būna labiau paveikta aplinkos taršos ir kosmetikos. Ryto rutina turėtų būti švelnesnė – neretai pakanka lengvos putos ar gelio, kurie atgaivina odą nepažeisdami jos apsauginio barjero.

    Sąmoningas požiūris į veido valymą gali pastebimai pagerinti odos būklę ir sumažinti sudirgimų riziką. Dažnai problemos kyla ne dėl priežiūros trūkumo, o dėl netinkamai atliekamų kasdienių veiksmų.

  • Kardiologas įspėja: šis populiarus užkandis gali smarkiai pakenkti širdžiai

    Dažnai manoma, kad sveikatai palaikyti pakanka laikytis klasikinio mitybos režimo – pusryčių, pietų ir vakarienės, visiškai atsisakant užkandžių. Tačiau kardiologas, medicinos mokslų daktaras Larsas Sondergaarde’as tvirtina, kad užkandžiavimas gali būti svarbi kasdienės mitybos dalis, jei į pasirinkimus žiūrima sąmoningai.

    Pasak gydytojo, užkandžių nauda ar žala priklauso ne nuo paties fakto, kad jie valgomi, o nuo to, kokius produktus žmogus renkasi. Jis pabrėžia, kad užkandžių nereikėtų sieti vien su traškučiais, saldumynais ar kitais sveikatai nepalankiais produktais. Tinkamai parinktas maistas tarp pagrindinių valgymų gali padėti palaikyti energijos lygį ir teigiamai veikti širdies sveikatą.

    L. Sondergaarde’as pripažįsta, kad populiarūs užkandžiai vilioja patogumu: juos paprasta nusipirkti, laikyti ir greitai suvalgyti. Vis dėlto, anot jo, svarbiausias kriterijus turėtų būti nauda organizmui. Kaip alternatyvą jis rekomenduoja rinktis natūralius produktus: šviežius vaisius (pavyzdžiui, bananus), traškias daržoves (morkas), saujelę riešutų ar sėklų. Taip pat tinkami variantai gali būti virtas kiaušinis, šiek tiek juodojo šokolado ar riekė viso grūdo duonos su riešutų pasta.

    Vis dėlto yra užkandžių, kurių geriau atsisakyti arba jų vartojimą smarkiai riboti. Gydytojas atkreipia dėmesį į itin populiarią džiovintą mėsą. Nors ji neretai reklamuojama kaip baltymų šaltinis, šis produktas turi nemažai trūkumų. Pirmiausia – didelis natrio kiekis, kuris reguliariai vartojamas per dideliais kiekiais gali didinti kraujospūdį ir sukelti papildomą krūvį širdžiai, taip didinant insulto ir infarkto riziką.

    Be to, daugelyje džiovintos mėsos rūšių būna pridėtinio cukraus, kuris gali didinti trigliceridų kiekį kraujyje ir prisidėti prie apnašų susidarymo kraujagyslėse. Ne mažiau svarbus ir sočiųjų riebalų kiekis: jie didina „blogojo“ cholesterolio lygį, o tai – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.