Category: Sveikata ir grožis

Net ir sveikais laikomi produktai kartais nepastebimai apsunkina lieknėjimą. Priežastis dažniausiai nėra jų „kenksmingumas“, o didelis kaloringumas, energinis tankis ir tai, kad juos lengva suvalgyti didesniais kiekiais, nei planuota.

Specialistai pabrėžia, kad lieknėjant svarbiausia išlieka bendras per dieną gaunamų kalorijų balansas, o sveikas maistas nėra išimtis. Dėl to neretai rekomenduojama sąmoningai sekti porcijas, ypač tada, kai produktas sotus, riebus ar valgomas kaip užkandis.

Kur slypi didžiausia rizika

Vienas dažniausių „nepastebimų“ pasirinkimų yra riešutų, džiovintų vaisių ir sėklų mišiniai. Jie turi skaidulų ir mikroelementų, tačiau yra itin kaloringi, o saldinti priedai dar labiau padidina energinę vertę.

Avokadas dažnai įvardijamas kaip palankus širdžiai ir virškinimui produktas, bet vienas vidutinio dydžio vaisius gali turėti apie 300 kilokalorijų. Lieknėjant saugiau jį derinti su baltymų šaltiniais ir rinktis mažesnę porciją.

Riešutų sviestai vertinami dėl baltymų, nesočiųjų riebalų ir magnio, tačiau jie lengvai perdozuojami valgant šaukšteliu tiesiai iš indelio. Maistingumo požiūriu protingiau juos tepti plonu sluoksniu ir derinti su vaisiais ar pilno grūdo produktais.

Glotnučiai gali atrodyti kaip lengvas pasirinkimas, tačiau pridedant riebių pieno produktų, riešutų sviesto, saldiklių ar didelius kiekius vaisių, gėrimas greitai priartėja prie deserto kaloringumo. Be to, skystas maistas dažnai sotina trumpiau nei toks pats kiekis kramtomo maisto.

Ką verta prisiminti kasdien

Džiovinti vaisiai turi panašių maistinių medžiagų kaip švieži, bet yra koncentruoti, todėl porcijos dydis tampa kritinis. Praktikoje keli saujelėje telpantys gabalėliai gali prilygti keliems šviežiems vaisiams.

Alyvuogių aliejus siejamas su palankesne širdies ir kraujagyslių rizika, tačiau jis išlieka riebalas, todėl net keli papildomi šaukštai per dieną greitai padidina bendrą kalorijų kiekį. Gaminant dažnai naudinga aliejų pamatuoti, o ne pilti „iš akies“.

Avižinė košė yra geras skaidulų šaltinis, bet vien tik avižos ne visada suteikia ilgalaikį sotumą. Jei trūksta baltymų ar riebalų, vėliau gali kilti noras didinti porciją ar dažniau užkandžiauti.

Dietologai ragina šių produktų neišbraukti, o labiau atkreipti dėmesį į kiekį ir derinius. Paprasta taisyklė dažnai padeda: energijos turtingus produktus sieti su baltymais ir skaidulomis, o porcijas planuoti iš anksto.

„Net ir sveikas maistas lieknėjant reikalauja porcijų kontrolės, nes energijos tankūs produktai lengvai viršija dienos normą“, – teigiama mitybos specialistų įžvalgose.

Praktikoje tai reiškia, kad užkandžius verta išsisverti ar įsidėti į mažą indelį, o ne valgyti tiesiai iš pakuotės. Taip pat naudinga stebėti, ar po valgio sotumas išlieka, nes būtent jis dažnai lemia spontanišką persivalgymą vakare.

Šaltiniai:

– https://www.verywellhealth.com/healthy-foods-that-can-sabotage-weight-loss-8620186

– https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/healthy-drinks/smoothies/

– https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/what-should-you-eat/fats-and-cholesterol/types-of-fat/

Plaučiai kasdien aprūpina organizmą deguonimi ir padeda pašalinti anglies dioksidą, todėl net nedidelis jų funkcijos suprastėjimas dažnai greitai pajuntamas kaip dusulys, nuovargis ar sumažėjusi ištvermė. Specialistai pabrėžia, kad plaučių sveikatą galima reikšmingai pagerinti be vaistų, jei nuosekliai keičiamas gyvenimo būdas.

Vienas svarbiausių veiksnių – subalansuota mityba, palaikanti priešuždegiminius procesus. Plaučių audiniams ypač svarbūs antioksidantai, kurių gausu uogose, citrusiniuose vaisiuose ir žalialapėse daržovėse, o prieskoniai, tokie kaip ciberžolė ir imbieras, siejami su uždegimą slopinančiomis savybėmis.

Pakankamas skysčių kiekis taip pat tiesiogiai prisideda prie kvėpavimo takų savijautos. Gera hidratacija padeda gleivėms išlikti skystesnėms, todėl organizmui lengviau natūraliai išvalyti kvėpavimo takus ir sumažinti dirginimą.

Judėjimas didina plaučių pajėgumą

Reguliarus fizinis aktyvumas treniruoja kvėpavimo sistemą ir didina ištvermę, nes raumenys efektyviau naudoja deguonį. Aerobiniai krūviai, pavyzdžiui, spartesnis ėjimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, dažniausiai laikomi saugiu ir universaliu pasirinkimu daugumai žmonių.

Ne mažiau svarbu mažinti sėdėjimo laiką, nes nejudrumas siejamas su prastesne kvėpavimo mechanika ir mažesniu krūtinės ląstos judrumu. Paprasti įpročiai, tokie kaip dažnesnis atsistojimas ar trumpi pasivaikščiojimai dienos metu, ilgainiui gali duoti apčiuopiamą efektą.

Kvėpavimo pratimai ir oro kokybė

American Lung Association rekomenduoja kvėpavimo technikas, kurios padeda geriau valdyti oro srautą ir mažinti dusulį. Dažniausiai minimi pratimai yra kvėpavimas per sučiauptas lūpas ir diafragminis kvėpavimas, kurie gali būti naudingi tiek profilaktiškai, tiek sergant lėtinėmis kvėpavimo ligomis.

„Kvėpavimas per sučiauptas lūpas padeda sulėtinti kvėpavimą ir palengvina oro pasišalinimą iš plaučių“, – teigiama American Lung Association rekomendacijose.

Kasdienę plaučių būklę stipriai veikia ir oro kokybė, ypač smulkiosios kietosios dalelės bei tabako dūmai. Specialistai pataria vengti rūkymo ir pasyvaus rūkymo, dažniau vėdinti patalpas, o prireikus naudoti oro valytuvus ir sekti oro taršos rodiklius.

Dar vienas dažnai nuvertinamas dalykas – laikysena. Taisyklinga laikysena suteikia daugiau erdvės krūtinės ląstai, todėl kvėpavimas gali tapti gilesnis ir efektyvesnis, ypač dirbant sėdimą darbą.

Svarbu prisiminti, kad užsitęsęs dusulys, krūtinės skausmas, švokštimas ar ilgai nepraeinantis kosulys nėra savipagalbos tema. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, nes ankstyvas ištyrimas padeda laiku nustatyti astmą, LOPL ar kitas būkles.

Šaltiniai:
– https://www.lung.org/lung-health-diseases/wellness/breathing-exercises
– https://www.cdc.gov/copd/index.html
– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/ambient-(outdoor)-air-pollution

Granatų sultys dažnai pristatomos kaip natūrali priemonė širdžiai, tačiau svarbiausia suprasti, ką iš tiesų rodo moksliniai tyrimai. Duomenys leidžia manyti, kad reguliariai vartojamos granatų sultys gali prisidėti prie geresnių kai kurių širdies ir kraujagyslių rodiklių.

Pagrindinis granatų sulčių privalumas siejamas su dideliu polifenolių ir kitų antioksidantų kiekiu. Šios medžiagos padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš veiksnių, susijusių su aterosklerozės vystymusi.

Kas vyksta arterijose?

Aterosklerozė yra procesas, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi apnašos, o tai ilgainiui siaurina arterijas ir riboja kraujo tėkmę. Dėl to didėja miokardo infarkto ir insulto rizika, ypač jei kartu yra padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkymas ar aukštas MTL cholesterolis.

Tyrimuose pabrėžiama, kad granatuose esantys antioksidantai gali slopinti MTL cholesterolio oksidaciją. Oksiduotas MTL laikomas ypač nepalankiu, nes siejamas su intensyvesniu uždegimu ir apnašų formavimusi kraujagyslėse.

Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį?

Klinikinių tyrimų apžvalgos rodo, kad granatų sultys kai kuriems žmonėms gali sumažinti sistolinį kraujospūdį, nors efektas dažniausiai būna nedidelis ir nevienodas. Rezultatai priklauso nuo žmogaus būklės, vartojamo kiekio, trukmės ir bendro gyvenimo būdo.

„Didžiausias poveikis buvo stebimas po maždaug 12 mėnesių reguliaraus vartojimo, kai sistolinis kraujospūdis sumažėjo, o vėliau reikšmingai nebekito“, – taip tyrimų išvadas apibendrina apžvalgose cituojami autoriai.

Nauda yra, bet tai ne vaistas

Specialistai pabrėžia, kad nė vienas produktas „nepravalys“ arterijų akimirksniu, o pažadai apie greitą kraujagyslių išvalymą dažniausiai yra perdėti. Granatų sultys gali būti naudinga mitybos dalis, tačiau jos nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų ir neatstoja įrodymais grįstų prevencijos priemonių.

Taip pat svarbu įvertinti sudėtį: sultyse gali būti daug natūralių cukrų, todėl žmonėms, turintiems antsvorį, prediabetą ar cukrinį diabetą, kiekį verta derinti su gydytoju ar dietologu. Geriausi rezultatai siejami su bendra strategija: mažiau druskos, daugiau daržovių ir skaidulų, reguliari fizinė veikla, nerūkymas ir pakankamas miegas.

„Granatuose esantys antioksidantai, tokie kaip taninai, flavonoidai ir antocianinai, padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio“, – pažymi apžvalgų autoriai, kartu akcentuodami, kad šie poveikiai nebūtinai reiškia tiesioginę ligų prevenciją kiekvienam žmogui.

Jei vartojate vaistus kraujospūdžiui ar lipidams mažinti, prieš ilgalaikį didesnių sulčių kiekių vartojimą verta pasitarti su gydytoju. Ypač tai актуалу, jei turite širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių arba jau gydotės dėl hipertenzijos.

Šaltiniai:

– https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25799805/

– https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25901052/

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cardiovascular-diseases-(cvds)

– https://www.nhs.uk/conditions/high-cholesterol/

Šaltuoju metų laiku pėdos dažnai būna paslėptos po kojinėmis ir avalyne, todėl pokyčiai naguose ar pirštuose lieka nepastebėti. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nagų išvaizda kartais gali išduoti ne tik vietines problemas, bet ir rimtesnius organizmo sutrikimus.

Farmacininkė Sheena Bagga britų žiniasklaidai akcentavo požymius, kurių nereikėtų ignoruoti. Dalis jų siejami su grybelinėmis infekcijomis ar traumomis, tačiau retesniais atvejais gali būti susiję ir su odos vėžiu po nagu.

Juosta naguose: kada tai pavojinga?

Tamsios rudos ar juodos išilginės juostos nago plokštelėje mediciniškai vadinamos melanonychija. Dažniausiai tai būna nepiktybinės priežastys, pavyzdžiui, pigmentacijos ypatumai, mikrotraumos, kai kurie vaistai ar uždegiminės būklės, tačiau gydytojai pabrėžia, kad šis požymis turi būti įvertintas, jei jis atsirado naujai arba keičiasi.

Ypatingą dėmesį verta atkreipti, jei juosta platėja, tamsėja, tampa nelygi, o pigmentas ima plisti į odą aplink nagą. Tokiais atvejais rekomenduojama neatidėlioti ir kreiptis į dermatologą, nes tai gali būti vienas iš poodinės arba požnaginės melanomos požymių.

„Jei ant nago atsiranda nauja tamsi juosta arba ji ima sparčiai keistis, geriausia ją įvertinti gydytojui, o ne laukti, kol praeis savaime“, – sakė Sheena Bagga.

Kiti nagų ir pirštų pokyčiai

Geltoni pėdų nagai dažnai siejami su grybelinėmis infekcijomis, tačiau gali būti susiję ir su kitomis būklėmis, įskaitant nagų psoriazę. Pastaruoju atveju nagai gali atrodyti duobėti, sluoksniuotis arba atsiskirti nuo nago guolio.

Balti nagai neretai atsiranda po traumos, pavyzdžiui, susimušus pirštą. Vis dėlto kartais jie gali būti siejami su mitybos nepakankamumu, įskaitant baltymų, cinko ar geležies stoką, o grybelis nagus gali padaryti ne tik baltus, bet ir trapius, byrėti linkusius.

Melsvas nagų atspalvis, ypač jei kartu kojos pirštai neįprastai šąla, gali rodyti kraujotakos sutrikimus. Viena iš galimų priežasčių yra Reino fenomenas, kai dėl kraujagyslių spazmų galūnės laikinai prasčiau aprūpinamos krauju.

Patinę kojos pirštai gali atsirasti dėl ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, netinkamos avalynės, dehidratacijos, per sūraus maisto ar antsvorio. Tačiau užsitęsęs patinimas kartais siejamas su limfinės sistemos problemomis, kraujotakos sutrikimais ar podagra, todėl simptomui nepraeinant verta pasitarti su gydytoju.

Niežėjimas tarp pirštų ir balti, pleiskanojantys ploteliai dažnai būdingi pėdų grybeliui. Tokiu atveju svarbu laiku gydyti, prižiūrėti higieną, sausinti tarpupirščius ir dezinfekuoti avalynę, nes infekcija lengvai atsinaujina ir gali plisti į nagus.

Nagų formos pakitimai taip pat gali būti signalas: įdubę, šaukšto formos nagai kartais siejami su geležies stoka ar mažakraujyste. Jei kartu vargina nuovargis, dusulys, širdies plakimas ar išblyškusi oda, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti geležies atsargas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Specialistai pabrėžia, kad vienas požymis dar nereiškia sunkios ligos, tačiau svarbu stebėti pokyčių dinamiką. Ypač verta pasitikrinti, jei atsiranda nauja tamsi juosta, ji didėja, kraujuoja, skauda, atsiranda žaizdelė, nagas ima deformuotis arba pigmentacija plinta į odą aplink nagą.

Taip pat rekomenduojama kreiptis, jei nagų ir pėdų pakitimai nepraeina per kelias savaites, kartojasi arba juos lydi bendri simptomai, tokie kaip karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, ryškus nuovargis ar nuolatiniai tinimai. Ankstyvas įvertinimas paprastai leidžia greičiau nustatyti priežastį ir pradėti tinkamą gydymą.

Šaltiniai:

– https://www.nhs.uk/conditions/melanoma-skin-cancer/

– https://www.aad.org/public/diseases/skin-cancer/types/common/melanoma/signs-symptoms

– https://www.nhs.uk/conditions/athletes-foot/

– https://www.nhs.uk/conditions/raynauds/

14-os metų meksikietė Dayana Camacho socialiniuose tinkluose buvo pravardžiuojama storiausia paaugle pasaulyje. Tuo metu jos svoris siekė 195 kilogramus, o kasdienybė virto nuolatiniu išbandymu: buvo sunku judėti ir net kvėpuoti.

Gydytojai šeimai aiškino, kad esant tokiam nutukimui didėja rimtų komplikacijų rizika, o be skubių pokyčių situacija gali tapti kritinė. Motina kreipėsi į nutukimo gydymo specialistus, o gydymo planas apėmė tiek gyvenimo būdo keitimą, tiek galimą chirurginę pagalbą.

Pokyčiai prasidėjo dar prieš operaciją

Medikai rekomendavo skrandžio apylankos operaciją, tačiau iki jos paauglei reikėjo savarankiškai sumažinti svorį. Tai dažna praktika bariatrinėje chirurgijoje, nes išankstinis svorio mažinimas gali padėti sumažinti operacijos rizikas ir pagerinti pooperacinį atsigavimą.

Dayana kardinaliai peržiūrėjo mitybą: atsisakė greitojo maisto, saldumynų ir saldintų gazuotų gėrimų. Ji laikėsi struktūruoto režimo, valgė kelis kartus per dieną mažesnėmis porcijomis ir rinkosi lengvesnius užkandžius.

Lygiagrečiai didėjo ir fizinis aktyvumas. Pradžioje tai buvo trumpos kasdienės išvykos pasivaikščioti, o vėliau judėjimas tapo įprasta dienotvarkės dalimi, padėjusia palaipsniui gerinti ištvermę.

Po bariatrinės operacijos rezultatas nustebino

Po operacijos, kaip skelbiama istorijoje, skrandžio tūris buvo sumažintas iki maždaug 50 kubinių centimetrų. Tokios procedūros tikslas yra padėti žmogui greičiau pajusti sotumą ir lengviau laikytis gydytojų sudaryto mitybos plano.

Per metus, teigiama, Dayana neteko 100 kilogramų. Kartu su svorio pokyčiu sumažėjo ir anksčiau varginusios problemos, susijusios su kvėpavimu bei judėjimu.

Ką pabrėžia specialistai

Gydytojai primena, kad bariatrinė chirurgija nėra greitas sprendimas be pastangų, o kompleksinio gydymo dalis. Ilgalaikiam rezultatui būtinas nuoseklus mitybos planas, fizinis aktyvumas, psichologinė pagalba ir reguliarus stebėjimas, taip pat vitaminų bei mikroelementų kontrolė.

Pastaraisiais metais nutukimo gydyme vis daugiau dėmesio skiriama individualiems sprendimams, kai derinami gyvenimo būdo pokyčiai, medikamentinis gydymas ir, esant indikacijoms, chirurginės priemonės. Ekspertai pabrėžia, kad saugiausias kelias yra gydytojų priežiūra ir realistiški, laipsniški tikslai.

Šaltiniai:
– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/obesity-and-overweight
– https://www.nhs.uk/conditions/weight-loss-surgery/
– https://www.niddk.nih.gov/health-information/weight-management/bariatric-surgery

Nuolatinis nuovargis ir vangumas ne visada reiškia ligą ar prastą miegą. Vis dažniau tai būna kasdieniai įpročiai, kurie iš pažiūros atrodo nekalti, tačiau ilgainiui sekina organizmą ir mažina darbingumą.

Specialistai pabrėžia, kad energijos „nutekėjimą“ dažnai lemia ne vienas veiksnys, o kelių įpročių derinys. Dėl to verta įvertinti ne tik mitybą ar miego režimą, bet ir informacijos vartojimą, darbo stilių bei judėjimą dienos metu.

Daugiaveika ir informacijos perteklius

Įprotis vienu metu daryti kelis darbus dažnai sukuria produktyvumo iliuziją, tačiau smegenys eikvoja daugiau išteklių nuolat persijungdamos. Tyrimai rodo, kad tokia daugiaveika gali reikšmingai mažinti darbo kokybę ir našumą, o kartu greičiau išsekina dėmesį.

Panašiai veikia ir nuolatinis naujienų ar socialinių tinklų tikrinimas be aiškaus tikslo. Per didelis informacijos srautas didina psichologinę įtampą, apsunkina susikaupimą ir kuria nuolatinio nuovargio foną, net jei fiziškai žmogus atrodo nepersitempęs.

Jei prie to prisideda neaiškūs dienos prioritetai, energija išsiskaido dar labiau. Kai svarbiausios užduotys nenumatomos iš anksto, dalis jėgų atitenka smulkmenoms, o vakare sustiprėja jausmas, kad diena praėjo be rezultato.

Sėdimas režimas ir gliukozės svyravimai

Sėdimas gyvenimo būdas mažina kraujotakos aktyvumą ir bendrą budrumą, todėl atsiranda mieguistumas bei energijos trūkumas. Net trumpos pertraukos, kelių minučių pasivaikščiojimas ar lengva mankšta dienos eigoje gali padėti „perkrauti“ dėmesį ir savijautą.

Ne mažiau svarbi ir mityba, ypač dažni greitųjų angliavandenių bei stipriai perdirbtų produktų pasirinkimai. Staigūs gliukozės šuoliai gali sukelti trumpalaikį energijos pakilimą, po kurio seka ryškus kritimas, todėl žmogus jaučiasi išsekęs ir vėl ieško greito užkandžio.

Praktikoje tai dažnai pasireiškia vadinamuoju energijos sūpavimusi per dieną. Ilgainiui padeda stabilesni valgymo įpročiai, daugiau baltymų, skaidulų ir pakankamas skysčių kiekis, nes dehidratacija taip pat siejama su prastesne dėmesio kontrole.

Negatyvumas ir atidėliojimas

Psichologinę energiją ypač sekina nuolatinis negatyvus mąstymas, skundai ar griežta savikritika. Tokios mintys palaiko stresinį foną ir mažina motyvaciją imtis veiksmų, todėl net paprasti darbai ima atrodyti per sunkūs.

Atidėliojimas veikia panašiai: užduotis nevykdoma, tačiau mintys apie ją nuolat grįžta ir kuria vidinį spaudimą. Dėl to energija eikvojama ne sprendimui, o įtampai, ir susiformuoja uždaras ratas, kai nuovargis tampa dar viena priežastimi nieko nepradėti.

Jei nuovargis užsitęsia kelias savaites, atsiranda dusulys, krūtinės skausmai, ryškūs miego sutrikimai ar staigus darbingumo kritimas, verta pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su sveikatos būklėmis, kurias svarbu įvertinti laiku.

Šaltiniai:

– https://www.apa.org/research/action/multitask

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

– https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/carbohydrates/

– https://www.cdc.gov/sleep/about_sleep/how_much_sleep.html

Mančesteryje užfiksuotas atvejis sukėlė didelį atgarsį socialiniuose tinkluose: 18 metų merginai diagnozuotas plaučių vėžys, o ji pati pasakoja, kad trejus metus reguliariai veipino. Mergina teigia pradėjusi vartoti elektronines cigaretes būdama 15-os ir dėl to dabar viešai perspėja bendraamžius.

Pasak jos istoriją aprašiusių britų žiniasklaidos šaltinių, simptomai sustiprėjo 2025 metų pradžioje, kai atsirado nuolatinis kosulys ir pakitę skrepliai. Tokie požymiai, anot medikų rekomendacijų, yra signalas nedelsti ir kreiptis į gydytoją, ypač jei žmogus rūko ar naudoja nikotino produktus.

„Prasidėjo kosulys su rusvu skrepliavimu ir tarsi smulkiomis dalelėmis“, – taip savo būklę apibūdino mergina, kuria rėmėsi publikacijos autoriai.

Pranešimuose teigiama, kad atlikus tyrimus gydytojai pabrėžė neįprastai sunkią jauno žmogaus kvėpavimo sistemos būklę. Vis dėlto specialistai paprastai akcentuoja, kad vienas atvejis pats savaime dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, o plaučių vėžį lemia rizikos veiksnių visuma, įskaitant rūkymą, pasyvų rūkymą, aplinkos taršą ir genetinius veiksnius.

„Medikai buvo sukrėsti, nes tokie radiniai dažniau siejami su gerokai vyresniais ilgamečiais rūkaliais“, – skelbiama istoriją aprašiusiame pranešime.

Ką sako sveikatos institucijos

Pasaulio sveikatos organizacija nikotino produktus įvardija kaip priklausomybę sukeliančius, o jaunimui jie ypač pavojingi dėl besivystančių smegenų ir didesnės priklausomybės rizikos. Organizacija taip pat pabrėžia, kad elektroninių cigarečių aerozoliuose gali būti įvairių potencialiai kenksmingų medžiagų, o jų ilgalaikis poveikis dar tiriamas.

Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba (NHS) pažymi, kad elektroninės cigaretės nėra nerizikingos, o nerūkantiesiems, ypač jauniems žmonėms, jų vartoti nerekomenduojama. Tuo pat metu institucijos atkreipia dėmesį, kad rūkantiems suaugusiesiems perėjimas prie veipinimo kai kuriais atvejais gali sumažinti žalą, tačiau tai nėra visiškai saugus pasirinkimas.

Kodėl ši istorija svarbi tėvams ir mokykloms

Šis atvejis vėl iškelia problemą, kad šiuolaikiniai nikotino gaminiai dažnai būna aromatizuoti, mažiau pastebimi ir lengviau slepiami nei tradicinės cigaretės. Dėl to tėvams ir pedagogams sunkiau laiku atpažinti vartojimo požymius, o paaugliai neretai klaidingai mano, kad veipinimas yra nekenksmingas įprotis.

Sveikatos specialistai primena, kad užsitęsęs kosulys, dusulys, krūtinės skausmas ar kraujingos ar neįprastos išskyros yra simptomai, dėl kurių reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu įvertinti nikotino priklausomybės riziką ir, prireikus, ieškoti pagalbos metant vartojimą.

Didėjant veipinimo paplitimui tarp nepilnamečių, vis dažniau diskutuojama apie aromatų ribojimus, griežtesnę prekybos kontrolę ir prevenciją mokyklose. Ekspertai pabrėžia, kad efektyviausios priemonės paprastai yra kompleksinės: švietimas, kontrolė ir lengvai prieinama pagalba priklausomybę turintiems jaunuoliams.

Šaltiniai:

– https://www.manchestereveningnews.co.uk/news/greater-manchester-news/i-through-600-puff-vape-33797489

– https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/tobacco-e-cigarettes

– https://www.nhs.uk/live-well/quit-smoking/using-e-cigarettes-to-stop-smoking/

Inkstai filtruoja kraują, pašalina apykaitos atliekas ir perteklinį skystį, padeda reguliuoti kraujospūdį bei svarbių mineralų pusiausvyrą. Sutrikus jų veiklai, ilgą laiką galima nejausti jokių aiškių simptomų, todėl lėtinė inkstų liga neretai nustatoma pavėluotai.

Gydytojai pabrėžia, kad inkstams ypač kenkia keli pasikartojantys kasdieniai įpročiai. Dalis jų susiję su mityba, dalis su vaistų vartojimu ir gyvenimo būdu, o didžiausią riziką patiria žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį ar cukrinį diabetą.

Per daug druskos ir netinkama mityba

Vienas dažniausių veiksnių yra per didelis druskos kiekis. Per sūrus maistas gali didinti kraujospūdį, o ilgainiui tai siejama su greitesniu inkstų funkcijos blogėjimu.

Gairėse suaugusiesiems rekomenduojama neviršyti 5 gramų druskos per dieną, tačiau didelė dalis druskos gaunama ne iš druskinės, o iš perdirbtų produktų. Tai ypač aktualu, kai mityboje dominuoja paruošti patiekalai, užkandžiai ir sūrūs mėsos gaminiai.

Inkstams gali būti sudėtinga dirbti ir tuomet, kai mityboje nuolat vyrauja itin dideli baltymų kiekiai, ypač jei inkstų funkcija jau susilpnėjusi. Tokiais atvejais papildomas krūvis gali spartinti būklės blogėjimą, todėl individualių rekomendacijų verta klausti gydytojo.

Rūkymas, alkoholis ir skysčių trūkumas

Rūkymas siejamas su kraujagyslių pažeidimu ir prastesne kraujotaka, o tai gali bloginti ir inkstų aprūpinimą krauju. Be to, rūkymas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o tai glaudžiai susiję ir su inkstų sveikata.

Dideli alkoholio kiekiai gali skatinti dehidrataciją ir trikdyti elektrolitų pusiausvyrą. Jei skysčių vartojama per mažai, didėja tikimybė, kad šlapimas taps koncentruotas, o kai kuriems žmonėms tai gali prisidėti prie inkstų akmenų formavimosi.

Tinkamas skysčių kiekis nėra vienodas visiems, nes priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ir sveikatos būklės. Vis dėlto specialistai primena, kad nuolatinis troškulys, retas šlapinimasis ar tamsus šlapimas gali būti signalai, jog skysčių trūksta.

Vaistai nuo skausmo ir kiti rizikingi deriniai

Inkstams gali pakenkti ir kai kurie vaistai, ypač jei jie vartojami dažnai, didelėmis dozėmis ar be gydytojo priežiūros. Tarp dažniausiai minimų yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, nes jie gali mažinti inkstų kraujotaką ir didinti pažeidimo riziką.

Rizika išauga, kai tokie vaistai vartojami kartu su dehidratacija, vyresniame amžiuje arba sergant lėtinėmis ligomis. Jei skausmas kartojasi ir vaistų reikia nuolat, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl saugesnės strategijos ir galimų alternatyvų.

Prie inkstų pažeidimo dažnai prisideda ir ilgą laiką nekontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis bei padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Būtent šios dvi būklės tarptautiniu mastu įvardijamos tarp pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių, todėl profilaktika prasideda nuo reguliaraus rodiklių stebėjimo.

Norint sumažinti riziką, specialistai rekomenduoja riboti druską ir itin perdirbtą maistą, palaikyti sveiką kūno svorį, būti fiziškai aktyviems ir nerūkyti. Taip pat svarbu vaistus vartoti tik pagal rekomendacijas ir neatidėlioti tyrimų, jei atsiranda tinimai, pakinta šlapinimosi įpročiai ar ilgai laikosi padidėjęs kraujospūdis.

Šaltiniai:

– https://www.who.int/publications/i/item/9789240004835

– https://www.cdc.gov/kidney-disease/about/index.html

– https://www.niddk.nih.gov/health-information/kidney-disease

– https://www.nhs.uk/conditions/kidney-disease/

Neurologai vis dažniau atkreipia dėmesį į kasdienius įpročius, kurie nepastebimai silpnina smegenų veiklą ir gali spartinti kognityvinį senėjimą. Dažniausiai minimi veiksniai yra miego trūkumas, ilgas sėdėjimas, prasta mityba, nuolatinė daugiaveika prie ekranų ir negydomi klausos sutrikimai.

Šie rizikos veiksniai nėra vien momentiniai nepatogumai. Ilgainiui jie siejami su prastesne atmintimi, dėmesio koncentracija, emociniu stabilumu ir didesne demencijos rizika, ypač vyresniame amžiuje.

Miegas ir judėjimas: bazė smegenims

Kokybiškas nakties miegas yra būtinas, kad smegenys galėtų efektyviai apdoroti dienos informaciją ir palaikyti nervų sistemos pusiausvyrą. Kai miegas trumpas ar fragmentuotas, dažniau juntamas vadinamasis proto rūkas, dirglumas, o mokymasis ir atminties įtvirtinimas tampa mažiau efektyvūs.

Ne mažiau svarbus ir judėjimas. Ilgas sėdėjimas be pertraukų siejamas su prastesne kraujotaka, o tai gali mažinti smegenų aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Tyrimai rodo, kad net trumpi aktyvumo intarpai per dieną gali būti naudingi pažinimo funkcijoms. Tai ypač aktualu dirbantiems sėdimą darbą, kai įprotis atsistoti ir pajudėti kas valandą tampa paprasta, bet reikšminga prevencijos priemone.

Ekranai, daugiaveika ir mityba

Specialistai įspėja ir dėl nuolatinio perjunginėjimo tarp užduočių bei įrenginių. Kai žmogus vienu metu tikrina pranešimus, dirba ir vartoja turinį ekrane, smegenys priverstos nuolat persiorientuoti, todėl didėja nuovargis ir krenta gebėjimas susikaupti ilgesniam, gilesniam mąstymui.

Neurokognityvinei sveikatai svarbi ir mityba. Racionas, kuriame daug itin perdirbtų produktų bei saldintų gėrimų, siejamas su uždegiminiais procesais ir oksidaciniu stresu, o tai ilgainiui gali neigiamai veikti smegenų ląsteles.

Praktikoje tai dažnai reiškia ne vien atskirus pasirinkimus, o bendrą kasdienės mitybos modelį. Kuo dažniau racione dominuoja mažai skaidulų, daug druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų turintys produktai, tuo sudėtingiau palaikyti stabilų energijos lygį ir dėmesį.

Klausa ir protinė veikla

Dar vienas dažnai nuvertinamas veiksnys yra klausa. Negydomi klausos sutrikimai gali didinti kognityvinę apkrovą, nes smegenys daugiau resursų skiria garsui suprasti ir kompensuoti trūkstamą informaciją, o tai ilgainiui gali atsiliepti atminčiai ir dėmesiui.

Prevencijai specialistai rekomenduoja susitvarkyti miego režimą, reguliariai judėti ir sąmoningai mažinti laiką prie ekranų, ypač prieš miegą. Taip pat siūloma palaikyti smegenų neuroplastiškumą mokantis naujų įgūdžių, pavyzdžiui, užsienio kalbų, ir laiku spręsti klausos problemas.

„Kokybiškas miegas, judėjimas, subalansuota mityba ir mažesnė daugiaveika yra paprasti, bet ilgalaikėje perspektyvoje labai svarbūs smegenų sveikatos veiksniai“, – pažymi sveikatos specialistai.

Šaltiniai:

– https://www.eatingwell.com/article/what-neurologists-do-for-brain-health/

– https://www.cdc.gov/hearingloss/what-you-can-do.html

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia

Prostatos sveikata tiesiogiai susijusi su šlapinimosi funkcija, lytine sveikata ir bendra savijauta. Nors daliai vyrų prireikia vaistų ar kitokio gydymo, daugelį kasdienių simptomų galima sumažinti koreguojant gyvenimo būdą ir įpročius.

Medikai pabrėžia, kad dažniausios problemos yra gerybinė prostatos hiperplazija ir prostatos uždegimas, o rizika didėja su amžiumi. Taip pat svarbūs veiksniai yra antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, miego stoka ir ilgalaikis stresas.

Mityba, kuri padeda prostatai

Kasdienėje mityboje verta didinti daržovių ir vaisių kiekį, nes juose gausu skaidulų ir antioksidantų. Pomidoruose esantis likopenas siejamas su uždegiminių procesų mažinimu, todėl pomidorų patiekalai dažnai įvardijami kaip palankus pasirinkimas.

Naudingas ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinių vartojimas, pavyzdžiui, riebios žuvies, linų sėmenų ar graikinių riešutų. Tokie riebalai siejami su mažesne lėtinio uždegimo rizika, kuri gali turėti įtakos ir urogenitalinei sistemai.

Praktikoje padeda ir daugiau pilno grūdo produktų, nes jie prisideda prie geresnės medžiagų apykaitos bei svorio kontrolės. Kai kuriems vyrams palankūs gali būti sojų produktai, kuriuose esančios izoflavonų medžiagos siejamos su hormonų pusiausvyra ir mažesne gerybinės prostatos hiperplazijos rizika.

Judėjimas ir svoris daro didelį skirtumą

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką dubens srityje ir padeda kontroliuoti kūno masę. Dažniausiai rekomenduojami paprasti, lengvai pritaikomi pasirinkimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu.

Jėgos pratimai taip pat svarbūs, nes prisideda prie raumenų masės palaikymo ir bendro organizmo tonuso. Vyrams, kuriems aktualus stresas ir įtampa, gali padėti joga ar tempimo pratimai, nes jie gerina mobilumą ir mažina įtampą.

Kūno svoris yra vienas svarbiausių prognozuojamų veiksnių: nutukimas siejamas su didesne apatinių šlapimo takų simptomų ir prostatos problemų tikimybe. Todėl net ir nedidelis, bet tvarus svorio mažėjimas kai kuriems vyrams duoda apčiuopiamą palengvėjimą.

Kasdieniai įpročiai, kurių dažnai nepaisoma

Alkoholis ir kofeinas daliai vyrų sustiprina dažną šlapinimąsi, ypač vakare, todėl verta stebėti individualią reakciją ir riboti vartojimą. Skysčių režimas taip pat svarbus: naudinga daugiau gerti dieną, bet vengti gausaus skysčių kiekio prieš miegą.

Miegas veikia hormonų pusiausvyrą ir atsistatymą, todėl nuolatinis miego trūkumas gali pabloginti bendrą savijautą ir sustiprinti dirglumą ar įtampą. Streso valdymas per kvėpavimo praktikas, meditaciją ar reguliarias pertraukas gali netiesiogiai padėti, nes mažesnis kortizolio lygis siejamas su palankesne uždegimo kontrole.

Galiausiai, svarbu mažinti ilgą sėdėjimą: nuolatinė sėdima padėtis gali bloginti kraujotaką dubens srityje. Jei darbas sėdimas, verta daryti trumpas pertraukas, keisti padėtį ir daugiau judėti dienos metu.

„Jei atsiranda šlapinimosi sutrikimų, skausmas, karščiavimas ar kraujas šlapime, nereikėtų savarankiškai gydytis, o kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia urologai.

Profilaktiniai patikrinimai išlieka svarbūs net ir be ryškių simptomų, ypač vyresniame amžiuje ar esant šeiminei rizikai. Gydytojas, įvertinęs simptomus ir tyrimus, gali pasiūlyti saugiausią kelią: nuo gyvenimo būdo korekcijų iki medikamentinio ar kitokio gydymo.

Šaltiniai:

– https://uroweb.org/guidelines/management-of-non-neurogenic-male-luts

– https://www.cdc.gov/healthyweight/index.html

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

– https://ods.od.nih.gov/factsheets/Omega3FattyAcids-HealthProfessional/