Category: Sveikata ir grožis

  • Užplikykite ir įpilkite į pėdų vonelę: po 2 savaičių oda bus lygi, sudirgimai dings

    Užplikykite ir įpilkite į pėdų vonelę: po 2 savaičių oda bus lygi, sudirgimai dings

    Daugybė valandų stovint, ilgi pasivaikščiojimai ar intensyvi darbo diena lemia, kad pėdų oda greičiau išsausėja ir praranda elastingumą. Suragėjimai ima kietėti, o smulkūs sudirgimai tampa labiau juntami. Vis dėlto vakarinė priežiūra gali padėti sumažinti šias bėdas ir pagerinti savijautą jau kitą dieną. Tam pakanka paruošti paprastą žolelių nuovirą pėdų vonelei.

    Vaistinės ramunėlės (Matricaria chamomilla) nuo seno naudojamos odos priežiūrai, ypač tada, kai po sudirgimų reikia greitesnės regeneracijos. Tokį poveikį lemia kelios svarbios medžiagos. Viena jų – alfa bisabololis, natūralus ramunėlių eterinio aliejaus komponentas, skatinantis smulkių epidermio pažeidimų gijimą ir padedantis atkurti apsauginį odos barjerą. Kita – chamazulenas, pasižymintis ryškiu raminamuoju poveikiu ir mažinantis uždegiminę odos reakciją: paraudimą, deginimą bei patinimą, kuris neretai atsiranda po dienos avint ankštą avalynę. Trečioji medžiaga – apigeninas, flavonoidas, palaikantis natūralius odos apsaugos mechanizmus ir ląstelių stabilumą.

    Tyrimai rodo, kad ramunėlių ekstraktas gali paspartinti pažeisto epidermio atsistatymą ir mažinti niežulį, veikdamas uždegimą skatinančias medžiagas odoje. Pėdoms tai ypač aktualu, nes jų oda lengvai patiria mikrotraumas, o dėl drėgmės gali pernelyg suminkštėti. Reguliariai mirkant pėdas ramunėlių nuovire, sudirgimai po nutrynimų ar spaudimo dažniausiai rimsta greičiau.

    Ramunėlės siejamos ir su poveikiu odos mikrobiomui – natūraliai bakterijų florai, gyvenančiai odos paviršiuje. Teigiama, kad šio augalo ekstraktai gali slopinti bakterijų, atsakingų už nemalonų pėdų kvapą, dauginimąsi ir kartu padėti palaikyti natūralią odos pusiausvyrą.

    Yra ir dar vienas, rečiau aptariamas aspektas: ramunėlėse esantis apigeninas gali veikti GABA receptorius – nervų sistemos struktūras, susijusias su įtampos ir skausmo pojūčiais. Šilta ramunėlių pėdų vonelė gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti vietinę kraujotaką ir prisidėti prie naktinės odos regeneracijos.

    Ramunėlių vonelė – vienas paprasčiausių naminių būdų padėti pėdų odai atsigauti. Tinkamai paruoštas nuoviras gali nuraminti sudirgimus po nutrynimų, sumažinti patinimą ir suminkštinti suragėjusią odą.

    Kaip paruošti ramunėlių vonelę pėdoms:

    Paruoškite stipresnį ramunėlių užpilą, supilkite jį į dubenį su šiltu vandeniu ir mirkykite pėdas 10–15 minučių. Vandens temperatūra turėtų būti maloniai šilta, artima kūno temperatūrai.

    Po vonelės pėdas švelniai nusausinkite rankšluosčiu, netrinkite. Tuomet patepkite drėkinamuoju kremu – praverčia priemonės su alavijais ar ramunėlėmis. Šiltas vanduo išplečia pėdų kraujagysles, todėl priežiūros priemonių sudedamosios dalys lengviau įsigeria. Viena procedūra gali suteikti palengvėjimą, o reguliarus kartojimas padeda išlaikyti minkštesnę, mažiau linkusią skilinėti pėdų odą.

    Sistemingai daromos ramunėlių vonelės dažnai pagerina pėdų odos išvaizdą ir būklę. Po keliolikos dienų oda gali tapti pastebimai lygesnė, smulkūs įtrūkimai – pradėti trauktis, o suragėjimai – suminkštėti, todėl kasdienė priežiūra tampa paprastesnė. Patinimas po ilgo vaikščiojimo pamažu mažėja, oda atgauna elastingumą, o deginimo pojūtis nusiaunant batus pasireiškia rečiau.

    Reguliarios vonelės gali prisidėti ir prie pėdų gaivumo: ramunėlėse esantys natūralūs junginiai siejami su bakterijų, sukeliančių intensyvų kvapą ir didesnį prakaitavimą, augimo slopinimu. Oda ilgiau išlieka sausesnė, o sustiprėjęs apsauginis barjeras geriau atlaiko kasdienius nutrynimus bei spaudimą, ypač avint uždarą avalynę.

    Vakarinis pėdų mirkymas taip pat padeda atpalaiduoti raumenis po aktyvios dienos. Šiltas vanduo gerina kraujotaką, mažina sunkumo pojūtį ir padeda pavargusiems audiniams greičiau atsigauti. Švelnus ramunėlių aromatas gali raminti nervų sistemą ir palengvinti organizmo nusiraminimą prieš miegą.

    Ramunėlių vonelė ypač praverčia po intensyvios dienos, kai pėdų oda išsausėjusi, paraudusi ir įsitempusi. Šaltuoju metų laiku patalpų šildymas dar labiau skatina drėgmės praradimą, todėl oda greičiau kietėja ir ima trūkinėti. Panašus diskomfortas gali atsirasti ir po treniruotės ar ilgo pasivaikščiojimo – ramunėlių užpilas padeda nuraminti sudirgimus ir grąžinti odai elastingumą.

    Tokias voneles verta įtraukti į rutiną ir tuomet, kai vargina didesnis prakaitavimas, dažni nutrynimai ar kai tenka atsigauti po smulkių epidermio mikrotraumų.

    Po 40 metų pėdų kraujotaka pamažu silpnėja, o oda greičiau praranda drėgmę ir lengviau išsausėja. Tokiais atvejais ramunėlių vonelės gali būti paprasta kasdienės priežiūros dalis, nereikalaujanti specialių priemonių.

    Nors ramunėlės paprastai laikomos švelnia priemone, kaip ir bet kuri natūrali medžiaga jos gali sukelti alerginę reakciją. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, jautrūs astrinių šeimos augalams, pavyzdžiui, ramunėms, medetkoms ar kiečiui. Prieš pirmą kartą verta atlikti mėginį ant mažo odos ploto.

    Svarbu atkreipti dėmesį ir į vandens temperatūrą. Per karštas vanduo gali stiprinti paraudimą ir sausinti odą. Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami mirkant pėdas kūno šilumai artimoje temperatūroje – taip palaikomi natūralūs odos regeneracijos procesai, išvengiant papildomo dirginimo. Dažniausiai pakanka dviejų ar trijų procedūrų per savaitę, kad oda būtų minkštesnė ir atsparesnė kasdieniams mikropažeidimams.

    Atsargumo reikėtų laikytis esant atviroms, šlapiuojančioms žaizdoms arba pažengusiems grybeliniams pakitimams. Tokiais atvejais ramunėlių vonelė gali būti taikoma kaip priežiūros dalis tik pradėjus dermatologo ar podologo paskirtą gydymą.

  • Szminka, kuri moterims po 50-ies gali atjauninti: šis atspalvis veidą akimirksniu pagyvina

    Szminka, kuri moterims po 50-ies gali atjauninti: šis atspalvis veidą akimirksniu pagyvina

    Ideali lūpų dažų spalva moterims po 50-ies gali vizualiai atjauninti ir suteikti veidui gaivumo. Tinkamai parinktas atspalvis paryškina bruožus, suteikia švytėjimo ir leidžia atrodyti pailsėjusiai.

    Brandžios odos makiažas turi savas taisykles. Svarbiausia – odos priežiūra: kai oda sudrėkinta ir prižiūrėta, dažniausiai pakanka lengvų, drėkinančių formulių, kurios neapsunkina ir neparyškina raukšlių. Dėl to verta vengti sunkių, matinių pagrindų ir vietoje jų rinktis lengvesnius BB ar CC kremus.

    Puikus kasdienio makiažo papildymas – gerai parinkti lūpų dažai. Jie ne tik išryškina grožį, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

    Moterims brandžiame amžiuje kosmetinėje pravartu turėti bazinių, universalių atspalvių lūpų dažų, kurie tinka įvairioms progoms ir lengvai derinami su skirtingu makiažu.

    Jei klasikiniai atspalviai nėra jūsų pasirinkimas, verta paieškoti spalvos, kuri labiausiai pabrėžia natūralų grožį. Vienas universaliausių variantų – raudonai rožiniai lūpų dažai su koraliniu prieskoniu. Toks tonas tinka daugeliui odos atspalvių, vizualiai suteikia lūpoms pilnumo, gražiai pagyvina veidą ir dažnai sukuria jauninančio makiažo efektą.

    Kasdieniam makiažui puikiai tinka ir rožiniai atspalviai, tačiau juos verta derinti prie savo spalvinio tipo. Šilto tipo išvaizdai labiau tinka rožiniai, rausvi tonai ar fuksija, o šalto tipo – pudrinė rožinė arba koraliniai atspalviai. Šaltesnio, rožinio ar melsvo atspalvio oda dažniausiai geriausiai atrodo su vėsesnį pigmentą turinčiais lūpų dažais, o šiltesnė veido oda – su šilto pigmento priemaiša.

    Moterims po 50-ies taip pat gali tikti abrikosų, lašišos spalvos ar švelni klasikinė raudona.

    Vis dėlto kai kurie pasirinkimai gali nuvilti. Ne visada pasiteisina labai blizgūs lūpų dažai ar blizgiai su ryškiomis žėručio dalelėmis. Atsargiai reikėtų rinktis ir tamsius tonus – jie neretai vizualiai sendina ir išryškina raukšleles aplink lūpas.

    Su intensyviais, matiniais atspalviais taip pat verta elgtis apdairiai: netinkamai parinkti jie gali atrodyti per griežtai, ypač ant šviesios odos. Saugus pasirinkimas – šiltesnės tonacijos spalvos arba gili, klasikinė raudona su šiltesniu atspalviu.

    Tamsūs lūpų dažai taip pat gali optiškai susiaurinti lūpas, ypač jei jos natūraliai nėra putlios. Paprasta taisyklė: šviesesni atspalviai dažniausiai vizualiai didina lūpas, o tamsesni – mažina.

  • Niekada nepirkite šios mėsos: 3 aiškūs ženklai išduos, kad ji gali būti sugedusi

    Net ir nedideli mėsos gaminių išvaizdos ar kvapo pokyčiai gali signalizuoti, kad produktas jau genda. Štai trys požymiai, kurių ignoruoti nereikėtų.

    1. Pakitusi tekstūra

    Vienas patikimiausių būdų įvertinti, ar mėsa saugi vartoti, – atkreipti dėmesį į jos tekstūrą. Jei vytinta, rūkyta ar kita delikatesinė mėsa tampa slidžiai gleivėta arba lipni, yra didelė tikimybė, kad ji sugedusi.

    Ankstyvose gedimo stadijose kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, laktobakterijų rūšys, gamina bakterinius egzopolisacharidus (EPS) – junginius, kurie sudaro gleivinį sluoksnį.

    Gleivės gali atsirasti ir dėl baltymų skaidymo, kai ant mėsos esančios bakterijos išskiria fermentus, ardančius baltymus.

    2. Nemalonus kvapas

    Jei rūkyta ar vytinta mėsa skleidžia nemalonų kvapą, tokio produkto geriau nepirkti ir nevalgyti. Bakterinis irimas gali sukelti įvairius pašalinius kvapus: sūrio, sieros (primenantį supuvusius kiaušinius), rūgštų ar net kopūstų.

    Šviežia mėsa paprastai turi neutralų arba vos juntamai pikantišką aromatą ir neturėtų skleisti stiprių, atstumiančių kvapų.

    3. Pakitusi spalva

    Priklausomai nuo rūšies, mėsos delikatesų spalva gali varijuoti nuo sodriai raudonos iki šviesiai rožinės – tai dažnai laikoma šviežumo požymiu. Vis dėlto tam tikri spalvos pokyčiai, pavyzdžiui, žalsvas atspalvis, gali reikšti, kad mėsa pradėjo gesti.

    Pavyzdžiui, bakterijos Pseudomonas dažnai lemia mėsos delikatesų gedimą ir gali išskirti sieros vandenilį – dujas, kurios reaguoja su mioglobinu (baltymu, atsakingu už raudoną ar rožinę spalvą) ir dėl to mėsa gali įgauti žalsvą atspalvį.

    Taip pat apie gedimą gali įspėti bendras produkto papilkėjimas, prislopinta spalva bei rudos ar pilkos dėmės.

  • Pavojingas signalas suši gerbėjams: žalias žuvis siejamas virusas gali pakenkti akims

    Virusas, kuris anksčiau buvo siejamas tik su vandens aplinkos gyventojais, gali būti susijęs su žmonėms pasireiškiančiomis akių ligomis. Kalbama apie vadinamąjį paslėpto mirtingumo nodavirusą (CMNV), kuris vis dažniau atsiduria mokslininkų akiratyje.

    Tyrėjų dėmesį patraukė Kinijoje daugėjantys nuolatinės akių hipertenzijos atvejai, dar žinomi kaip virusinis priekinis uveitas (POH-VAU). Šiai būklei būdingas priekinės akies dalies uždegimas ir ryškiai padidėjęs akispūdis. Vis dėlto įprasti laboratoriniai tyrimai neaptikdavo dažniausių virusinių sukėlėjų, įskaitant herpes virusus.

    Atlikdami tyrimą mokslininkai išanalizavo 70 pacientų, gydytų 2022–2025 metais, duomenis. Chirurginių procedūrų metu buvo paimti akių audinių mėginiai, kurie ištirti elektronine mikroskopija. Juose aptikta maždaug 25 nanometrų dydžio virusinių dalelių, kurių morfologija atitiko CMNV. Tuo tarpu sveikų savanorių mėginiuose panašių struktūrų neužfiksuota.

    Tikslesnei identifikacijai pasitelkti antikūnai, specifiški šiam virusui. Genetinė analizė parodė beveik visišką – 98,96 proc. – tapatumą su atmainomis, anksčiau rastomis jūrų organizmuose.

    Be to, mokslininkai patikrino, ar virusas gali sukelti ligą. Eksperimentai su ląstelių kultūromis ir laboratorinėmis pelėmis parodė, kad po užkrėtimo atsiranda į žmonių simptomus panašūs požymiai, įskaitant padidėjusį akispūdį.

    Vertinant galimus rizikos veiksnius nustatyta, kad apie 75 proc. pacientų turėjo kontaktą su žaliais jūros produktais – dirbo su jais be apsaugos priemonių arba vartojo juos neapdorotus.

    Tyrėjai pabrėžia, jog tai yra pirmasis įrodymas, leidžiantis įtarti galimą vandens kilmės viruso ryšį su konkrečia žmonių akių patologija. Pažymima ir tai, kad CMNV jau buvo aptiktas dešimtyse jūrų organizmų rūšių visame pasaulyje – nuo Azijos iki Antarktidos, o tai rodo plačiai paplitusį viruso paplitimą.

  • Paprastas pieno ir sodos triukas: švelnios pėdos per 15 minučių, be brangių priemonių

    Paprastas pieno ir sodos triukas: švelnios pėdos per 15 minučių, be brangių priemonių

    Turite šiurkščius, sukietėjusius kulnus ir norite greitai pagerinti jų išvaizdą? Namuose atliekama pieno ir sodos vonelė gali padėti suminkštinti suragėjusią odą ir paruošti pėdas tolimesnei priežiūrai. Pakanka kelių paprastų ingredientų, kad jau po vienos procedūros oda taptų akivaizdžiai lygesnė ir minkštesnė.

    Pėdų priežiūroje pienas ir valgomoji soda sudaro paprastą, bet veiksmingą derinį, padedantį pasirūpinti išsausėjusia, suragėjusia kulnų oda.

    Piene esanti pieno rūgštis minkština odą ir švelniai ją nušveičia, todėl suragėjęs sluoksnis tampa minkštesnis ir lengviau pašalinamas. Be to, pienas prisideda prie drėkinimo, tad po vonelės oda būna malonesnė liesti ir mažiau tempia.

    Valgomoji soda padeda atpalaiduoti suragėjusį odos sluoksnį ir veikia švelniai abrazyviai. Ji prisideda prie odos paviršiaus glotninimo, todėl kulnai tampa minkštesni ir lygesni. Derinyje su pienu poveikis sustiprėja, nes iš anksto suminkštėjusi oda lengviau pasiduoda priežiūrai.

    Reguliariai taikant tokią vonelę gali sumažėti poreikis naudoti intensyvesnes priemones, pavyzdžiui, pėdų dildes ar pemzą. Oda tampa elastingesnė ir mažiau linkusi skilinėti, o tai ypač aktualu esant itin sausiems kulnams.

    Ingredientų sąrašas, kaip ir pati procedūra, itin paprastas: reikės įprasto pieno ir valgomosios sodos. Pasiruošę priemones, vadovaukitės šia idėja – pėdas pamirkykite šiltame pieno ir sodos tirpale, o po vonelės odą švelniai nušveiskite ir patepkite drėkinamuoju kremu.

    Norint ilgiau išlaikyti rezultatą, tokią pėdų vonelę verta daryti bent kartą per savaitę.

    Suskilę ir šiurkštūs kulnai – problema, lydinti visus metus. Rudenį ir žiemą pėdas slepiame po storomis pėdkelnėmis ir šiltomis kojinėmis, tačiau situacija paaštrėja pavasarį ir vasarą, kai dažniau renkamės atviresnę avalynę. Kas lemia pernelyg didelį pėdų sausėjimą ir vėlesnį skilinėjimą?

    Dažniausia priežastis – netinkama pėdų priežiūra arba jos stoka. Greitesnį odos suragėjimą taip pat skatina netinkamai parinkta kasdienė avalynė.

  • Karštų žnyplių nebereikės: šis triukas su chalato diržu sukuria įspūdingas bangas

    Karštų žnyplių nebereikės: šis triukas su chalato diržu sukuria įspūdingas bangas

    Ar įmanoma išgauti gražias, tvarkingas garbanas ir bangas nenaudojant garbanojimo žnyplių ar tiesintuvo? Taip – ir tam visai nebūtina eiti į kirpyklą. Pastaraisiais metais vėl išpopuliarėjęs būdas leidžia susisukti plaukus paprastu chalato diržu. Kaip tai padaryti, kad šukuosena atrodytų estetiškai ir laikytųsi visą dieną?

    Grožio tendencijos nuolat keičiasi. Dar prieš keliolika metų daugeliui moterų buvo sunku įsivaizduoti kasdienybę be tiesintuvo ar garbanojimo žnyplių. Tačiau šiandien vis labiau vertinamas natūralumas ir paprastumas – tai atsispindi ne tik makiaže ar aprangoje, bet ir plaukų priežiūroje. Vis daugiau moterų atsisako intensyvių, plaukus alinusių procedūrų, o dažymą sumažina iki minimumo.

    Plaukų priežiūroje dažniau renkamasi natūralesnės priemonės, o vietoje iki 200 laipsnių įkaitintų prietaisų – sprendimai, kurie suteikia panašų efektą, bet nekenkia plaukų būklei. Taip atsirado ir paprastas, tačiau veiksmingas triukas: plaukai formuojami vienu voleliu arba net chalato diržu.

    Šį metodą jau seniai naudoja influencerės ir žinomos moterys, vertindamos patogumą, rezultatų ilgaamžiškumą ir paprastą naudojimą. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip tiksliai užsidėti diržą, kad garbanos būtų dailios ir išsilaikytų kuo ilgiau.

    Chalato diržo metodas labiausiai tinka vidutinio ilgio (iki pečių) arba ilgiems plaukams. Pati technika nėra sudėtinga, tačiau gali prireikti šiek tiek praktikos: pirmą kartą procesas gali užtrukti, o vėliau – vos kelias minutes. Plaukai turėtų būti šviežiai išplauti ir išdžiovinti, tačiau nebūtinai visiškai sausi. Be chalato diržo, pravers didesnis segtukas (klipsas) ir dvi plaukų gumytės.

    Pirmiausia padalykite plaukus į dvi dalis ir suformuokite du kuodukus. Tuomet chalato diržo vidurį uždėkite ant viršugalvio ir pritvirtinkite segtuku, kad abiejose pusėse kabotų vienodo ilgio galai. Tada galima pradėti sukti plaukus.

    Nedideles plaukų sruogas vyniokite ant diržo į išorę. Svarbu sukti pakankamai tvirtai, nes nešiojant sruogos gali kiek atsilaisvinti. Galiausiai galiukus pritvirtinkite gumyte, kuria buvo surištas kuodukas. Tą patį pakartokite kitoje pusėje. Pabaigoje abu susuktus „kuokštelius“ galima sujungti pakaušyje didesne gumyte.

    Kad rezultatas būtų ryškus ir ilgalaikis, plaukai ant diržo ar volelio turėtų būti laikomi mažiausiai 8 valandas, todėl patogiausia šį būdą rinktis nakčiai. Ryte tereikės nuimti diržą, perbraukti plaukus pirštais ir, jei norisi, lengvai papurkšti laku ar tekstūrizuojančiu purškikliu. Taip galima išgauti dailiai krentančias bangas, išlaikant plaukus sveikesnius ir nepatiriant karščio žalos.

  • Mantoux testas traukiasi: Ukrainoje nuo 2026 m. diegiamas naujas tuberkuliozės tyrimas

    Ukrainoje pradedama plataus masto tuberkuliozės nustatymo sistemos pertvarka. Nuo 2026 m. balandžio klasikinis Mantoux mėginys bus palaipsniui keičiamas šiuolaikiniais diagnostikos metodais, atitinkančiais tarptautinius standartus ir leidžiančiais tiksliau nustatyti infekciją.

    Apie pokyčius pranešė Ukrainos visuomenės sveikatos centras. Juos oficialiai pristatė centro generalinis direktorius Volodymyras Kurpita per spaudos konferenciją. Pasak specialistų, atnaujinta sistema turėtų reikšmingai pagerinti ankstyvą tuberkuliozės nustatymą, ypač tarp vaikų.

    Pagrindiniu metodu taps gama interferono išsiskyrimo testas (IGRA). Tai laboratorinis kraujo tyrimas, kuris, specialistų teigimu, leidžia gerokai tiksliau įvertinti, ar žmogus yra užsikrėtęs, nei iki šiol plačiai taikytas „mygtuko“ principu vadinamas odos testas.

    Medikai aiškina, kad IGRA tyrimas nereaguoja į BCG vakciną, dėl kurios Mantoux mėginys neretai duodavo klaidingai teigiamus rezultatus. Tai ypač svarbu vaikams, kuriuos anksčiau gana dažnai siųsdavo papildomiems tyrimams, nors tam ne visada būdavo realus pagrindas.

    Be IGRA, taip pat bus diegiami ir nauji odos diagnostikos metodai. Jie pasižymi didesniu jautrumu bei specifiškumu, todėl gydytojams tampa lengviau atskirti tikrą užsikrėtimą nuo reakcijos į skiepą.

    Pokyčiai įgyvendinami sudėtingos epidemiologinės situacijos fone. Medikai nurodo, kad 2025 m. Ukrainoje užfiksuota daugiau kaip 15 tūkst. tuberkuliozės atvejų, tarp jų – šimtai vaikų.

    Specialistai pabrėžia, jog realus sergančiųjų skaičius gali būti didesnis, nes dėl karo dalis žmonių neturi galimybės laiku gauti pilnos diagnostikos. Todėl greitesnių ir tikslesnių testų diegimas, jų vertinimu, yra kritiškai būtinas.

    Tikimasi, kad naujieji metodai padės išvengti nereikalingų procedūrų. Jei anksčiau po abejotino Mantoux atsakymo pacientai dažnai būdavo siunčiami rentgeno tyrimui ar papildomoms analizėms, tai ateityje tokių atvejų turėtų sumažėti.

    Be diagnostikos, keičiasi ir gydymo požiūris. Teigiama, kad šiuolaikinės schemos leidžia sutrumpinti terapijos trukmę nuo 18 mėnesių iki 6–9 mėnesių, o gydymo efektyvumas yra išaugęs – pasveikimo rodiklis viršija 70 proc.

    Taigi Mantoux mėginio atsisakymas – platesnės sveikatos sistemos reformos dalis, kuria siekiama, kad kova su tuberkulioze Ukrainoje būtų modernesnė ir veiksmingesnė.

  • Ne tik avižinė košė: kardiologai atskleidė pusryčius, kurie ilgam suteikia sotumo

    Avižinė košė dažnai vadinama vienu naudingiausių pusryčių širdžiai, nes joje gausu skaidulų, padedančių mažinti vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį. Vis dėlto ne visiems patinka jos skonis, todėl daugelis ieško alternatyvų, kurios taip pat padėtų rūpintis širdies ir kraujagyslių sistema, suteiktų ilgalaikį sotumą ir būtų naudingos organizmui.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Kaip skelbia žurnalo „EatingWell“ apžvalga, gydytojai kardiologai dažnai rekomenduoja rinktis graikišką jogurtą su uogomis ir riešutais. Toks derinys laikomas subalansuotais pusryčiais, nes jame yra baltymų, gerųjų riebalų ir skaidulų – tai padeda ilgiau išlikti sotiems ir palaiko širdies sveikatą.

    Pirmiausia dėmesys krypsta į patį graikišką jogurtą. Jis yra turtingas baltymų, kurie lėtina virškinimą ir padeda stabiliau palaikyti cukraus kiekį kraujyje. Tai mažina gliukozės ir insulino šuolių riziką, kuri gali neigiamai veikti kraujagysles. Kardiologas Jackas Wolfsonas pabrėžia, kad dėl santykinai nedidelio cukraus kiekio jogurte po tokio pusryčio apetitas ilgiau išlieka mažesnis iki kito valgymo. Taip pat rekomenduojama rinktis natūralų jogurtą be pridėtinio cukraus, kad organizmas negautų perteklinių kalorijų.

    Jei norisi saldesnio skonio, gydytojai pataria į jogurtą įmaišyti natūralių vaisių arba uogų. Tai ne tik pagardina patiekalą, bet ir suteikia papildomų vitaminų bei antioksidantų.

    Dar vienas graikiško jogurto privalumas – probiotikai, palaikantys sveiką žarnyno mikroflorą. Tai svarbu ne vien virškinimui: gera mikroflora siejama ir su mažesniu lėtinio uždegimo lygiu organizme bei stabilesniu arteriniu kraujospūdžiu. Tyrime, publikuotame „Scientific Reports“, pažymima, kad uždegiminių procesų mažinimas yra reikšmingas veiksnys kovoje su ateroskleroze – liga, kuri dažnai tampa širdies ir kraujagyslių sutrikimų pagrindu.

    Portalas „Komentarai“ jau anksčiau rašė, kad intensyvaus protinio darbo metu daugelis įpranta energiją palaikyti kava ar energiniais gėrimais. Vis dėlto nauji tyrimai rodo, kad net paprastas gazuotas vanduo gali būti netikėta ir veiksminga alternatyva koncentracijai gerinti. Teigiama, kad šis poveikis nėra susijęs su kofeinu ar cukrumi, o greičiau su specifinėmis gazuoto vandens savybėmis, galinčiomis aktyvinti smegenų veiklą.

  • Kava gali kenkti: 7 nerimą keliantys ženklai, kad kofeino jums jau per daug

    Kava daugeliui tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau net ir mėgstamas gėrimas gali pakenkti, jei jo vartojama per daug. Medikai įspėja: organizmas gana aiškiai parodo, kada kofeino kiekis jau viršija saugią ribą.

    Specialistai pabrėžia, kad reakcija į kofeiną yra individuali, vis dėlto egzistuoja keli būdingi simptomai, rodantys, jog kavos vartojama per gausiai. Šių signalų ignoruoti nereikėtų, nes jie gali byloti apie rimtesnius organizmo sutrikimus.

    Vienas pirmųjų ženklų – padidėjęs nerimas. Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, todėl gali sustiprėti įtampa, nervingumas, o kai kuriais atvejais net pasireikšti panikos epizodai. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems polinkį į nerimo sutrikimus.

    Dar vienas dažnas signalas – pilvo skausmas, primenantis spazmus ar net apsinuodijimą. Kava skatina skrandžio rūgšties gamybą, todėl gali sukelti diskomfortą ir dirginti gleivinę.

    Dažnas širdies plakimas, galvos svaigimas ar silpnumas taip pat laikomi rimtu įspėjimu. Kai kuriais atvejais, ypač vartojant dideles kofeino dozes, tai gali baigtis net alpimu.

    Per didelis kavos kiekis gali paskatinti viduriavimą, dėl kurio organizmas netenka skysčių. Gydytojai pataria į šį simptomą atkreipti dėmesį, jei kasdien išgeriama daugiau nei trys puodeliai.

    Kofeinas tiesiogiai veikia miego kokybę. Net jei žmogus užmiega, gali padažnėti prabudimai naktį, o bendra miego trukmė sutrumpėti.

    Įdomu tai, kad kava gali ir padėti malšinti galvos skausmą, ir jį išprovokuoti. Vartojant per daug, gali pasireikšti vadinamasis nutraukimo sindromas, kai galvos skausmai tik sustiprėja.

    Kofeinas turi šlapimą varantį poveikį, todėl organizmas netenka daugiau skysčių. Dėl to gali atsirasti nuolatinis troškulio jausmas ir padidėti dehidratacijos rizika.

    Taigi net įprasta kava gali tapti sveikatos rizikos veiksniu. Specialistai pataria kontroliuoti suvartojamo kofeino kiekį ir įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.

  • Į dubenį įberkite šio ingrediento: po 10 minučių pėdos bus švelnios kaip po pedikiūro

    Į dubenį įberkite šio ingrediento: po 10 minučių pėdos bus švelnios kaip po pedikiūro

    Kulnai ypač greitai išsausėja ir ima skilinėti tada, kai pradedame avėti lengvesnę, atviresnę avalynę. Temperatūros svyravimai, nepakankamas drėkinimas ir kasdienė apkrova lemia, kad oda tampa šiurkšti, sukietėjusi ir mažiau elastinga. Ilgainiui tai gali sukelti ne tik estetinį diskomfortą, bet ir skausmą bei didesnį jautrumą pažeidimams. Vis dėlto padėti gali paprastos, namuose lengvai pritaikomos priemonės, grąžinančios pėdoms minkštumą ir komfortą.

    Kulnų oda natūraliai yra storesnė ir beveik neturi riebalinių liaukų, todėl greičiau praranda drėgmę. Dėl to ji lengvai išsausėja ir šiurkštėja, o vėliau gali pradėti ragėti, skilinėti ar net formuoti skausmingas žaizdeles. Tinkamai parinkta pėdų vonelė padeda suminkštinti suragėjusį sluoksnį, sudrėkinti odą ir paruošti ją tolesnei priežiūrai.

    Pėdų vonelė turėtų ne tik nuvalyti, bet ir minkštinti bei regeneruoti. Štai keli veiksmingi priedai, kuriuos verta išbandyti.

    Druska pasižymi priešuždegiminėmis ir atpalaiduojančiomis savybėmis. Ji padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir palengvina negyvos odos pasišalinimą.

    Dozavimas: 2–3 šaukštai druskos 2–3 litrams šilto vandens.

    Soda veikia švelniai šveičiant ir minkštinant. Ji taip pat gali padėti mažinti nemalonų kvapą ir subalansuoti odos pH.

    Dozavimas: 1–2 šaukštai į dubenį vandens.

    Actas pasižymi antibakteriniu ir priešgrybeliniu poveikiu. Be to, jis padeda tirpdyti negyvą epidermį, todėl po vonelės jį lengviau pašalinti.

    Dozavimas: 1/2 stiklinės acto 3 litrams vandens.

    Pastaba: nenaudokite ant atvirų žaizdų ar gilių įtrūkimų – gali sukelti deginimo pojūtį.

    Eteriniai aliejai suteikia vonelėms papildomų, aromaterapinių savybių.

    Dozavimas: 5–7 lašai į dubenį vandens.

    Pienas ir medus – natūralūs drėkinantys ir raminantys ingredientai. Pieno rūgštis švelniai šveičia, o medus padeda sulaikyti drėgmę odoje.

    Dozavimas: 1/2 stiklinės pieno ir 1–2 šaukštai medaus.

    Žolelių (pvz., ramunėlių, šalavijų, medetkų) užpilai veikia raminamai ir priešuždegimiškai. Jie ypač tinka, jei oda linkusi sudirgti ar dažnai atsiranda nedideli įtrūkimai.

    Pėdų mirkymo trukmė priklauso nuo odos būklės ir tikslo. Jei kulnai yra išsausėję, dažniausiai rekomenduojama mirkyti 15–20 minučių.

    Vanduo turėtų būti šiltas, bet ne karštas – optimaliai 36–38 laipsniai C. Per karštas vanduo gali dar labiau sausinti odą, užuot padėjęs.

    Kad vonelė duotų geriausią rezultatą, po jos verta skirti laiko tolesnei priežiūrai: švelniai pašalinti suminkštėjusią negyvą odą, kruopščiai nusausinti pėdas ir patepti drėkinančia priemone.

    Pagerėjimą dažnai galima pastebėti jau po pirmos vonelės – oda tampa minkštesnė ir elastingesnė. Vis dėlto ilgalaikiams rezultatams svarbiausia reguliarumas: procedūrą verta kartoti 2–3 kartus per savaitę.

    Nuosekli pėdų priežiūra svarbi ne tik šiltuoju metų laiku. Rūpinantis pėdomis ištisus metus, užtikrinamas ne tik gražesnis vaizdas, bet ir didesnis kasdienio vaikščiojimo komfortas. Kartais pakanka keliolikos minučių kelis kartus per savaitę, kad kulnai būtų mažiau apkrauti ir geriau jaustųsi namų sąlygomis.